ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant

ieškovei Z. B.,

ieškovų atstovei advokatei J. G.,

atsakovei G. K.,

atsakovų atstovui advokatui D. Ž.,

trečiojo asmens atstovei J. T.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Du meškiukai“ ir Z. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių Z. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Du meškiukai“ patikslintą ieškinį atsakovams M. K. ir G. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir A. J. dėl servituto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Du meškiukai“ ieškiniu ir bendraieškovės Z. B. ir UAB „Du meškiukai“ patikslintu ieškiniu atsakovams ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, prašė: 1. Nustatyti žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei UAB „Du meškiukai“  (viešpataujantis daiktas) ir žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei Z. B. (viešpataujantis daiktas) 398 kv. m ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę bet kada važiuoti visų rūšių transporto priemonėmis, o taip pat eiti atsakovams M. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), pagal matininkės G. V. (individualios veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019-08-01 parengtą servituto nustatymo schemą (planą servituto nustatymui), plane pažymėtą S1 (398 m2) ir koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-1; 2; įpareigoti atsakovus M. K. ir G. K. per 10 dienų nuo teismo sprendimo, nustatančio servitutą, įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą atsakovams M. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), trukdančią bandraieškovėms Z. B. ir UAB „Du meškiukai“ naudotis servitutu, nustatytu pagal matininkės G. V. (individualios veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019-08-01 parengtą servituto nustatymo schemą (planą servituto nustatymui), plane pažymėtą S1 (398 m2) ir koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-1; priteisti iš atsakovų M. K. ir G. K. bendraieškovėms Z. B. ir UAB „Du meškiukai“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. 

3.       Teismas pažymėjo, kad nesutinka, jog nustačius ieškovių prašomos apimties servitutą atsakovų teisės bus apribotos minimaliai. Pažymėjo, jog, kaip nurodė atsakovai, iš su pradiniu ieškiniu pateiktos servituto nustatymo schemos nustatyta, jog prašomas servitutas atsakovų žemės sklype numatytas pagal visą vakarinę ribą su ieškovės UAB „Du meškiukai“ sklypu (schemoje atkarpa 1-7). Šiomis aplinkybėmis teismas įsitikino išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėdamas ginčo vietovę. Teismas sprendė, jog, nustačius tokios apimties servitutą, atsakovai turėtų pašalinti tvorą, o ją vėl užtvėrus esamoje teritorijoje prie sandėliavimo patalpų nepakaktų sklypo tinkamai vykdyti vykdomą veiklą. Todėl teismas konstatavo, jog, tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo, nebūtų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, interesų proporcingumo ir atsakovų daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį bei nepagrįstai ribotų atsakovų teises ir pareigas prieš trečiuosius asmenis. Teismas pažymėjo, kad ieškovės turi galimybes spręsti daiktų savininkių interesų įgyvendinimo kitu būdu ir bendrai kaip bendraatsakovės naudotis šiaurės vakariniu privažiavimu.   

4.       Teismas pažymėjo, kad vienas iš esminių servituto ribojimų yra įtvirtintas Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje – sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Teismas sutiko su atsakovais, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovės įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į apskrities viršininką ar Nacionalinę žemės tarnybą dėl servituto nustatymo, todėl įsakymas dėl servituto nustatymo ir negalėjo būti priimtas.

5.       Teismas konstatavo, jog visą bylos nagrinėjimo laiką Z. B. ir UAB „Du meškiukai“ turėjo galimybę patekti prie savo statinių ir tai nesutrukdė jiems toliau vykdyti veiklos, kai atsakovai užtvėrė tvorą savo žemės sklype. Kiti pravažiavimai tiek Z. B., tiek UAB „Du meškiukai“ yra numatyti kitose vietose.

6.       Teismas sprendė, kad ieškovių nurodyta aplinkybė, jog kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepritaikytas sunkiasvoriam transportui, yra paneigta Šiaulių rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje priimta išvada, kurioje nurodyta, jog kelio Nr. (duomenys neskelbtini) būklė yra tinkama motorinių transporto priemonių eismui, važiuojamosios dalies plotis yra apie 4,5 m., kelio juostos plotis svyruoja nuo 8 iki 12 m., eismo saugumo užtikrinimo lygis vietinės reikšmės kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra analogiškas didžiajai daliai kelių, turinčių panašių parametrų, kuriais važinėja sunkiasvorės transporto priemonės. Ši Eismo saugumo posėdyje priimta išvada paneigia ieškovių pateiktą 2019-10-29 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, jog pirmas kelias nepritaikytas sunkiasvoriam transportui, duobėtas, žvyro danga, o apžiūrėjus kitą vietą, pro kurią ieškovei siūloma važiuoti, konstatuota, jog didelio gabarito transporto priemone privažiavimas negalimas, nes reiktų privažiuoti pro tarpą tarp dviejų pastatų, į kalną sustumtos atliekos.

7.       Teismas vertino, jog faktiškai kelias nesibaigia akligatviu, jis, kad ir duobėtas, bet pravažiuojamas, jungiasi su pravažiavimu Ž-6, ieškovių žemės sklypais ir yra tinkamas naudotis bei faktiškai yra naudojamas.

8.       Teismas nesutiko su ieškovėmis, jog bendrovės veiklai turėjo žymios įtakos naudojamas privažiavimas ir šių argumentų neįrodo ieškovių pateikta rašytinė bylos medžiaga, kadangi ieškovės turi nekliudomą galimybę patekti į savo žemės sklypus keliu nurodytu Nr. (duomenys neskelbtini).

9.       Teismas ginčo byloje neįžvelgė ieškovių teisių pažeidimo ir nurodė, kad nuo detaliojo plano patvirtinimo žymiai pasikeitė faktinė situacija. Teismas sprendė, jog prašomas nustatyti kelio servitutas ieškovėms objektyviai nėra būtinas, jo nustatymas, nors ir būtų patogus ieškovei, bet neproporcingai pažeistų ne tik atsakovų, bet ir trečiųjų asmenų interesus. Servitutų nustatymas šiuo atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio esmės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

10.       Apeliaciniu skundu ieškovės UAB „Du meškiukai“ ir Z. B. (toliau – ir apeliantės) prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti: nustatyti žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei Z. B. (viešpataujantis daiktas),  ir žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Du meškiukai“ (viešpataujantis daiktas),  398 kv. m. ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę bet kada važiuoti visų rūšių transporto priemonėmis, o taip pat eiti atsakovams M. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) pagal matininkės G. V. (individualios veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. rugpjūčio 1 d. parengtą servituto nustatymo schemą (planą servituto nustatymui), plane pažymėtą S1 (398 m2) ir koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-1; įpareigoti atsakovus M. K. ir G. K. per 10 dienų nuo teismo sprendimo, nustatančio servitutą, įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą atsakovams M. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), trukdančią ieškovėms uždarajai akcinei bendrovei „Du meškiukai“ ir Z. B. naudotis servitutu, nustatytu pagal matininkės G. V. (individualios veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. rugpjūčio 1 d. parengtą servituto nustatymo schemą (planą servituto nustatymui), plane pažymėtą S1 (398 m2) ir koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-1; priteisti iš atsakovų M. K. ir G. K. ieškovams Z. B. ir UAB „Du meškiukai“ visas šioje byloje ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui savo iniciatyva (ex officio) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių spręsti dėl niekinio sandorio galiojimo, t. y. pripažinti niekine ir negaliojančia 2017 m. rugsėjo 7 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė – valstybė (Lietuvos Respublika), atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, pardavė, o atsakovai M. K. ir G. K. nupirko 0,3046 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuo sandorio sudarymo momento (ab initio). Apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teritorijų planavimo dokumentų (inter alia detaliųjų planų) sąvoką, reikšmę, galiojimą ir taikymo tvarką; pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savininko teisių, nesusijusių su valdymo praradimu, gynimą; servituto nustatymo sąlygas (CPK 330 straipsnis); teismas skundžiamu sprendimu pažeidė imperatyvias materialinės teisės normas, reglamentuojančias niekinių sandorių pripažinimą negaliojančiais, o taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo pareigas, diskreciją, teismo procesinį elgesį ex officio, nustačius akivaizdžius niekinio sandorio požymius (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5 dalis; CPK 329 straipsnio 1 dalis); teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką nagrinėjamais byloje klausimais, netinkamai įvertino bylos įrodymus, pažeisdamas kasacinio teismo nustatytas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

11.2.                      Šioje byloje apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ir ieškinio ribas, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tesime iki 2020-09-30 sprendimo priėmimo ir nebuvo žinomos (arba nebuvo tinkamai nustatytos) nagrinėjat bylą apeliacinės instancijos teisme bei priimant 2021-03-03 nutartį.

11.3.                      Nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja Detaliojo plano sprendiniais pagrįstas, sutampantis viešasis (atsakovų, kitų (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų) ir privatus (ieškovių) interesas, kad prašomas nustatyti servitutinis kelias į ieškovių žemės sklypus (ir kitų (duomenys neskelbtini)gyventojų, juridinių asmenų žemės sklypus) būtų per atsakovų sklypą. Ši byla neabejotinai yra susijusi su viešuoju interesu, todėl apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą spręsti, ar šis interesas gali ir turi būti ginamas šioje byloje.

11.4.                      Naujai byloje paaiškėjo aplinkybės, patvirtinančios, jog valstybinis žemės sklypas, parduotas atsakovams, buvo suformuotas ir po to parduotas neteisėtai, t. y. ne pagal įstatymo reikalavimus: ne pagal galiojusį detalųjį planą ir be žemės valdos projekto, todėl imperatyvių įstatymo reikalavimų pažeidimas sukelia vieninteles įmanomas pasekmes – niekinio sandorio negaliojimą. Atsižvelgiant į tai, kad niekinio sandorio negalima patvirtinti ar pripažinti, teismas privalėjo pasisakyti, bet skundžiamame sprendime nepasisakė dėl aplinkinių žemės sklypų formavimo teisėtumo ir visiškai nevertino nagrinėjant bylą antrą kartą pirmosios instancijos teisme paaiškėjusių reikšmingų aplinkybių.

11.5.                      Teismas skundžiamame sprendime tinkamai neįvertino, jog šioje byloje ieškovė Z. B. ir ieškovė UAB „Du meškiukai“ reiškia visiškai skirtingus savarankiškus reikalavimus ir gina visiškai savarankiškas bei skirtingas teises, kiekvienos ieškovės teisėtus interesus.

11.6.                      Teritorijų planavimo dokumente - Detaliajame plane - buvo suprojektuotas ir numatytas servitutinis privažiavimas (kelio servitutas) būtent tokio ploto, pločio, konfigūracijos, kokio reikalauja šioje byloje ieškovė Z. B.. Tai reiškia, jog ieškovė Z. B. reikalauja laikytis Detaliojo plano sprendinių, kurie yra visiems privalomi. Pažymėtina, kad abiejų ieškovių prašomas nustatyti servitutas pagal matininkės G. V. parengtą Servituto nustatymo schemą, pateiktą į bylą, visiškai sutampa su 2002-03-25 Detaliojo plano sprendiniais. Ši aplinkybė lemia ieškovių reikalavimų dėl servituto nustatymo teisėtumą, ką patvirtina šiame apeliaciniame skunde žemiau nurodomi kasacinio teismo išaiškinimai.

11.7.                      Nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog 2002-03-25 patvirtintas Detalusis planas kada nors buvo pakeistas. Priešingai – trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir liudytoja apklausta vyriausioji architektė V. V. patvirtino, jog Detalusis planas niekuomet nebuvo keičiamas, jokių kitokių duomenų nepateikė ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys.

11.8.                      Nustačius, kad Detalusis planas galioja šiuo metu ir nepertraukiamai galiojo nuo jo patvirtinimo 2002-03-25, nustačius, kad jis nebuvo keičiamas ir nebuvo panaikintas, o taip pat nustačius, jog šiuo Detaliuoju planu buvo suplanuoti Detaliojo plano galiojimo ribose esančios (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos planavimo reglamentai, turi būti pripažinta, jog šis Detalusis planas ir visi jo sprendiniai, planavimo reglamentai nuo Detaliojo plano patvirtinimo 2002-03-25 buvo privalomi ir yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, visoms institucijoms (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, nurodytoje Detaliajame plane plano galiojimo ribose.

11.9.                      Skundžiamame teismo sprendime šis Detaliojo plano sprendinys (numatomas bendrai naudoti privažiavimas) kažkodėl neminimas, nors minimi kiti du Detaliajame plane numatyti pagalbiniai privažiavimai, iš kurių vienas „bus projektuojamas ateityje“, o kito „būklė labai bloga. Šis privažiavimas, jo tinkamai neįrengus (supilant tvirtus pagrindus bei įrengiant tinkamą viršutinė dangą ir suplaniruojant paviršių) gali būti numatomas tik kaip pagalbinis privažiavimas“.

11.10.                      Savaime suprantama, kad Z. B. neprivalėjo ir neturėjo galimybių kas dieną klausinėti valstybę atstovaujančios institucijos, kurios teisių perėmėja yra NŽT, ar jau formuojamas koks nors gretimas žemės sklypas, kad galėtų pareikšti savo, kaip viešpataujančio daikto savininkės valią. Teisės aktai privalėjo numatyti ir numatė institucijų pareigą informuoti ieškovę Z. B. apie teisę pareikšti savo valią dėl reikalingo servituto.

11.11.                      Dėl grubių įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų pažeidimų formuojant atsakovų žemės sklypą ir dėl ieškovės Z. B., kaip viešpataujančio daikto savininkės, neinformavimo apie teisę pareikšti valią dėl būtino ir reikalingo servituto ieškovė Z. B. ne dėl savo kaltės prarado galimybę realizuoti Detaliuoju planu numatytus sprendinius dėl privažiavimo prie ieškovės Z. B. žemės sklypo.

11.12.                      Nagrinėjant bylą nustatyta, kad valstybinės žemės sklypą, vėliau parduotą atsakovams, formavęs (kaip dabar yra aišku, neteisėtai, pažeidžiant Detaliojo plano ir tuo pačiu įstatymo reikalavimus) UAB „Koordimatas“ nekvietė ieškovės Z. B., sudarant 2008-05-12 Žemės sklypo ribų paženklinimo ir parodymo akto, nes Z. B. žemė sklypas jau buvo suformuotas ir įregistruotas, atliekant kadastrinius matavimus. Be kita ko, esame akcentavę, jog šiame Akte skyriuje „Žemės sklypui nustatyti servitutai“ nebuvo nieko pažymėta, nors visos grafos turėjo būti užpildytos. Tokiu būdu visiškai nepagrįsta yra teismo išvada, kad dar 2008 m. esą ieškovė Z. B. žinojusi apie formuojamą atsakovų žemės sklypą ir turėjusi galimybę pareikšti viešpataujančio daikto savininkės valią dėl servituto.

11.13.                      Kelias (duomenys neskelbtini), kuriuo siūloma važiuoti ieškovei Z. B., baigiasi prieš UAB „Šiaulių agrocentras“ teritoriją. Ieškovė Z. B. privalo važiuoti per šią svetimą teritoriją, vėliau - per savininko (duomenys neskelbtini) teritoriją, pažeidinėdama elementariausius saugumo reikalavimus, nes pravažiuoti įmanoma tik visai šalia pastato, 1 metro atstumu nuo jo ir po to - per UAB „Du meškiukai“ teritoriją. Teismo posėdžio metu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovė teigė, kad yra rengiamas projektas pratęsti kelio atkarpą, bet neaišku, ar šis projektas bus įgyvendintas ir kada jis bus įgyvendintas. Trečiojo asmens Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštu byloje nurodyta, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini)yra neinventorizuotas, taigi nėra aišku, kur yra jo pradžia, o kur jis baigiasi, tačiau neginčijamai nustatyta, jog šis kelias visiškai nesusisiekia su ieškovės Z. B. žemės sklypu.

11.14.                      Kategoriškai nesutinkame su teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovė Z. B., kaip atskiro daikto (žemės sklypo) savininkė, neturi jokių savininkės teisių vien dėl to, kad greta yra kitas žemės sklypas, priklausantis UAB „Du meškiukai“, kurios (duomenys neskelbtini) yra Z. B. ir kuri nuomojasi Z. B. žemės sklypą. Savininko teisės yra numatytos įstatymu. Kiekvienas savininkas turi teisę jas ginti ir reikalauti pašalinti bet kokius nuosavybės pažeidimus (CK 4.98 straipsnis), o reikalavimas nustatyti servitutą šioje byloje ir yra kildinamas iš savininko teisių pažeidimų. Įstatymas reikalauja, kad kiekvienas savarankiškas žemės sklypas turėtų savarankišką įteisintą ir įregistruotą privažiavimą nepriklausomai nuo gretimybių ir nuosavybės formos, todėl teismas nepagrįstai susiejo savarankišką ieškovės Z. B. reikalavimą nustatyti servitutą jos žemės sklype su ieškovės UAB „Du meškiukai“ teisėmis ir pareigomis.

11.15.                      Be prašomo nustatyti servituto ieškovės Z. B. žemės sklypo tinkamai naudoti galimybės nėra, nes nėra numatyta, kaip į jį patekti ir nėra galimybės į jį patekti kitaip, nei per prašomą nustatyti servitutą, kuris buvo numatytas dar 2002-03-25 patvirtintame Detaliajame plane ir nuo to laiko yra privalomas visiems (įskaitant ir atsakovus).

11.16.                      Šiuo metu ieškovė UAB „Du meškiukai“ neturi teisėto savarankiško įvažiavimo į savo žemės sklypą, privažiavimo prie savo nuosavybės teise valdomų ir ūkinėje veikloje naudojamų pastatų, nes atsakovams užtvėrus tvorą tokio privažiavimo nebėra. Priešingai, nei nurodoma teismo sprendime, keliu (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „Du meškiukai“ negali naudotis ne tik dėl kelio būklės: šis kelias nesiriboja su UAB „Du meškiukai“ žemės sklypu, taigi šiuo keliu ieškovė negali patekti į savo teritoriją. Kaip bebūtų vertinami byloje esantys duomenys apie kelio (duomenys neskelbtini) ilgį, akivaizdu, jog šis kelias baigiasi dar iki UAB „Šiaulių agrocentras“ naudojamos teritorijos (kuri kaip žemės sklypas nėra suformuota) ir su UAB „Du meškiukai“ žemės sklypu nesijungia. Dėl šios priežasties bendrovės naudojamas ar ją aptarnaujantis transportas į bendrovei priklausantį žemės sklypą gali patekti tik per svetimas teritorijas: per UAB „Šiaulių agrocentras“ naudojamą žemę, priklausančią valstybei, po to – per teritoriją prie savininko (duomenys neskelbtini) pastato, važiuodamas, kaip minėta, 1 m. atstumu nuo pastato, taip sukeliant pavojų turtui ir asmenims.

11.17.                      Ieškovės UAB „Du meškiukai“ vykdoma ūkinė komercinė veikla yra specifinė: medienos gamybai ir produkcijos išvežimui būtina nuolat naudoti sunkiasvorį krovininį transportą, ką pripažino ir teismas skundžiamame sprendime, tačiau kategoriškai nesutinka su nepagrįstu teismo argumentu, kad esą ieškovė UAB „Du meškiukai“ gali savo veiklą planuoti ir organizuoti taip, kad kelyje nesusitiktų įmonės partneriai, siunčiantys transportą medienai ir jos gaminiams vežti.

11.18.                      Teismas skundžiamame sprendime nevertino UAB „Du meškiukai“ į bylą pateiktų rašytinių įrodymų apie bendrovės veiklos apimtis ir neigiamus pokyčius dėl atsakovų užtverto iki 2019 m. naudoti servitutinio pravažiavimo.

11.19.                      Nepagrįstos ir neteisėtos teismo sprendime nurodomos aplinkybes apie tai, kad esą UAB „Du meškiukai“, kaip formuojamo viešpataujančio žemės sklypo savininkė, turėjo teisę ir galimybes pareikalauti nustatyti kelio servitutą ant tuo metu dar buvusios valstybinės žemės, išnuomotos R. Z.. Nustatyta, jog faktiniai šio žemės sklypo nuomininkai visuomet buvo atsakovai K., kurie nuo pat žemės sklypo formavimo pradžios 2008 m. veikė už nuomininką pagal įgaliojimą R. Z. ir kurie faktiškai naudojosi žemės sklypu, ant kurio prašoma nustatyti servitutą. Ši aplinkybė yra nustatyta pačių atsakovų pripažinimu teismo posėdyje, o taip pat viešojo registro duomenimis, dokumentais bei byloje esančiais oficialiais rašytiniais įrodymais dėl R. Z. atstovavimo žemės sklypo formavimo procedūrose. Tokiu būdu atsakovai gerai žinojo ir matė, kad ieškovė UAB „Du meškiukai“ naudojasi išimtinai tik vienu privažiavimu – įvažiavimu į savo žemės sklypą būtent per atsakovų naudojamą žemės sklypą.

11.20.                      Visiškai nepagrįstos yra skundžiamo teismo sprendimo išvados (69 p.) dėl byloje nedalyvaujančių asmenų galimo teisių pažeidimo ir/ ar gynimo. Teismas neturi teisės selektyviai remtis duomenimis, kurių negalima laikytis įrodymais, nes jų nebuvo jokios galimybės patikrinti. J. S. ir A. S., kurie buvo trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų ieškovės UAB „Du meškiukai“ pusėje, pakeitė poziciją ir ieškovų pozicijos nebepalaikė, paprašė juos pašalinti iš dalyvaujančių asmenų.

11.21.                      Teismas – net ir esant pirmosios instancijos teismui privalomų Šiaulių apygardos teismo 2021-03-03 nutarties nurodymų dėl pirmosios instancijos teisme pakartotinai nustatytinų aplinkybių - nepagrįstai netyrė ir nevertino, ar ieškovių prašomo nustatyti kelio servituto įvažiavimai į ieškovų sklypus bei išvažiavimas būtent per atsakovų žemės sklypą atitinka galiojančio Detaliojo plano sprendinius, reglamentus, numatytus privažiavimus. Teismui nustačius, jog prašomas nustatyti servitutas visiškai atitinka galiojančio Detaliojo plano sprendinius ir reglamentus, ieškinys turi būti tenkinamas visa apimtimi.

11.22.                      Tais atvejais, kai prašomas nustatyti servitutas jau buvo suprojektuotas, numatytas kaip reikalingas teritorijų planavimo dokumente, kuris yra galiojantis, ieškovai neprivalo iš naujo įrodinėti servituto būtinumo: aukščiau atlikta teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, jog toks servituto būtinumas jau yra įrodytas, o nepripažinti tokio servituto būtinumo galima tik išimtinais atvejais – pvz., susitarus viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkams, iš esmės pasikeitus aplinkybėms dėl naujai atsiradusių galimybių ir pan. Tokių sąlygų nagrinėjamoje byloje nėra.

11.23.                      Byloje nebuvo tirta, kokius suvaržymus ir kokius praradimus dėl servituto nustatymo patirs atsakovai, išskyrus tai, kad jie yra daikto savininkai ir kad jie iš principo nesutinka dėl bet kokio kišimosi į jų nuosavybę. Atsakovų teiginiai dėl galimų suvaržymų, veiklos trukdymo buvo įrodinėjami tik deklaratyviais atsakovų teiginiais ir atsakovės gestais išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Nebuvo nustatyta ir nebuvo nustatinėjama, koks atstumas yra būtinas atsakovų veiklai vykdyti; nebuvo pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog atsakovai nebegalės naudoti turto pagal paskirtį ar kad servitutas sukeltų kitokių nepatogumų – juo labiau, kad atsakovų su atsiliepimu į ieškinį pateikta sutartis dėl Vietos projekto vykdymo Nr. (duomenys neskelbtini) taip ir liko neįgyvendinama, jos terminas jau yra pasibaigęs.

12.       Ieškovė Z. B. ir jos atstovė advokatė J. G. teismo posėdyje palaikė ieškovių apeliacinį skundą bei skundo argumentus ir prašė jį tenkinti.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai M. K. ir G. K. prašo ieškovų skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Priešingai, nei teigia apeliantai, ši byla nėra susijusi su viešuoju interesu. Aplinkybė, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas kažkada priklausė valstybei, automatiškai nereiškia, kad nagrinėjamu atveju yra viešasis interesas, kadangi šioje byloje reikalavimai pareikšti išimtinai dėl ieškovų, privataus žemės sklypo savininkų, privataus intereso naudotis atsakovų privačiu žemės sklypu.

13.2.                      Apeliantų motyvai, neva byla yra dėl valstybinio žemės sklypo, kad viešoji nuosavybė skirta viešiesiems poreikiams tenkinti ir pan., nagrinėjamu atveju neturi jokios prasmės. Ieškovai aiškiai išreiškė poziciją, kad prašomas panaikinti sandoris yra tariamai neteisėtas tik todėl, kad žemės sklype iki jo perleidimo nebuvo nustatytas servitutas administraciniu aktu, ir būtent todėl jie pareiškė reikalavimą dėl sandorio panaikinimo – tikėdamiesi, kad po to servitutas administraciniu aktu visgi bus nustatytas, tačiau šis reikalavimas netenkintas ir ieškovai tokio apygardos teismo sprendimo neginčijo.

13.3.                      Patys apeliantai skunde nurodo, jog kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, įrodinėdami viešojo intereso pažeidimą, tačiau ieškovų interesus (o tuo pačiu ir viešąjį interesą) ginti buvo atsisakyta, nenustačius viešojo intereso pažeidimo fakto. Ieškovai atsisakymo neskundė.

13.4.                      Nagrinėjamu atveju iš pridėtos schemos matyti, kad ieškovų prašomas servitutas atsakovų žemės sklype numatytas palei visą vakarinę ribą. Toks reikalavimas neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų dėl minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Ieškovė UAB „Du meškiukai“ gali patekti į savo žemės sklypą iškart iš šiaurinės dalies, todėl servituto nustatymas palei visą atsakovų žemės sklypo vakarinę ribą yra perteklinis.

13.5.                      Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovės turi galimybę patekti į joms priklausantį žemės sklypą vietinės reikšmės vidaus keliu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš pradžių ieškovės motyvavo, kad šis kelias nepritaikytas sunkiasvoriam transportui, be to, ten pastatytas 8 t svorio transporto priemonių eismą ribojantis kelio ženklas, kurio pastatymą pačios savo aktyviais veiksmais ir inicijavo, taip nesąžiningai bandydamos susikurti reikalavimų tenkinimo prielaidas.

13.6.                      Ieškovėms nėra jokių objektyvių kliūčių naudotis minėtu keliu. Ieškovių motyvai, kad šis kelias nepritaikytas sunkiasvoriam transportui, yra teisiškai nereikšmingas, kadangi atsakovų žemės sklype apskritai nėra net tokių, kaip minėtas Nr. (duomenys neskelbtini), kelių. Ieškovės niekaip net tikėtinai nepagrindė aplinkybės, kad atsakovų žemės sklype, kurio dalimi ieškovės nori važinėti nustačius servitutą, yra įrengtas kelias, pritaikytas važinėti sunkiasvoriam transportui, ar kad jo danga įrengta bent šiek tiek geriau, nei minėto vidaus kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat neįsipareigojo prašomo nustatyti servituto zonoje įrengti kelią, tinkamą 40-48 t sąstatams važinėti.

13.7.                      Ieškovės teiginiai, neva be servituto įmonė negalės vykdyti veiklos ir pan., yra paneigta objektyvios realybės, t. y. veiklos vykdymu per visą ilgą bylinėjimosi laikotarpį. Be to, atsakovai pateikė vaizdo įrašus, patvirtinančius, kad UAB „Du meškiukai“ transportas sėkmingai įvažiuoja į ieškovų žemės sklypą, nekliudydamas atsakovų žemės sklypo.

13.8.                      Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į apskrities viršininką ar Nacionalinę žemės tarnybą dėl servituto nustatymo, todėl, vadovaujantis aukščiau pateiktais išaiškinimais, akivaizdu, kad įsakymas dėl servituto nustatymo ir negalėjo būti priimtas.

13.9.                      Ieškovių nurodoma aplinkybė, kad servitutas buvo suplanuotas jų rengtame detaliajame plane, visiškai nereiškia, jog toks servitutas privalėjo būti nustatytas administraciniu aktu, kadangi lygiai taip pat, kaip ir servitutą nustatant civiline tvarka teisme, privalo būti įvertintas jo būtinumas, atsižvelgiant į servitutą, kaip daiktinės teisės institutą reglamentuojančias Civilinio kodekso normas.

13.10.                      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad detaliojo plano sprendiniai, taip pat ir projektuojamos servitutinės sklypų zonos, galioja tik Z. B. metalinio sandėlio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, jog detaliuoju planu nėra nustatomi servitutai, o tik nurodoma teritorija, kurioje būtų taikomas servitutas, jį nustačius teisės aktuose numatyta tvarka.

13.11.                      Pažymėtina, kad keliukas, kuriuo nori važinėti ieškovės, net neegzistuoja (duomenys neskelbtini) kaimiškosios seniūnijos susisiekimo sistemos specialiajame plane, toje vietoje net nėra nuovažos iš krašto kelio ((duomenys neskelbtini) gatvės), tai reiškia, kad pirma Lietuvos automobilių Kelių direkcija turėtų įrengti nuovažą. Tačiau plane yra pažymėta kelias, kuriuo ieškovai patenka į savo sklypus šiuo metu.

13.12.                      Ieškovės neįrodė įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotų servituto būtinumo sąlygų egzistavimo, t. y. kad ieškovės be servituto nustatymo neturi kitos galimybės naudoti joms priklausančio daikto pagal paskirtį arba toks naudojimas būtų neproporcingai apsunkintas. Iš esmės ieškovės siekia atsakovų privačios nuosavybės sąskaita už 50,00 Eur per metus įsiteisinti sau alternatyvų patogesnį kelią.

13.13.                      Priešingai, nei teigia apeliantės, detalusis planas ir jo sprendiniai ne tik neturi privalomos galios sprendžiant dėl servituto nustatymo, bet šiuo klausimu netgi neturi didesnės įrodomosios galios.

13.14.                      Atsakovai, Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Šiaulių rajono Vietos veiklos grupė pasirašė trišalę sutartį, kurios pagrindu buvo skirta 42 546,91 Eur parama veiklos vykdymui. Nustačius servitutą, atsakovai nebegalėtų vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nes būtų suvaržyta nuosavybės teisė, valdomo sklypo naudojimo galimybės. 

14.       Atsakovė G. K. ir jos atstovas advokatas D. Ž. teismo posėdyje su ieškovių apeliaciniu skundu ir jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes.

15.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašo ginčą teismui spręsti savo nuožiūra. 

16.       Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė J. T. nuomonės dėl apeliacinio skundo tenkinimo ar netenkinimo neišreiškė. Bylos nagrinėjimo metu nurodė:

16.1.                      Nagrinėjamoje byloje aktualus Detalusis planas patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės valdybos 2002-03-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), TPDR įregistruotas 2020-05-26. Detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusios redakcijos (2001-04-19 – 2003-04-30) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad detalieji planai tvirtinti teikiami nustatyta tvarka suderinti, viešai apsvarstyti ir patikrinti teritorijų planavimo priežiūros institucijos. Detalieji planai įsigalioja patvirtinus juos nustatyta tvarka, todėl 2002-03-25 detalusis planas įsigaliojo ne nuo jo įregistravimo, o nuo 2002-03-26 dienos, nes detaliųjų planų galiojimas nebuvo siejamas su įregistravimu TPDR.

16.2.                      Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-12-16 įsakymu Nr. 402 patvirtinto Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento (toliau – Reglamentas) 8 punkte nustatyta, kad be privalomųjų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų, detaliųjų planų pagrindiniame brėžinyje nurodomos planuojamos teritorijos ribos, t.y. teritorija (žemės sklypas ar jų grupė), kuriai nustatomas teritorijos tvarkymo režimas; formuojamų ar jau suformuotų žemės sklypų ribos ir numeracija (pagal eksplikaciją); naujai formuojamų žemės sklypų kampų ir centro koordinatės, sklypo kraštinių ilgiai ir sklypo plotas; gatvių (kelių) raudonosios linijos. Reglamento 14 punkte nurodyta: „teritorijos tvarkymo režimui brėžinyje nurodyti naudojami sutartiniai ženklai (spalvos ir simboliai). Privalomieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai ir pasirinktųjų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų skaičius nurodomas šablone. Žymėjimo pavyzdys pateiktas 2 priede. Reglamento 2 priedo 9 lentelėje pateikti rekomenduojami simboliai, tarp kurių atvaizduotas reglamentas “detaliojo plano galiojimo riba” bei jį atvaizduojantis simbolis – 3 mm storio punktyrinė linija.

16.3.                       Detaliojo plano sprendinių pagrindiniame brėžinyje yra atvaizduota „detalaus planavimo projekto galiojimo riba“ – punktyrinė linija apimanti sutartiniuose žymėjimuose nurodytas „projektuojamų gyvenamųjų namų valdų sklypų ribas“, „projektuojamas ūkinio pastato žemės sklypo ribas“, „projektuojamas komercinių pastatų žemės sklypų ribas“, „projektuojamas gamybinių pastatų žemės sklypų ribas“. Taip pat Detaliojo plano pagrindinio brėžinio sutartiniuose žymėjimuose nurodyta, kad numatomos kitų pastatų žemės sklypų ribos (šiame projekte neprojektuojamos). Įvertinus pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas bei Detaliojo plano sprendinių pagrindinį brėžinį ir aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, kad „projekto užduotis – esančio metalinio arkinio sandėlio sklypo ribų nustatymas ir pastato funkcinės paskirties pakeitimas”, manytina, kad Detaliuoju planu suformuoti sklypai (nurodytos suformuotų žemės sklypų kampų koordinatės, sklypų kraštinių ilgiai ir sklypų plotai) prie pastatų pagrindinio brėžinio eksplikacijoje pažymėtų Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7. Įvertinus tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad Detaliojo plano sprendiniai tame tarpe ir projektuojamos servitutinės sklypų zonos galioja tik Z. B. metalinio sandėlio (projektuojamos medžio apdirbimo įmonės) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ), esančiame (duomenys neskelbtini).

16.4.                      Servitutai gali būti nustatomi įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais, o įstatymo nustatytais atvejais ir administraciniais aktais, todėl teritorijų planavimo dokumentu, šiuo atveju detaliuoju planu servitutai nėra nustatomi. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad „privažiavimai tarp visų projektuojamų sklypų numatomi visi be išimties servituto teisėmis“, o Detaliojo plano pagrindinio brėžinio sutartiniuose žymėjimuose nurodyta, kad projektuojamos servitutinės zonos. Taigi, Detaliojo plano sprendiniuose numatyti planuojami servitutai, t. y. tam tikri žemės plotai, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka siūloma nustatyti žemės servitutus, tačiau numatomo nustatyti servituto įbraižymas Detaliajame plane nereiškia servituto nustatymo, taip yra pažymima teritorija, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas servitutas būtų taikomas.

16.5.                      Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-12-16 įsakymu Nr. 402 patvirtinto Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamente servituto numatytas detaliajame plane yra nurodytas ne prie privalomųjų, bet prie papildomų reglamentų, todėl yra ne privalomojo pobūdžio, o rekomendacinis sprendinys.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18.       Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu.

19.       Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus.

Faktinės bylos aplinkybės        

20.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Du meškiukai“ nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė Z. B. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Jos vardu pastatas – sandėlis, įgytas 1999-10-05. Z. B. priklausantis žemės sklypas ir jame esantis sandėlis pagal 2012-12-10 neterminuotą nuomos sutartį išnuomotas ieškovei UAB „Du meškiukai“, kurios (duomenys neskelbtini) yra ieškovė Z. B..

21.       Ieškovės Z. B. prašymu pagal Šiaulių rajono vyr. architekto 2001-06-06 patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą buvo parengtas projektas, suprojektuotas sklypas prie ieškovei Z. B. nuosavybės teise priklausančių pastatų ir nustatyti planavimo reglamentai. Planavimo organizatoriai buvo Z. B. ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija. Projekto užduotis buvo esančio metalinio arkinio sandėlio sklypo nustatymas ir pastato funkcinės paskirties pakeitimas, kurioje numatoma veikla medienos perdirbimo įmonė.

22.       Šiaulių rajono savivaldybės valdyba 2002-03-25 sprendimu „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino detalųjį planą – žemės sklypo formavimo prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (sandėlio, dirbtuvių) ir planavimo reglamentų nustatymo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Detaliajame plane nustatyti projektuojamo žemės sklypo naudojimo apribojimai, susiję su gretimų sklypų savininkų ir naudotojų teisėmis projektuojamame sklype (nustatomi servitutai): a. teisė gretimų sklypų savininkams ir jų naudotojams eiti ir važiuoti projektuojamo sklypo (duomenys neskelbtini) teritorija: 2,25 (4,50 : 2) m pločio bendro pravažiavimo juosta prie rytines sklypo ribos, Servitutas Nr. 20; b. taip pat nustatomi servitutai, susiję su projektuojamo sklypo savininkų ir naudotojų teisėmis gretimuose sklypuose); c. teisė projektuojamo sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams naudotis bendruoju pravažiavimu - 4,50 m bendro pločio juosta - sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini) bei projektuojamo sklypo (duomenys neskelbtini)teritorijose, servitutas Nr. 20; d. teisė projektuojamo sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams naudotis bendruoju pravažiavimu esančios medinės lentpjūves numatomo sklypo teritorija, servitutas Nr. 20.

23.       Ieškovei Z. B. detaliuoju planu buvo nustatomi kiti privažiavimai: sprendiniuose nurodoma, jog esančio šiaurės vakarinio privažiavimo, nors ir naudojamo nagrinėjamos teritorijos pastatų savininkų ir naudotojų bei kitų gyventojų reikmėms, būklė yra labai bloga; šis privažiavimas, jo tinkamai neįrengus (supilant tvirtus pagrindus bei įrengiant tinkamą viršutinę dangą ir suplanuojant paviršių) gali būti numatomas tik kaip pagalbinis privažiavimas. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektuojamas naujas, nagrinėjamos teritorijos atžvilgiu iš pietryčių pusės privažiavimas iš plento (duomenys neskelbtini), tam panaudojant buvusią sunkiųjų traktorių įvažiavimo į gamybinio centro teritoriją trasą, tačiau patvirtinama, kad projektavimo metu minėtoje trasoje privažiavimo nėra, todėl, prieš jį statant, reikės parengti ir suderinti techninį projektą. Aiškinamajame rašte numatoma, kad šis naujai įrengtas privažiavimas įgalintų sumažinti sunkaus transporto srautus per pastatų Nr. 3 ir Nr. 4 teritorijas bei pagerintų gyvenamojo namo aplinkos kokybę, ypač sanitarines sąlygas ir saugumą.

24.       Ieškovė UAB „Du meškiukai“ 2014 metais inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Buvo suprojektuotas valstybinės žemės sklypas, privažiavimas į šį žemės sklypą buvo numatytas keliu į (duomenys neskelbtini), pažymėtu ir detaliajame plane privažiavimu Ž-6, taip buvo numatyta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, rengto matininko K. K., sprendinių brėžinyje, bet ne per besiribojantį atsakovų M. K. ir G. K. 0,3046 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Projektas patvirtintas NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Valstybinės žemės sklypas suformuotas NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“.

25.       Atsakovai M. K. ir G. K. nuo 2017-09-07 nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio paskirtis komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jame yra dirbtuvės, įgytos 2016-12-15 pagal pirkimo-pardavimo sutartį. 2017-08-17 priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatyta parduodamo žemės sklypo kaina ir atsakovams 2017-09-07 buvo parduotas valstybinės žemės sklypas. Pirkimo – pardavimo sutarties priedas yra žemės sklypo planas, kuris buvo parengtas pagal UAB ,,Kordimatas“ paruoštą kadastrinių matavimų bylą, kurioje yra Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, surašytas 2008-05-12. Akte eilutė prie servitutų nėra užpildyta. Sudarius valstybinės žemės pardavimo sutartį, atsakovai su Nacionaline mokėjimo agentūra ir Asociacija ,,Šiaulių rajono vietos veiklos grupė“ sudarė vietos projekto vykdymo sutartį, pagal kurią planuojama pritaikyti pastatą ir žemės sklypą sandėliavimo veiklai, dėl to buvo numatyta aptverti teritoriją segmentine tvora.

26.       Nekilnojamo turto registro įrašai patvirtina, jog servitutas ginčo sklype nebuvo įregistruotas. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės valdybos 2002-03-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ patvirtintas Detalusis planas buvo registruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, kur TPDR Nr. (duomenys neskelbtini) (senojoje versijoje Nr. (duomenys neskelbtini)), atnaujinta registravimo data (duomenys neskelbtini).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27.       Ieškovės apeliaciniame skunde teigia, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ir ieškinio ribas, nes, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, iš naujo paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki 2020-09-30 sprendimo priėmimo ir nebuvo žinomos (arba nebuvo tinkamai nustatytos) nagrinėjat bylą apeliacinės instancijos teisme bei priimant 2021-03-03 nutartį. Naujai byloje paaiškėjo aplinkybės, patvirtinančios, jog valstybinis žemės sklypas, parduotas atsakovams, buvo suformuotas ir po to parduotas neteisėtai, t. y. ne pagal įstatymo reikalavimus: ne pagal galiojusį detalųjį planą ir be žemės valdos projekto, todėl imperatyvių įstatymo reikalavimų pažeidimas sukelia vieninteles įmanomas pasekmes – niekinio sandorio negaliojimą. Atsižvelgiant į tai, kad niekinio sandorio negalima patvirtinti ar pripažinti, teismas privalėjo pasisakyti, bet skundžiamame sprendime nepasisakė dėl aplinkinių žemės sklypų formavimo teisėtumo ir visiškai nevertino nagrinėjant bylą antrą kartą pirmosios instancijos teisme paaiškėjusių reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir ieškinio ribas. Jeigu apeliančių manymu iš naujo paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tesime iki 2020-09-30 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo priėmimo ir nebuvo žinomos (arba nebuvo tinkamai nustatytos) nagrinėjat bylą apeliacinės instancijos teisme bei priimant 2021-03-03 Šiaulių apygardos teismo nutartį, apeliantės turi kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi teisės nagrinėjamoje byloje kvestionuoti civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusio teismo sprendimo.

29.       Taip pat nepagrįstais vertintini apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja Detaliojo plano sprendiniais pagrįstas, sutampantis viešasis (atsakovų, kitų (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų) ir privatus (ieškovių) interesas, kad prašomas nustatyti servitutinis kelias į ieškovių žemės sklypus (ir kitų (duomenys neskelbtini) gyventojų, juridinių asmenų žemės sklypus) būtų per atsakovų sklypą. Nagrinėjamoje byloje reikalavimai pareikšti išimtinai dėl ieškovių, privačių žemės sklypo savininkių, privataus intereso naudotis atsakovų privačiu žemės sklypu, todėl ši byla nėra susijusi su viešuoju interesu.

30.       Apeliantės teigia, kad teritorijų planavimo dokumente - Detaliajame plane - buvo suprojektuotas ir numatytas servitutinis privažiavimas (kelio servitutas) būtent tokio ploto, konfigūracijos, kokio reikalauja šioje byloje ieškovės. Tai reiškia, jog ieškovės reikalauja laikytis Detaliojo plano sprendinių, kurie yra visiems privalomi. Abiejų ieškovių prašomas nustatyti servitutas pagal matininkės G. V. parengtą Servituto nustatymo schemą, pateiktą į bylą, visiškai sutampa su 2002-03-25 Detaliojo plano sprendiniais. Nustačius, kad Detalusis planas galioja šiuo metu ir nepertraukiamai galiojo nuo jo patvirtinimo 2002-03-25, nustačius, kad jis nebuvo keičiamas ir nebuvo panaikintas, o taip pat nustačius, jog šiuo Detaliuoju planu buvo suplanuoti Detaliojo plano galiojimo ribose esančios (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos planavimo reglamentai, turi būti pripažinta, jog šis Detalusis planas ir visi jo sprendiniai, planavimo reglamentai nuo Detaliojo plano patvirtinimo 2002-03-25 buvo privalomi ir yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, visoms institucijoms (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, nurodytoje Detaliajame plane plano galiojimo ribose. Iš esmės servituto nustatymo būtinumą ieškovės grindžia tuo, kad jį privalu nustatyti pagal 2002-03-25 UAB „Du meškiukai“ žemės sklypo detalųjį planą, kuris buvo viešame registre įregistruotas bylos nagrinėjimo metu. 

31.       Šiaulių rajono savivaldybės valdyba 2002-03-25 sprendimu „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino detalųjį planą – žemės sklypo formavimo prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (sandėlio, dirbtuvių) ir planavimo reglamentų nustatymo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Detaliajame plane nustatyti projektuojamo žemės sklypo naudojimo apribojimai, susiję su gretimų sklypų savininkų ir naudotojų teisėmis projektuojamame sklype (nustatomi servitutai): a. teisė gretimų sklypų savininkams ir jų naudotojams eiti ir važiuoti projektuojamo sklypo (duomenys neskelbtini) teritorija: 2,25 (4,50 : 2) m pločio bendro pravažiavimo juosta prie rytines sklypo ribos, servitutas Nr. 20; b. taip pat nustatomi servitutai, susiję su projektuojamo sklypo savininkų ir naudotojų teisėmis gretimuose sklypuose); c. teisė projektuojamo sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams naudotis bendruoju pravažiavimu - 4,50 m bendro pločio juosta - sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini) bei projektuojamo sklypo (duomenys neskelbtini)teritorijose, servitutas Nr. 20; d. teisė projektuojamo sklypo (duomenys neskelbtini)savininkams ir naudotojams naudotis bendruoju pravažiavimu esančios medinės lentpjūves numatomo sklypo teritorija, servitutas Nr. 20.

32.       Pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad teritorijų planavimo dokumentais servitutai nėra nustatomi, tokios galimybės teisės aktai nenumato, teritorijų planavimo dokumentuose nurodomi tik servitutų projektiniai pasiūlymai. Tam, kad projektiniai pasiūlymai taptų realiomis daiktinėmis teisėmis, būtina atlikti atitinkamas procedūras, t. y. nustatyti servitutus administraciniu aktu, sandoriu, teismo sprendimu. Aktualios Žemės įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Tokia Žemės įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2010-07-01, iki šio momento kompetentingu subjektu aptariamiems veiksmams atlikti buvo apskrities viršininkas. 

33.       Vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs būtinybę atskirti teritorijų planavimo veiksmą nuo servituto nustatymo (2014-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2009-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Rengiant žemės sklypo planą, kuris atitinka teritorijų planavimo dokumento rengimo stadiją, Žemės įstatymo 23 straipsnio prasme servitutai nėra nustatomi, tik reikalaujama juos numatyti bei suprojektuoti žemės sklypo plane (2013-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi žemės servituto nustatymas galimas tik kompetentingų subjektų konkrečiu sprendimu, bet ne kitu dokumentu, pavyzdžiui, detaliuoju planu. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos nurodomą teisių pažeidimą galėtų sukelti administracinis aktas, kuriuo bus nustatyti ir jo pagrindu įregistruoti servitutai, o ne savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas detalusis planas.

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovių nurodoma aplinkybė, kad servitutas buvo suplanuotas jų rengtame detaliajame plane, nereiškia, jog toks servitutas privalėjo būti nustatytas administraciniu aktu, kadangi lygiai taip pat kaip ir servitutą nustatant civiline tvarka teisme, privalo būti įvertintas jo būtinumas, atsižvelgiant į servitutą, kaip daiktinės teisės institutą reglamentuojančias Civilinio kodekso normas – kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.), kad kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 str.2 d.) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019; kt.).

35.       Nepagrįstais vertintini ir apeliacinio skundo argumentai, jog, tais atvejais, kai prašomas nustatyti servitutas jau buvo suprojektuotas, numatytas kaip reikalingas teritorijų planavimo dokumente, kuris yra galiojantis, ieškovės neprivalo iš naujo įrodinėti servituto būtinumo: toks servituto būtinumas jau yra įrodytas, o nepripažinti tokio servituto būtinumo galima tik išimtinais atvejais – pvz., susitarus viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkams, iš esmės pasikeitus aplinkybėms dėl naujai atsiradusių galimybių ir pan. Iš esmės savo reikalavimą nustatyti servitutą ieškovės grindžia aplinkybe, kad servitutas jau yra numatytas Šiaulių rajono savivaldybės valdybos 2002-03-25 sprendimu „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame detaliajame plane dėl žemės sklypo formavimo prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (sandėlio, dirbtuvių) ir planavimo reglamentų nustatymo (duomenys neskelbtini). 

36.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai reikalavimas nustatyti kelio servitutą atitinka galiojančių detaliųjų planų sprendiniais nustatytą privalomą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, ieškovas neprivalo papildomai įrodinėti, kad servitutas, kaip toks, yra objektyviai būtinas, kad tai yra vienintelis būdas išspręsti ieškovo interesų įgyvendinimą, kad jis išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Teismas dėl konkretaus servituto nustatymo nusprendžia įvertinęs tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumą, taip pat išspręsdamas servituto atlygintinumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-63-701/2016).

37.       Pagal Valstybės teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnį vienas iš detaliojo planavimo objektų yra žemės sklypas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad detalusis planas, kuriuo remiasi ieškovės, buvo rengtas ne vietovei, o žemės sklypui. Pagal minėto įstatymo 20 straipsnio 4 dalį detalusis planas (programa ir sprendiniai) turi neprieštarauti galiojančiam bendrajam planui, o nagrinėjamu atveju nei bendrojo plano, nei vietovei, kurioje randasi ieškovių sklypai, detalusis planas nebuvo rengtas. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo Valstybinės teritorijų planavimo tarnybos argumentais, kad detaliojo plano projekto užduotis buvo esančio metalinio arkinio sandėlio sklypo ribų nustatymas ir pastato funkcinės paskirties pakeitimas, o detaliuoju planu buvo suformuoti sklypai (nurodytos suformuotų žemės sklypų kampų koordinatės, sklypų kraštinių ilgiai ir sklypų plotai) prie pastatų pagrindinio brėžinio eksplikacijoje pažymėtų Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7. Todėl detaliojo plano sprendiniai, tame tarpe ir projektuojamos servitutinės sklypų zonos, galioja tik Z. B. metalinio sandėlio (projektuojamos medžio apdirbimo įmonės) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ), esančiame (duomenys neskelbtini), o ne už žemės sklypo ribų. Šiuo metu atsakovų žemės sklypo plane nėra numatyti jokie servitutai, byloje nėra duomenų, kad atsakovų žemės sklypas būtų suformuotas pažeidžiant ieškovės žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, kurie neišeina už žemės sklypo ribų.

38.       Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse pažymima, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, tiek nustatomas, tiek dėl jo pabaigos sprendžiama pagal civilinės teisės normas. Teritorijų planavimo dokumentuose gali būti suprojektuojamas kelias servitutui nustatyti, tačiau servitutas nustatomas tik įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimu, o įstatymo nurodytais atvejais – administraciniu aktu (CK 4.124 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 23 punktas). Kai teisme priimamas sprendimas dėl servituto nustatymo, tai yra įvertinami šalių interesai ir aplinkybės, kurios yra svarbios servituto dydžiui. Jos gali sutapti, bet gali ir nesutapti su ta aplinkybių visuma, kuri yra įvertinama ir yra svarbi tvirtinant teritorinio planavimo dokumentus su siūlymais dėl servituto nustatymo. Atitinkamai siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų teritorinio planavimo dokumentuose nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui, nors juose gali būti tam tikrų duomenų apie servituto būtinumą ar jo dydį.

39.       Viena vertus, tai reiškia, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų, iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo, dydžio ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių (CPK 177 straipsnis). Kita vertus, jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 straipsniai), todėl servitutui ir jo dydžio nustatymui teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys su siūlymais gali būti vertinami kaip vienas iš įrodymų (CPK 185 straipsnis). Jeigu jų ir kitų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio yra pakankami, atitinka įstatymo reikalavimus ir šalių interesus tiek, kad patenkina viešpataujančiojo daikto poreikius ir pernelyg nesuvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teisių, tai teismas gali patvirtinti prašomą servitutą tokį, koks buvo siūlymuose.  Kitu atveju teismas gali nepatvirtinti siūlyme dėl servituto projektuoto servituto dydžio, jeigu minėtų reikalavimų toks siūlymas neatitiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021).

40.       Apeliantės nurodo, kad be prašomo nustatyti servituto ieškovės Z. B. žemės sklypo tinkamai naudoti galimybės nėra, nes nėra numatyta, kaip į jį patekti ir nėra galimybės į jį patekti kitaip, nei per prašomą nustatyti servitutą, kuris buvo numatytas dar 2002-03-25 patvirtintame detaliajame plane ir nuo to laiko yra privalomas visiems (įskaitant ir atsakovus). Taip pat nurodo, kad šiuo metu ieškovė UAB „Du meškiukai“ neturi teisėto savarankiško įvažiavimo į savo žemės sklypą, privažiavimo prie savo nuosavybės teise valdomų ir ūkinėje veikloje naudojamų pastatų, nes, atsakovams užtvėrus tvorą, tokio privažiavimo nebėra. Priešingai nei nurodoma teismo sprendime, keliu (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „Du meškiukai“ negali naudotis ne tik dėl kelio būklės: šis kelias nesiriboja su UAB „Du meškiukai“ žemės sklypu, taigi šiuo keliu ieškovė negali patekti į savo teritoriją. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

41.       Nagrinėjamu atveju ieškovės prašo nustatyti žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei UAB „Du meškiukai“ (viešpataujantis daiktas) ir žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei Z. B. (viešpataujantis daiktas) 398 kv. m ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę bet kada važiuoti visų rūšių transporto priemonėmis, o taip pat eiti atsakovams M. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) pagal matininkės G. V. (individualios veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019-08-01 parengtą servituto nustatymo schemą (planą servituto nustatymui), plane pažymėtą S1 (398 m2) ir koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais (duomenys neskelbtini).

42.       Bylos duomenimis nustatyta, kad prašomas servitutas atsakovų žemės sklype numatytas pagal visą vakarinę ribą su ieškovės UAB „Du meškiukai“ sklypu (schemoje atkarpa 1-7). Šiomis aplinkybėmis įsitikino pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėdamas ginčo vietovę. Detaliojo plano Aiškinamajame rašte numatyta, kad naujai įrengtas privažiavimas įgalintų sumažinti sunkaus transporto srautus per pastatų Nr. 3 ir Nr. 4 teritorijas bei pagerintų gyvenamojo namo aplinkos kokybę, ypač sanitarines sąlygas ir saugumą. Tokį projektą pasirašė ieškovė Z. B., nurodydama, jog su projekto sprendiniais sutinka ir tvirtina. Kitas sprendimas dėl privažiavimo ieškovei UAB „Du meškiukai“ yra numatytas 2014 m., kai ji inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Buvo suprojektuotas valstybinės žemės sklypas, privažiavimas į šį žemės sklypą buvo numatytas keliu į (duomenys neskelbtini), pažymėtu ir detaliajame plane Ž-6, taip buvo numatyta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, rengto matininko K. K., sprendinių brėžinyje, bet ne per besiribojantį atsakovų 0,3046 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Projektas patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-07-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Su atsiliepimu, tripliku į bylą pateiktos fotonuotraukos, taip pat patvirtina faktą, kad UAB „Du meškiukai“ savo veikloje naudojasi esamais vietinės reikšmės vidaus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Z. B. yra suformuotas žemės sklypas 2002 m. rugpjūčio mėn., kuriame patekimas į jos žemės sklypą yra numatytas per projektuojamą kelią pietrytinėje žemės sklypo. Detaliojo plano užduotis buvo metalinio arkinio sandėlio sklypo nustatymas ir pastato funkcinės paskirties pakeitimas, juo buvo projektuojamas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), medienos apdirbimo įmonei, plano sprendiniuose taip pat nurodomas esamas šiaurės vakarinis privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) kaimo ((duomenys neskelbtini)), jį įvardijus pagalbiniu buvo numatytas kitas projektuojamas privažiavimas iš pietryčių pusės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nepagrįsti ieškovių argumentai, kad joms iš turimo žemės sklypo be atsakovams nustatytino servituto nėra galimybės susisiekti bei išvažiuoti į kelią (duomenys neskelbtini).

43.       Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, jog ieškovių teiginiai, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini)yra nepritaikytas sunkiasvoriam transportui, yra paneigti Šiaulių rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje priimta išvada, kurioje nurodyta, jog kelio Nr. (duomenys neskelbtini) būklė yra tinkama motorinių transporto priemonių eismui, važiuojamosios dalies plotis yra apie 4,5 m., kelio juostos plotis svyruoja nuo 8 iki 12 m., eismo saugumo užtikrinimo lygis vietinės reikšmės kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra analogiškas didžiajai daliai kelių, turinčių panašių parametrų, kuriais važinėja sunkiasvorės transporto priemonės. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėjo ginčo vietovę ir įvertino, kad prasilenkti sunkiasvorėms transporto priemonėms kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra galima. Tačiau byloje liudytojai V. B. ir A. A. parodė, kad bendrovė gali planuoti medienos atsivežimą ir produkcijos išvežimą pagal poreikį bei planuoti ir numatyti, kad nesusidarytų neprasilenkiančio sunkiojo transporto srautai kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) ar privažiavime ((duomenys neskelbtini)) bei bendrovės teritorijoje, tai reiškia, jog yra galimybė keliu Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoti sunkiasvoriam transportui, tik ieškovė turi sureguliuoti transporto srautą.

44.       Apeliantės teigia, jog nenustatyta, kur yra kelio Nr. (duomenys neskelbtini) pradžia ir kur – pabaiga. Tačiau atsakovų į bylą pateiktas 2021-09-23 antstolio faktinių aplinkybių protokolas patvirtina aplinkybes, kad kelias yra pravažiuojamas ir jungiasi su pravažiavimu (duomenys neskelbtini), ieškovių žemės sklypais, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) neturi pradžios ir pabaigos.

45.       Tačiau pažymėtina, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, tiek nustatomas, tiek dėl jo pabaigos sprendžiama pagal civilinės teisės normas. Teritorijų planavimo dokumentuose gali būti suprojektuojamas kelias servitutui nustatyti, tačiau servitutas nustatomas tik įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimu, o įstatymo nurodytais atvejais – administraciniu aktu (CK 4.124 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 23 punktas). Kai teisme priimamas sprendimas dėl servituto nustatymo, tai yra įvertinami šalių interesai ir aplinkybės, kurios yra svarbios servituto dydžiui. Jos gali sutapti, bet gali ir nesutapti su ta aplinkybių visuma, kuri yra įvertinama ir yra svarbi tvirtinant teritorinio planavimo dokumentus su siūlymais dėl servituto nustatymo. Atitinkamai siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų teritorinio planavimo dokumentuose nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui, nors juose gali būti tam tikrų duomenų apie servituto būtinumą ar jo dydį. Viena vertus, tai reiškia, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų, iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo, dydžio ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių (CPK 177 straipsnis). Kita vertus, jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 straipsniai), todėl servitutui ir jo dydžio nustatymui teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys su siūlymais gali būti vertinami kaip vienas iš įrodymų (CPK 185 straipsnis). Jeigu jų ir kitų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio yra pakankami, atitinka įstatymo reikalavimus ir šalių interesus tiek, kad patenkina viešpataujančiojo daikto poreikius ir pernelyg nesuvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teisių, tai teismas gali patvirtinti prašomą servitutą tokį, koks buvo siūlymuose. Kitu atveju teismas gali nepatvirtinti siūlyme dėl servituto projektuoto servituto dydžio, jei

46.       Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės neįrodė servituto būtinumo ir svarbos privažiuoti prie jų valdomų žemės sklypų per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog prašomas nustatyti kelio servitutas ieškovėms objektyviai nėra būtinas, jo nustatymas, nors ir būtų patogus ieškovėms, tačiau neproporcingai pažeistų ne tik atsakovų, bet ir trečiųjų asmenų interesus. Servitutų nustatymas šiuo atveju neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės.

47.       Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

48.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovių pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovių apeliacinį skundą, ieškovėms neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

50.       Atsakovai prašo iš ieškovių priteisti jų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1400,00 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jos atsakovams priteistinos iš ieškovių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovams M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB ,,Du meškiukai“ (įmonės kodas 145397778) ir ieškovės Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1400,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.