Administracinė byla Nr. eI3-525-554/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02195-2019-3

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 1.9; 17.1;

 (S)

                                                                                     17.3.4; 17.5; 17.7; 55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 11 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Janinos Vitunskienės,  

sekretoriaujant Neringai Musinienei,    

dalyvaujant pareiškėjui K. B., jo atstovei – advokatei A. M.,   

trečiojo suinteresuoto asmens - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G. – V.,

          viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo.

          Teismas,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas 2019 m. spalio 5 d. prašymu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:

            - pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 5 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1582- (15.2) įvykdymo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d.

          Prašyme nurodė, taip pat pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą. Praėjus metams laiko po žemės sklypo ir namo įsigijimo, 2018 m. rugpjūčio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų rūdos ir Kalvarijos skyriaus specialistė atliko žemės naudojimo patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 2N-174-(14.20.78) (toliau - Aktas), kuriame buvo nurodyta, kad nustatytas galimas valstybės žemės užėmimas – t. y. žemės sklypo šiaurinėje pusėje tvora pastatyta už nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą. 2018 m. gruodžio 5 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1582-(15.2) (toliau - Privalomasis nurodymas), kuriuo iki 2019 m. gegužės 5 d. nurodė pareiškėjui išardyti apie 26,60 m. ilgio tvorą prie žemės sklypo ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-124-(15.2) pratęsė Privalomo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Privalomojo nurodymo terminas buvo pratęstas dėl to, kad yra svarstomas klausimas dėl sklypo dalies, kurioje yra ginčo tvora, naudojimosi įteisinimo. Šis klausimas nėra išspręstas iki šiol.

          Nurodė, kad Marijampolės savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. SA- 10309-(12.7) nurodyta, kad tik tuomet, kai bus parengtas (duomenys neskelbtini)gatvės sklypo suformavimo teritorijų planavimo dokumentas ir bus atlikti suformuoto žemės sklypo kadastriniai matavimai, paaiškės, ar liks laisvos žemės tarp (duomenys neskelbtini)gatvės ir gyventojams priklausančių žemės sklypų. Taigi, tik tuomet, kai bus atlikti savivaldybės nurodyti veiksmai, bus aišku, ar/ir kokia apimtimi pareiškėjas gali įsigyti valstybinės žemės, ant kurios stovi ginčo tvora, dalį. 2019 m. liepos 31 d. prašymu pareiškėjas papildomai kreipėsi į Marijampolės savivaldybės tarybą su prašymu pakeisti Marijampolės miesto detalųjį planą ir leisti išsinuomoti arba nusipirkti šalia jam priklausančio sklypo esančią valstybinę žemę, arba suteikti leidimą laikinai naudotis šalia sklypo esančia valstybei priklausančią žeme iki (duomenys neskelbtini)gatvės rekonstravimo. Tiek pareiškėjas, tiek ir jo kaimynai ne kartą lankėsi Marijampolės savivaldybėje, taip pat ir Nacionalinėje žemės tarnyboje, sprendžiant valstybinės žemės naudojimosi įteisinimo klausimą. Tai duoda pagrindo spręsti, kad pareiškėjas savavališkų statybų įteisinimo klausimu buvo aktyvus ir ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų, tikslu įteisinti žemės sklypo, ant kurios stovi ginčo tvora, naudojimąsi. Dėl to būtinas Privalomojo nurodymo termino pratęsimas. Terminas turėtų būti pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d., kadangi būtent 2020 metais, neįvardijant konkrečios datos, Marijampolės savivaldybės mero teigimu, turėtų būti atlikti (duomenys neskelbtini)gatvės rekonstravimo statybos darbai.

          Pabrėžė, kad Inspekcijos kompetenciją, pareigas ir teises nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau - ir Įstatymas). Pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui asmuo gali kreiptis į teismą. Pareiškėjas siekia įteisinti žemės sklypo, kuriame stovi ginčo tvora, naudojimąsi (teisės naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi tvora, neturėjimas yra vienintelė priežastis dėl kurios tvora yra laikoma savavališka statyba), tokiu būdu pašalinant savavališkos statybos pagrindą. t. y. savavališkų statybų rezultatas bus pašalintas jį įteisinus, bet ne išardžius tvorą. Tam, kad pareiškėjas tą galėtų padaryti, reikia, kad būtų parengtas (duomenys neskelbtini)gatvės sklypo suformavimo teritorijų planavimo dokumentas ir būtų atlikti suformuoto žemės sklypo kadastriniai matavimai. Šios procedūros pareiškėjas įtakos negali. O be jos atlikimo savavališkos statybos įteisinimas negalimas, kadangi nėra aišku, kiek žemės reikės gatvei, ir kiek jos liks laisvos, kurią galėtų išsipirkti/naudotis ja nuomos/panaudos teise ar pan. pareiškėjas bei daugybė kitų asmenų, kurių tvoros užima valstybinę žemę.

            Akcentavo, kad Inspekcijos 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. RE-124-(15.2) Privalomo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi jau pasibaigus nurodytam terminui. Šį terminą tikslinga atnaujinti, kadangi jis praleistas nežymiai, pareiškėjas buvo suklaidintas dėl termino, kadangi kaimynams, priešingai nei pareiškėjui, savavališkų statybų pašalinimo (tvoros išardymo) terminas buvo nustatytas iki 2019 m. spalio 5 d., todėl manė, kad jis sueina 2019 m. spalio 5 d., o ne 2019 m. rugsėjo 5 d. Be to, nei vienas iš viešojo administravimo subjektų, įskaitant Inspekciją, neinformavo pareiškėjo, kad į teismą dėl ilgesnio termino pratęsimo reikia kreiptis dar jam nespėjus pasibaigti. Tas nėra numatyta ir pačiame Įstatyme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti, tačiau remiantis administracinių teismų formuojama praktika, jeigu teismas atnaujina terminą prašymui paduoti, tokiu atveju yra laikoma, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas (pvz. žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2976-809/2019).

          Trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo prašymo netenkinti.

          Atsiliepime nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Inspekcija, remdamasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2018 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 20SD-7758-(14.20.137E) (toliau – NŽT raštas) pateikta informacija apie galimai neteisėtą valstybinės žemės užėmimą inžineriniu statiniu, 2018 m. gruodžio 3 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą pareiškėjo žemės sklype ir 2018 m. gruodžio 4 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-3433-(15.31) (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte nustatyta, kad žemės sklypas aptvertas tvora, kurios apie 26,60 m dalis, įrengta valstybinėje žemėje, esančioje už žemės sklypo ribos. Tokiai statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują statinį. Pagal reglamento „STR 1.05.01:2017“ 50 punkto nuostatas statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai, iki statybos pradžios privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Pareiškėjas nepateikė valstybinės žemės patikėtinio – NŽT sutikimo (susitarimo), todėl Inspekcija 2018 m. gruodžio 5 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1582-(15.2) (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo tvoros valdytojas (pareiškėjas) įpareigotas iki 2019 m. gegužės 5 d. išardyti apie 26,60 m ilgio tvoros dalį prie žemės sklypo ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 9 d. prašymu Inspekcijos prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcijos Kauno departamentas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-124-(15.2) pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. rugsėjo 5 d.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, tuo atveju, jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, 11 straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

Pabrėžė, kad LVAT, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, jog Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto administracinio sprendimo (pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą) priėmimas yra viešasis administravimas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai (LVAT 2018-11-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018). Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės ir priežastys, kurias pareiškėjas sieja su procedūromis, skirtomis įteisinti neteisėtą tvoros dalies statybą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, ir kurių trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos, nevertintinos ir nenagrinėtinos kaip neturinčios teisinės reikšmės bylos baigčiai.

Akcentavo, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, byla nutraukiama (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Įstatymų leidėjas specialiame įstatyme – Priežiūros įstatyme nustatė tikslią ir aiškią privalomųjų nurodymų, nurodytų Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, įvykdymo termino pratęsimo tvarką. Be to, Inspekcija mano, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesinį terminą pateikti teismui prašymą taip pat turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo prašymas nepatenkintinas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. 2018 m. rugpjūčio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų rūdos ir Kalvarijos skyriaus specialistė atliko Žemės naudojimo patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 2N-174-(14.20.78), kuriame buvo nurodyta, kad nustatytas galimas valstybės žemės užėmimas - žemės sklypo šiaurinėje pusėje tvora yra pastatyta už nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą. Inspekcija, remdamasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 20SD-7758-(14.20.137E) pateikta informacija apie galimai neteisėtą valstybinės žemės užėmimą inžineriniu statiniu, 2018 m. gruodžio 3 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą pareiškėjo žemės sklype ir 2018 m. gruodžio 4 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-3433-(15.31). Patikrinimo akte užfiksuota, kad žemės sklypas aptvertas tvora, kurios apie 26,60 m dalis įrengta valstybinėje žemėje už pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos. Pareiškėjas nepateikė valstybinės žemės patikėtinio – NŽT sutikimo (susitarimo), todėl Inspekcija 2018 m. gruodžio 5 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1582-(15.2), kuriuo tvoros valdytojas – pareiškėjas įpareigotas iki 2019 m. gegužės 5 d. išardyti apie 26,60 m ilgio tvoros dalį prie žemės sklypo ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 9 d. prašymu Inspekcijos prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-124-(15.2) pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. rugsėjo 5 d. 2019 m. spalio 8 d. teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Teismas akcentuoja, kad dėl šių faktinių aplinkybių jokio ginčo nekilo. 2018 m. gruodžio 5 d. Privalomasis nurodymas surašytas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis numato, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje imperatyviai numatyta, kad inspekcijai raštu gavus informacijos apie šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymą iki jo įvykdymo termino pabaigos arba pasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų atitinkamai nuo šios informacijos gavimo dienos arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos patikrina, ar privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas yra tinkamai įvykdytas, tai pažymima Inspekcijos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

Sisteminė paminėto teisinio reglamentavimo analizė duoda pagrindą išvadai, kad įstatymų leidėjas suinteresuotiems asmenims, kurių atžvilgiu surašyti privalomieji nurodymai, suteikė teisę kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo po to, kai šį terminą pratęsia Inspekcija. Ši teisė nėra labai aiškiai išreikšta Priežiūros įstatyme, tačiau visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami suinteresuoto asmens, kurio atžvilgiu priimtas Privalomasis nurodymas, naudai, nes Konstitucijos 5 straipsnio nuostatos, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio principai draudžia neaiškų ir dviprasmišką teisinių santykių reguliavimą plačiąja prasme. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini trečiojo suinteresuoto asmens ir jo atstovės argumentai, kad Privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, terminas, kai jį pratęsia Inspekcija, negali būti pratęstas teismo (ABTĮ 56 str.).     

          Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Inspekcija 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-124-(15.2) pareiškėjui pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Į apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi 2019 m. spalio 8 d. – t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po termino pasibaigimo (TIS Liteko duomenys).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nėra detaliai sureglamentuotas termino pratęsimo teisme klausimas, todėl teismas vadovaujasi teismų praktika, suformuota LVAT Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies atžvilgiu. Teismas taip pat akcentuoja, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 - 4 d. nuostatas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (ABTĮ 21 str.). Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas dar 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Teismas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, konstruodamas teisės normas, yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju - tai kas yra pasibaigę gali būti atnaujinama, esant aplinkybėms paprastai nepriklausančioms nuo suinteresuoto asmens valios (LVAT 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013). Lingvistinis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio turinio aiškinimas bei šios teisės normos sukūrimo tikslo įvertinimas duoda pagrindą išvadai, kad minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Iš to seka, kad ginčo situacijoje turi būti taikoma bendra imperatyvi taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai toks terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (naikinamasis terminas). Teisės aktai taip pat nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui arba Inspekcijai nebetenka juridinės prasmės (LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012, 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012, 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012). Iš nurodytų LVAT nutarčių turinio matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuota vienareikšmiška pozicija šios situacijos teisės aktų aiškinimo ir taikymo prasme.

Pareiškėjui Privalomojo nurodymo terminą Inspekcija pratęsė iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Į apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi 2019 m. spalio 8 d. – t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po termino pasibaigimo. Teismas daro išvadą, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl jo pratęsimo buvo jau pasibaigęs, todėl šiuo atveju, pagal analogiją nesant teisės aktuose nustatytos tokio termino atnaujinimo galimybės (nes tai naikinamasis terminas), jo atnaujinimas ir pratęsimas iš esmės negalimas (LVAT administracinė byla Nr. A624-1532/2014)(ABTĮ 56 str.).

Teismas taip pat akcentuoja, kad įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjo nurodytos ar, bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių ji praleido reikalavime nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės. Kadangi reikalavimo įvykdymo terminas ginčo situacijoje negali būti pratęstas, todėl pareiškėjo prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, planavimo procesų eigos, nenagrinėtinos (ginčo situacijoje jos perteklinės ir neturinčios teisinės reikšmės).

Kaip jau buvo paminėta, administracinių teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl pareiškėjo ir jo atstovės nurodyti apygardos administracinių teismų sprendimai ( pvz.; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2976-809/2019) negali būti vertinami kaip LVAT jau suformuota administracinių teismų praktika ABTĮ 15, 21 straipsnių pagrindu.     

            Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir esant nurodytam teisinių santykių teisiniam reglamentavimui pareiškėjo prašymas nepatenkintinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

            Likusieji tiek pareiškėjo, jo atstovės, taip pat ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). 

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. B. prašymo nepatenkinti.

     Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                                                                   Audrius Grauželis

                   Algis Markevičius

                    Janina Vitunskienė