Civilinė byla Nr. e2A-1654-661/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00193-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.3.6; 3.3.1.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Iskarijotas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Arkama“ ieškinį atsakovei UAB „Iskarijotas“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės 1 466,88 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. liepos 22 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė už suteiktas paslaugas išrašė atsakovei sąskaitas. Atsakovei laiku neapmokėjus pateiktų sąskaitų, atsirado skola. Dėl skolų apmokėjimų ieškovė jau buvo kreipusis į teismą dėl teismo įsakymų išdavimo. Atsakovei padengus ankstesnius įsiskolinimus, atsirado nauji įsiskolinimai, kurie apmokėti nebuvo, todėl ieškovė vėl kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 4627,15 Eur skolą kildina iš dalinai, t. y. 1 319,13 Eur sumai, neapmokėtos 2023 m. gruodžio 31 d. sąskaitos-faktūros Nr. ARS2301866, kuri pagal ieškovę susidarė atlikus įmokų paskirstymą ir neapmokėtos 2024 m. sausio 31 d. sąskaitos faktūros Nr. ARS2400096 3 308,38 Eur sumai. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nes yra visiškai atsiskaičiusi už atsakovės suteiktas paslaugas, ieškovė neatliko įmokų paskirstymo pagal CK 6.54 str., o teismų įsakymais priteistos 6 proc. dydžio palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, jei nebus atnaujinti procesai dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. teismo įsakymo c. b. Nr. eL2-10266-1021/2023 ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. spalio 26 d. teismo įsakymo c. b. Nr. eL2-6358-1148/2023, turi būti išieškomos vykdymo procese.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas: iš atsakovės ieškovei priteista 1 466,88 Eur skolos, šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 614 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad:
4.1. Ieškovė pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reiškė reikalavimą dėl neapmokėtų šių sąskaitų: 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. ARS-2301691, mokėtina suma – 3 223,44 Eur, kuri turėjo būti apmokėta iki 2023 m. gruodžio 14 d.; 2023 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. ARS-2301866, mokėtina suma – 3 308,38 Eur, kuri turėjo būti apmokėta iki 2024 m. sausio 14 d. Po teismo įsakymo priėmimo (priimtas 2024 m. sausio 29 d.) atsakovė 2024 m. kovo 30 d. pervedė ieškovei 25 707,33 Eur. Įsiteisėjusius teismo įsakymus, ieškovė buvo pateikusi vykdymui dar iki 2024 m. sausio 30 d. pinigų pavedimo. Pateikdama teismo įsakymus vykdymui, ieškovė patyrė papildomų išlaidų.
4.2. Gauta 25 707,33 Eur suma buvo paskirstyta tokiu būdu: teismo įsakymas eL2-6358-1148/2023 skola – 12 743,05 Eur + 197,45 Eur (palūkanos), viso 12 940,50 Eur, taip pat antstolio vykdymo būtinosios išlaidos, kurias ieškovė sumokėjo antstoliui – 215,32 Eur; teismo įsakymas eL2-10266-1021/2023 skola 7 120,46 Eur + 64,76 Eur (palūkanos), viso 7185,22 Eur taip pat antstolio vykdymo būtinosios išlaidos, kurias ieškovė sumokėjo antstoliui – 153,80 Eur.
4.3. Skola ir palūkanos pagal teismo įsakymus sudaro 20 125,72 Eur (palūkanos paskaičiuotos 2024 m. sausio 30 d.). Ieškovės sumokėtos antstoliui būtinosios išlaidos 369,12 Eur. Viso 20 125,72 Eur + 369,12 Eur = 20494,84 Eur. Likusi nepaskirstyta suma 5 212,49 Eur buvo paskirstyta tokia tvarka: padengta neapmokėtos sąskaitos skola: PVM sąskaita-faktūra ARS 2301691 – 3 223,44 Eur ir dalinai padengta skola pagal PVM sąskaitą-faktūrą ARS2301866 – 1 989,25 Eur.
4.4. Liko dalinai neapmokėta skola pagal pastarąją PVM sąskaitą faktūrą – 1 319,13Eur. Po prieštaravimų šioje byloje pareiškimo, atsakovui atsirado pareiga apmokti dar vieną sąskaitą 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARS2400096. Ši sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2024 m. vasario 14 d., tačiau apmokėta nebuvo. Po ieškinio pateikimo atsakovė apmokėjo 3 308,38 Eur, nurodydama mokėjimo paskirtyje, kad mokėjimo paskirtis ARS-2400096.
4.5. Atsakovė neginčijo, kad turėjo įsiskolinimą, kurį ieškovei apmokėjo vykstant teisminiam procesui. Skolos apmokėjimus atsakovė įvykdė po ieškovės kreipimosi į teismą, įvykdydama mokėjimus iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo geranoriškai, atsakovė pati pripažino reikalavimo pagrįstumą. Būtent atsakovė yra atsakinga už šalių patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas.
4.6. Taigi ieškovės reikalavimas dėl 1 466,88 Eur skolos yra įrodytas bei tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priimti naujai pateikiamą įrodymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
6. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė nuslėpė nuo teismo aplinkybę, kad ji yra gavusi iš antstolio V. M. papildomai dar ir 1207,54 Eur pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo įsakymą. Tai reiškia, kad 153,80 Eur antstolio išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0013/24/00074 buvo atlygintos 2 kartus: pirmą kartą ieškovei 2024 m. sausio 30 d. atlikus piniginių lėšų paskirstymą ir antrą kartą – pačiam antstoliui 2024 m. vasario 8 d. nurašius pinigines lėšas nuo atsakovės banko sąskaitos;
6.2. Ieškovė, pripažinusi, kad atsakovė nebeskolinga ir visus mokėjimus pagal abu vykdomuosius dokumentus yra gavusi 2024 m. sausio 30 d., nepagrįstai iš antstolio gavo dar 1207,54 Eur.
6.3. Tuo atveju, jei teismo sprendimas dėl ieškovės atlikto piniginių lėšų paskirstymo būtų pripažintas teisingu, ieškovės nesąžiningas elgesys nuslepiant nuo teismo šią aplinkybę, reikštų, jog ieškovė nepagrįstai praturtėjo 259,34 Eur (teismo priteista 1 466,88 Eur suma – antstolio ieškovei pervesta 1207,54 Eur suma).
6.4. Atsakovės pervesta 25 707,33 Eur suma buvo paskirstyta ieškovės nurodomu eiliškumu. Teismas turėjo vertinti ar ieškovės atliktas įmokų paskirstymas buvo atliktas tinkamai pagal CK 6.54 str. Tačiau skundžiamame sprendime nėra argumentų, patvirtinančių ieškovės atlikto įmokų paskirstymo teisėtumą. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl (ne)tinkamai atlikto lėšų paskirstymo pagal CK 6.54 str., sprendė ne tokio paskirstymo teisingumo klausimą, o tai, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovės patirtų išlaidų kreipiantis į teismą atlyginimą. Kitaip tariant, teismas, konstatuodamas, kad atsakovė yra atsakinga už tokių ieškovės patirtų išlaidų atlyginimą, sprendė ne įmokų paskirstymo teisingumo klausimą, o civilinės atsakomybės. Taigi, ginčo klausimas taip ir liko neišspręstas, o byla nebuvo išnagrinėta iš esmės.
6.5. Teismas turėjo vertinti ir argumentuoti, kokie byloje esantys įrodymai ir kodėl patvirtina ieškovės atlikto įmokų paskirstymo tinkamumą, paaiškinti, kodėl, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis jis priėmė tokį sprendimą ir jį motyvuoti. Tačiau teismas tokio vertinimo apskritai neatliko, teismo sprendimas be jokių motyvų, o ginčo esmė – neatskleista.
7. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
8. Nurodė, kad:
8.1. Apeliantė mokėjimo metu nenurodė aiškios įmokos paskirties. Šalys nebuvo susitarusios dėl kitokios paskirstymo tvarkos. Todėl ieškovė pagrįstai paskirstė įmokas pagal CK 6.54 straipsnio eiliškumą: pirmiausia vykdymo išlaidoms, vėliau palūkanoms ir tik po to – pagrindinei skolai. Apeliantė nepaneigė nei šio paskirstymo teisingumo, nei jo atitikimo įstatymui. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėto įmokų paskirstymo yra visiškai nepagrįsti.
8.2. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė faktiškai gavo dvigubą apmokėjimą už tą pačią išlaidų dalį. Net jeigu būtų nustatyta, kad antstolis išieškojo iš atsakovės tam tikras sumas, kurios sutampa su jau ieškovei sumokėtomis lėšomis, tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl konkrečios 2023 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos–faktūros Nr. ARS-2301866 neapmokėjimo, o ne dėl galimų vykdymo proceso ar antstolio veiksmų teisėtumo.
8.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų. Kauno apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas, pakankamai išsamiai motyvuotas, atitinkantis CPK 270 str. 4 d. reikalavimus.
8.4. Atsakovė savo apeliaciniame skunde iš esmės nekvestionuoja to, kad ieškovė 2024 m. sausio 30 d. gavo 25 707,33 Eur sumą. Tačiau ginčas kilo ne dėl to, ar buvo atliktas mokėjimas, o dėl to, kaip šis mokėjimas turėjo būti paskirstytas. Ieškovė, neturėdama šalių susitarimo dėl alternatyvios įmokų paskirstymo tvarkos, pagrįstai vadovavosi CK 6.54 straipsniu ir paskirstė įmokas eilės tvarka: pirmiausia padengė vykdymo išlaidas, palūkanas, netesybas, o tik vėliau pagrindinę skolą. Po tokio paskirstymo liko nepadengta dalis pagal PVM sąskaitą-faktūrą ARS-2301866 – būtent ši suma ir buvo ieškinio dalykas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
10. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu prašo priimti naują įrodymą – 2024 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodymą antstoliui V. M.. Pažymėtina, kad ieškinys šioje byloje buvo pateiktas 2024 m. kovo 4 d., t. y. jau po to, kai buvo atliktas minėtas mokėjimas (lėšų nurašymas). Taigi šis įrodymas galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai pateikiamą įrodymą ir juo nesivadovauja (CPK 314 str.).
Dėl įmokų paskirstymo
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje buvo netinkamai taikytas CK 6.54 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1– 4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).
13. Taigi tam, jog būtų laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio paskirstymo, yra būtina kad: 1) skolininkas aiškiai pasiūlytų kitokį įmokos paskirstymą (ne pagal įstatyme nustatytą eiliškumą); 2) kreditorius aiškiai sutiktų su tokiu paskirstymu.
14. Apeliantė neįrodė, kad tarp šalių buvo sudarytas aiškus susitarimas dėl kitokio lėšų įskaitymo. T. y. šiuo atveju nė viena iš šių sąlygų nebuvo įvykdyta. Vien tai, kad atsakovė mokėjimo paskirtyje nurodė „už paslaugas“, neįrodo, jog atsakovė pateikė pasiūlymą ieškovei dėl įmokos paskirstymo eiliškumo. Toks įrašas yra bendro pobūdžio, nes jame nenurodytas pageidaujamas įmokų paskirstymo eiliškumas, jame netgi nėra nurodyta už kokias konkrečias sąskaitas-faktūras yra apmokama.
15. Be to, pagal minėtą teismų praktiką, kreditorius taip pat turi aiškiai išreikšti sutikimą, kad pritaria skolininko siūlymui būtent taip paskirstyti pervestas lėšas. Pažymėtina, kad tai yra kreditoriaus teisė, o ne pareiga, t. y. kreditorius neprivalo paskirstyti lėšų pagal skolininko siūlymą, jis vis tiek turi teisę jas skirstyti CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka.
16. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta: ieškovė paskirstė gautą 25 707,33 Eur sumą pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytą tvarką. Toks įmokų paskirstymas yra teisėtas, visiškai atitinkantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse įtvirtintą eiliškumą. Pažymėtina, kad įsiskolinimas yra didelės apimties, apima kelis teismo įsakymus, susikaupusias palūkanas ir išlaidas.
17. Apeliantė, ginčydama ieškovės atliktą paskirstymą, nepateikia nei vieno argumento, kodėl būtent toks paskirstymas, vadovaujantis CK 6.54, būtų neteisėtas. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėto įmokų paskirstymo yra visiškai deklaratyvūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
18. Svarbu pažymėti, kad nekreipiant dėmesio į eiliškumą, atsakovė vis tiek turi sumokėti visus įsiskolinimus (įskaitant palūkanas bei kitas išlaidas), tiek priteistus įsiteisėjusiais teismo įsakymais, tiek atsiradusius jau po to.
Dėl dvigubo antstolio vykdymo išlaidų atlyginimo
19. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė du kartus gavo tas pačias antstolio vykdymo išlaidas (153,80 Eur) – pirmą kartą, kai 2024 m. sausio 30 d. paskirstė atsakovės pervestą 25 707,33 Eur sumą, o antrą kartą – kai antstolis 2024 m. vasario 8 d. papildomai pervedė jai lėšas vykdomosios bylos pagrindu. Šie teiginiai yra nepagrįsti.
20. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė gavo dvigubą apmokėjimą už tą pačią išlaidų dalį. Net jeigu būtų nustatyta, kad antstolis išieškojo iš atsakovės tam tikras sumas, kurios sutampa su jau ieškovei sumokėtomis lėšomis, tai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl konkrečios 2023 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos–faktūros Nr. ARS-2301866 neapmokėjimo, o ne dėl galimų vykdymo proceso ar antstolio veiksmų teisėtumo.
21. Jeigu atsakovė mano, kad ta pati suma iš jos buvo išieškota du kartus, ji turi teisę ginčyti antstolio veiksmus vykdymo proceso tvarka arba reikšti reikalavimą dėl permokėtos sumos grąžinimo.
22. Ieškovė yra aiškiai nurodžiusi kaip paskirstė 2024 m. sausio 30 d. gautas lėšas, įskaitant antstolio vykdymo išlaidas, kurias tuo metu pati buvo apmokėjusi. Taigi net jeigu vėliau antstolis ir išieškojo papildomą sumą, tai įvyko ne dėl ieškovės nesąžiningumo ar kaltės – tai yra vykdymo proceso ypatybė, už kurią atsakomybė tenka vykdymo veiksmus atliekančiam antstoliui.
Dėl teismo sprendimo motyvų
23. Apeliantė teigia, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų, todėl turėtų būti pripažintas absoliučiai negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.
24. Priešingai nei teigia atsakovė, skundžiamas sprendimas yra su pakankamai išsamiais motyvais. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje: nustatyta šalių sutartinių santykių esmė, nurodyta, kad ieškovė pagal 2022 m. liepos 22 d. sutartį teikė paslaugas, o atsakovė laiku neatsiskaitė; detaliai paaiškinta CK 6.54 straipsnio taikymo tvarka; konkretizuota, kaip ieškovė paskirstė 2024 m. sausio 30 d. gautą 25 707,33 Eur įmoką, įvardijant konkrečias sumas, kurios padengė teismo įsakymuose priteistas sumas, palūkanas ir antstolio išlaidas; nurodyta, kokia suma liko po paskirstymo (5 212,49 Eur), ir kad ji buvo nukreipta ginčo sąskaitoms-faktūroms apmokėti, dėl kurių ir buvo inicijuota ši byla; nustatyta, kad po šio paskirstymo liko nepadengta 1 319,13 Eur suma, kuri ir buvo priteista; konstatuota, kad atsakovė nevykdė pareigos laiku atsiskaityti; taip pat motyvuotai priteistos ieškovės bylinėjimosi išlaidos. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino šalių teisinius santykius, mokėjimo sumas, jų paskirstymą bei susidariusį skolos likutį.
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus skaičiavimus, sąskaitas, mokėjimo dokumentus bei įmokų paskirstymo schemą, pagrįstai sprendė, kad priteisiama suma yra realus atsakovės įsiskolinimas ir kad atsakovė iki šiol nėra jos padengusi. Todėl teismas pagrįstai priteisė skolą kaip faktiškai pagrįstą likutinę atsakovės neįvykdytą piniginę prievolę.
26. Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas pakankamai išsamiai motyvuotas, atitinkantis CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Dėl bylos baigties
27. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš atsakovės priteisia ieškovei.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Iskarijotas“ (į. k. 304439115) ieškovei UAB „Arkama“ (į. k. 302524570) 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Alvydas Barkauskas