Administracinė byla Nr. AS-1370-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04748-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymos panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja D. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2015 m. rugpjūčio 26 d. pažymos Nr. (6.1-2015-110)-PER-114 (toliau – ir Pažyma) dalį, kurioje pripažinta, kad D. B. savo veiksmais pažeidė J. D. teisę ir teisėtą interesą į mokslą (neformalųjį švietimą) bei Pažymos dalį, kurioje pasiūlyta mokytojai D. B. spręsti ir priimti sprendimus (susitarimus) dėl šokių būrelio veiklos atkūrimo (tęsimo).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi (b. l. 40–41) nutarė pareiškėjos D. B. skundą atsisakyti priimti ir, įsiteisėjus nutarčiai, skundą ir žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai D. B..

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 15, 22, 88 straipsniais, 2 straipsnio 14 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Teismas darė išvadą, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).

Pareiškėja teismui skundė Kontrolieriaus Pažymą, kuri priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių  apsaugos kontrolieriaus įstatymo 23 straipsnio 1–4 dalimis, 24 straipsnio 7 punktu. Teismas pažymėjo, kad Kontrolierius pagal jam suteiktą kompetenciją Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 24 straipsnyje turi teisę siūlyti juridinio asmens, kuris savo veiksmais ar neveikimu pažeidė vaiko teises ar jo teisėtus interesus, steigėjui (dalyviui) svarstyti klausimą dėl tolesnės juridinio asmens veiklos atkreipti asmenų dėmesį į kitus vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimus ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme nėra nustatytos Kontrolieriaus priimamų sprendimų apskundimo tvarkos.

Kontrolierius Pažymos 1 punkte nusprendė: atkreipti Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos mokytojos D. B. dėmesį į tai, kad savo veiksmais pažeidė J. D. teisę ir teisėtą interesą į mokslą (neformalųjį švietimą) (pažymos išvadų 8.8–8.10 punktai): 2 punkte – siūlyti Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos mokytojai D. B. priimant sprendimus įvertinti visas galimas tokių sprendimų priėmimo pasekmes vaikams bei imtis priemonių, jog būtų tinkamai užtikrintas vaiko interesų prioritetiškumo principo, įpareigojančio visus asmenis imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų atsižvelgti į vaiko teisėtus interesus,  įgyvendinimas.  Įvertinus ginčijamų Pažymos punktų turinį, buvo matyti, kad atkreipiamas pareiškėjos dėmesys, jai siūloma įvertinti priimamų sprendimų priėmimo pasekmes vaikams bei imtis priemonių, jog būtų tinkamai užtikrintas vaiko interesų prioritetiškumo principo įgyvendinimas. Tokia formuluotė rodo, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtų valinių sprendimų, kurie galėtų jai sukelti neigiamas pasekmes. Skunde pareiškėja ginčija Pažymos dalį, kurioje pripažinta, kad  D. B. savo veiksmais pažeidė J. D. teisę ir  teisėtą interesą į mokslą (neformalųjį švietimą), tačiau pareiškėja nurodo nevisą Pažymos 1 punkto formuluotę, kurioje atkreipiamas pareiškėjos dėmesys, kad ji savo veiksmais pažeidė J. D. teisę ir teisėtą interesą į mokslą (neformalųjį šveitimą). Įvertinus Pažymos turinį ir jos rezoliucinę dalį, daryta išvada, kad ši Pažyma pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Taigi, pareiškėjos ginčas nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pareiškėja su skundu pateikė ir mokėjimo nurodymą, kuriuo ji 2015 m. rugsėjo 28 d. sumokėjo 28 Eur žyminio mokesčio. Kadangi skundą atsisakytina priimti, tai pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ  42 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

III.

D. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį ir spręsti klausimą iš esmės – priimti jos skundą (b. l. 45–47).

Atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Pažymos formuluotė reiškia, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtų valinių sprendimų, kurie galėtų sukelti neigiamas pasekmes, yra formali ir nepagrįsta. Mano, kad iš skundžiamos Pažymos turinio ir rezoliucinėje dalyje naudojamų formuluočių yra akivaizdu, jog Kontrolierius konstatavo, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė vaiko teisę ir teisėtą interesą į mokslą (neformalųjį švietimą), todėl ir atkreipia jos dėmesį bei siūlo jai atlikti tam tikrus veiksmus. Būtent tokia formuluotė, t. y. nors ir netiesioginis konstatavimas apie padarytus vaiko teisių pažeidimus, gali turėti jai neigiamų teisinių pasekmių bei tapti pagrindu priimant jos atžvilgiu tam tikrus sprendimus. Tvirtina, jog jei Kontrolierius nekonstatuotų tam tikrų pažeidimų, jis negalėtų į šiuos pažeidimus atkreipti dėmesio bei siūlyti atlikti tam tikrų veiksmų ar laikytis tam tikro elgesio. Atkreipia dėmesį, jog D. B. taip pat skundė ir Pažymos dalį, kuria Kontrolierius siūlo jai spręsti ir priimti sprendimus (susitarimus) dėl šokių būrelio veiklos atkūrimo (tęsimo), bet dėl šios skundo dalies nepasisakė. Tokių klausimų sprendimas nėra jos kompetencija, todėl ši Pažymos dalis tiesiogiai pažeidžia jos teises, taigi, yra ginčo objektas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos D. B. skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., administracinės bylos Nr. AS556-341/2009, AS63-404/2009, AS492-54/2012, kt.), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7‑121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. pažymos Nr. (6.1.-2015-110)PER-114 dalį, kuria pripažinta, kad D. B. savo veiksmais pažeidė J. D. teisę ir teisėtą interesą į mokslą (neformalųjį švietimą), ir dalį, kuria pasiūlyta mokytojai D. B. spręsti ir priimti sprendimus (susitarimus) dėl šokių būrelio veiklos atkūrimo (tęsimo).

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 24 straipsnis nustato, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierius priima sprendimą: 1) įspėti asmenis, pažeidusius vaiko teises ar jo teisėtus interesus; 2) įspėti asmenis ir pagal savo kompetenciją siūlyti fiziniams ar juridiniams asmenims pašalinti veiklos trūkumus ar teisės aktų pažeidimus, dėl kurių yra pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ir jo teisėti interesai; 3) siūlyti juridinio asmens, kuris savo veiksmais ar neveikimu pažeidė vaiko teises ar jo teisėtus interesus, steigėjui (dalyviui) svarstyti klausimą dėl tolesnės juridinio asmens veiklos; 4) siūlyti taikyti (inicijuoti) drausminę (tarnybinę), administracinę, civilinę ar baudžiamąją atsakomybę asmenims, pažeidusiems vaiko teises ir jo teisėtus interesus; 5) siūlyti prokurorui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo; 6) siūlyti įstatymų nustatyta tvarka panaikinti ar pakeisti teisės aktams, reglamentuojantiems vaiko teises ir jo teisėtus interesus, prieštaraujančius sprendimus ar sustabdyti prieštaraujančių sprendimų galiojimą arba siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ar biurokratizmo; 7) atkreipti asmenų dėmesį į aplaidumą darbe, teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą, piktnaudžiavimą, biurokratizmą arba kitus vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimus ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos; 8) pranešti Respublikos Prezidentui, Seimui ar Ministrui Pirmininkui apie ministrų ar kitų Respublikos Prezidentui, Seimui ar Vyriausybei atskaitingų pareigūnų padarytus vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimus; 9) skundą pripažinti nepagrįstu; 10) tyrimą, pradėtą savo iniciatyva, baigti, jeigu pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, nepasitvirtina; 11) atsisakyti nagrinėti skundą; 12) skundo nagrinėjimą nutraukti.

Pažymos 1 punktu nuspręsta atkreipti Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos mokytojos D. B. dėmesį į tai, kad savo veiksmais pažeidė J. D. teisę ir teisėtą interesą į mokslą (neformalųjį švietimą) (pažymos išvadų 8.8–8.10 punktai), 2 punktu – siūlyti Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktoriui V. Ž., mokytojai D. B. bei kitiems gimnazijos bendruomenės nariams dar kartą spręsti bei priimti pozityvius sprendimus (susitarimus) dėl šokių būrelio veiklos atkūrimo (tęsimo), siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus bei galimybę J. D. bei kitiems mokiniams šokti ir pan.

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčijamos Pažymos dalys yra susijusios su Kontrolieriaus sprendimu atkreipti dėmesį į D. B. veiksmais pažeistas vaiko teises ir teisėtus interesus bei pasiūlyti D. B. spręsti klausimą dėl šokių būrelio veiklos atkūrimo (tęsimo). Jokių privalomo pobūdžio sprendimų Pažyma D. B. atžvilgiu nėra priimta, ji (Pažyma) pati savaime pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (dalyku). 

Pažymėtina, jog nors pareiškėja atskirajame skunde ir teigia, kad Pažyma gali turėti jai neigiamų teisinių pasekmių, ji tokių pasekmių nenurodė.

Atskirojo skundo teiginiai, kad Pažyma pažeidžia pareiškėjos teises dėl to, kad klausimų dėl šokių būrelio veiklos atkūrimo (tęsimo) sprendimas nėra jos kompetencija, nėra pagrįsti, kadangi šia Pažymos dalimi yra vėlgi išreiškiamas tik siūlymas, kuriuo nėra nustatyta jokių privalomo pobūdžio įpareigojimų.

Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiama Pažymos dalis nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.              

Teisėjai                                                                                    Audrius Bakaveckas

                                                                                                Arūnas Dirvonas

                                                                                                Veslava Ruskan