Nuorašas:

                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1-47-315/2018

         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61463-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.; 3.1.2.11.; 7.1.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

(S)                        

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kisieliaus (kolegijos pirmininko), Jurgitos Kolyčienės ir Stasio Punio,

sekretoriaujant  Daliai Kanopienei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,

gynėjams advokatams Stasiui Karveliui, Faustui Vrubliauskui,

kaltinamiesiems E. S., I. S.,

vertėjai  Jelenai Kondrašovai, Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte ir 3 punkte, padarymu;

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, (duomenys neskelbtini) teistas: 2012-06-25 Švenčionių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d.(2 epizodai) laisvės apribojimu 1 metams ir 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbo santykiais ir per 1 metus atlyginti nusikaltimais padarytą žalą arba tokią žalą pašalinti savo darbu, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte ir 3 punkte, padarymu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

 I. S., naktį, laikotarpiu nuo 2015-10-19 23.00 val. iki 2015-10-20 02.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš anksto prieš gimdymą nusprendusi, kad pagimdytu kūdikiu nesirūpins ir juo atsikratys, pajutusi, kad tuoj gimdys, nuėjo prie upės „Žeimena“, (duomenys neskelbtini), kur pagimdė neišnešiotą, gyvą moteriškos lyties naujagimį, po ko, paėmė naujagimį, nunešė prie upės ir panardino į vandenį, dėl ko naujagimis mirė nuo prigėrimo vandenyje ir taip tyčia nužudė mažametį, bejėgiškos būklės šeimos narį – savo naujagimę dukrą. Tokiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose.

E. S. buvo kaltinamas tuo, kad nužudė mažametį, bejėgiškos būklės šeimos narį - savo naujagimę dukrą, o būtent jis, laikotarpiu nuo 2015-10-19, 23.00 val. iki 2015-10-20, 02.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie upės „Žeimena“, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su I. S., iš anksto susitaręs nužudyti naujagimį, pastarajai pagimdžius neišnešiotą, gyvą moteriškos lyties naujagimį, tyčia nuskandino jį upėje, dėl ko naujagimis mirė nuo prigėrimo vandenyje. Tokiais savo veiksmais E. S. buvo kaltinamas padaręs BK 129 str. 2 d. 1., 2, 3 punktuose numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamoji I. S. teismui parodė, kad ji iš dalies pripažįsta savo kaltę. Ji buvo pas draugę L.. Jos išgėrė sidro, pavalgė, ir ji nuėjo namo. Pakeliui parašė E., kad jie susitiktų, kad palydėtų ją namo, ir jie susitiko prie parduotuvės. Einant namo, jai labai pradėjo skaudėti pilvą ir ji jam pakeliui pasakė, kad ji yra nėščia. Paskui jie nuėjo prie upės, ir ten jai jau viskas prasidėjo. Paskui E. paėmė peilį, nupjovė virkštelę. Ji jam pasakė: ,,parodyk, kas - berniukas ar mergaitė“, jis parodė, ten buvo mergaitė. Paskui jis ją pasiėmė ir nusinešė. Ji paklausė: ,,kur kūdikis?“, jis atsakė: ,,nėra ir nebebus“. Paskui jie ėjo namo, jis ją vedė, jai labai svaigo galva. Paskui jis jai pasakė: ,,jei kam nors papasakosi, ir tave nužudysiu, ir padegsiu namą“. Kai grįžo namo, jai buvo labai silpna ir svaigo galva. Ji kraujavo. Mamai apie tai nesakė, nes mama jau miegojo. E. S. tuo metu buvo pas draugą Staską, jo pavardė K.,. E. S. buvo svečiuose tą vakarą pas S. K.. Jis gyvena mieste, atstumas pėsčiomis apie trys kilometrai. Kai ji parašė kaltinamajam žinutę, jie susitiko gal po 20 minučių. Ji gyvena nuo S. K. trijų kilometrų atstumu, o kur susitiko, ta vieta nuo Staskos namų gal už pusės kilometro: iki ,,Selminos“ parduotuvės nueiti. Tą vakarą ji gėrė alkoholinius gėrimus. Žinojo, kad laukiasi. Mamos bijojo, todėl slėpė savo nėštumą. Mama pasakė: ,,jei tu nėščia, aš tave nužudysiu“. Ji bijojo pasakyti, tiesą, nes E. S. jai grasino, t. y., kad ją užmuš ir namą padegs. Ji tikėjo, kad E. S. gali taip padaryti. Po to, po gimdymo, su E. S. nebuvo susitikę. Kol ją apklausė policijoje, iš jo grasinimų nebuvo. Kai per apklausą policijoje jos neišleido iš kabineto ir pasakė, kad uždarys, jei nepasakys tiesos, tada jau pasakė tiesą. Kai gimė kūdikis, ji jo nepamaitino. Nepamaitino, nes E. S. iš karto jį pasiėmė. Gimdymas buvo apie 11.00 val. vakaro. Skausmą gimdymo metu juto, nepamena, ar šaukė. Toje vietoje, kur vyko gimdymas, savo daiktų nepaliko. Drabužių ten nebuvo. Nežino, kas toje vietoje, kur pagimdė, viską sutvarkė. Ji koridoriuje nusirengė parėjusi. Buvo tamsu, nežino, ar E. S. buvo kraujais išsitepęs, jis ją namo palydėjo. Kai įėjo į namus, tėvai miegojo. E. S. nebendravo nei su tėvais, nei su kažkuo, jis net namo neužėjo, iki slenksčio palydėjo ir išėjo. Pas ją namuose E. S. nėra buvęs, nėra bendravęs su jos tėvais. Nėra taip, kad bijodama savo mamos papasakojo, kad E. S. jai padėjo. Mama tik porą kartų ant jos šaukė, kai ji iš L. du kartus grįžo ir tik buvo sakiusi, kad „jei tu esi nėščia, aš tave užmušiu“.

Paskelbus specialisto išvadą Nr. M 1547/15(01), kaltinamoji parodė, kad kūdikio ji nemaitino. Nežino, ar specialistai meluoja. Nelabai gerai prisimena visas gimdymo vakaro aplinkybes. Po gimdymo pas ją pieno truputį buvo, kai nuvažiavo su policija pas ginekologę, ji tikrino. Pas ginekologę nuvažiavo po to, kai buvo rastas naujagimis. Paties gimdymo aplinkybių neprisimena. Nežino, gal ir maitino, bet neprisimena. Vaikas, pagimdžius, verkė. Ar lietė vaiką, neatsimena. Su telefonu ji pašvietė ir pažiūrėjo, kad mergaitė. E. jai telefoną padavė. Kai rašė žinutę E., nežinojo, kad jis (duomenys neskelbtini). Jis jai parašė, kad yra (duomenys neskelbtini), todėl ji parašė, , jis atrašė: ,,gerai“. Kai grįžo namo, tėvai miegojo, nebuvo atsikėlę, tik kai ji persirenginėjo, mama atsikėlė. Mama ją be kelnių matė būtent tą patį vakarą. Neprisimena, kada iki tos dienos buvo bendravusi su E.. Kokia buvo E. S. reakcija, kai jam pasakė, kad yra nėščia, tuoj gimdys ir, kad tikėtina, tai jo vaikas, neprisimena. Nežino, kodėl ji nusprendė eiti prie upės. E. neprieštaravo eiti prie upės. Jie nieko nekalbėjo, ką toliau darys. Ji suprato prie jos namų, kad prasideda gimdymas ir, kad gimdys, pasakė E. S.. Ką jai atsakė E. į tai, neprisimena. Abu turėjo telefonus, bet nesakė, kad kvies greitąją. Nuėjo prie upės, kad ten pagimdyti. Sąrėmiai jai prasidėjo ne prieš jų susitikimą, o kai ėjo namo. Kai prasidėjo sąrėmiai, tada jie nuėjo prie upės. Nuėjo prie upės, kad niekas nematytų. E. turėjo mažą peiliuką. Nežino, ar jis visada su savimi turėdavo peiliuką, ar tik tą vakarą turėjo. Kai kvietė E. susitikti, dar nežinojo, kad gimdys. Norėjo šiaip su E. susitikti, pasikalbėti. Kad yra nėščia, suprato, kai gal keturi mėnesiai buvo. Galvojo, gal mama leis auginti vaiką. Apie savo nėštumą ji su niekuo nebendravo, pas gydytojus nėjo. Ji eidama prie upės nežinojo, kad viskas taip greitai prasidės. Nežino, kodėl nesikvietė pagalbos. E. tuo metu nieko nekalbėjo. Kai E. grįžo jau be kūdikio, ji jo paklausė, kur vaikas, jis atsakė: ,,nėra ir nebus“. Neprisimena, ką pagalvojo, kur tas vaikas galėjo dingti. E. vaiką paėmė ir nunešė, ji galvojo, kad paliko kur nors, o pati atsistoti negalėjo. Kai jau atsistojo ir ėjo namo, jis ją vedė už rankos, bet ji nesakė, kad „pasiimam“ ir vaiką. Ji pati nieko nesprendė dėl vaiko. Namuose jai nekilo minčių kviesti greitąją, policiją, nes vaikas paliktas prie upės spalio mėnesį. Ryte ji iš lovos negalėjo atsikelti, galva labai sukosi, kojos linko. Mama ryte jos klausė, kodėl ji tokia išbalusi, sakė, kad tikriausiai apsinuodijo silke pas L. Kodėl ryte nepasakė mamai, kad vaiką prie upės paliko, nežino. Ji prižiūrėjo kaimynės sūnų, kuriam buvo 2 metukai. Jei tokio amžiaus vaiką paliktų prie upės, jai kiltų klausimas, kad reikia jo ieškoti. Kodėl savo mažo vaiko neieškojo, nežino. Kai policija atvažiavo ir mama jos paklausė, ar tai jos vaikas, pasakė ,,taip“. Iki vaiko radimo mama tik vieną kartą tepaklausė, ir viskas. Jai buvo įdomu, kas nutiko vaikui, norėjo nueiti pažiūrėti, bet negalėjo nei valgyti, nei atsikelti. E. S. neprašė nueiti pažiūrėti, kas nutiko vaikui, nes po šito su juo nebendravo. Tą žinutę, kai kvietė E. S. susitikti buvo išsaugojusi telefone, bet šiai dienai jos jau neturi, nes jo jau kitas telefonas, nes to telefono ekranas buvo sudaužytas. Policijoje to telefono jos neprašė. Iš jos tik paėmė telefoną, ją apklausė ir telefoną atidavė. Policijoje jau buvo kitas jos telefonas. Kada tas telefonas sudužo, nežino, kiek laiko buvo praėję po gimdymo, neprisimena. Buvo pasikeitusi telefono numerį į naują. Kai ėjo į policiją, numerio dar nebuvo pasikeitusi, tik telefonas jau buvo naujas. Koks buvo jos telefono numeris tuo metu, neatsimena. E. telefono numerio mintinai neįsimina. Nėštumo, gimdymo metu, po gimdymo, jai buvo svarbu, kas bus su jos vaiku. Ji galvojo, kad bus viskas gerai, galvojo, kol nėščia buvo, kol dar nebuvo pagimdžiusi. Kai E. nunešė kūdikį prie upės, jam nedavė striukės, kad suvyniotų kūdikį. Nežino, kas turėjo pasirūpinti tokioje vietoje paliktu kūdikiu, kad būtų gerai.         Ji pirmą kartą pasakė, kad ji paskandino kūdikį, nes matė, kaip jis paėmė kūdikį ir jį nunešė į upės pusę. Po kiek laiko jis grįžo, neprisimena. E. S. tikrai paėmė pagimdytą mergaitę ir nunešė nežinoma kryptimi. Žino, kas yra melo detektorius, sutiktų juo pasitikrinti. Gailisi dėl įvykusio. Dabar su tėvais gyvena, nedirba ir nesimoko. Kadangi vaikas verkė, ji tik paprašė pažiūrėti, kas gimė, ir jis iš karto nunešė. Ji vaiko neramino, jis verkiantį vaiką nešė. Jei būtų buvęs berniukas, būtų nieko nedariusi, ji tik pažiūrėjo, galvojo, kad jis paliks. Po poros minučių vaiko verksmas nutilo, neprisimena, kaip tai suprato.

        2015-11-06 apklausta įtariamąja I. S. parodė, kad savo kaltę dėl to, kad nužudė pagimdytą naujagimį, pripažįsta pilnai. Gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo tėvais: mama ir tėvu, vyresnis brolis gyvena atskirai, Vilniaus mieste. Tėvai niekur nedirba, ir mama, ir tėvas dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Maždaug metus laiko atgal ji buvo gimtadienyje pas savo draugę R. I., gyvenančią (duomenys neskelbtini) kur susipažino su vaikinu E. S., kuriam 23 metai, jis šiuo metu gyvena Švenčionių mieste, neturi jo kontaktinio telefono. Kai jie pradėjo draugauti, jis gyveno pas draugą (duomenys neskelbtini) . Jie pradėjo bendrauti, draugauti, susitikinėti. Su E. S. susitikinėjo savo draugės R. name, su E. turėjo lytinius santykius du kartus. Iki E. ji yra turėjusi lytinius santykius, suprato kaip tai vyksta ir kokios gali būti seksualinių santykių pasekmės. Kad pastojo, suprato iš to, kad nebuvo mėnesinių, šiaip mėnesinės būdavo pastovios. Apie tai, kad yra nėščia sužinojo būdama nėščia maždaug 2 mėnesių, vėliau juto, kad vaisius juda. Apie tai niekam nesakė. Neturėjo kam pasakyti, su mama nebendravo labai artimai, ji jai vis žodžiu grasino: „jeigu tu nėščia, jeigu tu atneši..- tai tave nužudysiu“, gąsdino, kad išvarys iš namų. Mano, kad ji įtarė, kad gali būti nėščia, nes vis klausinėjo, ar ji ne nėščia. Bijodama mamos, nėštumą neigė. Kai buvo nėščia su E. S. nustojo bendrauti, jis išsikėlė gyventi į Švenčionis, apie tai, kad laukia jo vaiko, nieko jam nesakė. Nėštumo laikotarpiu į med. įstaigas nesikreipė, pas ginekologą nesikreipė, į gimnaziją irgi nėjo, niekas iš gimnazijos jos neieškojo. Ji neturi jokių artimųjų draugių, apie nėštumą niekam nepasakojo. Ją išlaiko tėvai - gyvena iš tėvo atliktinių uždarbių, tėvai dažniausiai tėvo uždirbtus pinigus prageria, neturėjo pas ką kreiptis. Vyresnysis brolis kartais atvažiuoja pas juos, bet jis augo pas močiutę ir dažniausiai lanko ją, pas juos užsuka retai, kartais susirašinėja telefonu sms žinutėmis. 2015 spalio 19 dieną, tiksliai prisimena tą dieną, vakare apie 23.00 val. suprato, kad gimdys, kadangi nutekėjo vaisiaus vandenys. Apie gimdymą skaitė internete ir žinojo, kad vaisiaus vandenų nutekėjimas yra gimdymo pradžia. Jai labai skaudėjo pilvą, prasidėjo sąrėmiai. Tuo metu mama jau miegojo, tėvas irgi jau miegojo. Ji atsikėlė, apsirengė, iš namo paėmė peilį, žinojo, kad reikės nukirpti vaisiaus virkštelę. Ji išeidama iš namų žinojo, kad pagimdyto vaikelio neatneš namo, kad atsikratys, kokiu būdu tada dar negalvojo, nežinojo, vis prisimindavo mamos žodžius, kad nužudys ir ją ir jos pagimdytą vaiką, pastaruoju metu iki gimdymo, ji kartojo tuos žodžius kiekvieną dieną. Ji nuėjo prie Žeimenos upės, maždaug 200 metrų atstumu nuo namo, kuriame gyvena, ten atsigulė ant nugaros, nuleido džinsines kelnes iki kelių ir gulėdama ant nugaros pagimdė moteriškos lyties naujagimį. Matė, kad pagimdė mergaitę. Jos pagimdyta mergaitė pradėjo garsiai verkti, ji atsikėlė, atneštu peiliu atpjovė virkštelę, tada paėmusi į rankas nuogą naujagimę, nunešė ją prie upės ir laikydama ją už kojų, panardino jos galvą į upės vandenį, viso kūno nenardino. Naujagimis greitai prisigėrė vandens ir kai ištraukė jos galvą iš vandens jau nebeverkė, ji suprato, kad ji mirė, suprato, kad ją paskandino. Ji naujagimį panešė į priekį, maždaug keletą metrų ir išmetė naujagimio kūnelį prie medžio ir krūmų. Naujagimio lavono neslėpė, tiesiog numetė naujagimio kūnelį ir nuėjo namo. Pakeliui pagimdė placentą, tiesiog išėjo daug kraujo - ji nusirengė džinsus, ranka išmetė placentą iš džinsinių kelnių ir tiesiog išmetė ant žemės, vėliau nuėjo namo. Nori patikslinti, kad iš namų išėjo apie 23.00 val., o sugrįžo apie 02.00 val. Kitą dieną jai stipriai kraujavo iš makšties, svaigo galva, tačiau ji pas medikus nesikreipė, po to atvejo ji nėra buvusi pas medikus. Taip pat patikslina, kad iki šiandienos apžiūros, pas ginekologę nėra buvusi. Kitą dieną, t. y. 2015-10-20 mama atkreipė dėmesį, kad pas ją mažesnis pilvas, tačiau ji jai atkirsdavo, kad „pilvas kaip pilvas“. Į tą vietą kur išmetė naujagimį, kur gimdė, daugiau negrįžo, tačiau tą vietą tiksliai prisimena ir galės parodyti. Patikslina, kad peilį, kuriuo atpjovė vaisiaus virkštelę, atnešė namo, jį pateikė policijos pareigūnams, džinsines kelnes, su kuriaomis gimdė irgi pateikė policijos pareigūnams, džinsus išplovė, mama nematė, nes ji dažnai išvyksta į mišką uogauti. Dėl to kas atsitiko, nuoširdžiai gailisi (t. I, b. l. 143-146 ).

2015-11-06 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra pakrantė prie upės „Žeimena“, (duomenys neskelbtini) r., bei joje rastas naujagimio lavonas (t. I, b. l. 28-36).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad I. S. savo parodymus patvirtino (t. I, b. l. 147-158).

2017-01-19 apklausta įtariamąja I. S. parodė, kad patvirtina ankstesnius parodymus. Slėpė savo nėštumą, apie tai net nesakė savo tėvams, savo draugei, vaiko tėvui E. S.. Viskas buvo kaip davė parodymus, viską parodė parodymų patikrinimo metu: naktį 2015-10-19 apie 23.00 išėjo iš namų, nuėjo prie upės „Žeimenos“, ten pagimdė mergaitę, kurią paskandino upėje, laikydama už kojyčių, vėliau prie upės numetė kažkur jos kūnelį. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė, nes buvo viena, tėvai girtavo ir mama ją gąsdino, kad išvarys iš namų jeigu pagimdys vaiką, nežinojo kaip spręsti tą problemą, kur ir pas ką kreiptis. Parodė, kad pagimdytos dukros nemaitino. Paklausus, kad psichiatrinės ekspertizės metu minėjo, kad tą naktį kai gimdė galimai su ja buvo E. S., įtariamoji I. S. parodė, kad tą naktį, buvo viena. E. S. nematė nuo to laiko, kai jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), tuo metu net nežinojo apie nėštumą, jis nieko nežinojo apie jos nėštumą. Daugiau nieko parodyti negali (t. I, b. l. 166-167).

2017-01-26 apklausta papildomai I. S. parodė, kad su E. S. susipažino pas pažįstamą R. I., tuo metu gyvenusią name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pas R. I. vaikščiojo padėti prižiūrėti jos mažamečius vaikus. E. S. apie save papasakojo, kad jis atvažiavęs į R. I. vyro gimtadienį, šiuo metu niekur nedirba, minėjo, kad turi tėvą, pats yra nevedęs, šeimos neturi. Po pažinties gimtadienyje, ji pradėjo bendrauti su tuo E. S., t. y. jis gyveno Švenčionių mieste ir kartais atvažiuodavo pas R. I. į svečius, jie ten ir susitikdavo. Jie draugavo, turėjo lytinius santykius. Ji jau buvo pilnamete, suprato kas yra lytiniai santykiai, ankščiau yra turėjusi lytinius santykius, suprato, kad po santykiavimo su vyru, gali pastoti. Jiems bendraujant su E. S., ji jį supažindino su savo drauge L. R., gyvenančia (duomenys neskelbtini) miesto centre. E. S. pradėjo bendrauti su drauge L. R. ir apsigyveno pas ją, (duomenys neskelbtini) mieste. Nuo to laiko ji nebendravo su E. S., ji jį supažindino su savo drauge L. ir jautė nuoskaudą, kad E. S. pasirinko L., o ne ją. Jos tėvai labai griežti, jie neleidžia vestis namo jokių vaikinų, jokių vyrų, jie nepažįsta E. S.. Vėliau, t. y. praėjus maždaug mėnesiui po to kai E. S. apsigyveno su L, suprato, kad yra nėščia, žinojo tiksliai, kad vaikas yra E. S., nes tuo metu lytinių santykių su kitais vyrais neturėjo. Kad yra nėščia suprato, nes nebuvo mėnesinių, o jos buvo pas ją reguliarios, jai svaigo galva, ją pykino. Apie tai, kad ji nėščia niekam nesakė - nei mamai, nei draugei L., kitų draugų, draugių, kitų asmenų su kuriais bendrauja artimai, neturi. Supratusi, kad nėščia pas gydytoją nėjo, pas gydytoją - ginekologą niekada nesilankė prieš tai. Pas gydytoją nėjo, nes bijojo, kad bus įrašyta į įskaitą, kad visi tada sužinos, kad ji nėščia. Pirmą kartą pas gydytoją - ginekologą apsilankė tada, kai ją nuvežė policijos pareigūnai, kai surado pagimdyto naujagimio kūnelį. Apie tai kaip vyksta gimdymas, pradėjo skaityti internete, internetą turi savo mobiliajame telefono aparate. Prisimena, kad vėliau, t. y. 2015 metais pavasario pabaigoje-vasaros pradžioje L. R. jai prasitarė, kad E. S. yra teistas, kad ji norėjo jį įdarbinti pas save darbovietėje, tačiau jis dirbti nenorėjo, tik vaikšto ir girtauja, todėl jie išsiskyrė, E. S. išvažiavo gyventi atgal į Švenčionis. E. S. atvažiuodavo kartais į Pabradę, būdavo tai pas vieną, tai pas kitą savo pažįstamus. Jie kartais susitikdavo. Apie tai, kad ji nėščia, kad laukia E. S. vaiko nei E. S. nei L. R. nesakė. Dėl gimdymo datos gali parodyti, kad tiksliai nežinojo datos kada reikės gimdyti, nes pas gydytoją nebuvo. Vakare iki 20.30 val., ji buvo pas draugę L. R., pas ją gėrė sidrą, išgėrė po butelį 1 litro talpos sidro ir ji nutarė eiti namo. Būnant pas L. pradėjo skaudėti pilvą, suprato, kad galimai šią naktį gimdys. Tada parašė E. S. sms žinutę, kurioje klausė ar jis yra (duomenys neskelbtini) E. S. atsakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), pas draugą S. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Astra“. Ji paprašė E. S., kad jis palydėtų namo, jis sutiko. Jie susitiko (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Selmina“ ir E. S. lydėjo namo. Pakeliui ji E. S. papasakojo, kad ji nėščia, kad vaikas yra jo. Apie tai, kad apie jos nėštumą niekas nežino, E. S. minėjo. E. S. pradėjo priekaištauti, kodėl jam nepasakė ankščiau, daugiau jis nieko neklausinėjo, ji jam nieko nesakė. Pradėjo vemti, jai pasidarė bloga, labai skaudėjo pilvą, suprato, kad galimai gimdys, nusprendė neiti namo. Jie, t. y. ji su E. S. nuėjo dviese prie upės. Prie upės ji pasiūlė nueiti, kam eiti prie upės, nežino, paaiškinti negali. Prie upės pasidarė dar blogiau, pasakė E. S., kad tikriausiai gimdys. E. S. buvo šalia, jis nieko nesiūlė, kviesti greitąją med. pagalbą ar kt. Apie tai ką darys su naujagimiu, iš anksto nieko nekalbėjo. Kai atėjo prie upės, ji atsigulė ant nugaros, nuėmė džinsines kelnes pilnai, E. S. buvo šalia. Kiek praėjo laiko nežino, ji gulėdama ant nugaros pagimdė naujagimį, šalia esantis E. S. su savimi turėtu kišeniniu mažu, sulankstomu peiliu nupjovė virkštelę. Matė, kad pagimdė mergytę, nes paprašė E. S., kad parodytų, ką pagimdė. E. S. priartino prie jos gulinčios, laikydamas ant rankų naujagimį, buvo tamsu, mobiliuoju telefono aparatu pašvietė į E. S. laikomą ant rankų naujagimį ir matė, kad pagimdė mergytę. Naujagimis verkė, jis buvo gyvas. Parodęs naujagimį, E. S. nuėjo link upės. Iš karto girdėjo naujagimio verksmą, po to naujagimio verksmas nutilo. Tada E. S. sugrįžo prie jos, ji paklausė jo kur yra naujagimis, jis buvo be naujagimio, jis jai pasakė: „nėra ir viskas“. Ką jis padarė su naujagimiu, E. S. nieko neminėjo. Ji suprato, kad jis „atsikratė“ naujagimiu, tačiau ji nematė kaip tiksliai, nes buvo tamsu. Ji tik gulėdama girdėjo, kad naujagimis verkė, o po to nustojo. E. S. padėjo jai atsistoti nuo žemės, ji jautėsi blogai, padėjo aprengti džinsines kelnes. E. S. ją lydėjo namo, nes jai buvo silpna, svaigo galva. Jiems einant namo, prie lauko tualeto pajuto, kad „jai kažkas dar iškrenta“, į džinsines kelnes jai dar išėjo placenta. Prie lauko tualeto nurengė džinsines kelnes ir pamatė jų viduje kraujo „gumulą“, buvo tamsu, ji „tai“ išmetė tiesiog ant žemės, apsirengė džinsines kelnes, ją E. S. palydėjo namo. Dar patikslina, kad jiems einant pakeliui nuo upės link namo, E. S. grasino, kad jeigu ji pasakys kam nors apie pagimdytą naujagimį, tai ją nužudys ir sudegins tėvų namą. Ji atėjusi namo persirengė, jai labai svaigo galva, atsigulė į savo lovą. Kitą dieną stipriai kraujavo, džinsines kelnes išplovė. Iki to, kol policija surado naujagimį, buvo namuose, nes jautėsi blogai, pastoviai buvo silpna, svaigo galva. E. S. daugiau neskambino, nekontaktavo. Ankščiau, kai davė parodymus pasakojo ne visą tiesą, nes bijojo E. S., žino, kad jis teistas ir gali ar tėvams padaryti ką nors blogo, gali sudeginti namą, jis taip grasino. Parodymų patikrinimo metu parodė, kad  nuskandino naujagimį, parodė tiesiog tai taip, kaip įsivaizdavo-nematė, kaip tai padarė E. S., numanė, kad jis tai padarė-nuskandino, nes nuėjo link upės, o po to kūdikis nustojo verkti. Eidami prie upės, su E. S. nekalbėjo, ką darys su naujagimiu, nes tuo metu jie dar nežinojo, kad gimdys. Ji pati apie tai taip pat negalvojo, planų neturėjo. Pas gydytojus nesikreipė, nes nenorėjo, kad sužinotų apie nėštumą. Paskui galvojo, kad pagimdys ir viskas, visi sužinos. Tiksliai prisimena, kad pagimdyto naujagimio nemaitino, t. y. ji viršutinių rūbų nebuvo nuėmus, pakėlus, buvo su megztiniu, marškinėliais, liemenuku. Ar pastoviai po gimdymo, buvo sąmoninga, pasakyti negali. Jai atrodo, kad pastoviai buvo sąmoninga ir tiksliai prisimena, kad naujagimio nemaitino. Viso su E. S. turėjo  lytinius santykius 5 kartus. 2015 metais sausio 12 dieną buvo jos gimtadienis, prisimena, kad po gimtadienio mėnesio pabaigoje buvo mėnesinės, o po to maždaug po 4 savaičių po gimtadienio turėjo lytinius santykius su E. S., t. y. vasario mėnesį turėjo lytinius santykius su E. S.. Mano, kad minėtų santykių metu ir pastojo. Dėl to kas atsitiko, nuoširdžiai gailisi. Naujagimio žudyti neplanavo, tiesiog taip gavosi. Gailisi, kad visos tiesos nepasakojo iš pat pradžių. (t. I, b. l. 171-172)

2017-02-09 apklausta įtariamoji I. S. pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurias nurodė 2017-01-26 papildomos apklausos metu (t. I, b. l. 177-181).

Kaltinamasis E. S. teismui parodė, kad kaltu dėl inkriminuotų veiksmų neprisipažįsta. Kaltinamoji I. S. jo pažįstama. Artimiau jie su ja nebendravo. Čia yra todėl, nes buvo jo dukra ir jam nežinant padarytas nusikaltimas. Jo dukra - J. S.. Jam nežinant visą tą laikotarpį sėdėjo Lukiškėse, ir po pirmų parodymų, kai buvo davęs DNR, nebuvo apklaustas, kur tuo metu - nužudymo metu - buvo jis pats. Penkis mėnesius reikėjo galvoti, kur tuo metu buvo. Tuo metu buvo su draugu, jis yra liudytojų sąraše - M. P. - ir su jo drauge. Esmė tame, kad jie susiskambino ir susirašė tą dieną – nužudymo metu. Jis nesužinojo iš I., kad ji tuoj gimdys. Jis su savo liudytojais susiskambino, skambino M. P., ir jie šventė bute (duomenys neskelbtini), ir tuo metu ji, I. S., jam kažką rašė, bet jis nekreipė dėmesio. Pas juos su I. S. nebuvo tokio rimto bendravimo, ji buvo L., su kuria jis bendravo, draugė, ir taip susipažino, nes ji ateidavo pas ją. Su I. S. turėjo lytinius santykius du kartus. Pas juos bendravimas nebuvo rimtas, o toks ,,ką veiki?“ ir daugiau nieko, jam nebuvo įdomumo iš jos pusės. Buvo (duomenys neskelbtini) tuo kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu. Prie upės ,,Žeimena“ tuo metu nebuvo. Esminis dalykas, kad jis aplamai nieko nežinojo apie savo vaiką. Jei jis žinotų, tai jau visi žinotų, kad pas jį vaikas. Čia buvo slėpta ir padaryta toks žiaurumas, jam nesuvokiama protu. Kad čia jo vaikas, sužinojo tik per antrą apklausą ikiteisminiame tyrime, kai jau jį sulaikė ir pasakė, kad čia jo vaikas ir pasakė, kuo yra kaltinamas. Iš 2015 m. spalio 19 d. į 20 d. tarp 23.00 ir 2.00 val. jis buvo su draugais, t. y. su M. ir jo drauge. Iš I. S. nieko jis nesužinojo, t. y., kad ji tuoj gimdys. Ji jam parašė, kad nori susitikti ir daugiau nieko. I. S. jam žinutę parašė naktį, bet neprisimena laiko. Kriminalistai padarė tyrimą, jie turėtų tą žinutę turėti, jis nežino, ar ta žinutė išlikusi.

Kaltinamojo teigimu, I. S. pati nesusiprato pasakyti, kad jis taip padarė, gal kažkas iš šalies jai padėjo, pavyzdžiui, jos motina. Jis ne fantazuoja, jis taip galvoja. Tai yra jo nuomonė, bet jis matyti nematė, nežino. Byloje parašyta, kad mama grasino, mušė pagaliu savo dukrą. Kai perskaitė bylos medžiagą, iš karto padarė tokią išvadą, kad įtaką I. S. galėjo padaryti kiti asmenys. Jis nusikaltimo vietoje nebuvo ir tų veiksmų, kurie yra nurodyti kaltinamajame akte, neatliko. Tvirtina, kad tai yra jo dukra, nes byloje yra ir DNR duomenys. Su I. S. turėjo lytinius santykius kelis kartus, ir tas vaikas, galimai, gali būti jo. To neneigė ir per savo pirmus parodymus. (duomenys neskelbtini) pas draugus buvo 2015-10-19 d. į 20 d. Prisimena šią datą, nes ji jam buvo parašiusi, o ji jam dažnai nerašinėdavo. Žinutę gavo apie 9-10 val. vakaro, 21-22 val. Ji jam žinutėje siūlė susitikti. Jis nieko neatrašė, nes buvo kompanijoje ir telefoną padėjo nuošaly. Jam žinutes ji rašydavo ne itin dažnai. Kada paskutinį kartą prieš tai ji buvo rašiusi, neprisimena. Draugų adreso tiksliai neprisimena. Tas jo draugas yra M. P., o jo draugė – L., jos pavardės nežino. Jis buvo vienu adresu, ten yra L. motinos butas. Ikiteisminio tyrimo metu šito dalyko nesakė, t. y., šių liudytojų neminėjo, nes nebuvo prisiminęs. Jam nebuvo užduotas klausimas. Kriminalistai jo neklausė, kur buvo ir ką veikė tą vakarą, kai buvo nužudytas naujagimis. Tik po metų su kažkiek laiko jo paklausė. Po to, sėdėdamas Lukiškėse, prisiminė. Jo liudytojas nepasikeitė telefono numerio. Būtų gerai, jei kriminalistai išaiškintų pagal numerį. Jie dabar Vilniuje gyvena, jis - jo draugas. Adreso jo nežino, jie su juo susiskambino neseniai, susirašinėjo. Kada buvo paleistas, jis bendravo su šituo draugu. Žino jo telefono numerį, bet draugo tikslaus adreso nežino. Jo draugė L. dabar gyvena su juo. Paskutinį kartą su M. telefonu kalbėjo prieš pora dienų. (duomenys neskelbtini) pas M. draugės motiną bute buvo vieną kartą, tą naktį. Jį pakvietė jo draugas M. Jis su juo dirbo statybose Vilniuje. Buvo proga susitikti, pasiūlė, berods, jisai paskambino. Jis pas jį atvažiavo 5-6 val. vakaro, tiksliai negali pasakyti. Be jo draugo bute dar buvo žmonių: L. motina buvo, kitų asmenų nepažįsta. Buvo merginos ir vaikinai: 6-7 žmonės, buvo daugiabučio virtuvėje. Tai - senos statybos butas, ir visi buvo virtuvėje. Bute yra vienas kambarys, koridorius ir virtuvė, buvo 7 žmonės. Gal po to dar draugų pakvietė pašvęsti draugų būryje, net antrą dieną šventė. Gėrė brendį, normaliai išgėrė. Dėl alkoholio viską puikiai atsimena. Tas daugiabutis yra netoli Pabėgėlių centro: tik privažiavus nuo Vilniaus pagrindinėje gatvėje, dešinėje pusėje yra daugiabučiai. Buvo dvi dienas bute, iš to buto išvyko 20 d., iš ryto, laiko nepamena - 8-9 val. Kiti asmenys jau buvo išvykę, jis išvyko paskutinis. Liko bute M. ir L. Kiti asmenys išvyko naktį. Jis miegojo tą naktį, kiti asmenys nenakvojo, jie išvyko apie 1-2 nakties. Kompanija buvo iš Pabradės, nelabai prisimena dalyvavusių vardų.        Jam žinoma Pabradė, nes jis dirbo (duomenys neskelbtini). Yra gyvenęs ir (duomenys neskelbtini), jo registruota gyvenamoji vieta Švenčionyse, mokyklą Švenčionyse baigė. (duomenys neskelbtini) dirbo, draugai yra. Jam tie asmenys, kurie buvo vakarėlyje bute, buvo matyti. Jie – L. draugai, jų vardų neprisimena. Ikiteisminiame tyrime nepasakojo, nes buvo šoko būsenoje gal tris mėnesius. Po tos būsenos buvo apklausiamas, šitų aplinkybių nepasakojo, nes niekaip prisiminti negalėjo. Į Pabradę važinėja, bet ne vienus draugus turi (duomenys neskelbtini). Dabar prisiminė tą dieną, nes žino, kad ji jam rašė, o ji nedažnai jam rašo. Tai vienintelė aplinkybė, kodėl jis prisimena tą dieną. Kad I. pagimdė jo vaiką, sužinojo tik policijoje, kai jį sulaikė ir apklausė, pasakė kriminalistai.

        Pagarsinus bylos medžiagą (t. II, b. l. 80-81), kaltinamasis parodė, kad viskas yra tiesa. Taip išeina, kad apie vaiką sužinojo anksčiau, negu kriminalistai jam pasakė, iš L. Kad tai yra jo vaikas, tai pirmiau sužinojo iš kriminalistų. Iš kriminalistų sužinojo, kad I. S. pagimdė vaiką ir kad tas vaikas yra jo. Jie nieko tarpusavyje nesiaiškino. Netvirtina, kad pirmiau, nei kriminalistai L. jam pasakė, kad vaikas yra jo, bet galimai gali būti. Nebuvo įsitikinęs, kol jam nepateikė DNR ekspertizės, kalba buvo, kad tai- galimai, jo vaikas. Policijai, kad galimai nužudytas jo vaikas, nepranešė – neįsivaizduoja, kodėl. Peiliuko su savim nesinešiojo. Nėra daktaras, kad nupjautų virkštelę naujagimiui, jis tokių dalykų nedaro. Sutiktų 100 procentų pasitikrinti melo detektoriumi. Kad kita kaltinamoji duoda tokius parodymus apie jį, tai, manytų, yra bandymas išsisukti, jis gyvenime taip nepadarytų. Po I. žinutės, kurioje ji jį kvietė susitikti, su I. nebuvo susitikęs. Po įvykio I. jam nerašė. I. jam rašė tik vieną kartą dėl susitikimo. Po 19 d. I. jam daugiau nerašė ir nebuvo susitikę. Neneigia, kad jam L. skambino ir pasakė, kad nužudytas kūdikis, galimai, jo. Kai jis pamatė per televizorių pranešant apie įvykį, jam paskambino kriminalistai. Negali paaiškinti, kodėl nesiaiškino su I. apie kūdikio nužudymą. Jis nežinojo, kad tai – jo kūdikis. Neklausė I., kas atsitiko su, galimai, jo kūdikiu. Jis galvojo, kad I. visą tą laiką buvo sulaikyta. Negali atsakyti, kodėl sužinojęs iš L. apie nužudytą kūdikį, neskambino I.i, nežinojo visko. Po 2015-10-19 d. iki jo sulaikymo atvažiuodavo į Pabradę kas pora mėnesių pas savo draugą S. K., bet jis jam nieko nepasakojo.

Apklaustas įtariamuoju E. S. parodė, kad nepripažįsta savo kaltės, nežudė savo biologinio vaiko - dukros, nežinojo, kad I. S. laukėsi jo vaiko. Pilnai pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų 2017-01-31, 2017-03-02 akistatos metu duotų parodymų. Jis kai atvažiuodavo į Pabradę, tai dažniausiai būdavo pas savo draugą S. K., dažniausiai jie vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau jis neprisimena, kad būtų susitikęs su I. S., kad ji gimdytų - to nebuvo (t. II, b. l. 86).

Apklaustas 2015-11-10 E. S. nurodė, kad su I. S. lytinius santykius turėjęs du kartus. 2015-11-09 jam paskambino L. R. ir pasakė, kad I. S. nužudė savo naujagimį vaiką ir, kad vaikas galimai yra jo. Jis nepatikėjo. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (t. I, 91-93).

Iš 2017-03-02 akistatos matyti, kad parodymų prieštaravimo tarp įtariamosios I. S. bei įtariamojo E. S. pašalinti nepavyko (t. I, b. l. 181-184).

Liudytoja S. S. teismui parodė, kad yra kaltinamosios I. S. motina. Parodymų neduos. Į klausimus sutinka atsakyti. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos S. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 78-80.). Pagarsinus parodymus liudytoja patvirtino, jog jos parodymai teisingi. Liudytoja S. S. teismui parodė, kad jai nieko nežinoma apie naujagimio nužudymą. Kaimynai pasakė, kai rado vaiką. I. turbūt sakė, kad kaltinamasis E. S. dalyvavo šitame nusikaltime. I. jai asmeniškai apie nusikaltimą nekalbėjo, bet kai jas iškvietė, ji dalyvavo I. apklausoje. Iš papildomos I. apklausos sužinojo, kad nusikaltime dalyvavo kitas asmuo. Mano parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, prisiekia. Ji dabar nepažįsta kaltinamojo E. S.. Salėje sėdintis E. S. anksčiau jai nematytas, jų namuose jis niekada nėra buvęs. Jų šeimoje yra du vaikai, antrasis vaikas - berniukas. Su ja I. pradėjo labai formaliai bendrauti nuo tada, kai ji pradėjo nelankyti mokyklos. Tada jiems atėjo laiškas, kad ji nelanko mokyklos. Vyras nuėjo, tada sužinojo, kad nelanko mokyklos. I. tada mokėsi 10 klasėje, jai tuo metu buvo 17 metų. Prieš metus dukra iš viso su niekuo nebendravo. Jie dukrą išlaikė ir maitino. Namuose dukra alkoholio nevartojo. Niekas nežino, kodėl jos dukra slėpė faktą, kad ji yra nėščia. Ir seserys buvo atvažiavę, klausė jos, ar ji nėščia, I. sakė, kad ji - ne nėščia. Iki gimdymo kas ten žinojo, ar ji nėščia, ar ne. Lyg ir buvo matyti, kad ji nėščia, bet jos ir dabar koks pilvas. Jos neidavo kartu su dukra į pirtį, vonioje kartu nesimaudė. Dukra jai nieko nesakė, kai klausė, ar ji ne nėščia. Pas juos yra du kambariai, o kraujo, kai dukra kraujavo, buvo vienoje vietoje - prie spintos. Dukra, matyt, pati ten išplovė grindis. Policija, nežino, ar apžiūrinėjo tas vietas, kur buvo kraujas. Nuo to laiko, kada I. kraujavo, iki kol sužinojo, kad prie upės surastas naujagimis, praėjo ne dvi, trys dienos. Dabar su dukra bendrauja. Dukra apie gimdymą jai nieko nepasakojo. Žino, su kuo dukra dabar draugauja. Ji turi berniuką, jis neateina pas juos į namus. Dukra namie nenakvodavo, ji pas L. ir nakvojo, ji ten ir ten būdavo. L. su mašina atvažiuodavo ir dukrą pasiimdavo. Būdavo, kad dukra vieną dieną namie nenakvodavo, ji jai nieko nepasakodavo, kur ji eina, sakydavo, kad pas L. Ji nebandė patikrinti, ką dukra ten veikia. Dukra sakydavo, kad eina pas L., ir ji ja tikėjo. Ji dukrai sakydavo: nusiramink visur vaikščioti, bet jai negrasindavo, prieš ją nesmurtaudavo. Dukra su tėvu artimiau nebendravo. Kad dukra vartotų alkoholį, pastebėjo. Būdavo, kad iš L. ji grįždavo neblaivi. Kas būtų, jei gimtų vaikas, su dukra nekalbėjo apie tai. Apklausoje dukra nesakė, kad maitino vaiką. Vykstant dukros apklausai, ją atvesdavo į kabinetą, paskui sakydavo išeiti, gal tuo metu dukros ir klausė, ar ji pamaitino vaiką, bet jai girdint, to dukra nesakė. Nesikalbėjo su dukra apie tai, ar ji spėjo pamaitinti vaiką, ar nespėjo.

2015-11-10 apklausta S. S. parodė, kad dukrai I. S. yra 18 metų, ji niekur nedirba, nesimoko, yra įtraukta į (duomenys neskelbtini) mokinių sąrašą, tačiau mokyklos nelanko, ji su vyru išlaiko dukrą. Kažkur prieš mėnesį ji pastebėjo, kad dukros I. S. pilvas yra didelis, klausė jos ar ji ne nėščia. Dukra I. S. jai atsakė, kad ji tikrai ne nėščia, kad ji nusišneka. Ji kategoriškai atsisakė eiti pas gydytoją-ginekologą, I. yra labai uždaras žmogus, labai mažai kalba, nenori bendrauti su ja, prieš 3 metus ji buvo pakliuvusi į avariją, po to įvykio ji buvo įtraukta į įskaitą pas psichologą. Maždaug prieš dvi savaites ji miegodama išgirdo kaip I. nukrito nuo lovos, ji matė, kad jai silpna, klausė jos kas yra, I. atsakė, kad ji susirgo, daugiau jos neklausė. Tą dieną pastebėjo, kad pas I. mažesnis pilvas. Paklausė pas I., kodėl jos pilvas mažesnis, tačiau I. atsakė, kad pilvas koks buvo toks ir yra. 2016-11-06 apie 16.30 val., jai paskambino kaimynė D. ir pranešė, kad prie upės rado vaiko kūną. Tada pas juos į namus atėjo policijos pareigūnai, kurie išsivedė jos dukrą I.. Tuo metu ji su vyru F. S. ėjo iš parduotuvės, kai jie sugrįžo namo, durys buvo užrakintos, I. namuose nebuvo. Tą vakarą apie 21.00 val., policijos pareigūnai atvežė I. namo. Su ja dukra I. nekalbėjo, nieko jai neaiškino, kieno ji vaiką pagimdė, nežino, ji visada jai teigė, kad „ji nelįstų prie jos“, ankščiau ji dažnai nenakvojo namuose, aiškindavo, kad nakvoja pas draugę (t. I, b. l. 78-80).

2017-01-28 Papildomai apklausta S. S.parodė, kad 2015-11-06 prie upės „Žeimena“ netoli namo, kuriame gyvena buvo rastas naujagimis, tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėtą naujagimį pagimdė ir „atsikratė“ jos dukra I. S., gim. (duomenys neskelbtini). Dukra I. S. yra labai uždaro būdo, ji labai sunkiai bendrauja, nieko nepasakoja. Ji sužinojusi, kad tai dukros I. S. rastas naujagimis, niekada netikėjo, kad ji tai padarė viena, t. y. kad ji gimdė viena, kad ji išmetė tą kūdikį viena. 2017-01-26 ji užėjo į kabinetą kur buvo apklausinėjama dukra I. S., jos dar kartą paprašė sakyti tiesą. Tada dukra I. S. pasakė, kad ji tą dieną būdama prie upės buvo ne viena, kad gimdymo metu kartu su ja buvo jos pažįstamas vyras E. S., kad tai jis nuskandino jos naujagimį. E. S. asmeniškai nepažįsta, nežino kaip jis atrodo, nežino kur ir kokiu būdu bendravo su tuo E. S.. Minėtas E. S. nėra niekada buvęs pas juos namuose. Taip pat patikslina, kad ji ir kiti šeimos nariai įtarė, kad I. S. yra nėščia, bet ji tai neigė. 2015 metais spalio mėnesį, prisimena, kad iš vakaro I. labai vėlai sugrįžo namo, jie su vyru jau miegojo. Buvo naktis, kiek buvo valandų tiksliai neprisimena, nežiūrėjo į laikrodį, dukra eidama ant kažko užgriuvo, ji nedegė šviesos. Tada ji uždegė šviesą ir pamatė, kad I. nuo pusės yra nuoga, t. y. be kelnių, be kelnaičių, ji kraujuoja. O viršutinius rūbus ji turėjo, t. y. viršuje buvo su megztiniu. Ji paklausė dukros kas atsitiko, ji jai atsakė, kad susirgo mėnesinėmis. I. buvo visa išbalusi, išsigandusi, ji jai padavė kelnaites bei įklotus ir liepė eiti miegoti, nes kitą dieną  ruošėsi į mišką uogauti (rinkti spanguoles). Pastebėjo, kad pas I. pilvas sumažėjęs, ji pasiskundė, kad pas draugę L. prisivalgė silkės ir dabar blogai jaučiasi ir jai skauda pilvą, daugiau ji nieko nepasakojo. Nieko neįprasto jos išvaizdoje nepastebėjo: viršutiniai drabužiai kruvini nebuvo, rankos kruvinos nebuvo. Kitą dieną I. kartu su jais atsisakė važiuoti uogauti į mišką, nes blogai jautėsi. Po to I. beveik neišeidinėjo iš namų, kol nebuvo rastas naujagimis prie upės. Iki šios dienos su tuo vyru E. S. neturėjo jokių kontaktų (t. I, b. l. 81)

        Liudytoja L. R. teismui parodė, kad kaltinamąją pažįsta, šiuo metu santykių su ja jokių. 2015 metais ji jai padėdavo namų ruošos darbuose: tvorą padažyti, lapus sugrėbti. Ji pas ją nakvodavo, nes bijojo eiti namo, motinos bijodavo, prašydavo. Sakydavo, kad motina bars, rėks, sudaužys, primuš, skambindavo jai telefonu. Kaltinamąjį pažįsta. Su kaltinamuoju jie draugavo, bet šiuo metu nesieja niekas. Jie su kaltinamuoju draugavo 2015 metais, o paskui jie jau kažkaip susibičiuliavo. Dabar jai žinoma apie jų bičiulystę, bet tuo metu - ne. Šioje byloje jai žinoma tai, kad kaltinamoji buvo prieš tą įvykį pas ją paskutinę, turbūt, prieš tą gimdymą, nes kai ji buvo pas tyrėją, paaiškėjo, kad tą dieną buvo. Iki tyrėjos ji nieko nežinojo. Žmonės sakė, kad ji nėščia, ji klausė, tačiau kaltinamoji akis draskė, kad ji ne nėščia. Ji galvojo, kad jei ji tikrai nėščia, pagimdys kaip ir visi normalūs žmonės. Klausė jos, kas vaiko tėvas, nesakė, bet jau po viso šito. O kol įtarinėjo, tai ji sakė, kad ne nėščia. Tą paskutinę dieną, kai kaltinamoji pas ją lankėsi, jos pasėdėjo, pavalgė, išgėrė kokteilio, jai kitą dieną reikėjo į darbą, ji išėjo. Ji išėjo po 9 val., apie dešimtą vakaro. Jos buvo tik dviese. Kaltinamoji išėjo ne blogai pasijutusi, o dėl to, kad jai reikėjo į darbą, ji ruošiausi eiti miegoti. Ar ji tarėsi tą vakarą su kuo nors susitikti, nežino, ji rašinėjosi žinutėmis. Ji neklausė, su kuo rašinėjasi žinutėmis, nes ji gali pasakyti vieną, paskui – kitą: rašo vienam, sako, kad kitam – matė ne kartą. Kad tą vakarą ji turėjo susitikti su kaltinamuoju, nieko nežinojo. Tuo metu, kai kaltinamoji išėjo iš jos paskutinę dieną, kaltinamojo jų apylinkėse nematė. Tuo metu jos santykiai su kaltinamuoju jau buvo nutrūkę, su juo nebendravo. Jų santykiai jau seniai buvo nutrūkę, jau labai seniai buvo jį mačiusi. Tuo metu, kai kaltinamoji išėjo iš jos tą paskutinę dieną, su kaltinamuoju jie jau nebendravo. Su juo išsiskyrė po Naujųjų Metų. Jei įvykis yra 2015 m. spalio mėn., tai jie su kaltinamuoju išsiskyrė nuo 2015 m. kovo mėn. Ji, kai sužinojo apie vaiką, skambino kaltinamajam. Buvo nedaug laiko po įvykio praėję, nedidelis laiko tarpas praėjo. Ji buvo labai pikta ir ant vieno, ir ant kito, kad toks dalykas įvyko, tai, kai paskambino, gal buvo ir iki mėnesio praėję. Kai paskambino kaltinamajam, pasakė, kad nužudė jo vaiką, kad kaltinamoji nužudė. Ji iš pradžių nieko nežinojo, bet paskui, po įvykio, kaltinamoji jai šitai pasakė. Jos (liudytojos) iš pradžių net nekvietė į policiją. Ji sužinojo, nes jai paskambino dukra, pasakė, kad policija, greitoji, daug veiksmo. Tuo metu ji buvo Vilniuje. Iš pradžių nežinojo, kad rastas vaikas. Po to pokalbiai telefonu vyko ne po ilgo laiko. Kai paskambino dukra, ne iš karto sužinojo, kieno tai vaikas, - jai net į galvą nešovė. Kieno tai vaikas, ji sužinojo iš jos motinos, nes jos motina paskambino. Kaltinamosios motina jai paskambino, kai tą vaiką surado. Kai surado, tai buvo gal apie pietus, o jos motina paskambino į vakarą tą pačią dieną. Ji pasakė, kad tai jos dukros vaikas, o apie vaiko tėvą nebuvo kalbos. Ji jai pasakė, kas vaiko tėvas. Nežino, kurią dieną ji jai tai pasakė, nes tą dieną ji (kaltinamosios motina) sakė dar atvažiuos pas ją, bet neatvažiavo, nes policija jos neišleido. Ji jai ne telefonu pasakė, kad tėvas yra, būtent, kaltinamasis. Ji (liudytoja) tiesiog paskui sudėliojo tuos visus laikotarpius ir suprato. Paskui pati kaltinamoji tai patvirtino. Kai paskambino kaltinamajam ir pasakė, kad nužudė jo vaiką, jis pasakė: ,,Čia - ne mano vaikas, aš nieko nežinau,“ kad ji viską išsigalvoja.“ Kad ir vienas, ir kitas meluoja, tai čia faktas, kad jis taip galėjo padaryti, tai nesitiki. Jos manymu, kaltinamoji gal irgi nelabai tai galėjo padaryti. Ji pati gimdžiusi nelabai gal galėtų nunešti tą vaiką prie tos upės, kur jį rado. Liudytojos nuomone, gal kaltinamosios mama, bet čia tik jos nuomonė. Nežino, kaip tai paaiškinti - jai tai protu nesuvokiama. Kaltinamasis nekalbėjo, kad jei tai jo vaikas, tai kreipsis į policiją, kad ji taip pasielgė. Jis tik neigė viską. Su I. susipažino, nes ji gyvena prie jos tėvų, kaimynai. Gaila, kad jos tėvai tokie - geriantys, nesirūpina ja. Ji iš tėvų važiuodama, užvažiuodavo kaltinamosios pasiimti. Tarp jos ir kaltinamosios gal penkiolika metų amžiaus skirtumas. Ta diena, kai įvyko įvykis, niekuo nebuvo ypatinga. Kai išeiginė, nereikėdavo į darbą, išgerdavo kokteilio. Po viso šito, ji tiesiog išskaičiavo, kad paskutinė ją matė. Nuo tos dienos, kai kaltinamoji pas ją gėrė braškinį kokteilį iki tos dienos, kai rado kūdikį, jos su kaltinamąja buvo susitikę. Nepastebėjo, kad kaltinamosios pilvas yra mažesnis, nes ji pastoviai nešiodavo laisvus megztinius. Tą vakarą iš kaltinamosios savijautos nieko nepastebėjo. Ji dažnai skųsdavosi, kad jai galvą skauda. Jos su kaltinamąja kalbėdavosi ir apie vaikus, apie viską kalbėdavo. Buvo kalbama, kad visa Pabradė kalba, kad I. nėščia, bet ji sakydavo: ,,nesąmonė, aš - ne nėščia, ir viskas“. Ji pagalvodavo, na, jei nėščia, pagimdys, ir viskas, kiek ji galės vaikščioti, jeigu nėščia. Kaltinamoji sakė ir telefonu girdėjo, kaip su ja kalba, kad gali namo negrįžti. I. jai sakė, kad tu pati žinai, jei būčiau nėščia, motina ją nudėtų. Tokia kalba buvo dar iki kūdikio radimo. M. P. jai negirdėtas, ir jo draugė L. L. vieną ji pažįsta, ji dirba su ja, gyvena P. kaime. Kaltinamoji tą vakarą valgė bulves su silke. Po to, ji sakė, kad jai buvo labai bloga, sakė, kad silkė sugedusi, bet jai nieko. Kai grįžo namo, visą naktį vėmė. Ji jai vėliau pasakojo apie tai. I. gal ne draugavo, gal bendravo daugiau, turėjo daug draugų. Ji matė, kaip jie kartu su kaltinamuoju gal buvo kartu pasivaikščioti išėję. Atstumas tarp jos namų ir I. namų yra apie 2,5-3 km. Ji mano, kad ji negalėjo viena gimdyti. Galvoja, gal mama prisidėjo. Čia tik jos mąstymas, ji nieko nekaltina, nes neturi įrodymų, nežino. Tiesiog vienam neįmanoma. Mano, kad dėl vaiko tėvo I. slėpė nuo jos nėštumą, nes liudytoja su juo draugavo. Kodėl savo tėvams neigė, nebuvo ką neigti, jie kartu gyvena ir, kad nepastebėti, bet ten pastovūs baliai. Su I. mama jai teko bendrauti. Jai į akis ji kaip ir nieko nesakė dėl to, kad I. pas ją nakvoja, o už akių tai ir mama, ir tėvas visaip kalbėjo, bet gal ten ne jie, gal alkoholis kalbėjo. Kad tėvai smurtavo prieš I., jai žinoma tiek, kiek ji jai pasakojo. Mėlynes pas I. matė, bet ji sakydavo, kad tai nugriuvo, tai dar kažkas, nesakydavo nuo ko. Tą vakarą nepastebėjo, kad kaltinamoji būtų sumušta, mėlynių. Kai ją apklausė, ji po to su kaltinamąja nebendravo iki šios dienos. Kai sužinojo apie tą įvykį, jos kažkiek laiko nebendravo. Paskui ji pasakė, kad nori papasakoti savo istoriją. Kai susitiko, ji papasakojo tą savo istoriją, ji nežino, ar ji išgalvota, ar ne. Kaltinamoji jai papasakojo, kad kai prasidėjo gimdymas, ją motina sudaužė, ji prarado sąmonę, o kai prabudo, vaiko nebuvo. Ir dėl šitos jai papasakotos istorijos, mano, kad jos motina galėjo prisidėti. Kai kaltinamoji iš jos išėjo, neužilgo ji ir pagimdė, tikslaus laiko neprisimena. Kaltinamosios prisipažinimas jai, kad ją motina uždaužė, įvyko iki to, kai ji dar nebuvo apklausta policijoje, bet jos su I. ilgai bendravo. Jos su I. gal apie pusę metų nebendravo, gal 4 mėnesius. Kalba su I. buvo po vaiko radimo, kai ji jai savo versiją pasakė. Ji skambino E. S., bet ji su juo dabar nebendrauja. Tai buvo vienintelis jos skambutis jam, daugiau nei telefonu, nei kitu būdu su E. S. nebendravo. Kai surado vaiką, po mėnesio ji paskambino E. S.. Neprisimena, ar ji prieš tai, kai jai I. paskambino ir pasakė savo versiją apie gimdymą, ji paskambino E. S., ar po to. Ji sudėliojo faktus: po Naujų Metų jie išsiskyrė su kaltinamuoju, paskui, po darbo važiuodama, matė juos kartu, paskui paskaičiavo apie tai. Paskui jai pasakė, kad kaltinamasis – vaiko tėvas. Skambino kaltinamajam mėnuo po kūdikio suradimo, nes pasakė, kad jis tėvas. I. mama pasakė, kad kaltinamasis – kūdikio tėvas. Nežino, iš kur I. mama galėjo žinoti, kad kaltinamasis – vaiko tėvas, nepamena. Kol bendravo su kaltinamuoju, nepastebėjo, kad E. S. tarp asmeninių daiktų nešiotųsi peiliuką, peiliuko jis neturėjo.

        Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b. l. 95). Pagarsinus parodymus liudytoja patvirtino, jog jos parodymai teisingi. 2017-01-26 apklausta liudytoja L. R. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes.

Liudytojas S. K. teismui parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Kaltinamąją pažįsta pora mėnesių iš matymo nuo to laiko, ketveri metai atgal. Nelabai bendravo, nepiktuoju. Kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės, jis – jo kaimynas. Žino, kad yra čia iškviestas dėl vaiko nužudymo. Skaitė per žiniasklaidą, kad buvo nužudytas vaikas, o kas nužudė, nežino. Su E. yra kaimynai iš Švenčionių, bet dešimt metų gyvena (duomenys neskelbtini). Penkis metus atvažiuodavo jis (liudytojas) pas jį, jis – pas jį (liudytoją). Po to jis pradėjo bendrauti su ., gyventi ten kurį laiką. Kaltinamoji buvo pas jo draugą, buvo kaip auklė jo (liudytojo) krikšto sūnaus. Jis ten irgi būdavo, ji būdavo, bet šiaip jis su ja nebendravo. Šiaip tai kaltinamieji greta būdavo, bet ne ta prasme, kad kartu, o kad susitikinėdavo, to jis tikrai nežinojo. Kaltinamosios išvaizdos pasikeitimo nepastebėjo. Kad I. S. pagimdė naujagimį jam žinoma iš interneto. Tuo metu jis buvo kariuomenėje, perskaitė, iš pradžių nežinojo. Jį į kariuomenę paėmė 2015-12-15, grįžo 2016-09-08. Kad 2015 m. spalio mėn., kada tas vaikas buvo pagimdytas, leistų kartu laiką su I. ar kaltinamuoju, neatsimena jokių aplinkybių. Su kaltinamuoju po vaiko nužudymo kalbėjo. Pirmas pokalbis su kaltinamuoju buvo gal po poros savaičių, kai internete paskelbė apie įvykį. Tuo metu jau buvo kariuomenėje, su kaltinamuoju telefonu kontaktavo. Jis (liudytojas) paskambino, kalbėti pradėjo, kad tokie dalykai prasidėjo (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis sakė nežino, gali būti, kad jis vaiko tėvas, jis to nežino. Kaltinamasis nieko jam nesakė, kas taip padarė. Kaltinamasis pats nesiruošė kreiptis į policiją. Iki kariuomenės išeiginės daugiausia su kaltinamuoju praleisdavo. Kad kaltinamasis su savimi nešiotųsi peiliuką, nepastebėjo. Ką kaltinamoji nešiojosi, nepastebėjo, nekreipė dėmesio į ją. Su kaltinamuoju, kai vyko įvykis, tada tikriausiai nebuvo. Pas jį darbo grafikas, išeiginės. Rodos, kad jis iš viso Švenčionyse buvo. Kai L. su juo išsiskyrė, jis daugiausia Švenčionyse buvo. Nežino, ar kaltinamasis spalio mėnesį buvo atvažiavęs į Pabradę. Kaltinamasis, kai atvažiuodavo į Pabradę, apsistodavo pas L. namuose. Yra matęs jį pas L. namuose, o kai jie išsiskyrė, atvažiuodavo arba jis pas jį (liudytoją), arba jis pas jį, bet trumpam. Jis apsistodavo pas jį (liudytoją), bet kaltinamasis turi pažįstamų (duomenys neskelbtini). Pažįsta M.. Jis irgi anksčiau gyveno Švenčionyse. Jo pavardė ,,P.“. Jis - tiesiog pažįstamas. Jis dabar, rodos, Vilniuje gyvena. (duomenys neskelbtini) M. yra gyvenęs su mergina L. V.. Kad kaltinamasis bendrautų su Maksu, taip, yra matęs. Yra buvęs su jais draugų kompanijoje. Kažkada buvo susitikę labai seniai Vilniuje, dar iki jo kariuomenės. Spalio mėn., dar iki jo paėmimo į kariuomenę, nebuvo taip, kad vyktų vakarėlis su M., L., kaltinamuoju. Gal ir kviestų jį į vakarėlį, bet jis irgi tada pradėjo su mergina Švenčionyse draugauti, tai daugiausia laiko buvo Švenčionyse su mergina. Kaltinamosios tėvus yra matęs. Porą kartų kaltinamąją kartu su tėvais matė. Prie jo tėvai nesmurtavo prieš kaltinamąją, nebarė, bet iš kitų asmenų girdėjo, kad tėvai rėkauja, kaltinamoji diržų gauna, bet jis nesigilino. Su pačia kaltinamąja nekalbėjo dėl įvykio. Pas jį svečiuose per jo gimtadienį kaltinamieji yra abu buvę, bet kaltinamoji ne iš karto atėjo. Kažkurį laiką pabuvo, jis paprašė išeiti, ir ji išėjo. Paprašė, kad kaltinamoji išeitų, nes kaip žmogus ji jam nepatinka, net nežino, kodėl. Kodėl kaltinamoji buvo atėjusi pas jį į gimtadienį, net nežino. Ten buvo ir jos draugės. Tas jo gimtadienis buvo 2015-09-17, gal dar anksčiau, negali pasakyti, ar 2014, ar 2015 metais. Būdavo, kad E. S. nakvodavo pas jį, nepasakys, kad dažnai. Po jo gimtadienio E. S. nakvojo pas jį gal porą kartų. Čia dar rugsėjo mėn. buvo, o kad spalį, lapkritį, nakvotų, nemano, nes jis pats važinėjo į Švenčionis. Per išeigines, nuo penktadienio iki sekmadienio, pas kaltinamąjį Švenčionyse dažnai nakvodavo. E. ir M. mokėsi Vilniuje, dirbo kartu, jie ir būdavo kartu anksčiau. Kaltinamoji buvo jo krikštasūnio auklė. Ji ateidavo pora kartų prižiūrėti, už atlygį prižiūrėdavo. Kaltinamajai gal cigaretėms, gal dar kažkam reikėjo pinigų. Yra girdėjęs iš kitų asmenų, kad tėvai ant I. rėkdavo, mušdavo diržu - nelabai gilinosi. Jam kaltinamoji kaip žmogus nepatiko, kaip ji bendrauja. Ji buvo vaikas - nepilnametė, tiesiog nenorėjo su ja bendrauti. Kaltinamasis pirmiau bendravo su L., paskui su kaltinamąja. Buvo toks pokalbis, kai E. sakė, kad, galimai, jis – to kūdikio tėvas, jis (liudytojas) kariuomenėje tuo metu buvo. Kai paaiškėjo, kad kaltinamasis iš tikrųjų kūdikio tėvas, kaltinamasis jam pasakė: ,,kaip galima nužudyti, jei vaiką buvo galima atiduoti kažkam, nes yra gyvybės lopšeliai, internatai“. Jis sakė, kad tiesiog nežinojo. Kaltinamasis jam nepasakojo, kad aiškinosi su I., jie nelabai su kaltinamuoju apie tai kalbėjo. Jis (liudytojas) paklausė jo apie įvykį. Kaltinamasis pasakojo, kad kūdikis buvo (duomenys neskelbtini), prie upės, o apie aplinkybes, kuriomis kūdikis mirė, jis nieko nesakė. Jis iš interneto sužinojo, kad kaltinamasis kaltinamas dėl to naujagimio nužudymo. Nekalbėjo su kaltinamuoju apie tai, kad jis kaltinamasis. Jis sakė kvies policiją.

        Pagarsinus baudžiamosios bylos medžiagą (t. I, b. l. 97), liudytojas parodė, kad jis jau tarnavo, kai buvo pokalbis su E. S. apie tai, kad kūdikis galimai jo, nes paėmė jo DNR tyrimui. Tai E. S. jam sakė po įvykio, jau į galą tarnybos, tiksliai negali pasakyti kada.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b. l. 97). Pagarsinus parodymus liudytojas patvirtino, jog jo parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė iš esmės analogiškas aplinkybes.

Liudytojas F. S. teismu parodė, kad atsisako duoti parodymus, jis neturi ką parodyti.

2015-11-10 apklaustas liudytoju F. S. parodė, kad dukra I. yra labai uždaras žmogus, mažai kalba su juo, ji dažnai nenakvojo namuose, sakė, kad nakvoja pas draugę. Ji visada buvo „putlutė“, kad pas ją išaugo pilvas, nepastebėjo, jam yra tik žmona sakiusi, kad pas I. labai didelis pilvas, galimai ji yra nėščia. Jis girdėjo kaip I. tvirtino, kad ji tikrai ne nėščia. Pabradės miesto vietiniai gyventojai kalbėjo, kad I. yra nėščia, tačiau ji visą tai neigė. 2016-11-06 apie 16.30 val., jis kartu su žmona ėjo namo. Žmonai paskambino kaimynė D. ir papasakojo, kad prie upės rado mirusį vaiką, po to pas juos namo atėjo policijos pareigūnai ir sulaikė I.. Apie tai, kad žmona grasintų I.i, negirdėjo. Kiek jam žinoma, I. pas ginekologą nesilankė, pas psichologą ir psichiatrą nesigydė (t. I, b. l. 83-85).

        Liudytojas D. U. teismui parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Jam žinoma, kad yra pagimdytas vaikas ir paliktas prie upės, nes jie jį su ,,švogeriu“ surado. Jie dirbo pas jį prie namų, nes jis statosi prie Žeimenos, ir ten prieš dieną buvo padaryta planiruotė, išlygino žemę. ,,Švogeris“ jam sako: ,,nueisiu prie Žeimenos upės, pažiūrėsiu, gal lašišos yra apsistojusios, nes pas juos keliauja lašišos. Už penkiolikos minučių jis atbėgo ir pasakė: ,,nepatikėsi, ką radau“. Jis galvojo, gal lašišą. Sako, nueinam, pažiūrėsim, ir už kelių šimtų metrų rado kažką panašaus į kūnelį, atpažino tik pagal koją, nes kojytė styrojo, buvo visas kūnelis susirietęs. Iškvietė policiją. Kaltinamoji jam matyta, kaip tų apylinkių gyventoja, nes pravažiuoji, matai, kad ji į parduotuvę eina ar iš parduotuvės. Atstumas nuo tos vietos, kur rastas kūnelis, iki tos vietos, kur statosi, kažkur apie 120 metrų. 2015 m. spalio mėn. ten, prie upės, tikrai nieko įtartino nematė, ten viskas krūmais užaugę, nėra praėjimo. Jei neini specialiai medžioti ar žvejoti, tai net neini į tą vietą. Ten viskas apaugę, yra tik vienas takelis iš kitos pusės. Ten anksčiau tokia senyva moteris gyveno, ji tik ten vaikščiodavo, bet dabar nebegyvena. Kitų įtartinų asmenų ten niekada nepastebėjo. Kaltinamojo nepažinojo, nėra jo matęs. Su ta šeima nebendravo, tik kaltinamosios tėvą šiek tiek pažįsta, jis kaimynams malkas tvarkyti padėdavo. Kad jų šeimoje būtų smurtaujama prieš dukrą, negirdėjo. Kurią dieną rado, tikrai neatsimena, buvo lapkričio mėnuo, netoli jo gimtadienio, o jo gimtadienis lapkričio 11. Jis į tą vietą, kur buvo rastas kūdikis, vaikščiodavo nedažnai, jo sklypo plotas ribojasi su upe, jo yra iššienautas plotas, ir jis tik ten eina. Jo ,,švogeriukas“ nusuko ta linkme, nes ten yra žvejų takelis - nedažnai ten vaikšto. Prie lavono jie visai arti priėjom - 20 cm, įsitikinti, kas iš tikrųjų, nes neįmanoma buvo suprasti, jei ne kojytė, tai net nesuprastum, kas ten tokio. Iš metro atstumo lavono jau nepastebėtum, nes ten – upės visokios žalumos, krūmai, ievos. Prie lavonėlio nieko nepastebėjo, nei rūbų, nei įrankių, nei peilio. Į tą vietą, kur buvo rastas lavonėlis, buvo nuėję, bet tikrai ne šį mėnesį. Vaikščiodavo vėžiauti, žvejoti. Kai vėžių sezonas prasideda, tai per mėnesį ten vaikšto gan dažnai. Iki tol, kai rado kūnelį, toje vietoje yra buvęs metai gal atgal. Šiais metais upė toje vietoje buvo ištvinusi. Kiek atsimena, kūnelis gulėjo nuo upės apie metrą, ant kranto. Toje vietoje, kur buvo rastas kūnelis, upė būna patvinusi, ypač šiuo metu, nes kai lietūs, ji patvinsta.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b. l. 70-72). Pagarsinus parodymus liudytojas patvirtino, jog jo parodymai teisingi. 2015-11-06 apklausta liudytoju jis parodė iš esmės analogiškas aplinkybes.

Liudytojas M. P. teismui parodė, kad kaltinamasis E. S. jam pažįstamas, santykiai su juo geri. Jį pažįsta nuo mokyklos laikų, penktos klasės, buvo kaimynai. Kaltinamosios nepažįsta. 2015-10-18 tiksliai nepamena, ką veikė, bet jie dažnai susitikinėdavo. Jis važinėja į Pabradę pas savo panelę. Jis dešimt dienų dirbo ir keturias dienas išeiginių turėjo. Jis atvažiuodavo pas savo panelę, o kadangi E. geras draugas, tai jį dažnai kviesdavo pasilinksminti, išgerti, į diskoteką nueiti. Tiksliai ką veikė tą dieną, negali pasakyti, nebent kažką pagal telefonus galima atsekti, nes numeriai nepasikeitę, o jie susirašinėjo. Apie draugui pareikštus kaltinimus žino, kad kaltinamas, bet nesuvokia tokių dalykų. Kad kaltinamas ir kuo sužinojo nelabai seniai, jam paskambino brolis, sako, galbūt, jis (liudytojas) buvo su juo (kaltinamuoju) tą dieną. Sužinojo, kad draugas kaltinamas, šiais metais – 2017 metais. Brolis jam perdavė E. žodžius, paprašė, kad su manim susisiektų, nes E. atsiminė, kad buvo pas mano panelę ir jie kartu išgėrinėjo, bet ar tai tiksliai ta diena, jo (liudytojo) prašė patikslinti, ar jis tiksliai pamena, bet jis daugmaž, bet nėra įsitikinęs, kad čia ta diena. Brolis sakė, kuo E. kaltinamas – mažamečio nužudymu, bet jis negali tiksliai pasakyti, kad kai vyko šis nusikaltimas, tą dieną buvo su E. S. kartu. Dažnai susitikinėjo, bet nežino. Savo tos dienos asmeninio telefono išklotinių neturi, SMS žinutės ištrintos. Jo ,,Pildyk“, ne abonentas yra. Jis niekada nėra teistas, jo atžvilgiu nėra atlikta jokių ikiteisminių tyrimų. Nėra vedęs, bet turi draugę, virš dviejų metų su ja draugauja. Jo draugė yra L. V.. Ją E. prašė atvykti į teismą, bet negalėjo, nes nėra kur vaiko palikti, yra mažametis vaikas. Jie su ja kalbėjo šia tema. Ji galvoja, ten buvo dar viena draugė – A. Ž., jam atrodo, ir jie viename bute išgėrinėjo. Tada jis užmigo, o jie išėjo į šokius: E., A. ir L., bet ar čia ta diena, tiksliai neprisimena. Su A. dar nespėjo susisiekti, gal kažkokios nuotraukos išlikę. Gruodžio 15 d. jo draugė galėtų atvykti į teismą, jis su vaiku pabus. Vaikas yra jo. Tas butas, kuriame tada buvo, yra (duomenys neskelbtini), prie degalinės įvažiuojant į Pabradę nuo Vilniaus pusės. Tą butą nuomojosi jo panelė L. V., ji dabar ten negyvena. Jie apie du kartus per mėnesį su E. kartu ,,baliavojo“, o iš viso daugiau kaip penkis kartus. A., kai ,,baliavojo“, buvo gal tik vieną kartą, o būdavo daugiau žmonių, tai vienas, tai kitas ateina. L. yra iš Bačkininkų kaimo, Švenčionių rajono. Jos tėvai gyvena Švenčionių rajone, Bačkininkų kaime. Tame bute jų švenčių (,,baliavojimų“) metu L. tėvai niekada nebuvo. Kaltinamosios pas jį niekada nebuvo. E. S. tiksliai nesakė, kad turi draugę I. S., bet kai jie išgėrinėja dažnai, tai matydavo, kad jam rašė žinutes. Tų žinučių jam nerodė, bet kvietė kažkur, tai E. S. sakė, kad retokai jis atvažiuoja, retai susitinka, tai praleisi laiką kartu, t. y. jis niekur nėjo. Kad rašinėti žinutes, tai jam rašinėjo, bet jis jo neklausė, ir kad jis išeitų be jo, nebūdavo - visą laiką prabusdavom arba į šokius nueidavom. Kad būtų vakarėlis ir jis kažkur išeitų, taip nebūdavo. Jis neįsivaizduoja, koks buvo E. S. ir I. S. bendravimas. Konkrečiai, kad E. S. su I. S. susirašinėdavo, tikrai nežinojo. Prieš tai E. S. turėjo merginą. O kad dar buvo kažkokia draugė, jam nežinoma. Pamena, vieną kartą jie paėmė iš kitos E. S. draugės namų E. Tos kitos draugės vardo jis nežino, ji gyvena (duomenys neskelbtini), adreso nepamena, už geležinkelio ta gatvė, jei neklysta. Kada jis paėmė E. S., nepamena. I. S. jis iš viso nėra matęs. E. S. niekada nesinešiojo lenktinio ar kitokio peilio, kiek jie gyveno bendrabutyje Vilniuje, peilio jis niekada nesinešiojo, jis rimtas žmogus buvo. Buvo pokalbis dėl įvykio toks, kad kaip čia gali būti taip, jis (liudytojas) net neįsivaizduoja, jis buvo šoke. Niekas neįsivaizduoja, kaip čia E., toks ramus žmogus, vienu žodžiu, nesąmonė. E. S. neprisipažino, kad kaltas, kad dalyvavo. Tą butą (duomenys neskelbtini) jo draugė nuomojo gal porą metų. Ji išvažiavo iš Pabradės už praeitais metais, bet tiksliai neatsimena, kada. Į vakarėlius E. S. merginos niekada nebuvo atsivedęs, jis visada vienas ateidavo.

 2015-11-06 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra pakrantė prie upės „Žeimena“, esanti (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., bei joje rastas naujagimio lavonas (t. I, b. l. 28-36).

        Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78 TPK-79/2016 nurodyta, kad ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu nėra galimybės atsakyti į teismo nutartyje pateiktus klausimus. Siekiant objektyviai įvertinti I. S. psichikos būseną bei jos gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti byloje nagrinėjamo įvykio metu bei šiuo metu, būtinas ilgalaikis tiriamosios stebėjimas ir bendravimas su tiriamąja (stacionaro sąlygomis), todėl I. S. rekomenduojama skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje (t. II, b. l.30-32).

2016-06-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-61463-15 įtariamajai I. S. paskirta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, 2016-07-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta įtariamąją I. S. atiduoti į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių (Aušros g. 30, Utena), 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo įtariamosios atvykimo į ekspertinę įstaigą dienos (t. II, b. l. 37-39, 50-51).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-70/2016 nurodyta, kad objektyvių duomenų apie tai, jog praeityje I. S. sirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nenustatyta. Po įtariamos veikos padarymo jai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. I. S. įtariamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatytas adaptacijos sutrikimas, kuris netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. I. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo emocinės įtampos būsenoje, kuri nesiekė fiziologinio afekto lygio. I. S. galėjo suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas parodymus. Šiuo metu I. S. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatytas adaptacijos sutrikimas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ji gali būti apklausiama, gali dalyvauti teismo posėdžiuose. I. S. intelektinės bei individualios psichologinės savybės aprašytos tiriamojoje akto dalyje-psichologo išvadoje. I. S. individualios psichologinės savybės netrukdė suvokti įvykius, duoti apie tai parodymus. I. S. gali iš anksto suplanuoti, logiškai apmąstyti savo veiksmus bei elgesį. Netikėtose, greitai kintančiose, jai nenaudingose situacijose I. S. būdingos intrapunityvinės, stokojančios emocinio brandumo reakcijos. Remiantis I. S. psichologinio tyrimo rezultatais, galima tvirtinti, kad ji gali suvokti jai inkriminuojamos veikos aplinkybes. I. S. psichologinio tyrimo metu neišryškėjo padidintas polinkis fantazuoti. I. S. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (t. II, b. l. 58-63).

Ekspertė psichiatrė Jolanta Didžiokienė, pagarsinus bylos medžiagą t. II, b. l. 58-63, teismui parodė, kad tvirtina komisijos pateiktą išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu I. S. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. Tuo metu jai buvo nustatytas adaptacijos sutrikimas, ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertizės atlikimo metu tiriamoji nesirgo nei lėtiniu, nei laikinu psichikos sutrikimu, jai nustatytas adaptacijos sutrikimas dėl kurio ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl šio sutrikimo jai buvo nerekomenduotinos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. Adaptacijos sutrikimas tai yra reakcija į didelį stresą, išgyventą didelį įvykį. Tai streso ir emocijų sukelta laikino pobūdžio būsena, nesiekia psichozės lygio, tik pasireiškia tuo laikotarpiu, kai yra prisitaikoma prie to stresogeninio įvykio. Paprastai, gali būti kažkiek paveikiama socialinė aplinka, jai būdinga situaciškai pažeminta nuotaika, nerimas, mintys pastovios apie tai, kas įvyko. Gali būti miego sutrikimai, susirūpinimas dėl ateities, būtent dėl bylos ir gal kažkoks minimalus nesugebėjimas tvarkytis su ta situacija, kadangi pastovios mintys užima beveik visą tą laikotarpį. Psichozės reiškiniai čia nėra būdingi, tai gal laikino pobūdžio kaip reakcija į stiprų stresą ir tai yra praeinantis sutrikimas, ne psichozinio lygio. Adaptacijos sutrikimas nėra medicininis nepakaltinamumo kriterijus. Kad kaltinamoji pasakė, jog tiesiog paliko vaiką, juo nesirūpino, tai visą tą nėštumo laikotarpį ji gyveno įtampoje, pastoviai daromame spaudime. Ji visą ta laiką išgyveno, ji neplanavo to vaiko atsinešti į namus, gal čia daugiau psichologo sfera. Iš psichiatrinės pusės, kaltinamoji yra kritiška, ji gailisi dėl to, kas atsitiko, supranta, kas įvyko, ir ta visa išsivysčiusi reakcija, adaptacijos sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas, kai ji kreipėsi į psichiatrą, rodo, kad ji išgyveno, kad ji buvo orientuota. Dėl to, ar kaltinamoji suprato, ką ji daro lytinių santykių metu, tai kaltinamoji turėjo suprasti, ką ji darė: jai buvo18 metų.

Ekspertė psichologė Audronė Glinskienė, teismui parodė, kad pirmiausia, kodėl nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ir kodėl rašė, kad ji buvo emocinės įtampos būsenoje, pagrįsi tuo, kad nėštumo laikotarpiu ji buvo tokioje situacijoje, kurią galima apibrėžti psichotraumuojančia. Ji buvo sąlygota eilės objektyvių ir subjektyvių priežasčių, kurias mes gavom iš tiriamosios pasakojimo: nepageidaujamas nėštumas, tiriamosios išgyvenama baimė dėl aplinkinių reakcijos į jos nėštumą, pastovus motinos psichologinis spaudimas. Ten buvo jos pateikiama žodinė formuluotė, kad mama grasino, kad „aš tave nužudysiu, jei tu iš tikrųjų būsi nėščia“. Pastovus motinos psichologinis spaudimas ir materialinis nepriteklius, kurį ji suprato, kaip tokį esantį. Viso to pasekoje išsivystė emocinės įtampos būsena, kurios metu ji ir gimdė, todėl aš ir tai vertinu, kad ji buvo inkriminuotos nusikaltimo padarymo metu emocinės įtampos būsenoje, tačiau tai nesiekė fiziologinio afekto lygio, nes nebuvo sąmonės susiaurėjimo, nebuvo visų kitų fiziologiniam afektui būdingų bruožų. Žodžiu, ta būsena nesiekė fiziologinio afekto lygio. Psichologai neturi metodikų, aplamai, nėra metodikų socialinei brandai vertinti. Jie vertina individualius psichologinius ypatumus, tiria intelektines funkcijas, tiria pažintines funkcijas ir tokiose bylose ypatingai atkreipiamas dėmesys į asmens socialinį supratingumą, orientavimąsi konkrečiose gyvenimiškose situacijose, konkrečiai šiuo atveju, supratimą apie socialinius lytinius santykius, apie gimdymo proceso eigą, apie ką su ja buvo kalbama. Atlikę savo tyrimą konstatavo, kad jai bendrai konstatuojamas adaptacijos sutrikimas ir jos socialinis supratingumas yra pakankamas. Ji sugeba įvertinti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos reikšmę ir pasekmes. Nežiūrint to, kad kai kuriuos momentus ji vertina emociškiau paviršutiniškiau, ne taip brandžiau, bet faktines bylos aplinkybes ji supranta visiškai.

Polinkis fantazuoti buvo tiriamas eksperimentinėmis loginėmis metodikomis, polinkis fantazuoti jai nebūdingas. Kita vertus, susipažinus su bylos medžiaga, pirmosios ekspertizės medžiaga, kilo įtarimas, kad ji truputį maišosi parodymuose, juos keičia, bet čia ne psichologinės ekspertizės kompetencijoje vertinti parodymų keitimą. Dėl atminties sutrikimo jos būsenoje, tai atminties funkcijas ji vertina tyrimo laikotarpiu. Jos atmintis yra, be abejo, siauresnė, įsiminimas, išlaikymas, atgaminimas ilgalaikėje atmintyje jis yra faktiškai. Ji sugeba tai padaryti, ji gali nenurodyti detalių, niuansų, kadangi tai yra žemo intelekto tiriamoji, o žemo, tai jis yra normos ribose, tiktai intelekto žemutinė normos riba.

        Dėl vaiko maitinimo krūtimi ir dėl to, kad kaltinamoji sako, kad ji to vaiko nemaitino, tai reikia turėti omeny, kad ji buvo emocinės įtampos būsenoje, ir kokie emociniai momentai gali būti reikšmingi: ji gali įvardinti juos, gali neįvardinti. Iš tikrųjų, tai tokia asmenybė, kuri labai kategoriškai sako, kad ne. Faktines bylos aplinkybes ji gali atgaminti.

        Pogimdyvinė, gimdymo nulemta būsena čia jau yra teisinė sąvoka. Ji kaltinamajai konstatuoja emocinės įtampos būseną, bet ji nesiekė tos ribos, kada ji būtų negalėjusi suprasti ir kontroliuoti savo veiksmų. Taip, sąlygos galėjo turėti įtakos, ir dabartinei jos būsenai taip pat gali turėti įtakos buvusi psichotraumuojanti situacija.

Kaltinamoji tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek dabar visiškai atitinka savo amžiaus tarpsnį, nežiūrint jos žemo intelekto. Dėl kaltinamosios polinkio fantazuoti, tai nors išvadoje parašyta, kad neišryškėjo padidintas polinkis fantazuoti, tai čia tiesiog tokia formuluotė. Tiriamas polinkis fantazuoti tam tikromis metodikomis, ir jis visai nebūdingas. Dėl to, kad apklausos pradžioje kaltinamoji nieko neminėjo apie kitus asmenis, galimai dalyvavusius tame gimdyme ir kūdikio atsikratyme, ir kad pirmą kartą ji apie tai prasitarė psichiatrinės ambulatorinės ekspertizės metu ekspertams ir tik nuo to pradėjo rutuliotis, kad ji dalyvavo su kitu asmeniu, tai pirminių apklausų metu šios aplinkybės nesakymas ir vėliau sakymas, tai čia yra jokiu būdu ne prie fantazavimo: tai yra tiesiog žmogaus apsisprendimas, parodymų keitimas. Ji tyrimo metu taip pat girdėjo, kad ji darė viena, ir net perklausus apie parodymus ambulatorinės ekspertizės metu, neigė. Tiesiog čia asmenybė gal kartais ne visada apsisprendžia kai kuriose situacijose, bet čia tikrai nekyla klausimas apie fantazavimą: čia yra parodymų keitimas teismo kompetencijoje. Kas tai gali sąlygoti, negali atsakyti – jie daug tokių atvejų turi, tyrimas to nerodo. Bendraujant su kaltinamąja susidarė įspūdis, kad vaikelis buvo nužudytas dėl to, kad tai įtakojo daugelis faktorių: neplanuotas nėštumas, socialinė aplinka, materialinė padėtis, jos individualūs ypatumai, kadangi ji yra žemesnio intelekto. Jie dabar ją mato vėl po metų po ekspertizės, ekspertizės metu ją matė metai po įvykio. Tuomet ji dar buvo emociškai nebrandi, dabar ji gali būti brandesnė, bet tai nekeičia klausimo, - įtakojo visi faktoriai. Negali pasakyti, kad tik gimdymo momentas.

Kad nužudymą nulemia gimdymo būsena, jie netiria, čia yra juridinė kategorija. Jie tik gali parašyti, kad fiziologinio afekto būsenoje, kad prilyginti fiziologiniams afektui, bet retai taip būna - šioje situacijoje tikrai to nėra. Dėl to, ar kaltinamoji buvo psichologiškai subrendusi ir laukė momento, kad atsikratyti kūdikio, negali to vertinti: kaltinamosios sprendimų ir ar ji buvo psichologiškai subrendusi, bet įvykio metu ji buvo emociškai psichotraumuojančioje situacijoje, kuri galėjo įtakoti tai, nors jai ji sakė, kad ji lyg tai nesiruošė, ,,kad bus, kaip bus“. Objektyvūs ir subjektyvūs kriterijai turėjo kartu įtakos tokiai gimdymo situacijai, ypatingai socialinė aplinka. Kaltinamoji ką padarė, tą padarė, bet tai įtakojo eilė faktorių, už tai ir rašė, kad ji buvo emocinės įtampos būsenoje, kadangi vyravo psichotraumuojanti situacija.

        Specialisto išvadoje Nr. S 384/15(01) yra nurodyta, kad I. S. yra moteriškos lyties naujagimio, rasto 2015-11-06 11.53 val. prie upės „Žeimena“, (duomenys neskelbtini)., biologinė motina su 99,9999997% tikimybe. E. S. yra moteriškos lyties naujagimio, rasto 2015-11-06 11.53 val., prie upės Žeimena, (duomenys neskelbtini)., biologinis tėvas su 99,9999998% tikimybe (t. I, b. l. 58-63).

Specialisto išvadoje Nr. M 1547/15(01) yra nurodyta, kad J. S. mirties priežastis nenustatyta dėl pažengusio lavono puvimo ir pomirtinių kūno audinių defektų, padarytų gyvūnijos poveikyje. Tačiau rastas didelis diatomėjų kiekis dešinio plaučio mineralizato preparatuose rodo, kad mirusiosios kūnas, iki aptikimo įvykio vietoje, buvo vandenyje, kuriame gausu Titnagdumbių rūšies diatomėjų. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2015-11-10 d., 09:00 val. rodo, kad nuo J. S. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 1—2 sav. laiko. J. S. lavono tyrimo metu priešmirtinių kūno sužalojimų nekonstatuota. Nustatyti pomirtiniai minkštųjų audinių trūkumai apatinio žandikaulio srityje, abiejų žastų srityse, krūtinės ląstos kairėje su trijų šonkaulių trūkumu bei kairiojo plaučio, blužnies ir kairiojo inksto trūkumu, pilvo sienos apačioje dešinėje, dešinės šlaunies srityje, padaryti gyvūnijos poveikyje. J. S. lavono raumenyje rasta 0,31 %o (promilės) etilo alkoholio. Pastarasis kiekis yra per mažas alkoholinės intoksikacijos įvertinimui, o taip pat, dėl išreikštų puvimo reiškinių mirusiosios kūne, neatmetama ir pomirtinė, endogeninė, etilo alkoholio susidarymo organizme tikimybė. J. S. mirties priežastis nenustatyta dėl pažengusio lavono puvimo ir pomirtinių kūno audinių defektų, padarytų gyvūnijos poveikyje. Atsakyta išvados 3-me punkte. Labiausiai tikėtina, kad pomirtiniai kūno audinių defektai padaryti gyvūnijos poveikyje, tačiau dėl išreikštų puvimo reiškinių kūne, negalima pasisakyti apie tikslesnes morfologines žalojusio objekto (objektų) savybes. J. S. lavonas yra pažengusio puvimo stadijoje bei nėra išlikę ankstyvieji lavoniniai reiškiniai, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie lavono pozos keitimą po mirties. Nežinomas moteriškos lyties naujagimis 2015-11-16 d. buvo atpažintas kaip J. S., gimusi 2015-10-19 d., todėl mirusiosios kraujo grupė nebuvo nustatinėjama. J. S. lavonas yra moteriškos lyties, 50 cm ilgio, pagal antropometrinius duomenis atitiktų 32-36 gestacinio amžiaus savaitę. Pagal nustatytus antropometrinius duomenis J. S. lavonas atitiktų 32 - 36 gestacinio amžiaus savaitę, todėl, labiausiai tikėtina, kad J. S. gimė neišnešiota, tačiau propocingos ir taisyklingos kūno sandaros ir gyva bei keletą valandų iki mirties buvo maitinama (t. I, b. l. 41-45).

Ekspertas Ovidijus Petkelis, pagarsinus bylos medžiagą t. I, b. l. 41-45, teismui parodė, kad tvirtina savo išvadą byloje. Tokią išvadą, kad nužudytoji keletą valandų iki mirties buvo maitinama, padarė pagal žarnyno turinį, pagal tai, kas jos skrodimo metu buvo rasta. Įprastai, ką tik gimusių naujagimių plonajame storajame žarnyne būna vadinamasis mekonijus: tamsiai žalias, vos ne į juosvumą nešantis vandeningas turinys. Jos žarnyne buvo rastos gelsvos šviesiai žalios varškinės konsistencijos išmatos, kas rodytų, kad buvo maitinta pienu, konkrečiai motinos pienu. Jos būdingos vaiko pirmosioms natūralioms išmatoms, tai tuo remiantis buvo prieita prie išvados, kad ji buvo galimai maitinta prieš mirtį: keletą valandų iki mirties prieita, nes tos išmatos jau buvo plonųjų žarnų tolimuosiuose segmentuose ir storajame žarnyne, tai turėjo bent jau kelios valandos praeiti nuo to maitinimo. Kelios valandos – viena, dvi valandos iki mirties turėjo būti pamaitinta. Mirties laikas - labai nekonkretus, nes buvo jau pažengę puvimo reiškiniai ir gyvūnų poveikyje padaryti kūno pažeidimai, todėl tiksliau pasisakyti negalima. Pagal puvimo reiškinius ji išbuvo apie 1-2 savaites. Ar kitokiu būdu galėjo atsirasti tokios išmatos, toks turinys, neįsivaizduoja: pats žarnynas kaip ir nepažeistas, tada turėtų būti mechaniškai įdėtas tas turinys, nes po mirties nėra jokios veiklos. Kitokiu būdu tokios išmatos atsirasti negalėjo. Standartiškai, visiems tiriamiesiems imami arba kraujo, arba kiti audiniai alkoholio koncentracijai nustatyti. Pas ją ta alkoholio koncentracija yra labai nedidelė, ir tai galėjo susiformuoti jos kūno viduje dėl puviminių reiškinių - puvimo-rūgimo reiškinių, rūgstant susidaro alkoholis. Tokios nedidelės koncentracijos gali susidaryti. Pienas ir tas turinys puvimo požymyje negalėjo atsirasti. Ar motina galėjo vartoti šiek tiek alkoholio, tai kai nėra kūdikio kraujo, sunku ir pasakyti. Ar motina nėštumo metu, prieš ar per gimdymą vartojo alkoholį, negali pasakyti, nes alkoholio rasta raumenyje. Tyrimo metu nėra nustatyta aplinkybių pagal kurias būtų galima bent jau įsivaizduoti mirties priežastį. Dėl pasisakymo išvadoje apie dumblius, tai kūnas didžiąją laiko dalį po mirties turėjo būti vandenyje. Tokios išvados, kad dar šiek tiek ir gyvas turėjo pabūti vandenyje, kategoriškai negali nei paneigti, nei patvirtinti, nes buvo paimtas kaulas to planktono paieškai. Jei jau jame būtų buvę, tada jis jau kategoriškai būtų galėjęs parašyti, kad jos mirties priežastis buvo paskendimas, bet kadangi plaučiuose yra, plaučiuose galėjo tiek pasyviai po mirties pritekėti ir prieš mirtį ji pati galėjo įkvėpti. Naujagimė buvo gyva. Kiek ilgai naujagimė buvo maitinta, negali to pasakyti, bet kiek iš praktikos, tai gal 5-10 g daugiausia, nes ir pats kūdikis, naujagimis labai nedaug pirmą kartą pavalgo. Kiek pamaitinimas užtruktų laiko atžvilgiu, negali pasakyti – nuo keleto iki keliolikos minučių. Kad keletą dienų iki mirties tas vaikas buvo maitintas, tai ne, nes žarnyno turinys tada nepriklauso: jei ji būtų kelias dienas gyva ir maitinama, gal tada ir skrandyje būtų rasta to turinio ir kitose dalyse, nes toks vaikas yra reiklus, jį reikia dažnai maitinti, ir tada būtų porcijom turinio visose virškinamojo trakto dalyse. Vaikas buvo tik vieną kartą pamaitintas iki poros valandų iki mirties. Turinį nustatinėjo vizualiai, žarnyno turinio cheminių tyrimų pas juos neatlieka. Pagal medicinines žinias kaip ir užtektų vizualinio tyrimo konstatuoti, kad būtent yra tai, kas yra. Gali būti ir šiaip pienu maitinta. Turinio spalva būtų panaši, nes esmė yra, kad pienu turėjo būti pamaitinta. Pienas skrandyje susivirškina priklausomai nuo kiekio: nuo keliolikos minučių, turėjo kažkur apie pusvalandį praeiti, ne mažiau kaip pusę valandos. 5-10 g suvirškina per apie pusvalandį.

Teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas dėl I. S. veiksmų

Kaltinamoji I. S. esmines įvykio aplinkybes pripažino, neneigia kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagimdžiusi savo dukrą – J. S., tačiau teismui tvirtina, jog pastarąją nužudė naujagimės biologinis tėvas – E. S..

Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kaltinamosios prieštaringus parodymus. Vienu atveju ji nurodė, kad ji gimdė viena, be pašalinių pagalbos. Kitu atveju - ji gimdė dalyvaujant jos biologiniam tėvui E. S., nurodydama jo nusikalstamus veiksmus.

Po įvykio praėjus vos kelioms savaitėms, kūdikio lavono radimo dieną (2015-11-06), apklausta įtariamąja ir dalyvaujant gynėjui I. S. savo kaltę dėl to, kad nužudė pagimdytą naujagimį, pripažino pilnai. I. S. parodė, kad su E. S. turėjo lytinius santykius, kad yra nėščia niekam nesakė. 2015 spalio 19 dieną, tiksliai prisimena tą dieną, vakare apie 23.00 val. suprato, kad gimdys, kadangi nutekėjo vaisiaus vandenys, apie gimdymą skaitė internete, jai labai skaudėjo pilvą, prasidėjo sąrėmiai. Tuo metu tėvai jau miegojo. Ji iš namo paėmė peilį, žinojo, kad reikės nukirpti vaisiaus virkštelę. Išeidama iš namų žinojo, kad pagimdyto vaikelio neatneš namo, kad atsikratys. Ji nuėjo prie Žeimenos upės, maždaug 200 metrų atstumu nuo namo, kuriame gyvena, ten atsigulė ant nugaros, nuleido džinsines kelnes iki kelių ir gulėdama ant nugaros pagimdė moteriškos lyties naujagimį. Pagimdyta mergaitė pradėjo garsiai verkti, ji atsikėlė, atneštu peiliu atpjovė virkštelę, tada paėmusi į rankas nuogą naujagimę, nunešė ją prie upės ir laikydama ją už kojų, panardino jos galvą į upės vandenį, viso kūno nenardino. Naujagimis greitai prisigėrė vandens ir kai ištraukė jos galvą iš vandens jau nebeverkė, ji suprato, kad ji mirė, suprato, kad ją paskandino. Ji naujagimį panešė į priekį, maždaug keletą metrų ir išmetė naujagimio kūnelį prie medžio ir krūmų. Naujagimio lavono neslėpė, tiesiog numetė naujagimio kūnelį ir nuėjo namo. Iš namų išėjo apie 23.00 val., o sugrįžo apie 02.00 val. Tą vietą, kur išmetė naujagimį, tiksliai prisimena ir galės parodyti. Patikslina, kad peilį, kuriuo atpjovė vaisiaus virkštelę, atnešė namo, jį pateikė policijos pareigūnams (t. I, b. l. 143-146 ). I. S. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. I, b. l. 147-158). 2017-01-19 I. S. įteikus pranešimą apie įtarimą pagal BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., įtariamoji patvirtino savo ankstesnius parodymus, parodė, kad viskas buvo kaip davė parodymus, viską parodė parodymų patikrinimo metu: naktį 2015-10-19 apie 23.00 išėjo iš namų, nuėjo prie upės „Žeimenos“, ten pagimdė mergaitę, kurią paskandino upėje, laikydama už kojyčių, vėliau prie upės numetė kažkur jos kūnelį. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė, nes buvo viena, tėvai girtavo ir mama ją gąsdino, kad išvarys iš namų jeigu pagimdys vaiką, nežinojo kaip spręsti tą problemą, kur ir pas ką kreiptis. Patvirtino, kad tą naktį buvo viena (t. I, b. l. 166-167).

Tačiau, jau papildomos apklausos metu, 2017-01-26, I. S. savo parodymus pakeitė ir ėmė tvirtinti, kad gimdyme dalyvavo vaiko tėvas E. S., kuris ir nužudė naujagimį. I. S. parodė, kad įvykio išvakarėse, išeidama iš draugės, ji parašė E. S. sms žinutę ir pasiūlė jam susitikti. Po ko jiems susitikus, pakeliui namo ji E. S. papasakojo, kad ji nėščia, kad vaikas yra jo, kad apie jos nėštumą niekas nežino. Jai pasidarė bloga, suprato, kad galimai gimdys, tuomet su E. S.nuėjo dviese prie upės. Atėjus prie upės, ji atsigulė ant nugaros, nusiėmė džinsines kelnes ir pagimdė naujagimį, o E. S. su savimi turėtu kišeniniu sulankstomu peiliu nupjovė virkštelę. Naujagimis verkė, jis buvo gyvas. Parodęs naujagimį, E. S. nuėjo link upės. Iš karto girdėjo naujagimio verksmą, po to naujagimio verksmas nutilo. Tada E. S. sugrįžo prie jos, ji paklausė jo kur yra naujagimis, jis buvo be naujagimio, jis jai pasakė: „nėra ir viskas“. Ką jis padarė su naujagimiu, nieko neminėjo. Ji suprato, kad jis „atsikratė“ naujagimiu, tačiau ji nematė kaip tiksliai, nes buvo tamsu. E. S. padėjo jai atsistoti ir ją palydėjo namo. Pakeliui jai dar išėjo placenta, kurią išmetė tiesiog ant žemės (t. I, b. l. 171-172).

Toliau kaltinamoji I. S. laikėsi pastarosios versijos. 2017-02-09 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ji nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. Šią įvykio versiją kaltinamoji nurodė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltinamosios teigimu, ankščiau duodama parodymus ji pasakojo ne visą tiesą, nes bijojo E. S., kadangi jis grasino susidoroti, padegti tėvų namą.

Esant tokiems prieštaringiems I. S. parodymams, teisėjų kolegija, įvertindama byloje surinktų įrodymų visumą, nustatydama faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes vadovaujasi I. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir kurie pilnai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, o teisminio nagrinėjimo metu jos duotus parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja.

Kaip minėta, I. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, pilnai patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados, liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, kaltinamoji I. S. įvykio metu buvo viena ir kaltinime nurodytus veiksmus atliko pati, ką ji nurodė ir patvirtino savo pirmųjų apklausų metu. Nors teisme kaltinamoji tvirtino, kad jai pagimdžius naujagimį, būtent E. S. jį paėmė ir nuėjo link upės, po ko grįžo be kūdikio ir neminėjo, ką jis padarė su kūdikiu, tačiau, teisėjų kolegijos tokia kaltinamosios versija neįtikino. 

Vertinant minėtą kaltinamosios versiją, kyla pagrįstas klausimas, kokiu būdu, pirmųjų apklausų metu ir parodymų patvirtinimo vietoje metu I. S. galėjo nurodyti naujagimio nužudymo būdą – panardinant jį į vandenį bei nurodyti vietą, kur naujagimis buvo numestas, turint galvoje, kad šias kaltinamosios nurodytas aplinkybes pilnai patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas bei specialisto išvada Nr. M 1547/15(01). Nors dėl pažengusio lavono puvimo proceso ekspertas negalėjo kategoriškai teigti, kad kūdikio mirties priežastis buvo paskendimas, tačiau plaučiuose rasta vandens, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog naujagimis, taip kaip nurodė pati I. S., buvo panardintas į vandenį.

Šiuo atveju akivaizdu, jog po stacionarinės kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės nustačius, kad I. S. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei pakeitus jai įtarimą iš BK 131 straipsnio į 129 straipsnio 2 dalį, I. S. apkalbėjo kaltinamąjį E. S., nurodydama jį nusikalstamos veikos bendrininku ir tokiu būdu siekdama palengvinti savo teisinę padėtį.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad mažametį, bejėgiškos būklės savo šeimos narį – dukrą, kaltinime nurodytais veiksmais nužudė būtent kaltinamoji I. S..

Iš baudžiamojoje byloje esančių teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių aktų Nr. 78 TPK-79/2016 ir Nr. 75U-II-70/2016 išvadų ir ekspertės paaiškinimų teisiamajame posėdyje, matyti, kad I. S. įvykio metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikinos sutrikusios psichinės būsenos ir galėjo visiškai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu I. S. buvo emocinės įtampos būsenoje, kuri nesiekė fiziologinio afekto lygio.

Specialisto išvadoje Nr. M 1547/15(01) yra nurodyta, kad naujagimis keletą valandų iki mirties buvo maitinamas, teisme specialistas šią savo išvadą patvirtino. Nors kaltinamoji I. S., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, negalėjo paaiškinti, kokiu būdu naujagimio skrandyje atsirado pienas, tačiau paskelbus minėtą specialisto išvadą, kaltinamoji teisme parodė, kad po gimdymo pas ją pieno truputį buvo, paties gimdymo aplinkybių neprisimena, nežino, gal ir maitino, bet neprisimena. Taigi pagrindo abejoti specialisto išvada teismas neturi.

Byloje, sutikus kaltinamajai I. S., buvo atliktas psichofiziologinis (poligrafo) tyrimas, kurio rezultatai parodė, jog I. S. turi žinių apie tai, kad ji kūdikį pagimdė namuose, nors tą neigė. Teismas šios tyrimo išvados nelaiko savarankišku įrodymu, tačiau nustatyti duomenys tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad gimdymas prasidėjo namuose, kas atitinka I. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog apie 23.00 val. suprato, kad gimdys, kadangi nutekėjo vaisiaus vandenys, prasidėjo sąrėmiai, tuo metu ji buvo namuose, tėvai jau miegojo, ji, žinodama, kad reikės nukirpti vaisiaus virkštelę, pasiėmė peilį ir išėjo prie upės.

Kaltinamoji I. S. visą laiką iki gimdymo slėpė savo nėštumą ne tik nuo savo tėvų, bet ir nuo draugų bei nuo biologinio vaiko tėvo – E. S.. Šią aplinkybę neginčytinai patvirtina byloje apklausti liudytojai – apie kaltinamosios nėštumą niekas nežinojo, visus įtarimus ji kategoriškai neigė. Kaltinamoji I. S. į medikus nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad ji būtų kaip nors kitaip ruošusis būsimo vaiko gimimui ir jo auginimui. Tos aplinkybės rodo, kad I. S. nesiruošė auginti naujagimio ir iš anksto planavo juo atsikratyti. Kad I. S. veikė kryptingai įrodo ir jos veiksmai prieš gimdymą ir po jo. Nubėgus vaisiaus vandenims ir prasidėjus sąrėmiams, kaltinamoji ir toliau niekam nieko nesakė, pasiėmė virtuvinį peilį ir nuėjo prie upės. Pagimdžiusi ji atsineštu peiliu nupjovė virkštelę, tada naujagimį nunešė prie vandens ir laikydama už kojyčių panardino, po ko tiesiog numetė naujagimį į krūmus. Sugrįžusi namo gausiai kraujavo, jos motina pastebėjo, tačiau pastarajai paklausus kas nutiko, ji pasakiusi, kad susirgo mėnesinėmis. Nors iki kūdikio lavono suradimo kaltinamoji jautėsi silpnai, ji į medikus nesikreipė, toliau visiems neigė buvusi nėščia ir gimdžiusi.

Šios aplinkybės visiškai patvirtina tai, kad I. S. neketino auginti naujagimio ir jos nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. I. S., žinodama, jog yra nėščia, tyčia slėpė savo nėštumą net nuo pačių jai artimiausių žmonių. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji I. S., žinodama ir suprasdama, jog yra nėščia, iš anksto buvo sumaniusi neauginti savo vaiko ir nuosekliai siekė juo atsikratyti, o po to ir nuslėpti įvykusį gimdymą ir padarytą nusikaltimą. I. S., nužudydama savo naujagimį, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad savo veika kėsinasi į pagimdyto vaiko gyvybę, numatė, kad gali jam atimti gyvybę ir norėjo ją atimti.

Kaltinamosios I. S. aukščiau paminėti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme kito, todėl jais teismas vadovaujasi tik ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kaltinamojo E. S. parodymams, specialistų išvadoms.

Vadovaujantis teismų praktika, jei sumanymas nužudyti savo naujagimį motinai kilo iš anksto, dar iki gimdymo, tada, nepriklausomai nuo gimdymo sukeltos būsenos ypatybių, motinos veika kvalifikuojama ne pagal BK

Atsižvelgus į paminėtas nustatytas faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad I. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio. 2 dalies 1, 2, 3 punktus., nes ji tyčia nužudė savo ką tik pagimdytą naujagimį, kuris buvo bejėgis, visiškai priklausomas nuo motinos, negalintis apsiginti.

 Baudžiamojo proceso įstatymas savo iniciatyva leidžia patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Klausimas, ar pakeistos aplinkybės nėra iš esmės skirtingos nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos tais atvejais, kai jos lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, veikos kvalifikavimą pagal kitą BK bendrosios dalies straipsnį ar jo dalį, kito tame straipsnyje (jo dalyje, punkte) nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties alternatyviojo požymio arba, esant blanketinei dispozicijai, kito to paties ar kito pažeisto teisės akto straipsnio (jo dalies, punkto ir pan.) inkriminavimą, griežtesnės bausmės skyrimą. Kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme gali būti ir nesusijęs su kitokiu veikos kvalifikavimu ar griežtesnės bausmės skyrimu, tačiau vis dėlto gali turėti įtakos kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimui. Tai gali būti tiek nusikalstamų veiksmų (neveikimo) apimties plėtimas, tiek laiko, vietos, būdo ar kitų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas. Sprendžiant, ar tokiais atvejais pakeistos faktinės aplinkybės suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, atsižvelgiama į keistinų faktinių aplinkybių pobūdį ir į kitas bylos aplinkybes, reikšmingas kaltinamojo teisei į gynybą užtikrinti. Jei kaltinamojo gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia, tokiu atveju nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų (kasacinės bylos 2K-62/2008, 2K-405/2008, 2K-34/2009, 2K-651/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia. I. S. įtarimas, kad ji naktį, laikotarpiu nuo 2015-10-19 23.00 val. iki 2015-10-20 02.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie upės „Žeimena“, (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., pagimdė neišnešiotą, gyvą moteriškos lyties naujagimį, po ko, tyčia, laikydama jį už kojyčių, panardino naujagimio galvą į upę, dėl ko naujagimis mirė nuo prigėrimo vandenyje ir taip I. S. tyčia nužudė mažametį, bejėgiškos būklės šeimos narį – savo naujagimę dukrą, ir tokiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio. 2 dalies 1, 2, 3 punktuose buvo pareikštas jau 2017-01-19 (t. I, b. l. 165). Tačiau, papildomos apklausos metu (2017-01-26) I. S. pateitus parodymus ir parodžius, kad jai inkriminuotame nusikaltime dalyvavo E. S., jiems abiems buvo inkriminuotas bendrininkavimas. Tokiu atveju, iš kaltinimo pašalinus bendrininkavimo veiksmus, I. S. pareikšto kaltinimo aplinkybės iš esmės nesikeičia, kaltinime nurodytos aplinkybės I. S. nėra naujos.

Dėl bausmės skyrimo I. S.

Skiriant bausmę I. S. teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 41 straipsnį įtvirtintus bausmės tikslus bei BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, teisingumo ir proporcingumo principus. Atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą bei rūšį, į tai, kad kaltinamoji nėra teista, anksčiau nusikalstamų veikų nebuvo padariusi, administracinėmis nuobaudomis nebausta, nėra jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Nors I. S. kaltinime buvo nurodyta, kad jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos nusikalstamiems veiksmams, tačiau ši aplinkybė bylos duomenis nepasitvirtino. Vien tai, kad iki įvykio vakarodamos su drauge jos išgėrė du butelius 1 litro talpos sidro, bei įvertinus šią aplinkybę visų kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo daryti išvadą, kad I. S. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jos nusikalstamiems veiksmams.

Kaltinamoji įvykdė labai sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į kaltinamosios jauną amžių (nusikalstamos veikos padarymo metu jai buvo 18 metų), ankstesnių teistumų bei administracinių nuobaudų nebuvimą, į tai, kad niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, netekėjusi. Taip atsižvelgti į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo yra praėjęs beveik trys metai, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Nurodytos aplinkybės, teismo manymu, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus I. S. laisvės atėmimo bausmę, lygią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Teismas baudžiamajame įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ar 62 straipsnio. nuostatas ir I. S. skirti švelnesnę bausmę nei sankcijoje numatyta minimali, nenustatė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikas nuo 2016-10-06 iki 2016-10-27 imtinai, kurį kaltinamoji buvo atiduota į sveikatos priežiūros įstaigą stacionarinei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizei atlikti.

Kadangi šioje byloje nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios I. S. buvo skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamoji šias kardomąsias priemones būtų pažeidusi, šios kardomosios priemonės jai paliktinos iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas dėl E. S. veiksmų

E. S. buvo kaltinamas tuo, kad nužudė mažametį, bejėgiškos būklės šeimos narį - savo naujagimę dukrą, o būtent jis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su I. S., iš anksto susitaręs nužudyti naujagimį, pastarajai pagimdžius neišnešiotą, gyvą moteriškos lyties naujagimį, tyčia nuskandino jį upėje, dėl ko naujagimis mirė nuo prigėrimo vandenyje.

Tačiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis E. S. padarė kaltinime jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Byloje nenustatyta nė vieno liudytojo, apart kaltinamosios I. S., tiesiogiai mačiusio ir galinčio patvirtinti E. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados bei kita rašytinė bylos medžiaga nesudaro pagrindo padaryti pagrįstos, kategoriškos išvados, jog E. S. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme.

Visų pirma, kaip jau buvo minėta vertinant I. S. veiksmus, versiją dėl E. S. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme I. S. pateikė praėjus nuo įvykio daugiau nei metams, t. y. 2017-01-26 papildomos apklausos metu, netrukus po naujų įtarimų dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, jai pareiškimo. Iki tol I. S. nuosekliai tvirtino kaltinime nurodytus veiksmus atlikusi pati, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, jos nurodytos aplinkybės sutapo su įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada dėl kūdikio mirties aplinkybių ir kt. Vertindama I. S. nusikalstamus veiksmus, teisėjų kolegija konstatavo, kad naujagimį nužudė I. S..

Nuo pat tyrimo pradžios E. S. kategoriškai savo kaltę neigė. Kaltinamasis teismui parodė, kad kaltu dėl inkriminuotų veiksmų neprisipažįsta. Kaltinamasis neneigia, kad yra nužudytosios tėvas (tą patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. S 384/15(01), tačiau tvirtina, kad jis apie I. S. nėštumą nieko nežinojo, nusikaltimo vietoje nebuvo ir tų veiksmų, kurie yra nurodyti kaltinamajame akte, neatliko. Kad I. S. pagimdė jo vaiką, sužinojo tik policijoje, kai jį sulaikė ir apklausė, pasakė kriminalistai. Kaltinamasis pripažino, kad galimai įvykio dieną I. S. jam parašė sms, kvietė susitikti, tačiau jis į kvietimą nesureagavo. Prisimena, nes ji jam dažnai nerašinėdavo. Tai vienintelė aplinkybė, kodėl jis prisimena tą dieną. Žinutę gavo apie 9-10 val. vakaro, 21-22 val. Ji jam žinutėje siūlė susitikti. Jis nieko neatrašė, nes buvo kompanijoje ir telefoną padėjo nuošaly. Kaltinamojo teigimu, įvykio naktį jis buvo svečiuose pas draugus, ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nenurodė, nes jo apie tai nebuvo klausiama. Kriminalistai jo neklausė, kur buvo ir ką veikė tą vakarą, kai buvo nužudytas naujagimis. Tik daugiau nei po metų jo apie tai paklausė. Sėdėdamas Lukiškėse jis turėjo laiko apgalvoti ir prisiminti, kur buvo įvykio naktį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad objektyviai patikrinti aplinkybes apie susirašinėjimą sms žinutėmis, nėra galimybės, nes byloje nėra telefoninių skambučių ir sms žinučių išklotinių. Tai, jog kaltinamasis iš kart negalėjo prisiminti, kur tiksliai buvo įvykio naktį bei nurodžius liudytoją, su kuriuo jis tą naktį praleido, pastarasis taip pat negalėjo kategoriškai to patvirtinti, paaiškinama dėl nuo įvykio ir kaltinamojo apklausos praėjusio nemažo laiko tarpo – daugiau nei metai laiko. Atitinkamai liudytojas M. P. buvo apklaustas praėjus daugiau nei dviem metams po įvykio.

Byloje, sutikus kaltinamajam E. S., buvo atliktas psichofiziologinis (poligrafo) tyrimas, kurio rezultatai parodė, jog E. S. į jam pateiktus klausimus sako tiesą, tai yra, kad jis nelietė tą naktį kūdikio (t 3., b. l. 70-73). Teismas šios tyrimo išvados nelaiko savarankišku įrodymu, patvirtinančiu E. S. nekaltumą šioje baudžiamojoje byloje, bet kitų įrodymų kontekste šio tyrimo rezultatai tik sustiprina abejones ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog šią nusikalstamą veiką padarė būtent E. S..

Taigi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teismas negali daryti neabejotinos išvados, jog E. S. atliko jam kaltinime inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, žemiau pateiktais motyvais nustatė, kad E. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodyta, kad teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, laikydamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir įvertindama surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad E. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl jis išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

I. S. Savanoriško daiktų, pateikimo protokolu pateikti daiktai: džinsinės kelnės, peilis, bei 3 asmenų DNR perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio patalpas (t. I, b. l. 67-68), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies,1 punktu;

n u s p r e n d ž i a:

I. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. S. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Į I. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2016-10-06 iki 2016-10-27 imtinai, kurį ji buvo atiduota į sveikatos priežiūros įstaigą stacionarinei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizei atlikti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti nepakeistas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

E. S. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. S. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti:

I. S. Savanoriško daiktų, pateikimo protokolu pateiktus daiktus: džinsinės kelnes, peilį, bei 3 asmenų DNR perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio patalpas (t. I, b. l. 67-68), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

     Teisėjai                                                         Arūnas Kisielius

                                                                        Jurgita Kolyčienė

                                                                        Stasys Punys

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkas Arūnas Kisielius