Civilinė byla Nr. e2-128-1151/2025 

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-01202-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6.; 2.6.18.3.; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jolantai Uždavinytei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Apdailos projektai“ vadovui (direktoriui) Aidui Baranauskui ir ieškovės mažosios bendrijos „Apdailos projektai“ atstovei (advokato padėjėjui) Monikai Sušinskei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jursta“ atstovei (advokatei) Vaidai Gulbinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Apdailos projektai“ ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jursta“ dėl piniginės prievolės (skolos) priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1.       ieškovė MB „Apdailos projektai“ teismui padavė ieškinį kuriame suformulavo reikalavimus priteisti iš atsakovės UAB „Jursta“ 11 927,69 Eur piniginę prievolę (skolą) bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (el. b. f. 1, f. l. 39–42). Ieškinį grindė tuo, kad:

1.1.                      tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta žodinė statybos rangos sutartis (toliau – Rangos sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus objekte, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos (darbus) atsiskaityti. Atsakovė ieškovei sumokėjo 2 000 Eur avansą. Ieškovė, atlikusi dalį darbų, juos (darbus) perdavė atsakovei 2023-08-22, t. y. 2023-08-22 ieškovė atsakovei pateikė Atliktų darbų aktus Nr. 1–Nr. 4 bei 2023-08-22 sąskaitą Nr. 00016 (sąskaitos vertė – 13 927,69 Eur). Atsakovė 2023-08-31 el. laiške nurodė, kad sąskaitos nepamokės, kadangi atliktų darbų nepriima;

1.2.                      ieškovė atsakovei 2023-09-19 pateikė pranešimą apie vienašališką Rangos sutarties nutraukimą bei pateikė vienašališkai pasirašytus darbų priėmimo–perdavimo aktus. Atsakovė neturėjo pastabų dėl atliktų darbų kokybės. Atsakovė reiškė perteklinius reikalavimus ieškovei pateikti išpildomąsias nuotraukas, kurių ieškovė pareigos teikti neturi. Ieškovės atstovas eilę kartų vyko į objektą, kur buvo atlikti Rangos darbai ir aprodė bei perdavė atliktus darbus, pateikė schemas atsakovei.

2.       Atsakovė UAB „Jursta“ teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (aptartas procesinis dokumentas laikytinas ir atsiliepimu į ieškininį pareiškimą – apylinkės teismo pastaba), kuriame nurodė, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka
(el. b. f. 2, f. l. 2–7). Atsiliepimą grindė tuo, kad:

2.1.                      ginčas kyla ne dėl atsakovės atsisakymo apmokėti už darbus, o dėl nepagrįsto ieškovės reikalavimo apmokėti už darbus, kurių ieškovė neatliko. Ieškovė neįrodė, kad atliko sutartus statybos rangos darbus, įskaitant, bet neapsiribojant statybos rangos darbų pobūdį, kiekius, terminus, sutartas darbų kainas ir pan. Šalis siejo žodiniai teisiniai santykiai, turintys statybų rangos teisinių santykių požymių, t. y. atsakovė kaip rangovas dirbo Objekte (20 aukštų pastatas, apie 15 000 m2). Rangos pagrindais dirbo ne tik atsakovė, bet ir kiti rangovai, sudarę atskiras sutartis su Objekto vystytoju. Pastate statybų rangos sutarčių pagrindu buvo įrengiamos patalpos. Atsakovė kaip užsakovas buvo sudariusi atskiras žodines bei rašytines sutartis su subrangovais, tame tarpe ir su ieškove. Dalyje objekto dirbo ir pačios atsakovės darbininkai. Su ieškove buvo tartasi dėl pavienių darbų – kiekvienu konkrečiu atveju susitariant tiek dėl konkrečių darbų, tiek dėl darbų apimties, tiek dėl įvykdymo terminų, tiek dėl kainų. Kadangi Objekte dirbo ir daugiau subrangovų, atsakovė su kiekvienu subrangovu tarėsi ir reikalavo atliktus darbus aktuoti bei teikti išpildomąją dokumentaciją, kurios pagrindu galėtų nustatyti kiek ir kokių darbų atliko kiekvienas konkretus subrangovas. Išpildomosios dokumentacijos teikimas buvo viena iš pagrindinių atsakovės sudaromų sutarčių sąlygų, kuri buvo žinoma ir ieškovei. Ieškovei turėjo būti ir yra žinoma, kad išpildomoji dokumentacija yra vienas iš atliktų darbų perdavimo faktą patvirtinančių rašytinių įrodymų;

2.2.                      ieškovė ignoravo reikalavimą dėl išpildomosios dokumentacijos teikimo faktą, nesilaikė susitarimo su atsakove sąlygų, t. y. nevykdydavo laiku pavestų darbų, neteikdavo dokumentų, neatvykdavo į darbų perdavimus, todėl darbai dažnai buvo atliekami ne ieškovės darbuotojų, o objekte dirbusių pačių atsakovės darbuotojų, vėliau dalį darbų perduodant ir kitiems atsakovėms subrangovams. Ieškovės atsisakymas teikti išpildomąją dokumentaciją buvo vertinamas kaip faktas, kad ieškovė neatlikusi darbų ir prašoma dokumentacija negali įrodytų atliktų darbų pobūdžio bei kiekio, todėl atsakovės atsisakymas patvirtinti vienašališkai ieškovės sudarytų bei pasirašytų atliktų darbų aktą – pagrįstas. Atsakovė visuomet komunikuodavo su ieškove, atsakydavo į laiškus ir / ar užklausas. Gavusi pretenziją iš ieškovės pateikė atsakymą. Ieškovė neįrodė nė vienos žodinės statybos rangos sutarties sąlygos, kurios pagrindu kelia savo reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad atliko tik dalį darbų, todėl privalėjo įrodyti kokia buvo sutarta visų darbų apimtis bei ta dalis, kuri neva buvo atlikta, bet nepagrįsta išpildomąją dokumentacija. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nereiškė pretenzijų dėl darbų kokybės, tačiau pagal atliktų darbų perdavimo eigą iki šio etapo neprieita. Atsakovė pagal ieškovės pateiktus dokumentus neturėjo galimybės nustatyti atliktų darbų apimties. Atsakovė, gavusi iš ieškovės atliktų darbų aktus, pareikalavo išpildomosios dokumentacijos, netgi suteikė papildomą terminą tokiai dokumentacijai parengti bei pateikti, tačiau ieškovė atsisakė teikti atitinkamą dokumentaciją. Atsakovė negavusi nė vieno pranešimo apie tai, kad atliktus darbus ieškovė planuoja perduoti pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Ieškovė nepagrindė, kaip atsakovė turėjo įvertinti atliktų darbų kokybę, jeigu pati ieškovė negebėjo pateikti atliktų darbų bei jų (darbų) apimties;

2.3.                      vienašališkas atliktų darbų perdavimo aktų surašymas bei sąskaitos pateikimas apmokėti nesuponuoja išvados, kad atsakovė privalo sąskaitas apmokėti. Sąskaita išreiškia tik sąskaitą išrašiusio asmens valią ir nesukuria prievolių kitai šaliai, todėl negali kaip savarankiškas juridinis faktas, nenustačius kitų sutarties ir / ar sutarties sąlygų buvimą patvirtinančių aplinkybių. Byloje esančių duomenų visuma neįrodo, kad ieškovės nurodomus darbus atliko būtent ieškovės darbininkai ir kokiu laikotarpiu jie (darbai) buvo atlikti. Ieškovė vengė bendrauti bei vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovei buvo pateiktas brėžinys, tačiau iš pateikto brėžinio duomenų atsakovė negalėjo suprasti kokie darbai ir kurioje objekto dalyje atlikti. Atsakovė brėžinyje nurodytus duomenis lygino su ieškovės pateiktų atliktų darbų aktais, tačiau duomenys nesutapo. Ieškovė nepateikė papildomų dokumentų, kuriais vadovaujantis atsakovė galėjo spręsti duomenų atitikimą tiek pagal pateiktus brėžinius, tiek pagal atliktų darbų aktus;

2.4.                      avansas buvo sumokėtas 2023-08-17, tuo tarpu atliktų darbų aktai surašyti 2023-08-22, t. y. po penkių kalendorinių dienų, iš kurių dvi buvo nedarbo dienos (savaitgalis). Avanso apmokėjimas nebuvo iš anksto sutarta sąlyga – tai buvo iš darbų eigoje atsiradusios būtinybės, kai ieškovė nurodė neturinti lėšų atsiskaityti su darbininkais, dėl ko jie (darbininkai) atsisakė dirbti objekte. Avanso suma (2 000 Eur) buvo sumokėta įvertinus tuo metu ieškovės atliktų darbų apimtį, tačiau sumokėjus avansą ieškovės darbininkai taip ir neišėjo dirbti. 2023-08-22 buvo gauti atliktų darbų aktai su išgalvotais darbų kiekiais bei kainomis. Per tris darbo dienas po avanso gavimo ieškovė negalėjo bei negebėjo atlikti tokios apimties kaip atliktų darbų aktuose nurodytų darbų. Avansiniu mokėjimu buvo atsiskaityta su ieškove už iki avanso mokėjimo atliktus statybos rangos darbus. Po avanso išmokėjimo ieškovės darbuotojams neišėjus į darbus ieškovei pavesti darbai buvo perduoti kitiems Objekte dirbusiems atsakovės subrangovams.

3.       Teismo posėdžio metu, vykusio 2025-05-22, ieškovės MB „Apdailos projektai“ direktorius (vadovas) A. B. palaikė ieškinyje pareikštus reikalavimus (el. b. f. 3, f. l. 110–117). Papildomai paaiškino, kad susipažino su M. S. per B. M.. M. S. pristatytas kaip asmuo, turintis patirties statybose. Atsakovė vykdė darbus Objekte. Ieškovas buvo pristatytas kaip apdailininkas. A. B. buvo atsakovės darbų vadovas. Apdailos darbai pradėti atlikti 17 aukšte. M. S. pristatydavo medžiagas. Objekte liftas kėlė tik iki 14 aukšto, todėl nuo 14 aukšto iki 17 aukšto medžiagas reikėjo užnešti rankiniu būdu. Pirmas darbas – susinešti medžiagas. Paraleliai suko kartoną. Atsakovė ieškovei leido darbus atlikti 18–20 aukštuose. Atsakovė labai skubino dirbti (ypač skubino įrengti VEN kameras). Darbuotoja A. nudažė tris aukštus (išglaistė, nutinkavo). M. S. ir A. B. labai įžeidinėjo darbuotojus. Po mėnesio jau buvo pradėta diskutuoti ir apie finansinius klausimus. Ieškovė paprašė avanso. Po ilgų derybų buvo sumokėti 2 000 Eur. M. S. vadas – J. M.. Rašytinės sutarties klausimas pakibo ore. Atsakovė nurodė nerealius kiekius bei terminus, kol galiausiai susipyko. Susipykus užkonstatavo faktines aplinkybes. Patalpas Objekte apžiūrėjo 2023 m. birželio pab. darbai nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2023 m. rugpjūčio pab. Pagrindinis darbų užsakovas Objekte – „Eika“. Atsakovė gavo pinigus iš „Eika“. Išpildomąją dokumentaciją pradėjo rengti tuomet, kai buvo pradėta kalbėti apie pinigus. Medžiagas derino su M. S.. Darbų frontą viduje kuruodavo A. B.. A. B. Objekte buvo kiekvieną dieną. Iš pradžių ieškovės darbuotojai žymėjosi kaip UAB „Jursta“ darbuotojai, o vėliau jau kaip ieškovės darbuotojai. Pradžioje patekimo į Objektą kontrolė buvo griežta, tačiau palaipsniui kontrolė laisvėjo. Poreikio atskirai aktuoti darbus pačioje pradžioje nebuvo. Kvietė atsakovę į faktinių aplinkybių konstatavimą. Visi aukštai buvo vienodi. Pirmasis Objekte darbus pradėjo gipsininkas R. V., toliau gipsą ant pertvarų suko, darbuotojai M., Ž. ir K. siuvo VEN kameras ir WC patalpas. Darbuotojas R. suko 17 ir 18 aukšto fasadą (žalias kartonas). Darbuotoja A. dažė aukštus ir WIN kampukus. A. B. nešė medžiagas, suko gipsokartoną. Nešikas buvo ir darbuotojas S.. Sutarė dėl kainų, terminas darbų – per vasarą. Nuolat dirbo darbuotojas R., 3 gipsininkai, 2 Baltarusijos piliečiai, o su nešikais darbuotojų buvo ir daugiau. Po avanso sumokėjimo dirbo iki penktadienio. Avansas turėjo būti ne 2 000 Eur, o 5 000 Eur. Vadovą J. M. informavo apie antstolį ir faktinių aplinkybių konstatavimą Objekte. Pretenzijų dėl darbų kokybės atsakovė nereiškė.

4.       Teismo posėdžio metu, vykusio 2025-05-22, atsakovės UAB „Jursta“ atstovas (darbų vadovas) M. S. (el. b. f. 3, f. l. 110–117) papildomai paaiškino, kad UAB „Jursta“ vykdė didelės apimties darbus Objekte. Darbus vykdė savo pajėgomis, tačiau į pagalba teko pasikviesti ir subrangovų. Turėjo gal 4 subrangovus, ieškovę taip pat pakvietė dirbti. Prašė daugiau žmonių darbams vykdyti. Pagrinde matė Ramūną Voverį ir dar porą darbininkų. Darbus dirbo epizodiškai (tai dvi dirba, tai tris nedirba). Teko ieškoti kitų subrangovų, kurie ieškovei pavestus darbus turėjo užbaigti. A. B., truputį padirbęs, pradėjo prašyti avanso, nes turėjo skolų darbuotojams. Sąskaitos pateikti nenorėjo. Suskaičiavo, kad darbų buvo atlikęs 2 000 Eur sumai. Visgi, pirmadienį niekas nepasirodė. Susisiekė su darbininku R., tačiau pastarasis pasakė, kad pinigų negavo, todėl į darbą neišeis. Darbai Objekte buvo atliekami atsakovės darbuotojų, kažkiek ieškovės ir dar paskui trijų kitų subrangovų Dėl darbų, tai turėjo derintis su darbų vadovu M. S.. Nors aukštai vienodi, tačiau pritaikomi individualiai pagal kiekvieno atskiro nuomininko poreikius. Objekte ieškovės darbuotojai pasirodė liepos mėn. pabaigoje. Ieškovės darbuotojai Objekte dirbo iki mėnesio. Objekte nedirbo 7–8 žmonės. Patys Objekte būdavo retai, tačiau daugiausiai matė tris keturis ieškovės darbininkus. Nebuvo kviestas į antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą. Kažkokią dalį darbų ieškovės darbininkai atliko ir su keltuvu, tačiau tai nebuvo esminė darbų dalis. Medžiagų pristatymas jau buvo įskaičiuotas į darbų įkainį. Nors skaidriai dirbančiųjų ID atsiuntė daug, bet Objekte dirbo keli žmonės. Į darbų galutinę kainą buvo įskaičiuota viskas. Standartinis gipso kartono storis – 12,5 mm. R15 – 15 mm storio kartonas. Kadangi Objekte jau buvo pradėti darbai, todėl kiekvieną kartą duodavo nurodymus ką daryti. Darbų apimtis derino žodžiu su A. B.. Į 17–18 aukštus medžiagų jau buvo prinešta, dėl 19–20 aukštų negali paaiškinti. Prieš pradedant darbus su A. B. perėjo per 17–20 aukštus.

5.       Teismo posėdžio, vykusio 2025-05-30 metu, liudytojas S. K. parodė
(el. b. f. 3, f. l. 133–142), kad Objekte 2023 m. vasarą atliko krovos darbus. Pagrindiniai darbai buvo 2023 m. rugpjūčio mėn.. Kreipėsi į liudytoją dėl gipso kartono palečių. Krovos darbus atliko nuo 2 iki 6 žmonių. Buvo 12–13 gipso kartono palečių po 50–64 lapus, kurių ilgis – 3 m. Vienas lapas sveria nuo 25 kg iki 50 kg. Paletes su gipso kartonu iškraudavo lauke, kurias reikėjo patraukti nuo gatvės. Perkeldavo paletes už tvoros. Tada liftu keldavo į 14 aukštą, tačiau paskui reikėjo nešti lakštus į aukštesnius aukštus. Lakštus nešti sudėtinga, dėl pastato konstrukcijų kildavo daug iššūkių (siauros laiptinės, daug vingių). Nešė lakštus į 17–20 aukštus, gal ir 21 aukštą. Nurodymus duodavo rusiškai kalbantis asmuo, kuris buvo pristatomas kaip R.. Gipso kartono lakštai buvo mėlynos, raudonos ir žalios spalvos. Darbus užsakė R. ir paaiškino, kad apmokės MB „Apdailos projektai“. Pats liudytojas dirbo per MB „Neproblema“ (persamdo individualiai dirbančius asmenis). Su R. suderėjo nešimo kainas. Suprato, kad A. B. buvo viršesnis už R.. Dėl apimčių, tai kalbėjo su R.. R. skoloje buvo gal kokius 460 Eur. Kitiems paslaugų daugiau neteikė. Su UAB „Jursta“ kontaktavo tik telefonu. Matė, kad yra kitų darbuotojų (4 vyrukai), kurie nešė kartoną į viršutinius aukštus. Matė, kad ir pats A. B. kažkokias medžiagas nešiojo. Dalis gipso jau buvo sukelta.

6.       Teismo posėdžio, vykusio 2025-05-30 metu, liudytojas M. Z. parodė
(el. b. f. 3, f. l. 133–142), kad buvo MB „Apdailos projektai“ darbuotojas. Nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. dirbo Objekte. Apimtys buvo neaiškios. Brigadoje dirbo trise, apačioje dirbo dar vienas žmogus. Nešiojo gipsą į 17–18 ir 20 aukštus. Nuo lifto nešiojo į aukštus. Gipsą nešė pagalbiniai darbininkai, o pats pagrinde suko gipsą, pertvaras darė, suko gipsą ant karkaso, VIN šachtą darė. Taip pat dirbo apdailininkė moteris, kuri dažė, špakliavo. 20 aukšte dėjo profilius, karkasą, suko gipsą. Suko gipsą palei lango vidaus fasadą. Suko mėlyną gipsą, suko karkasus aplink tualetus. 17–18 aukšte darė karkasus. R. dirbo 17 aukšte, dirbo vienas. Dirbo ir kitos brigados, kurios suko karkasus ir nešiojo gipsą. Vadovas, kuris duodavo nurodymus – A.. A. B. sakydavo ką daryti. Į darbą ėjo kiekvieną dieną, bet būdavo dienų, kai neateidavo, nes važiuodavo į kitus objektus. Dirbo visą mėnesį. Už nedirbtas dienas atidirbdavo šeštadieniais. Gipsas buvo mėlynas, žalias ir raudonas (garso izoliacinis ir priešgaisrinis). Kvadartūra buvo nemaža. Pertvaras gipso kartonu suko. A. B. Objekte buvo dažnai (bent jau kas antrą dieną). Brigada nusprendė, kad dirbti Objekte per sunku, todėl paliko Objektą. Ieškovė už darbus atsiskaitė. Pagalbinių darbuotojų nepažįsta. Lyg ir A. B. pagalbinius darbuotojus samdė. Objekte buvo kontrolės sistema – reikėjo pas sargą tikrintis blaivumą. Objekte dirbo daug žmonių.

7.       Teismo posėdžio, vykusio 2025-05-30 metu, liudytojas K. Š. parodė
(el. b. f. 3, f. l. 133–142), kad buvo MB „Apdailos projektai“ darbuotojas darbo sutarties pagrindu. Dirbo Objekte vasarą, liepos mėn.–rugpjūčio mėn. suko gipsą 18–20 aukštuose. San. mazgus pradėjo daryti, paskui buvo permestas palei langus ir kameras apsiūti. Matė dirbančių ir kitų žmonių. Nešiojo gipsą ir suko. Buvo žalias, mėlynas ir raudonas. Daugiausiai žalio gipso buvo. Norint patekti į Objektą, reikėjo eiti per apsauginio būdelę. Į darbą kasdien ėjo, kelis kartus ir šeštadieniais dirbo. Nurodymus duodavo A. B. ir iš kitos įmonės žmogus. A. B. kartas nuo karto ateidavo tikrinti darbų eigos. Buvo A. B. apdailininkai, kurie dažė ir glaistė. Brigada paliko Objektą po pokalbio su A. B.. Kiek tiksliai dirbo žmonių pasakyti negali. Gipsą ir pats nešiojo.

8.       Teismo posėdžio, vykusio 2025-05-30 metu, liudytojas A. B. parodė
(el. b. f. 3, f. l. 133–142), kad yra UAB „Jursta“ darbų vadovas, UAB „Jursta“ dirba nuo 2017 m. Dirbo ir Objekte. Dirbo ir su ieškove. Buvo reikalingi tik gipso apdailos darbai. Santykiai su ieškove buvo darbiniai, t. y. ieškovei duodavo nurodymus ką daryti. Ieškovės darbuotojai dirbo apie 3 savaites Objekte (nuo liepos mėn. pab. iki pirmų dviejų rugpjūčio savaičių). Ieškovė vėlavo su darbais. Po pirmo apmokėjimo ieškovės darbuotojai apskritai dingo. Už atliktus darbus ieškovei apmokėjo. Dirbo tai vienas ieškovės darbuotojas, tai tris. Prisimena tik darbuotoją V.. Su darbuotoju P. porą kartų susitikę buvo. Liudytojas atsakingas buvo už darbų atlikimą. Sumą derino trise – A. B., M. S. ir liudytojas (A. B.). Išmokėta suma buvo suderinta. Po avanso apmokėjimo darbuotojai kitą dieną į darbą atėjo, bet nieko nedirbo, kol galiausiai pasišalino iš Objekto. Ieškovės darbuotojų tempas buvo lėtas, įsipareigojimų nevykdė, dirbo neatsakingai. Ieškovė pateikė tik bendro pobūdžio schemą (skirtą visiems trims aukštams), t. y. visi atlikti darbai trijose aukštuose subraižyti ant vienos schemos. Išpildomoji schema reikalinga tam, kad būtų galima apskaičiuoti atliktus darbus. Kadangi Objekte dirbo ir kiti, nei ieškovės samdomi, darbuotojai, todėl ir reikėjo išpildomosios schemos. Liudytojas prižiūrėjo 17–20 aukštus. Buvo, kad dirbo 2 – 3 atsakovės darbuotojai, paskui subrangovai atėjo. Subrangus samdė po ieškovės. Gipso montavimą atliko ir atsakovės darbuotojai (suko pertvaras). Ieškovė dirbo 17–18, 20 aukštuose. Dirbo su raudonu, žaliu ir mėlynu gipsu. V. dirbo 17 aukšte, kituose aukštuose dirbta labai skirtingai. Tikrino ką ieškovė padarė Objekte, o ko ne. Įkainis už darbus buvo padidintas, kadangi įkainis apėmė ir transportavo darbus, t. y. medžiagų įkrovimas / iškrovimas į darbus įėjo. Aukštų išplanavimas nevienodas, tarp aukštų yra skirtumų. Dėl 19 aukšte atliekamų darbų neprisimena. A. B. darbų priimti nekvietė. Dėl terminų turėjo tartis ieškovė su M. S.. Darbus skaičiavo pagal faktą. Ieškovės pateikta schema nelaikytina išpildomąja schema. Ieškovė dirbo labai lėtai, nes trūko žmonių (darbuotojų). Glaistymo ir dažymo darbus darė 17 aukšte. Moteriškę matė dirbančią 17 aukšte, 18 ir 20 aukštuose moteriškės nematė.

9.       Baigiamosiose kalbose ieškovė MB „Apdailos projektai“, apibendrinusi poziciją byloje, nurodė, kad (el. b. f. 3, f. l. 163–169):

9.1.                      atsakovė neginčija fakto, kad ieškovė darbus objekte atliko, tačiau ginčija atliktų darbų kiekį, todėl esminis ginčas yra dėl atliktų darbų apimties ir atsiskaitymo už juos (darbus). Darbai buvo vykdomi nuo 2023 m. liepos mėn. vidurio iki 2023 m. rugpjūčio mėn. pabaigos. Šalys darbų apimtis pradėjo derinti 2023-07-13, o 2023-07-18, suderinus darbų apimtis bei apytikslę sąmatą, ieškovė pradėjo darbus Objekte. Laikotarpiu nuo 2023 m. liepos mėn. vidurio iki 2023 m. rugpjūčio mėn. pabaigos tarp šalių vyko nuolatinė komunikacija dėl medžiagų pirkimo, gabenimo, darbų apimties, darbuotojų sąrašų pateikimo, kas leidžia daryti išvadą dėl darbų atlikimo;

9.2.                      ieškovė įrodinėjo, kad ieškovė atliko darbus 17, 18 ir 20 Objekto aukštuose, kuriuose buvo apsiūtas 192 m2 fasadas žalia gipso kartono plokšte (kiekviename aukšte po 62 m2), apsiūtas 67,32 m2 kameros patalpų plotas mėlyno gipso kartono plokšte (kiekviename aukšte po 22,44 m2), apsiūta 69,15 m2 kameros patalpų raudono gipso kartono plokštėmis (kiekviename aukšte po 23,05 m2), nuglaistyta / nudažyta 135 m2 kamerų patalpų (kiekviename aukšte po 45 m2), užnešta 17 GKP palečių, 6 vnt. vatos ir 2 vnt. profilių;

9.3.                      atsakovė pati vykdė darbų priežiūrą, t. y. vadovai M. S. ir A. B. kasdien lankėsi Objekte ir turėjo galimybę stebėti bei vertinti atliekamus darbus. Liudytojai K. Š. ir M. Z. patvirtino, kad M. S. ir A. B. kasdien prižiūrėdavo atliekamus darbus, tikrindavo ar viskas gerai, nurodydavo ką daryti tolia, taip pat, kad nereiškė pastabų ar pretenzijų tuo metu, kai darbai buvo atliekami. M. S. ir A. B. neneigė, jog buvo atsakingi už šiuos aukštus ir, kad Objekte būdavo kone kasdien, vykdė savo tiesiogines funkcijas. M. S. ir A. B. aiškindamas 2 000 Eur išmokėjimo aplinkybes nurodė, kad jie „plius minus įvertino ieškovės atliktus darbus“, tačiau nei vienas negalėjo prisiminti kokius darbus vertino tokiai sumai. Akivaizdu, kad tokie teiginiai yra deklaratyvūs, kuriais siekiama išvengti atsiskaitymo už faktiškai atliktus darbus. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Atsakovė vengė pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktus, ignoravo ieškovės pateiktą papildomą techninę dokumentaciją (brėžinius, kuriuose aiškiai nurodytas Objekto išdėstymas, panaudotos medžiagos bei jų (medžiagų) kiekiai kvadratiniais metrais), neatvyko į antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, nepateikė pastabų dėl atliktų darbų kokybės. Pagrindinis užsakovas – UAB „Verslo investicijos“ – darbus priėmė be pretenzijų patvirtino atliktus darbus ir tai patvirtina atliktų darbų aktas Nr. 11, po ko atsakovė su kitais rangovais tęsė tolimesnius darbus. Atlikti darbai buvo ne tik faktiškai priimti, bet ir tinkamos kokybės. Darbo rezultato tinkamumą patvirtina pagrindinio užsakovo veiksmai;

9.4.                      atsakovė neginčija ieškovės vienašališkai pasirašytų aktų, todėl šie dokumentai yra galiojantys ir sukuria prievolę atsakovei atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Pagrindinis užsakovas faktiškai darbus priėmė, už juos (darbus) atsiskaitė su atsakove, toliau jais (darbais) naudojosi, pretenzijų dėl darbų kokybės ar jų (darbų) atlikimo laiko nei ieškovei, nei atsakovei nereiškė. Atsakovė neįrodė sutarties sąlygų pažeidimo, kad ieškovė būtų pažeidusi darbų atlikimo terminus, kadangi nenustatyta konkreti rašytinė darbų atlikimo trukmė ar grafikas, o visi darbai buvo atliekami atsižvelgiant į faktiškai atsakovės atstovų teiktus nurodymus objekte, kurie nefiksuoti formaliai, bet turėjo realią įtaką darbų eigai;

9.5.                      atsakovės pozicija bylos nagrinėjimo metu – nenuosekli. Viena vertus, atsakovės atstovas M. S. teikė paaiškinimus, jog ginčui aktualiu laikotarpiu darbus atliko Objekte dirbę atsakovės darbuotojai. Kita vertus, siekdamas paneigti pareikštą reikalavimą, pateikė kitų subrangovų UAB „Donresa“, UAB „Stilneda“, UAB „Overus“ darbų aktus, kuriais grindė tiek tų pačių, tiek kitų darbų atlikimą, tačiau šių subrangovų darbų aktai nepatvirtina, kad ginčo laikotarpiu darbus faktiškai atliko būtent šie subrangovai. Atsakovės pateikti kitų subrangovų aktai apima darbus, atliktus 2023 m. rugsėjo–spalio mėnesiais, t. y. jau po to, kai ieškovė buvo atlikusi savo dalį darbų, kurių tolimesnį atlikimą nutraukė dėl vengimo atsiskaityti už darbus. Minėti aktai kelia abejonių dėl jų (aktų) tikrumo ir atitikimo faktinei situacijai, kadangi: i) dalis darbų aktuose dubliuojasi su darbais, kuriuos ieškovė jau buvo atlikusi ginčui aktualiu laikotarpiu (iš antstolio Mindaugo Dabkaus 2023-08-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 17–18 ir 20 aukštuose jau buvo įrengta fasado apatinė dalis su gipso kartono sistema, apsiūtos kameros patalpos mėlyno gipso kartono plokštėmis, nuglaistytos / nudažytos kameros patalpos bendrai, suneštos medžiagos, todėl tie patys darbai negalėjo būti pakartotinai atliekami spalio mėnesį, kaip nurodoma UAB „Stilneda“ akte); ii) ieškovės pateiktos nuotraukos, darytos jos (ieškovės) vadovo telefonu patvirtina tų pačių darbų atlikimo faktą, taip pat ir tai, kad medžiagos jau buvo pristatytos bei suneštos ieškovės samdytų darbuotojų; iii) duomenys apie tariamą medžiagų transportavimą nerealūs – pagal aktus vienas darbininkas turėjo dirbti net 64 dienas, kas neatitinka nei darbo laiko, nei realių fizinių galimybių atliktų darbų apimtyje; iv) galiausiai, liudytojo S. K. parodymai, taip pat ieškovės pateikti važtaraščiai ir minėtas antstolio protokolas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu medžiagų nešimo darbus atliko ieškovės pasamdyta komanda, o ne vėliau pasamdyti MB „Overus“ subrangovai; v) kitų subrangovų aktams trūksta išpildomosios dokumentacijos, techninių brėžinių, paaiškinimų, kurie leistų įvertinti, ar atliktų darbų apimtys dubliuojasi ar skiriasi nuo ieškovės deklaruotų, kadangi kai kurios pozicijos neaiškios, negalima identifikuoti atliktų darbų;

9.6.                      atsakovė pateikė „pavyzdinę“, nesusijusią su ginčo objektu, išpildomosios dokumentacijos formą. Teisės aktai nenustato privalomos ar pavyzdinės formos kokia išpildomoji dokumentacija turi būti pateikta kartu su atliktų darbų aktais ir, kad šalys būtent dėl to tarėsi. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė nepateikė tinkamos išpildomosios dokumentacijos nereikšmingi, ypač kai byloje pateikti dokumentai (brėžiniai, aiškiai nurodantys objekto išdėstymą, panaudotas medžiagas ir jų kiekius) leidžia identifikuoti atliktų darbų apimtį ir vietą. Atsakovė turėjo visas galimybes realiu laiku kontroliuoti darbus objekte;

9.7.                      kitų subrangovų aktai prieštarauja atsakovės pateiktam UAB „Verslo investicijos“ atliktų darbų aktui Nr. 11, kuris buvo suderintas su pagrindiniu užsakovu. Aktas Nr. 11, skirtas 2023 m. rugpjūčio mėnesiui, apima visus darbus, kuriuos ji faktiškai atliko 17, 18 ir 20 aukštuose. Šie darbai atitinka ieškovės aktuose nurodytus atliktus darbus ir yra patvirtinti pagrindinio užsakovo. Iš antstolio fiksuotų nuotraukų galima matyti skirtingas nuotraukas iš skirtingų aukštų, su skirtingu medžiagų išdėstymu;

9.8.                      2023-10-04 vykusio pokalbio telefonu tarp ieškovės atstovo A. B. ir atsakovės direktoriaus J. M. direktorius patvirtino, kad tuo metu, t. y. 2023-10-04 nebuvo pasitelkti kiti rangovai atlikti darbus, kuriuos dabar pareiškime atsakovė jau nurodo, kad atliko kiti rangovai. Priešingai, atsakovės direktorius vis dar prašė išpildomosios nuotraukos ir žadėjo atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, tačiau susitikti objekte, priimti atliktus darbus arba pateikti pavyzdį ar formą, kokio dokumento atsakovei dar reikia, atsakovė nesutiko. Darbai buvo vykdomi pagal atsakovės nurodymus, pati atsakovė vykdė statybos priežiūrą, darbų vadovai buvo netgi du (M. S. ir A. B.). Liudytojais apklausti statybos darbus vykdę ieškovės darbuotojai K. Š. ir M. Z. nurodė, kad visus statybos darbus derino tiek su A. B., tiek su nurodytais atsakovės vadovais, kiekvieną darbą atliko prižiūrint atsakovo vadovų. Liudytojas S. K. su kitais darbuotojais atlikęs medžiagų nešimo darbus patvirtino, kad atliko labai sunkų darbą, gipso kartono plokščių buvo užnešta labai daug ir detaliai paaiškino, kad buvo nešama iki 14 aukšto (lifto paskutinė stotelė, iš kurio fiziniu darbu reikėdavo užnešti iki 17–20 aukštų). Šias aplinkybes nuosekliai patvirtino ir K. Š., M. Z., kurie prie šių darbų taip pat prisidėjo. Tuo tarpu nei M. S. nei A. B. negalėjo atsakyti į klausimą nei kiek gipso kartono plokščių ieškovės pasamdyti darbuotojai užnešė, nei kokius konkrečiai darbus atliko, nei už kokią darbų dalį išmokėjo 2 000 Eur avansą. A. B. 2025-05-30 vykusio teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad ieškovės darbuotojai darbus vykdė 17–19 aukštuose ir darbai apytiksliai buvo vykdomi tris savaites. Liudytojai K. Š. ir M. Z. nuosekliai patvirtino, kad R. V. daugiausiai dirbo 17 aukšte, o pastarieji aukštesniuose aukštuose, dirbdavo kiekvieną dieną, netgi ir savaitgaliais, detalizavo konkrečiai atliktus darbus, kurie atitinka 2023-08-22 atliktų darbų ir Atliktų darbų Nr. 11 aktuose išdėstytas pozicijas;

9.9.                      esminė reikšmė tenka faktui, kad darbai buvo atlikti, atsakovė jais (darbais) naudojosi (tęsė tolimesnius darbus su kitais subrangovais), tačiau vengė formaliai priimti ir atsiskaityti prisidengdama tuo, kad trūksta išsamesnio brėžinio, tačiau atsakovės reikalavimas ieškovei pateikti išpildomąją dokumentaciją po aktų pasirašymo neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl prievolės atsiskaityti, kuri kildinama iš priėmimo–perdavimo sandorių, kurie įstatymų nustatyta tvarka teisme neginčijami. Atsakovė neįrodė, kad būtent šiuos darbus būtų atlikę kiti asmenys, to neįrodo byloje esantys kitų subrangovų atliktų darbų aktai, kadangi juose fiksuoti iš esmės visiškai kiti darbai, atlikti vėlesniais mėnesiais. Atsakovė nesugebėjo aiškiai ir tiksliai įvardinti kaip buvo atliekamas darbų įvertinimas, kokie darbai įvertinti, kuriuose aukštuose, kokios šalys dalyvavo ir t. t. Galiausiai, jei būtų iš tiesų egzistavusi tokia situacija, kaip bando įrodyti atsakovė, tai atsakovės direktorius nebūtų po avansinio mokėjimo ir toliau reikalavęs ieškovės pateikti išpildomosios dokumentacijos, po kurios pateikimo žadėjo atsiskaityti bei nebūtų nurodęs mokėjimo paskirtyje „avansas“. Iš to galima daryti prielaidą, kad buvo sumokėta ne galutinė suma pagal faktiškai atliktus darbus, o tarpinė suma suvokiant, kad darbų tai dienai buvo atlikta ženkliai daugiau. Avanso sumokėjimas nereiškia, kad tuo pačiu buvo galutinai įvertinta ar patvirtinta bendra darbų apimtis ar kaina. Atsakovės atstovas M. S. nurodė, kad 2 000 Eur buvo sumokėta ieškovei tam, kad būtų galima užtikrinti tolesnius darbus, nes buvo prašoma pinigų, kad darbininkai galėtų toliau dirbti. Atlikto mokėjimo paskirtyje žodis „avansas“ taip pat leidžia daryti prielaidą, kad tai nebuvo galutinis atsiskaitymas už darbus. Galiausiai, tai, kad tai negalutinis atsiskaitymas ir ieškovė planavo dirbti objekte patvirtina ir paties darbų vadovo el. paštu rašytas laiškas, kad darbų nusimato iki naujųjų metų. Atsakovė taip pat klaidinančiai nurodo, kad po 2023-08-17 įmokėto avanso ieškovė nustojo dirbti statybvietėje. Šią aplinkybę paneigia 2023-08-21 ir 203-08-22 krovinių važtaraščiai, kuomet ieškovė statybvietėje priėmė statybines medžiagas ir jas (medžiagas) užgabeno į tą aukštą, kuriame buvo atliekami ieškovės rangos darbai. 2 000 Eur suma nėra atlygis už aiškiai suskaičiuotą darbų kiekį – tai buvo pagalbinė išmoka darbų vykdymui užtikrinti. Be to, M. S. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad „darbų galėjo būti ir daugiau padaryta nei už 2 000 Eur“. 2 000 Eur suma buvo skirta darbų tęstinumui užtikrinti, o ne kaip galutinis atlygis už konkrečiai įvertintą darbų apimtį.

10.       Baigiamosiose kalbose ieškovė UAB „Jursta“, apibendrinusi poziciją byloje, nurodė, kad (el. b. f. 3, f. l. 154–162):

10.1.                      tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis. Ieškovė turi įrodyti esmines nurodomos žodinės statybos rangos sutarties sąlygas, t. y. dėl kokių konkrečių sąlygų šalys susitarė. Tik nustačius žodinės statybos rangos sutarties sąlygas, galima spręsti, kuri sutarties šalis nesilaikė sutarties sąlygų, kurios sutarties sąlygos buvo pažeistos bei kuriai šaliai kyla atsakomybė ir kokia apimtimi. Nekilo ginčo, kad šalys susitarė, jog ieškovė Objekte atliks bendrastatybinius darbus pagal atsakovės, kaip užsakovės, nurodomą darbų frontą, už darbus atsiskaitant pagal šalių sutartus įkainius. Ieškovė buvo informuota, kad Objekte dirba ir tuos pačius bendrastatybinius darbus atlieka ir kiti rangovai (subrangovai). Ieškovė neįrodinėjo ne tik esminių žodinės rangos sutarties sąlygų, bet ir sąlygų, kurias atsakovė pažeidė ir iš ko kyla atsakovės atsakomybė. Ieškovė negebėjo kritiškai įvertinti ir fakto, ar reikalaudama atsiskaityti už atliktus rangos darbus tinkamai vykdė savo pareigas dėl atliktų darbų perdavimo. Ieškovė į susiklosčiusius statybos rangos teisinius santykius nežiūrėjo kaip į sutartinius, t. y. abiem sutarties šalims sukuriančius atitinkamas teises ir pareigas bei reikalaujančius bendradarbiavimo, o atvirkščiai, save pozicionavo kaip pagrindinį ir viršesnį nei atsakovė (užsakovas) teisinių santykių dalyvį, vienašališkai sprendžiantį bei nustatinėjantį bendradarbiavimo sąlygas, ypatingai dėl darbų įvykdymo, darbų kainos ir atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos. Tokia ieškovės pozicija leido pačiai ieškovei vertinti bei manyti, kad vien žodinės statybos rangos sutarties sudarymo faktas bei tuo pagrindu išrašyti atliktų darbų aktai (nesuderinti su atsakove) įpareigoja atsakovę atsiskaityti su ieškove, o bet koks atsakovės atsisakymas atsiskaityti vertintinas kaip nepagrįstas ir/ar kaip pažeidžiantis ieškovės kaip rangovo teises;

10.2.                      ieškovė Objekte faktiškai dirbo nuo 2023-07-26 iki 2023-08-17, t. y. 23 kalendorines dienas (arba 16 darbo dienų). Ieškovė nurodo, kad Objekte dirbo nuo 2023-07-26 iki 2023-08-29. Atsakovė pažymi, kad 2023-08-17 atsakovei sumokėjus 2 000 Eur avansą už faktiškai iki mokėjimo dienos atliktus darbus, ieškovės darbuotojai nepasirodė Objekte. Ieškovė 2023-08-22 atsiuntė atsakovei atliktų darbų aktus bei sąskaitą fiksuodama neva 2023-08-22 dienai atliktų darbų kiekius. Faktinė aplinkybė, kad ieškovė neįrodinėja, kad po 2023-08-22 dar buvo įvykdyta daugiau darbų. Tai, kad ieškovės atstovas iki 2023 m. rugpjūčio pabaigos buvo Objekte ir / ar galėjo į Objektą patekti, neįrodo fakto, kad nuo 2023-08-17 iki 2023-08-29 ieškovė dirbo Objekte, nes darbus vykdė ne pati ieškovė kaip juridinis asmuo, o jos (ieškovės) darbuotojai;

10.3.                      trumpas ieškovės darbo laikas Objekte svarbus vertinant faktiškai atliktų darbų kiekius. Objekte dirbo viena ieškovės brigada – 3 asmenys. Liudytojas S. nurodė, kad dirbo ne kaip fizinis asmuo, o kaip juridinis asmuo (nešiojo statybines medžiagas). Nurodymus dėl darbų ir jų kainos teikė R.. Atsakovė darbų ir atsiskaitymo klausimų su šiuo asmeniu nesprendė, todėl visi jo nurodymai bei susitarimai su Objekte dirbančiais asmenimis įpareigoja R. ir / ar ieškovę, bet ne atsakovę;

10.4.                      avanso suma – 2 000 Eur buvo sumokėta po to, kai ieškovė paprašė atsakovės tarpinio atsiskaitymo, kad galėtų pati atsiskaityti su savo darbuotojais ir po to, kai atsakovė kartu su darbų vadovu Anatolijumi bei ieškovės atstovu A. B. įvertino bei faktiškai nustatė ieškovės atliktų darbų apimtį Objekte. Kadangi ieškovė paprašyta nepateikė sąskaitos, atsakovė mokėjimo pavedime nurodė paskirtį „Avansas“. Atsakovė atsiskaitė už ieškovės Objekte atliktus rangos darbus. Atliktų darbų aktai 2023-08-22 buvo pateikti pačios ieškovės iniciatyva. Kadangi tokie dokumentai buvo pateikti iš karto po 2023-08-17 atlikto atsiskaitymo už faktiškai atliktus darbus nurodant nerealius atliktų darbų kiekius (nerealiais vertinti tiek pagal išdirbtą laiką, tiek pagal darbuotojų skaičių) bei pagal ieškovės vienašališkai nustatytus įkainius, buvo pareikalauta pateikti išpildomoji dokumentacija. Ieškovės kviestiems liudytojams pripažinus bei patvirtinus atsakovės įrodinėtas aplinkybes, kad Objekto 17–20 aukštuose dirbo ne tik ieškovė, bet ir kiti rangovai, tiek ieškovės paaiškinimai reaguojant į atsakovės pateiktame Atliktų darbų akte Nr. 11 nurodytus perduotų darbų kiekius, tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotos aplinkybės turėtų būti vertinamos kritiškai, t. y. atsižvelgiant į tai, kad Objekte dirbo ne vien ieškovė, ir kad minėtuose dokumentuose fiksuoti ne tik ieškovės, bet ir kitų rangovų atlikti darbai;

10.5.                      ieškovė neįrodė bei nepagrindė, kad atliko statybos rangos darbus toje apimtyje, kuri nurodyta darbų aktuose ir kol nebuvo suderinti atliktų darbų kiekiai bei tokių darbų kainos (pateikiant išpildomąją dokumentaciją) su atsakove, ieškovė net neturėjo teisės pateikti sąskaitos. Tiek darbų aktai (be darbų kiekių ir kainų suderinimo su atsakove), tiek sąskaita buvo pateikti apmokėti tą pačią dieną, t. y. 2023-08-22. Tai vienašališkai primesta ieškovės tvarka atsakovei, su kuria atsakovė nesutiko. Atsakovei atsisakius patvirtinti persiųstus darbų aktus kol nebus pateikta išpildomoji dokumentacija, ieškovė ignoravo tokį reikalavimą, vienašališkai nuspręsdama, kad pačios ieškovės reikalavimas apmokėti už darbus pagal pateiktą sąskaitą ir darbų aktus yra pagrįstas, o atsakovės reikalavimas ir / ar atsisakymas tvirtinti pateiktus darbų aktus bei apmokėti sąskaitą yra nepagrįstas. Ieškovė nelinkusi nei bendradarbiauti, nei vykdyti kitų pareigų, t. y. vienašališkai nustatė atliktų darbų kiekius, darbų kainas ir atsiskaitymo tvarką. Ieškovė neįrodė bei nepagrindė darbų aktuose numatytų ir neva pačios ieškovės atliktų darbų kiekio: i) ieškovė nurodė, kad atliko tik dalį darbų, kas reiškia, kad pripažindama atlikusi tik dalį darbų ieškovė privalėjo įrodyti kokia darbų apimtis buvo numatyta ir kokia dalis tų darbų faktiška atlikta; ii) ieškovė, nurodydama, kad atliko dalį darbų, kuriuos perdavė atsakovei 2023-08-22 pateikdama atliktų darbų aktus ir sąskaitą, patvirtina, kad atliktų darbų perdavimą vykdė be išpildomosios nuotraukos, t. y. nesudarė galimybės atsakovei patikrinti bei įsitikinti atliktų darbų kiekiu ataskaitiniu laikotarpiu, nors žinojo ir suprato, kad tokią pareigą turi; iii) nors pati ieškovė asmeniškai sprendė ir vertino, kad atsakovės nurodyta atsisakymo priežastis – išpildomosios dokumentacijos nepateikimas – yra nepagrįsta, tačiau toks ieškovės vertinimas nesutampa su teisiniu reguliavimu. Nors išpildomoji dokumentacija ir nėra įtvirtinta kaip privalomoji įstatyme, bet tai yra faktiškai naudojama sudėtinė atliktų darbų perdavimo užsakovui dokumentacijos dalis. Tokios dokumentacijos pateikimą sąlygoja, tiek šalių lygiateisiškumo, tiek šalių bendradarbiavimo principas, kurių ieškovė sąmoningai nesilaikė; iv) ieškovė turėjo įrodinėti ne faktą, kokius kiekius darbų ji (ieškovė) atliko, o tai, kad pagal galiojusią žodinę rangos sutartį ieškovė neturėjo pareigos pateikti išpildomosios dokumentacijos ir/ar tai, kad atsakovė privalėjo atsiskaityti pagal ieškovės vienašališkai pateiktus darbų aktus bei pateiktą apmokėti sąskaitą be išpildomosios dokumentacijos pateikimo. Kadangi išpildomoji dokumentacija nebuvo ne tik perduota atsakovei, bet ir parengta, atsakovė pagrįstai sprendė, kad ieškovė neatliko darbų aktuose numatytų darbų už aktuose vienašališkai nurodytas ieškovės kainas, ir pagrįstai atsisakė tiek tvirtinti darbų aktus, tiek atsiskaityti pagal sąskaitą; v nepagrįstais laikytini ir ieškovės teiginiai, neva atsakovė neatvyko kviečiama į Objektą į faktinį darbų perdavimą. Atsakovė nė karto nebuvo kviečiama į Objektą priimti atliktų darbų. Būtent 2023-08-17 dalyvaujant tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovams įvyko preliminarus faktinis atliktų darbų perdavimas ir buvo nustatytas tiek faktiškai atliktų darbų kiekis, tiek tokių darbų kaina – visus atliktus darbus įvertinant 2 000 Eur suma;

10.6.                      teiginys, neva atsakovė nereiškė pretenzijų dėl darbų kokybės darbų priėmimo–perdavimo procese vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi pagal atliktų darbų perdavimo eigą iki šio etapo net nebuvo prieita, ieškovei ignoruojant susitarimo sąlygas pateikti išpildomąją dokumentaciją. Tik tada, kai nustatomi atlikti darbai, gali būti vertinama atliktų darbų kokybė. Atsakovė pagal ieškovės pateiktus dokumentus net neturėjo galimybės nustatyti atliktų darbų apimties, todėl neturėjo galimybės pareikšti pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės;

10.7.                      faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (toliau – Protokolas) surašytas 2023-08-31, t. y. po to, kai ieškovė pateikė atsakovei darbų aktus. Tai, kad ieškovė faktiškai atliktų darbų kiekius įrodinėja Protokolu patvirtina, kad ieškovė suprato savo pareigą išpildomąja dokumentacija pagrįsti darbų aktuose nurodytus darbų kiekius. Apie faktinių aplinkybių konstatavimo datą ir laiką atsakovė neinformuota. Faktinių aplinkybių konstatavime dalyvavo tik ieškovės atstovas (direktorius). Protokole nurodytos faktinės aplinkybės yra fiksuotos pagal vienašalį ieškovės atstovo pareiškimą ir jo vienašališkai pateiktus duomenis. Vienašaliu pareiškimu užfiksuoti duomenys neobjektyvūs. Protokolas nepagrindžia bei neįrodo ieškovės darbų aktuose nurodytų faktiškai atliktų darbų kiekio. Nors teigiama, kad nuotraukose fiksuoti 17–18 ir 20 aukštai, tačiau nesant papildomų prierašų bei paaiškinimų, pridėtų aukštų/patalpų planų, negalima nustatyti kuri nuotrauka, kuriame aukšte daryta, kuri nuotrauka kokią konkrečią patalpą kokiame konkrečiame aukšte fiksuoja, kokie patalpų matmenys ir pan., kokie asmenys dirba ir/ar dirba, kas ir kada sunešiojo statybines medžiagas. Objektyviai vertinant su Protokolu pateiktas nuotraukas matyti, kad nuotraukose užfiksuota daugiau vietų kur sienos neaptrauktos (apsiūtos) gipso kartono plokštėmis, spalvoto gipso kartono plokštėmis (raudona ir / ar mėlyna) aptrauktos pavienės sienos (ne patalpos), o dažyta galimai tik viena patalpa, nors darbų aktuose nurodoma, kad tokie patys dažymo ir glaistymo darbų kiekiai fiksuoti visuose aukštuose. Pateikta nuotraukų kuriose fiksuojama komunikacijos bei įranga, kas visiškai nesusiję su darbais. Negalima nustatyti, kad visus fiksuotus statybos darbus atliko būtent ieškovės darbuotojai, kad statybines medžiagas sunešiojo ieškovės darbuotojai. Neaišku, koks kiekis ir kokių darbų buvo atlikta per ataskaitinį laikotarpį. Faktinių aplinkybių konstatavimas vyko paskutinėmis 2023 m. rugpjūčio dienomis. Imant faktą, kad ieškovės darbuotojai nuo 2023-08-17 neatvyko į Objektą ir darbų nebevykdė, nuo 2023-08-17 darbus, kuriuos fiksavo antstolis galėjo atlikti ir kiti rangovai. Ieškovė gretindama darbų aktuose nurodytus darbų kiekius su atsakovės pateiktuose aktuose perduotus darbus pažymi, kad ieškovės atliktų darbų kiekius patvirtina Protokolas. Nei kaip, nei pagal kokius Protokolo duomenis tiek atsakovė, teik teismas turėtų spręsti kokie tai kiekiai ir ar jie atitinka, nenurodo. Protokolas, toks, kokį pateikė Ieškovė negali būti vertinamas kaip išpildomoji dokumentacija;

10.8.                      palyginus ieškovės į bylą pateiktą Schemą ir atsakovės išpildomosios nuotraukos pavyzdį nustatyti šie esminiai skirtumai dėl kurių ieškovės pateikta Schema nepriimtina kaip išpildomoji dokumentacija: i) kiekviename aukšte ieškovė teigė atlikusi patalpų sienų apsiuvimo darbus su skirtingomis gipso kartono plokštėmis (žalias, raudonas, mėlynas) bei sienų glaistymo ir dažymo darbus. Jau vien skirtingų darbų kiekis (3 skirtingų gipso kartonų spalvų montavimas, plius dažymas ir glaistymas) ir tokių darbų pobūdis lemia, kad viename aukšte atlikti statybos darbai – turi būti atvaizduoti naudojant skirtingus ženklus ir/ar spalvas (kaip nurodyta išpildomosios nuotraukos pavyzdyje) ir nėra galimybės jų visų sukelti ant vieno plano, kad būtų tiksliai atvaizduoti atlikti darbų kiekiai; ii) Schemoje nesurašyti patalpų matmenys – aukščiai, ilgiai, pločiai ir pan., pagal kuriuos apskaičiuojami (apskaičiuojant plotą m2) atliktų darbų kiekiai. Kiekiai įvardinami tik darbų aktuose; iii) kiekviename aukšte atliktų darbų kiekiai buvo skirtingi. Kaip nurodė byloje apklausti liudytojai – darbai buvo pradėti nuo 17 aukšto, jame atliekant daugiausia darbų. Darbai buvo vykdomi epizodiškai nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio vidurio (kol buvo išmokėtas 2 000 Eur atlygis 2023-08-17 pavedimas). Jau vien šių aplinkybių pagrindu spręstina, kad negalėjo būti atlikti identiški darbų kiekiai kiekviename aukšte, kad ji vienodai galėtų būti žymimi vienoje schemoje; iv) ieškovei nepateikus į bylą aukštų planų net negalima nustatyti, ar visos patalpos identiškai sutampa ir aukštai yra identiškai išplanuoti, kad visus darbus būtų galima žymėti ant vieno aukšto plano; v) net ir esant identiškiems aukštų išplanavimams kiekvieno aukšto atitinkamų patalpų duomenys (sienų aukščiai, ilgiai, pločiai ir/ar bendras patalpos plotas) neidentiški, todėl ne visuose analogiškose patalpose atliekamų darbų apimtis yra vienoda, jeigu ir buvo pilnai atlikti identiški darbai; vi) nors ieškovė ir teikė teismui Schemą kaip rašytinį įrodymą, tačiau visiškai nekomentavo įrodomosios reikšmės. Visi darbų kiekiai buvo įrodinėjami Protokolu. Ieškovė pati nepripažįsta Schemos kaip įrodymo. Fiksuota bendrojo pobūdžio, abstraktūs duomenys, jie negali būti vertinami kaip įrodantys bei pagrindžiantys atliktų darbų kiekius. Dokumentams trūksta tikslumo. Susidaro paradoksali situacija, nes 2023 m. rugpjūčio mėn.–2023 m. rugsėjo mėn., kada atsakovė reikalavo pateikti išpildomąją dokumentaciją darbų aktuose nurodytiems darbų kiekiams pagrįsti, ieškovė teikė Schemą ir jos (Schemos) pagrindu įrodinėjo atliktų darbų kiekius, nors turėjo ir Protokolą. Tuo tarpu reikalavimą dėl skolos byloje įrodinėja Protokolu, bet ne Schema;

10.9.                      ieškovės pateikta apmokėti sąskaita patvirtina tik sutartinių teisinių santykių faktą tarp šalių, tačiau negali būti vertinama kaip pagrindinis įrodymas, patvirtinantis atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškove. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti būtent sąskaitoje nurodytą pinigų sumą bei atlyginti kitus su neva skolos išieškojimu susijusias išlaidas, privalėjo pagrįsti bei įrodyti sąskaitoje nurodytų duomenų teisingumą bei pagrįstumą. Ieškovei neįrodžius bei nepagrindus darbų aktuose nurodytų darbų kiekių, vertintina, kad ir ieškovės atsakovei pateikta apmokėti sąskaita nepagrįsta;

11.       Replikose ieškovė UAB „Jursta“, apibendrinusi poziciją byloje, nurodė, kad (el. b. f. 3, f. l. 175–179):

11.1.                      į ieškovės teiginį, kad buvo suderinta apytikslė sąmata replikavo, jog susirašinėjimas patvirtina, kad vyko bendravimas dėl būsimų darbų ir susipažinimo su Objektu. Ši aplinkybė neginčijama, tačiau nurodytas susirašinėjimas nepatvirtina nei apytikslės, nei tikslios sąmatos ir kad tokia sąmata apskritai buvo sudaryta. Atsakovė atskirai nurodydavo darbų frontus. Tą faktą patvirtino ir pati ieškovė bei ieškovės liudytojai. Reikalavimas dėl skolos priteisimo negali būti paremtas apytiksliais skaičiavimais. Ieškovė reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo kildina iš konkrečiai atliktų darbų kiekio ir konkrečios darbų kainos, todėl ieškovė turėjo pareigą įrodyti tokio reikalavimo pagrįstumą, t. y. įrodyti tiek konkretų atliktų darbų kiekį, tiek sutartą / suderintą darbų kainą, tačiau ieškovė šių aplinkybių neįrodė;

11.2.                      ginčo dėl to, kad ieškovė dirbo Objekte nėra (ginčas kilo dėl atliktų darbų kiekių bei kainų už atliktus darbus). Fakto kaip, kada, su kuo ir kokią darbų kainą suderino neįrodinėjo. Teiginys, kad vyko nuolatinė komunikacija, medžiagų pirkimas, gabenimas tik patvirtina, kad ieškovė Objekte dirbo, bet neįrodo koks darbų kiekis ir už kokią konkrečių darbų kainą, sudarančią ieškovės turtinį reikalavimą, buvo atliktas. Krovinio važtaraščiai gali patvirtinti medžiagų užsakymą bei teikimą į Objektą, tačiau vien tai, kad važtaraščiai atsidūrė ieškovės atstovo rankose neįrodo nei kas tas medžiagas užsakė į Objektą, kur tos medžiagos panaudos ar jas naudojo ieškovė bei tai kokius darbus ir kokį darbų kiekį atliko ieškovė. Darbuotojų sąrašų pateikimas patvirtina tik komunikaciją tarp šalių, bet neįrodo kiek iš tų darbuotojų dirbo Objekte, kokius darbus ir kokį darbų kiekį atliko. Pareiga įrodyti kiek dienų ir kiek žmonių dirbo Objekte tenka būtent ieškovei;

11.3.                      darbų aktai, Protokolas bei ieškovės atstovo darytos fotonuotraukos nepagrindžia ieškovės reikalavimo, t. y. neįrodo atliktų darbų kiekių ir kainos. Atsakovė neginčijo fakto, kad ieškovė vykdė darbus, tačiau darbų, už kuriuos atsakovė nebūtų atsiskaičiusi su ieškove, nėra;

11.4.                      atsakovė nepriėmė darbų aktų, nes ieškovė nepateikė išpildomosios dokumentacijos. Ieškovė teigdama, kad turėjo teisę vienašališkai patvirtinti darbų aktus, privalėjo įrodyti kokia ir kur numatyta atliktų darbų perdavimo tvarka ji vadovavosi (šalių aptarta ar numatyta įstatyme), tai, kad minėta tvarka buvo pažeista bei tai, kad pati ieškovė tinkamai įvykdė pareigą perduoti darbus. Ieškovė, nepateikusi išpildomosios dokumentacijos, neįvykdė pareigos tinkamai perduoti darbus, todėl neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktų. Ieškovei pateikus atliktų darbų aktus ženkliai didesniam darbų kiekiui atsakovė pagrįstai reikalavo ieškovės pateikti išpildomąją dokumentaciją, kad galėtų nustatyti kuris rangovas ir / ar ieškovės darbuotojai kokius darbus atliko Objekto 17–18 ir 20 aukštuose. Ieškovė teikdama schemą, organizuodama faktinių aplinkybių konstatavimą suvokė ir suprato, kad turi pateikti išpildomąją dokumentaciją ir įrodyti atliktų darbų kiekius, bet šios pareigos neįvykdė. Ieškovė neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti darbų aktų. Neteisėtai pasirašyti darbų aktai negalioja nuo jų pasirašymo momento. Darbų aktų neteisėtumas lemia ir sąskaitos bei ieškinio reikalavimo nepagrįstumą;

11.5.                      visi susitarimai bei darbai Objekte buvo vykdomi per atsakovės atstovus M. S. bei A. B.. Pats įmonės direktorius tiesiogiai Objekto valdyme, darbų organizavime bei apmokėjime už darbus nedalyvavo, todėl duomenų nei apie ieškovės atliktų darbų pobūdį, nei apie atliktų darbų kiekius, nei apie darbų kainas neturėjo. Į bylą pateiktas pokalbio įrašas kaip įrodymas – neteisėtas, nes pokalbis įrašytas neįspėjus nei apie daromą pokalbio įrašą, nei apie kontekstą (kokiu tikslu įrašas daromas). Byloje neapklaustas atsakovės direktorius, kuris galėjo paaiškinti tiek pokalbio kontekstą tiek pokalbio turinį. Ieškovei vienašališkai aiškinant ką norėjo pasakyti ir / ar ką neva patvirtino atsakovės direktorius iškreipiamas tokio pokalbio objektyvumas. Ieškovė, informuodama atsakovės direktorių ir / ar tiesioginį užsakovą apie planuojamą antstolio vizitą ir faktinių aplinkybių konstatavimą, bet ne atsakovės atstovus, kurie atsakingi už rangovo atliktų darbų priėmimą, t. y. M. S. ir A. B., veikė savo rizika. Tai reiškia, kad būtent ieškovė neįvykdė savo pareigos tinkamai informuoti atsakovę apie planuojamus veiksmus todėl dabar negali remtis faktu teigdama, kad atsakovės atstovai neatvyko kviečiami į atliktų darbų perdavimą;

11.6.                      pateikta išpildomoji nuotrauka yra tik pavyzdys kaip ji turi būti ruošiama, pildoma, t. y. kokie duomenys ir kaip turi būti atvaizduoti. Pareiga fiksuoti tikslius Objekte atliktų darbų kiekius bei pobūdį kyla būtent ieškovei (rangovui). Atsakovės atstovo (darbų vadovo A. B.) funkcijos paskirstyti darbų frontus bei žymėtis kurioje Objekto dalyje koks rangovas kokius darbus vykdo, kad atliekant darbų priėmimą–perdavimą galėtų patikrinti, ar rangovo pateikti duomenys faktiškai atitinka bei nėra įtraukti tie darbai ir tie kiekiai, kuriuos atliko kitas rangovas. Kai rangovo pateikti duomenys atitinka su užsakovo turimais duomenimis, jie yra tvirtinami, o jeigu neatitinka – turi būti tikslinami. Išpildomoji dokumentacija, arba kitaip darbų kiekiai ir darbų pobūdis, galėjo būti atvaizduoti ir kitokios formos dokumente, svarbiausias kriterijus – kad užsakovas galėtų nustatyti atliktų darbų pobūdį, bei kiekius. Iš ieškovės pateiktos Schemos galima nustatyti konkrečiame aukšte (17–18 ar 20) atliktų darbų pobūdžio, kiekio bei vietos (darbai aukštuose nepilnai užbaigti, todėl reikėjo nurodyti vietas, kiekius ir pobūdį). Ieškovei reikėjo kiekvieno aukšto duomenis perkelti ant atskiro lapo. Kaip matyti iš darbų akto Nr. 11 – pati atsakovė darbus perduoti turėjo pagal kiekvieną aukštą, todėl to reikalavo ir iš savo subrangovų. Protokolas darbų perdavimo stadijoje turėjo būti ne tik surašytas, bet ir pateiktas atsakovei. Jeigu ieškovė pasirinko atliktų darbų kiekius pagrįsti Protokolu, tai Protokolu turėjo būti fiksuoti tiek faktinė patalpų būklė prieš pradedant dirbti ieškovei, ir faktinė patalpų būklė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, nuotraukos turėjo būti sunumeruotos po kiekviena nuotrauka paaiškinant kurio aukšto kokia patalpa ir kokie joje atlikti darbai. Tokie duomenys nepateikti. Protokolas tik gali patvirtinti faktinę patalpų būklę 2023-08-30 dienai, tačiau neįrodo nei atliktų darbų pobūdžio, nei kiekio, nei juo labiau fakto, kad tuos darbus ir / ar kokius fiksuotus darbus atliko ieškovė. Schema ir / ar Protokolas galėjo būti vertinama kaip išpildomoji dokumentacija, jeigu iš jos būtų buvę galima nustatyti konkrečius išpildomajai dokumentacijai būdingus duomenis: atliktų darbų pobūdį, darbų atlikimo vietą (aukštą, patalpą ar aukšto vietą), darbų kiekį;

11.7.                      atsakovė neginčija aplinkybės, kad darbai buvo vykdyti 17–18 ir 20 Objekto aukštuose atsakovė neginčija. Ginčas kyla dėl darbų kiekių ir darbų kainos. Ieškovės liudytojai pripažino, kad minėtuose aukštuose dirbo ne vieni. Net Protokole matyti dirbantys žmonės, kurie nėra ieškovės darbuotojai. Darbų akte Nr. 11 užfiksuoti darbų kiekiai nesutampa su ieškovės Darbų aktuose nurodytais kiekiais – tai tik patvirtina aplinkybę, kad minėtuose aukštuose dirbo ir kiti subrangovai / atsakovės darbuotojai. Darbų akte Nr. 11 fiksuojami atlikti darbai ir darbų pozicijos pagal atsakovės kaip rangovo ir tiesioginio užsakovo UAB „Verslo investicijos“ susitarimą, t. y. atsakovė perduodama subrangovų atliktus darbus tiesioginiam užsakovui atliktų darbų akte duomenis išskaido pagal atsakovės ir tiesioginio užsakovo susitarimą, kuris nebūtinai turi sutarpti su atsakovės ir subrangovų, įskaitant ir ieškovės, susitarimus. Darbų akte ir ieškovės surašytuose darbų aktuose nurodyti duomenys neturi ir negali būti gretinami kaip identiški. Darbų akto Nr. 11 duomenys yra paimti iš konteksto, t. y. jie fiksuoja atliktų darbų kiekius, kurie pagal dokumentus buvo perduoti užsakovui, bet nebūtinai visi tuo laikotarpiu atlikti darbai buvo perduoti Darbų aktu Nr. 11. Kokie darbai ir kokie darbų kiekiai konkretų mėnesį bus aktuojami priklauso nuo tiesioginio užsakovo ir atsakovės kaip rangovo susitarimo. Ieškovė, atlikdama Darbų akto Nr. 11 ir savo darbų aktų duomenų apie darbų kiekius gretinimą juos interpretuoja subjektyviai. Nė viena gretinama atliktų darbų pozicija ir nurodyti kiekiai nesutampa. Ieškovei teigiant, kad ieškovė atliko visus darbų aktuose nurodytus darbų kiekius; Darbų akto Nr. 11 duomenys nors ir nesutampa, bet patvirtina, kad ieškovė atliko darbų aktuose nurodytus darbų kiekius. Ieškovė viena dirbo Objekto 17–18 ir 20 aukštuose, tačiau kyla abejonės dėl ieškovės parodymų pagrįstumo ir nuoseklumo, t. y. ieškovė Darbų akto Nr. 11 darbų kiekius bando „pritempti“ prie darbų aktuose nurodytų darbų kiekių pagal jai vienai suprantamus kriterijus;

11.8.                      2 000 Eur mokėjimas pavadintas avansu, nes ieškovė nepateikė sąskaitos, kurios pagrindu atsakovė galėtų apmokėti ieškovei už tuo metu nustatytus faktiškai atliktus darbus bei sutartą jų kainą. Tai, kad prieš išmokant „avansą“ buvo įvertinti visi faktiškai atliktų darbų kiekiai patvirtino liudytojas A. B.. Atitinkamai „avansas“ laikytinas tinkamu atsiskaitymu su Ieškove. Ieškovei neįrodžius atliktų darbų kiekio, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove, nepaisant ir to, kad 2 000 Eur mokėjimas buvo įvardintas kaip avansas. 2 000 Eur buvo išmokėti prieš darbų aktų ir sąskaitos pateikimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

12.       byloje sprendžiamas ieškovės MB „Apdailos projektai“ turtinio (piniginio) pobūdžio reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Jursta“ iš viso 11 927,69 Eur piniginę prievolę (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnio 4 punktas, CK 6.213 straipsnio 1 dalis; Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti

13.       Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimui, kurio pagrindu ginčas išsprendžiamas iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

13.1.                      šalių procesiniai dokumentai bei rašytiniai įrodymai (susirašinėjimai el. laiškais, sąskaitos), nesant ginčo tarp šalių, teismą įgalina be platesnės motyvacijos laikyti, jog atsakovė objekte, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (Objektas), 2023 m. vykdė (statybos) rangos darbus;

13.2.                      šalys taip pat nesiginčija, jog tarp ieškovės ir atsakovės egzistavo žodinis susitarimai dėl (statybos) rangos (apdailos) darbų Objekto 17–18 ir 20 aukštuose;

13.3.                      atsakovė ieškovei 2023-08-17 sumokėjo 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Avansas“ (el. b. f. 1, f. l. 126);

13.4.                      ieškovė 2023-08-22 parengė: i) Atliktų darbų aktą Nr. 1 (vertė – 3 339,23 Eur) (17 aukštas); ii) Atliktų darbų aktą Nr. 2 (vertė – 3 339,23 Eur) (18 aukštas); iii) Atliktų darbų aktą Nr. 3 (vertė – 3 339,23 Eur) (20 aukštas); iv) Atliktų darbų aktą Nr. 4 (vertė – 3 910 Eur) (papildomi darbai) (el. b. f. 1, f. l. 18–23);

13.5.                      ieškovė 2023-08-22 parengė ir sąskaitą Nr. AP00016 (vertė – 13 297,69 Eur) (el. b. f. 1, f. l. 24);

13.6.                      ieškovė atsakovei pateikė Atliktų darbų aktus Nr. 1–4 bei sąskaitą apmokėjimui, tačiau atsakovė atsisakė priimti Atliktų darbų aktus bei apmokėti sąskaitą (el. b. f. 1, f., l. 50, 114–117, 124).

14.       CPK 12 straipsnyje nurodyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 13 straipsnyje nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai disponuoti joms (šalims – apylinkės teismo pastaba) priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 12–13 straipsniai įtvirtina vadinamuosius rungimosi ir dispozityvumo principus, kurių esmė – bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, o teismas (teisėjas) savo iniciatyva (lot. ex officio) nerenka įrodymų ir netiria tokių faktinių aplinkybių kurių nenurodė šalys (žr. p. Mikelėnas, V., Nekrošius, V., Tamošiūnienė, E. et. al. Civilinio proceso teisė. Bendrojo dalis. I-a knyga. Vilnius, VU leidykla, 2020, p. 94–100; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-02 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-18-684/2023, nutarties 87–90 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-13 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-249-403/2021, nutarties 30 punktą). Teismas nenustatė, jog byloje sprendžiami reikalavimai (nagrinėjami klausimai) patektų į viešojo intereso sferą, t. y. nenustatyta, jog byloje būtų nagrinėjami klausimai, kurie kiltų iš šeimos, darbo, viešųjų pirkimo, žmogaus teisių gynimo ar vartojimo teisinių santykių, todėl teismas laikosi pozicijos, jog nagrinėjama civilinė byla yra dispozityvi. Tai reiškia, jog byloje vertinami tik tie įrodymai ir tos pozicijos (versijos), kurios pateiktos (nurodytos) šalių, o teismas savo inciatyva įrodymų nerenka ir aplinkybių, nenurodytų šalių, nevertina. Šalys teismui argumentų dėl to, jog teismas turėtų būti aktyvus, taip pat neteikė kaip ir neįrodinėjo, kad byloje sprendžiami klausimai turi kokių nors procesinių ypatumų (ypač suformuluotų kasacinio teismo precedentuose), susijusių su teismo (ne)aktyvumu procese.

Dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo

15.       Teismas nustatė, kad ieškovė iš atsakovės reikalauja priteisti 11 927,69 Eur piniginę prievolę (13 927,69 Eur – 2 000 Eur sumokėtas avansas), kurią kildina iš 2023-08-22 Atliktų darbų aktų Nr. 1–4 bei sąskaitos, kurie atsakovei pateikti dėl to, kad ieškovė atliko (statybos) rangos darbus Objekte.

16.       Pirmosios instancijos teismas, nesant ginčo tarp kontrahentų (ieškovės ir atsakoves), sprendžia, jog tarp šalių 2023 m. liepos mėn.–2023 m. rugpjūčio mėn. buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai, kurie buvo sukurti žodinių susitarimų (žodinės formos sutarties) teisiniu pagrindu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis, 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Sutartinių (statybos) rangos teisinių santykių egzistavimą tarp šalių pagrindžia ne tik šalių atstovų paaiškinimai teisminio proceso metu, bet ir kiti įrodymai: liudytojai (apklausti byloje ieškovės pusės liudytojai patvirtino, jog atliko apdailos darbus Objekte, o atsakovės pusės liudytojai neginčijo aplinkybės, jog darbai Objekte ieškovės darbuotojų nebuvo atliekami), atsakovės 2023-08-17 ieškovei atliktas avansinis 2 000 Eur mokėjimo pavedimas (el. b. f. 1, f. l. 126), šalių susirašinėjimai el. laiškais bei trumposiomis mobiliojo ryšio žinutėmis (el. b. f. 1, f. l. 50, 62, 64–65, 114, 124; f. 2, f. l. 10–12, 14–18, 27–31), garso įrašas (2 pdf. failo 265, 267 lapai). Aptartų aplinkybių pakanka konstatuoti buvusį žodinį (statybos) rangos susitarimą tarp šalių dėl Objekte atliktinų vidaus apdailos darbų. Visgi, tarp šalių kyla ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus – ieškovė teigia, jog atsakovė nepagrįstai atsisako pasirašyti Atliktų darbų aktus Nr. 1–4, kuriuose nurodyti atlikti darbų kiekiai, bei apmokėti likusią dalį (11 927,69 Eur) sąskaitos, o atsakovė nurodė, jog už darbus ieškovei sumokėjusi, o Atliktų darbų aktuose Nr. 1–4 nurodytų darbų ieškovė neįrodė atlikusi (Objekte dirbo ir kiti subrangovai, todėl neaišku kokius darbus tuose pačiuose aukštuose atliko ieškovė).

17.       Viena vertus, įstatymas nereikalauja statybos rangos sutarties privalomos rašytinės formos, tačiau, kita vertus, žodinių susitarimų atveju šalys prisiima riziką, kad sandorio pagrindu atsiradusius teisinius santykius, kilus ginčui, įrodyti bus sudėtingiau, ypač atsižvelgiant į tai, jog abu kontrahentai yra juridiniai asmenys, kurie verčiasi ūkine-komercine veikla statybų sektoriuje (dėl ko teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog juridiniai asmenys, vystydami verslą atitinkamoje srityje, turėtų sutartinius santykius įforminti taip, kad būtų aiškios bent jau sutartinių santykių šalys, tiek santykių pobūdis, tiek esminiai sandorio (susitarimo) elementai) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023-04-13 sprendimą civ. b. Nr. e2A-214-934/2023, sprendimo 40 ir 46 punktus). Sutiktina su atsakovės teiginiais, jog ginčo atveju ieškovė turėjo įrodyti tiek sutartas darbų apimtis (kiekius), tiek sutartą darbų kainą. Visgi, nei ieškovės, nei atsakovės pusės liudytojai, davę paaiškinimus teismui, negalėjo nurodyti aplinkybių, susijusių su darbų apimtimis bei kainomis (ieškovės pusės darbuotojai, faktiškai dirbę Objekte, tokių aplinkybių paprasčiausiai nežinojo, kadangi tik vykdė direktoriaus A. B. nurodymus dirbti, o atsakovės kviesti liudytojai taip pat nedetalizavo nei atliktinų sutartimi darbų kiekių, nei kainų). Kontrahentų (šalių) susirašinėjimas (pvz., esantis el. b. f. 1, f. l. 64–65) taip pat nepatvirtina kokių nors sutartų konkrečių darbų apimčių ar kainų (teismo įsitikinimu, šalių susirašinėjimai patvirtina tik derybų ir tam tikrų organizacinių klausimų buvimą, bet ne aiškaus susitarimo buvimą). Sutiktina su atsakovės pusės teiginiais, jog antstolio Mindaugo Dabkaus Faktinių aplinkybių konstatavimo 2023-08-31 protokolas Nr. 28-100-2023K
(el. b. f. 2, f. l. 52–53) neįrodo nei susitarimo dėl darbų kiekio, nei dėl darbų įkainių (kainų). Apskritai, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, faktinių aplinkybių protokolas ginčui įrodinėjimo naštos kontekste pridėtinės įrodomosios vertės neteikia, t. y. iš prie analizuojamo faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pridėtų nuotraukų neįmanoma identifikuoti nei kuriame konkrečiai aukšte nuotraukos buvo padarytos (antstolis tik abstrakčiai nurodė, kad nuotraukos darytos 17–20 aukštuose, tačiau identifikacinių duomenų nuotraukoms nesuteikė), nei kokie asmenys kokius nors konkrečius darbus yra atlikę. Iš esmės konstatuotas tik faktinis Objekto vaizdas, kuris ieškovės reikalavimų pagrįstumo nepagrindžia. Analogiškai pasisakytina ir dėl ieškovės vadovo (A. B.) darytų nuotraukų – pastarosios įrodo nebent tą aplinkybę, jog ieškovės vadovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo Objekte ir užfiksavo vienokius ar kitokius statybinius objektus ar procesus, tačiau nuotraukos susitarimo sąlygų neįrodo.

18.       Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-09-27 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-161-916/2024, nutarties 34 punktas). Kadangi ieškovė reikalauja priteisti 11 927,69 Eur piniginę prievolę iš atsakovės, būtent ieškovei kilo pareigą įrodyti, kad Atliktų darbų aktuose Nr. 1–4 nurodyti darbai buvo atlikti, taip pat, kad nurodyti darbai buvo atlikti tokiais kiekiais ir įkainiais, kokie nurodyti atliktų darbų aktuose. Minėta, objektyvių, kad ir netiesioginių, įrodymų, kurie patvirtintų buvus kokį nors susitarimą dėl darbų apimčių (kiekių) ar įkainių nėra. Taip pat teisminio proceso metu nebuvo galimybės, nors ir nesant konkretaus susitarimo, faktiškai ieškovės atliktų darbų masto (apimties). Nėra ginčo dėl to, kad Objekte dirbo ir kiti subrangovai (tuose pačiuose aukštuose, kaip ir ieškovė), todėl teisminio proceso metu iš esmės nėra galimybių objektyviai patikrinti (pvz., skiriant ekspertizę) kokius konkrečius darbus 17–18 bei 20 aukštuose galėjo atlikti ieškovė (ieškovės darbuotojai). Pirmosios instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė, būdama juridinis asmuo, veikianti statybų sektoriuje, turėjo pasirūpinti bent kokia nors forma fiksuota informacija, kuri ginčus sprendžiančiam subjektui leistų bent tikėtinai spręsti (konstatuoti) apie kokius nors konkrečius susitarimus dėl darbų kainos ir apimčių, arba bent jau faktiškai atliktus darbus.

19.       Šalys taip pat ginčijosi ir dėl išpildomosios dokumentacijos reikšmės. Tai, kad atsakovė prašė ieškovės pateikti išpildomąją dokumentaciją įrodo ir šalių elektroninis susirašinėjimas (el. b. f. 1, f. l. 50). Ieškovė nurodė, jog išpildomąją dokumentaciją pateikė (el. b. f. 1, f. l. 125), o atsakovė teigia, jog iš pateikto dokumento neįmanoma nieko identifikuoti (atsakovė teismui pateikė ir pavyzdinę išpildomąją dokumentaciją, esančią el. b. f. 3, f. l. 76). Viena vertus, sutiktina su ieškove, jog išpildomajai dokumentacijai tarp privačių juridinių asmenų, kuria siekiama fiksuoti atliktus darbus, teisės aktai statybų procese kokių nors formos ar turinio reikalavimų nenumato. Visgi, sutiktina su atsakovės pozicija, kad išpildomoji dokumentacija turi būti tokia, kurią vadovaujantis bent savo srities asmenys galėtų suprasti kokia informacija užfiksuota. Apylinkės teismo vertinimu, atsakovei reiškiant pastabas dėl pateiktos išpildomosios dokumentacijos ieškovė turėjo prievolę pastarąją koreguoti. Iš tiesų, ieškovės pateiktas išpildomasis aktas neinformatyvus, t. y. parengtas vienas dokumentas bendrai visiems trims aukštams su identiškais duomenimis. Teismas sutinka su atsakovės pastabomis, jog iš tokios išpildomosios dokumentacijos neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek ir kokių darbų buvo atlikta kiekviename konkrečiame Objekto 17, 18 ir 20 aukšte.

20.       Pasisakant dėl ieškovės teiginių, susijusių su tuo, kad atsakovė neginčijo vienašališkai ieškovės pasirašytų Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų pažymėtina, jog teisminėje praktikoje vyrauja pozicija atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, kilus ginčui, nesuabsoliutinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-06-29 statybos ranga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga Nr. 3. Teismų praktika. 2024, 82 punktą). Vienašališkai pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas įgyja tokią pačią teisinę galią kaip ir abiejų šalių pasirašytas aktas tik tuo atveju, jei užsakovui buvo sudarytos tinkamos sąlygos apžiūrėti ir priimti rangovo atliktus darbus ir jis (užsakovas) atsisakė pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-06-29 statybos ranga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga Nr. 3. Teismų praktika. 2024, 80 punktą). Bylos duomenys rodo, jog atsakovė reikalavo iš ieškovės pateikti tinkamai parengtą išpildomąją dokumentaciją (el. b. f. 1, f. l. 50), kurios, kaip pirmosios instancijos teismas jau nustatė, ieškovė atsakovei nepateikė. Atsakovė nurodė, jog nesant išpildomosios dokumentacijos Atliktų darbų aktai nebus peržiūrimi. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad ieškovės vienašališkai Atliktų darbų aktai Nr. 1–Nr. 4 teisinės galios neįgijo (laikomi paprastais rašytiniais įrodymais), todėl atsakovė pareigos reikšti savarankiškus reikalavimus dėl aptartų aktų nuginčijimo neturėjo.

21.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, apylinkės teismas sprendžia, jog ieškovė teismui nepateikė tokių duomenų, kuriuos objektyviai patikrinus būtų galima legitimuoti 11 927,69 Eur piniginės prievolės priteisimą. Ieškovė, nesudariusi rašytinės sutarties, o taip pat jokiais kitais būdais nefiksavusi ginčui svarbių aplinkybių (darbų kiekių, apimčių, įkainių ir pan.) iš esmės pati dėl savo veiksmų prarado galimybę įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą.

Dėl procesinių palūkanų (ne)priteisimo

22.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Visgi, pagrindinis ieškovės reikalavimas atsakovei netenkintas, todėl teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl palūkanų taip pat nėra.

Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

23.       Teismas, priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, turi pareigą išspręsti ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Teismas, įgyvendindamas aptartą procesinę pareigą, nustatė, kad:

23.1.                      ieškovė iš viso patyrė 2 913,60 Eur bylinėjimosi išlaidų: i) 68 Eur žyminio mokesčio; ii) 202 Eur žyminio mokesčio; iv) 750 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; v) 193,60 Eur kitos išlaidos; 1 000 Eur advokato pagalbai apmokėti; 700 Eur (el. b. f. 1, f. l. 8–9, 14–15, 26, 67, 85–95; f. 3, f. l. 36–39, 151–153);

23.2.                      atsakovė iš viso patyrė 2 608 Eur bylinėjimosi išlaidų: i) 54 Eur už sprendimo už akių peržiūrėjimą; ii) 2 554 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. f. 1, f. l. 113; f. 3, f. l. 18–22, 61–66, 149–150).

24.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principas „pralaimėjęs moka“ (kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą). „Pralaimėjęs moka“ taisyklė reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos (šalies) turėtos išlaidos, kurių ji (šalis) turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas taip pat priteisia iš antrosios šalies ir išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

25.       Kadangi ieškovė reikalavimai netenkinti, todėl ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė bylą laimėjo, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos atsakovės išlaidos, patirtos bylinėjimosi išlaidos teisminiame procese.

26.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 15,86 Eur, kuri priteistina iš ieškovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnis).

Dėl kitų procesinio pobūdžio bylos aspektų ir procesinės bylos baigties

27.       Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą ar komentuojant kiekvieną į bylą pateiktą rašytinį dokumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas ar teiktas dokumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas / dokumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta.

28.       Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Byloje nesant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, poreikio spręsti laikinųjų apsaugos priemonių likimo klausimą nėra.

29.       Daugiau tiek materialiųjų (ir procesinių) šalių reikalavimų bei procesinio pobūdžio klausimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti sprendimu, neliko. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovės MB „Apdailos projektai“ turtinėmis pretenzijomis atsakovei UAB „Jursta“, priimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės nurodant (nusprendžiant), kad ieškinio reikalavimai atsakovei netenkinami (CPK 260 straipsnis, 265 straipsnis, 270 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 307 straipsniu ir 441 straipsniu,

n u s p r e n d ė:

netenkinti ieškovės MB „Apdailos projektai“ turtinių (piniginių) reikalavimų atsakovei UAB „Jursta“ (dok. reg. Nr. DOK-38194/2023);

priteisti iš ieškovės MB „Apdailos projektai“ atsakovės UAB „Jursta“ naudai 2 608 Eur
(du tūkstančius šešis šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų;

priteisti iš ieškovės MB „Apdailos projektai“ valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai 15,86 Eur (penkiolika eurų ir 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

išaiškinti, kad priteista išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5662, paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos narinėjimu;

nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.