Civilinė byla Nr. e2A-798-803/2022

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022  m. kovo 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. Ž. ieškinį dėl pakvitavimo pripažinimo negaliojančiu, išlaikymo dydžio pakeitimo atsakovui L. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2107 nustatytą išlaikymą nuo 150,00 Eur iki 350,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė taip pat prašė pripažinti 2017 m. gegužės 30 d. Pakvitavimą negaliojančiu.

2.       Ieškovė nurodė, kad ginčo pakvitavimas dėl skolos sumokėjimo už vaikui skirtą išlaikymą negalioja, nes ji pasirašė 2017 m. gegužės 30 d. Pakvitavimą negavusi pinigų. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas buvo užsienyje, todėl Pakvitavimas jam buvo išsiųstas jau pasirašytas, jog atsakovas jį taip pat patvirtintų pasirašytinai. Prieš pasirašant pakvitavimą ji pinigų negavo, nes toks buvo atsakovo pasiūlymas.

3.       Ieškovė prašė padidinti išlaikymą, nes vaikas auga, didėja jo poreikiai. Be to, vaikui nustatyta (duomenys neskelbtini), todėl reikia (duomenys neskelbtini), jam taikytas (duomenys neskelbtini) gydymas dėl (duomenys neskelbtini), reikės (duomenys neskelbtini) paslaugų. Atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą, nes jo išsilavinimas yra aukštasis, specialybė – (duomenys neskelbtini).

4.       Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 30 d. Pakvitavimo 2.2 papunktyje įrašyta, jog nepilnamečio sūnaus M. G. materialiniam išlaikymui iki jo pilnametystės ieškovė gavo 19 800,00 Eur sumą (150 Eur x 132 mėn.). Jei ieškovas nebūtų įvykdęs prievolės sūnaus M. G. išlaikymui, atsakovė tiesiog nebūtų sudariusi ir pasirašiusi vienašalio pakvitavimo.

5.       Atsakovas nurodė, jog vaiko išlaikymui skyrė ginčijamame pakvitavime nurodytą 19 800,00 Eur sumą ir papildomai konkrečiu turtu: 1) skyrė ieškovui iki santuokos su atsakove sudarymo įgytą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kuri (1/2 dalis buto) atiteko I. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinus L. G. ir I. Ž. sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių; 2) skyrė ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurią (1/2 dalį žemės sklypo) ieškovo motina M. S. E. 2015 m. rugsėjo 10 d. ir 2015 m. lapkričio 6 d. dovanojimo sutarčių pagrindu perleido atsakovei; 3) skyrė ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kuri (1/2 dalis namo) atiteko I. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 patvirtinus L. G. ir I. Ž. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovas taip pat nurodė, kad vaiko poreikiai šiuo metu nėra iš esmės pasikeitę ir yra 289,42 Eur per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas posėdyje patvirtino, jog ieškovė Pakvitavime nurodytos sumos iš atsakovo negavo, o atsakovas tokios sumos ieškovei nesumokėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal ginčo pakvitavimą (kuris teismo nebuvo patvirtintas ir pasirašytas iki Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr.2YT-28090-1044/2017) ieškovė ir atsakovas, neturėdami tokios teisės ir pažeisdami šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, nusprendė dėl vaiko išlaikymo, žinodami, kad Pakvitavime nurodyta išlaikymo suma nėra ir nebus sumokėta. Teismo vertinimu, toks šalių susitarimas atitinka niekino sandorio sąlygas, nes prieštarauja CK 3.192 straipsnio 1 daliai, 1.80 straipsnio 1 daliai.

7.       Teismas, pasisakydamas dėl vaikui skirto išlaikymo padidinimo, nurodė, kad šalių nepilnamečiam sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų, tokio amžiaus vaikui svarbi visavertė mityba, būtinos išlaidos sveikatos priežiūrai, aprangai, avalynei, vaiko lavinimui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokio pobūdžio ugdymui ir kt. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyta prašoma priteisti iš atsakovo 350 Eur suma vaiko išlaikymui per mėnesį yra reali ir būtina, siekiant užtikrinti materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, jo gebėjimų tobulinimui. 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

8.       Apeliantas (atsakovas) L. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo, prašo jį panaikinti ir atmesti ieškovės reikalavimus. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1.       nebūdamas sandoris, pakvitavimas negali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais ir tokiu atveju teismai privalo nustatyti pakvitavime nurodytos prievolės įvykdymą ar netinkamą įvykdymą, tačiau teismas skundžiamu sprendimu to nepadarė;

8.2.       teismas visiškai nesiaiškino ginčo šalių tikrosios sutarties valios ir ketinimų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui pasiskirstymo tarp pačių tėvų, sutarties sudarymo aplinkybių ir iki ir po sutartinių santykių bei šalių prievolių vykdymo konkliudentiniais veiksmais;

8.3.       teismas netinkamai įvertino sutuoktinių papildomą susitarimą pagal kurį I. Ž. L. G. naudai mokėtiną piniginę kompensaciją už jai atitekusį visą turtą įskaitė L. G. mokėtino išlaikymo vaikui iki pilnametystės suma (150,00 Eur x 132 mėn. iki vaiko pilnametystės), įskaitymą atliekant I. Ž. išduotu atskiru 2017 m. gegužės 30 d. Pakvitavimu dėl pinigų vaiko išlaikymui gavimo. Tokiu priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymu I. Ž. įsipareigojo visiškai išlaikyti nepilnametį vaiką iki jo pilnametystės papildomai skiriant vaiko išlaikymui atsakovui mokėtinos kompensacijos dydžiu, kas iki vaiko pilnametystės sudarė po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir nereikalauti iš atsakovo L. G. jokio išlaikymo vaikui teikimo;

8.4.       teismas nepasisakė dėl elektroniniuose laiškuose nurodytų aplinkybių, tai yra kad: a) I. Ž. 2015 m. spalio 25 d. el. laiške nurodė L. G., jog kiekvienam sutuoktiniui priklausanti ½ dalis turto vertės, atėmus skolas kreditoriams, sudaro 28 325,00 Eur; b) I. Ž. 2015 m. spalio 25 d. el. laiške nurodė L. G., jog tariamės taip: „mama padaro namo dovanojimą man ir aš atsisakau alimentų. Susitvarkom šio motinos grįžimo metu, nes bus ir ji ir aš. Sutark su motina dėl dovanojimo ir tegu advokatas paruošia raštą dėl alimentų atsisakymo. Vėliau skyrybų metu, tu turi neturėt pretenzijų į (duomenys neskelbtini) butą, nebent likti laiduotojas, c) I. Ž. 2015 m. lapkričio 1 d. el. laiške nurodė L. G., jog „ar tai tiesa, kad tu mamai neleidi perrašyti sklypo dalies dabar būnant Lietuvoje? Juk sklypo vertė išlikusi ta pati apie 14 500 Lt, o namas vis tiek santuokos metu įgytas ir skyrybų metu bus vertinamas ir dalinamas, o sklypo suma įskaičiuota į alimentus.“, d) I. Ž. 2016 m. sausio 18 d. el. laiške nurodė L. G., jog „kai teismas priteis alimentus, tada padarysime antrą etapą sutartį, kurią tvirtins R. arba notaras, kad tu nepretenduoji į sklype esantį namą, aš užskaitau alimentus. Bet šitam etapui reikia, kad bėtų patvirtinta separacijos sutartis ir priteisti alimentai iš tavęs.“ Minėti elektroniniai laiškai pagrindžia, kad 2017 m. gegužės 30 d. ieškovės išduotas ginčo pakvitavimas įrodo, jog turtu buvo sumokėtas vaiko išlaikymas;

8.5.       byloje nebuvo įvertinta, kad atsakovas, bijodamas ieškovės grasinimų apriboti jo bendravimą su vaiku, sutiko su ieškovės akivaizdžiai atsakovui nepalankiomis sąlygomis dėl turto padalijimo ir atsakovo naudai mokėtinos kompensacijos už ieškovei atitekusį turtą įskaitymo vaiko išlaikymui mokėtiną 19 800,00 Eur sumą, tai yra: I. Ž. atiteko turto daugiau kaip už 125 200,00 Eur sumą (atitekusio turto reali rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei turto vidutinė kadastrinė vertė už 125 200 Eur sumą);

8.6.       nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. spalio 10 d. L. G. ir I. Ž. laikėsi susitarimo. L. G. nereikalavo I. Ž. sumokėti jam piniginės kompensacijos už jai atitekusį visą turtą, o pastaroji nereikalavo L. G. teikti sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sulygtą išlaikymą vaikui, tai yra iki 2019 m. spalio 10 d. L. G. buvo įsitikinęs jų susitarimo galiojimu;

8.7.       ieškovė teismui pateikė 2021 m. birželio 24 d. lydraštį, kuriame nurodyti vaiko poreikiai per mėnesį yra 717,37 Eur, o ne 780,00 Eur. Be to, nuo 2022 m. sausio 1 d. orientacinė vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė sudarys 444,98 Eur sumą, o ½ dalis – 222,49 Eur. Kadangi ieškovės nurodyti vaiko poreikiai viršija orientacinę vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertę net 272,39 Eur (717,37 Eur – 444,98 Eur) suma, tai pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar ieškovės nurodyti jokiais įrodymais nepagrįsti vaiko dideli poreikiai yra racionalūs ir būtini;

8.8.       vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis, higienos priemonės, rankšluosčiai, muilas, šampūnas, skalbimo milteliai, dantų pasta, patalynė ir kt. per mėnesį neviršija 15 Eur sumos ir tokias išlaidas nurodė pati ieškovė. Tačiau ieškovė, siekdama prisiteisti nepagrįstai didelį išlaikymo vaikui dydį, vėliau jau nurodo, kad šiems poreikiams tenkinti vaikui būtina skirti 74,40 Eur (15 Eur+ 59,40 Eur). Ieškovė gyvena kartu su sutuoktiniu ir 3 savo vaikais, dėl ko būsto išlaikymo išlaidos dalintinos iš 5 asmenų, o ne kaip ieškovė nurodė iš 4 asmenų;

8.9.       nuo 2020 metų vasaros vaikas nelanko jokių būrelių ir pailgintos dienos klasės, dėl ko ieškovė nepagrįstai į vaiko poreikių dydį įtraukė 116,66 Eur dydžio išlaidas vaiko būrelių ir pailgintos dienos klasės lankymui. Be to, ieškovės nurodyto kuro ir eksploatacinės išlaidos už 144,96 Eur sumą yra akivaizdžiai per didelės ir neracionalios. Atsakovui yra žinomi vaiko poreikiai bei kainos, todėl pagal atsakovo pateiktą lentelę išlaidos neviršija po 241,42 Eur per mėnesį.

2.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1.       atsakovas jokio išlaikymo savo mažamečiui vaikui neskiria nuo 2015 m., o bendra įsiskolinimo suma šią dieną siekia 18 000,00 Eur;

9.2.       atsakovas neperka vaikui drabužių, neturi jokio supratimo apie dydžius. Vaikas yra augantis ir šiuo metu jo ūgis pereinantis – (duomenys neskelbtini). Todėl dalis drabužių tinka ūgiui (duomenys neskelbtini), o dalis – (duomenys neskelbtini);

9.3.       namuose gyvena du suaugę asmenys, (duomenys neskelbtini) atsakovo sūnus ir (duomenys neskelbtini) kūdikis. Komunalinės išlaidos apskaičiuotos ir padalintos laikantis proporcingumo ir sąžiningumo principų;

9.4.       vaiko (duomenys neskelbtini) gydymas yra nuolatinis, o (duomenys neskelbtini) yra keičiami pagal gydytojų rekomendacijas. (duomenys neskelbtini) paslaugoms, (duomenys neskelbtini) įsigijimui išleisti pinigai pagrįsti čekiais;  

9.5.       atsakovas nežino dabartinių vaiko poreikių. Atsakovas L. G. su ieškove gyveno kartu prieš daugiau nei 7 metus. Atsakovas nagrinėjant bylą teigė, kad per savaitgalį (per 2 dienas) vaikui perkdamas maistą išleidžia 100 Eur, tačiau ieškovei tokią pat sumą skiria vaiko maistui visam mėnesiui namuose ir mokykloje. Be to, ieškininis reikalavimas pateiktas 2019 m. spalio mėn., todėl vertinant vaiko išlaikymo dydį reikia įvertinti 2021 m. išaugusias elektros ir dujų kainas, bei 12 proc. metinę infliaciją;

9.6.       bylos duomenimis ieškovės piniginės pajamos per mėnesį siekia apie 1323,00 Eur. Beveik tiek pat kiek pavyko rasti atsakovo lėšų atskleistuose banko pavedimuose. Pažymėtina, kad ieškovė turi dar vieną išlaikytinį, o atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas sąmoningai slėpė savo tikrąją turtinę padėtį, nes 2020 m. birželio 12 d. atsakovas L. G. atliko 400,00 Eur pavedimą į (duomenys neskelbtini). Tai yra (duomenys neskelbtini). Šioje kompanijoje atsakovas turi sąskaitą, kurios išrašo nepateikė. Atsakovas taip pat užsakinėja prekes UAB „Barbora“, sumokėdamas pavedimu, tačiau ieškovei ir teismui nurodytoje sąskaitoje finansinių operacijų nėra fiksuota. 2021 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad atsakovui L. G. 2020 m. rugsėjo 15 d. – 202 0m. gruodžio 15d., per 7 mokėjimus išmokėjo pavedimais 4 968,40 Eur sumą į ieškovo sąskaitą. Šių pavedimų pateiktame banko išraše taip pat nėra. Atsakovas teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas pagal individualią veiklą ir gauna nuolatinių pajamų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.       Byloje kilo ginčas dėl vaikui teiktinos išlaikymui sumos padidinimo ir dokumento, kuriuo patvirtintas atsiskaitymas, tikrumo.

3.       Nustatyta, kad  Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. L. G. ir I. G. susitarimu nepilnamečio sūnaus M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama. (duomenys neskelbtini) sutarties 2.2 papunkčiu dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė ir teismas patvirtino, kad L. G. įsipareigoja mokėti materialinį išlaikymą sūnaus M. G. išlaikymui po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo santuokos nutraukimo dienos iki sūnaus pilnametystės. I. G. yra skiriama sūnaus išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

4.       Byloje taip pat nustatyta, kad tarp ieškovės I. Ž. (buv. pavardė G.) ir atsakovo L. G. 2017 m. gegužės 30 d. buvo pasirašytas Pakvitavimas „Dėl pinigų išlaikymo gavimo“, kuriame nurodyta, kad I. G. pareiškia, jog 2017 m. gegužės 30 d. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo dieną iš L. G. pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2 papunktį nepilnamečio sūnaus M. G. materialiniam išlaikymui iki jo pilnametystės gavo 19 800,00 Eur (150,00 Eur x 132 mėn.). I. G. patvirtina, kad L. G. savo prievolę sūnaus M. G. išlaikymui yra įvykdęs tinkamai ir pretenzijų jam dėl to neturi bei neturės ateityje. 

5.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nesumokėjo 19 800,00 Eur grynais pinigais. Anot atsakovo, tarp šalių vyko atsiskaitymas turtu, ir tai patvirtina šios aplinkybės: a) atsakovas skyrė jam iki santuokos su I. G. sudarymo įgytą asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kuri (1/2 dalis buto) atiteko I. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinus L. G. ir I. Ž. sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių, b) skyrė ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurią (1/2 dalį žemės sklypo) jo motina M. S. E. 2015 m. rugsėjo 10 d. ir 2015 m. lapkričio 6 d. dovanojimo sutarčių pagrindu perleido ieškovei I. Ž., c) skyrė ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kuri (1/2 dalis namo) atiteko I. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 patvirtinus L. G. ir I. Ž. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

6.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl atsakovo anksčiau nurodytos ir nuolat procesiniuose dokumentuose pažymimos aplinkybės – atsiskaitymo turtu, kuris iš dalies buvo įformintas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017, patvirtinus L. G. ir I. Ž. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių,  pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Teisėjų kolegija nurodo, kad išnagrinėtoje byloje šalys susitarė, jog I. G. asmeninės nuosavybės teise lieka nebaigta statyba – vienbutis (formuojamas) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinus šalių gyvenimo skyrium (separacijos) sąlygas, ieškovei I. G. taip pat asmeninės nuosavybės teise liko butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tačiau tiek pagal separacijos sąlygas, tiek pagal šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kreditoriniai įsipareigojimai AB (duomenys neskelbtini) bankui pagal 2006 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį Nr. 1560618011447-26 ir 2007 m. vasario 5 d. pakeitimą po santuokos nutraukimo ir toliau liko bendra (solidaria) I. G. ir L. G. prievole.

8.       Be kita ko, ieškovė, patvirtinusi, kad atsakovas neturėjo pinigų sumokėti sutartos sumos sūnaus išlaikymui, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovo motina M. S. E. skyrė ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurią (1/2 dalį žemės sklypo) 2015 m. rugsėjo 10 d. ir 2015 m. lapkričio 6 d. dovanojimo sutarčių pagrindu perleido ieškovei I. Ž.. 

9.       Kita vertus, teisėjų kolegija nurodo, kad visiškai sutinka su atsakovo argumentu, jog teismas, pripažindamas 2017 m. gegužės 30 d. Pakvitavimą negaliojančiu, pažeidė materialiąsias teisės normas ir nesivadovavo kasacinio teismo suformuota teisės taikymo aiškinimo taisykle. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010 nurodyta, kad „kad esant ginčui dėl prievolės netinkamo įvykdymo pakvitavimas neginčytinas sandorių negaliojimo pagrindais“. Kitoje nutartyje kasacinis teismas paaiškino, kad pakvitavimo paskirtis (pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji) lemia, kad jei išduodamas pakvitavimas, jis turi būti rašytinis. Jeigu prievolę priimantis kreditorius pakvitavime nenurodo jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, preziumuojama, kad prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą jos įvykdymą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.65 straipsnio 1 dalis). Toks prievolės įvykdymo priėmimo patvirtinimo santykis su tinkamu jos įvykdymu reikšmingas kilus ginčui dėl prievolės įvykdymo fakto ar įvykdymo tinkamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009).

10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

11.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti kitas taisykles nei nurodyta remiantis ankstesniais kasacinio teismo išaiškinimais, tai yra minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010.

12.       Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į formuojamą kasacinio teismo praktiką (CPK 4 straipsnis), konstatuoja, kad byla dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas pripažino 2017 m. gegužės 30 d. Pakvitavimą negaliojančiu, turi būti nutraukiama, nes reikalavimas pripažinti atsiskaitymo faktą negaliojančiu negali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio padidinimo pagrindo

13.       Minėta, ieškovė prašė priteisti iš L. G. sūnaus M. G. išlaikymui po 350 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas (apeliantas) nesutinka, kad sūnaus išlaikymui reikėtų skirti 780 Eur, motyvuodamas nepasikeitusiais poreikiais.

14.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateikti skaičiavimai dėl preliminarių vaikui skirtinų išlaidų per mėnesį yra nepagrįsti įrodymais. Atsakovas, pavyzdžiui, nurodo, kad išlaidos maistui namuose per mėnesį vidutiniškai sudaro po 60 Eur, o tai yra po 2 Eur per dieną. Anot atsakovo, pietūs mokykloje neviršija 47,25 Eur sumos (3 Eur x 21 d. x 9 mėn. / 12 mėn.), o tai bendrai sudaro 107,25 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikia įrodymų, kokios maistinės vertės produktus būtų galima įsigyti išleidžiant 2 Eur per dieną. Byloje nėra dietologų patvirtintų rekomendacijų, kad (duomenys neskelbtini) metų vaiko visavertei mitybai užtikrinti užtenka 5 Eur per dieną.

15.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

16.       Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiose papildomose veiklose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas. 36 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 60 punktas. 37 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 30–32 punktai).

17.       Apeliantas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai į vaiko poreikių dydį įtraukė nuo 2018 m. iki 2021 m. per vasarą patirtas vienkartines išlaidas vaiko gydymui ((duomenys neskelbtini)), kurios yra 57,60 Eur per mėnesį.

18.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas nurodė, kad vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu (37).

19.       Taigi pagal anksčiau nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką atsakovo teiginys – vienkartinės išlaidos vaiko gydymui neturi būti įtraukiamos į išlaidų bendrą sumą, yra nepagrįstas. Apeliantas taip pat nurodė, kad 15 Eur suma, tenkanti vaikui kaip būsto išlaikymo dalis, higienos priemonėms, rankšluosčiams, muilui, šampūnui, skalbimo milteliams, dantų pastai, patalynei įsigyti, yra pakankama. Byloje nėra nurodyta, kokios šalies gamintojo ir kokio prekės ženklo higienos priemonėmis yra apskaičiuota sąnaudų suma. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad apeliantas nenurodė, kaip ir pagal kokias sąnaudas jis apskaičiavo sumą, tenkančią jo vaikui dėl būsto išlaikymo dalies sumos. Pagal tokius apelianto skaičiavimus, tiesiog nurodant, kad ieškovei nereikia vaikui pirkti rūbų, batų, vaiko poreikius tenkinanti suma per mėnesį iš viso bendrai yra 241,42 Eur, kuri mažintina išmokos vaikui 73,50 Eur dydžiu, o tai sudaro 167,92 Eur sumą, o ½ dalis sudarytų 83,96 Eur sumą, negalima pasisakyti dėl suskaičiuotos sumos realumo.

20.       Kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

21.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, kad ieškovė nepaaiškino ir nepagrindė (duomenys neskelbtini) metų vaiko didesnių poreikių nei minimalioji mėnesinė alga. Ieškovė prašymą padidinti vaiko išlaikymui skirtą sumą motyvavo atsakovo neįtraukiamomis į apskaitą pajamomis, padidėjusiais kaštais, pasikeitusiu pragyvenimo lygiu dėl infliacijos. Teisėjų kolegija pastebi, kad vaiko poreikiai, o ne vieno iš tėvų turtinė padėtis, yra kriterijus, veikiantis sprendimą pakeisti vaikui sutartą išlaikymo dydį. Ieškovės pateiktas su priešieškiniu sąrašas – lentelė nėra detaliau pagrįsta kvitais ir kitais apskaitos dokumentais (pvz., poreikis kiekvieną mėnesį išlesti 10 Eur kirpykloje, 5,00 Eur (duomenys neskelbtini), kai atskirai į sąrašą įtrauktas ir (duomenys neskelbtini) už 20,00 Eur per mėnesį, kiekvienam mėnesiui po 10 Eur kūno kultūros aprangai ir (ar) baseino reikmenims, po 30,00 Eur pramogoms per mėnesį ir dar 20,00 Eur per mėnesį edukacinei veiklai su klase ir pan.).

22.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo dalyje dėl padidintos išlaikymui priteistos sumos tenkinamas iš dalies, nes ieškovė neįrodė vaiko poreikių pasikeitimo iki 780,00 Eur (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovės nurodoma vaikui reikalinga išlaikymo suma per mėnesį yra didesnė už teismo sprendimo priėmimo metu buvusią MMA, tuo tarpu atsakovo siūloma išlaikymo suma yra mažesnė. Dėl to atsakovas pagal anksčiau cituotą kasacinio teismo praktiką taip pat turėjo pateikti teismui duomenis, patvirtinančius, kad vaiko poreikiai tikrai yra mažesni, negu MMA. Tačiau atsakovas taip pat pateikia tik apibendrintus išlaidų, reikalingų vaikui, skaičiavimus, nepagrįsdamas jų realiai patirtomis išlaidomis. Tokiu atveju dėl išlaikymo bus sprendžiama atsižvelgiant į kasacinio teismo nurodytą rekomendacinį dydį – minimalią mėnesinę algą.

23.       Teismas 2019 m. spalio 8 d. priėmė ieškovės priešieškinį, kuriame vienas iš reikalavimų buvo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2107 patvirtintos (duomenys neskelbtini) Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 p. ir padidinti sūnaus M. G. materialinį išlaikymą iki 350,00 Eur sumos, kuri mokama kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2021 m. gruodžio 1 d.

24.       Minimali mėnesinė alga nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo 555,00 Eur (po mokesčių – 430,00 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025). Minimali mėnesinė alga nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo 607 Eur (po mokesčių – 437 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur (po mokesčių – 468,41 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730,00 Eur (po mokesčių – 533,65 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). 

25.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

26.       Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatytą vaikų poreikiams būtiną išlaidų sumą mažinti ieškovei mokamomis vaiko išmokomis. Atsakovas nurodė, kad išlaikymo suma mažintina 73,50 Eur vaikui mokama išmoka per mėnesį. Atėmus šią sumą iš 2021 m. metais nustatytos MMA, pripažintina, kad 2021 m. vaikui turėtų būti teikiamas 394,91 Eur (468,41 Eur – 73,50 Eur) dydžio išlaikymas per mėnesį (sprendimo priėmimo data). Dėl to kiekvienas iš tėvų 2021 m. turėtų skirti vaikui ne mažiau kaip po 197,46 Eur. Atėmus 73,50 Eur išmoką iš 2022 metais nustatytos MMA, pripažintina, kad 2022 m. vaikui turėtų būti teikiamas 460,05 Eur (533,65 Eur – 73,50 Eur) dydžio išlaikymas per mėnesį. Dėl to kiekvienas iš tėvų 2022 m. turėtų skirti vaikui ne mažiau kaip 230,01 Eur.

27.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyta pagal teismų praktiką apskaičiuota minimali vaikui mokėtina suma yra viršijant pirmosios instancijos teismo nustatytą 350,00 Eur sumą. Tuo tarpu atsakovo siūloma teikti vaikui 150,00 Eur išlaikymo suma yra mažesnė už sumą, gaunamą iš MMA atėmus valstybės teikiamas išmokas vaikui. Taigi pirmosios instancijos teismo priteista 350,00 Eur išlaikymo suma turi būti mažinama ir 150,00 Eur sutartas išlaikymo dydis galėtų likti nepakeistas tik atsakovui detaliais įrodymais jį pagrindus. Tačiau tokių duomenų atsakovas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). 

28.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apelianto argumento, kad ieškovei šalių susitarimais atiteko žymiai didesnės vertės turtas, kuris kompensuoja padidėjusį vaiko poreikių atlyginimą, pabrėžia, jog šalių ginčas dėl ieškovės gautos materialinės naudos turtu nėra susijęs su vaiko poreikių užtikrinimu, teikiant išlaikymą.

29.       Vadovaujantis CK 3.196 straipsnio 1 dalimi, teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisdamas vaikui tam tikrą turtą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus.

30.       Nagrinėjamoje byloje, nors ieškovė 2017 m. gegužės 30 d. Pakvitavime nurodė, kad 19 800,00 Eur sumą, skirtą vaikui iki pilnametystės gavo, tačiau tai neriboja ieškovės teisės pareikalauti didesnės išlaikymo sumos pasikeitus vaiko interesams.

31.       Pagal CK 1.137 straipsnio 6 dalį atsisakymas įgyvendinti civilinę subjektinę teisę nepanaikina šios teisės, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

32.       Šalys, pasidalindamos turtą, išsprendė tarpusavio įsipareigojimų klausimus, bet šie susitarimai nebuvo nukreipti į vaiko teisių apsaugą ir šalys nesusitarė, kad išlaikymas vaikui bus tam tikru turtu. Atsakovas, nenuginčijęs susitarimų dėl turto pasidalinimo, negali remtis argumentu, kad prievolę išlaikyti vaiką yra įvykdęs turtu.

Dėl bylos procesinės baigties

33.       Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteisto 350,00 Eur išlaikymo dydžio turi būti pakeista, tačiau konstatuojant, jog buvo teisinis pagrindas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2107 patvirtintos (duomenys neskelbtini) Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 papunktį. 

34.       Ieškovė prašė priteisti 350,00 Eur išlaikymą vaikui nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (nuo 2019 m. spalio 8 d.) iki sūnaus pilnametystės. Šis reikalavimas patenkintas iš dalies. Tačiau, pažymėtina, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo vaikui teikti išlaikymą po 150,00 per mėnesį, ir tik kreipiantis į teismą dėl išlaikymui skirtos sumos padidinimo buvo paprašyta pakeisti Sutarties 2.2 papunktį. Esant galiojančiam Sutarties 2.2 papunkčiui, nėra teisinio pagrindo retrospektyviai pakeisti tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo sąlygos (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), tai yra nustatyti pareigą mokėti didesnes periodines išmokas nuo ieškinio į teismą padavimo dienos. Taigi kreipimosi į teismą metu galiojo šalių sudarytas susitarimas ir atsakovas buvo įvykdęs pareigą sumokėti po 150,00 Eur iki vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismui pakeitus Sutarties 2.2 papunktį (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), apeliacinės instancijos teismui pripažinus šioje dalyje sprendimą teisėtu (CPK 331 straipsnio 6 dalis), iš atsakovo priteistinas 230,00 Eur (aktualus MMA dydis) išlaikymas, kuris mokamas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsigaliojimo dienos kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną I. Ž., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išaiškintina, kad, pasikeitus vaiko poreikiams, nustatytas išlaikymo dydis gali būti pakeistas, ieškovei pareiškus naują reikalavimą teisme.

35.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino 2017 m. gegužės 30 d. Pakvitavimą negaliojančiu, o reikalavimas pripažinti atsiskaitymo faktą negaliojančiu negali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

37.       Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės. Bet kokiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko ir neprivalo būti nurodomas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieškinyje nenurodytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieškinio trūkumą ir nustatyti terminą jam pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieškinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

38.       Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20).

39.       Apeliantas įrodinėja, jog teismo sprendimu nepagrįstai buvo priteista 955,00 Eur V. K.. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad tai rašymo apsirikimas – įrašyta ne ieškovei atstovavusi advokatė R. Š., o V. K.. Ši klaida nesudaro jokios esmės, nes ieškovė jau yra sumokėjusi savo advokatei už paslaugas, o atsakovas nurodytą teisingai 955,00 Eur sumą privalo mokėti ieškovei I. Ž., o ne jai atstovavusiai advokatei tiesiogiai.

40.       Byloje nustatyta, kad ieškovei atstovavo advokatė R. Š.. Ieškovei iš atsakovo priteista 75,00 Eur žyminio mokesčio bei 880,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (iš viso 955,00 Eur bylinėjimosi išlaidų). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad advokatė R. Š. 2021 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo už suteiktą teisinę pagalbą ir pridėjo šią sumą patvirtinančius įrodymus. Taigi ieškovei buvo suteikta teisinė pagalba, todėl sprendimas dalyje, kurioje įrašyta V. K., keičiamas, pašalinant šio fizinio asmens duomenis. Sprendimo dalis dėl iš atsakovo L. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) priteistų 955,00 Eur išlaidų ieškovei I. Ž. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) keičiama (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įvertinus, kad byla dėl vieno iš jos reikalavimų buvo nutraukta, o kitoje dalyje – sumažintas prašomas priteisti vaikui išlaikymo dydis.

41.       Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 979,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo advokatė V. G. teismui 2021 m. gegužės 25 d. pateiktoje Pažymoje nurodė tokio pobūdžio suteiktas paslaugas: konsultacija, rašytinių įrodymų rinkimas ir ieškinio ir jo priedų parengimas ir pateikimas teismui (610 Eur), 2019 m. balandžio 16 d. prašymo ir jo priedų parengimas ir pateikimas teismui (30 Eur), atsiliepimo į ieškinį ir jo priedų teisinis įvertinimas (440 Eur), papildomų rašytinių įrodymų rinkimas ir 2019 m. birželio 11 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas ir pateikimas teismui (240 Eur), priešieškinio ir jo priedų teisinis įvertinimas ir atsiliepimo į priešieškinį parengimas ir pateikimas teismui (450 Eur), 2020 m. liepos 15 d. patikslinto ieškinio ir jo priedų parengimas ir pateikimas teismui (150 Eur), 2021 m. gegužės 12 d. ieškinio reikalavimų patikslinimas ir pateikimas teismui (50 Eur), atsiliepimo į 2021 m. gegužės 12 d. ieškinio reikalavimų patikslinimą teisinis įvertinimas (10 Eur), pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose (250 Eur).

42.       Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus kriterijus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Byloje nustatyta, kad atsakovo sumokėta suma už teisines paslaugas neviršijo rekomenduojamo maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio.

43.       Teisėjų kolegijai pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į išnagrinėto ginčo rezultatą, spręstina, kad šalių reikalavimai patenkinti 50 proc., nes tiek apeliantas L. G., tiek ieškovė I. Ž. teikė ieškinius, atsiliepimus į priešpriešinius reikalavimus. Vadinasi, ieškovei I. Ž. priteistina suma mažinama 50 proc., todėl iš atsakovo L. G. priteisiama iš viso 477,50 Eur. Apeliantas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 2 979,00 Eur už suteiktą teisinę pagalbą (3 054,00 Eur visa suma), todėl iš ieškovės jo naudai priteisima 1 527,00 Eur (50 proc.).

44.       Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (50 proc.), apelianto naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliantas sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 1 524,50 Eur už suteiktą teisinę pagalbą (1 599,50 Eur visa suma), todėl iš ieškovės jo naudai priteisiama iš viso 799,75 Eur.

45.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 320 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

atsakovo L. G. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti.

Nutraukti civilinę bylą, kurios proceso Nr. 2-52-3-00927-2019-2, dalyje dėl 2017 m. gegužės 30 d. Pakvitavimo pripažinimo negaliojančiu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2107 patvirtintos (duomenys neskelbtini) Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 papunktį ir išdėstyti jį taip: „priteisti iš ieškovo L. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnaus M. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų), kuris mokamas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsigaliojimo dienos kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną I. Ž., asmens kodas: (duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovo L. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ieškovei I. Ž. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) 477,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės I. Ž. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) atsakovui L. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 1 527,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės I. Ž. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) atsakovui L. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 799,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.           

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Vaclovas Paulikas

                                                         Rūta Petkuvienė

                                                         Inga Staknienė