Civilinė byla Nr. e2-1328-450/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00400-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.1.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ata Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir remontas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Motorfly“ iškelti bankroto bylą,

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB) „Statyba ir remontas“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Motorfly“. Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei pagal šalių sudarytą 2018 m. gegužės 14 d. taikos sutartį pareiškimo pateikimo dieną iš viso sudaro 13 670,03 Eur dydžio sumą (8 250,03 Eur dydžio pagrindinė skola ir 5 420 Eur dydžio bauda už taikos sutarties įpareigojimo nevykdymą) ir šis įsiskolinimas tik didėja.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakė UAB „Motorfly“ iškelti bankroto bylą.

3.       Teismas nustatė, kad pagal Valstybinės įstaigos (toliau - VĮ) Registrų centro duomenis, atsakovė juridinių asmenų registrui 2019 m. gegužės 12 d. pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. Iš juridinių asmenų registrui pateikto 2018 m. balanso matyti, kad atsakovės turtas 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 41 721 Eur (ilgalaikis turtas 182 Eur, trumpalaikis turtas 41 529 Eur), trumpalaikį turtą sudarė 36 352 Eur atsargos ir 5 035 Eur per vienus metus gautinos sumos.

4.       Atsakovė pateikė 2019 m. birželio 30 d. balansą, pagal kurį atsakovės turtas sudaro 44 541 Eur (ilgalaikis turtas 2 Eur, trumpalaikis turtas 44 539 Eur). Nors atsakovės turtą iš esmės sudaro trumpalaikis turtas, t. y. 37 649 Eur atsargos ir 5 660 Eur per vienus metus gautinos sumos (debitoriniai įsiskolinimai), tačiau teismas sprendė, kad iš atsakovės pateiktų sandėlio likučio duomenų, matyti, jog įmonės turtas yra realus.

5.       Teismas iš atsakovės pateiktos sąskaitos išrašo kopijos taip pat sprendė, jog įmonė realiai vykdo veiklą ir gauna pajamų. Be to, atsakovė yra padengusi dalį įsiskolinimo kreditorei BUAB „Statyba ir remontas“ bei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „LINDSTROM“.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė duomenis, jog 2019 m. liepos 16 d. kreditorinių įsipareigojimų dydis yra 8 100,43 Eur, o debitorių skolos sudaro 6 282,90 Eur. Iš pelno nuostolių ataskaitos 2019 m. birželio 30 d. nustatė, jog įmonės veikla yra pelninga, t. y. nuostolis yra sumažėjęs nuo 23 359 iki 9 062 Eur.

7.       Teismas, vertindamas atsakovės pradelstų įsipareigojimų ir pusės į balansą įrašyto turto vertės santykį, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumo būsenos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje.

8.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsakovės pradelstų įsipareigojimų laikotarpį ir dydį, jos finansinę padėtį, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog UAB „Motorfly“ yra nemoki, todėl atsisakė jai iškelti bankroto bylą.

                                  III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė BUAB „Statyba ir remontas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. birželio 30 d. balansas yra sudarytas 2019 m. birželio 30 d. sandėlio likučių sąrašo duomenimis ir į tai, kad atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie jai galimai priklausančių atsargų realias vertes, atsargų būklę, jų nusidėvėjimą, negalima daryti išvados, jog atsakovė objektyviai disponuoja 2019 m. birželio 30 d. balanse apskaitytos 37 649 Eur vertės atsargomis, todėl atsakovės balanse apskaityta atsargų vertė neturi būti vertinama, sprendžiant dėl jai priklausančio turto bei pradelstų įsipareigojimų santykio. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ji iš tikrųjų disponuoja sandėlių likučių sąraše nurodytomis atsargomis.

9.2.                      Atsakovė pateikė tik debitorių sąrašą (per vienerius metus gautinos sumos), tačiau nepateikė jokių dokumentų, galinčių pagrįsti, jog ji atlieka atitinkamus veiksmus, siekdama šias skolas išieškoti, bei nepateikė duomenų apie skolų išieškojimo galimybes, todėl 2019 m. balanse nurodytos 5 660 Eur dydžio per vienerius metus gautinos sumos neturi būti vertinamos, sprendžiant klausimą dėl atsakovės galimybių tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais.

9.3.                      Atsakovės pateiktas skolų kreditoriams sąrašas neatitinka tikrovės ir yra klaidinantis, nes į jį nėra įtraukta dalis įsiskolinimo apeliantei, t. y. sąraše nurodyta, jog skola apeliantei yra 5 792,40 Eur, tačiau atsakovės skola apeliantei yra 11 786,81 Eur (papildomai prie šios sumos atsakovė pagal taikos ir nuomos sutartį yra įsipareigojusi sumokėti ir 9 210 Eur baudą). Atitinkamai, atsakovės pradelsti įsiskolinimai sudaro mažiausiai 19 721 Eur (neįskaitant 9 210 Eur baudos apeliantei).

9.4.                      Atsakovės pateikti banko sąskaitos išrašai neįrodo, jog jos veikla yra pelninga, nes laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 16 d. atsakovė, vykdydama veiklą, per mėnesį vidutiniškai gauna maždaug iki 3 000 Eur įplaukų, kurių neužtenka net būtiniausioms, t. y. su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms apmokėti. Be to, atsakovė jau nuo 2016 m. nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovė taip pat nepateikė jokių sutarčių, sudarytų tarp jos ir trečiųjų asmenų, dėl tolimesnės veiklos vykdymo ir įsipareigojimų klientų atžvilgiu.

9.5.                      Atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra netikslūs, nepagrįsti pirminiais dokumentais, todėl jie neatspindi tikrosios atsakovės finansinės padėties.

10.       Atsakovė UAB „Motorfly“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą; skirti ieškovės bankroto administratorei 5 000 Eur baudą už akivaizdžiai nepagrįsto ir piktnaudžiaujant teise pareiškimo bei atskirojo skundo pareiškimą, 50 proc. baudos skiriant atsakovei. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

10.1.                       Atsakovė pateikė turimo trumpalaikio turto sąrašą, iš kurio matyti tiek turto sudėtis, tiek vertė (savikaina). Trumpalaikis turtas yra įgytas vykdant įmonės veiklą (automobilių servisas, techninė priežiūra ir remontas) ir ne per vieną kartą, todėl norint pateikti atitinkamą atsargų įsigijimą pagrindžiančius pirminius dokumentus, reikėtų pateikti didžiąją dalį bendrovės pirkimo PVM sąskaitų faktūrų. Bendrovės vykdomos komercinės veiklos specifika suponuoja didelio kiekio trumpalaikio (ypač atsargų), o ne ilgalaikio turto, turėjimą.

10.2.                       Atsakovė nėra pasyvi ir siuntė raginimus savo skolininkams, kurių didžioji dalis pažadėjo skolas padengti artimiausiu metu; dėl didesnių įsiskolinimų išieškojimo kreipėsi į specialias išieškojimo bendroves; atsakovė yra susitelkusi į atsiskaitymą su kreditoriais, todėl kol kas nutarta bylinėjimuisi (žyminiam mokesčiui, advokato paslaugoms, antstolio išlaidoms) reikalingus pinigus skirti atsiskaitymui su kreditoriais.

10.3.                       Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skolos fakto ir dydžio, todėl ieškovės nurodytas skolos dydis yra abejotinas. Net jei laikyti, kad ieškovės nurodyta atsakovės skola yra 11 286,81 Eur (atsakovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo 500 Eur; atsakovės buhalterinėje apskaitoje fiksuojamas įskaitymu nesudengtas, tačiau faktiškai neegzistuojantis įsiskolinimas dėl atsakovės atliktų pagerinimo darbų negyvenamosios patalpose ieškovei 5 571,86 Eur sumai), bendra šiai dienai visų įsipareigojimų suma neviršytų daugiau nei pusės į balansą įrašyto atsakovės turimo turto vertes (44 511 Eur / 2 = 22 270,50 Eur).

10.4.                       Atsakovės teikiami įrodymai (grynųjų pinigų kasoje ir banko sąskaitos apyvartos) patvirtina, kad gaunamos įplaukos (2019 m. sausio - kovo mėn. – 18 653,42 Eur, 2019 m. balandžio – birželio mėn. 13 886,53 Eur, 2019 m. liepos mėn. – 3 144,62 Eur (servisas atostogavo)) yra pakankamos atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius, sumokėti nuomos mokestį už patalpas, taip pat atsiskaityti su kitais kreditoriais.

10.5.                       Atsakovė turi užsakymų atlikti privačių automobilių remonto darbus, taip pat yra pasirašiusi nemažai sutarčių su nuolatiniais klientais (juridiniais asmenimis) dėl automobilių techninės priežiūros atlikimo (kas matyti iš banko sąskaitos išrašo, kuriame atsispindi periodiniai daugelio nuolatinių klientų mokėjimai už atliktas autoserviso paslaugas). Realią bendrovės veiklą, apyvartas ir veiklos tęstinumą rodo būtent banko sąskaitų išrašai.

10.6.                       Jokių buhalterinės apskaitos pažeidimų konkrečiu atveju nebuvo padaryta, nereikšmingos klaidos už praėjusius laikotarpius buvo tinkamai ištaisytos, kas neturėjo ir neturi įtakos paskutinės teismui pateiktos finansinės atskaitomybės turiniui. 2019 m. kovo 31 d. ir 2019 m. birželio 30 d. finansinėse ataskaitose yra apskaitytas nuostolis 2 582 Eur ir atitinkamai 9 062 Eur. 2019 m. balandžio 18 d. ir 2019 m. liepos 16 d. akcininko sprendimais vienintelis akcininkas nusprendė padengti susidariusius nuostolius iš bendrovės skolos akcininkui pagal paskolos sutartį. Šis faktas buvo apskaitytas 2019 m. kovo 31 d. ir 2019 m. birželio 30 d. finansinėse ataskaitose kaip pobalansiniai įvykiai.

10.7.                       Bankroto administratorės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba atskirojo skundo dėl teismo nutarties nekelti bankroto bylos teikimas negali būti priemonė šantažuoti ar daryti spaudimą atsakovei dėl skolos padengimo, todėl toks elgesys teismo turėtų būti pripažintas nesąžiningu ir neleistinu, paskiriant baudą už piktnaudžiavimą procesu ir turimomis teisėmis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, atsisakė atsakovei kelti bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribų, t. y. pagal atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

2.       Atsakovė UAB „Motorfly“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2018 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų kopijas, kurios yra pateiktos VĮ Registrų centrui; 2019 m. sausio 3 d. Nuomos sutarties kopiją; UAB „Gelvora“ rašto kopijas; 2019 m. rugpjūčio 7 d. banko sąskaitos išrašo kopiją; Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio kopiją; Įplaukų buhalterinės apskaitos ir buhalterinės sąskaitos kopijas; 2019 m. balandžio 18 d. ir 2019 m. liepos 16 d. akcininko sprendimų kopijas; mokėjimų pavedimų ieškovei ir UAB „LINDSTROM“ kopijas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise ir vertindamas, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus, kuriuos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo

3.       Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).

4.       Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis). Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne) mokumo, bet atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams ir pan. Taigi, įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

5.       Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2525-241/2018). Kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

6.       Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės mokumą ir atsisakydamas kelti bankroto bylą, neteisingai įvertino atsakovės finansinius dokumentus, kurie yra netikslūs, nepagrįsti pirminiais buhalteriniais dokumentais, todėl neatspindi tikrosios atsakovės finansinės padėties. Pasak apeliantės, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie realias atsargų vertes bei įrodymų, kad atsakovė objektyviai disponuoja atsargomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikto 2019 m. birželio 30 d. balanso duomenų matyti, kad UAB „Motorfly“ priklausančio turto vertė yra 44 541 Eur, kurį praktiškai sudaro trumpalaikis turtas – 44 539 Eur (atsargos – 37 649 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 5 660 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 230 Eur). Atsakovė pateikė Sandėlio likučių sąrašą, kuriame nurodytos jos turimos atsargos ir jų savikaina. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1K-117 patvirtinto 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ 6 punkte nurodyta, kad apskaitoje registruojant atsargas, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo ar pasigaminimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti 2019 m. birželio 30 d. balanso duomenimis apie trumpalaikį turtą. Pažymėtina, jog už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys; ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju 2019 m. birželio 30 d. balansas nebuvo pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, tačiau yra pasirašytas direktoriaus Antono (Anton) Prochorenko. Be to, atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė patikslintus 2018 m. Balansą ir Pelno (nuostolių) ataskaitą, kurie yra pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ir kurių duomenys sutampa su 2019 m. birželio 30 d. balanse nurodytais duomenimis. Taigi, už minėtuose balansuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašęs ir pasirašęs atsakovės vadovas. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami UAB „Motorfly“ ūkinių operacijų teisėtumo ir įmonės vadovo atsakomybės už teisingos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą klausimai. Bankroto bylos iškėlimo įmonei stadijoje tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas įvertinę 2019 m. birželio 30 d. balanso duomenis, susijusius trumpalaikiu turtu (atsargomis), sprendžia, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovės nurodytas atsargų vertes ar jų priklausymą atsakovei (CPK 178 straipsnis).

7.       Teismų praktikoje išaiškinta, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Į atsakovės pateiktą 2019 m. birželio 30 d. balansą yra įtraukta 5 660 Eur per vienerius metus gautina suma (pirkėjų įsiskolinimai), kurią apeliantė kvestionuoja. Iš atsakovės pateikto debitorių sąrašo nustatyta, jog jos debitoriai yra stabiliai veikiantys ir mokūs juridiniai asmenys, išskyrus likviduotą uždarąją akcinę bendrovę „Merkenson ST“ (427,05 Eur debitorinė skola) ir bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovė „Anė“ (664,05 Eur debitorinė skola). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, likusių debitorinių skolų (4 568,90 Eur dydžio suma) nėra pagrindo atimti iš bendros atsakovės turto masės, nes UAB „Motorfly“ turi realias galimybes nurodytas debitorines skolas atgauti.

8.       2019 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 13 727 Eur. Iš kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė nurodo, kad yra skolinga ieškovei 5 792,40 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad atsakovė nurodė tik dalį įsiskolinimo ieškovei, o atsakovės argumentus, susijusius su priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu ir remonto darbų atlikimu, atmeta kaip nepagrįstus. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovei buvo iškelta bankroto byla, 2019 m. birželio 6 d. nutartyje c. b. e2-902-553/2019 konstatavo, kad atsakovės įsiskolinimą apeliantei patvirtina šalių 2018 m. gegužės 14 d. pasirašyta taikos sutartis, kuria atsakovė pripažino savo įsiskolinimą ieškovei bei įsipareigojo dalimis per 12 mėnesių (iki 2019 m. gegužės 14 d.) sumokėti 11 000 Eur, todėl ieškovė turi pagrįstą reikalavimo teisę į atsakovę, t. y. 11 286,81 Eur (atsakovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. pavedimu sumokėjo ieškovei 500 Eur), kuri vertintina kaip pradelstas apeliantės įsipareigojimas. Iš viešai skelbiamų Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų matyti, kad apeliantės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudaro 715,25 Eur, nors kreditorių sąraše ji neįtraukta. Taigi, apibendrinus minėtus duomenis, atsakovės pradelstos skolos sudaro ne mažiau kaip 19 936 Eur. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai yra mažesni už pusę įmonės turto balansinės vertės.

9.       Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Remdamasis atsakovės į bylą pateiktais dokumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė yra veiklą vykdantis subjektas. Šiuo metu bendrovėje dirba 5 apdrausti asmenys. Lyginant Pelno (nuostolių) ataskaitą už 2018 m. ataskaitinį laikotarpį ir 2019 m. birželio 30 d. ataskaitą, nustatyta, kad atsakovė sumažino savo nuostolių dydį nuo 23 359 Eur iki 9 062 Eur. Viešai prieinamais duomenimis, bendrovė įsiskolinimo Sodrai neturi. Be to, atsakovė pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad ji siekia atsiskaityti tiek su ieškove, tiek ir su UAB „LINDSTROM“. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neabejotinai rodo atsakovės pastangas atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais bei atsiskaitymų sutrikimų laikinumą. Tokioje situacijoje bankroto bylos iškėlimas neatitiktų nemokumo teisės reabilitacinio tikslo, prieštarautų įmonės darbuotojų bei pačios valstybės interesams, nes iš rinkos būtų pašalintas ūkinę komercinę veiklą vykdantis, darbo vietas sukūręs bei mokesčius valstybei mokantis ūkio subjektas.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje nėra nustatyti pagrindai kelti bankroto bylą UAB „Motorfly“. Ieškovė, siekdama patenkinti savo reikalavimus atsakovės atžvilgiu, tai gali įgyvendinti ne įmonės skolų kolektyvinio išieškojimo būdu, bet taikant įstatyme numatytas individualaus skolų išieškojimo priemones.

Dėl prašymo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

11.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

12.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

13.       Atsakovė UAB „Motorfly“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti ieškovės bankroto administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant atsakovės UAB „Motorfly“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantė skundė pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo atsakovei iškelti bankroto bylą, savaime nėra laikomas nesąžiningu elgesiu, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas.

Dėl procesinės bylos baigties

14.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė atsakovei kelti bankroto bylą, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Asta Radzevičienė