Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji
byla Nr.1A-190-508/2011;
Teisėja J. Damulienė Proceso
Nr. 61-1-1097-09
Procesinio
sprendimo kategorija:
(S)
2.4.6

N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011
m. kovo 29 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos
Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei,
dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Algiui Girdučiui
Šalavkai, nuteistajam M. N., teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. apeliacinį
skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendžio, kuriuo
M. N. nuteistas pagal LR BK 189 str.1d. laisvės atėmimu 5
(penkiems) mėnesiams; perkvalifikavus jo veiką iš LR BK 178 str. 2 d. į LR BK
22 str. 1d. 178 str. 2 d. ir 22 str. 1d. 180 str. 3 d., nuteistas pagal LR BK
22 str. 1 d. 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems)
mėnesiams; pagal LR BK 22 str. 1d. 180 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems)
metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis
LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal LR BK 22 str. 1d. 178
str. 2d. ir 22 str. 1d. 180 str. 3d., subendrintos apėmimo būdu, paskirta
subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems)
mėnesiams.
Vadovaujantis
BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie
griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, pakirta subendrinta
bausmė –laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis
BK 63 str. 4 d., bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Jonavos rajono
apylinkės teismo 2009-10-14 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės
atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3
(trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas
laikas išbūtas suėmime nuo 2009-11-16 ir bausmė, atlikta pagal Jonavos rajono apylinkės
teismo 2009-10-14 nuosprendį.
M. N. pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl L. D. ir A. T. turto vagysčių)
išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo, padarant šias nusikalstamas veikas (LR
BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
iš M. N. priteista 200 litų civiliniam ieškovui E. P. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Civilinių ieškovų L. D. ir E.
P. civiliniai ieškiniai dėl jų turto vagysčių atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas revolveris ME 38
Compact-G Nr. 013396, saugomas Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK,
konfiskuotinas (LR BK 94 str. 1d. 1p.).
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjus baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
M. N. pagal
LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 3 d. nuteistas už tai, kad 2009-11-05, apie 05 val., būdamas
(duomenys neskelbtini) namo, priklausančio E. P. kieme, išdauždamas E. P. priklausančio
gyvenamo vagonėlio lango stiklo paketą, persisvėręs per langą, įsibrovė į
patalpą – E. P. priklausantį gyvenamąjį vagonėlį, iš
kurio pasikėsino atvirai pagrobti nukentėjusiajam E. P. priklausantį
kompiuterį „HP NX 6125“ 2299 Lt vertės, t.y. rankomis sugriebė minėtą
kompiuterį, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl aplinkybių,
nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusysis iš jo atėmė kompiuterį,
jis toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tikslu užvaldyti svetimą turtą –
kompiuterį „HP NX 6125“, to paties namo kieme grasindamas panaudoti fizinį
smurtą E. P. atžvilgiu, t.y. grasindamas jam šaunamuoju
ginklu – Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūviu lygiavamzdžiu revolveriu ME38 Compact-G Nr. 013396 bei reikalaudamas atiduoti kompiuterį,
pasikėsino pagrobti svetimą turtą – nukentėjusiajam E. P. priklausantį
kompiuterį „HP NX 6125“, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl aplinkybių,
nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusysis E. P. pradėjo
kviestis pagalbą.
Be to, M. N. nuteistas pagal LR BK 189
str. 1 d. už tai, kad 2009-11-16, ryte, tikslesnis laikas tyrimo metu
nenustatytas, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, pravarde „Čiga“ įgijo dvi
automagnetolas: 600 litų vertės „JVC“ ir 1000 Lt vertės „Pioneer AVH- P5700
DVD“, žinodamas, kad jos įgytos nusikalstamu būdu, t.y. tyrimo metu nenustatyto
asmens pagrobtos: automagnetola „JVC“ 600 litų vertės pagrobta laikotarpyje nuo
2009-11-15, 20 val. iki 2009-11-16, 09.00 val. Jonavos mieste, Lietavos gatvėje
prie namo Nr. 23 automobilių stovėjimo aikštelėje, išdaužus dešinės pusės
priekinių durelių stiklą ir įsibrovus į V. K. priklausantį
automobilį „Peugeot 406“ valstybinis numeris (duomenys
neskelbtini); bei automagnetola „Pioneer AVH- P5700 DVD“ 1000 Lt vertės
pagrobta 2009-11-16, apie 06.35 val., Jonavoje, J. B. g.
28 namo kieme, išdaužus dešinės pusės priekinių durelių stiklą ir įsibrovus į
automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys
neskelbtini) priklausantį E. P..
M. N. buvo
kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. padarymu tuo, kad
laikotarpyje nuo 2009-10-31 iki 2009-11-02, 06.33 val., Jonavos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. 8 kieme, išdaužus dešinės pusės
priekinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilį (duomenys
neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį
V. Š., iš kurio pagrobė L. D. priklausančią 900 Lt vertės
automagnetolos ,,Alpine“ su MP3 CD CDA 9847R nuimamą valdymo skydelį su
plastmasine. Pagal LR BK 178 str. 2 d. M. N. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarius šią
nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Be to, M.
N. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK
178 str. 2 d. padarymu tuo, kad 2009m. rugsėjo mėnesį, tiksli data ikiteisminio
tyrimo metu nenustatyta, apie 15.30 val., Jonavos m. prie Kalnų gatvėje
esančios pirties adresu Kalnų g. 64A, išdaužus dešinės pusės priekinių durelių
stiklą, įsibrovė į A. T. priklausantį
automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys
neskelbtini) iš kurio pagrobė A. T. priklausančią 200 Lt vertės
automagnetolą „Pioneer“. Pagal LR BK 178 str. 2 d. M.
N. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarius
šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Nuteistasis M. N. apeliaciniu
skundu prašo jį išteisinti pagal E. P. epizodą, nes šios
nusikalstamos veikos jis nepadarė ir pagal LR BK 189 str. 1 d., nesant
nusikaltimo sudėties. Nurodo, kad kaltinamajame akte surinkti duomenys dėl jo
padarytų nusikalstamų veikų prieštaraujantys. Apylinkės teismas objektyviai
išnagrinėjo bylą ir išteisino jį iš nusikalstamų veikų, kurių prokuratūrai
nepavyko tinkamai nustatyti. Liko vienas epizodas su E. P.,
dėl ko teikia apeliaciją ir siekia išteisinimo teisme bei bylos nutraukimo, nes
šios nusikalstamos veikos jis nepadarė, jos neorganizavo ir apie jos aplinkybes
nieko nežino, niekada nebuvo prie nukentėjusiojo namo, nelindo į privačią
nuosavybę. Nukentėjusysis E. P. yra tiesiogiai ikiteisminį
tyrimą vykdžiusios institucijos iš anksto numatyta auka, kuri turėjo tinkamą
parengimą nuosekliai laikytis savų įsitikinimų, teikti klaidingus duomenis, kad
tik būtų galima jį nuteisti. Visos bylos aplinkybės ir įrodymai surinkti
neteisėtai, pažeidžiant LR BPK 20 str. 1 d. nurodytą tvarką. Tiek ikiteisminio
tyrimo metu, tiek rengiant kaltinamąjį aktą, nuolat buvo pažeidinėjamos LR BPK
normos: pažeidinėjamas įrodymų pagrįstumas ir tinkamas jų surinkimas, kaltinimo
formulavimas ir pateikimas įtarimų.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį,
prašiusį jį išteisinti, gynėją, palaikiusį nuteistojo prašymą, prokurorą,
prašiusį nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo M. N. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios
instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą,
tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo M. N. nusikalstamas veikas pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str.
2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 3 d. bei 189 str. 1 d. ir teisingai paskyrė bausmę,
nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. 2 d.
Apeliantas skunde nurodė, kad ikiteisminio tyrimo
metu buvo pažeidinėjamos Baudžiamojo proceso kodekso normos, tačiau pažymėtina,
kad pirmosios instancijos teismas, 2010-09-03 nutartimi perduodamas bylą
nagrinėti teisme, nenustatė kaltinamojo akto pažeidimų ar kitokių kliūčių bylos
nagrinėjimui. Be to, nuosprendis gali būti grindžiamas tik tais įrodymais,
kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str. 1 d.). Bylą
nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai taikė LR BPK 20 str.
nuostatas ir apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik tais įrodymais, kurie buvo
gauti įstatymų nustatyta tvarka ir ištirti teisiamajame posėdyje.
Nuteistasis M. N. savo kaltę
apeliaciniame skunde neigia, tačiau pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 22 str.
1 d. 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 3 d. bei 189 str. 1 d. pirmosios
instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų E.
P. ir V. K., liudytojų P. L., R.
B., T. G. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas ir
iš vaizdo įrašo, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymo juos
atpažinti ir kratos protokolais, telefoninių pokalbių suvestinėmis, specialisto
išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir
atskleidžia faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, įrodymai
nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas
neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip M.
N. kaltės įrodymus.
Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis E. P. parodė, kad miegodamas
jam priklausančiame vagonėlyje, paryčiais išgirdo smūgius į langą ir dūžtantį
stiklą. Atbėgęs prie lango, pamatė M. N. iki pusės
įlindusį į vagonėlio vidų ir beimantį jo nešiojamąjį kompiuterį, stovėjusį ant
stalelio prie lango. Jis išplėšė iš kaltinamojo rankų kompiuterį, numetė atgal
ant stalo ir nubėgo degti šviesos. Grįžęs į kambarį, pamatė, kad M. N. vėl lenda į vidų prie kompiuterio, rankoje laikydamas
sidabrinės spalvos revolverį. Kaltinamasis jam grasino, sakydamas, kad šaus,
jei neduos kompiuterio, taip pat sakė – atsakysi už sužalotą veidą. Tuo metu
žmona paskambino policijai ir kaltinamasis pabėgo. Iki įvykio kaltinamojo
nepažinojo ir policijos komisariate sutikęs jo nebuvo. Kol įvykio metu grūmėsi
su kaltinamuoju, gerai įsižiūrėjo jo veidą, ypač įstrigo kaltinamojo tarpas
tarp dantų.
Apeliantas
skunde nurodė, kad nukentėjusysis E. P. turėjo vykdyti
ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymą teikti klaidingus duomenis, kad būtų
galima jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Šie M.
N. skundo argumentai niekuo nepagrįsti ir atmestini, nes ikiteisminį tyrimą
atlikęs A. U., teisme apklaustas liudytoju, parodė, kad
nukentėjusiojo pirminiai parodymai užfiksuoti neišsamiai ne dėl nukentėjusiojo
kaltės, 2009-11-05 protokolas-pareiškimas buvo užpildytas gana trumpai dėl
tyrėjo laiko stokos, be to, teisėjų kolegija pažymi, nukentėjusiojo E. P. parodymais abejoti nėra pagrindo, kadangi jie pagrįsti
ir kitais byloje ištirtais įrodymais.
Kaip matyti iš
byloje esančio pirminio 2009-11-05 protokolo-pareiškimo, nukentėjusysis E. P., pranešdamas policijai apie įvykį, nurodė apie išdaužtą
mobilaus namelio lango stiklą, dėl ko jam padaryta 100 litų turtinė žala. Taip
pat nurodė matęs nubėgant tamsiais rūbais apsirengusį apie 25 metų amžiaus
vaikiną, kitų aplinkybių nedetalizavo (1 t., b.l. 20-21). Pirmosios instancijos
teisme liudytoju apklaustas tyrėjas A. U. parodė, kad šį
nukentėjusiojo protokolą-pareiškimą užpildė gana trumpai, nes skubėjo į kitą
įvykį, nors nukentėjusysis viską paaiškino plačiau. Prisimena, kaip
nukentėjusysis pasakojo, jog kompiuterį laikė iš vienos pusės, o vagis – iš
kitos.
Patikslindamas
savo protokolą-pareiškimą, 2009-11-17 nukentėjusysis E. P. nurodė,
kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, dėl susijaudinimo
negalėjo nurodyti visų aplinkybių, ir patvirtino, kad išgirdęs dūžtančio lango
garsą nuėjo pažiūrėti kas nutiko ir pamatė, kaip vaikinas pro išdaužtą langą
ima jo nešiojamąjį kompiuterį. Jis kompiuterį atėmė, numetė į šoną, pradėjo
rengtis, tada vaikinas pradėjo grasinti jam sidabrinės spalvos revolveriu,
sakydamas, kad nušaus jį, jei šis trukdys jam pagrobti kompiuterį. Be to, grasino
atkeršyti už dūžtančio stiklo šukėmis sužalotą veidą (1t.,b.l. 23). Šiuo savo
parodymus E. P. patvirtino 2009-11-17 liudytojo apklausos
metu (1t.,b.l. 28). 2009-11-18 asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo metu,
nukentėjusysis iš veido bruožų ir tarpo tarp priekinių dantų atpažino M. N., kaip asmenį, kuris brovėsi į jo mobilųjį namelį ir
kėsinosi pagrobti nešiojamąjį kompiuterį bei grasino daiktu, panašiu į
revolverį (1t.,b.l. 34-35). Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad
E. P. pateikė nešiojamą kompiuterį „HP NX 6125“ ir „Topo
centro“ garantinį taloną, kurie buvo apžiūrėti ir nustatyta, jog kompiuterio
kairėje pusėje yra plastmasinės detalės laužimo žymės bei USB jungtis taip pat
su laužimo žymėmis (1t.,bl. 36-45). 2010-06-10 daiktų parodymo atpažinti metu, E. P. atpažino revolverį, kuriuo jam buvo grasinta,
reikalaujant atiduoti nešiojamąjį kompiuterį (1t.,b.l. 46-47). Nukentėjusiojo E. P. atpažintas revolveris 2009-11-16 kratos metu buvo
rastas M. N. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (1t.,b.l. 136-137). Kauno apskrities
Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2010-01-22 išvadoje Nr.20-4-(121) nurodyta, kad ginklas,
kratos metu rastas pas M. N., yra Vokietijos pramoninės
gamybos 380 (9 mm) kalibro penkiašūvis lygiavamzdis trumpavamzdis revolveris ME
38 Compact - G Nr. 013396, tai yra D kategorijos šaunamasis ginklas. Šis
revolveris skirtas šaudyti standartiniais pramoninės gamybos 380 (9 mm) kalibro centrinio įskėlimo šoviniais, užtaisytais guminėmis grankulkėmis, bet tinka šaudyti ir
dujiniais bei signaliniais šoviniais ( t.1, b.l. 172-174).
Šie pirmosios
instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad M. N.,
išdauždamas mobilaus namelio lango stiklą, įsibrovė į E. P. gyvenamąją
patalpą ir kėsinosi pavogti prie lango ant stalelio buvusį nešiojamąjį
kompiuterį, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių
nuo jo valios – nukentėjusysis kompiuterį iš jo atėmė. Netrukus M. N. dar kartą mėgino pagrobti tą patį nešiojamąjį
kompiuterį, grasindamas nukentėjusiajam šaunamuoju ginklu, bet nusikalstamos
veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusysis
ėmė kviestis pagalbos, jo žmona paskambino policijai. M. N. veiksmuose
yra vagystę ir plėšimą kvalifikuojančių požymių: nešiojamojo kompiuterio
vagystę jis kėsinosi padaryti įsibraudamas į gyvenamąją patalpą, o plėšimą –
panaudodamas šaunamąjį ginklą, abu nusikaltimai nebaigti dėl aplinkybių,
nepriklausiančių nuo jo valios, todėl tokią jo veiką pirmosios instancijos
teismas teisingai kvalifikavo pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir 22 str.
1 d. 180 str. 3 d.
Pirmosios
instancijos teismas teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pripažindamas M. N. kaltu pagal LR BK 189 str. 1 d. Apeliantas skunde
neigia savo kaltę ir prašo dėl šios nusikalstamos veikos jį išteisinti, tačiau
byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina nuteistojo
kaltę. Pažymėtina, kad pats M. N. pirmosios instancijos
teisme savo kaltę pripažino iš dalies, parodydamas, kad turi pažįstamą Arūną,
pravarde „Čiga“, kuris jam atnešdavo automagnetolas perpardavimui, iš jo yra
pirkęs apie aštuonias automagnetolas. Paskutinį kartą „Čiga“ jam atnešė tris
magnetolas: „Pioneer“, „Jvc“ ir „Blaupunkt“. Šios automagnetolos ir buvo rastos
pas jį namuose kratos metu. Magnetolų nevogė, jas tik perpardavinėjo. Imdamas
magnetolas iš „Čigos“ nepasidomėjo, iš kur jos, nors turėjo įtarimų, kad jos
gali būti vogtos. Šie nuteistojo parodymai abejonių nekelia, nes sutampa su
kitais įrodymais ir M. N. kaltės neigimą apeliaciniame
skunde, teisėjų kolegija vertina apelianto siekiu išvengti baudžiamosios
atsakomybės.
Teisme
apklaustas nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2009-11-15
automobilį „Peogeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko
prie namo (duomenys neskelbtini), Jonavoje.
Ryte apie 9 val. pastebėjo, kad išdaužtas automobilio dešinės pusės durų
stiklas, apgadintos durelės ir pagrobta 600 Lt vertės automagnetola „JVS“.
Vėliau bendradarbis per vietinę televiziją pamatė laidą, kurioje rodė rastus
vogtus daiktus, tarp kurių buvo ir automagnetola, panaši į jo. Nuvykęs į
policiją, jis atpažino savo automagnetolą. Teisme apklaustas liudytojas P. L. patvirtino per televiziją matęs iš V.
K. pavogtą automagnetolą ir jį informavęs.
Nukentėjusysis
E. P. parodė, kad 2009-11-16, 6.35val., išgirdo
kaukiančią automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) signalizaciją. Pažiūrėjęs per langą, pamatė prie automobilio stovintį
žmogų tamsia striuke, įkišusį galvą į automobilio vidų. Išbėgęs į lauką rado
išdaužtą automobilio dešinės pusės durelių stiklą ir pavogtą 1000 Lt vertės
magnetolą „Pioneer“.
Teisme
apklaustas liudytojas R. B. parodė dirbantis taksi
vairuotoju ir kaltinamąjį pažįstantis kaip klientą pravarde „Kapeika“.
Pastarasis yra jam siūlęs pirkti automagnetolą, be to girdėjo, kaip jis
telefonu kažkam siūlė pirkti automagnetolas. Tapačias aplinkybes teisme
patvirtino ir liudytojas T. G.. Šie liudytojai asmens
parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino M. N.,
kaip asmenį, kuris jiems siūlydavo pirkti automagnetolas (t.1, b.l. 102-103,
112-113). Patikrinus M. N. telefoninių pokalbių
suvestines nustatyta, kad nuo 2009-11-11 iki 2009-11-16 fiksuoti jo
telefoniniai pokalbiai, kurių metu jis siūlė pirkti magnetolas ,,JVC“,
,,Pioneer“ ( t.2, b.l. 4-15).
V.
K. ir E. P. turto vagystes iš automobilių patvirtina
ir 2009-12-01 bei 2009-11-16įvykio vietos apžiūros protokolai, kuriuose
užfiksuota, jog apžiūrėjus V. K. automobilį, skydelyje
automagnetolos vieta tuščia, o apžiūrėjus E. P. automobilį,
rastas išdaužtas dešinės pusės keleivio durelių stiklas, nėra automagnetolos
(t.1, b.l.6-8, 73).
2009-11-16
kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą M. N. gyvenamojo
vietoje, (duomenys neskelbtini) rastos ir
paimtos automagnetolos „JVS“ Nr. 109x1261 ir „Pioneer“ Nr. PI 296650148483 (t.1,
b.l. 136-137). Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad
nukentėjusysis E. P. pateikė automagnetolos ,,Pioner“ AVH
-P5700DVD instaliacijos instrukciją (t.1,13-19).
Pats M. N. teisiamojo posėdžio
metu patvirtino įtaręs, kad asmens pravarde ,,Čiga“ jam atneštos
automagnetolos, gali būti vogtos. Nukentėjusiųjų V. K. ir
E. P. parodymai ir įvykio vietos apžiūros protokolai
patvirtina, kad kratos metu pas M. N. rastos
automagnetolos „JVS“ Nr. 109x1261 ir „Pioneer“ Nr. PI 296650148483, buvo
pavogtos iš V. K. bei E. P. automobilių.
Liudytojai R. B. ir T. G. patvirtino,
kad M. N. siūlė jiems pirkti automagnetolas, girdėjo,
kaip šis kažkam siūlė pirkti automagnetolas telefonu. M. N. telefoninių
pokalbių suvestinės patvirtino buvus tokio turinio telefoninius pokalbius. Šių
įrodymų visetas neginčijamai patvirtina M. N. kaltę
įgijus turtą, žinant, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu. Tokia jo veika
teisingai kvalifikuota pagal LR BK 189 str. 1 d. Kitų objektyvių duomenų M. N. nei apeliaciniame skunde nei apeliacinės instancijos
teisme nepateikė, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą ir jį
išteisinti.
Pagrįstai
pripažinęs M. N. kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str.
2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 3 d. bei 189 str. 1 d., pirmosios instancijos
teismas, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54
str., nuteistajam paskyrė bausmę adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms ir
ji nėra aiškiai per griežta. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų
nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų
nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko
asmenybę.
Skiriant bausmę atsižvelgta,
kad M. N. padarė tris nusikaltimus: nesunkų, apysunkį ir
sunkų, du nusikaltimai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, visi jo padaryti
nusikaltimai yra tyčiniai ir savanaudiški. M. N. anksčiau
teistas septynis kartus, baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę
lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pirmosios
instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs tai,
kad du nusikaltimai (vagystė ir plėšimas) nutrūko pasikėsinimo stadijoje, M. N. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Už atskirus
nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės negu LR BK 178 str.
2 d., 180 str. 3 d. ir 189 str. 1 d. sankcijose numatytos tos rūšies bausmės
vidurkis, todėl įvertinus padarytų nusikalstamų veikų skaičių ir jų
pavojingumą, laikytina, kad paskirtos bausmės nėra per griežtos ir tinkamos
bausmės tikslams įgyvendinti.
Kadangi M. N.
įvykdė kelias nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas teisingai
taikė LR BK 63 str. nuostatas ir paskirtąsias bausmes subendrino, taikydamas
bausmių apėmimą, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai pagal LR BK 22
str. 1 d. 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 3 d., ir dalinį bausmių
subendrinimo būdą, prie apimtos bausmės pridėdamas dalį bausmės, paskirtos
pagal LR BK 189 str. 1 d. Galutinė subendrinta bausmė – treji metai laisvės atėmimo,
teisėjų kolegijos nuomone, yra adekvati bausmė padarytoms nusikalstamoms
veikoms ir kaltininko asmenybei.
Išnagrinėjus apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, darytina
išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis M.
N. atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados yra motyvuotos bei
pagrįstos teisme ištirtais įrodymais. Teismui teisingai taikius baudžiamąjį ir
baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas, nėra pagrindo M. N. išteisinti
jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326
str. 1 d. 1 p.,
n u t a r
i a:
nuteistojo M. N. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos
pirmininkas Egidijus Jonas
Grigaravičius
Teisėjai
Emilija Akelienė
Svetlana Jurgaitienė