Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-830-2014].docx
Bylos nr.: 2A-830/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Vetarė" 300769432 atsakovas
"Swedbank lizingas'' 111568069 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl nuomos
dėl finansinės nuomos (lizingas)
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolių įvykdymo užtikrinimas:
Laidavimas
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Turtinė žala
Nuoma:
Lizingas
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio priėmimas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr

              Civilinė byla Nr. 2A-830/2014

              Proceso Nr. 2-55-3-02751-2012-5

              Procesinio sprendimo kategorijos:

              44.2.4.1; 50.10 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. birželio 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2239-345/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vetarė“ ir I. V. (I. V.) dėl nuostolių iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

              Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 179 855,57 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 8 276,53 Lt papildomų išlaidų, 5 procentų metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas su atsakovu UAB „Vetarė“ (toliau – Lizingo gavėjas) 2007 m. spalio 22 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT062201 (toliau – Lizingo sutartis), pagal kurią įsipareigojo iš atsakovo nurodyto pardavėjo nupirkti butą (duomenys neskelbtini), ir perduoti jį naudoti ir valdyti atsakovui su sąlyga, kad pastarasis sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovo teigimu, jis savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, o Lizingo gavėjas nuolat vėluodavo mokėti įmokas pagal sutartį, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovas su atsakovu I. V. (toliau – Laiduotojas) 2007 m. spalio 22 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią šis atsakovas įsipareigojo įvykdyti Lizingo gavėjo neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal Lizingo sutartį. Ieškovas 2009 m. birželio 17 d. išsiuntė Lizingo gavėjui pretenziją, reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą, o pastarajam per pretenzijoje nustatytą terminą nepadengus įsiskolinimo, ieškovas 2009 m. liepos 20 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį ir pareikalavo sumokėti įsiskolinimą bei grąžinti Lizingo sutarties pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Lizingo gavėjas 2009 m. spalio 30 d. įvykdė ieškovo reikalavimą padengti susidariusį įsipareigojimą, tačiau susidarė 1 116,09 Lt permoka, o pats turtas buvo atsiimtas 2010 m. spalio 18 d. Ieškovo teigimu, Lizingo gavėjo grąžintas turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims, patiriant 180 971,66 Lt nuostolių iš turto pardavimo (turto likutinės (neišpirktos) vertės ir turto pardavimo kainos skirtumas). Kadangi 2009 m. spalio 30 d. buvo susidariusi 1 116,09 Lt permoka, ieškovas reikalaujamų nuostolių sumą sumažino iki 179 855,57 Lt sumos. Ieškovo teigimu, Lizingo sutarties 11.3 punkto pagrindu jis įgijo teisę taip pat reikalauti atlyginti patirtas papildomas išlaidas – 8 276,83 Lt. Ieškovas 2011 m. liepos 28 d. pranešimu pareikalavo Laiduotojo įvykdyti Lizingo gavėjo neįvykdytas prievoles, tačiau Laiduotojas šio savo įsipareigojimo neįvykdė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 179 855,57 Lt nuostolių ir 5 procentų metines procesines palūkanas, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovui iš atsakovų po 2 276,71 Lt žyminio mokesčio. Nustatė, kad tuo atveju, jeigu Lizingo gavėjas būtų įvykdęs Lizingo sutartimi prisiimtas prievoles, iki 2022 m. spalio 15 d. būtų sumokėjęs ieškovui 1 107 484,55 Lt įmokų. Lizingo sutarties nutraukimo metu neišpirkta turto (bruto) vertė buvo 560 471,48 Lt. Butas buvo parduotas už 379 500 Lt, todėl ieškovas dėl Lizingo gavėjo kaltės patyrė 180 971,48 Lt nuostolių. Ieškovo teigimu, jis taip pat turėjo 8 276,53 Lt papildomų išlaidų, kurias sudaro: 835,58 Lt buto vertinimas, 302,50 Lt faktinių aplinkybių konstatavimas, 220,56 Lt buto durų avarinis atidarymas ir spynos keitimas, 11 Lt nuosavybės teisių į butą Nekilnojamojo turto registre pakeitimas, 2 768,89 Lt komunaliniai mokesčiai, 4 138 Lt nekilnojamojo turto mokestis. Teismas, nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų – mokėjimų dokumentų, patvirtinančių, kad jis iš tikrųjų turėjo 8 276,53 Lt papildomų išlaidų. Teismo vertinimu, tokiais įrodymais nelaikytinos PVM sąskaitos faktūros ir ieškovo vienašališkai parengti raštai. Konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog patyrė 180 971,48 Lt nuostolių, kurie mažinami 1 116,09 Lt Lizingo gavėjo atlikta permoka, ir sudaro 179 855,57 Lt.

 

III. Apeliacinio skundo argumentai

 

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 8 276,53 Lt papildomų išlaidų priteisimo, ir ieškinį patenkinti visiškai, taip pat priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nebuvo pateikti įrodymai – mokėjimo dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovas patyrė 8 276,53 Lt papildomų išlaidų. Ieškovas teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias patirtų išlaidų dydį, ir šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus. Šiuos dokumentus teismas priėmė ir prijungė prie bylos. Apelianto manymu, spręsdamas dėl papildomų išlaidų realaus patyrimo teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl įrodymų vertinimo ir pakankamumo, todėl nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo reikalavimas yra iš dalies nepagrįstas. Šioje byloje atsakovai nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie paneigtų, kad papildomos išlaidos buvo patirtos. Teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį netgi neteigė, kad ieškovo nurodytos papildomos išlaidos nebuvo patirtos ar nebuvo įrodytas šio reikalavimo pagrįstumas. Atsakovai tik teigė, kad ieškovo nuostolių dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti ikiteisminėje ginčo stadijoje. Apelianto manymu, šiuo atveju atsakovams neginčijant nei patirtų išlaidų dydžio, nei jų realumo, teismas privalėjo jas priteisti ieškovui.

Atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą negauta.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

              Ieškovas su atsakovu UAB „Vetarė“ (toliau – Lizingo gavėjas) 2007 m. spalio 22 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT062201 (toliau – Lizingo sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš atsakovo nurodyto pardavėjo nupirkti butą (duomenys neskelbtini), ir perduoti jį naudoti ir valdyti atsakovui su sąlyga, kad pastarasis sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas (b. l. 5–17). 2007 m. spalio 24 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovas savo įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį įvykdė tinkamai (b. l. 20–25). Ieškovas su atsakovu I. V. (toliau – Laiduotojas) 2007 m. spalio 22 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. LT062201/L, pagal kurią šis atsakovas įsipareigojo įvykdyti Lizingo gavėjo neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal Lizingo sutartį (b. l. 18–19). Lizingo gavėjui nevykdant įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį, ieškovas 2009 m. birželio 17 d. išsiuntė jam pretenziją, reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą, o pastarajam per pretenzijoje nustatytą terminą nepadengus įsiskolinimo, ieškovas 2009 m. liepos 20 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį ir pareikalavo sumokėti įsiskolinimą bei grąžinti Lizingo sutarties pagrindu valdytą ir naudotą turtą (b. l. 26, 27). Laiduotojui reikalavimas įvykdyti Lizingo gavėjo neįvykdytas prievoles buvo pateiktas 2011 m. liepos 27 d. (b. l. 28). Ieškovas pripažino, kad Lizingo gavėjas 2009 m. spalio 30 d. įvykdė ieškovo reikalavimą padengti susidariusį įsipareigojimą ir netgi permokėjo 1 116,09 Lt, tačiau pats turtas buvo atsiimtas 2010 m. spalio 18 d. Ieškovas pateikė įrodymus, kad Lizingo gavėjo grąžintas turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims, patiriant 180 971,66 Lt nuostolių iš turto pardavimo (turto likutinės (neišpirktos) vertės ir turto pardavimo kainos skirtumas) (b. l. 29–39, 40). Įskaitęs minėtą Lizingo davėjo permoką, ieškovas reikalaujamų nuostolių iš turto pardavimo sumą sumažino iki 179 855,57 Lt sumos. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu šį ieškovo reikalavimą ir jį tenkino. Atsakovai apeliacinio skundo nepateikė, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis įsiteisėjo ir teisėjų kolegija dėl jos nepasisako.

              Ieškovas be minėto pirmosios instancijos teismo patenkinto reikalavimo, vadovaudamasis Lizingo sutarties 11.3 punktu, prašė priteisti iš atsakovų 8 276,83 Lt papildomų išlaidų. Šiame punkte numatyta, kad jeigu Lizingo sutartis nutraukiama anksčiau joje numatyto termino dėl to, kad Lizingo gavėjas iš esmės pažeidė Lizingo sutartį, Lizingo gavėjas įsipareigoja atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Iš ieškovo pateiktos patirtų papildomų išlaidų suvestinės matyti, kad jas sudaro: 835,58 Lt buto vertinimas, 302,50 Lt faktinių aplinkybių konstatavimas, 220,56 Lt buto durų avarinis atidarymas ir spynos keitimas, 11 Lt nuosavybės teisių į butą Nekilnojamojo turto registre pakeitimas, 2 768,89 Lt komunaliniai mokesčiai, 4 138 Lt nekilnojamojo turto mokestis (b. l. 41). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų – mokėjimų dokumentų, patvirtinančių, kad jis iš tikrųjų turėjo 8 276,53 Lt išlaidų. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko, kad ieškovas turi teisę į tokių išlaidų atlyginimą, tačiau padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė šių išlaidų realumo, pažymėdamas, kad ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir ieškovo vienašališkai parengti raštai šiuo atveju nelaikytini tinkamais įrodymais.

              Ieškovo teisę reikalauti jo nurodomų papildomų išlaidų, be jau minėto Lizingo sutarties 11.3 punkto, patvirtina šios sutarties 2.4.1 punktas, pagal kurį Lizingo gavėjas įsipareigojo kompensuoti ieškovui jo mokamus mokesčius (rinkliavas), susijusius su lizinguotu turtu, ir nekilnojamojo turto mokestį, mokamą už šį turtą, taip pat 5.1.9 punktas, kuriuo Lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti visus valstybinius ir vietinius mokesčius, rinkliavas, susijusias su lizinguotu turtu, vykdyti atsiskaitymus už komunalines bei ryšio paslaugas, vykdyti kitus panašius mokėjimus, dengti visas ieškovo išlaidas, susijusias su Lizingo sutarties sudarymu, registravimu ir lizinguoto turto nuosavybe, valdymu, naudojimu bei disponavimu. Be to, pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai.

              Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai – mokėjimo dokumentai, patvirtinantys, jog ieškovas patyrė 8 276,53 Lt papildomų išlaidų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias papildomų išlaidų rūšį ir dydį (b. l. 42–54), o 2012 m. sausio 31 d. teismo posėdyje pateikė šių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus (b. l. 91–96). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas šiuos dokumentus priėmė (b. l. 97–98). Ieškovo už 2009 m. III ketv. – 2010 m. II ketv. sumokėtą Nekilnojamojo turto mokesčio sumą – 4 138 Lt – patvirtina ieškovo „Swedbank“, AB Apskaitos skyriaus vadovės L. V. 2012 m. lapkričio 13 d. pažyma Nr. SL-SR/12-7990. Atsakovams neginčijant šio ieškovo sumokėto mokesčio dydžio ir jo sumokėjimo fakto, pirmosios instancijos teismas be pagrindo šią pažymą vertino kritiškai, kaip vienašališkai paruoštą paties ieškovo. Jeigu pirmosios instancijos teismas manė, kad minėtos pažymos neužtenka nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimo faktui įrodyti, teismas galėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovams neginčijant ieškovo patirtų papildomų išlaidų dydžio ir realumo, ieškovo pateikta pažyma įrodo nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimą už lizinguotą turtą.

Pirmiau nurodytos aplinkybės ir išdėstyti teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą pakeisti – dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl papildomų išlaidų priteisimo, ir šį reikalavimą patenkinti (CPK 176-185 str., 326 str. 1 d. 3 p.).

 

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

              Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo reikalavimai patenkinti visiškai. Atsižvelgiant į tai, pakeistina skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, padidinant ieškovui iš atsakovų priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 4 763 Lt sumos, t. y. priteisiant ieškovui iš atsakovų po 2 381,50 Lt iš kiekvieno (CPK 93 str. 1, 2 d.).

              Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 248 Lt žyminio mokesčio. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovų priteistina po 124 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 3 d.).

 

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti.

              Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo „Swedbank“, AB reikalavimas dėl 8 276,53 Lt papildomų išlaidų priteisimo, ir jį patenkinti – priteisti ieškovui „Swedbank“, AB solidariai iš atsakovų UAB „Vetarė“ ir I. V. 8 276,53 Lt (aštuonis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt šešis litus 53 ct) papildomų išlaidų.

              Padidinti ieškovui „Swedbank“, AB priteistas bylinėjimosi išlaidas – priteisti Swedbank“, AB iš atsakovų UAB „Vetarė“ ir I. V. po 2 381,50 Lt (du tūkstančius tris šimtus vieną litą 50 ct) iš kiekvieno.

              Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

              Priteisti ieškovui „Swedbank“, AB iš atsakovų UAB „Vetarė“ ir I. V. po 124 Lt (vieną šimtą dvidešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai

Danguolė Martinavičienė

 

 

 

Donatas Šernas

 

 

 

Vigintas Višinskis

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.251 str. Visiškas nuostolių atlyginimas
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas