Civilinė byla Nr. e3K-3-231-969/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15316-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.2; 2.6.10.3; 3.2.4.8.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Neringos savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos, tiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl mišrios kaltės ir nuostolių sumažinimo viešojo administravimo subjektui, kai yra nukentėjusio asmens kaltė dėl atsiradusių nuostolių.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 12 085 Eur negautų pajamų, 347,54 Eur tiesioginių nuostolių, 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-569-583/2013 panaikintas Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. V13-91, todėl liko galioti 2013 m. sausio 4 d. protokolas, kuriuo atrankos komisija suteikė ieškovei pirmumo teisę įsigyti leidimą žaidimams ir mažiesiems atrakcionams vietoje Nr. 10.8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi byloje Nr. A442-56/2014 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Dėl neteisėtu pripažinto Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ieškovei atimta galimybė užsiimti suplanuota veikla, todėl ji negavo planuotų pajamų, patyrė ir turtinę, ir neturtinę žalą, be to, jai nebuvo grąžinta įmokėta rinkliava.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos 12 085 Eur negautų pajamų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 661,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; grąžino 66,50 Eur žyminio mokesčio permoką; kitą dalį ieškinio atmetė.
5. Teismas nustatė, kad 2013 m. sausio 4 d. įvykdyta juridinių ar fizinių asmenų, kuriems bus suteikta pirmumo teisė įsigyti leidimą prekiauti ir (ar) teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytoje viešojoje vietoje, atranka; jos metu ieškovė ir jos sutuoktinis laimėjo teisę gauti leidimus ir užsiimti batutų nuoma dviejuose plotuose Nr. 10.8 ir Nr. 10.9 prie vidaus vandenų uosto Nidoje; Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymu buvo panaikinti atrankos rezultatai dėl ploto Nr. 10.8; Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi panaikino Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymą, pareiškėjos A. V. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi byloje Nr. A442-56/2014 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas; šalių paaiškinimais nustatyta, kad dėl neteisėtu pripažinto minėto Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ieškovė 2013 m. vasaros sezono metu (birželio–rugsėjo mėn.) neturėjo galimybės ir nevykdė batutų nuomos veiklos prie vidaus vandens uosto Nidoje. Ieškovės negautas pajamas teismas skaičiavo pagal analogiškoje vietoje veiklą vykdžiusio jos sutuoktinio gautas pajamas 2013 metų sezono metu (13 905,81 Eur), atėmęs iš minėtų sumų veiklos sąnaudas.
6. Teismas, priteisdamas ieškovės negautas pajamas, rėmėsi ieškovės į bylą pateiktais įrodymais (R. Vaičiulio 2013 m. pajamų deklaracija, 2013 m. vasaros sezono metu vietoje Nr. 10.9 pildyta lentele apie gautas pajamas kasdien už paslaugas teikiant batutų ir mašinėlių nuomos paslaugas; A. V. ir R. V. gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnalų kopija).
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepasinaudojo teise kreiptis dėl 347,54 Eur rinkliavos grąžinimo, ji pateikė savivaldybei tik prašymą dėl įskaitymo. Ieškovė dar gali pasinaudoti teise susigrąžinti rinkliavos įmoką, kreipdamasi į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Rajonų ir miestų mokesčių mokėtojų skyriaus Neringos poskyrį.
8. Neturtinę žalą ieškovė kildina ne tiek iš panaikinto Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymo, kiek iš viso proceso, kuris truko daugiau kaip metus ir apėmė ir rezultatų anuliavimą, ir procesą administraciniuose teismuose. Ieškovė nurodė daugiausiai neigiamų emocijų ir išgyvenimų patyrusi po to, kai sužinojo, jog Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu nuspręsta nebeišduoti leidimų užsiimti batutų nuoma prie vidaus vandenų uosto Nidoje 2014 metais, nors teismų procesai ir laimėti.
9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10. Kolegija nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. A442-56/2014 paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimas pripažinti Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. V13-91 neteisėtu. Šio įsakymo pagrindu ieškovė 2013 m. vasaros sezono metu birželio–rugsėjo mėnesiais neturėjo galimybės ir nevykdė batutų nuomos veiklos prie vidaus vandens uosto Nidoje. Tokie neteisėti atsakovės veiksmai patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris turi prejudicinę galią.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė iš anksto numatė gauti pajamų iš batutų nuomos; savo negautas pajamas ji apskaičiavo pagal analogiškoje vietoje veiklą vykdžiusio sutuoktinio gautas pajamas 2013 metų sezono metu išskaičius iš minėtų sumų veiklos sąnaudas, pateikė tai patvirtinančius įrodymus: R. V. 2013 metų pajamų deklaraciją, 2013 m. vasaros sezono metu vietoje Nr. 10.9 pildytas lenteles apie gautas įplaukas kasdien už paslaugas teikiant batutų ir mašinėlių nuomos paslaugas; A. V. ir R. V. gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnalų kopijas, kuriais grindė savo reikalavimą priteisti negautas pajamas.
12. Atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių paneigti, kad ieškovės įrodymai nepatikimi, kad yra tokių faktinių finansinių rodiklių, jog ieškovė ar jos sutuoktinis linkę piktnaudžiauti, klastoti finansinius duomenis. Kolegija pažymėjo, kad finansinių dokumentų tvarkymas ir finansinių duomenų teisingumas nėra civilinės teisės objektas ar šios bylos ginčo dalykas. Kadangi atsakovė nesugebėjo paneigti ieškovės teikiamų finansinių duomenų tikrumo, tai šie duomenys nevertintini kritiškai.
13. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus, kad ieškovė 2013 metais nuomodama batutą šalia sutuoktinio būtų gavusi mažesnes pajamas. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis kolegija nustatė, kad į ieškovės pageidaujamą vietą pretendavo 10 asmenų. Taigi visi atrankoje dalyvavę asmenys tikėjosi gauti tokias pačias ar panašias pajamas iš batutų nuomos veiklos šioje vietoje. Įvertinusi tai, kad Neringos savivaldybėje yra ribotas laisvalaikio pramogų pasirinkimas, o batutų nuoma užsiėmė tik R. V., kolegija padarė išvadą, kad sezono metu tokių pramogų paklausa didelė, todėl pastačius antrą batutą netoliese pramogų rinka nebūtų buvusi perpildyta. Taigi visiškai pagrįsti ieškovės planai gauti tiek pat pajamų, kiek jų gavo jos sutuoktinis.
14. Tokias tikėtinas pajamas patvirtina ir faktas, kad ieškovė papildomai investavo įsigydama leidžiamo dydžio batutus; leidimas nuomai apmokamas, todėl būtų nelogiška mokėti nustatytą savivaldybės nuomos mokestį nesitikint gauti analogiškų pajamų.
15. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, panaikinusį neteisėtą savivaldybės administracijos įsakymą, atsakovė nesiėmė veiksmų suteikti leidimą ieškovei užsiimti komercine veikla, nebendradarbiavo su ieškove ir galiausiai iš viso nusprendė toje vietoje neleisti vykdyti šios veiklos. Tokios aplinkybės įrodo tiesioginį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių. Dėl to pagrįstai byloje konstatuotas ieškovės nuostolių negautų pajamų forma priežastinis ryšys su neteisėtais atsakovės veiksmais.
16. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl jo sprendimą paliko nepakeistą. Atmetę atsakovės apeliacinį skundą, iš jos ieškovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalies ir 6.253 straipsnio 5 dalies taikymo klausimais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kai prievolė netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, teismas turi teisę atitinkamai sumažinti skolininko atsakomybę. Skolininko atsakomybės dydis nustatomas lyginant skolininko ir kreditoriaus kaltę. Tokiu atveju kaltė yra ne tik atsakomybės sąlyga, bet ir priemonė atsakomybės dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007). Tam tikrais atvejais nukentėjusio asmens kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės, t. y. kai nustatyti CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016).
2. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės negautas pajamas lėmė išskirtinai atsakovės neteisėti veiksmai (dėl neteisėto įsakymo priėmimo). Atsakovė, priimdama įsakymą, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo neteisi formaliai. Tačiau ieškovė pati sukūrė situaciją, kuri vėliau tapo jos nuostolių atsiradimo priežastimi. Ieškovė, pretenduodama į keturias vietas savo veiklai plėtoti, užuot sumokėjusi keturias rinkliavas, sumokėjo tik tris. Kadangi ieškovė tai darė sąmoningai, siekdama sutaupyti, tai jos veiksmai turi tyčios požymių, o tai turėtų įtakos sprendžiant, ar yra pagrindas sumažinti priteistinos žalos dydį.
3. Ieškovės neteisėti veiksmai buvo Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. T1-217 patvirtintų Prekybos ar (ir) paslaugų teikimo Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės), Asmenų, kuriems išduodami leidimai prekiauti ar (ir) teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose atrankos aprašo (toliau – Atrankos aprašas), Prekybos ar (ir) paslaugų teikimo Neringos savivaldybės nustatytose viešosiose vietose vietinės rinkliavos nuostatų (toliau – Nuostatai) pažeidimas, neteisėtai pretenduojant įgyti pirmumo teisę įsigyti leidimą prekiauti ar (ir) teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose. Šie veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės nuostoliais (negautomis pajamomis). Jei atsakovė būtų galėjusi nustatyti pažeidimus atrankos komisijos darbo metu, ieškovė nebūtų turėjusi galimybės 2013 m. vasaros sezono metu užsiimti batutų nuomos veikla Nidoje. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartyje neanalizuota įsakymo panaikinimo priežastis. Atsakovės įsakymas panaikintas todėl, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.
18. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinio skundo argumentą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad ieškovė savo neteisėtais veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurios pati negavo pajamų. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pripažinus negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 28 d. įsakymą, liko galioti 2013 m. sausio 4 d. protokolas, kuriuo atrankos komisija suteikė ieškovei pirmumo teisę įsigyti leidimą žaidimų ir atrakcionų vietoje Nr. 10.8. 2013 m. gegužės 9 d. ieškovė kreipėsi į Neringos savivaldybę prašydama suteikti leidimą vykdyti veiklą, tačiau Neringos savivaldybė šio teismo sprendimo nevykdė, apskundė sprendimą apeliacine tvarka. Net po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties ieškovė siekė taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją, prašydama išduoti leidimą teikti paslaugas, bet atsakovė atsisakė, nurodydama, kad tokios veiklos Neringos miesto savivaldybės administracijos sprendimu nebeleidžiama vykdyti. Tai patvirtina, kad ieškovė siekė gauti leidimą vykdyti veiklą, o ne inicijuoti civilinę bylą prieš atsakovę.
2. Ieškovė negavo pajamų ne dėl savo, o dėl atsakovės Neringos miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Šios aplinkybės nustatytos prejudicinę reikšmę turinčioje administracinėje byloje Nr. 1-569-583/2013. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasaciniu skundu iš esmės kvestionuojami Klaipėdos apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai, kuriais panaikintas atsakovės priimtas teisės aktas neišduoti ieškovei leidimo teikti paslaugas, nors įsiteisėję teismo sprendimai jau yra įgiję galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią. Nei prejudicinę reikšmę turinčioje administracinėje byloje Nr. I-569-583/2013, nei skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose nenustatyta kokia nors ieškovės kaltė, taip pat ir mišri, taigi nebuvo pagrindo spręsti dėl jai taikytinos atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 6.248 straipsnio 4 dalies ir 6.253 straipsnio 5 dalies taikymo

19. Tam tikrais atvejais kreditoriaus (nukentėjusio asmens) kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis). Mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius. Nukentėjusio (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).
20. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 25 punktas; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016, 48–49 punktai).
21. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad teismai neįvertino byloje nustatyto pagrindo mažinti iš jos priteistinas ieškovės negautas pajamas proporcingai ieškovės (nukentėjusio asmens) kaltei dėl atsiradusių nuostolių, ir pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas, panaikindami jos įsakymą ir konstatuodami jos neteisėtus veiksmus, neanalizavo šio teisės akto priėmimo priežasties.
22. Nagrinėjamu atveju teismai, nustatydami atsakovės veiksmų neteisėtumą, rėmėsi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu, kuriuo panaikintas Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymas panaikinti atrankos komisijos rezultatus. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendime analizavo Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dviem aspektais: dėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijos panaikinti atrankos komisijos priimtus sprendimus, kuriais tretiesiems asmenims sukurtos tam tikros teisės ir pareigos, ir atrankos komisijos 2012 m. vasario 28 d. teikime nurodytas aplinkybes, kuriomis vadovavosi Neringos savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas teismo panaikintą sprendimą, t. y. kad ieškovė A. V., dalyvaudama atrankoje, nebuvo sumokėjusi vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose vietose, taip pažeisdama Atrankos aprašo 8, 11, 16 punktų nuostatas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodė, kad nenustatyta, jog A. V. būtų pažeidusi Atrankos aprašo 8, 11, 16 punkto reikalavimus, todėl padarė išvadą, kad Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas įsakymas dėl atrankos rezultatų panaikinimo nepagrįstas faktiniais duomenimis. Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrindu panaikinti skundžiamą administracinį teisės aktą pripažino tai, kad Neringos savivaldybės direktoriaus įsakymas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymų nuostatų, t. y. Atrankos aprašo nuostatos nesuteikia atrankos komisijai teisės panaikinti ar kitaip revizuoti savo priimtą sprendimą, o Vietos savivaldos įstatymo nuostatose neįtvirtinta administracijos direktoriaus teisė panaikinti viešojo administravimo funkcijų vykdymui suformuotos kolegialios komisijos priimtų sprendimų dėl asmenų pripažinimo įgijusiais pirmumo teisę įsigyti leidimą teikti paslaugas; atrankos komisijos sprendimas galėtų būti revizuojamas Viešojo administravimo įstatyme nustatyta administracine procedūra, tačiau šiuo atveju tokia procedūra nepradėta.
23. Pažymėtina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą, nurodydamas vienintelį Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, iš kurio kildinama ieškovei padaryta žala, neteisėtumo pagrindą – Atrankos apraše nenustatyta savivaldybės administracijos direktoriui teisės panaikinti atrankos komisijos sprendimus, o administracinė procedūra dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nebuvo pradėta, taigi šis subjektas neturėjo teisės panaikinti ieškovės pirmumo teisės įgyti leidimą teikti paslaugas.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė dėl atsakovės veiksmų vertinimo viešosios teisės prasme, t. y. dėl viešojo administravimo subjekto teisės revizuoti viešojo administravimo funkcijų vykdymui suformuotos kolegialios komisijos priimtus sprendimus, kuriais tretiesiems asmenims sukurtos tam tikros teisės, Vietos savivaldos ir Viešojo administravimo įstatymų prasme. Šia apimtimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas turi res judicata galią sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą.
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2011; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Šiuo atveju administracinės bylos objektu nebuvo atsakovės ir pačios ieškovės elgesio teisėtumo, jo priežastinio ryšio su ieškovės nuostoliais, ieškovės ir atsakovės kaltės (kartu ir galimos mišrios kaltės) vertinimas civilinės atsakomybės, kuri reglamentuojama CK 6.248 straipsnio 4 dalyje, 6.253 straipsnio 5 dalyje, prasme. Dėl to kvalifikuojant šalių santykius pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas šie klausimai turi būti įvertinami savarankiškai.
26. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
27. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą praktiką). Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).
28. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).
29. Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė, siekdama įgyti leidimą teikti žaidimų ir mažųjų atrakcionų paslaugą keturiose skirtingose Neringos savivaldybės administracijos patvirtintose viešosiose vietose, pateikė atsakovei keturias paraiškas dalyvauti leidimų įgijimo atrankoje. Asmenys, atvykę į atranką, komisijai turi pateikti užklijuotą voką su tam tikrais dokumentais, tarp jų ir vietinės rinkliavos sumokėjimą patvirtinančią kopiją (Atrankos aprašo 8.5 punktas). Kiekvienam pateiktam prašymui atrankos dalyvis privalo pateikti po voką su dokumentais, nurodytais 8 punkte, o atsiimdamas leidimą – pristatyti mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad vietinė rinkliava sumokėta (Atrankos aprašo 11, 15 punktai). Ieškovė, pretenduodama vykdyti veiklą keturiose vietose ir pateikdama keturis prašymus, sumokėjo tik už dalyvavimą atrankoje dėl trijų vietų ir į du vokus komisijai įdėjo tą patį 347,54 Eur (1200 Lt) sumokėjimą patvirtinantį pavedimą. Atrankos komisija 2013 m. sausio 4 d. posėdyje pripažino ieškovės pirmumo teisę įsigyti leidimą vietoje Nr. 10.8. Tik po atrankos komisijos posėdžio paaiškėjo aplinkybė, kad ieškovė, pateikdama komisijai vokus su dokumentais dalyvauti atrankoje į keturias vietas, vietoj 1390,18 Eur (4800 Lt) buvo sumokėjusi 1042,63 Eur (3600 Lt).
30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie ieškovės veiksmai civilinės teisės prasme negali būti laikomi sąžiningais, atitinkančiais bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
31. Pirma, tokie veiksmai neatitinka Atrankos aprašo 8, 11, 15 punktuose nustatytų reikalavimų, trikdo sklandų konkurso organizavimą, komisijos darbą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartyje konstatuotas vienintelis atsakovės sprendimo neteisėtumo pagrindas – jį priėmęs subjektas neturėjo teisės panaikinti atrankos komisijos pripažintos ieškovės pirmumo teisės įgyti leidimą teikti paslaugas (nutarties 23 punktas). Šioje nutartyje nėra konstatuotas įsakymo turinio neteisėtumas, t. y. kad atsakovės sprendimas, nulemtas nesąžiningo ieškovės elgesio, buvo neteisėtas materialiosios teisės, reglamentuojančios konkursą (Aprašo, Taisyklių), požiūriu.
32. Antra, nustatyti ieškovės veiksmai pažeidžia visų konkurso dalyvių lygiateisiškumo principą, nes nesumokėjęs už visas vietas, į kurias pretenduoja laimėti pirmumo teisę, subjektas atsiduria geresnėje padėtyje nei kiti atrankos dalyviai, kurie laikosi nustatytų taisyklių. Būtent šie vėliau pastebėti nesąžiningi ieškovės veiksmai nulėmė savivaldybės institucijų sprendimą peržiūrėti ir panaikinti jau įvykusio konkurso rezultatus dėl pirmumo teisės įsigyti leidimą vietai Nr. 10.8. Byloje nenustatyta kitų priežasčių, kurios būtų lėmusios teismo sprendimu panaikinto Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymo priėmimą. Dėl to atsakovės sprendimas panaikinti konkurso rezultatus, net ir pripažintas administracinėje byloje neteisėtu viešosios teisės prasme, nepaneigia, kad pagrindas jį priimti buvo pirmiau nurodyti nustatyti ieškovės veiksmai, kurie yra neteisėti civilinės teisės – t. y. bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – požiūriu.
33. Įvertinusi pirmiau nurodytas teismų nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinės teisės požiūriu neteisėti ieškovės veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su jos patirtais nuostoliais (negautomis pajamomis) (CK 6.246, 6.247 straipsniai). Dėl to teismų išvada, kad ieškovės negautas pajamas lėmė išskirtinai atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę neteisėto įsakymo priėmimu, padaryta netinkamai įvertinus teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl ieškovės veiksmų, kurie buvo priežastis jos nuostoliams atsirasti, teisėtumo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šių ieškovės veiksmų ir į administracinėje byloje konstatuotų atsakovės viešosios teisės pažeidimų pobūdį, pripažįsta, kad ieškovės kaltė dėl jos patirtos žalos sudaro 30 proc., dėl likusios žalos dalies (70 proc.) atsakinga laikytina atsakovė.
34. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai, nustatę sąlygas taikyti atsakovės civilinę atsakomybę, neįvertino pirmiau aptartų ir nurodytų aplinkybių dėl CK 6.248 straipsnio 4 dalies ir 6.253 straipsnio 5 dalies normų taikymo vertinant ieškovės elgesį. Dėl to teismai netinkamai taikė byloje materialiosios teisės normas, reglamentuojančias mišrią kaltę ir pagrindą iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės, kai nustatoma nukentėjusios asmens kaltė dėl nuostolių. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti apskųstus teismų procesinius sprendimus, panaikinti jų dalis, kuriomis atlyginamos visos negautos pajamos, ir iš atsakovės ieškovei priteistinas negautas pajamas sumažinti proporcingai nustatytai ieškovės kaltei – 30 proc., t. y. iki 8459,50 Eur (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–3 dalys). Teisėjų kolegijai keičiant apskųstus teismų procesinius sprendimus ir sumažinant iš atsakovės ieškovės naudai priteistiną negautų pajamų atlyginimą, perskirstomos žemesnės instancijos teismuose patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos pagal proporciją, kad ieškinys tenkintas 57 proc.
36. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė šias išlaidas: 352 Eur žyminio mokesčio ir 455 Eur atstovavimo išlaidų, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 460 Eur (352 Eur + 455 Eur) x 57 proc.) šių išlaidų atlyginimo. Byloje nepateikta duomenų apie atsakovės patirtas pirmosios instancijos teisme atstovavimo išlaidas, todėl jų priteisimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia.
37. Ieškovei grąžintina iš valstybės biudžeto 66,50 Eur žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme permoka.
38. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 250 Eur atstovavimo išlaidų, todėl, atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovės jos naudai priteistina 142,5 Eur (250 Eur x 57 proc.) šių išlaidų atlyginimo. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 822,80 Eur atstovavimo išlaidų, todėl, atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės jos naudai priteistina 353,80 Eur (822,80 Eur x 43 proc.) šių išlaidų atlyginimo.
39. Atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą, už jį turėjo mokėti 288 Eur žyminį mokestį, tačiau jo nesumokėjo, nurodydama, kad yra atleista nuo jo mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Šiuo atveju savivaldybė nereiškė ieškinio dėl lėšų išieškojimo, todėl negalėjo būti atleista nurodomu pagrindu nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimo dalis, į valstybės biudžetą iš ieškovės priteistina 123,84 Eur (288 Eur x 43 proc.), iš atsakovės – 164,16 Eur (288 Eur x 57 proc.) žyminio mokesčio, mokėtino apeliacinės instancijos teisme.
40. Susumavus ir atlikus priteistinų išlaidų atlyginimo įskaitymą (nutarties 36 ir 38 punktai), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 248,70 Eur (460 Eur + 142,50 Eur – 353,8 Eur) atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
41. Susumavus iš ieškovės valstybės naudai priteistinų išlaidų atlyginimą ir iš valstybės biudžeto jos naudai grąžintiną žyminio mokesčio dalį (nutarties 37 ir 39 punktai), iš viso iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 57,34 Eur (123,84 Eur – 66,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
42. Kasaciniame teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos pagal proporciją, kad kasacinis skundas tenkintas 30 proc.
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi atidėtas Neringos savivaldybės administracijos sumokėtinas žyminis mokestis už kasacinį skundą. Dėl to valstybės naudai iš atsakovės priteistina 201,60 Eur, o iš ieškovės – 86,40 Eur žyminio mokesčio, mokėtino kasaciniame teisme. 
44. Ieškovė kasaciniame teisme patyrė 600 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovės advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti patirtų išlaidų suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytus dydžius, todėl, atsižvelgiant į atmestų kasacinio skundo reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 420 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.
45. Duomenų apie atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas byloje nepateikta, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
46. Kasacinis teismas turėjo 5,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Pagal kasaciniame teisme skirstomų bylinėjimosi išlaidų proporciją iš atsakovės valstybės naudai priteistina 3,69 Eur, iš ieškovės – 1,58 Eur šių išlaidų atlyginimo.
47. Susumavus valstybės naudai iš atsakovės priteistinas sumas (nutarties 43 ir 46 punktai), iš viso iš atsakovės valstybės naudai priteistina 205,29 Eur (201,60 Eur + 3,69 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
48. Susumavus valstybės naudai iš ieškovės priteistinas sumas (nutarties 43 ir 46 punktai), iš viso iš ieškovės valstybės naudai priteistina 87,98 Eur (86,40 Eur + 1,58 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį ir ja paliktą nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti. Vykdytiną sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos (j. a. k. 188754378) 8459,50 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt devynis Eur 50 ct) negautų pajamų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos (j. a. k. 188754378) ieškovės A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 248,70 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis Eur 70 ct) atstovavimo išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 57,34 Eur (penkiasdešimt septynis Eur 34 ct), iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos (j. a. k. 188754378) – 164,16 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis Eur 16 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos (j. a. k. 188754378) ieškovės A. V. (a. k. 46707151109) naudai 420 (keturis šimtus dvidešimt) Eur atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 87,98 Eur (aštuoniasdešimt septynis Eur 98 ct), iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos (j. a. k. 188754378) – 205,29 Eur (du šimtus penkis Eur 29 ct) išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Sigitas Gurevičius

              Rimvydas Norkus

              Gediminas Sagatys