Civilinė byla Nr. e2-357-810/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14049-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6;

2.3.5.2.1; 3.1.7.9; 3.1.14.6; 3.2.3.8;  3.2.6.1; 3.2.8.4. 3.4.1.6

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 6 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,

sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. M.,

atsakovui A. P., jo atstovui advokatui Jonui Amšiejui,

trečiajam asmeniui D. K.,

trečiojo asmens Kauno rajono vaiko gerovės centras „Gynia“ Globos centro atstovei J. K.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. P., tretiesiems asmenims D. K., Kauno rajono vaiko gerovės centras „Gynia“ Globos centrui, dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo: 1) laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. P. nepilnamečio vaiko U. P. atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovo A. P. dukters U. P. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) paskirti nepilnamečiui vaikui U. P. priteistų lėšų tvarkytoju vaiko laikinąjį rūpintoją SBĮ Vaiko gerovės centrą „Gynia“ Globos centrą. Nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2265-800/2012 neterminuotai apribota motinos N. A. valdžia vaiko U. P. atžvilgiu. Atsakovo A. P. šeima Tarnybos skyriui žinoma. Nuo 2011 m. gruodžio 13 d. atsakovo A. P. šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos auginant vaiką buvo įrašyta į šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018  m. liepos 2 d. iki dabar taikomas atvejo vadybos procesas. Tarnybos Skyrius 2013-2021 m. yra gavęs 6 pranešimus apie galimus vaiko U. P. teisių pažeidimus, iš kurių 5-iais atvejais nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl atsakovo alkoholio vartojimo ir netinkamų gyvenimo sąlygų vaikui, 1-u atveju nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, kurio metu vaikas buvo galimai išnaudojamas atsakovo A. P. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 66-449/2016 visiškai išteisino atsakovą A. P. 2021 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-20133-454/2021 leido paimti nepilnametį vaiką U. P. iš jo įstatyminio atstovo, tėvo, A. P.. 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. ĮS-2713 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius nustatė be tėvų globos likusiam vaikui U. P. laikinąją globą ir vaiko laikinąja globėja paskyrė D. K.. Nuo atvejo vadybos proceso atsakovo A. P. šeimai iniciavimo pradžios vyko 13 posėdžių. Atvejo vadybos proceso metu atsakovui A. P. buvo teikiama intensyvi specialistų pagalba, siekiant padėti išspręsti šeimoje kilusias problemas, buvo sudarytas pagalbos planas, kuriame buvo numatyta, kad atsakovas A. P. turi lankyti psichologo konsultacijas, pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, bendrauti su vaiku, juo domėtis, sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti atsakovo namuose, nevartoti alkoholio, nekonfliktuoti vaiko akivaizdoje, deja, atsakovas vengė bendradarbiauti su socialinėmis tarnybomis, nerodė motyvacijos keisti gyvenimo būdą. Nuo atvejo vadybos proceso pradžios atsakovas tik 2 kartus lankė psichologo konsultacijas ir atsisakė toliau lankyti, nes mano, kad jam psichologo pagalbos nereikia. Tėvystės įgūdžių atkūrimo/palaikymo programos nelankė, nes nematė poreikio (2022 m. birželio 13 d. Pagalbos planas). 2022 m. rugsėjo 8 d. vyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu atsakovas A. P. nurodė, kad prie vaiko išlaikymo prisideda, kas mėnesį vaikui duoda apie 200 Eur, turi pastovų darbą. Teigė, kad supranta ir pripažįsta, jog vaiko globa nustatyta jau 1 metus laiko, per kuriuos jis iš esmės nepakeitė savo gyvenimo būdo ir nesudarė tinkamų sąlygų vaikui augti kartu su juo. Atsakovas nurodė, kad negali kiekvieną dieną atsiprašinėti iš darbo, kad galėtų susitikti su vaiku, atsakovo nuomone, jis padarė tiek, kiek galėjo, kad vaikas grįžtų pas jį. Atsakovas su vaiku bendrauja darbe, dirba vaiko globėjos D. K. įmonėje, globėja atsiveža vaiką į darbą, kai vaikas laisvas nuo ugdymosi proceso. Laisvu nuo darbo metu tėvas su vaiku nebendrauja (2022 m. rugsėjo 8 d. Pagalbos planas). Vykusio atvejo vadybos proceso metu, įvertinus, kad atsakovas A. P. vengė bendradarbiauti su socialinėmis tarnybomis, neįvykdė arba tik iš dalies įvykdė pagalbos plane numatytas priemones, nekeitė gyvenimo būdo, pakankamai nesidomėjo vaiku ir savo valia neiniciavo susitikimų su vaiku, galimai ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, nuspręsta, kad priežastys, dėl kurių vaikui U. P. nustatyta laikinoji globa neišnyko, priimtas spendimas kreiptis į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo. 2022 m. gruodžio 28 d. vyko teismo posėdis, kurio metu buvo išklausoma nepilnamečio vaiko U. P. nuomonė. Vaikas nurodė, kad laikinoji globėja D. K. nuo laikinosios globos nustatymo nuolat prieš ją naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, t. y. muša laidu, kumščiu, neleidžia su nieko bendrauti. Vaikas nurodė, kad nenori gyventi nei su biologiniu tėvu A. P., nei su laikinąja globėja D. K.. Ieškovas, reaguodamas į teismo posėdžio metu gautą informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atliko Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) 36 straipsnyje numatytus veiksmus. Dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, iš karto po teismo posėdžio, vadovaujantis VTAPĮ 36 straipsnio 4 dalimi, paėmė nepilnametį vaiką iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendino saugioje aplinkoje Vaiko gerovės centre „Gynia“ Globos centre. 2023 m. sausio 4 d. gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. ĮS-19 „Dėl U. P. laikinojo globėjo nušalinimo“. 2023 m. sausio 6 d. gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. ĮS-44 „Dėl U. P. laikinosios globėjos nustatymo“, kuriuo vaiko laikinuoju rūpintoju paskirtas SBĮ Vaiko gerovės centras „Gynia“ Globos centras, esantis (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamąją vietą nustatant budinčios globotojos šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini). Laikinoji vaiko U. P. globa tęsiasi daugiau nei vienerius metus. Per šį laiką atsakovui buvo taikoma atvejo vadyba ir užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, tačiau dėl jo nepakankamai įdedamų pastangų, motyvacijos gerinti situaciją šeimoje trūkumo, teigiamų rezultatų nepasiekta. Atsakovas nesiima aktyvių, konkrečių veiksmų dėl vaiko susigrąžinimo, nesistengia ir nepriima specialistų pagalbos, dėl ko vaikui daroma didelė žala ir kyla pavojus visai jo normaliai vystymosi raidai. Įvertinus, kad atsakovo A. P. elgesys rodo, jog jis siekia vykdyti savo pareigas vaikui (teikia išlaikymą, stengiasi su vaiku bendrauti ir palaikyti ryšį), tačiau aplinkybės nėra pasikeitusios taip, kad būtų galima konstatuoti jog tėvas gali tinkamai vykdyti savo pareigas, Tarnybos Skyrius remdamasi CK 3.180 straipsnio 1 dalimi, kreipiasi į teismą, prašydamas laikinai apriboti atsakovo A. P. tėvo valdžią, nepilnamečio vaiko U. P. atžvilgiu, siekiant atsakovui suteikti galimybę iš esmės pakeisti gyvenimo būdą ir imtis aktyvių veiksmų, kad situacija šeimoje pasikeistų. Atsižvelgiant į vaiko U. P. amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui; į atsakovo darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, bei tai, kad šiuo metu atsakovas geranoriškai teikia apie 200 Eur vaiko poreikiams kas mėnesį, priteistinas išlaikymas iš atsakovo vaikui U. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. U. P. laikinosios globos vieta nustatyta Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. ĮS-44, prašo vaiko gyvenamosios vietos nenustatyti.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pirminiu ieškiniu buvo prašoma nepilnametės U. P. laikinąją globėja paskirti D. K. ir U. P. laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su D. K., tačiau nepilnametei vykusio teismo posėdžio pareiškus, kad D. K. prieš ją naudoja fizinį ir psichologinį smurtą ieškinio reikalavimai buvo pakeisti. Po teismo posėdžio bendraujant su nepilnamete ji nurodė, kad nenori bendrauti nei su tėvu A. P. nei su D. K.. Šiuo metu nepilnametė gyvena Kauno rajono vaiko gerovės centras „Gynia“ Globos centre. Kadangi pateiktas patikslintas ieškinys ieškovas atsisako pirminių ieškinio reikalavimų, kuriais paskirti nepilnamečiui vaikui U. P. priteistų lėšų tvarkytoja vaiko laikinąją globėją D. K. ir vaiko laikinąją gyvenamąją vietą iki nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nustatyti su D. K..

Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad atsakovas šiandieną neturi galimybės gyventi kartu su savo nepilnamete dukra U., o dukra ir nenori kad taip būtų. Šiuo atveju išeitis viena – dukra turėtų gyventi vaikų globos namuose, o jos atsakovas turėtų teikti išlaikymą, mokėdamas periodines išmokas kas mėnesį. Prašoma išmokų suma nėra užaukštinta ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamai teismui praktikai.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas su ieškinio reikalavimais sutiko. Atsakovas papildomai paaiškino, kad su dukra daugiausiai bendrauja telefonu, nes vaikų teisių specialistai pasakė, kad jis negali dukros parsivesti į namus. Jis lanko psichologo konsultacijas, Garliavos krizių centre, todėl jam nesuprantama, kodėl ieškovas teigia, kad jis nelanko psichologo konsultacijų. Jam žinoma, kad dukra mokosi (duomenys neskelbtini). Jis su dukra gyvai bendravo prieš Kūčias, daugiau su dukra nebendrauja gal dėl to, kad yra nedrąsus.

Trečiasis asmuo D. K. atsiliepimo į ieškovo patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje su ieškovo patikslintais ieškinio reikalavimais sutiko.

Trečiasis asmuo Kauno rajono vaiko gerovės centras „Gynia“ Globos centras pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka.

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad šiuo metu nepilnametė U. P. gyvena pas budintį globėją Kačerginėje. Norint apsaugoti budinčius globėjus jie yra neidentifikuojami, įstatyminis atstovas yra jų institucija. Ji vaiką matė praeitą savaitę. Pabrėžia, kad laikinoji globa pas D. K. visada turėjo sunkumų, nes santykiai tarp mergaitės ir globėjos buvo pakankamai sudėtingi dėl vaiko elgesio ir dėl globėjos griežtumo, bet ši globa buvo stipri, kadangi buvo šeimos aplinkoje ir pati globėja D. K. turėjo artimųjų palaikymą. Šiuo metu mergaitė pasakė, kad nenori augti nei su tėčiu nei su globėja ir auga institucijoje. Mergaitė sakė, kad negrįš nei pas tėtį nei pas globėją, sutinka augti globos namuose.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

Ieškovas pirminiu ieškiniu be kita ko prašė – paskirti nepilnamečiui vaikui U. P. priteistų lėšų tvarkytoja vaiko laikinąją globėją D. K. ir iki nuolatinės globos nustatymo bei globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti nepilnametės U. P. laikiną gyvenamąją vietą su D. K.. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad pasikeitus aplinkybėms atsisako šių reikalavimų ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo prašymas dėl dalies atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Ieškovo atstovo, atsakovo, jo atstovo, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojos N. D. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametės U. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas A. P., motina N. A.. Nuo 2011 m. gruodžio 13 d. atsakovo A. P. šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos auginant vaiką įrašyta į šeimų, auginančius vaikus, apskaitą. Nepilnametės motinai N. A., Kauno rajono apylinkės teismo 2012  m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2265-800/2012 neterminuotai apribota motinos valdžia vaiko U. P. atžvilgiu. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26  d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-20133-454/2021 leista ieškovui paimti vaiką U. P., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos tėvo A. P. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ĮS-2713 U. P. nustatyta laikinoji globa, jos laikinąją globėja paskirta trečiasis asmuo D. K., o U. P. globos vieta nustatyta globėjos D. K. gyvenamoji vieta. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. ĮS-19, D. K. nušalinta nuo U. P. laikinosios globėjos pareigų. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. ĮS-44 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. ĮS-2713 „Dėl laikinosios globos nustatymo U. P.“ pakeitimo U. P. rūpintoju paskirti SBĮ Vaiko gerovės centras „Gynia“ Globos centras. N. U. P. gyvenamoji ir priežiūros vieta nustatyta budinčios globėjos šeimoje. 

Ieškovas nustatęs, kad atsakovo šeimoje yra realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, kreipėsi į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo atsakovui ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalį tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Kasacinis teismas šios kategorijos bylose išaiškino, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi, tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Byloje nustatyta, kad atsakovo šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos auginant vaiką, nuo 2011 m. gruodžio 13 d. įrašyta į šeimų, auginančius vaikus, apskaitą. Atsakovo A. P. šeimai buvo teikiama specialistų pagalba, siekiant padėti išspręsti šeimoje kilusias problemas, buvo sudarytas pagalbos planas, kuriame buvo numatyta, kad atsakovas A. P. turi lankyti psichologo konsultacijas, pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, bendrauti su vaiku, juo domėtis, sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti atsakovo namuose, nevartoti alkoholio, nekonfliktuoti vaiko akivaizdoje, tačiau atsakovas vengė bendradarbiauti su socialinėmis tarnybomis, nerodė motyvacijos keisti gyvenimo būdą. Tėvystės įgūdžių atkūrimo/palaikymo programos nelankė. Dukra kurį laika gyveno pas atsakovo seserį D. K., kuri augino atsakovo dukrą ir ja rūpinosi. Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė patvirtino, kad su tėvu bendrauja epizodiškai, nurodė, kad su tėvu gyventi nenori dėl jo gyvenimo būdo. Atsakovas nesidomi dukters mokslais, nesirūpina jos sveikata, neleidžia su ja laisvalaikio.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, išklausius ieškovo atstovo, atsakovo paaiškinimus, nepilnametės U. P. nuomonę, darytina išvada, kad atsakovas A. P. yra nusišalinęs nuo nepilnametės dukros U. P. auklėjimo ir rūpinimosi ja ir nėra pakankamai motyvuotas susigrąžinti dukrą į šeimą. Tokių aplinkybių atsakovas byloje neginčijo ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad dukterį auginti atsisako, nes neturi tam galimybių. Šiuo atveju galimą daryti išvadą, kad tėvo ir dukros emocinis ryšys yra nutrūkęs, o iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas nesiekia ir nemėgina savo pastangomis šį ryšį kokiu nors būdu stiprinti ar dėti tam pastangas. Nors atsakovas bendrauja su dukra telefonu, teikia jai išlaikymą, tačiau toks bendravimas yra epizodinis ir negali patenkinti vaiko poreikių. Pažymėtina tai, kad rūpinimasis vaiku yra prigimtinė tėvų pareiga. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais. Negalėjimas ar nenoras suteikti tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas taip pat negali būti pateisinama priežastis atsisakyti rūpinimosi nepilnamečiu vaiku.

Tuo pagrindu, pripažintina, kad atsakovas dėl savo kaltės, t. y. dėl pasirinkto gyvenimo būdo netinkamai vykdo įstatymu nustatytos tėvo pareigas, nesugeba sukurti dukrai saugios aplinkos, ja tinkamai pasirūpinti ir auklėti, jam jau kurį laiką teikta įvairių institucijų specialistų pagalba, tačiau šiai dienai visiškai išspręsti susidariusios situacijos nepavyko, o atsakovas nėra pasirengęs prisiimti atsakomybės ir tinkamai pasirūpinti dukra. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti atsakovui tėvo valdžios apribojimą dukters atžvilgiu.

Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovo tėvo valdžios apribojimą, įvertinamos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo geriausius interesus. 

Šiuo atveju atsakovas su dukra nors ir minimaliai, tačiau bendrauja, teikia jai išlaikymą. Kaip matyti iš nepilnametės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų ji jaučia nuoskaudą, kad gyvenant tėvo šeimoje, jis labiau rūpinosi kitais šeimos nariais nei ja. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad jis lankosi pas psichologą Garliavos krizių centre. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, tikintis, kad esama situaciją dar gali pasikeisti ir atsakovas turi galimybę susigrąžinti dukrą į šeimą. Todėl byloje nustačius, jog atsakovas šiuo metu, nesugebėtų deramai pasirūpinti savo dukra, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, yra pagrindas atsakovui laikinai apriboti tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). 

Atsakovui apribojus tėvo valdžią dukters U. P. atžvilgiu, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei jis įrodys, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigą dėl vaiko išlaikymo. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 1.5, 3.3 straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos, kuri šiuo metu yra 642,00 Eur, atitinka vieno mėnesio išlaikymo vertę ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas su prašoma priteisti išlaikymo suma sutinka, o byloje nustatytos aplinkybės pavirtina, kad atsakovas išlaikymą dukrai teikia ir šiuo metu. Teismas įvertinęs tokias aplinkybes, atsižvelgiant į atsakovo dukters U. P. amžių (14 m.), tokio amžiaus vaikui būtinus patenkinti poreikius maistui, aprangai, higienos priemonėms, saviraiškai bei ugdymui ir kt., kurių ieškovui CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai U. P. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 21 d., iki dukters pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Iš atsakovo priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). U. P. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos U. P. nustatymo įsiteisėjimo paskirtinas laikinasis rūpintojas SBĮ Vaiko gerovės centrą „Gynia“ Globos centras, kurie gautą išlaikymą privalo naudoti išimtinai vaiko interesams (CK 3.202, 3.275 straipsniai).

Ieškovas informuotinas, kad pasikeitus aplinkybėms (atsakovo materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jis turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo 

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 407 straipsnis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023  m. sausio 5 d. įsakymu Nr. ĮS-44 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. ĮS-2713 „Dėl laikinosios globos nustatymo U. P.“ pakeitimo U. P. rūpintoju paskirti SBĮ Vaiko gerovės centras „Gynia“ Globos centras. N. U. P. gyvenamoji ir priežiūros vieta nustatyta budinčios globėjos šeimoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ieškovo atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, šiuo sprendimu nepilnametės U. P. gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nesprendžiamas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, todėl atsakovui kyla pareiga apmokėti bylinėjosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (8.2Mr)ATS-C-2022-06578 pagrindu atsakovui byloje teikiama antrinė teisinė pagalba ir atsakovas yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos valstybei (žyminis mokestis, išlaidos už antrinę teisinę pagalbą atsakovui bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Sprendimo dalys dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis l punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 269, 270, 282, 406, 407 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

priimti ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl nepilnamečiui vaikui U. P. priteistų lėšų tvarkytoja paskirti vaiko laikinąją globėją D. K. ir iki nuolatinės globos nustatymo bei globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti nepilnametės U. P. laikiną gyvenamąją vietą su D. K., ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti tėvo valdžią A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2022 m. spalio 21 d. – iki U. P. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti laikinąją rūpintoją SBĮ Vaiko gerovės centras „Gynia“ Globos centrą, įstaigos kodas 159974357, lėšų, skirtų U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikyti, tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos U. P. nustatymo įsiteisėjimo. 

Sprendimą dalyse dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą nuorašą per tris darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja                                                          Edita Dambrauskienė