Civilinė byla Nr. e2S-2455-264/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19213-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.4.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Aurelinas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-24647-713/2016 pagal ieškovės UAB „Aurelinas“ ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo.

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Aurelinas“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 2 859,55 Eur žalą, 234,55 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad vadovaujantis LR CPK 30 straipsnio 9 dalimi ieškinys teismingas Kauno apylinkės teismui, kadangi pirkimo pardavimo sutartis buvo įvykdyta bei automobilis perduotas ieškovės veiklos teritorijoje, t.y. Taikos pr. 135b, Kaune.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Aurelinas“ ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo.
2. Teismas nurodė, kad ieškovė, pasirinkdama alternatyvų teismingumą, nepateikė jokios su atsakovu sudarytos sutarties, kurioje būtų nurodyta sutarties įvykdymo vieta. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog atsakovas automobilį įsigijo pagal PVM sąskaitą faktūrą ieškovės veiklos teritorijoje, teismui neleido konstatuoti, jog šalys susitarė dėl konkrečios sutarties įvykdymo vietos, kadangi iš PVM sąskaitos faktūros turinio nebuvo galimybės nustatyti sutarties įvykdymo vietos. Be to, prekės perdavimas nėra tapatu sutarties įvykdymo vietos nurodymui pačioje sutartyje.
3. Teismas pažymėjo, kad kai sutarties įvykdymo vieta sutartyje nėra aiškiai aptarta, o tik remiantis kitomis sutarties nuostatomis ar teisės aktų reikalavimais, yra numanoma, CPK 30 straipsnio 9 dalies norma negali būti taikoma, nes toks plečiamasis procesinės teisės normos aiškinimas išplėstų jos taikymo ribas iki taikymo visais atvejais, kada tarp šalių egzistuoja prievoliniai santykiai sutarčių pagrindu ir tokiu būdu iš esmės būtų paneigta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, numatyta CPK 29 straipsnyje.
4. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas darė išvadą, jog nekonstatavus ieškovės nurodyto alternatyvaus teismingumo atvejo, turi būti taikytina bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, kuri reiškia, kad ieškinys reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
5. Nesant pagrindo taikyti alternatyvaus teismingumo, teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

3. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

1. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti 2016 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Negalima sutikti su teismo argumentais, kad ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių tarp šalių buvusius pirkimo – pardavimo santykius ir, kad neįmanoma nustatyti sutarties įvykdymo vietos.
2. Teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą visiškai neįvertino, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę pirkimo – pardavimo teisiniais santykiai. Šią aplinkybę patvirtina, kartu su ieškiniu pateikta PVM sąskaita faktūra. Šalys PVM sąskaitoje faktūroje nurodė, ne tik privalomus duomenis, bet ir papildomą informaciją. PVM sąskaitoje faktūroje pažymėta, kad įsigyjamas automobilis eksportuojamas į trečiąją šalį. Taip pat nurodyta, kad atsakovas yra informuotas apie tai, kad parduodamas automobilis yra nenaujas ir, kad pretenzijos dėl automobilio nepriimamos. Iš šių aplinkybių matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Būtent PVM sąskaita faktūra buvo įformintas automobilio pardavimas. Be to, įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su rašytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymui sukuria prievolinius santykius (LR CK 6.2 str.).
3. Ieškovė su atsakovu pirkimo – pardavimo sutartį sudarė (duomenys neskelbtini), ieškovės veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas už automobilį taip pat sumokėjo (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo perduotas ieškovės veiklos vykdymo adresu, t.y. (duomenys neskelbtini).
4. Pirkimo – padavimo sutarties esmė pardavėjui perduoti prekę pirkėjo nuosavybėm, o pirkėjui sumokėti už perduotą prekę, kitais žodžiais tariant sutarties vykdymo vieta laikytina automobilio perdavimo atsakovui vieta ((duomenys neskelbtini)) ir atsakovo pinigų sumokėjimo už automobilį vieta ((duomenys neskelbtini)). Įvertinus tai, šis ginčas dėl piniginės prievolės vykdymo yra teismingas Kauno apylinkės teismui vadovaujantis LR CPK 30 straipsnio 9 dalimi.
5. Taip pat ieškovė pateikdama ieškinį per EPP sistemą, dokumentų kopijas su vertimu reikalingas išsiųsti atsakovui pateikė per teismo ekspediciją, įgyvendindamas LR CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus civilinio proceso principus. Tačiau pirmos instancijos teismas pateiktų įrodymų neįvertino ir ieškinį priimti atsisakė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės UAB „Aurelinas“ ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo kaip neteismingą tam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
3. Viena iš tinkamo teisės į teisminę subjektinių materialinių teisių gynybą įgyvendinimo prielaidų yra bylos (reiškiamo reikalavimo) teismingumas konkrečiam teismui. Teismingumo instituto tikslinė paskirtis – užtikrinti civilinio proceso tvarka nagrinėtinų bylų paskirstymą tarp bendrosios kompetencijos teismų. Vadinasi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio patikrinti, ar kreipdamasis į teismą teisminės materialinių subjektinių teisių gynybos, ieškovas šią teisę įgyvendina tinkamai, t. y. nepažeidžia civilinio proceso įstatymuose nustatytų teismingumo taisyklių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 2 d. 2 p. numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
4. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta galimybė ieškovui pareikšti ieškinį dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, pagal sutarties įvykdymo vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys pagal sutarties laisvės principą sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad materialinio teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, konkrečiai, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Pastebėtina, kad šiuo atveju reikšminga ne kurioje vietoje ar kuriose vietose šalys vykdo atskiras sutartines prievoles, o esminę reikšmę turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta.
5. Nagrinėjamu atveju ieškovė su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo D. B., gyv. (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad su atsakovu sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (PVM sąskaita – faktūra) Kaune, ieškovės veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini), o atsakovas už automobilį taip pat sumokėjo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškinio teismingumo klausimą ieškovė grindė CPK 30 straipsnio 9 dalimi, pagal kurią ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, jog atsakovas automobilį įsigijo pagal PVM sąskaitą faktūrą ieškovės veiklos teritorijoje, neleidžia konstatuoti, jog šalys susitarė dėl konkrečios sutarties įvykdymo vietos, kadangi iš PVM sąskaitos faktūros turinio nėra galimybės nustatyti sutarties įvykdymo vietos. Be to, prekės perdavimas nėra tapatu sutarties įvykdymo vietos nurodymui pačioje sutartyje.
6. Teismingumas ieškovo pasirinkimu galimas, kai sutartyje šalys konkrečiai susitarė dėl sutarties įvykdymo vietos (Civilinio proceso kodekso 30 str. 9 d.). Kai sutarties įvykdymo vieta sutartyje nėra aiškiai aptarta, o tik remiantis kitomis sutarties nuostatomis ar teisės aktų reikalavimais, yra numanoma, Civilinio proceso kodekso 30 str. 9 d. norma negali būti taikoma, nes toks plečiamasis procesinės teisės normos aiškinimas išplėstų jos taikymo ribas iki taikymo visais atvejais, kada tarp šalių egzistuoja prievoliniai santykiai sutarčių pagrindu ir tokiu būdu iš esmės būtų paneigta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, numatyta Civilinio proceso kodekso 29 str. Tuo tarpu tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialiosios normos (išimtys iš bendrųjų taisyklių) negali būti aiškinamos plečiamai ar taikomos pagal analogiją, t.y. atitinkama specialioji taisyklė (norma) taikoma tik tam atvejui, kuris atitinką šios normos dispoziciją, tuo tarpu visais kitais atvejais taikomos bendrosios taisyklės, šiuo atveju - bendrosios teritorinį bylų teismingumą apibrėžiančios normos.
7. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės nurodomas aplinkybes, kuriomis ji grindė ieškinio teismingumo klausimą CPK 30 str. 9 d. pagrindu, teisingai išaiškino alternatyvaus teritorinio teisingumo taisykles, tačiau neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių teismingumo klausimui spręsti.
8. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas Baltarusijos Respublikos piliečiui. Tai rodo, kad ši byla turi tarptautinį elementą.
9. Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (CPK 782 str.) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 str.). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).
10. 1999 m. birželio 22 d. LR tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. įtvirtina tarptautinių sutarčių privalomumą. Šio straipsnio 1 dalis nustato, įsigaliojusias, taip pat laikinai taikomas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti, o minėto straipsnio 2 d. nurodo, kad Jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.
11. 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika pasirašė tarptautinę sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamose bylose“, kuri 1992 m. spalio 29 d. įstatymu Nr. I-3015 buvo ratifikuota, o įsigaliojo 1993 m. liepos 11 d. Šios Dvišalės sutarties nuostatos, nustatančios bylų teismingumą, aktualios nagrinėjamoje byloje, kadangi jurisdikcijos klausimai spręstini taikant tarptautinę Dvišalę sutartį ir joje nustatytas bendrąsias ir specialiąsias jurisdikcijos nustatymo taisykles. Byloje pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, todėl šiuo atveju aktualios yra specialiosios jurisdikcijos taisyklės, nustatytos Dvišalės sutarties 41 straipsnyje.
12. Šios sutarties 41 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. Šio straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šio straipsnio 1 punkte nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą.
13. Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvę transporto priemonės pirkimo – pardavimo santykiai būtų įforminti rašytine pirkimo – pardavimo sutartimi. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad buvusius pirkimo-pardavimo santykius su atsakovu įrodo 2014 m. spalio 15 d. ieškovės išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr.0003557. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-15/2008).
14. Ieškovė reikšdama reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo nurodo, kad D. B. įsigyta prekė apmokestinama taikant 0 procentų PVM tarifą, įgyvendinant PVM įstatymo 41 str. 1 d. (prekės eksportuojamos į trečiąją valstybę tiekėjo ar jo užsakymu kito asmens) - Direktyvos 2006/112/EB 146 (1) (a) straipsnio, sąlygas. D. B. per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą įsigytos prekės neišgabeno į trečiąją valstybę. Kadangi eksporto procedūra nebuvo užbaigta, taip pat negauta duomenų, kaip automobilis išvažiavo iš Lietuvos, UAB „Aurelinas“ Lietuvos valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo sumokėti 21% procentą nuo 12700 Eur, t.y. 2667 Eur PVM. Esant šioms ieškovo nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neanalizavo ir nepasisakė Dvišalės sutarties nuostatų taikymo aspektu.    
15. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, priimdamas ieškinį, teismas privalo aiškinti ex officio. Todėl atsižvelgiant į tai, kad tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos yra galiojanti sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose ir esant nustatytoms aplinkybėms, kad priežastis, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą yra Lietuvos Respublikoje, šis reikalavimas nėra kildinamas iš tarp šalių pasirašytos sutarties ir kitų teisėtų veiksmų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). 

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d.  nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                      Aušra Baubienė