Civilinė byla Nr. e2A-990-896/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13423-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.8; 3.3.1.19.1.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos kendo asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-817-842/2026 pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovei Lietuvos kendo asociacijai dėl valdybos nutarimo panaikinimo, trečiasis asmuo R. Ž.. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

ieškiniu, dubliku G. A. prašė pripažinti negaliojančiu Lietuvos kendo asociacijos (toliau – ir LKA) valdybos 2025 m. vasario 14 d. sprendimą, įformintą valdybos susirinkimo protokolu Nr. LKA-V-25-02-14, priteisti ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, skundžiamas sprendimas naikintinas, kadangi priimant jį ieškovui nebuvo užtikrintas tinkamas procesas, be to, nėra jokių realių priežasčių konstatuoti, jog ieškovas atliko kokius nors pažeidimus. 2025 m. sausio 8 d. LKA elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, kad jis paaiškintų vykdytų finansinių operacijų detales iš LKA banko sąskaitos, pateikiant visų atliktų finansinių operacijų paskirtis ir priežastis, jas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitas faktūras, čekius, LKA valdybos sprendimus leidusius atlikti mokėjimus) ir pan. G. A. 2025 m. sausio 27 d. pateikė paaiškinimus, o 2025 m. sausio 30 d. buvo informuotas, kad 2025 m. vasario 14 d. vyks LKA valdybos posėdis, kurio tema ,,Dėl G. A. narystės Lietuvos Kendo Asociacijoje“, papildomai prašyta pateikti visus dokumentus, pagrindžiančius mokėjimus į G. A. sąskaitą. Skundžiamame sprendime LKA valdyba jokia apimtimi nepagrindė ieškovui inkriminuojamų Lietuvos kendo asociacijos įstatų (toliau – ir Įstatai), nėra įrodymų, kad LKA sąskaita valdybos sprendime nurodytu laikotarpiu disponavo ieškovas. Asociacijos valdyba negali taikyti teisinių pasekmių ieškovui, kaip LKA nariui, dėl jo, kaip valdymo organo nario, tariamai nevykdytų ar netinkamai vykdytų pareigų, kas de facto buvo padaryta skundžiamu sprendimu. Asociacijos veikloje nebuvo reikalavimo su valdyba suderinti visas patiriamas išlaidas, vyravo įprasta praktika, kad asociacijos patirtas išlaidas apmoka jos nariai, o vėliau jos yra kompensuojamos be jokio atskiro suderinimo su valdyba. Valdybos protokolų nebuvo pastaruosius keliolika metų net didžiausiam renginiui Lietuvos kendo čempionatui, kuris vyksta kasmet, ir kurio organizavimo metu patiriamos įvairios išlaidos, tokios kaip salės nuoma, medalių pirkimas, monitorių rungčių rezultatų rodymui parūpinimas, teisėjų iš užsienio kvietimas, jų kelionių, apgyvendinimo, maitinimo išlaidos. Ieškovas pažymi, kad nuo 2006 m. iki pat 2022 m. LKA apskritai neteikė Juridinių asmenų registrui jokių finansinės ataskaitos duomenų, kas pagrindžia, kad finansai iki pat 2022 m. buvo tvarkomi mėgėjiškai ir atmestinai. Todėl natūralu, kad nebuvo jokių tvarkų dėl išlaidas pagrindžiančių dokumentų saugojimo ir atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiški pervedimai kitų narių naudai nėra kvestionuojami ir tik rodo galimą selektyvų ir šališką požiūrį į G. A.. Asociacijos valdyba skundžiamame sprendime remiasi neegzistuojančiu, nepatvirtintu ir jokios teisinės galios neturinčiu dokumentu, t. y. Etikos kodeksu, bandydama pagrįsti savo sprendimą dėl ieškovo neteisėto pašalinimo. LKA valdyba nevertino kitų galimų sankcijų taikymo ieškovo atžvilgiu, taip nukrypdama nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ieškovo teigimu, jam taip pat nebuvo suteiktos tinkamos galimybės apsiginti nuo metamų kaltinimų. Be to, LKA valdyba jau iš anksto žinojo, jog pašalins ieškovą iš LKA narių, ką patvirtina faktas, jog pirmiau išdėstė kaltinimus G. A. kitoje byloje, o tik po to ėmė reikalauti pateikti paaiškinimus dėl vykdytų pavedimų. Pati valdyba nebendradarbiavo su ieškovu, atsisakydama pateikti prašomą informaciją dėl valdybos teisės reikalauti visų išlaidų tvirtinimo protokolais. Atsiliepimu atsakovė taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kaip LKA nariams kompensuojama už jų atliktus mokėjimus. Nepaneigė, kad LKA veikloje iki šiol nebuvo reikalavimo su valdyba suderinti visas asociacijos vardu patiriamas išlaidas.

Atsiliepimu, tripliku atsakovė Lietuvos kendo asociacija ieškinį prašė atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad naujajam LKA finansininkui D. B. peržiūrėjus LKA banko sąskaitą 2024 m. spalio mėnesį buvo pastebėta, kad 2019–2021 metų laikotarpiu G. A., nesuderinęs su valdyba ir neturėdamas valdybos sutikimo, persivedinėjo asociacijai priklausančias lėšas į savo sąskaitą. Pavedimuose nenurodoma, už ką konkrečiai yra atliekami mokėjimai. Be to, aplinkybę, kad G. A. nepagrįstai persivedinėjo pinigus iš LKA sąskaitos į savo sąskaitą, patvirtina ir tai, kad kelis kartus ieškovas dalį pinigų grąžino. Po LKA paklausimo G. A. 2025 m. sausio 27 d. grąžino į LKA sąskaitą 400 Eur. Taigi pripažino, kad LKA priklausančias lėšas buvo gavęs neteisėtai. G. A. aiškiai suvokė, dėl kokių veiksmų bus svarstomas jo elgesys valdybos posėdyje, pateikė paaiškinimus, taip pat pateikė ir N. A. ir V. A. paaiškinimus. Visus šiuos paaiškinimus LKA valdyba vertino, priimdama ginčijamą nutarimą dėl G. A. pašalinimo iš asociacijos narių. LKA valdybos 2025 m. vasario 14 d. nutarime yra detaliai pagrįsta, už kokius veiksmus G. A. yra pašalintas iš asociacijos – už elgesį, žeminantį asociacijos nario vardą, už Įstatų nesilaikymą (pareiga laikytis Įstatų – Įstatų 3.3.1 punktas, pareiga nevykdyti asociacijos veiklos tikslams prieštaraujančios veiklos – Įstatų 3.3.7 punktas), už LKA Etikos kodekse įtvirtintų sąžiningumo ir interesų konflikto vengimo principų nesilaikymą (Etikos kodekso 2.4, 3 punktai), nes pasisavino LKA priklausančias lėšas. G. A. turėjo prisijungimus prie LKA banko sąskaitos, nes 2019 m. kovo 5 d. pradėjo eiti LKA iždininko pareigas ir jam buvo suteikti prisijungimai prie sąskaitos. Be to, kiti asmenys neturėjo jokio suinteresuotumo daryti mokėjimus G. A., skolinti jam pinigus ir pan. Tiek valdymo organui, tiek ir asociacijos nariui, tiek ir LKA iždininkui taikomi tie patys LKA įstatų ir Etikos kodekso reikalavimai. Ieškovas dar 2018 metais buvo informuotas apie Etikos kodekso egzistavimą ir galėjo su juo susipažinti, buvo LKA valdymo organų narys ir apie Etikos kodeksą žinojo. Atsakovė prašė ieškovo G. A. pateikti dokumentus, kurie patvirtintų jo patirtas išlaidas LKA naudai, kas sudarytų pagrindą LKA kompensuoti jo patirtas išlaidas, tačiau ieškovas jokių finansinių ar kitų dokumentų nepateikė. LKA finansininkas D. B. 2023 metais atliko bankinius pavedimus iš LKA sąskaitos į ieškovo G. A. sąskaitą, kompensuojant G. A. patirtas išlaidas dėl Lietuvos kendo čempionato. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovas G. A. pateikė el. paštu D. B. išlaidas patvirtinančius dokumentus, taigi žinojo tvarką, kad norint, kad LKA kompensuotų patirtas išlaidas, reikalinga pateikti tai patvirtinančius dokumentus. LKA veikloje nebuvo fiksuota atvejų, kad kitiems asociacijos nariams būtų pervedinėjamos lėšos iš LKA sąskaitos, neturint tam pagrįsti finansinių dokumentų. Ieškovas G. A. jau ne vieną kartą buvo pripažintas pažeidęs LKA įstatus ir Etikos kodeksą, už šiurkščius pažeidimus LKA valdyba taikė ieškovui sankciją – jo pareigų valdyboje sustabdymą, tačiau ieškovas ir toliau elgėsi neetiškai ir veikė prieš LKA interesus, nes neperdavė LKA materialaus ir nematerialaus turto, jį reikėjo nuolat raginti, dėl ko prisijungimai prie sistemų ir materialus LKA turtas buvo perduotas tik 2024 metais, ieškovas tarptautinei bendruomenei pristatinėjo save kaip įgaliotą LKA atstovą. Asociacija ar jos prezidentas negali būti atsakingi už dokumentų saugojimą, kurie jiems nebuvo pateikti. Įvertinus G. A. elgesį bei paaiškėjus aplinkybėms apie LKA lėšų neteisėtą pervedimą į savo asmeninę sąskaitą, buvo priimtas valdybos nutarimas šalinti ieškovą iš LKA. Atsakovės teigimu, LKA turi teisę rinktis savo narius ir turi teisę pašalinti iš asociacijos tuos narius, kurių veikla nėra suderinama su LKA vertybėmis, įstatų ir Etikos kodekso reikalavimais. Vien tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė dalį jo išlaidas patvirtinančių dokumentų, nepaneigia LKA valdybos nutarimo pašalinti ieškovą iš asociacijos, nes, kaip minėta, didžioji dalis pavedimų nėra patvirtinti dokumentais, taip pat ieškovas net nenurodo tikrosios mokėjimų paskirties. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas visą laiką kaltina LKA aplaidumu, chaosu, suirute ir t.t., tačiau vienijimasis į asociacijas yra grindžiamas savanoriškumo principu, todėl, jeigu ieškovas yra nepatenkintas asociacijos veikla, nėra suprantama, kodėl jis siekia būti sugrąžintas į LKA narius. Ieškovui yra netrukdoma dalyvauti kitų asociacijų veikloje ir taip realizuoti savo teisę jungtis į asociacijas. Atsakovei LKA nėra priimtinas ieškovo elgesys, ieškovas yra praradęs pasitikėjimą, todėl LKA priėmė skundžiamą nutarimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino Lietuvos kendo asociacijos 2025 m. vasario 14 d. sprendimą, įformintą Lietuvos kendo asociacijos valdybos 2025 m. vasario 14 d. susirinkimo protokolu Nr. LKA-V-25-02-14 dėl G. A. pašalinimo iš Lietuvos kendo asociacijos narių, priteisė ieškovui G. A. iš atsakovės Lietuvos kendo asociacijos 8 213,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės Lietuvos kendo asociacijos valstybei 8,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas nustatė, kad 2025 m. vasario 14 d. sprendimu Lietuvos kendo asociacijos valdyba priėmė sprendimą G. A. pašalinti iš asociacijos narių. Sprendime nurodoma, kad, vadovaujantis LKA įstatų 5.12.1 punktu, 5.12.2 punktu, LKA Etikos kodekso 6 punktu, G. A. pašalinamas iš LKA narių už elgesį, žeminantį asociacijos nario vardą, už LKA įstatų nesilaikymą (Įstatų 3.3.1 punktas, 3.3.7 punktas), už LKA Etikos kodekse įtvirtintų sąžiningumo ir interesų konflikto vengimo principų nesilaikymą (Etikos kodekso 2.4 ir 3 punktai), nes pasisavino LKA priklausančias lėšas, G. A. įpareigotas grąžinti visas likusias pasisavintas LKA lėšas – 3 254,57 Eur iki 2025 m. vasario 24 d. (imtinai).

Teismas nustatė, kad 2025 m. vasario 14 d. LKA valdybos susirinkimo protokole nurodyta, kad LKA valdyba atliko tyrimą dėl asociacijos banko sąskaitos naudojimo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2022 m. kovo 30 d., kai G. A. turėjo prieigą prie LKA banko sąskaitos ir atliko LKA lėšų pervedimus į savo asmeninę bei V. A. banko sąskaitas. Bendra pervesta suma – 5 014,57 Eur. Pagal sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2022 m. kovo 30 d. į G. A. sąskaitą pervesta 5 064,57 Eur. G. A. asociacijai nurodytu laikotarpiu atliko grąžinimus 1 360 Eur sumai. Ginčui aktualiu laikotarpiu į G. A. sąskaitą pervesta suma pagal atliktus skaičiavimus laikytina 3 704,57 Eur suma (5 064,57-1 360). 400 Eur į asociacijos sąskaitą G. A. pervedė 2025 m. sausio 27 d. G. A. šalinant iš LKA narių, pašalinimo priežastimi įvardinami jo veiksmai, pasisavinant LKA priklausančias lėšas (faktinis pašalinimo pagrindas), kas įvertinta kaip atitinkamų Įstatų bei Lietuvos kendo asociacijos Etikos kodekso nuostatų pažeidimas. 2025 m. lapkričio 4 d. dokumentu (DOK-162611) ieškovas G. A. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad ieškovas nepasisavino savo asmeninėms reikmėms jokių asociacijos lėšų, o visos atliktos perlaidos iš asociacijos sąskaitos ieškovui buvo atliktos išimtinai asociacijos reikmėms. Ieškovo teigimu, teikiamu dokumentu DOK-162599 pagrindžiamas kiekvienas mokėjimas į jo sąskaitą (pateikiami komentarai apie pavedimus) bei pridedami įrodymai apie išlaidas, kuriuos ieškovas sugebėjo rasti apie išlaidas.

Teismas nurodė, kad byloje dalyvaujantys asmenys (atsakovės vadovas, trečiasis asmuo) iš esmės pripažino ieškovo nuopelnus kendo, jo iniciatyvumą, operatyvumą, organizacinius gebėjimus, jei G. A. apsiimdavo padaryti ir apmokėti tam tikrus darbus jiems tikdavo. R. Ž. net susirinkimo, kuriame buvo sprendžiama dėl ieškovo pašalinimo iš LKA narių, metu, neneigė, kad išlaidų organizuojant renginius patiriama, teikdamas paaiškinimus nurodė ir tai, kad ieškovui pateikus dabar teisme esančius dokumentus, sprendimas, tikėtina, būtų kitoks.

Teismas nustatė, kad G. A. prisiėmė atsakomybę tvarkyti asociacijos finansus savanoriškumo pagrindu, atlyginimo už tai negaudavo. Nors atsakovė kategoriškai teigė, kad visos išlaidos turi būti patvirtintos valdybos, suderintos su ja, į bylą nepateikė jokių rašytinių duomenų, kad aktualiu laikotarpiu būtų parengta išlaidų kompensavimo tvarka, valdybos sprendimais ar susirašinėjimais su nariais būtų tvirtinamos/paneigiamos/planuojamos išlaidos, nors ginčo laikotarpiu buvo grąžinimų ir kitiems nariams.  

Teismas, įvertinęs duomenis apie ieškovo atliktus pavedimus į asociacijos sąskaitą, ieškovo dokumentu DOK-162599 pateiktus komentarus apie išlaidas asociacijos naudai bei pridėtus rašytinius įrodymus, patvirtinančius asociacijos naudai patirtas išlaidas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, pateiktus ir viešai prieinamus duomenis apie laikotarpiais, kai G. A. kompensuotos išlaidos, vykusius renginius, ieškovo asociacijai grąžintas sumas, sprendė, kad ieškovas įrodė, jog sumos, kurios jam buvo pervestos aktualiu laikotarpiu, panaudotos asociacijos naudai (smulkioms kasdienėms reikmėms, atsiskaitymui už transportą, bilietų teisėjams pirkimui, atsiskaitymui už svečių vaišes, maistą, apgyvendinimą, renginiams, treniruočių stovykloms, kurui ir kita). Tai, kad dalyje pavedimų neaiškiai nurodytos paskirtys, nereiškia, kad ieškovas jas pasisavino. Tokios sumos yra nedidelės. Be to, atsakovė iš esmės neginčijo, kad tokios išlaidos asociacijos kasdienei veiklai, dovanoms, atributikai, renginių organizavimui patiriamos, neteikė duomenų, kad kasdienė veikla buvo finansuojama kitu būdu, renginiai vyko, tačiau už juos buvo atsiskaityta iš kitų lėšų. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas pasisavino LKA lėšas. Nenustačius, kad ieškovas pasisavino asociacijos lėšas, neįrodyta, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai, savo elgesiu žemino asociacijos nario vardą ar veikė ne LKA interesais. Priešingai, bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas daug nuveikė kendo labui, ne deklaratyviai, o aktyviai dalyvavo asociacijos veikloje, siekiant Įstatuose įtvirtintų asociacijos tikslų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos kendo asociacija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo G. A. ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes sprendime nepagrįstas nei vienas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas, kuris leistų panaikinti LKA valdybos 2025 m. vasario 14 d. nutarimą. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti trys juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: 1) prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, 2) juridinio asmens steigimo dokumentams ir 3) protingumo bei sąžiningumo principams. Jeigu teismas nenustato aplinkybių, kurios sudarytų CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindus (ar bent vieną iš jų), ieškinys turi būti atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017, 41 punktas). Teismas apskritai sprendime nesirėmė šia teisės norma ir jos netaikė.

1.2.        Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimą, jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti išvardyti įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Sprendime visiškai nepasisakyta, kokio įstatymo nuostatų neatitinka LKA valdybos 2025 m. vasario 14 d. nutarimas.

1.3.        Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl LKA lėšų pasisavinimo, padarė esminius įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimus, nes savo išvadas grindė prielaidomis, o ne objektyviais ir patikimais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepasisavino LKA priklausiusių lėšų, todėl neįrodyta, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai, savo elgesiu žemino asociacijos nario vardą ar veikė ne LKA interesais. Teismas sprendime visiškai nesirėmė teismo posėdžio metu apklausto liudytojo dabartinio LKA finansininko D. B. parodymais. Šio liudytojo parodymai patvirtino, kad G. A. nesąžiningai ir neskaidriai naudojo LKA lėšas, nes buvo neaiškios mokėjimų paskirtys (pvz., „KKSD“, „2“, „12“ ir t.t.), taip pat apvalios sumos, be centų (pvz., 20, 150 ir pan.), buvo atlikti mokėjimai, patvirtinantys paskolinius santykius (mokėjimų paskirtys „Skola“, „Grąžinimas“). Taip pat, kaip nurodė D. B., LKA dokumentacijoje nebuvo jokių dokumentų, patvirtinančių atliktus pavedimus, paskolos sutarčių ir pan., jokio dokumentų segtuvo ieškovas G. A. naujajam finansininkui neperdavė. Šio liudytojo parodymai patikimai patvirtino, kad G. A. netinkamai naudojo LKA lėšas savo interesais, prarado pasitikėjimą, taip pat pažeidė LKA įstatus bei Etikos kodeksą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į faktą, kad iki 2025 m. vasario 14 d. LKA valdybos nutarimo priėmimo ieškovas jokių dokumentų LKA valdybai neteikė ir su LKA nebendradarbiavo. Ieškovui sąžiningai atliekant LKA finansininko pareigas, dokumentai turėjo būti LKA dokumentacijoje, vadovaujantis juridinių asmenų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės normų reikalavimais. Teismas neįvertino, kad dalis ieškovo pateiktų dokumentų yra jo banko sąskaitos išrašai, susirašinėjimai, todėl ieškovui nebuvo jokių kliūčių šiuos duomenis pateikti LKA valdybai iki priimant ginčijamą 2025 m. vasario 14 d. nutarimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas G. A., vykdydamas LKA iždininko pareigas, laikėsi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų bei teisės normų, reglamentuojančių piniginių lėšų mokėjimą atskaitingiems asmenims, t. y. kad buvo pateikti buhalteriniai dokumentai, avanso apyskaitos, kasos išlaidų orderiai ar kiti teisės aktuose numatyti apskaitos dokumentai, pagrindžiantys visas patirtas išlaidas ir jų kompensavimą. Iš 55 ginčo pavedimų tik dviem atvejais galima identifikuoti, jog prekės ar paslaugos buvo įgytos tiesiogiai LKA vardu. Ieškovas puikiai suvokė, kokie dokumentai yra reikalingi ir koks veikimo būdas yra tinkamas siekiant, kad jo patirtos išlaidos būtų kompensuotos LKA lėšomis. Visi kiti ieškovo teismui pateikti dokumentai niekaip nepatvirtina, kad prekės ar paslaugos buvo įgytos LKA vardu ir interesais (pvz., vaistinės čekis, restorano čekis, degalinės čekis ir pan.). Duomenų, kad LKA veiklai buvo reikalinga įsigyti vaistus, vakarienes restorane, kurių metu buvo vartojamas alkoholis ir pan., nėra. Tokių dokumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti, kad buvo kompensuojamos išlaidos, susijusios su LKA veikla. Dėl kitų ieškovo atliktų pavedimų, kurių paskirtys „Skola“, „Išėmimas“ ir pan., ieškovas apskritai jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad išlaidos buvo patiriamos LKA naudai ir interesais nepateikė. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovo veiksmų neteisėtumą pateisina aplinkybė, kad mokėjimų, kurių paskirtys yra neaiškios (pvz., „KKSD“, „12“ ir pan.), sumos yra nedidelės. Tokia teismo sprendimo išvada suponuoja, kad yra pateisinamas LKA lėšų savinimasis, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės normų nesilaikymas, aplaidus ir nesąžiningas savo pareigų vykdymas, jei tai daroma nedidelėmis sumomis. Tokie mokėjimai sudaro didžiąją dalį (ne mažiau kaip 24 mokėjimai, kurių bendra suma ne mažesnė nei 1200 Eur), kai kurių mokėjimų sumos nėra nedidelės, pvz., 2021 m. gegužės 21 d. – 150 Eur (mokėjimo paskirtis „12“), 2020 m. lapkričio 27 d. – 220 Eur (mokėjimo paskirtis „13“). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiai, kad ieškovas nesielgė nesąžiningai, nes buvo aktyvus LKA veikloje, yra visiškai nepagrįsti. Asmens nuopelnai ar ilgametė veikla asociacijos naudai nėra ir negali būti laikomi teisiniu pagrindu nesilaikyti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės normų, leisti neskaidriai ir nesąžiningai valdyti LKA finansus. Teismas nepagrįstai rėmėsi prielaidomis, o ne objektyviais rašytiniais įrodymais – LKA banko sąskaitos išrašais, iš kurių aiškiai matyti, kad ginčo lėšos buvo pervestos į ieškovo asmeninę sąskaitą, nenurodant aiškių mokėjimų paskirčių.

1.4.        Pirmosios instancijos teismas peržengė asociacijų sprendimų teisminės kontrolės ribas ir asociacijų laisvės principą. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar atsakovė LKA laikėsi ieškovo G. A. pašalinimo iš LKA narių tvarkos ir sąlygų. Teismo sprendime nėra konstatuota, kad LKA būtų padariusi kokius nors procedūrinius G. A. pašalinimo pažeidimus. Atsakovė vadovavosi įstatais, suteikė ieškovui galimybę pasiaiškinti, net du kartus prašė pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurių dalį ieškovas, beje, pateikė tik bylos nagrinėjimo metu 2025 m. lapkričio 4 d. LKA valdybos nutarime buvo nurodytos pašalinimo priežastys - už elgesį, žeminantį asociacijos nario vardą, už LKA įstatų nesilaikymą (pareiga laikytis įstatų - 3.3.1 p., pareiga nevykdyti asociacijos veiklos tikslams prieštaraujančios veiklos - 3.3.7 p.), už LKA Etikos kodekse įtvirtintų sąžiningumo ir interesų konflikto vengimo principų nesilaikymą (Etikos kodekso 2.4 p., 3 p.). LKA valdyba veikė savo kompetencijos ribose ir laikėsi asociacijos vidaus teisės aktų, nutarimas priimtas vienbalsiai. Vien tai, kad teismas faktines aplinkybes įvertino kitaip nei LKA valdyba, nesudaro pagrindo panaikinti kolegialaus asociacijos organo nutarimą. Toks teismo požiūris paneigia asociacijų laisvės principo esmę. Tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT suformuotai praktikai bei iš esmės reiškia, kad asociacija netenka realios teisės kontroliuoti savo narių narystės, net ir esant asociacijos lėšų pasisavinimo atvejams.

1.5.       Atsakovė LKA savo procesiniuose dokumentuose detaliai atskleidė ir kitas aplinkybes, kurios lėmė ieškovui pritaikytą sankciją – pašalinimą iš LKA narių. Pašalinimas iš LKA narių buvo proporcinga sankcija ieškovui, atsižvelgiant į aplinkybes, kad ieškovas nemokėjo nario mokesčio 3 metus ir teikė LKA galimai suklastotus dokumentus, neinformavo apie klubo Asociacijos VILNIAUS KENDO CENTRAS išregistravimą iš Juridinių asmenų registro, dalyvavo LKA veikloje ir balsavo už save LKA prezidento rinkimuose esant sustabdytai jo narystei LKA, nevykdė LKA nutarimų, nesigailėjo dėl savo elgesio. Ieškovas iš asociacijos buvo pašalintas, įvertinus visą jo ankstesnį elgesį, taip pat padarytą pažeidimą – neteisėtą asociacijos lėšų naudojimą. Asociacija nebegalėjo toleruoti sistemingų G. A. LKA įstatų ir Etikos kodekso pažeidimų, o paaiškėję rimti finansiniai pažeidimai buvo lemiantys ieškovo G. A. pašalinimą iš asociacijos. LKA valdybos 2025 m. vasario 14 d. nutarimas yra ne tik teisėtas, bet ir proporcingas, pagrįstas bei atitinkantis asociacijos laisvės principo esmę.

1.6.        Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė iš atsakovės LKA 8213,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo G. A. naudai. Apeliantės vertinimu, toks bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų, nes LKA yra nevyriausybinė sporto asociacija, finansuojama narių mokesčiais, todėl 8213,25 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra faktiškai žlugdantis ir realiai stabdytų asociacijos veiklą – LKA nebegalėtų sumokėti privalomų Europos kendo federacijos (EKF) ir Pasaulinės kendo federacijos (FIK) mokesčių, dėl ko jos nariai netektų galimybės dalyvauti atestacijose, kvalifikacijos kėlimo renginiuose ir tarptautinėje veikloje. Tai nepagrįstai pažeistų visų LKA narių teises ir teisėtus interesus, įskaitant ir VšĮ Vilniaus kendo centras narių interesus. Bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl ieškovo elgesio – ieškovas nebendradarbiavo su atsakove, neteikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, o nepagrįstai siekė inicijuoti teisminį procesą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytų kriterijų ir nesvarstė pagrindo sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. 

Atsiliepime į atsakovės Lietuvos kendo asociacijos apeliacinį skundą ieškovas G. A. prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-817-842/2026, priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1.7.       Vien tai, kad teismas expressis verbis neįvardino konkretaus CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto pagrindo, nereiškia, kad teismas jo nenustatė. Ieškovas įrodinėjo, o teismas vertino, ar LKA nutarimas pašalinti ieškovą iš LKA narių prieštaravo steigimo dokumentams (Įstatai). Šiuo aspektu teismas vertino, ar LKA valdyba, priimdama LKA nutarimą, laikėsi Įstatuose numatytos narių pašalinimo tvarkos ir sąlygų (Įstatų 5.12-5.13 p.) ir padarė išvadą, kad nebuvo pagrindų pašalinti ieškovą iš Asociacijos narių, nes „Nenustačius, kad ieškovas pasisavino asociacijos lėšas, neįrodyta, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai, savo elgesiu žemino asociacijos nario vardą ar veikė ne LKA interesais“. Ieškovas įrodinėjo, kad LKA nutarimas nėra suderinamas su proporcingumo ir sąžiningumo principais dėl eilės priežasčių – iš ieškovo buvo reikalaujama to, ko nenumatė jokios Asociacijos vidinės taisyklės, kas nebuvo taikoma ir reikalaujama kitų asmenų, jam buvo neužtikrintas tinkamas sprendimo priėmimo procesas ir pan. Teismas sprendime šias aplinkybes vertino ir dėl jų pasisakė.

1.8.       G. A. byloje pateikė aiškius įrodymus – komentarus ir pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai pagrindė, kad mokėjimai iš LKA sąskaitos ieškovui buvo atlikti todėl, kad G. A. Asociacijos naudai panaudojo savo asmenines lėšas. G. A. pagrindė priežastinį ryšį tarp išlaidų ir tuo metu vykusių įvairių Asociacijos renginių, t. y. Asociacijos kendo čempionatų. Tokias išlaidas sudarė: lėktuvų bilietai kendo teisėjams iš užsienio, jų apgyvendinimo išlaidos, jų maitinimas, išlaidos jų suvenyrams, taip pat kitos išlaidos susijusios su varžybomis, tokios kaip pirmosios pagalbos vaistinėlių pirkimas ir pan. G. A. į bylą pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai yra iš esmės patvirtinami ir kitais įrodymais – byloje apklaustų asmenų parodymais. Saugoti pirminius buhalterinės apskaitos duomenis visų pirma yra Asociacijos prezidento (vienasmenio valdymo organo pareiga), kuriuo aktualiu laikotarpiu (mokėjimų) buvo ne ieškovas, bet E. Č. bei (vėliau) R. Ž.. Remiantis Asociacijos Įstatais būtent Asociacijos prezidentas „organizuoja bei koordinuoja asociacijos veiklą.“ (Įstatų 8.4.10 p.). Taip pat jis „rengia Asociacijos veiklos ataskaitą bei teikia ją tvirtinti visuotiniams susirinkimui“ (Įstatų 8.4.11 p.), būtent Asociacijos prezidentas „teikia duomenis ir dokumentus juridinių asmenų registrui“ (Įstatų 8.4.3 p.). Pagal Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1–2 d., kiekviena ūkio operacija privalo būti pagrįsta pirminiu dokumentu ir įtraukta į apskaitos registrus; dokumentų neišsaugojimas ir apskaitos registrų vedimo stoka yra atsakovės apskaitos pažeidimas, o ne ieškovo kaltės įrodymas. Pats buvęs Asociacijos prezidentas R. Ž., dėl kurio vadovavimo laikotarpiu atliktų mokėjimų yra keliamos Asociacijos pretenzijos ieškovui 2022 m. rugsėjo 27 d. el. komunikacijoje yra nurodęs, kad būtent jis, kaip juridinio asmens vadovas, atsako už visus iš Asociacijos sąskaitos atliekamus mokėjimus. Jeigu Asociacija šių teisės aktuose numatytų pareigų nevykdė, už tai atsako R. Ž., kaip tuometinis Asociacijos vadovas.

1.9.       Asociacijos veikloje nebuvo jokių vidinių tvarkų ir nusistovėjusios praktikos dėl jos narių patirtų išlaidų kompensavimo. Asociacijos veikloje vyrauja absoliuti organizacinė suirutė – Asociacija tinkamai netvarkė savo finansų bei apskaitos, renginius ir Asociacijos valdymą įgyvendino mėgėjiškai, todėl visiškai nekelia nuostabos, kad jos prezidentas (kuris buvo priverstas atsistatydinti) nesaugojo Asociacijos dokumentų, kurių pagrindu buvo atlikti pavedimai ieškovui. Asociacijos veikloje iki šiol nebuvo reikalavimo su valdyba suderinti visas Asociacijos vardu patiriamas išlaidas, tokios praktikos laikėsi visa ankstesnė Asociacijos vadovybė. Priešingai, Asociacijoje, kaip ir kituose juridiniuose asmenyse, vyrauja įprasta praktika, kad Asociacijos patirtas išlaidas apmoka jos nariai, o vėliau jos yra kompensuojamos nariams, padarant pavedimus iš Asociacijos banko sąskaitos į jų asmenines sąskaitas (avansinė apyskaita) be jokio atskiro suderinamo su Asociacijos valdyba. Nėra ir nebuvo Asociacijoje patvirtintos tvarkos, kad išlaidas gali patirti tik Asociacija tiesiogiai, ne per jos narius. G. A. bylą nagrinėjant teisme išsamiai pagrindė, jog Asociacija ir jos organai įgyvendino savo funkcijas neprofesionaliai, nekompetentingai, aplaidžiai ir mėgėjiškai – Asociacijoje buvo ir yra organizacinis chaosas, o šį faktą LKA valdyba panaudojo prieš ilgametį jos narį ieškovą taip neteisėtai pašalindama jį iš Asociacijos narių.

1.10.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu LKA sąskaita disponavo skirtingi asmenys, ne tik ieškovas, tačiau ieškovui visą šį laikotarpį pretenzijos dėl 2019–2022 m. pavedimų nebuvo reiškiamos. Asociacijos nurodytu laikotarpiu prieigą prie LKA banko sąskaitos turėjo skirtingi asmenys, tačiau neabejotinai prisijungimus turėjo Asociacijos prezidentas, o tam tikrą laiką 2021–2022 m. – išimtinai tik tuometis prezidentas R. Ž..

1.11.       Pagal Etikos kodeksą (6 p.), kurio pagrindu Asociacijos valdyba pašalino ieškovą iš Asociacijos narių, Asociacijos valdyba galėjo taikyti kitas sankcijas – įspėjimą, laikiną suspendavimą dalyvauti kendo varžybose ar (ir) LKA veikloje, neterminuotą draudimą dalyvauti kendo varžybose ir (ar) LKA veikloje ir bet kokią kitą sankciją. Iš 2025 m. vasario 14 d. LKA valdybos posėdžio, kurio metu buvo priimtas LKA nutarimas, protokolo, matyti, jog Asociacijos valdyba net nesvarstė absoliučiai jokių kitų sankcijų (ne)taikymo galimybės ir jokia apimtimi nepagrindė, kodėl šiuo atveju reikia taikyti pačią griežčiausią Asociacijos sankciją, kas tik papildomai patvirtina, jog nepriklausomai nuo to, ką ieškovas būtų pateikęs ir nurodęs Asociacijos valdybai, ji vis tiek būtų pašalinusi jį iš Asociacijos narių.

1.12.       Etikos kodeksas, kurį anot LKA valdybos tariamai pažeidė ieškovas, pavedimų metu nebuvo priimtas ir paskelbtas Asociacijos nariams, todėl ieškovui negali būti taikomos nuostatos, kurios negaliojo veiksmų, kuriais jį kaltina, atlikimo metu. Niekada visuotinis Asociacijos narių susirinkimas nesprendė dėl šio dokumento patvirtinimo. Šio dokumento netvirtino net ir kolegialus Asociacijos valdymo organas – valdyba. Dokumentas neva priimtas vienasmeniškai Asociacijos vadovo p. E. Č.. Negalima prieš Asociacijos narius panaudoti (ir dar juo labiau taikant pačią griežčiausią sankciją – pašalinimą iš Asociacijos) dėl nesilaikymo tokio Asociacijos dokumento, dėl kurio nesprendė aukščiausias Asociacijos valdymo organas – visuotinis narių susirinkimas. Be to, šis dokumentas niekada net nebuvo siųstas Asociacijos nariams. Nėra jokio į bylą pateikto dokumento, kuriuo Asociacijos nariai būtų raštu informuoti apie šį dokumentą. Ieškovas į bylą pateikė internetinio archyvo informaciją, kad laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2024 m. Asociacijos Etikos kodeksas nebuvo viešai prieinamas. Interneto tinklapyje Etikos kodeksas atsirado tik 2024 m. rugpjūčio mėn., kai ieškovas pateikė ieškinį teismui dėl neteisėto jo pašalinimo iš Asociacijos valdybos ir Asociacijos valdyba ėmė gintis nuo tokio ieškinio remdamasi Etikos kodekso nuostatomis.  

1.13.       LKA nutarimas yra neteisėtas ir dėl procedūrinių pažeidimų, t. y. G. A. nebuvo suteiktos tinkamos galimybės apsiginti nuo jam metamų kaltinimų, nes sprendimas pašalinti jį iš LKA narių buvo iš anksto užprogramuotas. Teismas sprendime pagrįstai sprendė, jog LKA valdyba neveikė pakankamai nešališkai. Ieškovui nebuvo užtikrintas tinkamas procesas jau vien dėl to, kad LKA valdyba jau iš anksto žinojo, jog pašalins ieškovą iš LKA narių, ką patvirtina faktas, jog pirmiau išdėstė kaltinimus G. A. byloje dėl atšaukimo ir tik po daugiau nei 2 mėn. ėmė reikalauti pateikti paaiškinimus dėl vykdytų pavedimų. LKA valdyba ignoravo kitų asmenų V. A. ir N. A. prašymus dalyvauti ir pasisakyti 2025 m. vasario 14 d. posėdyje dėl pažeidimų, kuriais kaltinamas G. A.. 2025 m. vasario 10 d. N. A. ir 2025 m. vasario 11 d. V. A., kuriai, be kita ko, buvo atlikti du mokėjimai, dėl kurių ieškovą norima šalinti iš LKA narių, pateikė paaiškinimus apie susiklosčiusią situaciją ir prašė įtraukti į valdybos posėdį kaip liudytojas. LKA valdyba ignoravo ieškovo prašymus pateikti informaciją ir į jo iškeltus klausimus neatsakinėjo. Jeigu ieškovas iš tikrųjų būtų pažeidęs Etikos kodeksą, o valdyba pradėjusi etikos pažeidimo tyrimo procedūrą, tuomet tokį tyrimą turėjo atlikti ir sprendimą dėl (ne)pažeidimo priimti nepriklausoma komisija, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, „tyrimą“ atliko ir sprendimą priėmė ta pati valdyba, kurios nariai anksčiau atšaukė ieškovą iš valdybos nario pareigų ir kurių sprendimą ieškovas ginčijo byloje dėl atšaukimo. 

1.14.       LKA nepagrįstai siekia praplėsti LKA nutarimo pagrindus. LKA nutarime Asociacijos valdyba nesirėmė nei aplinkybe, kad ieškovas nemokėjo nario mokesčio, nei kad neinformavo apie Asociacijos „Vilniaus kendo centras“ išregistravimą. Pildyti savo sprendimą dėl pašalinimo iš Asociacijos naujais pagrindais Asociacija neturi teisės. LKA nutarimo teisėtumas gali būti vertinamas tik pagal tuos pagrindus, kurie nurodyti pačiame nutarime.

1.15.       Ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos atitiko Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Atsižvelgiant į byloje ieškovui suteiktas teisines paslaugas, jam priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra proporcinga ir teisinga. Asociacija nenurodė priežasčių, leidžiančių nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. LKA nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog ieškovo procesinis elgesys buvo netinkamas. Ieškovas visuomet bendradarbiavo su LKA, teikė jai paaiškinimus, tačiau būtent LKA vengė bendradarbiauti su ieškovu, ignoravo jo prašymus pateikti informaciją, vietoje to, kad išnagrinėtų susiklosčiusią situaciją objektyviai, siekė kuo greičiau priimti sprendimą („K. P. mini, jog diskusijoms laiko jau nėra“; „R. Ž. paantrina, kad laiko tam jau nėra ”). Taigi, dėl to, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas LKA nutarimas ir ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, yra kalta išimtinai tik LKA valdyba. Aplinkybė, kad bylinėjimosi išlaidos „realiai stabdytų asociacijos veiklą“ neturi įtakos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Jeigu Asociacija neturi finansinių galimybių atsiskaityti su ieškovu, tai galima spręsti vykdymo procese, tačiau tai nėra pagrindas mažinti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo panaikintas Lietuvos kendo asociacijos 2025 m. vasario 14 d. sprendimas, įformintas Lietuvos kendo asociacijos valdybos 2025 m. vasario 14 d. susirinkimo protokolu Nr. LKA-V-25-02-14, dėl ieškovo pašalinimo iš Lietuvos kendo asociacijos narių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovas G. A. nuo 2019 m. kovo 25 d. pradėjo eiti LKA iždininko pareigas ir jam buvo suteikti prisijungimai prie LKA banko sąskaitos.

Iš LKA sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2022 m. kovo 30 d. į G. A. sąskaitą pervesta 5 064,57 Eur (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 55-57). G. A. nurodytu laikotarpiu į LKA sąskaitą pervedė 1 360 Eur. 400 Eur į asociacijos sąskaitą G. A. pervedė 2025 m. sausio 27 d. (e. bylos apyrašas, t. 2, b. l. 85).

2024 m. birželio 6 d. LKA valdybos susirinkime valdyba priėmė sprendimą stabdyti G. A. LKA prezidento, valdybos pirmininko, valdybos nario statusą iki visuotinio susirinkimo (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 37-39). 2024 m. birželio 20 d. G. A. LKA Valdybos sprendimu atšauktas iš LKA valdybos narių pareigų dėl LKA įstatų punktų 7.3, 5.4, 5.12.2, 3.3.1, 3.3.5 pažeidimų (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 40). 2024 m. birželio 6 d. LKA valdybos susirinkime valdyba priėmė sprendimą pašalinti G. A. iš LKA vadovo (prezidento) pareigų nuo 2024 m. liepos 7 d. (e. bylos apyrašas, t. 2, b. l. 78).

2025 m. sausio 23 d. LKA valdybos susirinkime valdyba priėmė sprendimą įpareigoti G. A. grąžinti 3 654,57 Eur LKA lėšas iki 2025 m. sausio 27 d. (e. bylos apyrašas, t. 2, b. l. 40).

2025 m. vasario 14 d. sprendimu LKA valdyba priėmė sprendimą G. A. pašalinti iš asociacijos narių. Sprendime nurodoma, kad, vadovaujantis LKA įstatų 5.12.1 punktu, 5.12.2 punktu, LKA Etikos kodekso 6 punktu, G. A. pašalinamas iš LKA narių už elgesį, žeminantį asociacijos nario vardą, už LKA įstatų nesilaikymą (Įstatų 3.3.1 punktas, 3.3.7 punktas), už LKA Etikos kodekse įtvirtintų sąžiningumo ir interesų konflikto vengimo principų nesilaikymą (Etikos kodekso 2.4 ir 3 punktai), nes pasisavino LKA priklausančias lėšas, G. A. įpareigotas grąžinti visas likusias pasisavintas LKA lėšas – 3 254,57 Eur iki 2025 m. vasario 24 d. (imtinai) (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 21-22).

LKA įstatų 1.2 punkte numatyta, kad Lietuvos kendo asociacija – savanoriškas susivienijimas, vienijantis asmenis, praktikuojančius kendo, iaido, jodo, jukendo ir tankendo kovos menus, pritariančius asociacijos tikslams bei neprieštaraujančius asociacijos įstatams. Asociacija sprendžia asociacijos narių tarpusavio bendravimo, mokymo ir kitokio veiklos organizavimo problemas. Savo veiklą asociacija grindžia lygiateisiškumo, kolegialumo ir demokratijos principais. Trumpasis asociacijos pavadinimas - LKA. Įstatų 3.3 punkte įtvirtintos asociacijos narių pareigos: asociacijos narys privalo laikytis šių įstatų (3.3.1 punktas); propaguoti ir skatinti asociacijos veiklos tikslus visuomenėje, aktyviai dalyvauti asociacijos veikloje, visapusiškai skatinti asociacijos plėtrą (3.3.2 punktas); mokėti nustatytus mokesčius (3.3.3 punktas); vykdyti asociacijos organų sprendimus (3.3.4 punktas); pranešti asociacijai apie savo kontaktinių duomenų pasikeitimą (3.3.5 punktas); organizuojant renginius, susijusius su asociacijos veikla, informuoti apie tai asociaciją (3.3.6 punktas); nevykdyti asociacijos veiklos tikslams prieštaraujančios veiklos (3.3.7 punktas). Asociacijos veiklos tikslai įtvirtinti Įstatų 2.1 punkte: kūno kultūros propagavimas; asmens dvasinių ir fizinių galių skatinimas, saviraiškos ugdymas, sąlygų asmenybei plėtoti sudarymas; sportuojančiųjų charakterio ugdymas per kardo vartojimo principus; vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo skatinimas, organizuojant sporto varžybas, seminarus, sveikatingumo renginius, sporto stovyklas; metodinės paramos teikimas ir konsultavimas savarankiškai besitreniruojantiems asmenims; mokymo programų, metodinės medžiagos rengimas, praktinių kovos menų užsiėmimų organizavimas; aukštos kvalifikacijos specialistų - kovos menų dėstytojų ugdymas; kultūrinių mainų skatinimas, užmezgant ir plėtojant santykius su panašiomis organizacijomis užsienyje; dalyvavimas tarptautinių organizacijų, vienijančių kendo / iaido / jodo / jukendo / tankendo veiklą propaguojančius fizinius ir juridinius asmenis, veikloje, kaip oficialiam Lietuvos atstovui. Pagal Įstatų 5.12 punktą asociacijos narys gali būti pašalintas iš asociacijos valdybos sprendimu už elgesį, žeminantį asociacijos nario vardą (5.12.1 punktas); šių įstatų nesilaikymą (5.12.2 punktas); nusikaltimo padarymą, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį (5.12.3 punktas); nustatyto nario mokesčio nemokėjimą ilgiau kaip vienerius metus (5.12.4 punktas) (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 23-30).

LKA Etikos kodekso 2.4 punkte kaip etikos principas įvardinamas sąžiningumas, numatantis, kad visi asmenys, kuriems taikomas šis kodeksas, privalo rūpestingai ir atsakingai atlikti savo misiją LKA bei kendo sporte. LKA sprendimai priimami laikantis galiojančių taisyklių ir tvarkų, objektyviai, sąžiningai ir garbingai. Darbuotojai privalo siekti ekonomiško, efektyvaus ir tvaraus išteklių vartojimo. Būtina vengti interesų konfliktų. LKA Etikos kodekso 3 punkte reglamentuota interesų konfliktų taisyklė, numatant, kad visi, veikiantys LKA vardu, privalo priimti sprendimus remdamiesi LKA interesais. Asmenys, kurių interesams LKA sprendimas ar politika pagrįstai gali turėti įtakos (įskaitant materialių išmokų gavimą) privalo nusišalinti nuo tokių sprendimų priėmimo proceso (3.1 punktas); visi išrinkti, paskirti ar dirbantys pagal sutartis su LKA asmenys bei darbuotojai, nežiūrint ar šie santykiai nuolatiniai ar laikino pobūdžio, taip pat LKA asocijuotų ir dukterinių organizacijų atitinkami asmenys, kurie turi arba gali turėti interesų konfliktą, privalo pranešti apie interesų konfliktą LKA valdybai (3.2 punktas); visi išrinkti, paskirti ar dirbantys pagal sutartis su LKA asmenys bei darbuotojai turėtų vengti bet kokių kontaktų, kurie gali iššaukti ar sukelti įtarimus dėl asmeninių ir LKA interesų konflikto. Taip pat išvardinti asmenys įsipareigoja vykdyti jiems patikėtas funkcijas garbingai, patikimai ir sąžiningai, nepiktnaudžiaudami savo pareigomis ar vykdomomis funkcijomis asmeniniais tikslais ar siekiant įgauti pranašumą. Verslo dovanos ar nematerialios naudos gali būti priimamos iki 100 Eur vertės (3.3 punktas) (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 70-72).

Dėl ginčo esmės

Ieškovas prašė panaikinti 2025 m. vasario 14 d. LKA valdybos sprendimą G. A. pašalinti iš asociacijos narių. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.

Apeliantas LKA, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog teismo sprendimas nemotyvuotas, nes nenustatytas nė vienas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas panaikinti juridinio asmens organo sprendimą, netinkamai įvertinti įrodymai, teismas pateisino įmonės lėšų pasisavinimą, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės normų nesilaikymą, aplaidų ir nesąžiningą savo pareigų vykdymą, pažeidė teisminės kontrolės ribas ir asociacijos laisvės principus, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

LR CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti trys juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: 1) prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, 2) juridinio asmens steigimo dokumentams ir 3) protingumo bei sąžiningumo principams. Jeigu teismas nenustato aplinkybių, kurios sudarytų LR CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindus (ar bent vieną iš jų), ieškinys turi būti atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017, 41 punktas). 

Kaip jau minėta, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą, nenurodė, kokiu įstatyme nustatytu pagrindu panaikina juridinio asmens organo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus, sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas ir aiškiai neįvardijo LR CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytų juridinio asmens organo sprendimo panaikinimo pagrindų, tačiau jie atskleisti teismo motyvų visumoje.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl juridinio asmens organų sprendimų negaliojimo dėl jų prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams sąžiningumo principas vertintinas tuo aspektu, ar priimdamas sprendimą juridinio asmens organas veikė gera valia (lot. bona fide), o protingumo principas – ar juridinio asmens organo sprendimas buvo pakankamai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017, 44, 46 punktai).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje pabrėžiama, kad asociacijų organizacinė autonomija sudaro svarbų asociacijų laisvės, kuri yra saugoma Konvencijos 11 straipsnyje, aspektą (EŽTT 2017 m. liepos 4 d. sprendimas byloje Lavrić prieš Kroatiją, par. 71). Asociacijos turi teisę nusistatyti savo pačių taisykles ir tvarkyti savo reikalus (EŽTT Komisijos 1985 m. gegužės 13 d. sprendimas byloje Chell prieš Jungtinę Karalystę). Tačiau pašalinimas iš asociacijos gali būti laikomas atitinkamo nario asociacijų laisvės pažeidimu, jei jis pažeidžia asociacijos taisykles, yra savavališkas arba sukelia asmeniui ypatingų sunkumų (EŽTT 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Lovrič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 38458/15, par. 54 ir 72).

Pažymėtina ir tai, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovui narystė LKA yra ypatingai svarbi, jis yra ilgalaikis LKA narys, jo visa gyvenimo veikla (tiek profesine, tiek asmenine prasme) susijusi su LKA, o nebūdamas LKA nariu savo veiklų jis negalėtų realizuoti. Todėl spręstina, kad tokios sankcijos taikymas - pašalinimas ieškovo iš LKA narių, vertinant atsakovės nurodytus pažeidimus ir ieškovui tokia sankcija sukeliamus nepatogumus, yra neproporcingas. Todėl darytina išvada, kad juridinio asmens organo sprendimas neatitinka sąžiningumo principo.

Kaip jau minėta, vertinant, ar juridinio asmens organo sprendimas atitinka protingumo principui, atsižvelgiama į tai, ar priimdamas sprendimą juridinio asmens organas veikė gera valia. Kaip matyti iš LKA Etikos kodekso 6.1 p. galimos sankcijos yra: įspėjimas; laikinas suspendavimas dalyvauti kendo varžybose ir/ar LKA veikloje; neterminuotas draudimas dalyvauti kendo varžybose ar/ir LKA veikloje; pašalinimas iš LKA narių; bet kokia kita sankcija, kurią nusprendžia LKA valdyba. Nors atsakovė ir nurodo, kad griežčiausia sankcija ieškovui – pašalinimas iš LKA narių, buvo pritaikyta, nes jau anksčiau ieškovui buvo pritaikyta sankcija - atšaukimas iš LKA valdybos narių pareigų dėl LKA įstatų punktų 7.3, 5.4, 5.12.2, 3.3.1, 3.3.5 pažeidimų (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 40), tačiau pažymėtina, kad tokia sankcija ieškovui buvo taikoma iš esmės už tuos pačius atsakovės nurodytus pažeidimus. Taigi, ieškovas faktiškai už tuos pačius pažeidimus buvo nubaustas du kartus - vieną kartą jį atšaukiant iš LKA valdybos narių, o vėliau, pasinaudojant jau paskirta sankcija, už tuos pačius veiksmus pritaikant griežčiausią sankciją ir pašalinant jį iš LKA narių. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks juridinio asmens organo sprendimas neatitinka protingumo principo, atsakovės veiksmų geros valios prasme.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nustačius LR CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą juridinio asmens organo sprendimo peržiūrėjimo pagrindą – prieštaravimą protingumo bei sąžiningumo principams, buvo pagrindas panaikinti atsakovės sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuo aspektu naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Spręsdamas dėl atsakovės argumento, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nes nesirėmė liudytojo D. B. parodymais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojas D. B. teismo posėdžio, vykusio 2025 m. lapkričio 6 d. (garso įrašas 15:16:00 - 16:33:16), be kita ko nurodė, jog jis yra LKA narys, eina iždininko pareigas. Jis iždininku paskirtas 2020 m., o prieiga prie banko sąskaitos suteikta 2023 m. finansus perėmė iš G. A.. Jis peržiūrėjo senesnius sąskaitos įvykius. Buvo daug pervedimų į G. A. sąskaitą. Pagal įstatus visos operacijos turėjo būti derintos su valdyba. Jo žiniomis valdyba apie tai nežinojo. Operacijų paskirtys labai abstrakčios, arba visai nepaaiškintos, nepagrįstos dokumentais. Sumos labai apvalios, jos negali nurodyti savų išlaidų kompensavimą. Jo supratimu, tai nebuvo kompensavimas už savo išlaidas, patirtas LKA naudai. Jo vertinimu, tos sumos buvo vagystė, pavyzdžiui: 15 Eur pervedimas su paskirtimi „KKSD“, 6 Eur pervedimas su paskirtimi „Siunta“, 4 Eur pervedimas su paskirtimi „12“ ir t.t. Jis iš G. A., kaip iš buvusio iždininko, jokių sisteminių buhalterinių dokumentų negavo. Jis apie tai LKA informavo žodžiu, vėliau parašė ir laišką, bet datų neprisimena. Viskas buvo sudėtinga, nes pats G. A. tuo metu buvo LKA prezidentas. Jo vertinimu, jeigu vykdavo kažkoks LKA renginys, išlaidos visada buvo patiriamos. Duomenų apie išlaidas, patirtas tam tikrų renginių metu, jis neturi. Kalbant apie Lietuvos čempionatą, vykusį 2019 m. lapkričio mėn., matyti mokėjimas už salės nuomą, kiti du mokėjimai neaiškiomis paskirtimis. Kiti mokėjimai atliekami į G. A. sąskaitą. Jam čekiai, susiję su užsienio teisėjų atvykimu į čempionatą, nebuvo pateikti. Kitų asmenų, kuriems į sąskaitas buvo pervestos lėšos iš LKA sąskaitos, nebuvo prašoma pateikti informacijos apie šių pavedimų paskirtį, nes jos nesukėlė įtarimų.

Vertindama liudytojo paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojo paaiškinimų visuma nelemia pagrindo priimti kitokį nei pirmosios instancijos teismo sprendimą. Visų pirma, liudytojo paaiškinimai, nors ir patvirtina netinkamą ir aplaidžią LKA finansų apskaitą tuo laikotarpiu, kai LKA iždininko pareigas ėjo G. A., tačiau nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų visumos, kad tokia netinkama ir aplaidi tvarka (ar jos nebuvimas) buvo įprasta LKA veikloje. Vien ta aplinkybė, kad D. B. iždininku paskirtas 2020 m., o prisijungimus prie sąskaitų gavo 2023 m. rodo, kad LKA valdyba buvo abejinga LKA finansų apskaitai. Be to, liudytojo D. B. paaiškinimai akivaizdžiai šališki, nes atsakinėdamas į ieškovo atstovo klausimus, liudytojas į juos atsakinėjo ne tiesiai, pvz.: neatsakė tiesiai į klausimą, ar būna patiriamos išlaidos, susijusios su užsienio teisėjų atvykimu, kalbėjo apie tai, kad jam čekiai nebuvo pateikti ir faktiškai į ieškovo atstovo užduotą klausimą neatsakė. Neatsakė tiesiai į klausimą apie tai, ar LKA buvo nusistovėjusi praktika, jog nariai patiria išlaidų, o po to kompensuojasi iš LKA sąskaitos, kalbėjo apie įstatymus, apie valdybos informavimą ir faktiškai į ieškovo atstovo klausimą neatsakė.

Nors apeliantė ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodė, jog sumos, kurios jam buvo pervestos aktualiu laikotarpiu, panaudotos asociacijos naudai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra juridinio asmens priimto sprendimo teisėtumas teisingumo ir sąžiningumo, bei proporcingumo pašalinto iš juridinio asmens dalyvio teisių prasme. Šioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas ar ieškovas pasisavino LKA lėšas ir kokiais pagrindais pasisavino. Akivaizdu, kad ieškovas, būdamas LKA iždininku aplaidžiai tvarkė LKA finansus, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog G. A. tiek LKA sprendžiant dėl jo pašalinimo iš narių metu, tiek viso teisminio proceso metu teikiami argumentai, jog jis, veikdamas LKA interesais, organizuodamas renginius, atlikdamas kitus veiksmus, turėdavo išlaidų ir, vėliau atlikdamas pavedimus į savo sąskaitą, tas išlaidas tokiu būdu kompensuodavo. Kartu pažymėtina, jog neįtikinami liudytojo D. B. vertinimai apie G. A. vagystę. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovės nurodoma suma, kurią, atsakovės teigimu, pasisavino G. A., susidarė trijų metų laikotarpiu. Tuo tarpu liudytojas G. B. iš dalies detalizavo, iš kokių G. A. veiksmų, jo vertinimu, jis sprendė apie lėšų pasisavinimą: 15 Eur pervedimas su paskirtimi „KKSD“, 6 Eur pervedimas su paskirtimi „Siunta“, 4 Eur pervedimas su paskirtimi „12“ ir t.t. Taigi, jei G. A. šias sumas turėjo tikslą pasisavinti, jam skirtingais laikotarpiais susiformuodavo toks tikslas, ko pasekoje jis atskirai pasisavindavo 15 Eur, 6 Eur, 4 Eur. Tokia G. B. ir atsakovės versija neįtikinama. Labiau tikėtina, jog tokiais pavedimais G. A., galbūt ir ne visiškai tiksliai, kompensuodavo savo LKA interesais panaudotas lėšas.

Pažymėtina ir tai, jog, kaip apeliacinio skundo 27 p. nurodo pati apeliantė, kitiems LKA nariams ginčo laikotarpiu (2019-06-14 – 2022-03-30) iš LKA banko sąskaitos 8 kartus buvo kompensuotos lėšos. Taigi, viena vertus, darytina išvada, jog tokia praktika, kai LKA nariai patiria savo išlaidas LKA interesais, o vėliau jos kompensuojamos iš LKA sąskaitos, LKA buvo. Kita vertus, nors G. A. ir jo sutuoktinei buvo padaryti iš viso 55 pavedimai, tuo tarpu kitiems LKA nariams buvo padaryti 8 pavedimai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. A. ginčo laikotarpiu buvo LKA prezidentas, kuris labiausiai tikėtina, ir atliko daugiausia organizacinių veiksmų, susijusių su LKA veikla.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepateisino LKA lėšų pasisavinimo, nes nesprendė (ne)pasisavinimo fakto. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad juridinio asmens valdymo organo sprendimas taikyti griežčiausią nuobaudą yra neproporcingas padarytiems pažeidimams. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantės teikiama analogija su „čekiukų bylomis“ neaktuali, nes nesusijusi su ginčo dalyku.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nors ir neaptarė liudytojo D. B. parodymų, tačiau liudytojo parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nelemia kitokio teismo sprendimo.

Spręsdama dėl apeliantės argumentų dėl teisminės kontrolės ribų peržengimo ir asociacijų laisvės principo pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas, pagal kurį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šis principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu, reiškiančiu, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Ieškovo G. A. CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu teisme pareikštas reikalavimas dėl asociacijos valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu gali būti šio juridinio asmens sprendimo teisėtumo teisminės kontrolės pagrindas ir juridinis asmuo, nors jam ir būdingi autonomiškumas ir nepriklausomumas, neturi neliečiamumo garantijų prieš pagal įstatymus veikiančio teismo įsikišimą. Asociacijos narių tikslų bendrumo principas, už ginčijamus sprendimus balsavusių asociacijos organų narių valia neteikia teisinio pagrindo kitokiam aiškinimui, nes tai reikštų nepagrįstą ir nepateisinamą jų suabsoliutinimą bei neteisėtą teisės į teisminę gynybą apribojimą. Kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą traktavimą, vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Kai pašalintas iš asociacijos asmuo teisme ginčija savo pašalinimo teisėtumą ir pagrįstumą ir šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalintojo interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš asociacijos, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino įrodymų visumą bei priėmė teisingą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė iš apeliantės (atsakovės) 8213,25 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Apeliantės vertinimu, toks bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų, nes apeliantė yra nevyriausybinė sporto asociacija, finansuojama narių mokesčiais, todėl 8213,25 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra faktiškai žlugdantis ir realiai stabdytų asociacijos veiklą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 8213,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2722,50 Eur už ieškinio parengimą; 2668,25 Eur už dubliko, prašymo pratęsti terminą parengimą, vertimų išlaidos; 2278 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų parengimą, užstato kompensavimą; 544,50 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2025 m. gruodžio 18 d. Nr. DOK-188086). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius už ieškinį maksimalus dydis 2025 m. birželio 16 d. sudarė 5839,77 Eur, už dubliką – 3506,55 Eur, viso 9346,30 Eur. Kaip matyti iš išlaidų detalizacijos, išlaidos buvo patirtos ir už kitus rengtus ieškovo byloje teiktus dokumentus, atstovavimą teismo posėdžiuose, vertimo išlaidos ir kt. Taigi, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai mažesnės už Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Todėl spręstina, kad iš atsakovės ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, yra proporcingos atliktoms teisinėms paslaugoms.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas visiškai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl ieškovo elgesio. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovo elgesys buvo netinkamas, kad ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir nukrypti nuo bylinėjimosi  išlaidų paskirstymo taisyklių, t. y. sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Tai, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos iš asociacijos, taip pat nesudaro pagrindo teismui mažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 2722,50 Eur (DOK-7086) išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos kendo asociacijos, juridinio asmens kodas 300593393, 2722,50 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Edvardas Paliokas

Tomas Romeika

        Jurgita Sujetienė