Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-03-18][nuasmeninta nutartis byloje][1-95-445-2021].docx
Bylos nr.: 1-95-445/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Alytaus apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus apylinkės prokuratūra (Varėna) prokuroras
Kategorijos:
Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
Kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymas (BPK 347 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

?Baudž

                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1-95-445/2021

Teisminio proceso Nr.1-01-1-25883-2020-3

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija :

 (S)

2.3.2.1.3.1.;2.3.2.1.3.2.;

       

 

       img1

 

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

 

                                   N U T A R T I S

                  2021 m. kovo 16 d.

                      Varėna

 

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

sekretoriaujant Reginai Tertelytei,

dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui,

nedalyvaujant nukentėjusiajai Ž. K., jos atstovui advokato padėjėjui M. K.,

teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 187 straipsnio 1 dalį.

 

Teismas

  

n u s t a t ė :

 

S. R. pareikštas kaltinimas, kad jis sugadino ar sunaikino svetimą turtą, tai yra 2020 m. birželio mėnesį, laikotarpiu nuo 06 d. iki 20 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tyčia, pjūklu supjaustė Ž. K. priklausančių pastatų: malkinės, stoginės ir sandėliuko medines sienų lentas ir stogo konstrukcijas, taip sugadindamas ir tuo padarydamas nukentėjusiajai Ž. K. bendrą 1500 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais S. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2020-11-30 nutartimi prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą ir teismui perdavęs bylą, buvo įpareigotas atlikti šiuos proceso veiksmus:

patikslinti kaltinamajam S. R. pareikštą kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas, o būtent nurodant sugadinto ar sunaikinto statinio unikalų numerį, statinio pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir statinio pavadinimą, statinio parametrus: plotas; tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai; statinio vertė, nustatyta Vyriausybės nustatyta tvarka; verčių nustatymo datos; statinio fizinio nusidėvėjimo ir baigtumo procentas; statinio statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai ir kita, o tiksliau nekilnojamą daiktą identifikuoti pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą;

pateikti kaltinime nurodytų sugadintų ar sunaikintų pastatų kadastrinių matavimų bylas (bylą);

pateikti įrodymus įstatymų nustatyta tvarka, pagrindžiant pareikštą kaltinimą – kokio dydžio padaryta žala nukentėjusiajai (turto vertintojo pažyma, sąmata ir kita).

Nutartyje buvo nurodyta, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys:1) objektas: pastatas; patalpa; inžinerinis statinys;2) unikalus statinio (taip pat nebaigto statyti) numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą statinio buvimo laiką; 3) patalpų, suformuotų kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikalus numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą šio daikto egzistavimo laiką; 4) statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas; 5) statinio parametrai: plotas; tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai;6) statinio statybinė medžiaga;7) statinio vidaus įrangos charakteristikos;8) statinio vertės, nustatytos Vyriausybės nustatyta tvarka; verčių nustatymo datos;9) statinio fizinio nusidėvėjimo ir baigtumo procentas;10) įsigijimo kaina ir įsigijimo data; 11) statinio statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai;12) duomenys apie statinio statybos būklę;13) statinio buvimo vieta žemės sklype (žemės sklypo, kuriame yra statinys, unikalus numeris);14) patalpos, suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, buvimo vieta pastate (statinio, kuriame yra patalpa, unikalus numeris);15) statinio aukštų skaičius;16) patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius; statinio kadastro duomenų nustatymo data;  kiti teisės aktų nustatyti duomenys ir kita. Todėl S. R. turi būti pareikštas kaltinimas pagal nurodyto įstatymo nuostatas, t.y. nurodant unikalų statinio numerį, statinio pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir statinio pavadinimą, statinio parametrus: plotas; tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai; statinio vertė, nustatyta Vyriausybės nustatyta tvarka; verčių nustatymo datos; statinio fizinio nusidėvėjimo ir baigtumo procentas; statinio statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai ir kita, o tiksliau nekilnojamas daiktas identifikuotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Lietuvos Respublikos Kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punkte nustatyti statinių kadastrinių matavimų metu atliekami veiksmai, o būtent: 17.1. išmatuojamos statinių ribos, nustatomi statinių parametrai, pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia statinių duomenims įrašyti į kadastrą; <...> 17.3. nustatomos grafiškai arba atliekant kadastrinius matavimus inžinerinių statinių kontūrų ar ašių pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; <...> 17.5.nustatoma iš pateiktų dokumentų statinio paskirtis, statybos pradžios ir pabaigos metai; 17.6. apskaičiuojami statinių plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazę; <...> 17.11. suformuojamam nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla pagal šių Taisyklių V skyrių. Minėtų Taisyklių 174 punktas numato, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byla – tai nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamojo turto objektus sukomplektuotas rinkinys, o Taisyklių 176 punkte nustatyta, kokie dokumentai turi būti sukomplektuoti nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras buvo įpareigotas pateikti kaltinime nurodytų sugadintų ar sunaikintų pastatų kadastrinių matavimų bylas (bylą).

S. R. pareikštas kaltinimas, kad jis nukentėjusiajai sugadindamas ir sunaikindamas turtą, padarė 1500 Eur turtinę žalą. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001).

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras įpareigotinas pateikti įrodymus įstatymų nustatyta tvarka, pagrindžiant pareikštą kaltinimą – kokio dydžio padaryta žala nukentėjusiajai (turto vertintojo pažyma, sąmata ir kita).

Prokuroras prašo grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, motyvuodamas, kad reikia specialių žinių identifikuojant sugadintus/sunaikintus statinius, nustatant padarytos žalos mąstą.

Kaltinamasis nuomonės dėl tolimesnės bylos eigos neišreiškė.

 

Byla perduotina prokurorui

 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 254 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojamą aktyvaus teismo modelį negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik retose ir tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2016 m. balandžio 19 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-195-453/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-215-1020/2017 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismas išnaudojo galimybę ištaisyti BPK pažeidimus, surašydamas 2020-11-30 nutartį rašytinio proceso tvarka, įpareigodamas prokurorą patikslinti kaltinamajam S. R. pareikštą kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas, o būtent nurodant sugadinto ar sunaikinto statinio unikalų numerį, statinio pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir statinio pavadinimą, statinio parametrus: plotas; tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai; statinio vertė, nustatyta Vyriausybės nustatyta tvarka; verčių nustatymo datos; statinio fizinio nusidėvėjimo ir baigtumo procentas; statinio statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai ir kita, o tiksliau nekilnojamą daiktą identifikuoti pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą; pateikti kaltinime nurodytų sugadintų ar sunaikintų pastatų kadastrinių matavimų bylas (bylą); pateikti įrodymus įstatymų nustatyta tvarka, pagrindžiant pareikštą kaltinimą – kokio dydžio padaryta žala nukentėjusiajai (turto vertintojo pažyma, sąmata ir kita).

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo numatyti atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ar paprastajam remontui. Leidimas statyti naują statinį privalomas kultūros paveldo vietovėje, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą [8.18] šioje teritorijoje statyba galima) ir t.t. – statant II grupės nesudėtingąjį statinį. Pagal VĮ Registrų centras duomenis, Ž. K. priklausantys pastatai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, gamtiniam kompleksiniam draustinyje, valstybės parkų teritorijoje. Todėl ikiteisminio tyrimo metu turi būti tiriama ar kaltinime nurodyti daiktai suformuoti įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka, ar jie nebuvo savavališkai pastatyti, nepažeidžiant įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, keliamų nekilnojamojo daikto suformavimui. Tokios aplinkybės yra reikšmingos, nes priešingu atveju turėtų būti sprendžiama ne dėl nekilnojamojo turto objektų, o tik dėl statybinių medžiagų sugadinimo/sunaikinimo.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese, šis dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme, nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. BPK 219 str. nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla, priešingu atveju, teisme taisant prokuroro padarytas klaidas, teismui yra užkraunamos jam nebūdingos ikiteisminio tyrimo funkcijos bei, pažeidžiant proceso greitumo principą, vilkinamas bylų nagrinėjimas.

Pareikštame S. R. kaltinime nurodoma, kad jis pjūklu supjaustė Ž. K. priklausančių pastatų: malkinės, stoginės ir sandėliuko medines sienų lentas ir stogo konstrukcijas. Nusikalstamos veikos aprašymas kaltinamajame akte apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, nagrinėjamu atveju, tokios ribos nėra aiškios. Nesant aiškaus įrodinėjimo dalyko, teismas susiduria su kliūtimis nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. Šių trūkumų pašalinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės, jie yra esminiai, suvaržantys kaltinamojo teisę į gynybą. 

Pagal statybą reglamentuojančias normas pagrindinis pastatas – tai statinys su stogu ir atitvaromis, kuriame yra patalpų žmonių poreikiams tenkinti (gyventi, ilsėtis, dirbti ir pan.) ar turtui talpinti. Pagalbinis pastatas – tai sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartas, daržinė, sandėlis, pastogė, garažas, vasaros virtuvė ir pan.).Priestatas - prie esamo pastato pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nėra nurodyta kokios paskirties pastatai sugadinti, nėra jų detalaus aprašymo (matmenų, prie kokio pastato ar atskirai yra nurodyti objektai).

Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (BPK 254 straipsnio 3 dalis).

Sisteminiu būdu vertinant BPK įtvirtintas nuostatas matyti, jog pašalinęs nustatytus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus prokuroras turi surašyti naują kaltinamąjį aktą, o tai kartu įpareigoja prokurorą atlikti BPK 218 straipsnyje ir BPK 220 straipsnyje nustatytus ikiteisminio tyrimo užbaigimo veiksmus. Priešingu atveju, tai yra, surašius naują kaltinamąjį aktą, tačiau prieš tai neinformavus proceso dalyvių apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei nesuteikiant galimybės pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, iš esmės suvaržomos įstatymu garantuotos įtariamųjų teisės, pažeidžiama įtariamųjų teisė į gynybą, į teisingą bei rungtynišką procesą.

Prokuroras gali šio Kodekso 215 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2, 3 dalimis, 254 straipsnio 3 dalimi, 253 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 255 straipsniu, teismas

 

n u t a r i a:

 

perduoti bylą prokurorui ir nustatyti dviejų (2) mėnesių terminą pažeidimams pašalinti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per septynias dienas nuo jos paskelbimo, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

 

 

 

 

Teisėjas Dalis Žilionis


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 187 str. Turto sunaikinimas ar sugadinimas
  • BPK
  • 2K-111-677/2016
  • 1S-195-453/2017
  • 1S-215-1020/2017
  • BPK 219 str. Kaltinamojo akto turinys
  • BPK 254 str. Bylos išskyrimas, bylų sujungimas ir nutraukimas ar perdavimas prokurorui