Civilinė byla Nr. e2A-2328-794/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25253-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.2; 2.6.2.2; 2.6.29.4; 2.6.20.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „FinoMark“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3654-592/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „FinoMark“ ieškinį atsakovėms UAB „R2L“ ir G. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Oakas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovių 12 829,30 Eur negrąžintos paskolos, 342,50 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki paskolos sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 8 d.), 1 560,62 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų), paskaičiuotų už laikotarpį nuo paskolos sutarties nutraukimo dienos iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 25 d.), 7,21 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 26 d. iki paskolos sutarties nutraukimo dienos, 109,50 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki paskolos sutarties nutraukimo dienos, 1 240,50 Eur negautų pajamų (nesumokėto administravimo mokesčio), paskaičiuotų už laikotarpį nuo paskolos sutarties nutraukimo dienos iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 25 d.), 1 211,53 Eur baudą, metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (iš atsakovės UAB „R2L“ – 8 proc., iš atsakovės G. V. – 5 proc.) bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės UAB „R2L“ 2022 m. kovo 18 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. FM-5VGRZ7TV, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 15 000,00 Eur paskola 36 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą, sumokėti 2 678,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 450,00 Eur sutarties sudarymo mokesčio bei 1 620,00 Eur sutarties administravimo mokesčio. Tarp ieškovės ir atsakovės G. V. 2022 m. kovo 18 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. FMA- 59b5069e9a, kuria G. V. įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu UAB „R2L“ neįvykdys visos ar dalies savo piniginės prievolės pagal paskolos sutartį. Atsakovei UAB „R2L“ tinkamai nevykdant prievolių pagal paskolos sutartį, ieškovė 2022 m. gruodžio 8 d. paskolos sutartį nutraukė. Ieškovės teigimu, atsakovės iki šiol su ieškove neatsiskaitė.
3. Atsakovė G. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinio netenkinti visiškai, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. kovo 18 d. laidavimo sutartis yra negaliojanti, kadangi neatitinka atsakingo skolinimo nuostatų. Atsakovei įsipareigojus ta pačia apimtimi, kaip ir pagrindinė skolininkė, ieškovė privalėjo įsitikinti, ar atsakovė, kuri yra fizinis asmuo, yra finansiškai pajėgi tokį įsipareigojimą prisiimti. Tokią ieškovės pareigą numato paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 3.4.8 punktas, pagal kurį paskola išmokama tik tuomet, kai ieškovei yra pateikiami dokumentai apie laiduotojo (atsakovės) pajamas bei jų šaltinius. Patikrinus tokius atsakovės duomenis, ieškovė turėjo ir galėjo nustatyti, kad atsakovė objektyviai neturi galimybės būti UAB „R2L“ laiduotoja. Paskolos ir laidavimo sutarties sudarymo metu (2022 m. kovo 18 d.) atsakovės vidutinės mėnesio pajamos sudarė 1 789,02 Eur. Atsakovė turėjo 820,12 Eur finansinių įsipareigojimų, tuo tarpu jos skoliniai įsipareigojimai per mėnesį negalėjo sudaryti daugiau nei 715,08 Eur. Todėl ieškovė, kaip profesionali finansų rinkos dalyvė, negalėjo leisti atsakovei prisiimti papildomo finansinių įsipareigojimo pagal laidavimo sutartį. Atsakovės teigimu, laidavimo sutartis buvo sudaryta ieškovei piktnaudžiaujant dominuojančia ekonomine padėtimi, naudojantis kontrahento neatidėliotinais poreikiais bei laikinais finansiniais poreikiais. Atsižvelgiant į tai, atsakovė, kuri buvo tokio ekonominio spaudimo auka, turi teisę atsisakyti laidavimo sutarties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsnio 1 dalis).
4. Atsakovė taip pat nurodė, kad suklydo dėl laidavimo sutarties sudarymo tikslo ir toks atsakovės suklydimas buvo esminis. Atsakovė paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 3 d. UAB „R2L“ akcijos buvo parduotos naujam savininkui UAB „Oakas“. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta notarine tvarka, kai UAB „Oakas“ sumokės už akcijas. Atsakovės teigimu, ieškovės reikalavimo nukreipimą į atsakovę lėmė naujojo akcijų savininko neteisėti veiksmai. UAB „Oakas“, sudarydama akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtino, kad jai skoliniai įsipareigojimai yra žinomi, tačiau sąmoningai jų nevykdė, prisidengdama laidavimo sutartimi. Būtent neteisėti UAB „Oakas“ veiksmai lėmė tai, kad ieškovė buvo priversta panaudoti išimtinai formalaus pobūdžio laidavimo sutartį, kurios realus vykdymas niekuomet nebuvo planuotas. Leidimas ieškovei nukreipti savo reikalavimo teisę į atsakovę, kai atsakovė UAB „R2L“ naujųjų akcininkų sprendimu sąmoningai vengia savo prievolės vykdymo, yra negalimas.
5. Atsakovės teigimu, net ir tinkamai vykdydama paskolos sutartį atsakovė turėjo teisę anksčiau numatyto termino grąžinti visą paskolą, tokiu atveju sumokėdama tik dalį pelno palūkanų. Taigi, tikimybė, jog net ir tinkamo paskolos sutarties vykdymo atveju ieškovei būtų sumokėtos visos paskolos sutarties grafike nurodytos palūkanos (iki pat 2025 m. kovo 25 d.), yra hipotetinė. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti hipotetinio pobūdžio negautas pajamas, todėl tokios negautos pajamos negali būti priteisiamos.
6. Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (paskaičiuotas už neva negautą administravimo mokestį) yra netenkintinas kaip neįrodytas. Atsakovė turėjo teisę anksčiau laiko nutraukti paskolos sutartį. Anksčiau laiko nutraukusi paskolos sutartį, atsakovė būtų turėjusi sumokėti tik dalį mokėtino administravimo mokesčio. Negautos pajamos priteisiamos tik tuomet, kai jos yra realios bei neišvengiamos. Tuo tarpu ieškovės prašomas priteisti administravimo mokestis yra hipotetinio pobūdžio – jis paskaičiuotas maksimaliam terminui net nežinant, kokį terminą paskola būtų buvę naudojamasi, ir kokį terminą ji būtų buvusi administruojama.
7. Atsakovės teigimu, nėra jokio pagrindo ieškovei priteisti baudą. Ieškovės prašoma bauda yra skirta ne atlyginti ieškovės patirtus nuostolius paskolos sutarties netinkamo vykdymo atveju, o nepagrįstai ir neteisėtai pasipelnyti paskolos gavėjo sąskaita.
8. Atsakovė UAB „R2L“ ir trečiasis asmuo UAB „Oakas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 25 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei UAB „FinoMark“ solidariai iš atsakovių UAB „R2L“ ir G. V. 12 829,30 Eur negrąžintos paskolos, 342,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 7,21 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 109,50 Eur sutarties administravimo mokesčio, 11 proc. dydžio metines negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 25 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos likučio: nuo 2022 m. gruodžio 8 d. – 12 455,82 Eur; 2022 m. gruodžio 25 d. – 12 078,92 Eur; 2023 m. sausio 25 d. – 11 698,56 Eur; nuo 2023 m. vasario 25 d. – 11 314,72 Eur; nuo 2023 m. kovo 25 d. – 10 927,35 Eur; nuo 2023 m. balandžio 25 d. – 10 536,44 Eur; nuo 2023 m. gegužės 25 d. – 10 141,94 Eur; nuo 2023 m. birželio 25 d. – 9 743,83 Eur; nuo 2023 m. liepos 25 d. – 9 342,07 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 8 936,62 Eur; nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. – 8 527,46 Eur; nuo 2023 m. spalio 25 d. – 18 114,55 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 25 d. – 7 697,85 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 25 d. – 7 277,34 Eur; nuo 2024 m. sausio 25 d. – 6 852,96 Eur; nuo 2024 m. vasario 25 d. – 6 424,70 Eur; nuo 2024 m. kovo 25 d. – 5 992,51 Eur; nuo 2024 m. balandžio 25 d. – 5 556,37 Eur; nuo 2024 m. gegužės 25 d. – 5 116,22 Eur; nuo 2024 m. birželio 25 d. – 4 672,04 Eur; nuo 2024 m. liepos 25 d. – 4 223,78 Eur; nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. – 3 771,42 Eur; nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. – 3 314,91 Eur; nuo 2024 m. spalio 25 d. – 2 854,22 Eur; nuo 2024 m. lapkričio 25 d. – 2 389,30 Eur; nuo 2024 m. gruodžio 25 d. – 1 920,12 Eur; nuo 2025 m. sausio 25 d. – 1 446,64 Eur; nuo 2025 m. vasario 25 d. – 968,82 Eur; nuo 2025 m. kovo 25 d. – 486,62 Eur. Pasibaigus Sutarties terminui – 2025 m. kovo 25 d., procentine išraiška priteistos negautos pajamos negali viršyti 1 560,62 Eur sumos; 2) priteisė ieškovei UAB „FinoMark“ iš atsakovės UAB „R2L“ 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (13 288,51 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 648,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisė ieškovei UAB „FinoMark“ iš atsakovės G. V. 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (13 288,51 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 648,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) kitą ieškinio dalį atmetė; 5) priteisė valstybei iš ieškovės 8,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 6) priteisė valstybei iš atsakovės UAB „R2L“ 25,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 7) priteisė valstybei iš atsakovės G. V. 25,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
10. Teismas nurodė, jog Atsakingojo skolinimo nuostatų 7 punktas nustato, kad atsakinguoju skolinimu laikoma tokia kredito davėjų skolinimo veikla, kai kredito davėjas tinkamai atlieka išsamų kredito gavėjo kreditingumo vertinimą, neprisiima pernelyg didelės kredito rizikos, nesudaro galimybės kredito gavėjui prisiimti pernelyg didelių finansinių įsipareigojimų ir neprisideda prie sisteminės rizikos susidarymo galimybės. Vadovaujantis Atsakingojo skolinimo nuostatais, kredito davėjams nustatytos pareigos tik kredito gavėjų atžvilgiu, t. y. kredito davėjai privalo atlikti tik kredito gavėjų, o ne už juos laiduojančių asmenų kreditingumo vertinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovės argumentus, jog ieškovė tinkamai neįvertino jos kreditingumo, laikė teisiškai nereikšmingais.
11. Teismas nustatė, jog atsakovė laidavimo sutartį pasirašė kaip UAB „R2L“ direktorė, t. y. kaip ūkine komercine veikla besiverčiančio subjekto atstovė, todėl ji turėjo ir galėjo suprasti, kokią riziką prisiima pasirašydama Laidavimo sutartį. Atsakovė Laidavimo sutarties 4.1.4 punkte pareiškė, kad jai iki laidavimo sutarties pasirašymo buvo įteikta laidavimo sutarties ir paskolos sutarties kopija, ir ji yra išsamiai susipažinusi ir jai yra suprantamos visos paskolos sutarties ir laidavimo sutarties sąlygos bei paskolos sutarties neįvykdymo pasekmės ir laidavimo sutarties sudarymas neprieštarauja / nepažeidžia laidotojo teisių ir interesų. Teismas vertino, jog šiuo atveju atsakovė neabejotinai galėjo numatyti, kokias pasekmes gali sukelti Laidavimo sutarties pasirašymas. Teismas nurodė, jog tuo atveju, jeigu Laidavimo sutarties sąlygos atsakovei būtų buvusios nepriimtinos ar nesuprantamos, ji turėjo visas galimybes tokios sutarties nepasirašyti ar imtis aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti nesuprantamas / nepriimtinas sutarties nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad iki Laidavimo sutarties atsakovė būtų atlikusi tokius veiksmus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad po Laidavimo sutarties sudarymo atsakovė būtų siekusi pripažinti Laidavimo sutartį negaliojančią. Taigi Laidavimo sutarčiai nesant nuginčytai, teismas sprendė, jog neturi pagrindo nesivadovauti Laidavimo sutarties nuostatomis, nustatančiomis atsakovės civilinę atsakomybę.
12. Teismas nustatė, jog šalys Sutartimi susitarė dėl 11 procentų dydžio metinės palūkanų normos. Teismas vertino, kad šalių sutarta palūkanų norma yra protingo dydžio, atitinka sąžiningą verslo praktiką, todėl nėra jokio pagrindo palūkanas mažinti iki atsakovės pageidaujamo 5,31 proc. dydžio.
13. Teismas konstatavo, kad atsakovės, nevykdydamos savo sutartinių įsipareigojimų, pažeidė sutartines prievoles. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovės su ieškove visiškai atsiskaitė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1–2 dalimis, teismas ieškovei solidariai iš atsakovių priteisė 12 829,30 Eur negrąžintos paskolos, 342,50 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 8 d.), ir 109,50 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 8 d.).
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, prašydama priteisti administravimo mokestį po Sutarties nutraukimo kaip patiriamas paskolos administravimo išlaidas (nuostolius), nepateikė jokių įrodymų, kokias konkrečias operacijas ji turi atlikti, kokių ir kiek konkrečių išlaidų (kaštų) patiria administruodama atsakovės Sutartį bei siekdama atgauti iš atsakovės skolą būtent po Sutarties nutraukimo dienos (CPK 179 straipsnis). Taigi, nepaisant to, kad šalys susitarė, jog Sutartį nutraukus prieš terminą dėl paskolos gavėjo kaltės, paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti mėnesinį administravimo mokestį, Sutarčiai esant nutrauktai, teismas sprendė, jog reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas. Teismas nurodė, jog administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir negali būti laikomas ieškovės nuostoliais negautų pajamų forma. Teismas akcentavo, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 20 punktą; 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020 63 punktą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovės reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovių 1 240,50 Eur negautų pajamų (administravimo mokesčio, paskaičiuoto po Sutarties nutraukimo) atmetė.
15. Teismas nustatė, jog šalys Sutartyje susitarė, kad atsakovė ieškovei iš viso sumokės 2 678,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskola, kiekvieną mėnesį mokėdama sutarties grafike nustatytas įmokas iki 2025 m. kovo 25 d. Atsakovė ieškovei iš viso yra sumokėjusi 775,79 Eur palūkanų. Teismas nurodė, jog šiuo teismo sprendimu ieškovei iš atsakovių yra priteista dar 342,50 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos. Ieškovė už sutartą mokestį suteikusi atsakovei paskolą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, neatgavo sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo Sutarties vykdymo atveju. Tuo atveju, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, laikotarpiu nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. kovo 25 d.) atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei 1 560,62 Eur palūkanų (2 678,91 Eur – 775,79 Eur – 342,50 Eur = 1 560,62 Eur). Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą ir dydį. Teismas vertino, jog byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovių negautas pajamas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
16. Taip pat teismas nurodė, jog ieškovė prašė priteisti fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) sumą iki Sutarties termino pabaigos. Teismas sprendė, jog toks palūkanų negautų pajamų forma priteisimas iškart fiksuota suma iki Sutarties termino pabaigos, negalimas, kadangi palūkanų dydis yra tiesiogiai priklausomas nuo likusios negrąžintos paskolos sumos. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, paskolos likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to teismas vertino, jog yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovių priteisiant visas fiksuota suma išreikštas negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovių sąskaita. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) priteistinos nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Teismas akcentavo, kad tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020; 2021 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-891-854/2021 ir kt.).
17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir joje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 8 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 25 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 11 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos paskolos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas paskolos likutis (nuo 2022 m. gruodžio 8 d. – 12 455,82 Eur; 2022 m. gruodžio 25 d. – 12 078,92 Eur; 2023 m. sausio 25 d. – 11 698,56 Eur; nuo 2023 m. vasario 25 d. – 11 314,72 Eur; nuo 2023 m. kovo 25 d. – 10 927,35 Eur; nuo 2023 m. balandžio 25 d. – 10 536,44 Eur; nuo 2023 m. gegužės 25 d. – 10 141,94 Eur; nuo 2023 m. birželio 25 d. – 9 743,83 Eur; nuo 2023 m. liepos 25 d. – 9 342,07 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 8 936,62 Eur; nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. – 8 527,46 Eur; nuo 2023 m. spalio 25 d. – 18 114,55 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 25 d. – 7 697,85 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 25 d. – 7 277,34 Eur; nuo 2024 m. sausio 25 d. – 6 852,96 Eur; nuo 2024 m. vasario 25 d. – 6 424,70 Eur; nuo 2024 m. kovo 25 d. – 5 992,51 Eur; nuo 2024 m. balandžio 25 d. – 5 556,37 Eur; nuo 2024 m. gegužės 25 d. – 5 116,22 Eur; nuo 2024 m. birželio 25 d. – 4 672,04 Eur; nuo 2024 m. liepos 25 d. – 4 223,78 Eur; nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. – 3 771,42 Eur; nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. – 3 314,91 Eur; nuo 2024 m. spalio 25 d. – 2 854,22 Eur; nuo 2024 m. lapkričio 25 d. – 2 389,30 Eur; nuo 2024 m. gruodžio 25 d. – 1 920,12 Eur; nuo 2025 m. sausio 25 d. – 1 446,64 Eur; nuo 2025 m. vasario 25 d. – 968,82 Eur; nuo 2025 m. kovo 25 d. – 486,62 Eur) ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui (2025 m. kovo 25 d.), negali viršyti 1 560,62 Eur sumos (2 678,91 Eur – 775,79 Eur – 342,50 Eur = 1 560,62 Eur).
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovei solidariai iš atsakovių priteisė 11 proc. dydžio metines negautas pajamas (nuostoliai), skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 25 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodant, kad pasibaigus sutarties terminui – 2025 m. kovo 25 d., procentine išraiška priteistos negautos pajamos negali viršyti 1 560,62 Eur sumos.
19. Atsakovės sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl teismas ieškovei solidariai iš atsakovių priteisė 7,21 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 26 d. iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 8 d.). Teismas nurodė, jog šiuo atveju kompensuojamos palūkanos ir negautos pajamos yra paskaičiuotos už skirtingus laikotarpius, todėl viena suma į kitą nėra įskaitoma.
20. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl baudos priteisimo grindžiamas Sutarties sudėtine dalimi esančių Sutelktinio finansavimo platformos teikiamų paslaugų įkainių 5 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu paskolos gavėjas vėluoja sumokėti mokėjimus pagal paskolos sutartį, yra taikoma bauda operatoriui, jeigu projekto savininkas vėluoja sumokėti mokėjimus pagal paskolos sutartį (finansavimo sandorį), laikoma minimaliais operatoriaus nuostoliais (apimančiais, be kita ko, nuostolius dėl skolos išieškojimo), kurių operatorius neprivalo įrodyti. Tokios baudos dydis pagal minėtus paslaugų įkainius skaičiuojamas nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną įsiskolinimo mėnesį. Teismas vertino, kad šiuo atveju minėta bauda yra sutartinės netesybos, taikomos paskolos gavėjui už Sutarties pažeidimą. Kai yra pareiškiamas reikalavimas taikyti sutartines netesybas ir priteisti realius nuostolius, tokios netesybos, remiantis CK 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi būti įskaitomos į nuostolius. Teismas nustatė, kad šiuo atveju ieškovei priteistų nuostolių suma didesnė negu prašoma priteisti bauda, todėl teismas 1 211,53 Eur baudą įskaitė į nuostolių atlyginimą ir pastarosios nepriteisė.
21. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, teismas ieškovei iš atsakovės UAB R2L“ priteisė 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o iš atsakovės G. V. – 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 288,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas paskirstė šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB) „FinoMark“ prašo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu administravimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti solidariai apeliantei iš atsakovių 1 240,50 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu administravimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. gruodžio 8 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. kovo 25 d.); 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl baudos ir solidariai priteisti apeliantei iš atsakovių 1 211,53 Eur baudą; 3) kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Apeliantė nurodo, kad administravimo mokestis yra vienkartinis paskolos gavėjo mokamas mokestis apeliantei už paslaugas, susijusias su paskolos sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine paskolos įmokos grąžinimo data. Administravimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant paskolos sutartį, ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis. Apeliantė yra juridinis asmuo, sutelktinio finansavimo platformos operatorė, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą Viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatoriaus sąrašą, administruojanti Platformą, kuria naudojantis paskolos gavėjai gali skolintis lėšas iš paskolos davėjų. Apeliantės taikomas administravimo mokestis laikomas atlygiu sutelktinio finansavimo platformos operatoriui, nepaisant to ar paskolos sutartis yra galiojanti ar nutraukta.
23.2. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.8. punkte nustatyta nuostata nėra nuginčyta ir nebuvo ginčijama. Joje aiškiai įtvirtinta apeliantės teisė nutraukus paskolos sutartį reikalauti administravimo mokesčio, kuris būtų sumokėtas, jeigu paskolos gavėjas paskolą būtų grąžinęs pagal paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo grafiką. Ši Sutarties nuostata skirta apibrėžti tas teisines pasekmes, kurios atsiras paskolos gavėjui, jeigu paskolos sutartis bus nutraukta dėl paskolos gavėjo kaltės anksčiau termino, todėl turėjo būti taikoma visa apimtimi, priteisiant negautas pajamas, pasireiškiančias apeliantei (operatorei) nesumokėtu ir apeliantės (operatorės) negautu administravimo mokesčiu, kurį ji turėjo lūkestį gauti.
23.3. Apeliantė (operatorė), lygiai taip pat kaip paskolų davėjai, turi teisę iš paskolos gavėjo gauti negautas pajamas, kurios buvo numatytos gauti sudarant paskolos sutartį, įskaitant administravimo mokestį po sutarties nutraukimo. Tokias negautas pajamas pagrindžia paskolos sutarties grąžinimo grafikas su jame nurodyta kiekvieną mėnesį paskolos gavėjo mokėtina ir apeliantės turima gauti administravimo mokesčio suma.
23.4. Apeliantė sutelktinio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį apeliantė įvardija administravimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Apeliantė negauna užmokesčio vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip apeliantės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Be to, apeliantė, siekdama šalių interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis paskolos gavėjui taikomą mokestį, dalinėmis įmokomis po 45,00 Eur. Todėl nepagrįsta yra teigti, jog administravimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir administravimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas sutelktinio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Administravimo mokestis yra pakankamai aiškus, šis mokestis nėra susietas su tinkamu sutarčių vykdymu.
23.5. Apeliantė, būdama sutelktinio skolinimo platformos operatorė, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų atstovė, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti paskolos gavėjus, sudaryti su paskolos gavėjais paskolos sutartis sutelktinio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą ir kt. Taigi, nors paskolos sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į paskolą. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesu.
23.6. Apeliantė nurodo, jog jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovėms netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties, apeliantė prašo priteisti administravimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo. Operatorius teisme atstovauja tiek savo, tiek investuotojų interesus, nepriteisus administravimo mokesčio (negautų pajamų) susiklosto nelygiavertė situacija, kadangi investuotojų interesai apsaugomi (priteisus palūkanas po nutraukimo), o operatoriaus – ne.
23.7. Paskolos gavėjas taip pat yra verslininkas, jis turėjo galimybę profesionaliai įvertinti paskolos sutarties sąlygas ir priimti informuotą sprendimą, kartu prisiimant riziką, jog, skolinantis ne tiesiogiai iš banko ar paskolos davėjo, o per sutelktinio skolinimo platformą, netesybos ir nuostoliai nemokėjimo atveju gali būti didesni. Be to, laidavimo sutartimi yra užtikrintas visos paskolos sutarties vykdymas, todėl laiduotojos prievolė vykdyti paskolos sutartį negali būti mažesnė už paskolos gavėjo.
23.8. Apeliantė (operatorė) teisme atstovauja tiek savo, tiek investuotojų interesus, nepriteisus baudos (netesybų) susiklosto nelygiavertė situacija, kadangi investuotojų interesai apsaugomi (priteisus palūkanas po nutraukimo), o apeliantės (operatorės) – ne. Paskolos gavėjas turi prisiimti šiuo atveju didesnę riziką, nes jis yra verslo subjektas. Bauda mokama operatoriui, o palūkanos (negautos pajamos) yra mokamos investuotojams (paskolos davėjams), todėl neturi būti viena į kitą įskaitomos, kadangi tai yra skirtingi subjektai (operatorius ir paskolos davėjai) bei baudos dydis apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, o negautos pajamos (nuostoliai) (tiek administravimo forma, tiek palūkanų forma) skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo iki paskolos pasibaigimo dienos pagal grafiką. Šiuo atveju negautos pajamos (nuostoliai) ir bauda (netesybos) paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, ir apeliantei priteistinos abi sumos.
24. Atsakovės UAB „R2L“ ir G. V. bei trečiasis asmuo UAB „Oakas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
26. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
28. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
29. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „FinoMark“ ir atsakovė UAB „R2L“ 2022 m. kovo 18 d. sudarė paskolos sutartį Nr. FM-5VGRZ7TV (toliau – Sutartis), kuria atsakovei UAB „R2L“ buvo suteikta 15 000,00 Eur paskola 36 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą, mokėti 11 proc. metines palūkanas, 450,00 Eur sutarties sudarymo mokestį ir kas mėnesį 45,00 Eur administravimo mokestį. Atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė Sutartį 2022 m. gruodžio 8 d. nutraukė.
31. Tarp ieškovės UAB „FinoMark“ ir atsakovės G. V. 2022 m. kovo 18 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. FMA-59b5069e9a (toliau – Laidavimo sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu UAB „R2L“ neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal Sutartį.
32. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimus priteisti solidariai iš atsakovių 1 240,50 Eur negautų pajamų (nesumokėto administravimo mokesčio), paskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 8 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 25 d.) bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 1 211,53 Eur dydžio baudos priteisimo.
Dėl administravimo mokesčio ir baudos priteisimo atsakovės G. V. atžvilgiu
33. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl administravimo mokesčio tenkino iš dalies, administravimo mokestį (109,50 Eur) priteisdamas solidariai iš atsakovių už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (2022 m. gruodžio 8 d.). Apeliantė teigia, kad administravimo mokestis laikomas operatoriaus minimaliais nuostoliais (negautomis pajamomis), todėl turėjo būti priteistas solidariai iš atsakovių ir už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. gruodžio 8 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. kovo 25 d.).
34. Paskolos sutartimi šalys susitarė dėl sutarties administravimo mokesčio. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1.7. punkte yra nurodyta, kad mėnesinis administravimo mokestis – operatoriaus gaunamas atlygis iš paskolos gavėjo už paskolos sutarties administravimą. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.8. punkte numatyta, kad tais atvejais, kai operatoriaus iniciatyva sutartis nutraukiama prieš terminą dėl paskolos gavėjo kaltės, paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti visas pagal sutartį priklausančias mokėti palūkanas bei mėnesinį administravimo mokestį, t. y. operatorius įgyja teisę reikalauti ir tų palūkanų bei mėnesinio administravimo mokesčio, kurie būtų sumokėti, jeigu paskolos gavėjas paskolą būtų grąžinęs pagal paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo grafiką (1 tomas, e. b. l. 18, 23).
35. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „R2L“ pasiskolino pinigus naudodamasis sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugomis. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „R2L“ tapo „FinoMark“ sutelktinio finansavimo platformos naudotoju, sutiko su „FinoMark“ sutelktinio finansavimo platformos naudojimosi sąlygomis (toliau – Naudojimosi platforma sutartis), sudarė paskolos sutartį, kurios nuostatos apibrėžtos paskolos sutarties bendrosiose sąlygose, paskolos sutarties specialiosiose sąlygose bei „FinoMark“ sutelktinio finansavimo platformos teikiamų paslaugų įkainiuose.
36. Sutelktinio finansavimo sąlygas, sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklos sąlygas ir reikalavimus, kurių turi laikytis sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, privalomos atskleisti sutelktinio finansavimo platformoje informacijos apimtį, įrašymo į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką ir pagrindus, taip pat sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklos priežiūros tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymas (toliau – SFĮ) (SFĮ 1 straipsnio 1 dalis).
37. Sutelktinis finansavimas – finansavimo būdas, kai specialioje platformoje viešai paskelbtą projektą savo lėšomis finansuoja su tuo projektu nesusiję finansuotojai arba kai per sutelktinio finansavimo platformą finansuotojai įsigyja parduodamas kreditoriaus reikalavimo teises (SFĮ 2 straipsnio 10 dalis). Sutelktinio finansavimo platforma – sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus administruojama informacinė sistema, kurią naudojant vykdomas sutelktinis finansavimas (SFĮ 2 straipsnio 6 dalis).
38. Tais atvejais, kai paskolos per sutelktinio finansavimo platformą nėra teikiamos vartotojams, taikytinas ir 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937, (toliau – Reglamentas) (Reglamento 1 straipsnio 2 dalies a punktas, preambulės 8 punktas), kuriame pažymėta, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo procese iš esmės dalyvauja trijų rūšių subjektai: projekto savininkas, kuris siūlo finansuotiną projektą (nagrinėjamu atveju – trečiasis asmuo), investuotojai, kurie finansuoja siūlomą projektą (nagrinėjamu atveju – tretieji asmenys, UAB „FinoMark“ platformos naudotojai – investuotojai, kurių piniginėmis lėšomis projektas buvo finansuotas trečiojo asmens projektas), ir tarpininkaujanti organizacija, kuri vykdo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo, suvedančio projektų savininkus ir investuotojus per internetinę platformą, funkcijas (nagrinėjamu atveju – ieškovė UAB „FinoMark“) (Reglamento preambulės 2 punktas). Reglamentas iš esmės draudžia gauti atlygį, nuolaidas ar nepinigines naudas operatoriui už tai, kad nukreipia investuotojų pavedimus į konkretų savo platformoje arba trečiosios šalies platformoje teikiamą pasiūlymą (Reglamento preambulės 19 punktas, 3 straipsnio 3 dalis), tačiau nedraudžia gauti atlygio už administravimą apskritai už atliekamas funkcijas.
39. Iš sutelktinio finansavimo platformos naudojimosi sutarties sąlygų matyti, kad yra aiškiai apibrėžti trys subjektai, dalyvaujantys skolinimo(si) procese – operatorius (ieškovė, Naudojimosi platforma sutarties 2.1.3 papunktis), investuotojas (Naudojimosi platforma sutarties 2.1.7 papunktis) ir projekto savininkas (Naudojimosi platforma sutarties 2.1.14 papunktis), kuris siekia gauti lėšų. Operatorius investuotojams nesuteikia jokių garantijų, kad projektų savininkai vykdys savo įsipareigojimus pagal sandorio sąlygas ar kad bus surinkta reikalinga investicijų suma (Naudojimosi platforma sutarties 3.4 papunktis). Informacija apie platformoje taikomus mokesčius, jų mokėjimo tvarką pateikiama įkainiuose, skelbiamuose platformoje (Naudojimosi platforma sutarties 10.1 papunktis) (1 tomas, e. b. l. 38 – 50).
40. Jeigu projekto savininkas neatsiskaito pagal sudarytus finansavimo sandorius, taip pat nesumokami mokesčiai UAB „FinoMark“, UAB „FinoMark“ turi teisę pradėti (ar pavesti tai padaryti įgaliotiems asmenims) išieškojimo veiksmus pagal finansavimo sandoriuose ir šioje sutartyje, jos prieduose numatytas sąlygas, taip pat užtikrinimo priemonių administravimo ir įgyvendinimo veiksmus (Naudojimosi platforma sutarties 9.1 papunktis) (1 tomas, e. b. l. 49).
41. Pradelsusio mokėti įmokas (mokėjimus) paskolos gavėjo įsipareigojimai, UAB „FinoMark“ gavus pinigines lėšas iš paskolos gavėjo, yra įskaitomi tokia tvarka: 1) UAB „FinoMark“ priklausančios baudos ir kiti mokesčiai dėl paskolos gavėjo įsipareigojimų nevykdymo; 2) paskolos davėjams priklausančios vėlavimo palūkanos; 3) UAB „FinoMark“ priklausantis mėnesinis administravimo mokestis; 4) paskolos davėjams priklausančios palūkanos; 5) paskolos suma; 6) tais atvejais, jeigu buvo perduotas įsipareigojimų išieškojimas priverstine tvarka – pirma eile yra kompensuojamos su tokiu išieškojimu susijusios operatoriaus patirtos išlaidos (žyminis mokestis, notaro, antstolio, advokato, korespondencijos kaštai ir pan.) (paskolos sutarties bendrosios sąlygos, 4.6 papunktis) (1 tomas, e. b. l. 23).
42. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, matyti, kad paskolos suteikimo per sutelktinio finansavimo platformos dokumentuose yra aiškiai apibrėžti ne tik subjektai, dalyvaujantys skolinimo(si) procese, tačiau ir aiškiai diferencijuojamos lėšos, kurios yra skirtos finansuotojams (vėlavimo palūkanos, palūkanos, paskolos dalykas), o kurios – operatoriui už atliekamas administravimo funkcijas (baudos ir kiti mokesčiai dėl įsipareigojimų nevykdymo, mėnesinis administravimo mokestis, išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu priverstine tvarka).
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad ji neskolina savo lėšų, o veikia tik kaip tarpininkas. Tokią ieškovės poziciją patvirtina ne tik anksčiau aptartas teisinis reguliavimas, bet ir Naudojimosi platforma sutartis, paskolos sutarties bendrosios sąlygos ir kt. Administravimo funkcija ir administravimo mokestis iš esmės yra atlygintinų paslaugų teikimas, taigi pagal atsakovės UAB „R2L“ sudarytą paskolos sutartį susiklostė dvejopi teisiniai santykiai: paskolos teisiniai santykiai tarp paskolos davėjų (investuotojų), kuriems atstovauja sutelktinio finansavimo platformos operatorius (ieškovė), ir atsakovės (paskolos gavėjo) bei atlyginių paslaugų teisiniai santykiai, kurie susiklostė tiesiogiai tarp ieškovės, atliekančios administravimo veiksmus, ir atsakovės UAB „R2L“ (platformos naudotojo, paslaugų gavėjo). Tiek administravimo mokestis, tiek ieškovės prašoma priteisti bauda kyla ne iš paskolos teisinių santykių, o iš atlygintinės paslaugų teikimo sutarties (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-506-407/2023).
44. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas solidariems atsakovams: atsakovei UAB „R2L“, kaip paskolos gavėjai, ir atsakovei G. V., kuri laidavo už atsakovės UAB „R2L“ pagal jos prisiimtas prievoles paskolos sutarties pagrindu. Iš byloje esančios 2022 m. kovo 18 d. laidavimo sutarties matyti, kad ji yra sudaryta tarp paskolos davėjų (investuotojų) ir atsakovės G. V. dėl atsakovei UAB „R2L“ suteiktos 15 000 Eur dydžio paskolos, jeigu paskolos gavėjas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal paskolos sutartį (1 tomas, e. b. l. 13 – 15).
45. Laidavimo sutartis yra rašytinė (CK 6.79 straipsnis). Laidavimo sutartyje turi būti apibrėžtos šalys – laiduotojas (nagrinėjamu atveju – atsakovė G. V.) ir kito asmens kreditorius (nagrinėjamu atveju laidavimo sutarties šalimi yra tik investuotojai) (CK 6.76 straipsnio 1 dalis) (1 tomas, e. b. l. 13). Nors laidavimo sutartyje pažymėta, kad laiduotojas įsipareigoja kreditoriui ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjas, t. y. už paskolos grąžinimą, palūkanų, netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų sumų sumokėjimą, kaip nustatyta paskolos sutartyje (laidavimo sutarties 2.3 papunktis) (1 tomas, e. b. l. 13), tačiau akivaizdu, jog šis įsipareigojimas buvo prisiimtas tik kreditorių – investuotojų – atžvilgiu, taigi laidavimo teisiniai santykiai apėmė tik tas mokėtinas sumas, kurios turėjo būti išmokėtos investuotojams (vėlavimo palūkanos, palūkanos, paskolos dalykas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-506-407/2023). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad laidavimo teisiniai santykiai neapima įsipareigojimų, kylančių iš atlygintinių paslaugų teikimo teisinių santykių, kurie susiklostė tarp atsakovės UAB „R2L“ ir UAB „FinoMark“ kaip paslaugos teikėjo. Laidavimo sutartyje UAB „FinoMark“ veikia tik kaip paskolos davėjų atstovas, ji nėra savarankiška laidavimo teisinių santykių šalis (1 tomas, e. b. l. 13 – 15).
46. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų atsakovės G. V., kaip laiduotojos, atžvilgiu dėl 1 240,50 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu administravimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. gruodžio 8 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. kovo 25 d.) bei 1 211,53 Eur baudos, nes laidavimo santykiai neapima atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių. Taigi, visi apeliantės argumentai dėl minėto administravimo mokesčio ir baudos priteisimo iš atsakovės G. V., kaip laiduotojos, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Dėl administravimo mokesčio ir baudos priteisimo atsakovės UAB „R2L“ atžvilgiu
47. Apeliantė nurodo, jog nepagrįsta yra teigti, kad administravimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir administravimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Apeliantės teigimu, administravimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas sutelktinio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Administravimo mokestis yra pakankamai aiškus, šis mokestis nėra susietas su tinkamu sutarčių vykdymu.
48. Teisėjų kolegija nesutikdama su aukščiau nurodytais apeliantės argumentais atkreipia dėmesį, jog administravimo mokestis po sutarties nutraukimo pagal šalių susitarimą nėra mokestis už paslaugas administruojant sutartį, nes nutraukus sutartį tokios paslaugos nebeteikiamos. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, administravimo mokestis nėra ir negautos operatoriaus pajamos (nuostoliai) dėl sutarties nutraukimo, nes administravimo mokestis nėra atlyginimas už naudojimąsi pinigais. Paskolos sutarties 4.8 punkte numatyta galimybė operatoriui reikalauti iš paskolos gavėjo visų mokėtinų sumų, taip pat ir administravimo mokesčio į ateitį po to, kai sutartis yra nutraukta, sietina su paskolos gavėjo kalte už sutarties pažeidimą, ir todėl vertintina kaip sankcija, t. y. sutartinės netesybos. Nors pirmosios instancijos teismas dėl šio reikalavimo taikė CK 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau nagrinėjamu atveju 1 211,53 Eur dydžio baudos (nuostolių, nesumokėtų palūkanų forma) įskaitymas į 1 240,50 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančiu ieškovei nesumokėtu administravimo mokesčiu, netaikomas, nes nuostoliai negautų palūkanų forma priteistini investuotojams (atstovaujamiems ieškovės), o 1 240,50 Eur dydžio sutartinės netesybos (nesumokėto administravimo mokesčio forma) – ieškovei, kaip sutelktinio finansavimo platformos operatorei, todėl ši baudinio pobūdžio suma turėtų būti priteista iš atsakovės UAB „R2L“. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas apeliantės reikalavimą dėl 1 240,50 Eur negautų pajamų, pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu administravimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. gruodžio 8 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. kovo 25 d.), tenkinti iš dalies, šią sumą priteisiant tik iš paskolos gavėjos – atsakovės UAB „R2L“, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis šioje dalyje keistina.
49. Sutelktinio finansavimo platformos teikiamų paslaugų įkainių 5 skirsnyje „Projektų savininkams taikomi papildomi mokesčiai neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų“ (https://www.finomark.lt/dokumentai/sutelktinio-finansavimo-platformos-teikiamu-paslaugu-ikainiai) 5.1 punkte nurodyta, kad bauda operatoriui, jeigu projekto savininkas vėluoja sumokėti mokėjimus pagal paskolos sutartį (Finansavimo sandorį), laikoma minimaliais operatoriaus nuostoliais (apimančiais, be kita ko, nuostolius dėl skolos išieškojimo), kurių operatorius neprivalo įrodyti. Paskolos gavėjui praleidus Mokėjimo grafike numatytus terminus, Paskolos gavėjas už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną moka FinoMark Platformos teikiamų paslaugų įkainiuose nustatyto dydžio vėlavimo palūkanas bei baudą operatoriui nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.9 punktas).
50. Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovių 1 211,53 Eur sutartinę baudą, remiantis paskolos sutarties sudėtine dalimi esančių UAB „FinoMark“ sutelktinio finansavimo platformos teikiamų paslaugų įkainių 5.1 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu paskolos gavėjas vėluoja sumokėti mokėjimus pagal paskolos sutartį, yra taikoma bauda operatoriui, kuri laikoma minimaliais operatoriaus nuostoliais (apimančiais, be kita ko, nuostolius dėl skolos išieškojimo), kurių operatorius neprivalo įrodyti (8 proc. nuo įsiskolinimo sumos, kai ji sudaro iki 5 000,00 Eur) (1 tomas, e. b. l. 58). Kaip buvo nustatyta šioje nutartyje, šis reikalavimas nepatenka į laidavimo teisinius santykius, todėl iš atsakovės G. V. nepriteistinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokios sutarties sąlygos legitimumo netikrino ex officio, kadangi paskolos sutarties šalys yra verslininkai. Nors apeliantė nurodo, jog šiuo atveju negautos pajamos (nuostoliai) ir bauda (netesybos) paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, ir apeliantei priteistinos abi sumos, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taikytina CK 6.258 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos yra įskaitomos į nuostolius. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašoma priteisti bauda vertintina kaip sutartinės netesybos, taikomos paskolos gavėjui už sutarties pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, tokios netesybos turi būti įskaitomos į nuostolius, kai kartu yra pareiškiamas reikalavimas taikyti sutartines netesybas ir priteisti realius nuostolius (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties, apeliantės argumentai, jog jai priteistinos abi sumos, t. y. negautos pajamos (nuostoliai) ir bauda (netesybos), viena suma į kitą neįskaitomos, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Akcentuotina, kad tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-521-650/2023).
51. Kadangi šios sutartinės netesybos (bauda) yra mažesnės nei reikalaujami priteisti nuostoliai negauto administravimo mokesčio forma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog tenkintinas tik tas ieškinio reikalavimas, kuris yra didesnis – šiuo atveju reikalavimas priteisti 1 240,50 Eur dydžio sutartines netesybas nesumokėto administravimo mokesčio forma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog reikalavimas priteisti 1 211,53 Eur sutartinę baudą netenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai kvalifikavo teisinius santykius tarp šalių dėl šio reikalavimo, tačiau priešingai nei teigia apeliantė, iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą nepriteisdamas iš atsakovių 1 211,53 Eur baudos.
52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliacinį skundą pateikė tik ieškovė dėl 1 211,53 Eur sutartinės baudos ir 1 240,50 Eur administravimo mokesčio nuo sutarties nutraukimo dienos iki paskolos sutarties termino pasibaigimo dienos, o atsakovė G. V. apeliacinio skundo neteikė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės G. V. priteisto 109,50 Eur (sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 8 d.), nepasisako, nes teisėjų kolegijos vertinimu, tai būtų išėjimas už apeliacinio skundo ribų.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme priteisimo
53. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
54. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovės UAB „R2L“ priteisti 1 240,50 Eur administravimo mokesčio nuo sutarties nutraukimo dienos iki paskolos sutarties termino pasibaigimo dienos, kinta ir sumos, nuo kurių ieškovei priteistinos procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija.
55. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, iš atsakovės UAB „R2L“ priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, procesines palūkanas skaičiuojant ne nuo 13 288,51 Eur sumos (pirmosios instancijos teismo sprendimo 42 punktas), o nuo 14 529,01 Eur sumos (13 288,51 Eur + 1 240,50 Eur).
56. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus apie 1 296,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 389,00 Eur žyminis mokestis ir 907,50 Eur išlaidos už pagalbą advokatui rengiant ieškinį (1 tomas, e. b. l. 11, 16, 2 tomas, e. b. l. 74). Atsakovės įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
57. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinį patenkinus iš dalies (85,83 proc.), ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 1 296,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 648,25 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo patenkinto ieškinio dalies proporciją, t. y. nagrinėjamu atveju patenkino ieškinio reikalavimo dalis pirmosios instancijos teisme sudarė ne 85,83 procentus, o 76,81 procentų (13 288,51 Eur x 100 proc. / 17 301,16 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, jog ši pirmosios instancijos teismo sprendimo klaida neturi teisinės reikšmės, nes kaip jau buvo minėta, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
58. Nagrinėjamu atveju matyti, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinio reikalavimai patenkinti 83,98 procentų (14 529,01 x 100 proc. / 17 301,16 Eur), todėl ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 1 088,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma (1 296,50 Eur x 83,98 proc. / 100 proc.), t. y. iš kiekvienos atsakovės po 544,40 Eur.
59. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas patyrė 59,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje ir tenkinus ieškinio 83,98 procentų reikalavimų, lygiomis dalimis iš atsakovių valstybei priteistinos 50,18 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 25,09 Eur iš kiekvienos atsakovės, o iš ieškovės valstybei priteistinos 9,58 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl procesinės bylos baigties
60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius dėl reikalavimo priteisti 1 240,50 Eur negautų pajamų, pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu administravimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki paskolos sutarties termino pasibaigimo dienos, dėl ko sprendimas šioje dalyje keistinas, šią sumą papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės UAB „R2L“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies.
61. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
62. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
63. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).
64. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. apeliacinis skundas patenkintas 51 proc. (1 240,00 Eur x 100 proc. / 2 452,03), ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinio skundo parengimą.
65. Ieškovė pateikė duomenis, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 56,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 242,00 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 298,00 Eur (2 tomas, e. b. l. 176, 179). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (apeliacinis skundas patenkintas 51 proc.), ieškovė įgijo teisę į jos patirtas 151,98 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (298,00 Eur x 51 proc. / 100 proc.) Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia, jog yra pagrindas priteisti ieškovės patirtas prašomas priteisti už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą bylinėjimosi išlaidas ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „R2L“ 151,98 Eur apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų.
66. Teisėjų kolegija paaiškina, jog ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas tik atsakovės UAB „R2L“ atžvilgiu dėl 1 240,50 Eur negautų pajamų, pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu administravimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki paskolos sutarties termino pasibaigimo dienos, priteisimo, todėl aukščiau nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik iš atsakovės UAB „R2L“.
67. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
68. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
ieškovės UAB „FinoMark“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimo dalį dėl administravimo mokesčio priteisimo pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Ieškovės UAB „FinoMark“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB UAB „FinoMark“ solidariai iš atsakovių UAB „R2L“ ir G. V. 12 829,30 Eur (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 30 ct) negrąžintos paskolos, 342,50 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus ir 50 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 7,21 Eur (septynis eurus ir 21 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 109,50 Eur (vieną šimtą devynis eurus ir 50 ct) sutarties administravimo mokesčio, 11 proc. dydžio metines negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 25 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos likučio: nuo 2022 m. gruodžio 8 d. – 12 455,82 Eur; 2022 m. gruodžio 25 d. – 12 078,92 Eur; 2023 m. sausio 25 d. – 11 698,56 Eur; nuo 2023 m. vasario 25 d. – 11 314,72 Eur; nuo 2023 m. kovo 25 d. – 10 927,35 Eur; nuo 2023 m. balandžio 25 d. – 10 536,44 Eur; nuo 2023 m. gegužės 25 d. – 10 141,94 Eur; nuo 2023 m. birželio 25 d. – 9 743,83 Eur; nuo 2023 m. liepos 25 d. – 9 342,07 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 8 936,62 Eur; nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. – 8 527,46 Eur; nuo 2023 m. spalio 25 d. – 18 114,55 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 25 d. – 7 697,85 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 25 d. – 7 277,34 Eur; nuo 2024 m. sausio 25 d. – 6 852,96 Eur; nuo 2024 m. vasario 25 d. – 6 424,70 Eur; nuo 2024 m. kovo 25 d. – 5 992,51 Eur; nuo 2024 m. balandžio 25 d. – 5 556,37 Eur; nuo 2024 m. gegužės 25 d. – 5 116,22 Eur; nuo 2024 m. birželio 25 d. – 4 672,04 Eur; nuo 2024 m. liepos 25 d. – 4 223,78 Eur; nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. – 3 771,42 Eur; nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. – 3 314,91 Eur; nuo 2024 m. spalio 25 d. – 2 854,22 Eur; nuo 2024 m. lapkričio 25 d. – 2 389,30 Eur; nuo 2024 m. gruodžio 25 d. – 1 920,12 Eur; nuo 2025 m. sausio 25 d. – 1 446,64 Eur; nuo 2025 m. vasario 25 d. – 968,82 Eur; nuo 2025 m. kovo 25 d. – 486,62 Eur. Pasibaigus Sutarties terminui – 2025 m. kovo 25 d., procentine išraiška priteistos negautos pajamos negali viršyti 1 560,62 Eur sumos.
Priteisti ieškovei UAB „FinoMark“ iš atsakovės UAB „R2L“ 1 240,50 Eur (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt eurų 50 centų) negautas pajamas, pasireiškiančias ieškovei nesumokėtu administravimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo, t. y. 2022 m. gruodžio 8 d. iki Sutarties termino pasibaigimo dienos, t. y. 2025 m. kovo 25 d.
Priteisti ieškovei UAB „FinoMark“ iš atsakovės UAB „R2L“ 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t. y. nuo 14 529,01 Eur, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti ieškovei UAB „FinoMark“ iš atsakovės G. V. 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t. y. nuo 13 288,51 Eur, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti ieškovei UAB „FinoMark“ iš atsakovės UAB „R2L“ 544,40 Eur (penki šimtai keturiasdešimt keturi eurai 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei UAB „FinoMark“ iš atsakovės G. V. 544,40 Eur (penki šimtai keturiasdešimt keturi eurai 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovių G. V. ir UAB „R2L“ 50,18 Eur (penkiasdešimt eurų 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 25,09 Eur (dvidešimt penki eurai 09 ct) iš kiekvienos atsakovės.
Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „FinoMark“ 9,58 Eur (devyni eurai 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.
Priteisti ieškovei UAB „FinoMark“ iš atsakovės UAB „R2L“ 151,98 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt vienas euras 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Urmila Valiukienė
Sigita Zubavičiūtė – Montvilienė