Civilinė byla Nr. 2A-1919-562/2020

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02508-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

        Teismas

nustatė:

                                                                 I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas L. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B. (toliau – atsakovas), vėliau jį patikslinęs, prašydamas:

1.1.                      pripažinti, kad atsakovo iš jo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) siųstais laiškais paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės ir yra žeminantys L. K. garbę ir orumą:

1)       2019 m. spalio 30d. 15:09 elektroninio laiško teiginys „Buvęs bendrijos pirmininkas K. padirbinėjo parašus (turimi faktiniai įrodymai) ir būdamas bendrijos pirmininku kas prieštarauja LR įstatymams išsiimdamas sau verslo liudijimą atliko darbus bendrijos teritorijoje taip išsimokėdamas sau atlygį.“.

2)       2017 m. kovo 17 d. 06:48 elektroninio laiško teiginiai „Kada K. grąžins pasisavintus pinigus į bendrijos sąskaitą?“ ir teiginys „Prieš K. balsavimo metu. Parašų padirbinėjimas, lėšų vagystės (vadovaujuosi pateiktais dokumentais) iš bendrijos sąskaitos“.

3)       2017 m. kovo 1 d. 22:01 elektroninio laiško teiginyje „Bendrijos pirmininke K. informuokite visus (iki šios nėra oficialios informacijos ) ar grąžinote iššvaistytus ir pasiskolintus pinigus į bendrijos sąskaitą?“.

4)       2017 m. vasario 23 d. 00:40 elektroninio laiško teiginys „Gerbiamas kaimyne K. jei jau pradėjome tokia tema diskutuoti tai informuokite visus ( iki šiol nėra oficialios informacijos ar grąžinote iššvaistytus pinigus į bendrijos sąskaitą?).

1.2.                      Įpareigoti atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančias ir ieškovo garbę ir orumą žeminančias žinias, per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiunčiant iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresais D. S. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), L. B. (duomenys neskelbtini), N. S. (duomenys neskelbtini), V. P. (duomenys neskelbtini), A. A. (duomenys neskelbtini), G. J. (duomenys neskelbtini), Z. B. (duomenys neskelbtini), M. L. (duomenys neskelbtini), V. G. (duomenys neskelbtini), S. S. (duomenys neskelbtini), D. (duomenys neskelbtini), E. D. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), L. K. (duomenys neskelbtini), J. A. (duomenys neskelbtini) tokio turinio elektroninį laišką:

1)       „Aš, A. B., patvirtinu, kad 1) 2019 m. spalio 30 d. 15:09 elektroninio pašto laiške, mano siųstame iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), teiginio,, Buvęs bendrijos pirmininkas K. padirbinėjo parašus (turimi faktiniai įrodymai) ir būdamas bendrijos pirmininku kas prieštarauja LR įstatymams išsiimdamas sau verslo liudijimą atliko darbus bendrijos teritorijoje taip išsimokėdamas sau atlygį. “ nurodydamas, kad L. K. padirbinėjo parašus (turimi faktiniai įrodymai) ir išsiimdamas sau verslo liudijimą atliko darbus bendrijos teritorijoje taip išsimokėdamas sau atlygį, neatitinka tikrovės; 2) 2017 m. kovo 17 d. 06:48 elektroninio pašto laiške, mano siųstame iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), teiginio „Kada K. grąžins pasisavintus pinigus į bendrijos sąskaitą?“ nurodydamas, kad L. K. turi grąžinti pasisavintus pinigus, o teiginio „Prieš K. balsavimo metu. Parašų padirbinėjimas, lėšų vagystės (vadovaujuosi pateiktais dokumentais) iš bendrijos sąskaitos“ nurodydamas, kad yra parašų padirbinėjimo, lėšų vagystės, padarytų L. K., faktas neatitinka tikrovės; 3) 2017 m. kovo 1 d. 22:01 elektroninio pašto laiške, mano siųstame iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), teiginio „Bendrijos pirmininke K. informuokite visus ( iki šios nėra oficialios informacijos ) ar grąžinote iššvaistytus ir pasiskolintus pinigus į bendrijos sąskaitą ?“ nurodydamas, kad L. K. yra iššvaistęs bendrijos pinigus, yra iš jos pasiskolinęs pinigų ir negrąžinęs, neatitinka tikrovės; 4) 2017 m. vasario 23 d. 00:40 elektroninio pašto laiške, mano siųstame iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), teiginio „Gerbiamas kaimyne K. jei jau pradėjome tokia tema diskutuoti tai informuokite visus (iki šiol nėra oficialios informacijos ) ar grąžinote iššvaistytus pinigus į bendrijos sąskaitą?“ nurodymas, kad L. K. yra iššvaistęs bendrijos pinigus, juos turi grąžinti bendrijai, neatitinka tikrovės.“.

1.3.                      Priteisti iš atsakovo 3 388 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad su atsakovu yra jiems priklausančių butų savininkai ir kaimynai daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Apsigyvenus šiame name apie 2008-2009 metus, jis inicijavo butų savininkų bendrijos įkūrimą, kad galima būtų spręsti namo administravimo, bendro naudojimo objektų tvarkymo ir naudojimo klausimus. Įsteigus bendriją, jis buvo išrinktas jos pirmininku, kuriuo buvo iki 2013 metų. Atsakovas ieškovui būnat bendrijos pirmininku jį šmeižė, užgauliojo, kaltino nebūtais dalykais, tačiau jis nesiėmė jokių teisinių veiksmų tol, kol tikėjo, kad atsakovas teiks dėmesį ne melagingos informacijos skleidimui, o bendrijos reikalams. 2019 metų spalio mėnesį atsinaujinę atsakovo veiksmai, kuriais jis toliau žemino ieškovą siųsdamas į namo gyventojų elektroninis laiškus su jo garbę ir orumą žeminančiais teiginiais, sudarė prielaidas ir pagrindą ieškovui reikalauti atsakovo, kad pastarasis atsakytų už savo veiksmus.

3.       Atsakovo elektroniniuose laiškuose nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, nes ieškovas jokių parašų niekada nėra klastoję, nėra pavogęs, iššvaistęs ar kitaip pasisavinęs svetimų lėšų, nebuvo ir nėra skolingas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrijai ar bet kokiai kitai bendrijai. Teiginiai „iššvaistęs“, „pasisavinęs“, „vagystė“ pagal savo turinį reiškia nuorodas į padarytas nusikalstamas veikas, tačiau ieškovo atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, nėra ir nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų minėtų nusikalstamų veikų. Atsakovo teiginiai apie ieškovą akivaizdžiai neatitinka tikrovės, iš tų teiginių paskleidimo konteksto matyti, kad atsakovas turėjo tikslą būtent tokiu būdu sumenkinti ieškovo vertinimą kitų asmenų, su kuriais bendraujama nuolatos ir artimoje (gyvenamojoje) privačioje aplinkoje, nes buvo svarstomi kiti klausimai, kuriais ieškovas turi ir turėjo nuomonę, prieštaraujančią atsakovo nuomonei, be to, elgėsi ne taip, kaip to tikėjosi atsakovas.

4.       Atsakovas nuo 2013 m. balandžio 28 d. 10:14 elektroninio laiško išsiuntimo provokavo ieškovą siųsdamas visiems namo gyventojams savo išgalvotas aplinkybes ir kaltinimus ieškovui, tuo metu dar vykdančiam bendrijos pirmininko pareigas, dėl „satelitinių lėkščių bei galvučių“ vagysčių bei „stogo antenos“ sugadinimo. 2013 m. rugpjūčio 21 d. 10:32 elektroniniu laišku pradėtas psichologinis smurtas, melagingai kaltinant ieškovą parašų padirbinėjimu. Atsakovo septynių metų laikotarpiu naudotas psichologinis smurtas, skleidžiant tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovą, psichologiškai gniuždė, žemino, diskreditavo ieškovą kaimynų akivaizdoje, sukėlė nepatogumų socialiame gyvenime, tiek bendrojoje gyvenamojoje aplinkoje, tiek šeimos viduje, darė ir daro didelę moralinę-psichologinę žalą namo kaimynų socialinėje erdvėje ir kontaktams su jais. Atsakovas šį teisės pažeidimą vykdė tęstinį laikotarpį ir vis agresyvesne bei užgaulia forma, kol galiausiai 2019 m. spalio 30 d. laiške šie vėl pasikartojantys melagingi ieškovą žeidžiantys teiginiai paskleidžiami neva „naujiems namo gyventojams“, bet tuo pačiu išsiunčiami visiems namo gyventojams vėl įžeidė ieškovą, pažeidė garbę ir orumą ir ypatingai neigiamai psichologiškai jį paveikė. Nors 2013 metais ieškovas dėl taikaus sambūvio namo bendrijoje pasitraukė iš bendrijos pirmininko pareigų, tačiau kaip matyti iš 2017-2019 atsakovo elektroninių laiškų, atsakovas ieškovo pasyvumą įvertino kaip silpnumą ir galimybę toliau tęsti ieškovo žeminimą. Atsakovo veiksmų tęstinumas ir kontekstas, paskleidimas tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovo neva padarytus nusikaltimus, žinant, kad ieškovas turės teisintis ir aiškintis asmenims, su kuriais bendrauja, neigti tai, ko nebuvo, kas savaime yra sudėtinga, sudaro pagrindą reikalauti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, kuris sudaro 3 388 Eur.

5.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis ne paskleidė žinias, žeminančias ieškovo garbę ir orumą, bet išsakė savo nuomonę ir suvokimą dėl ieškovo elgesio, kad atsakovas elgėsi sąžiningai. Kad atsakovo išsakytos žinios ieškovo atžvilgiu atitiko tikrovę, patvirtina audito išvada, kurioje nurodoma, kad bendrijos pirmininkas ieškovas tyrimui atlikti nepateikė sąmatos, iš kurios galima būtų nustatyti kiek tvoros buvo nudažyta ir kiek litrų dažų buvo sunaudota; kad ieškovui 15,99 Lt (4,63 Eur) buvo pervesta į jo asmeninę sąskaitą; kad ieškovas be pateisinamų dokumentų iš kasos nurašė 916,82 Lt (265,53 Eur) ir kt. Taip pat buvo suklastoti atsakovo parašai ant 2009 m. rugsėjo 20 d. parašymo priimti jį į bendrijos narius ir ant 2010 m. gruodžio 22 d. bendrijos narių įgaliojimo ieškovui. Nurodė, kad jis tuo metu buvo išvykęs į užsienį ir pasirašyti negalėjo. Teigdamas, kad ieškovas dirbo pagal verslo liudijimą, atsakovas išreiškė savo nuomonę, nes ieškovas tvarkė pastatų stogus, dirbo teritorijoje ir buvo kalbama, kad jis išsiėmė verslo liudijimą. Todėl ir jis pareiškė tokią nuomonę, ir tai nesudaro pagrindo teigti, kad buvo paskleisti ieškovo garbę ir orumą žeminantys duomenys. Atsakovas, turėdamas minėtus duomenis, veikė sąžiningai ir juos paskelbė apie ieškovą, kaip apie viešą asmenį, todėl atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-462-424/2020 ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad atsakovo siųsti elektroniniai laiškai neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, įpareigojo atsakovą išsiųsti visiems adresatams elektroninį laišką, kuriame būtų nurodyta, jog atsakovo siųsta informacija apie ieškovą neatitinka tikrovės, priteisė ieškovui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 498,29 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą; priteisė 17,90 Eur išlaidas valstybei.

7.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad elektroninių laiškų turinys buvo adresuotas grupei asmenų, kad atsakovas pripažino, jog nurodytus elektroniniu laiškus rašė jis, kad laiškai buvo adresuoti namo, kuriame gyvena šalys, gyventojams, ir kad šiuose laiškuose nurodytas K. yra ieškovas, konstatavo, kad žinių paskleidimo faktas apie ieškovą įrodytas.

8.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad remiantis teisės aktais, bendrijos pirmininkas nėra viešasis asmuo, nes tarp narių susiklostę privatūs santykiai. Šiuo atveju ieškovo nelaikė viešu asmeniu, priešingai nei nurodė atsakovas. Atkreipė dėmesį į tai, kad net jei ir būtų buvęs pagrindas ieškovą laikyti viešu asmeniu, atsakovo elektroniniai laiškai siųsti ieškovui jau nebebūnant bendrijos pirmininku.

9.       Vadovaudamasis kasacinio teismo suformuotais kriterijais, teismas darė išvadą, kad atsakovas savo elektroniniuose laiškuose paskleidė žinias, o ne išreiškė savo nuomonę. Tokie teiginiai kaip „K. padirbinėjo parašus“, „išsiimdamas sau verslo liudijimą atliko darbus bendrijos teritorijoje taip išsimokėdamas sau atlygį“, „parašų padirbinėjimas, lėšų vagystės iš bendrijos sąskaitos“, teismo vertinimu, yra neteisėtus ir net nusikalstamus ieškovo veiksmus konstatuojantys kategoriški teiginiai, kurie gali būti nustatomi ir patvirtinami įrodymais. Klausimuose „kada K. grąžins pasisavintus pinigus į bendrijos sąskaitą?“, „ar grąžinote iššvaistytus ir pasiskolintus pinigus į bendrijos sąskaitą?“ nekeliamas klausimas kas pasisavino, iššvaistė, pasiskolino bendrijos pinigus ar kas nors (gal K.) pasisavino, iššvaistė, pasiskolino bendrijos pinigus ir pan., bet formuluojami kategoriški teiginiai, kad ieškovas pasisavino, iššvaistė, pasiskolino pinigus ir tik keliamas klausimas kada grąžins ir ar jau grąžino. Vien dėl to, kad teiginiai išdėstyti klausiamajame sakinyje, teismo vertinimu, jie netampa nuomone. Bendrijos pinigų pasisavinimas, iššvaistymas, negrąžinta skola yra patikrinami ir įrodomi faktai, todėl jų konstatavimas negali būti vertinami kaip atsakovo nuomonės pareiškimas.

10.       Audito išvadose nurodytos buhalterinės apskaitos vedimo trūkumai, tame tarpe ir tai, kad ne visos pagal avansines apyskaitas išmokėtos sumos buvo pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais. 2013 m. rugsėjo 10 d. akte nurodyta, kad 4 200 Lt (1 216,40 Eur) suma 2012 m. rugsėjo 22 d. pervesta į ieškovo asmeninę sąskaitą nesant paskolos sutarties buvo grąžinta bendrijai 2012 m. gruodžio 2 d. Teismas pažymėjo, kad lėšų trūkumas ar neteisėtas bendrijos lėšų naudojimas šiuose audito aktuose nenustatytas. Todėl kaltinti ieškovą bendrijos lėšų vagyste, pasisavinimu, iššvaistymu juo labiau 2017 ir 2019 metais, atsakovas neturėjo jokio pagrindo.

11.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, paskleidęs žinią, jog ieškovas padirbinėja parašus, nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 20 d. parašyme priimti jį į bendrijos narius ir 2010 m. gruodžio 22 d. bendrijos narių įgaliojime ieškovui yra ne jo parašai, tačiau ne tik neįrodė, kad tie parašai yra suklastoti, bet ir negalėjo paaiškinti kodėl teigia, kad jo parašus suklastojo būtent ieškovas. Analogiškai teismas vertino ir teiginį dėl to, kad ieškovas išsiėmė verslo liudijimą ir atliko darbus bendrijos teritorijoje, išsimokėjo sau atlygį. Visi šie teiginiai gali būti įrodyti, tačiau atsakovas net nebandė jų įrodinėti, teigdamas, kad taip jis pareiškė savo nuomonę, nes kaip nurodė atsiliepime į ieškinį – „buvo kalbama“.

12.       Atsakovui neįrodžius jo nurodytų faktų tikrumo, pirmosios instancijos teismas darė išvada, kad atsakovo paskleistos žinios apie ieškovą neatitinka tikrovės.

13.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovui paskleidus tarp kaimynų tikrovės neatitinkančias ir neigiamai, kaip nesąžiningą, linkusį įvairiais būdais savintis bendrijos pinigus, ieškovą, apibūdinančias žinias, ieškovas neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, pasijuto įžeistas, jautė reputacijos pablogėjimą, nejaukiai jautėsi bendraujant su kaimynais, dėl to patyrė neturtinę žalą.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

14.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo elektroniniuose laiškuose ieškovui nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę ir nepagrįstai konstatavo, kad paskleisti teiginiai yra žeminantys garbę ir orumą.

14.2.                      Atsakovas elgėsi sąžiningai ir jo išsakytos žinios ieškovo atžvilgiu atitinka tikrovę. Šią aplinkybę patvirtina 2013 m. rugsėjo 10 d. audito išvada.

14.3.                      Audito 2014 m. lapkričio 21 d. išvadoje nurodoma, kad bendrijos pirmininkas ieškovas iš bendrijos sąskaitos banke pervedė atitinkamas pinigų sumas be bendrijos narių susirinkimo, nevykdydamas bendrijos įstatų 32 punkte nurodytų nuostatų.

14.4.                      Šių audito išvadų ieškovas neginčijo, su jomis sutiko. Be to, bendrijos neeilinio visuotinio susirinkimo Nr. 2014-11-23/1 protokole nurodyta, kad svarstyta dėl auditoriaus išvados atskaitos apie bendrijos metines finansines ataskaitas, ataskaita buvo patvirtinta. Buvo svarstoma finansinė bendrijos metinė ataskaita ir už 2014 metus, kuri bus pateikta 2015 m. sausio mėnesį. Tokiu būdu, audito išvados buvo bendrijos narių svarstomos ir patvirtinamos kaip teisingos. Todėl atsakovo paskleista informacija apie ieškovą yra teisinga, šios žinios ne melagingos, ne išgalvotos ar pramanytos, atsakovas veikė sąžiningai, žinios atitinka tikrovę ir nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus.

14.5.                      Atsakovas kreipėsi į ieškovą, kaip į bendrijos pirmininką, paaiškinti dėl bendrijos finansinių pažeidimų, lėšų pasisavinimo, darbų atlikimo ir pan., prašė išaiškinti, kas klastoja atsakovo parašus.

14.6.                      Su aplinkybe, kad atsakovo parašai buvo klastojami ieškovo, sutiko ir teismas.

14.7.                      Teismas negalėjo priteisti neturtinės žalos, nes ieškovo prašytas neturtinės žalos dydis atitinka bendrijos teritorijoje įrengtos vaikų žaidimo aikštelės kainą.

15.       Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių neturtinės žalos priteisimui, nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtų pagrįsta 2 000 Eur suma ir ją priteisė, o apeliaciniame skunde nėra nurodomos tai paneigiančios aplinkybės, teismo išvada nėra ginčijama, todėl nėra ir pagrindo keisti tokį teismo sprendimą apeliacine tvarka, konstatavus, kad atsakovas pažeidė ieškovo garbę ir orumą, paskleisdamas tikrovės neatitinkančias žinias.

15.2.                      Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo paskleistų teiginių atitikimo tikrovei ar kvalifikavimo nuomone nėra pagrįsti.

15.3.                      Apeliaciniame skunde formaliai teisingai nurodomi kriterijai atskirti faktus, žinias nuo nuomonės apie juos, tačiau jie neteisingai taikomi konkrečių faktinių aplinkybių atveju. Apeliacinio skundo teiginiai dėl jų (jų turinys) būtent ir patvirtina, kad atsakovas skleidė ne nuomonę, o tikrovės neatitinkančias žinias. Šiam faktui nuslėpti apeliaciniame skunde netgi iškraipomas paskleistų žinių turinys, jį siejant su faktinėmis aplinkybėmis, kurios teiginiuose nėra nurodomos, o parašo įgaliojime klastojimo atveju atsakovas jau teigia, kad kėlė klausimą tariamai ne dėl ieškovo veiksmų, o dėl klastojimo apskritai.

15.4.                      Jei atsakovas ir laikė ieškovą viešuoju asmeniu, jis nesilaikė reikalavimo elgtis sąžiningai, neskleisti melagingos informacijos.

15.5.                      Atsakovo teiginiai nenuoseklūs, dažnai neaišku, apie kokius laikotarpius jis teigia, neargumentuota pozicija.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

16.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

17.       Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 23 d. 00:40 atsakovas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresais G. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), I. Š. (duomenys neskelbtini), M. M. (duomenys neskelbtini), N. S. (duomenys neskelbtini), V. P. (duomenys neskelbtini), A. A. (duomenys neskelbtini), A. A. (duomenys neskelbtini), Z. B. (duomenys neskelbtini), J. L. (duomenys neskelbtini), S. S. (duomenys neskelbtini), L. K. (duomenys neskelbtini), E. D. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), M. L. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), V. G. (duomenys neskelbtini) išsiunte? elektronini? laiška?, kuriame raše?: „Gerbiamas kaimyne K. jei jau prade?jote tokia tema diskutuoti tai informuokite visus (iki šiol ne?ra oficialios informacijos ) ar gra?žinote iššvaistytus pinigus i? bendrijos sa?skaita?? Ir ar viešai atsipraše?te esamu? kaimynu?? Tode?l siu?lyc?iau pavartyt bent LR Konstitucija?.“.

19.       Atsakovas 2017 m. kovo 1 d. 22:01 iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), I. Š. (duomenys neskelbtini), M. M. (duomenys neskelbtini), N. S. (duomenys neskelbtini), V. P. (duomenys neskelbtini), A. A. (duomenys neskelbtini), A. A. (duomenys neskelbtini) Z. B. (duomenys neskelbtini), J. L. (duomenys neskelbtini), S. S. (duomenys neskelbtini), L. K. (duomenys neskelbtini), E. D. (duomenys neskelbtini), K. N. (duomenys neskelbtini), M. L. (duomenys neskelbtini), A. (duomenys neskelbtini), V. G. (duomenys neskelbtini) išsiunte? elektronini? laiška?, kuriame raše?: „ 2. Gerbiamas kaimyne K. informuokite visus (iki šios ne?ra oficialios informacijos) ar gra?žinote iššvaistytus ir pasiskolintus pinigus i? bendrijos sa?skaita?? Ir viešai atsiprašykite esamų kaimynų. 3. Bendrijos pirmininke, Ar galima būtų oficialaus iš esamos buhalterės gauti ataskaitą apie K. pervestus pinigėlius į bendrijos sąskaitą (grąžinimus)?“.

20.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka taip pat nustatyta, kad atsakovas 2017 m. kovo 17 d. 06:48 iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresais S. S. (duomenys neskelbtini), G. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), I. L. (duomenys neskelbtini), I. Š. (duomenys neskelbtini), M. M. (duomenys neskelbtini), N. S. (duomenys neskelbtini), V. P. (duomenys neskelbtini), A. A. (duomenys neskelbtini), A. A. (duomenys neskelbtini); Z. B. (duomenys neskelbtini), J. L. (duomenys neskelbtini), L. K. (duomenys neskelbtini), E. D. (duomenys neskelbtini), K. N. (duomenys neskelbtini), M. L. (duomenys neskelbtini), A. (duomenys neskelbtini), V. G. (duomenys neskelbtini) išsiunte? elektronini? laiška?, kuriame nurode?: „...Kada K. gra?žins pasisavintus pinigus i? bendrijos sa?skaita?? Kaip anksc?iau buvo mine?ta, kas naudojasi su vaikais esama aikštele tas ir finansuoja savo le?šomis esama? i?ranga, bet gavosi kitaip. Prieš K. balsavimo metu. Parašu? padirbine?jimas, le?šu? vagyste?s (vadovaujuosi pateiktais dokumentais ) iš bendrijos saskaitos“.

21.       Atsakovas 2019 m. spalio 30 d. 15:09  iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresais J. A. (duomenys neskelbtini), D. S. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), L. B. (duomenys neskelbtini), N. S. (duomenys neskelbtini), V. P. (duomenys neskelbtini), A. A. (duomenys neskelbtini), G. J. (duomenys neskelbtini), Z. B. (duomenys neskelbtini), M. L. (duomenys neskelbtini), V. G. (duomenys neskelbtini), S. S. (duomenys neskelbtini), D. (duomenys neskelbtini), E. D. (duomenys neskelbtini), L. N. (duomenys neskelbtini), L. K. (duomenys neskelbtini), J. A. (duomenys neskelbtini) išsiuntė elektroninį laišką su tokiu turiniu: „Laba diena, siunc?iu prikalbinta? dokumenta? su audito išvadomis susipažinimui naujiems kaimynams. Buve?s bendrijos pirmininkas K. padirbine?jo parašus (turimi faktiniai i?rodymai) ir bu?damas bendrijos pirmininku kas prieštarauja LR i?statymams išsiimdamas sau verslo liudijima? atliko darbus bendrijos teritorijoje taip išsimoke?damas sau atlygi?“.

22.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas, pripažinęs, jog atsakovas apie ieškovą paskleidė informaciją, neatitinkančią tikrovės, žeminančią ieškovo garbę ir orumą, priteisė ieškovui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 498,29 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

23.       Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir išvadomis, be kitų apeliacinio skundo argumentų, iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo elektroniniuose laiškuose ieškovui nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę ir nepagrįstai konstatavo, kad paskleisti teiginiai yra žeminantys garbę ir orumą. Ieškovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, atsiliepimu teigia, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas pasisakė dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių, atsakovas tik formaliai remiasi kriterijais, skirtais atskirtis žinias, faktus nuo nuomonės.

24.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teise? reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminanc?ius jo garbe? ir oruma? ir neatitinkanc?ius tikrove?s, taip pat atlyginti tokiu? duomenu? paskleidimu jam padaryta? turtine? ar neturtine? žala?. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrove?s, kol juos paskleide?s asmuo nei?rodo priešingai.

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

26.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ). Tačiau tais atvejais, kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos CK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

27.       EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

28.       Atsakovas savo poziciją ir nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindžia tuo, kad jo paskleistos žinios atitinka tikrovę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovo pozicija yra nenuosekli. Pirmosios instancijos teismui atsakovas teigė, kad jis pateikė tik nuomonę apie ieškovą, o ne žinias paskleidė, o apeliaciniame skunde jau teigia, kad pateikė žinias ir jos atitinka tikrovę.

29.       Atsižvelgiant į tai, kad iš siųstų elektroninių laiškų matyti, kad atsakovas tekstą elektroniniuose laiškuose pateikė ne kaip abejones ar tam tikros situacijos vertinimą, ne kaip klausimą, su tikslu išsiaiškinti tam tikras aplinkybes (pavyzdžiui, kur panaudotos bendrijos lėšos ir kas jas panaudojo), o kaip konkrečius faktus klausimo formoje, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad atsakovas pateikė ne nuomonę, o paskleidė žinias apie atsakovą. Iš elektroninių laiškų turinio matyti, kad atsakovas konstatavo konkrečias aplinkybes apie bendrijos lėšų panaudojimą, teigiant, kad jas iššvaistė ieškovas, ir teigiant, kad ieškovas klastojo atsakovo parašą. Be to, pateikęs apeliacinį skundą su žinių paskleidimo faktu sutinka ir atsakovas.

30.       Su apeliacinio skundo argumentu, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę ir nežemina ieškovo garbės ir orumo, teisėjų kolegija nesutinka.

31.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-97/2011). Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais.

32.       Jau konstatuota ir atsakovo nepaneigta, kad žinių paskleidimo faktas egzistuoja ir tos žinios yra paskleistos apie ieškovą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apie ieškovą paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir yra žeminančios jo garbę bei orumą. Kaip byloje jau nustatyta, iš byloje pateiktų elektroninių laiškų turinio matyti, kad atsakovas iš esmės teigė, jog ieškovas pasisavino, pavogė, iššvaistė lėšas, priklausančias bendrijai, klastojo atsakovo parašą, ieškovo atlikti veiksmai bendrijos teritorijoje išsiėmus verslo liudijimą prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Teigimas, kad ieškovas pavogė, pasisavino, iššvaistė bendrijos lėšas, klastojo atsakovo parašą yra iš esmės kaltinimas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 (vagystė), 183 (turto pasisavinimas), 184 (turto iššvaistymas) ir 300 (dokumentų klastojimas) straipsniuose, padarymu. Visos nurodytos nusikalstamos veikos yra nusikaltimai, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios informacijos paskleidimas kitiems asmenims, jeigu informacija neatitinka tikrovės, gali nepagrįstai sudaryti neigiamą nuomonę apie asmenį, paskatinti nepagrįstai nepalankų tokio asmens vertinimą pažįstamų, draugų, kaimynų rate ar visoje visuomenėje, sugadinti asmens reputaciją, kurią grąžinti į buvusią padėtį yra sunku. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad ieškovas būtų teistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka už nurodytas BK numatytas nusikalstamas veikas ir jų sudėtis. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis dėl nei vienos iš nurodytų nusikalstamų veikų, nėra nagrinėjama jokia baudžiamoji byla, kurioje dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo būtų teisiamas ir kaltinamojo statusą turėtų ieškovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo laikomas kaltu, kai jo kaltė pripažįstama priimant apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje teisme. Nekaltumo prezumpcija numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnyje, kuriame teigiama, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi, ginčo atveju nėra duomenų, iš kurių būtų galima įsitikinti aplinkybe, kad ieškovas yra padaręs atsakovo nurodytas nusikalstamas veikas, t. y. nėra galimybės patvirtinti atsakovo pateiktų faktų tikrumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad žinios, paskleistos apie ieškovą, neatitinka tikrovės. Taip pat sutiktina, kad paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, kadangi, kaip jau minėta, taip buvo nepagrįstai formuojama nuomonė ir požiūris apie ieškovą, dėl ko ieškovo reputacija buvo pažeminta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teiginiai, jog ieškovas išsiėmė verslo liudijimą, atliko darbus bendrijos teritorijoje ir išsimokėjo atlyginimą, savaime nesuponuoja ieškovo pažeminimo ar įžeidimo, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teiginys, jog nurodyti ieškovo veiksmai „prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams“, yra neigiamo pobūdžio ir formuojantis informacijos gavėjų nuomonę apie tai, kad ieškovas atliko neteisėtą veiką.

33.       Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas negalėjo priteisti neturtinės žalos, nes ieškovo prašytas neturtinės žalos dydis atitinka bendrijos teritorijoje įrengtos vaikų žaidimo aikštelės kainą, laikytinas teisiškai nepagrįstu. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog ieškovo reikalautas priteisti neturtinės žalos dydis sutapo su bendrijos teritorijoje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės kaina, dar nesuponuoja išvados, jog teismas negalėjo priteisti neturtinės žalos. Teismas neturtinę žalą priteisė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas apie ieškovą paskleidė tikrovę neatitinkančias ir ieškovo garbę bei orumą žeminančias žinias.

34.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-1075/2020). Byloje pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, jog apie ieškovą buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir jo garbę bei orumą žeminanti informacija, teismas pagrįstai išsprendė ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė nepatogumus bei neigiamus išgyvenimus. Atsakovas šios aplinkybės nėra paneigęs.

35.       Deklaratyviu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad su aplinkybe, jog atsakovo parašai buvo klastojami ieškovo, sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus skundžiamą sprendimą, nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų nurodęs tokią aplinkybę.

36.       Atsižvelgus į nurodytą ir įvertinus apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę bei orumą žeminančią informaciją, todėl pagrįstai buvo tenkintas ieškovo reikalavimas iš dalies.

Dėl procesinės bylos baigties.

37.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

38.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

39.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

40.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

41.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

42.       Tiek atsakovas su apeliaciniu skundu, tiek ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą yra pateikę prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

43.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, yra pagrindas tenkinti ieškovo atskirojo skundo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

44.       Iš ieškovo pateiktos 2020 m. spalio 9 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija RIM Nr. 1017 matyti, kad ieškovas patyrė 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šios sumos sumokėjimą patvirtina kartu su prašymu pateiktas 2020 m. spalio 22 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 696.

45.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) yra nustatytos taisyklės, kuriomis remdamasis teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas.

46.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atsakovo tenkinamas, priteisiant 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                  Rosita Patackienė

                   Dainius Rinkevičius

                   Alma Urbanavičienė