Administracinė byla Nr. A63-2121/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01838-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija 16.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei G. Z.,
atsakovo atstovui Leandrui Pociui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajam policijos komisariatui, dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK 6 PK) Nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau -NTS) tyrėjos pareigose. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2010 m. balandžio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IL-334 konstatuota, kad V. V. atlikdama ikiteisminį tyrimą, aplaidžiai vykdė savo pareigas, išsamiai neištyrusi įvykdyto plėšimo aplinkybių ir neapžiūrėjusi turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti daikto – auksinės grandinėlės, žinodama, kad dar neatlikti visi būtini proceso veiksmai ir ginčas dėl teisės į šį daiktą neišspręstas, tyčia, vienasmeniškai, nepaskyrusi biologinio tyrimo, nepagrįstai ir skubotai ikiteisminio tyrimo stadijoje 2009 m. spalio 15 d. grąžino auksinę grandinėlę UAB „Prekybos namai Pukė“, dėl to buvo prarasta galimybė ir tikslingumas įvykdyti 2009 m. spalio 26 d. prokuroro nurodymus bei sudarė sąlygas UAB „Prekybos namai Pukė“ grandinėlę išvalyti. Konstatuota, jog tokiais veiksmais V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 93 straipsnio 1 ir 2 dalių, 108 straipsnio 2 dalies, 170 straipsnio 3 dalies normas bei pareigybės aprašymo 6 ir 7 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į šias išvadas, 2010 m. gegužės 18 d. Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-237 jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėja su skundu (t I, b. l. 1-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 10-TE-237 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei V. V.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 10-TE-237) 1 punktą, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėja nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 17-1-02332-09, dėl 2009 m. rugsėjo 3 d. apie 01.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), įvykdyto plėšimo R. R. ir K. P. atžvilgiu, kurio metu R. R. nuo kaklo buvo pagrobta auksinė grandinėlė. 2009 m. rugsėjo 16 d. vykusios papildomos apklausos metu, nukentėjusysis R. R. parodė, kad lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), matė auksinę grandinėlę, kuri pagal jos vagystės aplinkybes ir požymius gali būti jo. 2009 m. spalio 2 d. apklausus UAB „Prekybos namai Pukė”, kuriai priklauso minėtas lombardas, direktorę H. D.-K., ji parodė, kad R. R. nurodyta ir pareigūnų paimta grandinėlė 2009 m. balandžio 3 d. R. Ž. buvo priduota į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini). 2009 m. balandžio mėn. grandinėlė buvo nuvežta į sandėlį, o 2009 m. liepos mėn. pagal važtaraštį buvo atvežta pardavimui į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini). Liudytoja taip pat pažymėjo, kad visos grandinėlės, patekusios į sandėlį, yra atiduodamos juvelyrui, kuris jas išvalo, gali pakeisti užsegimus, kitas detales. Taip pat parodė, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. nei viename bendrovės lombarde „bismarko“ pynimo grandinėlė nebuvo supirkta. Liudytoja pateikė savo parodymus patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į šiuos parodymus, 2009 m. spalio 8 d. kaip liudytoja buvo apklausta R. Ž., kuri patvirtino, kad 2009 m. balandžio mėn. lombarde, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pridavė auksinę grandinėlę, priklausiusią jos mirusiam sugyventiniui. Liudytoja parodė, kad grandinėlė dvigubo pynimo, buvo šviesiai gelsvos spalvos, grandinėlės užsegimas stačiakampio formos, kurio viename šone buvo pritvirtinta užsegimo auselė, skirta užfiksavimui, panašiai į esamą paimtos iš lombardo grandinėlės užsegimą. Šie liudytojos apibūdintos grandinėlės požymiai atitiko iš lombardo paimtos grandinėlės požymius.
Pažymėjo, kad dėl grandinėlės biologinio tyrimo tikslingumo pareiškėja du kartus konsultavosi su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (toliau - LPKTC) Biologinio skyriaus specialistais, kuriems apibūdinus grandinėlę (jos dydį, svorį, pynimą, aplinkybes), V. V. buvo paaiškinta, kad grandinėlė, kaip objektas tyrimui yra tinkama, tačiau jos per mažas plotas, tam kad paimti DNR nuo atskirų grandinėlės vietų. Taip pat paaiškinta, kad DNR yra imamas nuo visos grandinėlės, todėl jeigu grandinėlė buvo liesta ne vieno asmens rankomis be to apdorota (valyta, šveista), tokia grandinėlė asmens identifikavimui netinkama. Paaiškino, kad prieš konsultuojantis su specialistais ji turėjo duomenų, kad grandinėlę lietė ne tik lombardo darbuotoja, juvelyras, bet ir pats nukentėjusysis R. R., kuris patvirtino, kad lombarde lietė atpažintąją grandinėlę apžiūrinėdamas jos užsegimą.
Pabrėžė, kad dėl pakeisto grandinėlės užsegimo ir pakeitimo laiko nustatymo buvo kreiptasi į LPKTC Trasologinio skyriaus specialistus, tačiau pastarieji paaiškino, kad šiais klausimais gali padėti tik juvelyras.
Atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytus faktus, pareiškėja, pasitarusi su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK NTS viršininku V. D. (V. D.) ir remdamasi BPK 108 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nusprendė paimtą iš lombardo grandinėlę ir kitą, UAB „Prekybos namai Pukė“ direktorės H. D.-K. iš sandėlio paimtą ir pateiktą grandinėlę, grąžinti UAB „Prekybos namai Pukė“ direktorei H. D.-K.. Akcentavo, jog atsižvelgiant į tai, kad grąžintoji su ikiteisminiu tyrimu susijusi grandinė buvo aprašyta, o UAB „Prekybos namai Pukė“ direktorė H. D.-K. žodžiu buvo įspėta ją saugoti, ji savo veiksmais nepažeidė BPK 108 straipsnio 2 dalies nuostatų.
2009 m. spalio 20 d. V. V. ikiteisminį tyrimą byloje organizuojančiai ir jam vadovaujančiai prokurorei pateikė pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą, prašydama pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą. Prokurorė I. A. pratęsė ikiteisminio tyrimo terminą, taip pat nurodė grandinėlę apžiūrėti su juvelyru, skirti DNR tyrimą, apžiūrėti lombardo žurnalus, tikrinti kitus lombardus. Pareiškėjos teigimu, šie nurodymai buvo įvykdyti. Apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei tai, kad nukentėjusysis R. R. atsisakė duoti lyginamuosius pavyzdžius reikalingus DNR tyrimui skirti, prokurorei buvo pranešta 2009 m. lapkričio 12 d. pranešimu, kuris su tyrimo medžiagą pateiktas viršininkui. Atsižvelgdama į tai, kad buvo įvykdyti visi prokurorės nurodymai, pareiškėja teigė, jog nebuvo pažeisti ir BPK 170 straipsnio 3 dalies reikalavimai.
Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad jos atžvilgiu atliktame tarnybiniame patikrinime nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pareiškėjos teigimu, ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti pagal kompetenciją, laikantis teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiant nei BPK nuostatų, nei 2004 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. l-V-142 patvirtintų Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato šeštojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo IV skyriaus reikalavimų. Akcentavo, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas objektyviai ir nešališkai.
Pabrėžė, kad tiriant padarytą nusižengimą, nebuvo visapusiškai išsiaiškintos visos nusižengimo padarymo aplinkybės, kompleksiškai ištirti visi atlikti veiksmai, nebuvo nustatyta V. V. kaltė, kuri yra viena iš būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių ir be kurios tarnybinė atsakomybė yra negalima. Pažymi, kad tarnybinis patikrinimas yra neišsamus ir neobjektyvus, o tarnybinio patikrinimo išvada yra priimta pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (t I, b. l. 32-36) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad dėl tyrėjos pareiškėjos veiksmų nebuvo įgyvendinti pagrindiniai policijos ir baudžiamojo proceso uždaviniai.
Paaiškino, jog tyrėja V. V., atlikdama jai pavestą ikiteisminį tyrimą Nr. 17-1-02332-09, tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai ir nekokybiškai. Pažymėjo, kad nepagrįstai skubotai, neįsitikinusi, kad daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, grąžinimas nesutrukdys ikiteisminiam tyrimui, grąžino ginčo dėl teisės į daiktą, galimai nusikalstamos veikos dalyką – auksinę grandinėlę. Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų proceso veiksmų, matyti, kad tyrėja, nevertindama ir netikrindama nukentėjusiojo parodymų, procesinius veiksmus atliko nukentėjusiojo R. R. parodymų paneigimo kryptimi, nes kitais proceso veiksmais nepaneigė ir neįtikino nukentėjusiojo, jog jis galimai suklydo atpažindamas grandinėlę lombarde. Paaiškino, jog pareiškėja sąmoningai ignoruodama BPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 108 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, t. y. tik pradėjusi ikiteisminį tyrimą, išsamiai neapžiūrėjusi, neaprašiusi auksinės grandinėlės bei nepaėmusi nukentėjusiojo lyginamųjų DNR pavyzdžių ir nesurašiusi užduoties skirti biologinį tyrimą, kuomet tai galėjo turėti esminės reikšmės tolesniam ikiteisminiam tyrimui, grandinėlę grąžino galimai ne tam savininkui – UAB „Prekybos namai Pukė” direktorei H. D.-K. Pabrėžė, kad gavusi specialistų nuomonę dėl DNR tyrimo paskyrimo netikslingumo, tyrėja apie tai nedelsiant neinformavo ikiteisminį tyrimą organizuojančios ir kontroliuojančios prokurorės I. A. bei nesuderino su prokurore atliktinų tolesnių būtinų tyrimo veiksmų ir grandinėlės grąžinimo klausimo, grandinėlė nebuvo apžiūrėta su juvelyru, negauti nukentėjusiojo lyginamieji DNR pavyzdžiai, neskirtas biologinis tyrimas, neapklaustas juvelyras, kuris ruošė grandinėlę pardavimui lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovo įsitikinimu, siekiant nustatyti grandinėlės savininką, buvo tikslinga papildomai apklausti liudytoją R. Ž. bei nukentėjusįjį R. R., pastarųjų apklausos metu detaliai išsiaiškinti grandinėlės požymius, įsigijimo aplinkybes, kainą, be to, papildomai apklausti ir nukentėjusįjį K. P., apklausos metu išsiaiškinant R. R. grandinėlės pagrobimo aplinkybes plėšimo metu, parodyti grandinėlę atpažinti juvelyrui, ruošusiam grandinėlę pardavimui, bei ją priėmusiam lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), lombardo darbuotojui.
Be to, atkreipia dėmesį, kad nepagrįstai skubotai grąžindama grandinėlę galimai ne tam savininkui, tyrėja turėjo bent įpareigoti UAB „Prekybos namai Pukė“ direktorę H. D.-K. raštu pasižadėti saugoti grandinėlę tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme.
Pažymėjo, kad tyrėja V. V., siekdama išsamiai ištirti įvykio aplinkybes ir panaikinti visus tyrimo metu atsiradusius prieštaravimus, turėjo su specialistais konsultuotis ne beveik po mėnesio telefonu, o iš karto, tik gavusi grandinėlę, pateikti ją specialistui apžiūrėti bei įvertinti biologinio tyrimo tikslingumą bei galimybes.
Atlikus tarnybinį patikrinimą, taip pat buvo nustatyta, kad tyrėja V. V. tik iš dalies vykdė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Penktojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokurorės I. A. nurodymus ir ikiteisminio tyrimo metu nepaėmė nukentėjusiojo R. R. lyginamųjų DNR pavyzdžių, neskyrė užduoties atlikti biologinį tyrimą, o taip pat netikrino kitų lombardų. Akcentavo, jog aplinkybė, kad liudytoja UAB „Prekybos namai Pukė“ direktorė 2009 m. spalio 21 d. savo iniciatyva pateikė kitą (be patvirtinančių supirkimą dokumentų), panašią į nukentėjusiojo R. R. nurodytą grandinėlę, nesudaro pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tikrinamos ir kitos versijos.
Taip pat pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog R. R. 2009 m. rugsėjo 16 d., atpažindamas grandinėlę lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), šios grandinėlės nelietė ir biologinių pėdsakų ant grandinėlės paviršiaus negalėjo palikti, todėl pareiškėjos teiginys, kad nebuvo tikslinga imti pastarojo DNR lyginamuosius pavyzdžius bei paskirti DNR tyrimą, vertintinas kritiškai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskritis vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas atsiliepimu (t. II, b. l. 7-8) sutiko su pareiškėjo skundu.
Atsiliepimas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjos skundas, pateiktas pirmosios instancijos, papildomai pažymint, kad tarnybinio patikrinimo metu padarytos išvados dėl DNR biologinio tyrimo neskyrimo yra nepagrįstos. Atsiliepime teigiama, kad, atsižvelgiant į tai, jog grandinėlė buvo įvairių asmenų rankose (turėjo kontaktą), kaip antai – liudytojos R. Ž., lombardo pardavėjos, lombardo juvelyro, nuketėjusiojo R. R., policijos komisariato darbuotojų, kurie šią grandinėle išėmė, bei į grandinėlės „plotą“ ir, kad ji, iki pateikimo parduoti, buvo apdorota (valyta cheminėmis medžiagomis ir šveista), galima teigti (vadovaujantis specialia ekspertizių atlikimo literatūra ir nurodymais skiriant tokio pobūdžio ekspertizes), kad yra neįmanoma nustatyti ar yra konkretaus/konkrečių asmenų DNR liekanos ant išimtos grandinėlės, taigi tokios ekspertizės skyrimas yra beprasmiškas, nes nebūtų pasiekta norimų rezultatų.
Taip pat nurodė, kad įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes, jų neatitikimą ir nesutapimą (grandinėlių skirtingi požymiai, ilgis, pridavimo laikas į lombardą) su nusikaltimo padarymo laiku pagrobta grandinėle, buvo pagrindas grąžinti išimtas iš lombardo grandinėles teisėtam savininkui (BPK 108 str. 2 d.).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (t. II, b. l. 35-43) pareiškėjos skundą atmetė.
Remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis, teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos 21, 25 punktai). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi.
Pažymėjo, kad sprendžiant byloje kilusį ginčą dėl tarnybinės nuobaudos V. V. paskyrimo, vertintina, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti faktai bei jų teisinis įvertinimas patvirtina tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą bei pagrįstumą.
Teismas nurodė, kad įvertinus nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyto teisinio reglamentavimo, susijusio su daiktinių įrodymų grąžinimo nepasibaigus procesui, pagrindu, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai pripažino auksinės grandinėlės 2009 m. spalio 15 d. grąžinimą UAB „Prekybos namai Pukė” pažeidžiant BPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalių, 108 straipsnio 2 dalies nustatytus reikalavimus.
Nurodė, kad BPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Kai ginčas dėl teisės į daiktus yra spręstinas ieškinio tvarka, daiktai laikomi iki sprendimo, priimto toje byloje civilinio proceso tvarka, įsiteisėjimo. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad daiktai gali būti grąžinti jų savininkams ir nesuėjus BPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai nepakenks procesui. BPK 108 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, įsitikinęs, kad proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui. Šiuos daiktus savininkui jo prašymu gali grąžinti ir prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui, bet tik po to, kai šie daiktai ar vertybės yra pakankami išsamiai ištirti ir aprašyti; atsiimdamas šia tvarka grąžinamus daiktus ar vertybes, savininkas paprastai turi raštu pasižadėti saugoti juos tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (BPK 108 str. 2 d.). Pabrėžė, kad nustatytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog daiktai ar vertybės gali būti grąžinamos jų savininkui dar nesibaigus procesui ikiteisminio tyrimo stadijoje, tačiau tai gali būti daroma tik be žalos procesui, esant asmens prašymui grąžinti jam daiktus bei su šiais daiktais turi būti atlikti visi būtini tyrimo veiksmai. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, kad nebuvo pagrindo grąžinti daiktinio įrodymo patvirtina ir byloje atlikti 2009 m. spalio 15 d., grąžinus auksines grandinėles UAB „Prekybos namai Pukė” savininkei H. D.-K., procesiniai veiksmai. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. 2009 m. spalio 20 d. surašytą pranešimą apie tyrimo eigą kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga 2009 m. spalio 22 d. pateikė šį ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiai Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Penktojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokurorei I. A., kuri pareiškėjai nurodė iki 2009 m. lapkričio 20 d. grandinėlę apžiūrėti su juvelyru, paimti R. R. DNR pavyzdžius ir skirti užduotį atlikti DNR tyrimą, apžiūrėti lombardo žurnalus nuo 2009 m. sausio mėn. iki spalio mėn. Teismas pažymėjo, kad pranešime apie ikiteisminio tyrimo eigą tyrėja nenurodė, jog grandinėlė 2009 m. spalio 15 d. buvo grąžinta UAB „Prekybos namai Pukė” direktorei H. D.-K.. Teismo posėdžio metu I. A. (V.) apklausta liudytoja parodė, jog atvykęs nukentėjusysis R. R. pranešė, kad lombarde atpažino savo grandinėlę, tačiau tyrėja atsisakė skirti DNR ekspertizę. Susisiekus su V. V., tyrėja informavo, kad grandinėlė yra grąžinta, konsultavosi su specialistais ir nusprendė neskirti DNR tyrimo. Byloje esantis 2009 m. spalio 21 d. daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja H. D.-K. pakartotinai pateikė jai 2009 m. spalio 15 d. grąžintas 2 auksines grandinėles (585 prabos 48,42 gr. bei 48,62 gr.), kurios buvo 2009 m. spalio 23 d. pateiktos liudytojai R. Ž. atpažinti, 2009 m. lapkričio 9 d. grandinėlė apžiūrėta dalyvaujant S. B., turinčiam Valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai” 2009 m. kovo 18 d. išduotą pažymėjimą AA Nr. (duomenys neskelbtini) užsiimti veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais. Teismas akcentavo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog UAB „Prekybos namai Pukė” 2009 m. spalio 15 d. grąžinat auksinę grandinėlę nebuvo atlikti visi būtini tyrimo veiksmai, susiję su grąžinamais daiktais. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimas atlikti visus būtinus tyrimo veiksmus nustatytas siekiant daiktų grąžinimu nesukliudyti ikiteisminio tyrimo eigai, neleidžia daiktus pakeisti kitu analogišku objektu, todėl šių reikalavimų laikymasis yra ypač aktualus nagrinėjamu atveju.
Be to, teismas nurodė, jog aplinkybė, kad 2009 m. spalio 15 d., grąžinant daiktinius įrodymus UAB „Prekybos namai Pukė”, auksinė grandinėlė nebuvo išsamiai ištirta, patvirtina ir tai, kad 2009 m. rugsėjo 16 d., pirmą kartą ją perdavus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ji nebuvo pateikta R. R. atpažinti. Todėl teismas sutiko su tarnybinio patikrinimo išvada, kad tyrėja procesinius veiksmus atliko nukentėjusiojo R. R. parodymų paneigimo kryptimi. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė 2009 m. rugsėjo 14 d. nurodė pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą pateikti iki 2009 m. spalio 14 d., pranešimas buvo pateiktas 2009 m. spalio 22 d., ir tai papildomai apsunkino ikiteisminį tyrimą, kadangi prokuroras kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbą bei spręsti apie atliktinus ikiteisminio tyrimo veiksmus gali tik turėdamas informaciją kaip vyksta tyrimas, kokie jo rezultatai (LR BPK 170 str. 2d., 3 d.).
Pažymėjo, kad liudytojas V. D., dirbantis Vilniaus AVPK Vilniaus m. šeštojo PK NTS viršininko pareigose bei LPKTC Biologinių tyrimų skyriaus viršininkas G. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėja konsultavosi dėl DNR tyrimo skyrimo ir jie nepatarė skirti ekspertizės, tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris yra atsakingas už visų svarbiausių sprendimų ikiteisminio tyrimo stadijoje priėmimą, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai savo proceso veiksmus savarankiškai atlieka tiek, kiek tai leidžia ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras (BPK 164 str. 1 d.).
Akcentavo, kad ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė I. A. (V.) buvo nurodžiusi paimti R. R. DNR pavyzdžius ir skirti užduotį atlikti DNR tyrimą, ir šios aplinkybės patvirtina, kad 2009 m. spalio 15 d. pirmą kartą grąžinat daiktinius įrodymus UAB „Prekybos namai Pukė”, buvo prarasta galimybė ir tikslingumas įvykdyti šiuos 2009 m. spalio 26 d. prokurorės nurodymus. Nors pareiškėja 2009 m. spalio 15 d. buvo surašiusi Tarnybinį pranešimą dėl objektų tyrimo, skirtą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorei I. A., tačiau duomenų, kad šis klausimas būtų sprendžiamas kartu su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančia prokurore, teismas nenustatė. Be to, kad grąžinant daiktinius įrodymus buvo pakenkta procesui, patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2009 m. spalio 15 d. grąžinus UAB „Prekybos namai Pūkė“ savininkei H. D.-K. auksinę grandinėle, ši grandinėlė buvo išvalyta naudojant plovimo priemonę „Feiry“, dėl ko dar daugiau sumažėjo galimybių ištirti šį objektą. Pažymėjo, jog pareiškėjos ir liudytojo V. D. nurodytos aplinkybės, kad viena iš priežasčių grąžinti grandinėlę UAB „Prekybos namai Pukė” buvo ta, jog nebuvo sąlygų saugoti šių aukso dirbinių, negali būti pateisinamas BPK 92 straipsnio 2 dalyje, 108 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymas, nes Policijos generalinio komisaro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.622 yra patvirtinta paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcija, kuri taip pat nustato ir daiktinių įrodymų policijos įstaigose tvarką.
Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo tvarkos ir įstatymo reikalavimų, jai paskirta švelniausia Vidaus tarnybos statute numatyta tarnybinė nuobauda, kuri yra adekvati padarytam nusižengimui. Nors pareiškėja nurodo, kad tiriant padarytą nusižengimą, nebuvo visapusiškai išsiaiškintos visos nusižengimo padarymo aplinkybės, kompleksiškai ištirti visi atlikti veiksmai, nebuvo nustatyta jos kaltės, tačiau tarnybinio patikrinimo išvada patvirtina, kad ji atitinka pagal Tvarkos 20 punkte nustatytus reikalavimus, išvadoje nurodytas padarytas tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas bei aplinkybės, šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, nurodyta kaltės forma, tarnybinio nusižengimo pasekmės.
III.
Apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 48-52) pareiškėja V. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir atsakovo 2010 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 10-TE-237 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei V. V.“ 1 punktą.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. BPK 93 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios daiktų ir vertybių grąžinimą jų savininkams ir tuo atveju, kai nėra suėję BPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyti terminai (iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą pabaigos). Šie daiktų ir vertybių grąžinimo atvejai ir tvarka yra reglamentuoti BPK 108 straipsnio 2 dalyje, kurioje yra įtvirtinta teisė ikiteisminio tyrimo tyrėjui grąžinti daiktus ar vertybes savininkui dar nesibaigus procesui, bet tik po to, kai šie daiktai ar vertybės yra pakankamai ištirti ir aprašyti. Pabrėžia, kad prieš grąžinant grandinėlę UAB „Prekybos namai Pukė", su ja buvo atlikti visi būtini tyrimo veiksmai, t. y. ji buvo aprašyta teisės aktu nustatyta tvarka, nufotografuota, pateikti grandinėlės dokumentai, apklausti liudytojai, konsultuotasi su specialistais.
2. Pirmą kartą grąžinant auksinę grandinėlę UAB „Prekybos namai Pukė" direktorei, ikiteisminio tyrimo prokurorė I. A. (V.) nekontroliavo ir nebuvo pareiškėjai nurodžiusi paimti R. R. DNR pavyzdžius ir skirti užduotį atlikti DNR tyrimą. Tik vėliau, kai prokurorė patikrino ikiteisminio tyrimo bylą, nurodė paimti auksinę grandinėlę iš UAB „Prekybos namai Pukė" direktorės ir skirti užduotį atlikti DNR tyrimą. Teismo posėdžio metu prokurorė I. A. (V.) nurodė, kad užduotis atlikti DNR tyrimą nebuvo skirta jai pačiai leidžiant, kadangi pats nukentėjęs R. R. atsisakė duoti lyginamuosius DNR pavyzdžius.
3. BPK 108 straipsnio 2 dalis suteikia teisę ikiteisminio tyrimo tyrėjui grąžinti daiktus savininkui dar nesibaigus procesui ir šiam veiksmui atlikti nėra reikalingas prokuroro leidimas. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta prokurorė I. A. (V.), kuri teigė, kad pareiškėja įvykdė visus jos duotus nurodymus.
4. Auksinė grandinėlė buvo išvalyta ją paėmus jau pirmą kartą. UAB „Prekybos namai Pukė" savininkė D. D.-K. apklausiama kaip liudytoja, parodė, kad visos grandinėlės, prieš jų atvežimą pardavimui į lombardą, patenka į sandėlį pas juvelyrą, kuris jas išvalo, gali pakeisti užsegimus, kitas detales. Todėl šiuo atveju procesui pakenkta nebuvo, kadangi auksinė grandinėlė buvo išvalyta jau ir pirmą kartą ją paėmus pareigūnams iš lombardo.
5. Per skyriaus susirinkimus ikiteisminio tyrimo tyrėjams buvo ne kartą akcentuota, kad biologiniam tyrimui objektai turi būti siunčiami tik atsižvelgus tiek į nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek į ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, nes biologiniai tyrimai labai daug kainuoja, o be to, dėl gaunamo didelio jų kiekio, net 4-5 metus reikia laukti rezultato. Susirinkimuose buvo pabrėžiama, kad pareigūnams, kreipiantis dėl ekspertizės skyrimo dėl objektų, kurių tyrimas faktiškai neduos jokio rezultato, dėl ekspertų didelio krūvio, užkertama galimybė gauti ekspertizės išvadas rezonansinėse bylose, taip pat ir bylose, kuriose objektai yra tinkami tyrimui.
6. Pareiškėjos atžvilgiu atliktame tarnybiniame patikrinime nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis: nenustatyta neteisėta veika, kaltė, sukeltos neigiamos pasekmės. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko pagal savo kompetenciją, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, todėl BPK nuostatų ir 2004 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. I-V-142 patvirtintų Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato šeštojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo IV skyriaus reikalavimų nepažeidė. Pabrėžia, kad nepaisant labai didelio darbo krūvio, ikiteisminio tyrimo nevilkino, o atliko objektyviai ir nešališkai. Akcentuoja, kad grandinėlė buvo aprašyta, ji, be nukentėjusiojo nurodytos šviesesnės 585 prabos aukso spalvos, buvo 15 cm ilgesnė nei nusikalstamos veikos įvykdymo metu iš nukentėjusiojo pagrobtoji, taigi jam nepriklausė, taip pat norėdama pašalinti bet kokias sąlygas ginčams dėl grandinėlės nuosavybės, ėmėsi iniciatyvos, nežiūrint į esančią nuomonę dėl biologinės ekspertizės skyrimo pagrįstumo dėl jos ilgų atlikimo terminų, kaštų, kad šis tyrimas byloje būtų paskirtas, konsultavosi su specialistais dėl tokio tyrimo skyrimo, tačiau dėl pastarųjų išsakytos nuomonės, jog tokia grandinėlė asmens identifikavimui netinkama, pritarus jos tiesioginiam viršininkui V. D., grąžino grandinėle UAB „Prekybos namai Pukė" savininkei. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai imperatyviai nenurodo, kuriais atvejais ekspertizė turi būti paskirta, o kuriais atvejais ji neskiriama, todėl būtinybė skirti byloje ekspertizę susijusi su subjektyviu bylą nagrinėjančio pareigūno požiūriu ir suvokimu apie ekspertizės paskyrimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-482/2009).
7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos atitinkamos aplinkybės beveik ištisai perrašytos iš kai kurių bylos dokumentų (pvz. Tarnybinio patikrinimo išvados), tačiau sprendimas neparemtas įrodymų visumos analize, nesuformuluotos įrodymų visuma pagrįstos teismo išvados, kaip to reikalauja ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra aptarta tik keletas konkrečių įrodymų, tačiau šių įrodymų viseto analizė pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatas nepateikta. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime teigiama, kad 2009 m. spalio 15 d. grąžinant auksinę grandinėlę nebuvo atlikti visi būtini tyrimo veiksmai, tačiau nėra įvardijama, kokius konkrečiai veiksmus pareiškėja turėjo atlikti ir jų neatliko bei kokius teisės aktus pažeidė.
8. Nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teismo posėdžio metu kompleksiškai nebuvo vertinamas pareiškėjos darbo krūvis. Prokurorė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos darbo krūvis yra labai didelis. Dėl šių priežasčių Vilniaus apskrities VPK tarnybinio patikrinimo išvada vertintina kaip vienpusiška ir neobjektyvi. Tai sąlygoja, kad šios Tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vertintinas kaip priimtas pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (t. II, b. l. 57-59) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas atsiliepimu (t. II, b. l. 61-62) nurodė, kad palaiko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime išdėstytus motyvus ir argumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės jokių naujų argumentų nenurodė. Rėmėsi tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti jos skunde teismui.
Pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja. Jai, kaip statutinei valstybės tarnautojai atsakovo įsakymu paskirta Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.1V-308 (2007 m. birželio 28 d. įsakymo Nr.1V-235 redakcija) 3 punktą tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Taigi, tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, o tarnybinė nuobauda gali būti paskirta nustačius pareigūno veikoje tarnybinio nusižengimo sudėtį.
Iš atsakovo 2010 m. balandžio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr.20-IS-75, kuria remiantis priimtas 2010 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. 10-TE-237 dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, matyti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta už BPK 93 str. 1 d. ir 2 d., 108 str. 2 d., 170 str. 3 d., pareigybės aprašymo IV skirsnio 6 ir 7 punktų reikalavimų pažeidimą, kuriuos, atsakovo nuomone, pareiškėja pažeidė aplaidžiai atlikdama jai 2009-09-08 pavestą ikiteisminį tyrimą , sąmoningai ignoruodama BPK 93 str. 1 ir 2 d., 108 str. 2 d. ir 170 str. 3 d. normas, išsamiai neištyrusi įvykdyto plėšimo aplinkybių ir neapžiūrėjusi turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti daikto- auksinės grandinėlės, žinodama, kad dar neatlikti visi būtini proceso veiksmai ir ginčas dėl teisės į šį daiktą neišspręstas, tyčia, vienasmeniškai, nepaskyrusi biologinio tyrimo, nepagrįstai ir skubotai ikiteisminio tyrimo stadijoje 2009-10-15 grąžino auksinę grandinėlę UAB “Prekybos namai Pukė”, dėl ko buvo prarasta galimybė ir tikslingumas įvykdyti 2009-10-26 prokuroro nurodymus bei sudarė sąlygas UAB”Prekybos namai Pukė” grandinėlę išvalyti, tokiais veiksmais pažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas.
Tarnybinė nuobauda vidaus tarnybos sistemos pareigūnui gali būti skiriama, jeigu nustatyta tvarka atlikus tarnybinį patikrinimą nustatoma, kad pareigūnas pažeidė Vidaus tarnybos statuto ar kitų teisės aktų nustatytą vidaus tarnybos tvarką ir, jeigu dėl šio pažeidimo yra pareigūno kaltė. Todėl skiriant tarnybinę nuobaudą vidaus tarnybos pareigūnui nepakanka konstatuoti atitinkamą veikimo ar neveikimo faktą, bet turi būti nustatyta kokio teisės akto kokiai konkrečiai nuostatai pareigūno veikimas ar neveikimas prieštarauja ir ar dėl to yra pareigūno kaltė.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos veiksmuose nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis bei teisinį reglamentavimą, atsakovas pagrįstai pripažino auksinės grandinėlės 2009-10-15 grąžinimą UAB “Prekybos namai Pukė” pažeidžiant BPK 93 str. 1 ir 2 d., 108 str. 2 d. nustatytus reikalavimus.
Lietuvos Respublikos BPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Tuo atveju, jei ginčas dėl teisės yra spręstinas ieškinio tvarka, daiktai laikomi iki sprendimo, priimto toje byloje civilinio proceso tvarka, įsiteisėjimo. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad daiktai gali būti grąžinti jų savininkams ir nesuėjus BPK 93 str. 1 d. nustatytiems terminams, jeigu tai nepakenks procesui.
BPK 108 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, įsitikinęs , kad proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui. Taip pat šiuos daiktus gali grąžinti savininkui jo prašymu prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui, bet tik po to, kai šie daiktai ar vertybės yra pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti. Atsiimdamas šia tvarka grąžinamus daiktus ar vertybes, savininkas paprastai turi raštu pasižadėti saugoti juos tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (BPK 180 str. 2 d.). Taigi, ikiteisminio tyrimo stadijoje daiktai ar vertybės gali būti grąžinami jų savininkui dar nepasibaigus procesui ikiteisminio tyrimo stadijoje, tačiau tai turi būti daroma be žalos ikiteisminiam tyrimui, esant asmens prašymui grąžinti daiktus ir atlikus visus būtinus tyrimo veiksmus. Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja šias įstatymo nuostatas pažeidė. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėja pažeidė BPK 170 str. Nuostata: 2010- 10- 20 pranešime apie ikiteisminio tyrimo eigą pateikė prokurorei tikrovės neatitinkančius duomenis, kad tikslinga grandinėlę grąžinti lombardui realizuoti, kai tuo tarpu grandinėlė buvo grąžinta 2010- 10- 15, kas neabejotinai pakenkė tyrimo eigai ir neleido ikiteisminio tyrimo stadijoje išsamiai ištirti ir pašalinti ginčo dėl teisės į daiktą-grandinėlę.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai dėl jų nepasisako.
Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas be motyvų, atmetamas kaip nepagrįstas. Teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimu bei surašytas nepažeidžiant ABTĮ 87 straipsnio nuostatų.
Taip pat atmetamas pareiškėjos skundo argumentus, kad tinkamai atlikti pareigas jai trukdė darbo krūvis, nes bylos nagrinėjimo metu pareiškėja aplamai pažeidimą neigė, tvirtindama, kad teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyta pareiškėjos pažeidimo kaltės forma, dėl nusižengimo atsiradusios pasekmės, išvados pagrįstos įrodymais.
Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimą neskirti ekspertizės priėmė įvertinusi visas aplinkybes, bei gavusi specialistų atsakymą, kad ekspertizę skirti netikslinga, todėl dėl ekspertizės neskyrimo nėra jos kaltės , o nesant kaltės tarnybinė atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad įrodymų apie konsultacijų su specialistu telefonu laiką, byloje nėra. Apklaustas byloje specialistas konsultacijos laiko nurodyti negalėjo.
Tačiau byloje nustatyta ir kiti pažeidimai, ne tik ekspertizės skyrimo klausimas, kurie nepaneigti ir yra įrodyti. Todėl, net ir pripažinus, kad pareiškėja tinkamai įvertino ekspertizės skyrimo galimybes, vien tik šio fakto nepakaktų tarnybinio nusižengimo sudėčiai paneigti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjos veikoje atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl tarnybinė nuobauda už aplaidumą jai buvo paskirta pagrįstai. Materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų byloje nenustatyta. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
V. V. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Roma Sabina Alimienė
Anatolijus Baranovas
Artūras Drigotas