Administracinė byla Nr. A-139-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01653-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, administracija) direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. A1-919 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.

2.       Pareiškėja nurodė, kad 2010 m. liepos 10 d. ji buvo įrašyta į Asmenų, buvusių be tėvų globos, pageidaujančių išsinuomoti socialinį būstą, sąrašą. Tačiau ginčijamu įsakymu ji buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo (toliau – ir Sąrašas), nes iki 2017 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme (toliau – ir Deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka nedeklaravo turto. Pareiškėja metinę gyventojo turto deklaraciją už 2016 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė 2017 m. rugpjūčio mėn.

3.       Pareiškėja teigė, kad atitinkamą deklaraciją pavėluotai pateikė ne dėl savo kaltės. Dar iki 2017 m. gegužės 1 d. ji buvo nuvykusi į administracijos Būsto valdymo skyrių, kur jai buvo žodžiu paaiškinta, kad visi reikiami dokumentai socialiniam būstui išnuomoti yra pateikti. Pareiškėja pažymėjo, kad jokio privalomai registruotino turto ji ir jos dukra neturi, jos pajamas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. sudarė 231,25 Eur socialinė pašalpa ir 28,50 Eur išmoka vaikui. Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. pareiškėja negavo jokių išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Sodra), todėl ji turi teisę gauti socialinę paramą. Be to, iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 16 d. rašto Nr. (7.46-3.1.1)KA-15908 matyti, kad pagal 2016 m. birželio 23 d. susitarimą Nr. ADS-34(1.43-04-2)-270-21 su Sodra, pastaroji nuo 2017 m. turėjo teikti VMI duomenis apie asmenims išmokėtas išmokas. Pareiškėjai atvykus į VMI deklaruoti 2016 m. gautas pajamas, pastaroji duomenų apie pareiškėjai išmokėtas išmokas neturėjo, todėl pareiškėjai teko vykti į Sodrą atitinkamų pažymų. Taigi, deklaracija VMI buvo pateikta pavėluotai dėl  valstybės institucijų kaltės.

4.       Pareiškėja pažymėjo, kad Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo prioritetus nustato savivaldybės taryba, pirmumą teikdama buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui. Pareiškėja priklauso būtent šiai asmenų grupei, todėl ir dėl to ginčijamas administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. A1-919 turi būti panaikintas.

5.       Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

6.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai prašo panaikinti visą Įsakymą, nes šiuo įsakymu ne tik pareiškėja buvo išbraukta iš Sąrašo. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja ne tik buvo įrašyta į minėtą sąrašą, bet administracija su pareiškėja buvo sudariusi ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (2013 m. kovo 15 d. sutartis Nr. SR-0431, 2016 m. rugpjūčio 31 d. sutartis Nr. SRK-0504). Ginčijamas įsakymas buvo priimtas, nes pasibaigus kalendoriniams metams pareiškėja VMI nepateikė turto deklaracijos Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl nebuvo galimybės įvertinti pareiškėjos pajamų ir turto. Informacija apie pareigą iki einamųjų metų gegužės 1 d. deklaruoti turtą buvo skelbiama visuomenės informavimo priemonėse ir Kauno miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje: 2016 m. balandžio 1 d. paskelbta kaunas.lt, 2015 m. kovo 17 d. – dienraštyje „Kauno diena“, 2016 m. balandžio 23 d. – savaitraštyje „Laikinoji sostinė“. Apie pareigą pateikti gyventojų turto deklaraciją pareiškėja taip pat buvo informuota asmeniškai administracijos 2017 m. sausio 13 d. raštu Nr. 53-2-70, 2017 m. vasario 7 d. raštu Nr. 53-5-175 ir 2017 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 53-5-688. Tačiau net ir priminus apie šią pareigą, pareiškėja minėtos deklaracijos VMI nepateikė. Tenkinus pareiškėjos skundą, ji būtų nepagrįstai išskirta iš kitų asmenų, kuriems galiotų Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (toliau – ir Paramos įstatymas) įtvirtinti imperatyvai.

II.

7.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8.       Teismas iš pareiškėjos skundo turinio nustatė, kad ji iš tiesų ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. A1-919 dalį, kuria ji pati buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.

9.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja buvo įtraukta į Sąrašą nuo 2010 metų, taip pat, kad tarp jos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo sudarytos dvi savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys (2013 m. ir 2016 m.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyrius 2017 m. birželio 15 d. raštu Nr. 62-2-867 informavo pareiškėją, kad administracijos direktorius, vadovaudamasis Paramos įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. A1-919 išbraukė ją iš Sąrašo. Išbraukimo priežastis – pasibaigus kalendoriniams metams pareiškėja nepateikė Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.

10.       Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėja metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (forma FR0001) už 2016 m. pateikė VMI 2017 m. rugpjūčio 1 d., šios aplinkybės neneigia ir pati pareiškėja. Tai reiškia, kad pareiškėja netinkamai įvykdė Deklaravimo įstatyme numatytą reikalavimą deklaruoti turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d., todėl administracija negalėjo tinkamai įvertinti jos turto ir pajamų, ir, vykdydama jai Paramos įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte numatytas pareigas, turėjo pagrindą išbraukti pareiškėją iš minėto sąrašo.

11.       Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl to, kad iki 2017 m. gegužės 1 d. ji buvo nuvykusi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyrių, kur jai buvo žodžiu paaiškinta, jog visi reikiami dokumentai socialiniam būstui išnuomoti yra pateikti, pažymėjo, kad pagal Deklaravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį gyventojo turto deklaracija yra teikiama mokesčio administratoriui. Be to, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus mokesčių administratorius, padėdamas mokesčių mokėtojui naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, šviečia bei konsultuoja mokesčių mokėtojus, aiškina deklaracijų užpildymo tvarką. Taigi, jei pareiškėjai kilo klausimų dėl turto deklaracijos pateikimo, ji galėjo kreiptis į mokesčių administratorių konsultacijos. Juo labiau, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja daug kartų atsakovo raštais buvo asmeniškai informuota apie tai, jog asmenys ir šeimos, nedeklaravę Deklaravimo įstatyme numatyta tvarka turto ir pajamų už praėjusius kalendorinius metus, bus išbraukti iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Taigi, net ir priminus pareiškėjai apie pareigą pateikti gyventojo turto deklaraciją, ji jos nepateikė Deklaravimo įstatyme nustatytu terminu. Be to, informacija asmenims apie pareigą deklaruoti turtą buvo skelbiama viešai. Įvertinęs prieš tai išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėja Deklaravimo įstatyme nustatytu terminu turto deklaracijos nepateikė ne dėl kitų kaltės, bet dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo.

12.       Teismas įvertino, kad pareiškėjai sudarius išskirtines sąlygas ir pažeidžiant Paramos įstatyme nustatytus kriterijus socialiniam būstui nuomoti ne eilės tvarka, atsakovas pažeistų viešojo administravimo principus. Be to, Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše šiuo metu eilėje būstui gauti laukia 940 asmenų, todėl nepagrįstai išskyrus pareiškėją, kuomet kitiems galiotų Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintos pareigos, o pareiškėjai būtų taikomos išlygos, būtų pažeistos kitų asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai.

III.

13.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos patikslintą skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14.       Pareiškėja nurodo, kad ji prašė teismo nustatyti, kelinta ji buvo eilėje Asmenų, likusių be tėvų globos, sąraše, tačiau apie tai teismo sprendime nepasisakyta, nors kiti jos vienmečiai, gyvenę tuose pačiuose vaikų globos namuose, jau yra gavę socialinius būstus, o pareiškėja dar negavo. Teismas neišanalizavo ir neįvertino jos patikslintame skunde nurodytų motyvų bei prie šio skundo pateiktų dokumentų, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl pažeidė pareiškėjos teisę į sąžiningą ir protingą teismą.

15.       Teismas sprendime neteisingai nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja buvo įtraukta į Sąrašą. Iš tiesų toks ginčas yra, tai patvirtina byloje esantys procesiniai dokumentai. Pareiškėja deklaravo reikalingus duomenis VMI. Iš nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad ji neturi ir niekada neturėjo jokio nekilnojamojo turto, ji su dukra gauna tik pašalpas. Šių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino. Taip pat teismas neįvertino ir VMI rašto, patvirtinančio, jog pareiškėja ne dėl savo kaltės laiku nepateikė reikalingos deklaracijos, o būtent dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kaltės, nes iki 2017 m. gegužės 1 d. mokesčių administratoriaus sistemoje nebuvo reikalingų deklaracijų už 2016 m., todėl šiuos duomenis turėjo pateikti pati pareiškėja, dėl ko buvo pavėluota pateikti ir ginčo deklaraciją. Pareiškėja pateikė kitokios formos deklaraciją, t. y. pažymas iš nekilnojamojo turto registro ir savivaldybės apie jos turimą turtą ir pajamas, kuriose esantys duomenys atitinka deklaracijoje reikalingus nurodyti duomenis. Tačiau šių žodžiu pareiškėjos pateiktų paaiškinimų teismas neįvertino. Be to, atsakovas žinojo visas jos gaunamas pajamas, nes pats skyrė jai ir jos dukrai pašalpas. Apie tai teismui taip pat buvo nurodyta teismo posėdžio metu. 

16.       Pareiškėja nurodo, kad ji ir jos dukra turi teisę gauti socialinį būstą, nes atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. ji turi būti vėl įtraukta į sąrašą ir jai turi būti išnuomotas socialinis būstas. Tai turi padaryti atsakovas, nes jis yra viešojo administravimo subjektas, kuris turi veikti pagal teisės aktų reikalavimus, o ne savo nuožiūra. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė jos nepilnametės dukros teises, numatytas Vaikų teisių apsaugos konvencijoje.

17.       Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos medžiagą ir priėmė objektyvų, teisingą ir teisės aktų nuostatas atitinkantį sprendimą. Priešingi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atsakovas kartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas bei savo atsiliepimo į pareiškėjos skundą argumentus. Nesutinka, kad ginčijamu įsakymu buvo pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes pirmiausia pati pareiškėja turi pareigą rūpintis savo vaiku, o, be to, savivaldybė išnuomojo pareiškėjai gyvenamąjį būstą.

19.       Pareiškėja, atsikirsdama į atsakovo atsiliepimo į jos apeliacinį skundą argumentus nurodo, jog atsakovas nesąžiningai ignoruoja aplinkybes, kodėl pareiškėja praleido terminą pateikti reikalingą deklaraciją, t. y. šį terminą ji praleido ne dėl savo kaltės, o dėl VMI ir Sodros kaltės, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Taip pat pareiškėja prašo teismo nors iš dalies tenkinti jos patikslintą skundą ir įpareigoti atsakovą suteikti jai ir jos mažametei dukrai socialinį būstą su atskirais patogumais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

20.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. A1-919 dalies, kuria pareiškėja buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.

21.       Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių: pareiškėja į atitinkamą sąrašą buvo įrašyta 2010 metais, tačiau iki 2017 m. gegužės 1 d. nepateikė metinės gyventojo turto deklaracijos FR0001 forma už 2016 metus, todėl skundžiamu įsakymu buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Pareiškėja minėtą deklaraciją FR0001 forma VMI pateikė 2017 m. rugpjūčio 1 d.

22.       Pareiškėja manė, kad ji deklaracijos laiku nepateikė dėl valstybės institucijų kaltės, ji su dukra yra socialiai remtina, todėl privalo būti įrašyta į Sąrašą. Atsakovas savo poziciją, kurią palaikė ir pirmosios instancijos teismas, grindė teisės normos imperatyvumu, o pareiškėjos elgesį laikė nepateisinamu aplaidumu

23.       Apeliacinis pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pradinis skundas, akcentuojant suklydimo ir taikytos sankcijos neproporcingumą bei kvestionuojant pirmosios instancijos teismo sprendimą jo motyvuotumo ir argumentacijos aspektais.

24.        Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25.       Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

26.       Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos eilės numerio Asmenų, likusių be tėvų globos, sąraše, pripažintini nepagrįstais. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo apibrėžtos šios administracinės bylos nagrinėjimo ribos - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. A1-919 dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kiti pareiškėjos reikalavimai, suformuluoti jos teiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismo nebuvo priimti ir šioje byloje pagrįstai nenagrinėti.

27.        Teisėjų kolegija, vertindama kitus apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad Paramos įstatymo 16 straipsnis nustato asmenų ir šeimų, turinčių į paramą būstui išsinuomoti, nuomojančių socialinį būstą ar gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, apskaitą. Minėto straipsnio 7 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant pajamas) deklaracijos.

28.        Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (2014 m. spalio 9 įstatymo Nr. XII-1216 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad gyventojai, pageidaujantys gauti piniginę socialinę paramą, taip pat gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimos nariai deklaruoja turtą (įskaitant gautas pajamas) pateikdami mokesčio administratoriui du deklaracijos egzempliorius. Vietos mokesčio administratorius per 7 darbo dienas nuo deklaracijos pateikimo dienos grąžina vieną deklaracijos egzempliorių su žyma, kad deklaracija yra pateikta. Šį deklaracijos egzempliorių gyventojai pateikia savivaldybės institucijai, priimančiai sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo. Gyventojas, pageidaujantis gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, mokesčių administratoriui gali teikti vieną deklaracijos egzempliorių arba turtą (įskaitant gautas pajamas) deklaruoti elektroniniu būdu. Tokiais atvejais, jeigu yra gyventojo rašytinis sutikimas, į vietos mokesčio administratorių dėl deklaracijos duomenų išrašo pateikimo kreipiasi savivaldybės institucija, priimanti sprendimą dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti suteikimo.

29.        Pareiškėja nustatytu terminu reikiamos deklaracijos nepateikė, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama jai Paramos įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte numatytą pareigą, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą išbraukti pareiškėją iš Sąrašo.

30.        Dėl pareiškėjos argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ji atitinka visus kriterijus numatytus Paramos įstatyme,  ir todėl pareiškėja su dukra turėjo ir turi teisę būti Sąraše, teisėjų kolegija pažymi, jog teisė būti asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše yra neatsiejama nuo pareigos Paramos įstatymo nustatyta tvarka kasmet deklaruoti turtą (įskaitant ir gautas pajamas) už kalendorinius metus Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka vykdymo. Neįvykdžius šios pareigos, netenkama Paramos įstatyme nustatytos teisės, tačiau išlieka teisė prašyti vėl būti įrašytam į Sąrašą iš naujo, jei asmuo atitinka minėtus kriterijus ir reikalavimus. Tokios pozicijos laikomasi vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.eA-2244-1062/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-397-415/2018, 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-384-756/2019 ir kt).

31.         Kartu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašiose ir analogiškose bylose pripažįstama, jog tokių sprendimų priėmimui taikytinas ir socialinio teisingumo principas, t.y. turi būti atsižvelgiama į individualius veiksnius, susijusius su pareiškėjų sveikata, socialine ir finansine padėtimi, šeimos narių skaičiumi ir pan. Be to, tokiais atvejais vertintini ir atsakovo veiksmai, socialiai remtinam asmeniui suteiktos informacijos apimtis, jo gebėjimas vykdyti jam teisės aktais nustatytas pareigas ( žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-1774-502/2018, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-666-525/2019, 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-1275-552/2019  ir kt. ).

32.        Įvertinusi skundžiamą sprendimą ir individualią pareiškėjos situaciją šiais aspektais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos sveikata, amžius, išsilavinimas ar kitos individualios aplinkybės nėra išskirtinės. Nors pareiškėja teigia, kad laiku pateikti deklaracijos negalėjo tik dėl valstybinių institucijų kaltės, jos pateikti dokumentai to nepatvirtina. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-08-16 raštas Nr. (7.46-3.1.1.) KA-15908, adresuotas pareiškėjos atstovui R. M., įrodo tik tą faktą, kad 2017 m. kovo mėnesį VMI prašė VSDFV pratęsti pažymų apie išmokėtas išmokas gyventojams išdavimą bei tai,  kad pareiškėjo atstovui 2017 m. kovo 31 d. atvykus į VMI, pastaroji neturėjo centralizuotai perduotų duomenų apie VSDFV pareiškėjai išmokėtas išmokas, todėl buvo paprašyta pačiam pareiškėjos atstovui pateikti tokius duomenis. Kaip matyti iš pačios pareiškėjos byloje teiktų procesinių dokumentų (b. t. I, l.24-26,53), jos atstovas reikalingus duomenis iš VSDFV ir Kauno miesto savivaldybės administracijos gavo tą pačią kovo 31 dieną, pažymą iš VĮ “Registrų centras” -2017 m. balandžio 6 d. Įrodymų, kad pareiškėja ar jos atstovas objektyviai negalėjo šių duomenų pateikti mokesčių administratoriui ir užpildyti nustatytos formos deklaracijos  iki 2017 m. gegužės 1 d., byloje nepateikta. Kitokių svarbių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjai laiku pateikti turto deklaraciją mokesčių administratoriui, byloje nėra nustatyta. Atsakovas pareiškėjai iš anksto ir kelis kartus suteikė pakankamai informacijos apie pareigą deklaruoti turtą ir pajamas. Taigi, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neįvykdė Paramos įstatyme nustatytos pareigos pateikti deklaraciją dėl savo aplaidumo ir nėra pagrindo naikinti Įsakymą vien socialinio teisingumo ir protingumo principų pagrindu. Pareiškėjai buvo sudarytos lygiavertės sąlygos su kitais Sąraše esančiais socialiai remtinais asmenimis, ji nebuvo diskriminuojama ar verčiama atlikti veiksmus, kurių objektyviai negalėjo padaryti, o priimtas sprendimas nėra neproporcingas.

33.       Apeliantės argumentai, liečiantys jos nepilnametės dukros interesus ir Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos taikymą, yra abstraktūs ir hipotetiniai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai su dukra yra suteiktas savivaldybės gyvenamasis būstas – bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa, t. y. minimaliai užtikrinta Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje  ir Vaiko teisių apsaugos įstatymo 13 straipsnyje numatyta vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad pagal Vaiko teisių konvenciją atsakomybė už tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui sudarymą tenka pirmiausiai tėvams, o valstybė tik padeda tėvams šią teisę įgyvendinti. Ši tėvų pareiga įtvirtinta ir nacionaliniuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, numatančiame, jog vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko gerovei reikalingų sąlygų.

34.        Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

35.       Pareiškėja apeliaciniame skunde suformulavo prašymą priteisti jai iš atsakovo apeliacinės instancijos teismo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl jos prašymas priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą atmesti

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.