Administracinė byla Nr. A-3745-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03843-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. P. (A. P.)  (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (15/5-11)11U-1536(00042) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą įteikti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.       Skunde pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Sprendimu Departamentas nusprendė panaikinti 2018 m. rugpjūčio 21 d. priimtą sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas Sprendimą grindžia Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (toliau – ir Centras) specialisto 2018 m. rugsėjo 19 d. išvada Nr. 140-(4446)-IS1-5163 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiosios valdybos zoninio informacinio centro 2018 m. balandžio 27 d. pažymoje apie teistumą (jo nebuvimą) ir (arba) baudžiamojo persekiojimo faktą ar baudžiamojo persekiojimo nutraukimą Nr. 0072793 (toliau – ir Pažyma) esantys juodos spalvos tekstai, vaizdai, mėlynos spalvos apskritimo formos antspaudas ir mėlynos spalvos parašas atlikti spalviniu rašaliniu spausdintuvu; remdamasis šiais duomenimis Departamentas padarė išvadą, kad Pažyma yra suklastota ir kad pareiškėjas pateikė melagingus duomenis dėl Pažymos originalumo. Pareiškėjo teigimu, Departamento Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17.9 punkte tiksliai nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta, t. y. ar užsienietis buvo teistas valstybėje, kurioje iki atvykimo į Lietuvos Respubliką gyveno pastaruosius du metus. Apraše nėra nurodyta, kad be informacijos apie teistumą užsienietis turi pateikti informaciją apie jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį persekiojimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyveno Lietuvos Respublikoje, todėl gauti Pažymą įgaliojo (duomenys neskelbtini) pilietį, kuris pasirinko elektroninį Pažymos atsiėmimo būdą, t. y. Pažymą gavo kaip elektroninį dokumentą, pasirašytą elektroniniu parašu. Gautas elektroninis dokumentas buvo atspausdintas ir paštu atsiųstas pareiškėjui. Šį dokumentą pareiškėjas pateikė atsakovui, nurodydamas, kad tai yra dokumento originalas. Centro Išvadoje nenurodyta, kad Pažyma yra suklastota, tik pažymėta, kad įrašai atlikti rašaliniu spausdintuvu. Skunde pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neslėpė informacijos, kad (duomenys neskelbtini) jam iškelta baudžiamoji byla ir šalies viduje yra paskelbta pareiškėjo paieška, taigi ši informacija Departamentui priimant sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą gyventi buvo žinoma. Departamentas nėra ikiteisminio tyrimo institucija ir (ar) juridinės reikšmės faktus nustatantis subjektas, todėl remdamasis netiesioginiais duomenimis bei konstatuodamas juridinį faktą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jis viršijo savo kompetenciją. Skunde pareiškėjas nurodė, kad gavęs Departamento 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis iš karto kreipėsi su prašymu tokį leidimą įforminti, t. y. pagaminti kortelę, kuri buvo pagaminta iki 2018 m. rugsėjo 3 d., tačiau pareiškėjui atvykus jos atsiimti, tai buvo atsisakyta padaryti nenurodant priežasčių. Pareiškėjas 2018 m. spalio 21 d. elektroniniu paštu gavo atsakovo pranešimą, kuriame buvo formaliai nurodyta, jog po sprendimo priėmimo paaiškėjo nauja informacija, turinti įtakos bylai, bei paprašyta pateikti Pažymos originalą. Pasak pareiškėjo, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo metu Departamentas jo neprašė pateikti papildomus dokumentus, reikalavimas pateikti Pažymos originalą išreikštas tik 2018 m. spalio 21 d., t. y. po to, kai pats pareiškėjas kreipėsi į atsakovą. Centro Išvada buvo gauta tik 2018 m. rugsėjo 21 d., todėl iki šios datos atsakovas neturėjo teisinio pagrindo stabdyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui.         

3.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. 

4.       Departamentas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 11 d. šeimos susijungimo pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamentas 2018 m. rugpjūčio 21 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui tokį leidimą. Išnagrinėjęs turimus dokumentus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą, Departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, atsakovui buvo pateikti suklastoti dokumentai, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas leidimo laikinai gyventi prašo siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (duomenys neskelbtini) taikymo, todėl pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Pareiškėjas pateikė Pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) neturi duomenų apie pareiškėjo teistumą (įskaitant buvusį) (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat neturi duomenų apie baudžiamąjį persekiojimą ar baudžiamojo persekiojimo nutraukimą (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Departamentas pareiškėjo neprašė pateikti duomenų apie jo baudžiamąjį persekiojimą. Kilus pagrįstų įtarimų, kad pareiškėjo pateikta Pažyma yra suklastota, 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (15/4-29)10K-35401 buvo kreiptasi į Centrą su prašymu padėti nustatyti, ar pateiktas dokumentas yra originalus. Centro Išvadoje nurodyta, jog: „Pateiktoje tirti pažymoje „(duomenys neskelbtini) No 0072793 esantys juodos spalvos tekstai, vaizdai, mėlynos spalvos apskritimo formos atspaudas ir mėlynos spalvos parašas yra atlikti spalviniu rašaliniu spausdintuvu“. Departamento turimais duomenimis, pareiškėjas yra laikomas įtariamuoju, besislepiančiu nuo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos, jo atžvilgiu yra paskelbta federalinė asmens paieška, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos skelbiami viešai prieinami duomenys apie paieškomus asmenis (duomenys tikrinti 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d.). Minėtame tinklalapyje nurodyta, kad pareiškėjo paieškos priežastis – ieškomas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Šie duomenys sutampa su pareiškėjo Departamentui anksčiau pateiktais duomenimis apie tai, kad jo atžvilgiu nuo 2017 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi 8.8 eilutėje į klausimą, ar pareiškėjas yra kreipęsis į atitinkamas užsienio valstybės institucijas dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjas atsakė: „2017 m., Lietuva, atsisakymas (šiuo metu vyksta teisminis bylinėjimasis). Atsisakymo priežastis – nepakankamas pagrindas dėl grėsmių gyvenimui“. Šis teismo procesas yra pasibaigęs, teismas priėmė sprendimą, kad pareiškėjui buvo pagrįstai atsisakyta suteikti prieglobstį. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad, jei pareiškėjo įgaliotas asmuo gavo elektroninį dokumentą, kurį vėliau atspausdino ir persiuntė pareiškėjui paštu, minėtas asmuo naudojasi elektroninėmis ryšių priemonėmis ir galėjo minėtą dokumentą išsiųsti pareiškėjui elektroniniu paštu. Departamento turimais duomenimis pareiškėjas yra ieškomas (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo pateikta Pažyma akivaizdžiai prieštarauja turimiems duomenims, todėl atsakovas, neviršydamas savo kompetencijos ir įvertinęs pareiškėjo pateiktą dokumentą turimų duomenų kontekste, nustatė faktą, kad pareiškėjo pateikta Pažyma yra suklastota ir pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančius duomenis.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2018 m. birželio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad 2018 m. birželio 9 d. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, t. y. pareiškėjas prašė išduoti minėtą leidimą šeimos sujungimo pagrindu; pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovui pateikė Pažymą, patvirtinančią jo teistumo nebuvimą; Departamentas 2018 m. rugpjūčio 21 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, apie sprendimo priėmimą pranešimu informavo pareiškėją; atsakovui kilus abejonių dėl Pažymos autentiškumo, atsakovas kreipėsi į Centrą, prašė įvertinti, ar Pažyma nėra suklastota; Departamente 2018 m. rugsėjo 21 d. gauta 2018 m. rugsėjo 19 d. Centro specialisto Išvada Nr. 140-(4446)-IS 1-5163, kurioje nurodyta, kad: „Pateiktoje tirti pažymoje (duomenys neskelbtini) No 0072793 esantys juodos spalvos tekstai, vaizdai, mėlynos spalvos apskritimo formos antspaudo atspaudas ir mėlynos spalvos parašas yra atlikti spalviniu rašaliniu spausdintuvu; atsakyti į klausimą, ar pateikta tirti pažyma (duomenys neskelbtini) No 0072793 yra originalaus dokumento kopija nėra galimybės, nes nebuvo pateiktas tokio dokumento pavyzdys palyginimui“; Departamentas 2018 m. lapkričio 6 d. priėmė Sprendimą Nr. (15/5-11) 11U-1536 (00042) „Dėl sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui A. P. panaikinimo“.

7.       Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, jog Pažyma buvo pasirašyta elektroniniu parašu ir kad pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktų nuostatus, elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai prilygsta ranka pasirašytiems dokumentams, kadangi Pažymoje nėra žymos, jog tai yra elektroninis dokumentas ar elektroniniu parašu pasirašytas dokumentas, be to, jeigu šis dokumentas yra elektroninis dokumentas, tai jo nuorašo tikrumas turėjo būti patvirtintas notaro (Aprašo 39 p.). Departamentas pasiūlė pareiškėjui pateikti Pažymos originalą, tačiau pareiškėjas nurodė, kad Migracijos valdybai ir buvo pateiktas minėto dokumento originalas. 

8.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad priešingai, nei nurodyta Pažymoje, atsakovo surinkti duomenys apie pareiškėją leido teigti, jog pareiškėjas yra laikomas įtariamuoju, besislepiančiu nuo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos, jo atžvilgiu yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos internetiniame tinklalapyje apie paieškomus asmenis skelbiami vieši duomenys. Pažyma dėl baudžiamojo persekiojimo pareiškėjo atžvilgiu nebuvimo neatitiko realių faktinių aplinkybių, todėl teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjas atsakovui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atžvilgiu atliekamo baudžiamojo persekiojimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o tai leido atsakovui pagrįstai konstatuoti, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai. Po Sprendimo priėmimo atsakovas teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos gavo jau po ginčo Sprendimo paskelbimo, tačiau kurie papildomai tik patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) ekstradicijos tikslu paskelbė pareiškėjo tarptautinę paiešką. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) įtariamas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) įvykdęs didelio masto sukčiavimą pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 159 straipsnio 4 dalį (atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį). Įvertinęs nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėjas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašė pateikdamas duomenis, kurie neatitinka tikrovės, be to, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (duomenys neskelbtini) taikymo. Teismas taip pat pažymėjo, jog leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo įformintas, tačiau iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos nustačius naujų aplinkybių, kurios turi įtakos leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindui, pareiškėjui nebuvo išduotas, taigi atsakovas turėjo teisę stabdyti leidimo laikinai gyventi įteikimą pareiškėjui (Aprašo 124.1 p.).

III.

9.       Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

10.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko savo procesinės pareigos nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištirti pagal įrodymų vertinimo taisykles, be to, teismas nevykdė pareigos motyvuoti sprendimą, neteisingai bylos šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, atsakovą atleisdamas nuo įrodinėjimo pareigos ir šią naštą perkeldamas pareiškėjui. Pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą iš (duomenys neskelbtini) ambasados išreikalauti įrodymus atsakovo teiginiams apie tariamą Pažymos netikrumą patvirtinti, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas. Taigi pirmosios instancijos teismas atsisakė tikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes tiek pareiškėjo prašymu, tiek savo iniciatyva, nors Pažymos turinys yra viena iš esminių nagrinėjamos bylos aplinkybių. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Pažymos gavimo taip pat galėtų patvirtinti liudytojas V. Č. (V. Č.). Pareiškėjas dar kartą atkreipia dėmesį, kad aplinkybės dėl baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo pareiškėjui ir jo nacionalinės paieškos (pareiškėjui nebuvo paskirta kardomoji priemonė) Departamentui priimant 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo žinomos, padėtis priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo pasikeitusi. (duomenys neskelbtini) institucijos sprendimą dėl kardomosios priemonės (suėmimo) taikymo pareiškėjui ir tarptautinės paieškos ekstradicijos tikslais priėmė tik 2018 m. lapkričio 16 d., t. y. jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo. Taigi (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Informacinio centro duomenų bazėse duomenų apie pareiškėjo baudžiamąjį persekiojimą nebuvo iki 2018 m. lapkričio 16 d. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo prielaidą, kad prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas siekė išvengti baudžiamojo persekiojimo (duomenys neskelbtini) ir kad dėl to pateikė neteisingus duomenis. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismą, nes suteikdamas pirmenybę atsakovo pateiktiems duomenims neužtikrino realios ir veiksmingos pareiškėjo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos, buvo pasyvus.   

11.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog yra ieškomas (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo dėl to papildomai kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą. Nors pareiškėjui buvo žinoma informacija apie (duomenys neskelbtini) paskelbtą jo paiešką, jis Departamentui vis tiek pateikė dokumentą, kuriame nurodyti visiškai priešingi duomenys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

12.       Ginčas šioje byloje kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas Departamento 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

13.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad Pažyma dėl baudžiamojo persekiojimo pareiškėjo atžvilgiu nebuvimo neatitiko realių faktinių aplinkybių, o tai leido Departamentui pagrįstai konstatuoti, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, ir taip siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės (duomenys neskelbtini) taikymo.

14.       Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad teismas nebuvo aktyvus rinkdamas ir tirdamas įrodymus, nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad aplinkybės dėl baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini) pareiškėjui iškėlimo Departamentui priimant 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo žinomos, padėtis priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo pasikeitusi, o (duomenys neskelbtini) institucijos sprendimą dėl kardomosios priemonės (suėmimo) taikymo pareiškėjui ir tarptautinės paieškos ekstradicijos tikslais priėmė tik 2018 m. lapkričio 16 d., t. y. jau po šioje byloje ginčijamo Sprendimo priėmimo.

15.       Skundžiamą Sprendimą Departamentas priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 15 punktais, kuriuose (prašymo išduoti leisimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo metu galiojusi 2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-943 redakcija) nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi; taip pat kai yra rimtas pagrindas manyti, kad leidimo gyventi prašoma siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokio nusikaltimo padarymą numato baudžiamąją atsakomybę, taikymo užsienio valstybėje ir (arba) užsienietis darys nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai Aprašo (2017 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 1V-700 redakcija) 124.1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi neįforminimas, įformintas leidimas laikinai gyventi neišduodamas ir priimtas sprendimas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi panaikinamas, jeigu sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu arba po to, kai užsienietis kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo, tačiau leidimas laikinai gyventi jam dar nėra įteiktas, paaiškėjo, kad išnyko aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas šis sprendimas. 

16.       Nagrinėjamu atveju Departamentas ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino anksčiau priimtą sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal jo 2018 m. birželio 11 d. prašymą, priėmė iš esmės remdamasis aplinkybe, kad pareiškėjas pateikė suklastotą Pažymą dėl teistumo, kurioje pateikti duomenys esą neatitinka faktinės situacijos. Remdamasis šia aplinkybe Departamentas taip pat padarė išvadą, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas prašė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (duomenys neskelbtini). Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu Departamento vertinimu nesutinka.

17.       Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad Pažymos suklastojimo faktas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nebuvo vertintas ir nėra nustatytas. Priešingai, nei teigia atsakovas, byloje pateiktoje Centro Išvadoje duomenų, kad Pažyma buvo suklastota, taip pat nenustatyta. Todėl Departamento teiginiai dėl pareiškėjo pateiktų suklastotų dokumentų nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti. Dėl pareiškėjo tariamai pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų pažymėtina, kad šią aplinkybę Departamentas nustatė remdamasis antriniais šaltiniais – jau minėta Centro Išvada bei (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos internetiniame tinklalapyje skelbiamais duomenimis, tikrintais 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d. Pabrėžtina, jog Centro Išvadoje pateikti Pažymos, kaip dokumento, tyrimo rezultatai, t. y. kad Pažyma yra atspausdinta spausdintuvu, savaime nei patvirtina, nei paneigia Pažymoje nurodytus duomenis, kad Pažymos išdavimo momentu duomenų bazėse nebuvo informacijos apie pareiškėjo teistumą, baudžiamąjį persekiojimą ar jo nutraukimą (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, kad minėtos informacijos duomenų bazėse nebuvo Pažymos išdavimo dieną, t. y. 2018 m. balandžio 27 d., nepaneigia ir tai, kad (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos internetiniame tinklalapyje 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d. buvo paskelbta informacija apie pareiškėjo paiešką pagal Baudžiamąjį kodeksą. Byloje nėra duomenų, kad siekdamas išsiaiškinti, ar Pažymoje pateikti duomenys atitiko jos išdavimo metu buvusią faktinę situaciją, Departamentas būtų kreipęsis į pirminį šaltinį, t. y. šią Pažymą išdavusią (duomenys neskelbtini) instituciją, nors būtent ši institucija ir galėjo pateikti tiksliausią su Pažymos išdavimu susijusią informaciją – nurodyti, kas ir kada dėl jos kreipėsi, kada ji buvo išduota, koks buvo jos turinys ir t. t. Be to, skunde pareiškėjas nurodo, kad Pažyma buvo išduota kaip elektroninis dokumentas, todėl Departamentas galėjo pareiškėjo paprašyti pateikti elektroninę šio dokumento versiją, iš kurios būtų galima identifikuoti dokumentą pasirašiusį asmenį. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, Pažymos užsakymo ir išdavimo aplinkybes galėtų paaiškinti ir trečiasis asmuo – V. Č. Taigi Departamentas turi galimybę objektyviai išsiaiškinti Pažymos išdavimo metu buvusias faktines aplinkybes bei priimti dėl to teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.  

18.       Kaip minėta, skundžiamą Sprendimą Departamentas, be kita ko, grindė aplinkybe, jog pareiškėjas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės taikymo (duomenys neskelbtini), tačiau šios savo išvados taip pat nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, ją siejo išskirtinai su aplinkybe, kad (duomenys neskelbtini) yra paskelbta pareiškėjo paieška. Iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 15 punkto normos turinio matyti, kad aplinkybė, jog valstybėje, kurioje užsienietis gyveno iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, jam yra iškelta baudžiamoji byla ar dėl jo veiksmų yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, savaime negali būti vertinama kaip pagrindas (juo labiau rimtas) laikyti, kad leidimo gyventi užsienietis prašo būtent siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Užsieniečio noras išvengti baudžiamosios atsakomybės negali būti grindžiamas prielaidomis ar abstrakčia informacija. Sprendimai, priimti pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 15 punktą, turi būti pagrįsti bent minimaliais individualią situaciją apibrėžiančiais duomenimis, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai manyti, jog užsienietis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl konkrečių veikų. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų Departamentas skundžiamame Sprendime nepateikė, nenurodė, kokios baudžiamosios atsakomybės pareiškėjas tariamai siekia išvengti ir kuo remdamasis padarė tokią išvadą. Todėl ši skundžiamo Sprendimo dalis taip pat negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

19.       Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui nuspręsta išduoti šeimos susijungimo pagrindu. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjo santuoka nėra fiktyvi, yra galiojanti, jo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentui sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui panaikinimo Sprendime nurodytais pagrindais (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 15 p.), inter alia (be kita ko) turėjo būti vertinami pareiškėjo šeimos ryšiai. Pažymėtina, kad pareiškėjas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikotarpiu naudojasi tam tikromis garantijomis, t. y. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įvirtinta teise į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą. Šia apsauga naudojasi ir pareiškėjo sutuoktinė, Lietuvos Respublikos pilietė, kuri gyvena Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2043-502/2019). Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas, taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo šeimos gyvenimu ir šeimos interesais. Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turėjo priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

20.       Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimdamas skundžiamą Sprendimą Departamentas netinkamai ištyrė ir neįvertino visų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui priimti (taip pat jam panaikinti) reikšmingų aplinkybių, todėl Sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir turi būti naikinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaip nepagrįsta naikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Departamento Sprendimo panaikinimo.

21.       Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo taip pat prašė įpareigoti Departamentą įteikti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kaip teisingai remdamasis Aprašo 124.1 punktu nurodė pirmosios instancijos teismas, įformintas leidimas laikinai gyventi pareiškėjui nebuvo išduotas, nes sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti naikinamas, t. y. kilo abejonių dėl šio leidimo išdavimo pareiškėjui pagrindų. Esant tokiai situacijai bei panaikinus šioje byloje skundžiamą Departamento Sprendimą, atsakovas įpareigotinas pareiškėjo 2018 m. birželio 11 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (panaikinimo) bei visus su šiuo prašymu susijusius dokumentus įvertinti iš naujo ir priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

22.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnio 2 dalimi už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis. Iš kartu su pareiškėjo apeliaciniu skundu pateikto žyminio mokesčio kvito matyti, kad už apeliacinį skundą yra sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atstovui advokatui Rolandui Tilindžiui (advokatų profesinė bendrija „RIDD Vilnius“) grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 15 Eur. Žyminio mokesčio dalį turi grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (15/5-11)11U-1536(00042) ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo 2018 m. birželio 11 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjo atstovui advokatui Rolandui Tilindžiui (advokatų profesinė bendrija „RIDD Vilnius“) 15 Eur (penkiolika eurų) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė