Civilinė byla Nr. e2-249-808/2022 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09846-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;

2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.1   (S)     

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, Linai Kelevišienei, Gintarei Žemaitytei, 

vertėjaujant Rimai Burokienei, Katerinai Chvatovai, Agnei Milevičiūtei, Simonui Laurinavičiui,

dalyvaujant ieškovės atstovams pirmininkui V. Z. ir advokatei Gražinai Versockienei,

atsakovei R. M. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovei R. M. A. dėl skolos priteisimo.  

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

ieškovė Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – Bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R M. A. 1607,62 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad administruoja pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė nuosavybės teise valdo butą Nr. (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpa, pažymėta (duomenys neskelbtini). Minėtam butui ir namo bendrojo naudojimo patalpoms yra teikiamos administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitos komunalinės paslaugos. Atsakovė naudojosi ieškovės paslaugomis, tačiau už jas mokėjo nereguliariai arba visai nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio susidarė 1607,62 Eur skola. Atsakovei buvo išsamiai paaiškinta kaip apskaičiuojami mokesčiai, taip pat ji informuota apie name atliktus darbus ir jų kainą. Internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) savitarnos skiltyje yra patalpinti visi Bendrijos dokumentai, skelbiamos visos Bendrijai išrašytos sąskaitos, o mokesčių apskaičiavimo formulė ir taikomas tarifas – nurodyti atsakovei pateiktuose mokėjimo pranešimuose. Ieškovės buhalterinę apskaitą tvarko UAB „Skaidri apskaitos sistema“, todėl nėra pagrindo vykdyti atsakovės nepagrįstus priskaitymus. 

Atsakovė atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutiko ir ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrindė kokio Bendrijos susirinkimo nutarimo pagrindu ir kaip buvo apskaičiuoti reikalaujami mokesčiai bei jų tarifai, ar šie sprendimai priimti veikiant visų namo bendraturčių interesais ir jų sutikimu. Į bylą nepateikta tarifų apskaičiavimo (perskaičiavimo) tvarka. Teigia, kad mokėjimų nurodymai patys savaime nepatvirtina, jog jie yra teisingi ir neįpareigoja juos apmokėti, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą bei konkrečios ūkinės operacijos atlikimą. Atsakovė iš esmės neneigia įstatymo nustatytos apie pareigą prisidėti prie bendro turto išlaikymo, tačiau abejoja mokesčių paskaičiavimų ir jų tarifų pagrįstumu ir teisingumu.

Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovė nesuteikė nurodytų paslaugų ir neatliko nurodytų darbų, taigi ji nepatyrė išlaidų už kurias reikalauja atsiskaityti. Taip ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti. Be to, buto plotas yra 61,80 kv. m., o ne 65,22 kv. m., nuo kurio skaičiuoja ieškovė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje šalių ginčas kilo dėl skolos už būstui teikiamas administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugas.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė, būdama minėto namo administratore, nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio atsakovei siuntė detalius mokėjimo nurodymus. 2020 m. vasario 18 d. mokėjimo nurodyme nurodyta galutinė atsakovės skolos suma – 1607,62 Eur, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2020 m. vasario 28 d.. Į bylą pateikta išsami atsakovės skolos ieškovei ataskaita (lentelė). 2013 m. spalio 14 d. daugiabučio namo apraše Nr. 1 nurodyta, kad namo naudingas plotas yra 4 327,70 kv. m.. Pagal 2018 m. balandžio 18 d. Registrų centro išrašą – 4 327,23 kv. m. Statinio apžiūros aktuose – 2016 m. spalio 12 d. Nr.01/16, 2019 m. rugsėjo 25 d. Nr.06-665 2020 m. rugsėjo 15 d. Nr.07-037 užfiksuoti atskirų pastato konstrukcijų defektai, deformacijos bei gedimai. 

Atsakovė, nesutikdama su jai priskaičiuotais mokesčiais, 2018 m. gegužės 2 d. pateikė prieštaravimą dėl mokėjimo nurodymų už suteiktas paslaugas per 2017 m. rugsėjo - 2018 m. kovo mėnesius, kurių suma – 695,12 Eur. Ieškovės 2018 m. birželio 5 d. atsakyme į prieštaravimus, išsamiai nurodyta kaip buvo apskaičiuoti mokesčiai ir atsakovė pakartotinai paraginta atsiskaityti su Bendrija.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo turimai daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu – butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys). Kasacinis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-515/2009; 2017 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-137-684/2017).

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau DGNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalyje detalizuota, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

Prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl atsakovė proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Aktualu pažymėti, kad pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Konkrečiu atveju nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 65,22 kv. m bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpa, pažymėta (duomenys neskelbtini) (1/2 iš 6,78 kv. m), t. y. 3,39 kv. m (naudingas plotas 61,80 kv. m), todėl atsakovė, kaip minėto buto savininkė, turi pareigą apmokėti pagrįstai paskaičiuotą administravimo mokestį už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas proporcingai faktiškai turimam plotui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis; CPK 178, 185 straipsniai).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra minėto namo, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis 65,22 kv. m. butas, administratorė ir, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio yra nesumokėjusi ieškovei 1 607,62 Eur pagal jai išrašytus mokėjimo nurodymus už administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovė – kaip ginčo buto savininkė, turi prievolę išlaikyti ir mokėti mokesčius už butui bei namo bendro naudojimo patalpoms suteiktas paslaugas, prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namo ar bendrojo naudojimo objektų išlaikymui, išsaugojimui, atnaujinimui. 

Konkrečiu atveju, teismas pažymi, kad priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė pateikė išsamius ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, taip pat nurodė pagrindą kaip ir kokiais duomenimis buvo skaičiuojami mokesčiai. Ginčydama skolą, atsakovė savo teiginių nepagrindė leistinais įrodymais. Teismo vertinimu, atsakovės nuolat teikiami įvairaus turinio ir pobūdžio prašymai (ypač prieš pat teismo posėdžius), – labiau susiję ne su siekiu paneigti ieškovės reikalaujamą priteisti skolą ar jos dydžiu, bet siekiu kiek įmanoma ilgiau užvilkinti procesą, tuo tikslu visapusiškai išnaudojant įstatymo nuostatas. Teismo nuomone, būtent atsakovė, neigdama skolą, turėjo pateikti specialistų atliktus paskaičiavimus, o ne per visą ilgalaikį bylos nagrinėjimą teikti savo abstraktaus pobūdžio teiginius (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl atskirų skaičiavimų ir ieškovė būtų atsisakiusi tai padaryti. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu ieškovė į bylą teikė duomenis ir išsamius paaiškinimus, atsižvelgdama į atsakovės keliamus klausimus. Tačiau atsakovės netenkino nei ieškovės paaiškinimai, nei į bylą pateikti duomenys, kuriuos pati atsakovė vertino deklaratyviais samprotavimais apie tariamą ieškovės netinkamą administravimą. Teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija nepaneigia ieškinio pagrįstumo ir nesudaro pagrindo jį atmesti. Todėl ieškinys dėl skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas, iš atsakovės priteisiant ieškovei 1 607,62 Eur skolą.

Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu ir jį tenkina – priteisia ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 607,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybės ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas – iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 1 607,62 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1607,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, nes jie teisiškai nereikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Bylinėjimosi išlaidos

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus visiškai, ieškovė remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 2266,95 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, ieškovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumo laipsnį, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia ieškovei iš atsakovės 2 266,95 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisiamas 36,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje taip pat patyrė 30,37 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės yra priteistina 30,37 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės R. M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1607,62 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1607,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2266,95  Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės R. M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 36 Eur žyminį mokestį ir 30,37 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovei, kad valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Žukauskienė