Civilinė byla Nr. 2-117/2013
Procesinio sprendimo kategorija126.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4316-823/2012 pagal kreditoriaus akcinės bendrovės SEB banko skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Santechna“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi iškėlė UAB „Santechna“ bankroto bylą ir paskyrė įmonės bankroto administratoriumi E. Š.. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistą.
Kreditorius AB SEB bankas (toliau – ir Bankas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas: 1) panaikinti BUAB „Santechna“ 2012 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimo 4 klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nutarta palikti nepakeistą 2011 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkime patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, o kreditoriaus AB SEB banko pasiūlymą atmesti; 2) patvirtinti AB SEB banko pasiūlymą ir nustatyti, kad nuo 2012 m. kovo 12 d. iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro administravimo išlaidoms ir administratoriaus atlyginimui skiriama 10 000 Lt + PVM. Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkime nutarta administravimo išlaidų sąmatą patvirtinti pagal administratoriaus projektą: administratoriui nustatomas 4 500 Lt + PVM atlyginimas per mėnesį už laikotarpį nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro; administravimo išlaidoms, kurias sudaro buhalterinės apskaitos tvarkymas ir patalpų nuoma bei apsauga, per mėnesį nustatoma po 1 500 Lt; teisinės paslaugos, archyvų tvarkymo išlaidos ir mokesčiai finansuojami pagal faktą. Banko nuomone, administratoriaus atlyginimas yra per didelis, iki šiol administratoriui paskirta/išmokėta apie 77 000 Lt, iš jų 28 000 Lt kaip administratoriaus atlyginimas už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2012 m. kovo 23 d. ir dalis iš 28 000 Lt administravimo išlaidų, paskirtų iki 2011 m. rugsėjo 23 d. Kreditoriai iki šiol nebuvo supažindinti, kokio dydžio išlaidas sudarys teisinės pagalbos ir archyvavimo išlaidos, kurios numatytos tvirtinti pagal faktą. Nustatytas administratoriaus atlyginimas neskatina jo greičiau vykdyti bankroto procedūras. Administravimo išlaidoms skiriamos pinigų sumos yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų tenkinimo galimybėmis. Bendrovė turi tik 3 automobilius (įkeisti Bankui), įkeistas prekių atsargas ir kitą nedidelės vertės materialų turtą, neturi nekilnojamojo turto, nevykdo ūkinės-komercinės veiklos, įmonei nėra iškelta bylų, dėl ko administratoriaus funkcijų apimtis mažėja. Bylos pagal bendrovės ieškinį dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo išmokėti dividendus vedimas neturėtų būti pakankamas pagrindas skirti administratoriui 4 500 Lt per mėnesį atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi AB SEB banko skundą atmetė. Teismas nurodė, kad klausimų, susijusių su administravimo išlaidomis ir administratoriaus atlyginimu, sprendimas priklauso kreditorių susirinkimo, bet ne teismo kompetencijai. Teismas gali tik patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimų administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo klausimais teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. įvertinti, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ar pagrįstas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais. Nagrinėjamu atveju 2012 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą atmesti kreditoriaus AB SEB banko pasiūlymą patvirtinti bendrą administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo sumą visam laikotarpiui nuo 2012 m. kovo 12 d. iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Banko nuomone, paliktas galioti ankstesniame kreditorių susirinkime patvirtintas mėnesiui nustatytas administratoriaus atlyginimas neskatina administratoriaus greitai vykdyti bankroto procedūras, be to, dalis sąmatoje numatytų administravimo išlaidų nėra iš anksto apibrėžtos. Nors turi pagrindo Banko argumentas, kad bendros administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo sumos visam laikotarpiui patvirtinimas skatina bankroto administratorių greičiau vykdyti bankroto procedūras, kreditorių susirinkimas turi teisę pasirinkti ir kitą būdą. t. y. nustatyti, kad sumą, kurią kiekvieną mėnesį administratorius turi teisę skirti administravimo išlaidoms, bei kiekvieną mėnesį mokamą atlyginimą administratoriui. Pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl administratoriaus atlyginimo dydžio. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis bankrutavusi bendrovė tiesioginės savo veiklos nebevykdo, nėra duomenų apie bendrovei iškeltas bylas, tačiau bendrovės vardu administratorius yra iškėlęs tris civilines bylas: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1719-862/2012 (atsakovas UAB „Kaitra“) priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. gegužės 3 d., Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-424-614/2012 (atsakovas UAB „Santjana“), priimtas 2012 m. vasario 24 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, o Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2315-464/2012, kurioje pareikštas ieškinys akcininkams, dar nėra išnagrinėta. Įmonės kreditorių skaičius nėra didelis: šiuo metu yra patvirtinti keturiolikos kreditorių finansiniai reikalavimai. Patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 262 956,81 Lt. Teismo teigimu, visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vykdomas bankroto procesas nėra labai sudėtingas, tačiau vyksta bylinėjimosi procesai, be to, dėl bendrovės turto pardavimo nuolat rengiamos varžytinės – visa tai turi būti įvertinta sprendžiant dėl administratoriaus atlyginimo dydžio. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad į kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą nėra įtrauktos smulkios administravimo išlaidos – pašto, kurjerių, ryšio paslaugų, transporto, kanceliarinės išlaidos ir pan. Šios išlaidos neišvengiamai yra patiriamos bankrutuojančios (bankrutavusios) bendrovės administravimo proceso metu, todėl, šių išlaidų neįtraukus į administravimo išlaidų sąmatą, tai būtina įvertinti sprendžiant dėl bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas laikė, kad administratoriui nustatytas kas mėnesį mokamas 4 500 Lt + PVM atlyginimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms ir bendriesiems teisės principams. Teismo teigimu, banko argumentas dėl to, kad nustatyta atlyginimo mokėjimo tvarka neskatina administratoriaus greitai vykdyti bankroto procedūras, šiuo atveju nelaikytinas lemiančiu nustatant administratoriaus atlyginimo dydį ir jo mokėjimo tvarką, kadangi nenustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriame nustatytas galiojantis administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka, prieštarautų ĮBĮ normoms, administratoriaus atlyginimo nustatymo ar bendriesiems principams. Kadangi administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 str. 1 d.), tai šias išlaidas administratorius turi naudoti atsakingai ir taupiai. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad patvirtinta administravimo lėšų sąmata galioja jau kurį laiką, būtina įvertinti tai, kaip administratorius iki šiol naudojo bendrovės lėšas, ypač tose išlaidų kategorijose, kuriose sąmata nustato išlaidų atlyginimą „pagal faktą“. Bylos duomenimis laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2012 m. balandžio 27 d. patirtos administravimo išlaidos sudarė 13 079,26 Lt, iš jų buhalterinės apskaitos tvarkymui ir bendrovės turto sandėliavimui ir saugojimui – 10 373,14 Lt (b. l. 25). Teismo manymu, šios patirtos administravimo išlaidos vertintinos kaip protingos ir būtinos. Iš patirtų išlaidų, kurios atlyginamos „pagal faktą“, 2706,12 Lt sąnaudų sudaro teisinės paslaugos, o archyvų tvarkymo ir mokestinių išlaidų nepatirta. Teismo teigimu, skundo nagrinėjimui neturi teisinės reikšmės Banko argumentas, kad kreditoriai nebuvo supažindinti, kokio dydžio sumas sudarys išlaidos, kurios numatytos tvirtinti pagal faktą, nes byloje nėra duomenų, kad tokios informacijos Bankas ar kiti kreditoriai administratoriaus prašė. Teismui administratorius pateikė buhalterinius dokumentus, įrodančius visas patirtas išlaidas – PVM sąskaitas-faktūras. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės vardu iškeltos trys civilinės bylos, patirtos teisinės išlaidos nelaikytinos didelėmis. Teismas padarė išvadą, kad administratorius nepiktnaudžiauja tuo, kad sąmatoje nėra nustatyta konkreti suma teisinėms ir archyvų tvarkymo paslaugoms bei mokestinėms išlaidoms, todėl kreditorių susirinkimo pasitikėjimas administratoriumi laikytinas pagrįstu ir nebūtina keisti nustatyto administravimo išlaidų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorius AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nepagrįsta teismo išvada, kad trijų civilinių bylų vedimas ir tai, kad smulkios administravimo išlaidos nebuvo įtrauktos į administravimo išlaidų sąmatą leidžia pateisinti, kodėl administratoriui kas mėnesį reikėtų mokėti po 4 500 Lt (plius PVM) atlyginimą. Ypatingai atsižvelgiant į tai, kad papildomai yra dengiamos kitos administravimo išlaidos – buhalterinės apskaitos, archyvavimo, turto sandėliavimo ir saugojimo, teisinės išlaidos. Teismas pats nurodė, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1719-862/2012 priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo, tačiau vertindamas administratoriaus darbo apimtį į šią aplinkybę neatsižvelgė. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad antroje byloje jau yra parengti visi procesiniai dokumentai ir byla yra apeliacinėje instancijoje, todėl nėra pagrindo laikyti, kad administratorius sugaišta daug laiko vesdamas šią bylą. Vienintelė vedama byla yra Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2315-464/2012. Tačiau vienos civilinės bylos vedimas nėra pakankamas pagrindas pagrįsti, kodėl administratoriui kiekvieną mėnesį reikia mokėti 4 500 Lt (plius PVM) ir tokiu būdu mažinti kitų kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą. Be to, už teisines paslaugas 2011-09-23 kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nutarta mokėti atskirai pagal faktą esant tokiam poreikiui. Bendrovei nevykdant jokios veiklos, dengiant turto sandėliavimo ir saugojimo išlaidas, taip pat archyvavimo ir buhalterines išlaidas, pašto, transporto ir ryšio paslaugoms apmokėti patiriamos išlaidos neturėtų sudaryti reikšmingos sumos.
2. Nepagrįstas teismo motyvas, esą administratoriaus atlyginimą pateisina tai, kad jis turi organizuoti esamo turto – 3 automobilių – varžytynes. Varžytynių organizavimas, t. y. skelbimo apie planuojamas varžytynes parengimas ir paskelbimas nustatyta tvarka, taip pat varžytynių vedimas yra viena iš pagrindinių administratoriaus funkcijų organizuojant bankrutavusios įmonės turto realizavimą. Nei turto kiekis (3 automobiliai), nei šio turto savybės nelemia sudėtingesnio nei įprasta administratoriaus darbo pobūdžio ar laiko sąnaudų.
3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad kiekvieną mėnesį administratoriui mokamas 4 500 Lt (plius PVM) atlyginimas yra neproporcingas ir neprotingas patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžiui – 262 956,81 Lt. Bankroto byla tęsiasi jau daugiau kaip metus, įmonė jokios veiklos nevykdo, nekilnojamojo turto neturi, turimo turto nedaug, įmonei nėra iškelta bylų.
Atsakovas BUAB ,,Santechna“ administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas skundą grindžia subjektyviu ir nevisapusišku bendrovės administravimo procedūrų apimties vertinimu. Bendrovės bankroto proceso metu vykstančių bylinėjimosi procesų administratorius patiria ženklias darbo laiko sąnaudas ir tai turi būti įvertinta sprendžiant dėl administratoriaus atlyginimo dydžio. Bendrovės iš varžytynių parduodamo turto kiekis savaime nesuteikia pagrindo spręsti apie administratoriaus atliekamo darbo apimtis ir atitinkamai jo atlyginimo pagrįstumą.
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.
Teismų praktikoje pasisakyta, jog administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas ĮBĮ priskirtas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 36 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta likviduojamos J. K. gamybinės komercinės firmos ,,Kajus“ byloje, bylos Nr. 3K-3-440/2004). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Šio įstatymo 23 straipsnyje, apibrėžiančio kreditorių susirinkimo kompetenciją, 5 punkte nustatyti kreditoriaus susirinkimo įgaliojimai tvirtinti administravimo išlaidų mokėjimų eilę, tvarką. Kreditorių susirinkimo nutarimai dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo gali būti skundžiami teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Taip pat visais atvejais teismas turi patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos.
Nagrinėjamu atveju BUAB „Santechna“ kreditorių susirinkimas 2012 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą atmesti kreditoriaus AB SEB banko pasiūlymą patvirtinti bendrą administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo sumą visam laikotarpiui nuo 2012 m. kovo 12 d. iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Dėl to liko galioti pirmajame bendrovės kreditorių susirinkime patvirtintas administratoriaus atlyginimas sudarantis 4 500 Lt (plius PVM) per mėnesį. Apeliantas nesutinka su tokiu administravimo išlaidų dydžiu.
ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorių susirinkimas gali nustatyti ne tik administratoriaus atlyginimo dydį, bet ir jo mokėjimo tvarką, t. y. mokėjimą dalimis, vykdant bankroto procesą arba visą sumą iš karto, baigus bankroto procesą. Kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau, kilus ginčui ir administratoriui skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimą, įvertina, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ar pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovė veiklos nevykdo, šiuo metu įmonės patvirtinti penkiolikos kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 268 278,01 Lt sumai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomas bankroto procesas nėra labai sudėtingas. Tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad vyksta bylinėjimosi procesai: įmonės vardu administratorius yra pareiškęs tris ieškinius teismuose: Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme esančioje civilinėje byloje Nr. 2-1719-862/2012 (atsakovas UAB „Kaitra“) yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-424-614/2012 (atsakovas UAB „Santjana“) priimtas sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir byla dar nėra baigta nagrinėti; Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2315-464/2012 (pareikštas ieškinys akcininkams) taip pat nėra išnagrinėta. Nors apeliantas skunde nurodo, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1719-862/2012 priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo, o civilinėje byloje Nr. 2-424-614/2012 yra parengti visi procesiniai dokumentai ir byla yra apeliacinėje instancijoje, todėl nėra pagrindo laikyti, kad administratorius sugaišta daug laiko vesdamas šias bylas, tačiau šiuo atveju įvertintina ir tai, kad įsiteisėjusio sprendimo vykdymas priverstine tvarka taip pat reikalauja darbo laiko sąnaudų, o civilinės bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nereiškia bylinėjimosi šioje civilinėje pabaigos, kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas gali būti apskųstas kasacine tvarka.
Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad dėl bendrovės turto pardavimo nuolat rengiamos varžytinės. Kaip nurodė atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantui įkeistas tris transporto priemones bandyta parduoti dvejose iki 2012-03-12 įvykusio bendrovės kreditorių susirinkimo surengtose varžytynėse, tačiau turto nepavykus parduoti, minėtame kreditorių susirinkime apelianto iniciatyva patvirtintas nutarimas įpareigojantis administratorių papildomai surengti dar trejas varžytynes dėl transporto priemonių pardavimo, o turto nepardavus skelbti ir ketvirtas bei penktas varžytynes. Šios aplinkybės patvirtina, kad bandymas parduoti bendrovei priklausantį turtą apelianto iniciatyva nuolat organizuojant varžytynės dėl jam įkeisto turto didina administravimo išlaidas bei administratoriaus darbo laiko sąnaudas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl administratoriaus atlyginimo dydžio pagrįstai atsižvelgė į minėtas aplinkybes. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs tai, kad į kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą nėra įtrauktos smulkios administravimo išlaidos – pašto, kurjerių, ryšio paslaugų, transporto, kanceliarinės išlaidos ir pan., kurios be abejonės patiriamos bankrutuojančios bendrovės administravimo proceso metu.
Remdamasi nurodytais argumentais ir išvadomis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administratoriui nustatytas kas mėnesį mokamas 4 500 Lt (plius PVM) atlyginimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms ir bendriesiems teisės principams. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas pažeidžiant kreditorių susirinkimo sušaukimo ar nutarimo priėmimo tvarką, dėl ko būtų pagrindas panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo klausimus ir dėl to pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai | Alė Bukavinienė |
| Konstantinas Gurinas |
| Gintaras Pečiulis |