| | Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00987-2021-8 |
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) ,,Transkaida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5624-608/2021 pagal ieškovės UAB ,,Voris“ ieškinį atsakovei UAB ,,Transkaida“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB ,,Transkaida“ priešieškinį ieškovei UAB ,,Voris“ dėl nuostolių atlyginimo,
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 130 EUR skolos, 40 EUR skolos išieškojimo išlaidų, 0,81 EUR delspinigių, 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2020 m. lapkričio 9 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 20-11-09 d., kuria ieškovas įsipareigojo pristatyti prekes pagal atsakovės užsakymą. Prekės buvo pristatytos sutartyje numatytą dieną, tačiau vėluojant 5 valandas. Apie numatomas problemas muitinėje ir pakeistą pristatymo laiką atsakovei buvo pranešta iš anksto. Pristačius krovinį, atsakovė panešė, kad planuoja taikyti baudą už pavėluotą krovinio pristatymą. Ieškovė su tuo nesutiko ir nurodė, kad sutiktų atlyginti nuostolius dėl pavėluoto krovinio pristatymo, jeigu nuostoliai būtų įrodyti. Atsakovė nepateikė nuostolius dėl pavėluoto krovinio pristatymo patvirtinančių įrodymų, todėl privalo sumokėti visą užmokestį už vežimą. Atsakovė už krovinio pervežimo paslaugas sutartyje nustatytu terminu iki 2020 m. gruodžio 11 d. neatsiskaitė ir tik 2020 m. gruodžio 17 d. sumokėjo 569 EUR dydžio dalį skolos, likdama skolinga 130 EUR.
3. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 130 EUR nuostolių, 40 EUR skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad dėl krovinio pristatymo vėlavimo atsakovės užsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovei prašymą kompensuoti 150 EUR dalį jos nuostolių dėl pavėluoto krovinio pristatymo. Šią nuostolių dalį atsakovė kompensavo, sumažindama jai iš užsakovės priklausantį užmokestį už krovinio pervežimą nurodyta suma ir tokiu būdu patyrė nuostolius, kuriuos privalo atlyginti krovinio vežėjas, kurio kaltė dėl pavėluoto krovinio pristatymo preziumuojama. Atsakovė pateikė ieškovei sąskaitą dėl 130 EUR nuostolių apmokėjimo, bet jos ieškovė neapmokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinys patenkintas, priešieškinis atmestas. Teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 130 EUR skolos, 0,81 EUR delspinigių, 40 EUR skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentus metinių palūkanų už priteistą 170,81 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. sausio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. lapkričio 9 d. sudarė sutartį - užsakymą Nr. 20-11-09 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu: pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini)– gavėjas: akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už ieškovės suteiktas vežimo paslaugas 600 EUR plius PVM 30 dienų laikotarpyje po visų reikiamų dokumentų pristatymo (b.l. 8). Sutartimi šalys susitarė dėl krovinio pristatymo gavėjui termino – iki 2020 m. lapkričio 11 d. 10.00 val. Teismui pateikta CMR važtaraščio kopija (b.l. 12) patvirtinta, kad ieškovė krovinį pristatė gavėjui pavėluotai, t. y. 2020 m. lapkričio 11 d. 15.15 val. Ieškovė, pristačiusi krovinį, išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti 2020 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija TEN Nr. 004501 726 EUR sumai su PVM. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2020 m. gruodžio 11 d. Atsakovė, praleidusi Sutartyje nustatytą terminą, 2020 m. gruodžio 17 d. sumokėjo dalį sulygto užmokesčio už krovinio pervežimą, sudarančią 569 EUR.
7. Teismas Sutartį pripažino tarptautinio krovinio pervežimo sutartimi, kurios vykdymo tvarką reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). Nustatė, kad pervežimai nustatytu maršrutu buvo įvykdyti, kroviniai perduoti gavėjui. Atsakovės kaip krovinio siuntėjo ir pervežimo užsakovo prievolė sumokėti šalių sutarto dydžio užmokestį už pervežimą numatyta CMR 1 straipsnyje. Pažymėjo, kad pagal CMR konvenciją vien tik pavėluotas krovinio pristatymas nesudaro pagrindo mažinti šalių sulygtą užmokestį už vežimą. Todėl ieškovė turi teisę į visą šalių sulygtą užmokestį už vežimą ir jai iš atsakovės priteistina 130 EUR skola už krovinio pervežimą. Kadangi Sutarties 4 punktu šalys susitarė dėl 0,01 proc. netesybų dėl pavėluoto mokėjimo už krovinio vežimą, o atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, taip pat iš atsakovės ieškovei priteistini 0,81 EUR delspinigiai. Kadangi šalys laikytinos ūkio subjektais, teikiančiais komercines paslaugas už atlyginimą, tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos, pagal kurias už atsakovės mokėjimo prievolės pažeidimą turi būti skaičiuojamos 8 proc. dydžio kompensacinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo (minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis). Kadangi minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, jog įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, kreditorius turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 EUR sumą, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 40 EUR sumos priteisimo.
8. Teismas nustatė, kad šalys buvo susitarę dėl krovinio pristatymo gavėjui termino, bet krovinys pristatytas jį praleidus. Kadangi raštiška gavėjo pretenzija vežėjui buvo pareikšta 2020 m. gruodžio 22 d., per 21 dieną nuo krovinio perėjimo gavėjo dispozicijon dienos (2020 m. lapkričio 11 d.), pripažino, jog pretenzijos pareiškimo terminas, numatytas CMR konvencijos 30 straipsnio 3 punkte, nepažeistas.
9. Pažymėjo, kad CMR konvencijos 23 straipsni 5 dalis numato vežėjo pareigą kompensuoti nuostolius dėl pavėluoto krovinio pristatymo, tačiau nuostoliai ir jų dydis privalo būti įrodyti, o kompensacija neturi viršyti užmokesčio už vežimą. Teismas pripažino, jog atsakovė neįrodė nuostolių, kurių priežastimi būtų pavėluotas krovinio pristatymas. Dėl pavėluoto krovinio pristatymo atlyginami krovinio gavėjo nuostoliai. Nustatė, kad krovinio gavėja akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 11 d. rašte atsakovei nurodė, kad ji dėl pavėluoto krovinio pristatymo patyrė apie 1500 EUR nuostolius, juos patyrė dėl darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimo, minėtiems darbuotojams negalint vykdyti savo darbo funkcijų dėl ieškovės laiku nepristatyto krovinio, kuriame buvo gamybai reikalingos detalės. Rašte krovinio gavėjas pareikalavo atsakovę sumažinti užmokestį už vežimą 150 EUR suma ir nereikalauti nuostolių atlyginimo. Atsakovė su tuo sutiko, 2020 m. lapkričio 11 d. išrašydama akcinei bendrovei PVM sąskaitą – faktūrą už krovinio vežimą mažesnei sumai, t. y. 605 EUR su PVM. Pripažino, jog tai patvirtina atsakovės ir krovinio gavėjo susitarimą dėl užmokesčio už krovinio pervežimą sumažinimo, tačiau tokias atsakovės negautas pajamas nėra pagrindo traktuoti kaip dėl krovinio pavėluoto pristatymo patirtus nuostolius, nes atsakovė neįrodė, kokius nuostolius dėl pavėluoto krovinio pristatymo patyrė krovinio gavėjas. Pažymėjo, kad nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 11 d. rašte nurodytus nuostolius, t. y. gamybos nutraukimo, uždelsto pardavimo, netesybų klientams ir pan. Pripažino, jog atsakovės geranoriškas užmokesčio už vežimą sumažinimas savo klientei nelaikytinas nuostoliais dėl pavėluoto krovinio pristatymo, nes šias atsakovės išlaidas sąlygojo ne krovinio gavėjo nuostolių dėl pavėluoto krovinio pristatymo kompensavimas, o atsakovės susitarimas su krovinio gavėju dėl užmokesčio už krovinio vežimą sumažinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Transkaida“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti.
11. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neatskleidė bylos esmės bei nepagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė, jog patyrė nuostolius. Atsakovė turi įrodyti ne krovinio gavėjo, bet savo patirtus nuostolius, kurie yra realūs ir sudaro 150 Eur. Teismo išvada, kad atsakovė ir krovinio gavėjas sudarė susitarimą dėl užmokesčio už krovinio pervežimą sumažinimo, neatitinka bylos duomenų, bendrovės (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 11 d. rašto esmės. Raštas yra pretenzija krovinio vežėjui dėl pavėluoto krovinio pristatymo ir reikalavimas atlyginti 150 Eur dydžio nuostolių dalį. Krovinio vežėjas ir krovinio gavėjas sutarties dalies, susijusios su užmokesčio kaina už krovinio atvežimą, nepakeitė, atsakovė priėmė krovinio vežėjo pasiūlytą nuostolių atlyginimo būdą, atėmė iš paslaugos kainos 150 Eur nuostolius ir pateikė šia dalimi mažesnę sąskaitą. Teismas pripažino, kad ieškovė pažeidė krovinio pristatymo terminus, o atsakovė pažeidė atsiskaitymo terminus, tačiau kažkodėl už sutarties pažeidimus turi atsakyti tik atsakovė. Neteisinga, kad atsakovės realiai patirti nuostoliai nebūtų iš dalies atlyginti.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Atsakovė teigia, kad sutartis buvo pažeista, nes ieškovė į krovinio pakrovimo vietą atvyko vėliau ir dėl to atsakovė patyrė 150 Eur dydžio nuostolius. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog aplinkybės dėl patirtos žalos atsakovė neįrodė. Mano, kad netinkamai buvo įvertintas bendrovės (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 11 d. rašto turinys, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė ir krovinio gavėjas sudarė susitarimą dėl užmokesčio už krovinio pervežimą sumažinimo ir neatsižvelgė į tai, jog tai buvo pretenzija dėl pavėluoto krovinio pristatymo ir reikalavimas atlyginti 150 Eur dydžio nuostolių dalį.
16. Byloje nustatyta, kad šalys 2020 m. lapkričio 9 d. sudarė sutartį - užsakymą Nr. 20-11-09, kuria ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu: pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini) – gavėjas: akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už ieškovės suteiktas vežimo paslaugas 600 EUR plius PVM 30 dienų laikotarpyje po visų reikiamų dokumentų pristatymo (b.l. 8). Sutartimi šalys susitarė dėl krovinio pristatymo gavėjui termino – iki 2020 m. lapkričio 11 d. 10.00 val. Teismui pateikta CMR važtaraščio kopija (b.l. 12) patvirtinta, kad ieškovė krovinį pristatė gavėjui pavėluotai, t. y. 2020 m. lapkričio 11 d. 15.15 val. Krovinio gavėja akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 11 d. rašte atsakovei nurodė, kad ji dėl pavėluoto krovinio pristatymo patyrė apie 1500 EUR nuostolius, juos patyrė dėl darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimo, minėtiems darbuotojams negalint vykdyti savo darbo funkcijų dėl ieškovės laiku nepristatyto krovinio, kuriame buvo gamybai reikalingos detalės. Rašte krovinio gavėjas pareikalavo atsakovę sumažinti užmokestį už vežimą 150 EUR suma ir nereikalauti nuostolių atlyginimo. Pastebėtina, kad jokių nuostolius pagrindžiančių įrodymų krovinio gavėja nepateikė. Atsakovė su reikalavimu sutiko, 2020 m. lapkričio 11 d. išrašydama akcinei bendrovei PVM sąskaitą – faktūrą už krovinio vežimą mažesnei sumai, t. y. 605 EUR su PVM.
17. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog minėtos aplinkybės patvirtina atsakovės ir krovinio gavėjo susitarimą dėl užmokesčio už krovinio pervežimą sumažinimo, tačiau tokias atsakovės negautas pajamas nėra pagrindo traktuoti kaip dėl krovinio pavėluoto pristatymo patirtus nuostolius, nes atsakovė neįrodė, kokius nuostolius dėl pavėluoto krovinio pristatymo patyrė krovinio gavėjas. Teismas konstatavo, jog atsakovės geranoriškas užmokesčio už vežimą sumažinimas savo klientei nelaikytinas nuostoliais dėl pavėluoto krovinio pristatymo, nes šias atsakovės išlaidas sąlygojo ne krovinio gavėjo nuostolių dėl pavėluoto krovinio pristatymo kompensavimas, o atsakovės susitarimas su krovinio gavėju dėl užmokesčio už krovinio vežimą sumažinimo. Su tuo apeliantė nesutinka, teigdama, jog ji turėjo įrodyti savo, o ne krovinio gavėjos patirtus nuostolius.
18. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį ir priešieškinio reikalavimus grindė tuo, kad krovinys krovinio gavėjai buvo pristatytas pavėluotai. Konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežėjo atsakomybė už krovinio pavėluotą pristatymą. Pagal Konvencijos 19 straipsnį laikoma, kad krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais. Tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą (CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis). Apeliantė, reikšdama reikalavimus dėl vėlavimu pristatyti krovinį padarytų nuostolių atlyginimo, privalėjo įrodyti vėlavimo faktą bei nuostolių faktą ir dydį. Reikalavimas atlyginti nuostolius reiškia reikalavimą taikyti asmeniui civilinę atsakomybę, kuri gali būti pritaikyta, jeigu yra įrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
19. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti šia aplinkybe besiremianti šalis. Ji taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Byloje buvo nustatyta, kad dėl vežėjos vėlavimo pristatyti krovinį krovinio gavėja nesumokėjo atsakovei 150 Eur sumos. Krovinio gavėjas atsakovei nurodė, jog ji patyrė 1500 EUR nuostolius dėl darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimo, minėtiems darbuotojams negalint vykdyti savo darbo funkcijų dėl ieškovės laiku nepristatyto krovinio, kuriame buvo gamybai reikalingos detalės, prašė sumažinti užmokestį už vežimą 150 EUR suma. Pasiekus tokį susitarimą krovinio gavėja nurodė nebereikalausianti nuostolių atlyginimo. Atsakovė su tokiu reikalavimu sutiko, sumažino užmokestį už krovinio vežimą mažesnei sumai.
22. Pažymėtina, jog civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, šalis, reikalaujanti atlyginti nuostolius, susijusius su vėlavimo pasikrauti ir pristatyti krovinius privalo įrodyti patirtų nuostolių faktą ir priežastinį ryšį tarp vežėjo padarytų vežimo sutarties pažeidimų ir patirtų nuostolių (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Taigi jog vien to fakto, kad krovinys buvo pristatytas pavėluotai, neužtenka tam, jog vežėjui būtų taikoma atsakomybė. Pažeidęs pareigą laiku pristatyti krovinius, vežėjas pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį privalo kompensuoti nuostolius krovinio gavėjui, jeigu jis įrodo, kad dėl to jam buvo padaryti nuostoliai.
23. Nagrinėjamu atveju atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų realiai pagrindžiančių faktą, kad krovinio gavėja patyrė nuostolius dėl darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimo, minėtiems darbuotojams negalint vykdyti savo darbo funkcijų dėl ieškovės laiku nepristatyto krovinio, t.y. byloje nėra jokių duomenų apie krovinio gavėjos patirtas išlaidas ir to sąsają su vėlavimu pristatyti krovinį. Jau lapkričio 13 d. atsakovė elektroniniu paštu nurodė, kad sąskaita mažintina iki 470 Eur, nors apie gavėjos nuostolius jokių duomenų neturėjo. Aplinkybė, jog atsakovė sutikdama su krovinio gavėjo įvardytais nuostoliais ir juos padengdama, nereikalavo tai pagrindžiančių įrodymų, prisiėmė savo riziką dėl iš to kylančių padarinių. Tačiau ši aplinkybė savaime nesuponuoja pareigos ieškovei padengti nuostolius, jeigu jie nėra pagrįsti įrodymais. Vien tik faktas, jog apeliantė siekdama su savo kliente krovinio gavėja išlaikyti gerus santykius ar dėl kitų priežasčių sumažino mokėtiną sumą dėl krovinio pristatymo vėlavimo, nereiškia, kad apeliantė savaime įgijo galiojančią ir vykdytiną regresinio reikalavimo teisę į ieškovę. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatuoti aplinkybę, kad ieškovei pavėluotai atlikus vežimą atsakovė patyrė nuostolius, nebuvo pagrindo.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs priimtą teismo sprendimą, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog teismas netinkamai, vertino byloje esančius įrodymus, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas.
25. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai nustatė faktinės bylos aplinkybės, iš esmės tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, apeliantei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Teisėja Laimutė Sankauskaitė