Civilinė byla Nr. e2A-217-407/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00544-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.2 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „BODESA“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SAVOJA“ ir Ko dėl netinkamos kokybės gaminių trūkumų pašalinimo, nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „BODESA“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „SAVOJA“ ir Ko per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti nurodomus langų trūkumus, išmontuojant stiklo paketus iš langų rėmų, stiklo paketus perdarant (kur reikia, pakeičiant stiklus) ir sumontuojant atgal į langų rėmus, pakeičiant tarpines bei atliekant kitus būtinus su defektų šalinimu susijusius ieškinyje nurodytus darbus, UAB „SAVOJA“ ir Ko neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą pašalinti nurodytus trūkumus, priteisti ieškovei D. R. 66 528,76 Eur sumą reikalaujamų rangos darbų įvykdymui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė 2020 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu nepalaikė ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę neatlygintinai pašalinti jos pagamintų aliuminio ir stiklo konstrukcijų trūkumus, prašė priteisti iš atsakovės 66 528 Eur sumą, kurią sudaro 55 728,76 Eur suma naujiems langų stiklų paketams pagaminti, 10 800 Eur suma senų langų paketų demontavimui, jų utilizavimui, naujų langų stiklų paketų name įdėjimui; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Šį reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad, atsakovei iškėlus bankroto bylą, ji nutraukė veiklą, atleido darbuotojus, be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog bendrovė neturės galimybės pašalinti įrodinėjamus ieškovės gaminių trūkumus.

3.       Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. birželio 11 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta aliuminio–stiklo konstrukcijų pagaminimo ir montavimo sutartis (toliau – ir Sutartis). Ieškovė laikytina vartotoja, kadangi ji užsakė langus asmeninių poreikių tenkinimui, o atsakovė, kuri yra verslininkė, įsipareigojo suteikti paslaugą – pagaminti ir sumontuoti langus ieškovės name. Atsakovė įsipareigojo iki 2014 m. rugsėjo 15 d. pagaminti ir sumontuoti aliuminio konstrukcijos langus ieškovei priklausančiame objekte už Sutartyje numatytą 580 000 Lt (167 979,60 Eur) darbų ir medžiagų kainą. Sutarties 5.2 papunktis numatė, kad rangovas suteikia gaminiams 5 (penkių) metų garantiją nuo sumontavimo datos ir darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo.

4.       Atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį, iki nustatyto termino darbų neatliko, todėl 2015 m. rugsėjo 29 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl Sutarties pažeidimo. Ieškovė atsakovei suteikė papildomą terminą pabaigti darbus iki 2015 m. spalio 30 d. Atsakovei ir toliau vėluojant atlikti darbus ieškovė, siekdama kuo mažesnių abiejų šalių nuostolių, dar kelis kartus pratęsė darbų atlikimo terminą. Užsakovė ne kartą reiškė pretenzijas dėl darbų trūkumų šalinimo. Rangovė nekokybiškus darbus pripažino ir įsipareigojo ištaisyti, tačiau net ir po trūkumų šalinimo ne visi darbų defektai buvo ištaisyti.

5.       Rangovei nevykdant savo įsipareigojimų bei atsirandant vis naujiems defektams, užsakovė kreipėsi į UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ dėl defektinių langų apžiūros ir ekspertizės atlikimo. 2019 m. kovo 20 d. ekspertinio tyrimo akte Nr. 19-06 (toliau – Ekspertinio tyrimo aktas) nustatyta, kurie langai yra nekokybiški ir neatitinkantys įstatymuose numatytų standartų. Ekspertiniame tyrimo akte nurodomos išvados, kad daugelio stiklo paketų vidinio sandariklio sklaida yra nevienoda: vidinis sandariklis ištryškęs nevienodai (banguotai) visu stiklo paketo perimetru ar dalyje perimetro, vietomis sandariklis ištryškęs daugiau negu 2 mm; lango virtuvėje vieno rėmelio sujungimo vietos tarpelis nelygus, akivaizdžiai didesnis negu 1 mm; dviejų langų baseino patalpoje išorinė tarpinė yra suskilinėjusi; viename lange antrajame aukšte yra sudužęs vienas išorinis grūdintas stiklas; viename lange baseino patalpoje pirmame aukšte yra suskilęs vienas vidinis stiklas; visuose varstomuose languose ir duryse tarp rėmų ir varčių juos atidarius matosi susikaupęs kondensatas, kuris nenudrenuojamas. Šios išvados patvirtina, kad sumontuoti gaminiai ir / arba atlikti darbai yra akivaizdžiai nekokybiški ir negalimi naudoti pagal jų paskirtį. Atsižvelgiant į Ekspertinio tyrimo aktą, 2019 m. gegužės 7 d. atsakovei buvo išsiųsta pretenzija, kurioje nurodyta per 30 dienų ištaisyti nurodytus defektus. Kadangi defektai ištaisyti nebuvo, ieškovė pateikė atsakovei ieškinį.

6.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Ekspertinio tyrimo aktas parengtas galimai nekvalifikuoto vertinti stiklo paketus specialisto. Atsakovės teigimu, Ekspertinio tyrimo aktas yra nepagrįstas, neaiškus, stokoja pagrindimo specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais, atliktas neprofesionaliai, nekokybiškai, todėl jis nevertintinas ir turi būti atmetamas kaip įrodymas. Atsakovė nurodė, kad stiklo paketų perdavimo metu jokių defektų nebuvo. Defektai galėjo atsirasti po stiklo perdavimo, t. y. eksploatacijos metu. Eksploatacijos metu atsiradęs sandariklio sklaidos netolygumas ir rėmelio sujungimo vietos tarpelis, kurį ekspertai be jokių matavimų ir tyrimų nurodė kaip didesnį negu 1 mm, netrukdo naudoti stiklo paketų pagal jų paskirtį, kadangi tai nemažina stiklo paketų naudingumo ir nekeičia stiklo paketo savybių. Atsakovė teigė, kad ieškovė netinkamai eksploatavo stiklo paketus, kadangi 5 metų laikotarpyje nebuvo užtikrintas tinkamas patalpų šildymas, ventiliavimas, pastatas nebuvo eksploatuojamas, todėl kyla abejonių dėl tinkamo stiklo paketo naudojimo, o tai turi esminės reikšmės sprendžiant atsakomybės klausimą ir nuostolių atlyginimą. Atsakovė pažymėjo, kad dėl atsiradusios žalos kilimo kalta pati ieškovė arba kiti tretieji asmenys, atlikę nekilnojamojo turto statybos rangos darbus. Nurodė, kad, jei teismas pripažintų, kad jog nuostolių kilimo yra kalta atsakovė, tai nuostolių suma sudarytų apie 8 837,66 Eur (5 400 Eur už stiklo paketus plius 3 437,66 Eur už montavimo paslaugas).

7.       Trečiasis asmuo UAB „BODESA“ su ieškiniu nesutiko ir pažymėjo, kad normatyviniai statybos techniniai dokumentai nenustato kokybės reikalavimų Ekspertiniame tyrimo akte paminėtoms langų ir durų savybėms. Ekspertiniame tyrimo akte nėra nurodyta, kad stiklo paketai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Vadinasi, trečiojo asmens UAB „BODESA“ parduota prekė – stiklo paketai – atitinka teisės aktų nustatytus kokybės reikalavimus. Byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad stiklo paketų nebūtų galima naudoti pagal jų įprastinę paskirtį, kad jie neturi kokių nors stiklo paketams būtinų savybių. UAB „BODESA“ kategoriškai nesutinka su ieškovės pozicija, kad ieškinyje nurodyti stiklo paketų defektai – nevienoda stiklo paketų vidinio sandariklio sklaida ir kt. – laikytini gamybos defektais ar prekių (stiklo paketų) defektais. Net jeigu būtų konstatuota, kad stiklo paketai yra su defektais, tai nesudarytų pagrindo tenkinti ieškinio, kadangi stiklo paketai atitinka įprastus kokybės reikalavimus.

        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei 9 000 Eur sumą gaminių kokybės trūkumams pašalinti, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

9.       Teismas sprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, pagal kurią atsakovė, verslininkė, įsipareigojo pateikti pagamintus aliuminio–stiklo konstrukcijų gaminius ir juos sumontuoti atsakovės, kaip fizinio asmens, statomame name. Teismas nurodė, kad ieškovę laiko silpnesniąja sutarties šalimi ir jos teisės yra ginamos prioritetiškai.

10.       Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktos Sutarties teksto ir jos priedų matyti, jog šalys nesitarė dėl konkrečių reikalavimų būsimo gaminio kokybei. Nurodė, kad sprendžiant šalių ginčą turi būti vadovaujamasi bendraisiais įstatyme nustatytais atliekamų darbų ir jų rezultate pagamintų daiktų kokybės reikalavimais.

11.       Teismas nurodė, kad atsakovės prašymu 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo byloje paskyręs atlikti statybinę medžiagų ir gaminių teismo ekspertizę, jog būtų įvertinta, ar gaminiai atitinka bendruosius reikalavimus tokios rūšies daiktams ir galimybes juos naudoti pagal tiesioginę paskirtį, neatliekant trūkumų šalinimo darbų, tačiau atsakovė atsisakė ekspertinio tyrimo procedūros. Todėl teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl gaminių ir darbų kokybės, vertina byloje pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus, jos nurodomus argumentus procesiniuose dokumentuose, atsižvelgdamas į atsakovės ir trečiojo asmens pateiktus argumentus dėl ieškovės įrodinėjamų aplinkybių.

12.       Teismas atmetė atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, kad Ekspertinio tyrimo aktas, kuriuo konstatuoti gaminių trūkumai, yra parengtas nekvalifikuotų vertinti ginčo gaminius specialistų. Teismas iš byloje pateiktų ieškovės rašytinių įrodymų nustatė, kad prof. S. Mitkus įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta statybos techninės veiklos eksperto kvalifikacija. Teismas sprendė, kad šio specialisto surašytas aktas atitinka įstatymo keliamus rašytiniam įrodymui reikalavimus.

13.       Iš Ekspertinio tyrimo akto turinio ir išvadų teismas nustatė, kad daugelio konstrukcijų stiklo paketų vidinio sandariklio sklaida yra nevienoda: vidinis sandariklis ištryškęs nevienodai (banguotai) visu stiklo paketo perimetru ar dalyje perimetro, vietomis sandariklis ištryškęs daugiau negu 2 mm; virtuvėje vieno lango rėmelio sujungimo vietos tarpelis nelygus, akivaizdžiai didesnis negu 1 mm; dviejų langų baseino patalpoje išorinė tarpinė yra suskilinėjusi; viename lange antrajame aukšte yra sudužęs vienas išorinis grūdintas stiklas; viename lange baseino patalpoje pirmame aukšte yra suskilęs vienas vidinis stiklas; visuose varstomuose languose ir duryse tarp rėmų ir varčių juos atidarius matosi susikaupęs kondensatas, kuris nenudrenuojamas. Šios išvados patvirtina, kad atsakovės pagaminti ir sumontuoti kai kurie aliuminio–stiklo konstrukcijų gaminiai yra akivaizdžiai nekokybiški, neatitinka įstatyme įtvirtintiems tokių gaminių atitikimo bendriesiems reikalavimams tokios rūšies daiktams. Teismas sprendė, kad atsakovė ir trečias asmuo byloje nepaneigė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų turinio ir esmės, todėl ieškovė įrodė, kad ekspertinio tyrimo akte nurodomuose 43 languose ir kitose aliuminio konstrukcijose atsakovės atlikti darbai, gaminant aliuminio konstrukcijas ir montuojant stiklo paketus į aliuminio konstrukcijas, tarpines konstrukcijų sandarinimui, vandens nudrenavimui, atlikti nekokybiškai.

14.       Teismas atmetė atsakovės ir trečiojo asmens byloje pateiktus argumentus, kad dėl ieškovės nurodomų aliuminio konstrukcijų ir stiklo gaminių trūkumų, šiuos gaminius galima ir toliau naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Teismas atkreipė dėmesį, kad aliuminio konstrukcijų ir langų paskirtis neapsiriboja vien patalpų izoliavimu nuo aplinkos, šviesos pralaidumo užtikrinimu ir šilumos izoliavimu name. Ieškovės užsakyti ir atsakovės pagaminti bei sumontuoti name gaminiai turi užtikrinti ne tik namo sandarumą, bet atlikti ir būtiną funkcinę estetinę paskirtį, nuo kurios priklauso namo bendras vaizdas, jo statybinė ir likutinė vertė. Iš Ekspertinio tyrimo akto priedų, fotonuotraukų matyti, kad kai kuriuose gaminiuose atsakovės naudotas sandariklis tarp stiklo paketo ir aliuminio konstrukcijos, laikančios jį, ištryškęs ant stiklo nelygia linija, aiškiai matosi banguota sandariklio linija, langai atrodo išteplioti juoda medžiaga. Šie defektai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad minėti defektai lemia namo langų ir kitų konstrukcijų sandarumo trūkumus ir dėl to negalima naudoti langų ir kitų konstrukcijų pagal jų tiesioginę paskirtį. Be to, iš Ekspertinio tyrimo akte nustatytų aplinkybių ir pateiktų išvadų matyti, kad dėl sandariklio ir tarpinių defektų yra neužtikrintas drėgmės nudrenavimas nuo aliuminio konstrukcijų ir stiklų paviršių.

15.       Nustatydamas ieškovei priteistiną pinigų sumą, kuri reikalinga gaminių trūkumams pašalinti, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateiktame Ekspertinio tyrimo akte nurodoma, jog, siekiant pašalinti nustatytus gaminių defektus, reikia išmontuoti stiklo paketus iš konstrukcijų rėmų, stiklo paketus perdaryti (kur reikia pakeičiant stiklus) ir sumontuoti atgal į konstrukcijų rėmus, pakeičiant tarpines. Ieškovė, atsižvelgdama į Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, patikslintame ieškinyje suformulavo patikslintą reikalavimą, jog 43 gyvenamojo namo languose ir duryse reikalinga išmontuoti stiklo paketą iš rėmo, stiklo paketą perdaryti (esant reikalui pakeičiant stiklus), sumontuoti atgal stiklo paketą į rėmą, pakeičiant toje konstrukcijoje tarpines. Teismas vertino, kad ieškovė byloje nepateikė įrodymų, jog atsakovės pagal Sutartį pagaminti ir sumontuoti name nurodomi visi 43 stiklo paketai yra nekokybiški, su defektais ir dėl to yra netinkami naudoti, išskyrus L24 pirmame aukšte, kur stiklas suskilęs. Teismas jau yra konstatavęs šiame sprendime, kad ieškovė byloje įrodė, jog atsakovės pagaminti ir name įrengti gaminių defektai yra susiję su konstrukcijose esančio sandariklio netolygiu paskirstymu, dėl to esančiais konstrukcijų sandarumo defektais, gaminio ir paties namo estetinės išvaizdos trūkumais. Teismas nurodė, kad, ieškovei nepateikus įrodymų, jog reikia pakeisti visus 43 stiklo paketus naujais, ieškovės reikalavimas priteisti 55 728,76 Eur sumą naujiems 43 stiklų paketams pagaminti yra atmetamas.

16.       Teismas sprendė, kad tam, jog būtų galima pašalinti nustatytus paketų sandariklio trūkumus, ieškovė pagrįstai nurodo, kad būtina išmontuoti stiklo paketus su defektais iš aliuminio konstrukcijų, pašalinti netinkamai uždėtą sandariklio sluoksnį, sumontuoti paketus atgal į langų ir durų konstrukcijas. Šiems darbams pagal ieškovės pateiktus įrodymus – UAB „Doleta“ pateiktą pasiūlymą – reikalinga 9 000 Eur suma (90 kv. m stiklo paketų demontavimas kainuotų 1 800 Eur – po 20 Eur/m2, 90 kv. m  stiklo paketų sumontavimas – 7 200 Eur sumą – po 80 Eur/m2). Nurodomų motyvų pagrindu teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 9 000 Eur sumą.

17.       Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovė aliuminio – stiklo konstrukcijas pagamino, įrengė ieškovės name ir perdavė perdavimo priėmimo aktu 2017 metų birželio mėnesį. Šalių sudarytoje rangos Sutartyje numatyta, kad atsakovė šiems gaminiams suteikia 5 metų garantiją. Kadangi ieškinys teisme atsakovei pareikštas 2019 metų liepos mėnesį, ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teismas plačiau nepasisakė dėl trečiojo asmens dėstomų argumentų, kad ieškovė praleido dviejų metų ieškinio senaties terminą nuo tos dienos, kai UAB „BODESA“ pagamino stiklo paketus, kadangi ieškovės ir UAB „BODESA“ jokie sutartiniai santykiai nesiejo, ginčo konstrukcijas pagal sutartį gamino ir perdavė ieškovei atsakovė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18.       Ieškovė D. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 57 528,76 Eur išlaidų defektų šalinimui ir šioje dalyje ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Langai susideda iš trijų stiklų, o sandariklis yra nevienodai pasiskirstęs pačiame paketo viduje, tarp dviejų šoninių stiklų. Sandariklio nevienodas pasiskirstymas reiškia langų sandarumo (kaip vienos iš esminių langų savybių) palaikymą. Langų sandarumas yra užtikrinamas būtent gamybos procese, o tai reiškia, kad langų trūkumai atsirado dėl netinkamo gamybos proceso organizavimo. Stiklo paketas nėra išardoma ir iš naujo sudedama konstrukcija, t. y. praktikoje nėra įmanoma situacija, kai išardomas senas paketas, iš jo išimami stiklai, nuvalomas sandariklis ir viskas vėl suklijuojama iš naujo. Tikėtina, kad toks individualizuotas stiklo paketo remonto būdas, jeigu jis apskritai galėtų egzistuoti, būtų akivaizdžiai neekonomiškas ir todėl netaikomas. Priešingai, stiklo paketų perdarymas reiškia senų paketų išėmimą bei utilizavimą ir naujų analogiškų paketų įdėjimą.

18.2.                      Nei rangos darbus atlikusi atsakovė (šios srities profesionalė – verslininkė), nei trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu nekvestionavo trūkumų šalinimo metodo. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo UAB „BODESA“ yra vienas iš didžiausių stiklo paketų gamintojų, tačiau pastaroji įmonė taip pat neteigė, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas – prašymas priteisti naujų stiklo paketų pagaminimą – yra netinkamas, o stiklo paketai galėtų būti remontuojami. Taigi, byloje apskritai nebuvo ginčo, kad, šalinant trūkumus, turi būti pagaminami ir sumontuojami nauji stiklo paketai.

18.3.                      Pirmosios instancijos teismas konstatavo trūkumų faktą, laikė juos esminiais ir todėl pripažino ieškovės teisę į jų šalinimo išlaidų kompensaciją. Visgi, apskaičiuodamas kompensacijos dydį pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą bei neteisėtą išvadą, kad darbų trūkumai gali būti pašalinti remontuojant senuosius stiklo paketus (43 vienetai) ir dėl to nepagrįstai bei neteisėtai atsisakė ieškovės naudai priteisti atitinkamą dalį išlaidų. Be to, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad senieji stiklo paketai turi būti remontuojami, tačiau ieškovės naudai priteisė išlaidas tik senųjų stiklo paketų išmontavimui bei sumontavimui, t. y. sprendimu teismas neįvardijo, kokia lėšų suma turi būti skirta būtent stiklo paketų remonto darbams ir, atitinkamai, jos nepriteisė ieškovės naudai. Teismas, padaręs išvadą, kad stiklo paketai turi būti remontuojami, nepriteisė ieškovei tokio remonto išlaidų, o tai de facto (faktiškai) reiškia, jog ieškovė po teismo sprendimo lieka tokioje pačioje padėtyje, kaip ir iki kreipimosi į teismą dienos, ieškovės teisės realiai nėra apgintos.

18.4.                      Ieškovė savo reikalavimą grindžia UAB „Doleta“ komerciniu pasiūlymu. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų abejoti UAB „Doleta“ pasiūlymo pagrįstumu ir tikslumu. UAB „Doleta“ pasiūlymo atitikimą rinkos sąlygoms papildomai patvirtina UAB „Alseka Kaunas“ komercinis pasiūlymas, kurio kaina neženkliai skiriasi nuo UAB „Doleta“, bet UAB „Alseka Kaunas“ neturėjo galimybės pasiūlyti paketų su saulės kontrolės sistema, o tai iš esmės sąlygojo nurodomos kainos pokytį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimas būtų neproporcingas trūkumams. Sutartimi šalys susitarė dėl 59 vienetų langų pagaminimo ir sumontavimo, iš kurių reikalinga pakeisti 43 vienetus langų stiklo paketų, o tai sudaro daugiau nei 70 proc. visų langų. Šalių sudarytoje sutartyje numatyta bendra langų kaina sudarė 580 000 Lt (167 979,60 Eur). Atsižvelgiant į tai, kokia buvo bendra visų langų kaina, procentą, kiek langų stiklo paketų reikia pakeisti, bendrą statybos rangos darbų kainų pokytį per kelerius metus, akivaizdu, kad ieškovės nurodyti defektų šalinimo kaštai (66 528,76 Eur) laikytini proporcingais, sąžiningais ir protingais.

18.5.                      Trečiasis asmuo tik baigiamųjų kalbų metu iškėlė naują klausimą, kad ieškovė esą praleido ieškinio senaties terminą. Iki tol nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nebuvo pareiškę prašymo šioje byloje taikyti senatį. Nepaisant to, kad pasisakymas minėtais klausimais nekeičia teismo sprendimo esmės, ieškovės nuomone, šie argumentai iš viso neturėjo būti vertinami, o atmesti kaip nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

19.       Trečiasis asmuo UAB „BODESA“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1                      Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad prekių priėmimo-perdavimo metu nebuvo jokių butilo (stiklo paketų vidinio sandariklio) ištryškimo į stiklo paketo vidų nelygumų, banguotumo. Kam, kur ir kaip atsakovė panaudojo iš UAB „BODESA“ įsigytus stiklo paketus, trečiajam asmeniui nėra žinoma. Remiantis atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, visos ar dalis prekių buvo panaudotos atsakovei gaminant ir įrenginėjant langus, duris ieškovei priklausančiame objekte, tačiau tokio fakto byloje nustatyta nėra. Per atsakovei suteiktą 2 metų stiklo paketų garantinį terminą UAB „BODESA“ negavo pretenzijų dėl stiklo paketų kokybės, jų tinkamumo naudoti.

19.2                      Trečiasis asmuo, dar atsakydamas į atsakovės 2018 m. rugsėjo 12 d. pretenziją, nesutiko, kad sandariklio (butilo) tryškimas į stiklo paketų vidų yra gaminio defektas. Sandariklio (butilo) tryškimas į stiklo paketų vidų jų eksploatacijos metu yra gana natūrali stiklo paketo eksploatacijos pasekmė. Sandariklio (butilo) tryškimas į stiklo paketų vidų jų eksploatacijos metu nėra normuojamas standartų. Sandariklio (butilo) tryškimą į stiklo paketo vidų eksploatacijos laikotarpiu sukelia šios priežastys: 1) stiklo paketų montažas į langų rėmus; 2) langų rėmų konstrukcija; 3) per didelė mechaninė stiklajuosčių, jų sandariklių įvarža, nuolat spaudžianti stiklo paketą; 4) aplinkos temperatūros poveikis (kuo tamsesnis išorinis stiklas, tuo daugiau absorbuojama šilumos).

19.3                      Apeliaciniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės ir argumentai, kuriais ieškovė nesirėmė bylos nagrinėjimo metu, dėl kurių šalys neturėjo galimybės pasisakyti, į juos atsikirsti. Pavyzdžiui, apeliaciniame skunde nurodoma, kad sandariklio nevienodas pasiskirstymas reiškia langų sandarumo (kaip vienos iš esminių langų savybių) palaikymą. Langų sandarumas yra užtikrinamas būtent gamybos procese, o tai reiškia, kad langų trūkumai atsirado iš netinkamo gamybos proceso organizavimo. Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, kad specialistų nustatyti bei teismo konstatuoti stiklo paketų trūkumai yra gamybinio pobūdžio, trijų stiklų paketo viduje (tarp dviejų šoninių stiklų). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė ieškinio negrindė argumentu, kad jos nurodomi defektai neva yra gamybinio pobūdžio, jog jie atsirado dėl netinkamo stiklo paketų gamybos proceso organizavimo. Tai visiškai naujas argumentas, kuris byloje nebuvo keltas, į kurį šalys, ypač trečiasis asmuo, negalėjo atsikirsti ir pateikti tai paneigiančių įrodymų.

19.4                      Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė neįrodinėjo, kad ieškinyje nurodyti rangos darbų trūkumai gali būti pašalinami išimtinai tik vietoj esamų stiklo paketų pagaminant ir įdedant naujus, neteikė tai patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės tokių teiginių įvertinti priimdamas skundžiamą sprendimą.

19.5                      Ieškinio dalykas buvo suformuotas prašant teismo įpareigoti atsakovę pašalinti nurodomus langų trūkumus, išmontuojant stiklo paketus iš langų rėmų, stiklo paketus perdarant (kur reikia pakeičiant stiklus) ir sumontuojant atgal į langų rėmus. Analogiškas defektų ištaisymo būdas nurodytas ir vieninteliame dokumente, kuriuo remdamasi ieškovė – Ekspertinio tyrimo akte. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės teiginys, kad aplinkybė, ar defektų šalinimui yra būtinas stiklo paketų keitimas naujais, ar ne, nepateko į nagrinėjamos bylos ribas, kad ji yra siurprizinė. Be to, pateiktame UAB „Megrame“ elektroniniame laiške kalba eina apie „pažeistos tarpinės“ pašalinimą, kai byloje yra keliamas stiklo paketo sandariklio klausimas. Stiklo paketas neturi tarpinės.

19.6                      Nauji ieškovės argumentai ir pateikiamas įrodymas apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti vertinami. Jie galėjo ir turėjo būti nurodomi bei pateikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu. Naujų ieškovės argumentų ir įrodymo priėmimas, jų nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje neatitiktų Lietuvoje taikomo ribotos apeliacijos modelio, pateisintų ieškovės piktnaudžiavimą procesu. O šiuo atveju dar faktiškai reikštų ir būtinumą iš naujo nagrinėti bylą teismui tiriant ir aiškinantis ieškovės teiginių apie neva stiklo paketų defektų gamybinį pobūdį, netinkamą stiklo paketų gamybos proceso organizavimą (ne)atitikimą tikrovei.

19.7                      Neegzistuoja ir stiklo paketų pardavimo metu neegzistavo teisės aktuose, Sutartyje ar kur nors kitur įtvirtinti bendrieji reikalavimai, kad viso stiklo paketų eksploatavimo metu, nepriklausimai nuo jų eksploatavimo laiko, aplinkos veiksnių, butilo ištryškimas į stiklo paketo vidų išliktų nepakitęs ir kt. Byloje nėra jokių įrodymų, kad butilo ištryškimas į stiklo paketo vidų yra defektas.

19.8                      Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl patikslintame ieškinyje nurodytų atsakovės pagamintų ir sumontuotų langų ir durų defektų taisymo bus patirtos realios 57 528,76 Eur dydžio išlaidos. Dar daugiau, ieškovė, byloje teigdama, kad defektų šalinimui neva reikia taisyti (perdaryti) stiklo paketus, teikė įrodymus ir prašė bei apeliaciniu skundu prašo priteisti ne stiklo paketų taisymo (ar jų keitimo) ir sumontavimo atgal į esamus langų rėmus išlaidas, o langų išmontavimo, utilizavimo ir visiškai naujų langų su stiklo paketais įsigijimo (gamybos) išlaidas. UAB „Doleta“ 2019 m. balandžio 16 d. komerciniame pasiūlyme nurodyta ne stiklo paketų defektų šalinimo ir net ne stiklo paketų keitimo naujais kaina, o šios įmonės siūloma esamų langų su profilių sistemomis, padengimu, furnitūra pakeitimo naujais langais kaina, tai nurodė pati ieškovė patikslintame ieškinyje. Be to, UAB „Doleta“ komercinis pasiūlymas net negali būti laikomas tinkamu įrodymu, jis neatitinka įrodymų patikimumo ir leistinumo reikalavimų, nes yra nepasirašytas, neaišku, kam skirtas. Iš komercinio pasiūlymo nėra aišku, kas jame paskaičiuota, t. y. kokie langai, kokiame objekte, iš jo neaišku, ar komercinis pasiūlymas susijęs su nagrinėjama byla.

19.9                      Ekspertinio tyrimo išvadoje nurodytos frazės, tokios įrašai kaip „kur reikia pakeičiant stiklus“, „sumontuoti atgal į langų rėmus“ rodo, kad išvadoje nėra kalbama apie naujų stiklo paketų gamybą. Skundžiamame sprendime teismas, padarydamas išvadas, kad ieškovė neįrodė būtinumo 43 stiklo paketus pakeisti naujais, neišėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

19.10                      Neatitinka tikrovės ieškovės teiginiai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu sutiko, jog ieškovės nurodomi defektai gali būti pašalinti tik vietoj esamų stiklo paketų įstačius naujus. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo visiškai nesutiko su ieškiniu, ieškovės reiškiamus reikalavimus laikė nepagrįstais ir neįrodytais. Trečiasis asmuo nesutiko ne tik su prašoma priteisti išlaidų (nuostolių suma), bet ir su kitomis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, pačiu teiginiu, kad stiklo paketai ir langai neva yra su defektais, trukdančiais juos tinkamai naudoti pagal paskirtį.

19.11                      Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei buvo iškelta bankroto byla ir ji finansiškai nebuvo pajėgi sumokėti mokesčio už ekspertizę, teismas ieškovei pasiūlė sumokėti likusią sumą už ekspertizės atlikimą, bet ieškovė kategoriškai atsisakė tai padaryti. Ieškovė, kuri tvirtino, kad atsakovė darbus atliko nekokybiškai, atsisakė sumokėti likusią ½ (vieną antrąją) dalį sumos už ekspertizę, galėjusią patvirtinti ar paneigti atsakovės atliktų darbų tinkamumą. Tai lėmė, kad ekspertizė byloje nebuvo atlikta ir byloje liko nenustatyta ir net nebuvo aiškintasi, kas per medžiaga yra butilas, kokią įtaką jo išryškimas, atsirandantys ištryškimo pasikeitimas stiklo paketų naudojimo eigoje (net pasibaigus garantiniam terminui) daro langų sandarumui, jų tinkamumui naudoti pagal paskirtį.

19.12                      Net ir laikant, kad yra reikalinga naujų stiklo paketų gamyba ir senų paketų utilizavimas, ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokios išlaidos galėtų sudaryti 57 528,76 Eur sumą. Nagrinėdamas ginčą dėl nuostolių atlyginimo, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą patikrinti, ar ieškovo nurodomas jo teisių gynimo būdas yra tinkama ir proporcinga priemonė dėl daikto ar darbų kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės ieškovei sumą, reikalingą 43 naujų langų įsigijimui ir esamų langų utilizavimui, yra akivaizdžiai neproporcinga ir netinkama. Byloje ieškovė neįrodinėjo ir apeliaciniame skunde neįrodinėja, kad nekokybiškai atlikti yra 70 proc. visų atsakovės atliktų darbų.

19.13                      Ieškovė prašo priteisti langų kainą, nors stiklo paketai yra tik viena iš sudėtinių langų dalių ir stiklo paketų kaina yra ženkliai mažesnė už langų, kuriuose jie sumontuoti, kainą. Pavyzdžiui, UAB „BODESA“ visus stiklo paketus pagamino ir atsakovei pardavė už 13 825,17 Eur (47 735,55 Lt) sumą. O tariami defektai yra nustatyti net ne visuose languose, kuriuose galimai yra sumontuoti trečiojo asmens stiklo paketai. Be to, stiklo paketai parduoti, atsakovės aliuminio konstrukcijose sumontuoti ir ieškovės buvo naudoti net kelerius metus, todėl natūralu, kad per tą laiką, jie nusidėvėjo, jų vertė sumažėjo.

19.14                      Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Dėl to ne atsakovė ar trečiasis asmuo turėjo paneigti ieškovės pasakytus teiginius, o ieškovė turėjo pareigą įrodyti savo reiškiamus reikalavimus. Ieškovė to nepadarė. Ieškovei neįrodžius ieškinio reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar, teismo vertinimu, atsakovė ir trečiasis asmuo įrodė argumentus, kuriais grindė nesutikimą su ieškiniu, ar ne, neįrodyti ieškinio reikalavimai turėjo būti ir pagrįstai buvo atmesti.

20.       Trečiasis asmuo UAB „BODESA“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1.                      Tarp trečiojo asmens ir atsakovės 2014 m. rugpjūčio 14 d. buvo sudarytas susitarimas projektui Nr. 140725/1, pagal šį susitarimą trečiasis asmuo įsipareigojo parduoti atsakovei stiklo paketus už 47 735,55 Lt (13 825,17 Eur) kainą. Sutartimi UAB „BODESA“ neįsipareigojo vykdyti ir nevykdė jokių rangos darbų, su ieškove trečiojo asmens nesiejo jokie sutartiniai santykiai, jokių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu UAB „BODESA“ nebuvo prisiėmusi, dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Sutarties pagrindu parduoti stiklo paketai buvo gaminti pagal tuo metu galiojusius reikalavimus, naudojantis tuo metu galiojusia ir aktualia gamybos technologija. Prekės buvo be jokių defektų ir trūkumų, įskaitant kokius nors butilo (stiklo paketų vidinio sandariklio) ištryškimo į stiklo paketo vidų nelygumus, banguotumą ar kt. Faktą, kad stiklo paketai neturėjo jokių defektų apsiliepime į ieškinį nurodė ir atsakovė pažymėdama, jog stiklo paketų perdavimo metu jokių defektų nebuvo. Atsakovė prekes priėmė be jokių pretenzijų ar pastabų.

20.2.                      UAB „BODESA“ parduotoms prekėms galiojo įstatyme numatytas 2 metų garantinis terminas. Per garantinį terminą UAB „BODESA“ nei iš prekių pirkėjo, nei iš kitų asmenų negavo jokių pretenzijų dėl stiklo paketų kokybės ar jų tinkamumo naudoti.

20.3.                      Trečiasis asmuo 2018 m. rugsėjo 12 d. gavo iš atsakovės Stiklo paketų neatitikties aktą Nr. 1. Stiklo paketo defektu įvardintas nuotraukose užfiksuotas stiklo langų ir durų eksploatacijos metu atsiradęs butilo (stiklo paketų vidinio sandariklio) ištryškimas į stiklo paketo vidų (vietomis vos viršijantis 2 mm). Trečiasis asmuo paaiškina, kad sandariklio (butilo) tryškimas į stiklo paketų vidų jų eksploatacijos metu nėra defektas, kad tai gana natūrali stiklo eksploatacijos pasekmė. Taigi teismas padarė klaidingą išvadą, kad nedidelis sandariklio (butilo) tryškimas į duryse ir kitose konstrukcijose sumontuotų stiklo paketų vidų, jo banguotumas, atsiradęs durų ir kitų konstrukcijų eksploatacijos eigoje ir jau pasibaigus prekės (stiklo paketo) garantiniam terminui yra defektas ir kad jis sąlygoja langų ir kitų konstrukcijų sandarumo trūkumus, o tai nulemia negalėjimą naudoti langų ir kitų konstrukcijų pagal jų tiesioginę paskirtį.

20.4.                      Tiek parduodamos prekės, tiek ir atlikti darbai turi atitikti sutarties sąlygas ir įprastai tokiems daiktas ar darbams keliamus reikalavimus. Vadinasi, konstatavimui, ar darbai atitinka kokybės reikalavimus, ar ne, visų pirma turi būti nustatyta, kokie kokybės reikalavimai įprastai taikomi darbams. Nagrinėjamos bylos atveju tai reiškia, kad išvadą dėl stiklo paketų, juose esančio sandariklio ištryškimo atitikimo bendriesiems reikalavimams teismas galėjo padaryti tik nustatęs, kokie yra bendrieji reikalavimai (jei tokie yra), taikomi stiklo paketams, vidinio stiklo paketų sandariklio ištryškimui stiklo paketų naudojimo laikotarpiu. Teismas šių aplinkybių apskritai nevertino.

20.5.                      Skundžiame sprendime kaip vieną iš atsakovės atliktų darbų trūkumų teismas konstatavo nevienodą UAB „SAVOJA“ ir Ko pagamintų konstrukcijų stiklo paketų vidinio sandariklio sklaidą. Bet skundžiamame sprendime net nėra nurodyta, iš kokių objektyvių duomenų, visuotinai pripažintų informacijos šaltinių (metodinių nurodymų, statybos taisyklių, vadovėlių ir pan.), buvo padarytos išvados, kad tuo metu galiojo bendrieji reikalavimai, jog stiklo paketų vidinio sandariklio sklaida viso stiklo paketų eksploatavimo laikotarpiu (tiek 2 metų garantiniu laikotarpiu, tiek ir po to) turi išlikti vienoda, kad sandariklis negali ištrykšti daugiau kaip 2 mm. Jokių bendrųjų reikalavimų egzistavimo / neegzistavimo teismas apskritai nenustatė ir jų nevertino.

20.6.                      Skundžiamame sprendime teismas faktiškai preziumavo, kad stiklo paketų vidinio sandariklio sklaida viso stiklo paketų eksploatavimo laikotarpiu (net ir pasibaigus jų garantiniam laikotarpiui) turi būti ne didesnė nei 2 mm ir visiškai vienoda (lygi). Preziumavo, nors byloje net nebuvo ir nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie tokių bendrųjų reikalavimų stiklo paketams egzistavimą. Dar daugiau, byloje buvo duomenys, rodantys, kad tokių reikalavimų stiklo paketų pardavimo ir net atsakovės vykdytų rangos darbų atlikimo metu nebuvo. Ekspertinio tyrimo akte aiškiai pažymėta, kad normatyviniai statybos techniniai dokumentai nenustato kokybės reikalavimų minėtoms langų ir durų savybėms. Taigi, darytina vienareikšmiška išvada, kad jokių įstatymuose ar norminiuose teisės aktuose nustatytų bendrųjų reikalavimų stiklo paketams ginčo gaminiuose sumontuoti stiklo paketai nepažeidžia. Be to, teismas nenustatė, kad stiklo paketai pažeistų kokius nors sutarčių reikalavimus. Vadinasi, darytina vienareikšmiška išvada, kad stiklo paketai atitinka Sutarties sąlygas ir šalių sutartus kokybės reikalavimus, t. y. kad stiklo paketai nepažeidžia jokių sutartinių nuostatų.

20.7.                      Teismas ignoravo aplinkybę, kad Ekspertinio tyrimo akte išvados buvo paremtos ne išsamia analize, norminiais tesės aktais ar bent literatūra, o vieninteliu privataus juridinio asmens to paties trečiojo asmens UAB „BODESA“ tik nuo 2017 metų pradėtu taikyti stiklo paketų standartu ĮST 4524122-3 (toliau – Standartas), kuris 2014 metais dar negaliojo, jis UAB „BODESA“ pasitvirtintas, paskelbtas ir pradėtas taikyti nuo 2017 metų gaminant stiklo paketus. Standartas parodo, kokius aukštus kokybės standartus stiklo paketams nuo 2017 metų taiko UAB „BODESA“, bet kuris neatspindi, kokie stiklo paketų kokybės reikalavimai ir standartai UAB „BODESA“ buvo taikomi ar, tuo labiau, kokie bendri stiklo paketų kokybės reikalavimai egzistavo vykdant tarp UAB „BODESA“ ir atsakovės sudarytą 2014 metų sutartį ir užsakymus. Šis standartas jokių kitų stiklo paketų gamintojų neįpareigoja. Kita vertus, teismo buvo visiškai neįvertinti duomenys, kad net ir po 2017 metų gaminamiems stiklo paketams, jų eksploatacijos metu nėra ir neturi būti garantuojama tolygi sandariklio (dar kitaip vadinamo butilo arba hermetiko) sklaida stiklo paketo kameroje, neviršijant 2 mm ištryškimo į paketo kamerą.

20.8.                      Byloje buvo pateikti išsamūs atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, patvirtinantys, kad Ekspertinio tyrimo aktas, kuriuo tariamą atsakovės atliktų darbų ir stiklo paketų nekokybiškumą grindė ieškovė ir kuriuo skundžiamame sprendime rėmėsi teismas, yra nepatikimas įrodymas (kad jame išvados darytos vadovaujantis ginčo laikotarpiu dar net neegzistavusiu standartu, kad išvados grįstos selektyviai atrinktais duomenis, nevertinant konteksto ir kt.). Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, anksčiau nurodytų duomenų bei argumentų neištyrė ir neįvertino, neargumentavo, kodėl atmeta atsakovės ir trečiojo asmens išdėstytus argumentus.

20.9.                      Ieškinys buvo pareikštas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.667 straipsnyje įtvirtintą 1 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo pareiškimo apie trūkumus dienos, reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti.

20.10.                      Skundžiamame sprendime išvados dėl atsakovės atliktų darbų nekokybiškumo grįstos dokumentu, kuris neatitinka įrodymų patikimumo reikalavimo. Ekspertinio tyrimo aktas buvo parengtas ieškovės užsakymu privačių asmenų, kurie jį rengiant neveikė kaip ekspertai. Dėl to tyrimo aktas galėjo būti laikomas tik paprastu rašytiniu įrodymu, kuriame pateikta privataus asmens nuomonė dėl bylai turinčių reikšmės aplinkybių, jų vertinimo. Ekspertinio tyrimo akte nebuvo nustatinėjamos tariamų defektų priežastys, nebuvo vertinta, ar atsakovės gaminių apžiūros metu jau buvo pasibaigęs stiklo paketų garantinis terminas, kad ilgą laiką ieškovė atsakovės gaminius naudojo neužtikrindama tinkamų jų eksploatavimo sąlygų (jie buvo sumontuoti name, kuriame vykdyti statybos darbai, kuris buvo nešildomas, neužtikrinta tinkama ventiliacija ir kt.). Teismo išvada, kad atsakovės gaminių, kuriuose galimai sumontuoti trečiojo asmens stiklo paketai, negalima naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį yra nemotyvuota, grįsta prielaidomis.

20.11.                      Nagrinėjamoje byloje teismas buvo padaręs išvadą, kad bylos teisingam išnagrinėjimui yra būtina atlikti ekspertizę. Ekspertizė buvo neatlikta tik todėl, kad atsakovė, jai iškėlus bankroto bylą, neturėjo lėšų apmokėti pusės kainos už ekspertizę, o ieškovė šią sumą sumokėti taip pat atsisakė. Trečiojo asmens nuomone, tokia situacija teismo turėjo būti prilyginama įrodymų apie atsakovės gaminių (ne)tinkamumą nebuvimui arba akivaizdžiam nepakankamumui. Teismo ekspertizė gali būti inicijuojama ir paties teismo. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo procese būti aktyvus pasiūlyti atsakovei pateikti papildomus įrodymus, savo iniciatyva paskirti teismo ekspertizę, kuri buvo reikalinga teisingam bylos išnagrinėjimui, kilusių neaiškumų pašalinimui. Tai nebuvo padaryta, teismui visiškai neatsižvelgus į atsakovės teisinį statusą ir negalimumą apmokėti už ekspertizę sąlygojančias priežastis (bankroto bylos iškėlimą) tokiu būdu įvykdant ne realų, o tik formalų teisingumą.

21.       Atsakovė BUAB „SAVOJA“ ir Ko atsiliepime į ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o trečiojo asmens UAB „BODESA“ apeliacinį skundą tenkinti visa apimtimi bei panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1.                      Ieškovė bylos nagrinėjimo metu netikslino ieškinio reikalavimo ir nereiškė reikalavimo sumažinti darbų kainos. Reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas ieškovė negalėjo, kadangi tokia teisė nebuvo nustatyta rangos sutartyje. Byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pagal tarp šalių sudarytą sutartį ieškovė įgijo teisę pati imtis trūkumų šalinimo darbų. Be to, ji tokių darbų ir nesiėmė, todėl išlaidų nepatyrė. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nurodytas motyvas, kad ieškovė turi teisę į defektų šalinimui būtinas išlaidas ir priteisimą, yra nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas pagal CK 6.665 straipsnį. Teismas neturi teisės modifikuoti ir keisti ieškinio reikalavimų. Šiuo atveju vienintelis galimas pažeistų teisių gynimo būdas pagal CK 6.665 straipsnį – reikalauti sumažinti darbų kainą. Tačiau toks reikalavimas pareikštas nebuvo. Be to, teismas nepagrįstai teisinius santykius kvalifikavo kaip vartojimo rangos.

21.2.                      Ieškovė nepareiškė dviejų alternatyvių reikalavimų, nes abu ieškovės pareikšti reikalavimai vienas nuo kito tiesiogiai priklauso. Dėl to, jeigu negalima patenkinti pirmojo reikalavimo – įpareigoti atsakovę neatlygintinai pašalinti langų trūkumus, nėra galimas ir antrojo reikalavimo tenkinimas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį atmesti.

21.3.                      Ieškovė reikalavimą priteisti nuostolius grindė UAB „Doleta“ komerciniu pasiūlymu, tačiau šis pasiūlymas galiojo tik 2019 m. gegužės 1 d., vadinasi, į bylą pateiktas komercinis pasiūlymas nebegaliojo, o nuostoliai nėra faktiškai patirti.

21.4.                      Ekspertinio tyrimo aktas parengtas netinkamo specialisto, neturinčio teisės vertinti stiklo paketų savybių. Be to, ekspertinio tyrimo aktas yra nepatikimas, kadangi jis parengtas ieškovės užsakymu privačių asmenų. Atliekant ekspertinį tyrimą, nebuvo atsižvelgta į reikšmingas aplinkybes, kad lango kraštai yra dekoruoti akmeniu – granitu ar jį panašia medžiaga, o tai daro įtaką temperatūrų svyravimui ir drėgmės kaupimuisi stiklo pakete. Vadinasi, atliekant ekspertizę nebuvo vertintos visos svarbios tyrimui aplinkybės, o tai lėmė neobjektyvios išvados pateikimą.

21.5.                      Sutiktina su trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad, net ir laikant, jog ieškinyje nurodytos langų ir stiklo paketų savybės yra stiklo paketų defektai, tokia išvada negalėjo sudaryti pagrindo tenkinti ieškinio ir pripažinti stiklo paketų nekokybiškais bei neatitinkančiais įprastinių kokybės reikalavimų. Ieškinio tenkinimui byloje turėjo būti įrodyta, kad stiklo paketų vidinio sandariklio sklaidos netolygumas, atsiradęs eksploatacijos metu, rėmelio sujungimo vietos tarpelis, kliudo naudotis stiklo paketus ar gaminius, kuriuose jie sumontuoti, pagal tikslinę jų paskirtį. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad stiklo paketų savybės dėl ieškovės nurodytų defektų, pasikeitė. Vien faktas, kad iki šios dienos ieškovė ir toliau naudojasi atsakovės sumontuotais langais, patvirtina faktą, kad langai ir stiklo paketai atlieka pagrindinę savo paskirtį, t. y. užtikrina ne tik namo sandarumą, bet ir nedarko pastato estetinio vaizdo. Būtent ieškovė privalo įrodyti parduotų daiktų trūkumus.

21.6.                      Nors 2017 m. priimtas UAB „BODESA“ Standartas nėra taikytinas ginčo atveju, tačiau ir nuo 2017 m. pagamintiems stiklo paketams UAB „BODESA“ negarantuoja tolygios sandariklio (butilo arba hermetiko) sklaidos stiklo paketo kameroje, neviršijant 2 mm, ištryškimo į paketo kamerą eksploatacijos metu. Kol nėra sandariklio tryškimą veikiančių sąlygų – šilumos, tiesioginių saulės spindulių, jis savaime netrykšta. Sąlygos nepriklauso nuo gamintojo, o nuo stiklo paketų eksploatacijos sąlygų, todėl butilo tryškimas į stiklo paketų vidų yra natūralus procesas, o ne defektas. Be to, tolimesnis butilo ištryškimas į stiklo paketo vidų eksploatacijos metu nėra normuojamas standartų.

21.7.                      Atsakovė nesutinka su Ekspertinio tyrimo akte nurodytomis išvadomis, kad stiklo skilimą galėjo sukelti nikelio sulfido priemaišos. Visų pirma, nebuvo atliekama jokia cheminė analizė tokioms išvadoms pagrįsti. Antra, skilimas dėl nikelio sulfido priemaišų turi jam būdingą vaizdą, tačiau jis nėra panašus į fotonuotraukose matomą vaizdą.

21.8.                      Nors Ekspertinio tyrimo akte defektu įvardijama tai, kad visuose varstomuose languose ir duryse tarp rėmų ir varčių juos atidarius matosi susikaupęs kondensatas, kuris nenudrenuojamas, tačiau tai nėra prekės defektas. Nauji langai yra sandarūs ir nepraleidžia oro, tad drėgmė, esant temperatūros svyravimams, gali būti linkusi kauptis ant stiklo. Be to, drėgmė priklauso ir nuo ventiliavimo sistemos, o į tai vertinime atsižvelgta nebuvo. Pažymėtina, kad tyrimas buvo atliekamas 2019 m. sausio 25 d. – kovo 20 d., šaltuoju metų laiku, nepasibaigus statyboms, tačiau nebuvo įvertinta patalpoje esanti drėgmė, neatsižvelgta, ar ji neviršija nustatytos leistinos drėgmės normos pagal patvirtintas Lietuvos Respublikos Higienos normas. Atsakovė prieš teikdama atsiliepimą į ieškinį buvo atvykusi apžiūrėti stiklo paketus ir matė, kad gumos nedrėksta ir kondensatas nesikaupia. Teismas šių aplinkybių nevertino, nors jos byloje yra esminės.

21.9.                      Ekspertizės akte nebuvo tirtas ieškovės veiklos teisėtumas, eksploatuojant stiklo paketus. Nebuvo įvertinti šilumos prietaisai, esantys šalia stiklo paketų. Stiklo paketas gali trūkti dėl šaldymo ir kondicionavimo įrenginių, esančių netoli stiklo, poveikio, taip pat dėl nepakankamos patalpų šilumos. Ieškovė netinkamai eksploatavo stiklo paketus, kadangi per 5 metus nebuvo užtikrintas tinkamas patalpų šildymas, ventiliavimas, pastatas nebuvo eksploatuojamas, todėl kyla abejonės dėl tinkamo stiklo paketo naudojimo, o tai turi esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo. Dėl žalos kilimo kalta arba pati ieškovė, arba tretieji asmenys, atlikę nekilnojamojo turto rangos darbus.

21.10.                      Nei skundžiamame sprendime, nei ieškovės procesiniuose dokumentuose nėra nurodytas įstatymas ar kitas norminis aktas, kuris nustatytų bendruosius reikalavimus stiklo paketams, ir kad pas ieškovę esantys stiklo paketai tokių reikalavimų neatitinka. Taip pat nenustatyta, kad stiklo paketai neatitiktų kokių nors sutartinių reikalavimų.

21.11.                      Ieškovė nelaikytina silpnesniąją sutarties šalimi, kadangi Ieva Jončė (anksčiau – Nešukaitytė), kuri dirba teisininke ieškovės vyro G. R. įmonėje UAB „Remil“, sudarydavo visus susitarimus su atsakove, rengdavo ir papildydavo sutartis, nustatydavo jų sąlygas, siųsdavo pretenzijas, bendraudavo su atsakovės direktoriais įvairiais klausimais, susijusiais su sutarties vykdymu. Manytina, kad atsakovei negali būti taikytini aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai nei ieškovei, kadangi ieškovė veikė kaip juridinis asmuo. Atitinkamai, laikytina, kad ginčas kilo ne iš vartojimo rangos teisinių santykių.

21.12.                      Pirmosios instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl galimybės remontuoti stiklo paketus, kalbėta ir apie nuostolių dydį, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė nebandė paneigti fakto, kad stiklo paketai gali būti suremontuoti. Tuo labiau, tai patvirtino pačios ieškovės užsakytas Ekspertinio tyrimo aktas. Taigi nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo ir prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungti naujus įrodymus – elektroninį laišką, neva įrodantį, kad ginčo trūkumai gali būti ištaisomi tik keičiant stiklo paketus, o ne juos remontuojant.

22.                      Ieškovė D. R. atsiliepime į prašo trečiojo asmens UAB „BODESA“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1.                      Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „BODESA“ jau nebeginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl išlaidų, būtinų nekokybiškų langų montavimo darbams atlikti, sumos. Kartu pastebėtina, kad atsakovė BUAB „SAVOJA“ ir Ko apeliacinio skundo iš viso nėra pateikusi. Taigi, tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta išlaidų langų montavimo darbams atlikti suma, t. y. ginčo dėl išlaidų langų montavimo darbams dydžio byloje nebėra. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismui pritarus pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl langų kokybės trūkumų, pirmosios instancijos teismo išvada dėl išlaidų, būtinų langų montavimo darbams atlikti, sumos taip pat turėtų būti palikta galioti.

22.2.                      Trečiojo asmens UAB „BODESA“ apeliacinis skundas turėtų būti atmestas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio pagrindu, kadangi jis skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kuria teismas tenkino ieškinį. Šia sprendimo dalimi iš trečiojo asmens UAB „BODESA“ ieškovės naudai nepriteista jokia pinigų suma, t. y. pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas niekaip neįtakojo trečiojo asmens teisių bei pareigų apimties. Be to, pats trečiasis asmuo apeliaciniu skundu nenurodo ir neįrodinėja, kokias (bei kaip) jo teises ar teisėtus interesus pažeidė (ar kaip nors darė įtaką) pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas. Trečiojo asmens apeliaciniame skunde dėstomi samprotavimai dėl UAB „BODESA“ stiklo paketams suteiktos kokybės garantijos ir santykių su atsakove UAB „SAVOJA“ ir yra teisiškai nereikšmingi, kadangi šioje civilinėje byloje yra vertinamas tarp ieškovės ir atsakovės UAB „SAVOJA“ ir Ko susiklostęs vartojimo rangos teisinis santykis, o ne tarp dviejų verslininkų (trečiojo asmens UAB „BODESA“ bei atsakovės UAB „SAVOJA“ ir Ko) susiklostę teisiniai santykiai.

22.3.                      Pati atsakovė UAB „SAVOJA“ ir Ko nesutiko su trečiojo asmens UAB „BODESA“ pozicija, kad ginčo stiklo paketai yra kokybiški, o apeliacinio skundo dėl sprendimo (ar jo dalies) nėra pareiškusi, t. y. pati atsakovė, kuriai sprendimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir jo neskundžia.

22.4.                      Trečiasis asmuo iš esmės teigia, kad vidinio sandariklio ištryškimas stiklo paketo viduje yra normali, toleruotina ir rinkoje nusistovėjusi praktika, o tokie langai atitinka įprastai keliamus kokybės reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Pažymėtina, kad dėl šių trūkumų langai neatitinka elementarių estetinių reikalavimų – languose aiškiai matoma banguota sandariklio linija, dėl to langai atrodo sutepti. Savo ruožtu tai daro neigiamą įtaką bendram namo vaizdui, jo vertei. Ieškovė kategoriškai nesutinka su trečiojo asmens UAB „BODESA“ pozicija, kad taip atrodantys (sutepti) langai atitinka jiems įprastai keliamus reikalavimus. Visuotinai žinoma, kad pirkėjai nesiekia įsigyti suteptų langų, bjaurojančių pastato estetinį vaizdą. UAB „BODESA“ savo internetinėje svetainėje pateikdama langų pavyzdžių nuotraukas, tokių suteptų langų pavyzdžių nepateikia.

22.5.                      Lango paskirtis neapsiriboja vien šviesos pralaidumu ir šilumos izoliavimu – langai turi užtikrinti namo sandarumą. Tai, kad sandariklis stiklo paketo viduje yra ištryškęs nevienodai, gali sąlygoti langų sandarumo trūkumus, o tai nulemia negalėjimą naudoti langų pagal jų tiesioginę paskirtį.

22.6.                      Ieškovės ir atsakovės UAB „SAVOJA“ ir Ko sudarytoje Sutartyje atskiri langų kokybės reikalavimai nebuvo aptarti, ieškovė turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį iš atsakovės įsigyti įprastus kokybės reikalavimus atitinkančius langus (CK 6.663 straipsnis), t. y. langus, kuriuose sandariklis yra pasiskirstęs tolygiai, išlaikant tinkamą lango sandarumą bei estetinį vaizdą. Be to, ieškovė taip pat turėjo teisėtą lūkestį, kad langai minėtus reikalavimus atitiks visą jų kokybės garantijos laikotarpį. Taigi langai turėjo minėtus reikalavimus atitikti bent jau iki 2022 m. birželio 6 d., tačiau langų trūkumai išaiškėjo ir ieškovė pretenzijas buvo priversta pareikšti jau 2019 m. gegužės 7 d., t. y. nepraėjus nei pusei garantinio termino. Dėl šios priežasties atmestini kaip nepagrįsti trečiojo asmens UAB „BODESA“ apeliacinio skundo motyvai, esą sandariklio ištryškimas langų eksploatacijos metu yra normali ir toleruotina praktika.

22.7.                      Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teikė argumentus bei įrodymus, pagrindžiančius defektų faktą, jų įtaką galimybėms naudoti langus. Tuo tarpu atsakovė bei trečiasis asmuo savo teise įrodinėti atsikirtimų pagrindą nesinaudojo, o pasirinko tik neigti ieškovės užimtą poziciją bei ją pagrindžiančius įrodymus, tai sprendimu pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. UAB „BODESA“ apeliacinio skundo motyvai dėl tariamo byloje esančių įrodymų nevertinimo yra nepagrįsti – trečiasis asmuo savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų paprasčiausiai neteikė, atitinkamai, teismas jų negalėjo įvertinti. Trečiojo asmens argumentai dėl Ekspertinio tyrimo akto netinkamumo taip pat yra grindžiami išimtinai vien tik paties trečiojo asmens samprotavimais ir prielaidomis, o tai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu.

22.8.                      Ekspertinio tyrimo aktas teismui pateiktas kaip specialių žinių turinčio subjekto parengtas rašytinis įrodymas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas šį aktą vertino būtent kaip rašytinį įrodymą. Atsižvelgiant į tai, UAB „BODESA“ apeliacinio skundo motyvai, kad šis rašytinis įrodymas neatitinka eksperto išvadai keliamų reikalavimų, yra teisiškai nereikšmingi.

22.9.                      Ekspertinio tyrimo aktą parengęs prof. dr. Sigitas Mitkus turi reikiamą ekspertinę kvalifikaciją eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas. Kadangi stiklo paketai yra laikomi pastato (statinio) dalimi, prof. dr. Sigitas Mitkus turi reikiamą kvalifikaciją vertinti ginčo stiklo paketų savybes, o tiksliau, jų atitiktį kokybės reikalavimams. Be to, atsakovė kreipdamasi į teismą dėl teisminės ekspertizės skyrimo nurodė analogišką kvalifikaciją turinčius teismo ekspertus, o tai tik patvirtina, kad atsakovė pripažino prof. dr. Sigito Mitkaus kvalifikacijos pakankamumą.

22.10.                      Trečiasis asmuo UAB „BODESA“ yra vienas iš didžiausių stiklo paketų gamintojų Lietuvoje, taigi, neabejotinai turi specialių žinių bei gali rašytiniais įrodymais pagrįsti ginčui reikšmingas aplinkybes. Nepaisant to, trečiasis asmuo UAB „BODESA“ bylos nagrinėjimo metu, minėta, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų Ekspertinio tyrimo akto išvadas. Be to, trečiasis asmuo nepasinaudojo teise įmokėti lėšas langų ekspertizės kaštams padengti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl trečiojo asmens teisės reikšti apeliacinį skundą

23.                      Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens UAB „BODESA“ apeliacinį skundą nurodė, kad jis turi būti atmestas CPK 5 straipsnio pagrindu, kadangi trečiasis asmuo teikia apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuri nedaro įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti. CPK 305 straipsnis numato, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Dalyvaujantys byloje asmenys inter alia (taip pat) yra ir tretieji asmenys civilinėje byloje (CPK 37 straipsnio 2 dalis), taigi UAB „BODESA“ teisę į apeliaciją ekspressis verbis (tiesiogiai) numato įstatymas. Be to, nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „BODESA“ tiekė atsakovei stiklų paketus, dėl kurių nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas, ir pirmosios instancijos teismas konstatavo stiklų paketų defektus, taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, egzistuoja UAB „BODESA teisinis suinteresuotumas civilinėje byloje (CPK 47 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų, rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

24.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

25.                      Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, į bylą teikiami įrodymai turi būti susiję su nagrinėjama byla. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

26.                      Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė langų gamintojo elektroninį laišką, kuriuo įrodinėja, kad stiklo paketus reikalinga keisti, o ne remontuoti, taip pat 2021 m. kovo 3 d. pateikė prašymą dėl įrodymų – nuotraukų – prijungimo. Nurodė, kad langų būklė ir toliau blogėja, pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotas sandariklio ištryškimas ir nubėgęs vanduo. Trečiasis asmuo prašė kartu su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų nepriimti, taip pat nesutiko su ieškovės 2021 m. kovo 3 d. prašymu, nurodė, kad tai yra nauji argumentai, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir todėl apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti vertinami. Teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamų rašytinių paaiškinimų turinį, sprendžia, kad, priešingai nei teigia trečiasis asmuo, ieškovės naujai teikiami įrodymai tik papildo teiktus argumentus dėl netinkamai atliktų darbų pagal rangos sutartį. Atsižvelgdama į tai, kad šalys turi teisę teikti rašytinius paaiškinimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis), o naujai teikiami įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, šalys su jais susipažino ir pateikė paaiškinimus, teisėjų kolegija ieškovės su apeliaciniu skundu ir 2021 m. kovo 3 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktus naujus įrodymus priima.

27.                      Ieškovė 2020 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą dėl įrodymų prijungimo ir baudos skyrimo atsakovei ir trečiajam asmeniui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad po skundžiamo teismo sprendimo sužinojo, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2014 m. rugsėjo 24 d. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo UAB „BODESA“ ir UAB „SAVOJA“ ir Ko susitarė sumažinti stiklo paketų, parduotų pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą SDB Nr. 1035225 už 47 735,55 Lt (13 825,17 Eur) kainą, o tai rodo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo ieškovei sumontuotų stiklo paketų kainą sumažino būtent dėl netinkamos prekės (stiklo paketų) kokybės. UAB „BODESA“ su pateiktu prašymu nesutiko ir nurodė, kad prašomas prijungti įrodymas nėra susijęs su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču.

28.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovę ir UAB „BODESA“ siejo ilgalaikiai verslo (prekybos) santykiai, taip pat, atsižvelgusi į tai, kad byloje esantys įrodymai – 2015 m. rugsėjo 28 d. pretenzija – patvirtina, jog atsakovė 2015 metais buvo praleidusi terminą rangos sutarčiai įvykdyti, rangos darbai ginčo objekte buvo baigti tik 2016 metais, o pirmoji pretenzija dėl sandariklio ištryškimo ieškovės buvo pateikta 2018 metais, sprendžia, kad ieškovės teikiami nauji įrodymai yra nesusiję su ginčo teisiniais santykiais, todėl juos atsisako priimti. Atitinkamai, nėra pagrindo spręsti dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio, taigi selektyvus įrodymų teikimas, kai pareigos teikti konkrečius įrodymus nenumato įstatymai, ar šalis nėra įpareigota teismo pateikti tam tikrus dokumentus, per se (pats savaime) negali būti pripažįstamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodinėjimo pareigų paskirstymo

29.                      Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė D. R. su atsakove UAB „SAVOJA“ ir Ko 2014 m. birželio 11 d. sudarė Sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti aliuminio-stiklo konstrukcijas (langus) objekte (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir atsiskaityti su rangovu (1 t., b. l. 22–23). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nekilo ginčas dėl to, kad buvo sudaryta rangos sutartis. Kadangi langas yra namo – statinio – konstrukcija, kuriai keliami specialūs projektavimo ir statymo reikalavimai, nustatyti statybos techniniuose reglamentuose (ginčo teisinių santykių metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais (toliau – STR „Langai ir išorinės įėjimo durys“)), susitarimas dėl langų gamybos ir montavimo taip pat laikytinas statybos rangos sutartimi.

30.                      Pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip vartojimo rangos teisinius santykius. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo išvadų nekvestionavo, o atsakovė UAB „SAVOJA“ ir Ko atsiliepime į ieškovės ir trečiojo asmens UAB „BODESA“ apeliacinius skundus iškėlė klausimą, ar pagrįsta ieškovę laikyti silpnesniąją sutarties šalimi, kadangi su atsakove ginčo klausimais nuolat bendravo teisininkė, dirbanti ieškovės sutuoktinio įmonėje.

31.                      Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.2281 straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.

32.                      Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016 31, 32 punktai, 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

33.                      Nagrinėjamoje byloje rangos sutarties šalis – užsakovas – buvo fizinis asmuo, o rangovas – juridinis asmuo (verslininkas). Taigi byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Rangos sutarties objektas – langų gamyba ir montavimas ieškovei priklausančiame dviejų aukštų vienbučiame gyvenamajame name su rūsiu ir mansarda (1 t., b. l. 59) – suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Nors šalys savo procesiniuose dokumentuose ir atsakovė atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad namas, atsižvelgiant į jo planus, galimai gali būti naudojamas verslui, tačiau šios aplinkybės byloje nėra įrodytos, o ieškovės nurodyta faktinė aplinkybė, kad langai turėjo būti sumontuoti jos statomame name, nepaneigti.

34.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, kad ieškovė buvo atstovaujama teisininkės, negali paneigti susiklosčiusių vartojimo rangos teisinių santykių. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai atitinka įstatyme nustatytus vartojimo teisinių santykių objektyviuosius kriterijus, o aplinkybė, kad vartotojas turi atstovą – kvalifikuotą teisininką – nepaneigia jo, kaip vartotojo, teisinės prigimties, neatima jam CK ir VTAĮ garantuojamų teisių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rangos sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį.

35.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių) yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime ribojamas sutarties laisvės principas, o greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjas nustato specialias taisykles, užtikrinančias didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą.

36.                      Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos.

37.                      Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016, 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ir kt.).

38.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo (kilusio iš vartojimo sutarties) specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002 ir kt.). Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo aktyvus vaidmuo apima ir teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (sutarties silpnesniosios šalies gynimo interesais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

39.                      Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad darbai pagal tarp šalių 2014 m. sudarytą rangos sutartį buvo baigti 2016 m. liepos mėnesį (1 t., b. l. 82; 2019 m. gegužės 7 d. pretenzijos 3 pastraipa), darbų priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas 2017 m. birželio 6 d., kuriame taip pat aptarti priimamų darbų trūkumai (2 t., b. l. 61–62). Rangovas įsipareigojo suteikti gaminiams 5 metų garantiją nuo langų sumontavimo datos ir darbų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo (2014 m. birželio 11 d. sutarties 5.2 papunktis). Aplinkybė, kad trečiasis asmuo stiklo paketams suteikė 2 metų garantiją, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad įsipareigojimas suteikti 2 metų garantiją saisto trečiąjį asmenį ir atsakovę, tačiau tarp šių asmenų susiklostę teisiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje Sutartyje nėra išskirta, kad tam tikroms konstrukcijoms (gaminių dalims, darbams) taikoma trumpesnė garantija. Bylos nagrinėjimo metu dar nėra pasibaigęs rangovo suteiktas garantinis terminas, todėl, kaip jau buvo aptarta anksčiau, ieškovei tenka pareiga tik įrodyti defektų faktą.

Dėl pagamintų ir sumontuotų aliuminio-stiklo konstrukcijų defektų

40.                      Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis).

41.                      Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo šiuos defektus (2019 m. liepos 22 d. patikslinto ieškinio dalykas, 1 t., b. l. 101–105): 38 languose vidinis sandariklis ištryškęs nevienodai visu perimetru, vietomis daugiau negu 2 mm; 4 languose vidinis sandariklis ištryškęs nevienodai visu perimetru (1 aukštas: 18, 21, 22 pozicija, 2 aukštas: 2 pozicija), 1 langas, kuriame suskilęs vidinis stiklas (1 aukštas, 25 pozicija). Rašytiniuose paaiškinimuose, 2021 m. kovo 3 d. pateiktuose Lietuvos apeliaciniam teismui, ieškovė nurodė, kad langų būklė ir toliau blogėja – naujai atsiranda sandariklio ištryškimo atvejai (tuose pačiuose languose, kurie nurodyti ir ieškinyje, tačiau kitose siūlėse; rašytinių paaiškinimų 4 punktas), o tai sąlygoja ne tik nepatenkinamą langų estetinį vaizdą, tačiau pastebėta, kad lietaus metu pro dalį langų pradeda skverbtis į namo patalpas vanduo, taigi langai neatlieka savo sandarumo funkcijos.

42.                      Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų turinio ir esmės, todėl sprendė, jog ieškovė įrodė, kad Ekspertinio tyrimo akte nurodomuose 43 languose ir kitose aliuminio konstrukcijose atsakovės atlikti darbai, gaminant aliuminio konstrukcijas ir montuojant stiklo paketus į aliuminio konstrukcijas, tarpines konstrukcijų sandarinimui, vandens nudrenavimui, atlikti nekokybiškai.

43.                      Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nedidelis sandariklio (butilo) tryškimas į duryse ir kitose konstrukcijose sumontuotų stiklo paketų vidų, jo banguotumas, atsiradęs durų ir kitų konstrukcijų eksploatacijos eigoje ir jau pasibaigus prekės (stiklo paketo) garantiniam terminui, yra defektas ir kad jis sąlygoja langų ir kitų konstrukcijų sandarumo trūkumą, kuris nulemia negalėjimą naudoti langų ir kitų konstrukcijų pagal jų tiesioginę paskirtį.

44.                      Teisėjų kolegija iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatė, kad mansardoje ir pirmame aukšte esančiuose lango rėmuose yra susikaupęs vanduo (1 t., b. l. 80), dužęs vidinis stiklas (1 t., b. l. 69, 37 pozicija). Be to, ieškovė su rašytiniais paaiškinimais pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad, lyjant lietui, ant sienų šalia langų yra nubėgęs vanduo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtinta, kad atsakovė perdavė netinkamos kokybės darbus, kurie neatitiko tuo metu galiojusio STR „Langai ir išorinės įėjimo durys“ 9 punkte nustatytų reikalavimų, o būtent, kad pastato langai ir išorinės durys turi būti suprojektuoti taip, jog juos naudojant ir prižiūrint visą eksploatavimo laikotarpį būtų užtikrinti šie esminiai reikalavimai: mechaninio patvarumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, naudojimo saugos, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo.

45.                      Nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad jai yra žinoma, jog, pasibaigus darbams, gumos nedrėksta, kondensatas nesikaupia, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose šios informacijos nepatvirtino. Be to, nors trečiasis asmuo kelia abejones, kas galėjo sukelti stiklo dužimą, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad būtent atsakovei (trečiajam asmeniui) teko pareiga įrodyti, kad stiklas dužo ne dėl rangovo kaltės, kadangi ieškovė turi pareigą tik įrodyti defekto faktą.

46.                      Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys nekelia ginčo dėl to, kad vieno iš ieškovės nurodomų langų defektų – sandariklio (butilo) tryškimas į duryse ir kitose konstrukcijose sumontuotų stiklo paketų vidų – nėra normuojamas ir (ar) reglamentuotas teisės aktais. Todėl teisėjų kolegija, siekdama įvertinti, kas konkrečiu nagrinėjamu atveju turėtų būti laikoma, kad metalo-stiklo konstrukcijos pagal Sutartį atitinka (turi) įprastai reikalaujamas savybes, o būtent, ar tai laikytina defektu CK 6.663 straipsnio 1 dalies prasme, vadovaujasi šalių argumentais, į bylą pateiktais įrodymais ir viešai prieinama informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

47.                      Ieškovė pateikė Ekspertinio tyrimo aktą (1 t., b. l. 54–50), kuriame užfiksuotas languose esantis vidinio sandariklio netolygus ištryškimas visu perimetru daugiau nei 2 mm, jis įvardijamas kaip stiklo paketo defektas. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad, siekiant įrodyti, jog vidinio sandariklio netolygus ištryškimas yra defektas, Ekspertizės akte remiamasi iš esmės tik trečiojo asmens UAB „BODESA“ stiklo paketų Standartu, pradėtu taikyti nuo 2017 metų, nors stiklo paketai ginčo objektui buvo pagaminti ir perduoti atsakovei 2015 ir 2016 metais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis Standartas tik pagrindžia labiau tikėtiną aplinkybę, kad netolygus ištryškimas visu perimetru daugiau nei 2 mm negali būti laikomas įprastu, o priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo į bylą nepateikė įrodymų – nuotraukų, susitarimų, priėmimo – perdavimo aktų ar kitų, viešų duomenų, kurie leistų įsitikinti, kad vidinio sandariklio netolygus ištryškimas visu perimetru yra (buvo) įprasta ir dažnai pasitaikanti praktika, o klientai tokius gaminius priimdavo ir dėl to nereiškė (neturėjo teisės reikšti) pretenzijų. Kadangi trečiasis asmuo UAB „BODESA“ civilinėje byloje įvardijamas kaip vienas iš didžiausių stiklo paketų gamintojų, teisėjų kolegijos vertinimu, tokius įrodymus, jeigu jų būtų, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek kartu su apeliaciniu skundu, jis galėjo pateikti. Atsakovė ir trečiasis asmuo visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad stiklo paketų perdavimo atsakovei metu minėtų trūkumų nebuvo. Teisėjų kolegija tai vertina kaip papildomą argumentą, kad stiklo paketai, atitinkantys įprastas gaminio savybes, ir turėjo būti perduoti be aiškiai matomų netolygių sandariklio ištryškimų.

48.                      Be to, teisėjų kolegija iš viešai prieinamų duomenų nustatė, kad yra bendrovių, kurios viešai skelbia, kokia yra toleruojama hermetiko ištryškimo zona ir kada tai laikytina defektu. Nustatyta, kad hermetikas vidutiniškai gali ištrykšti 18 mm (žr. 2021 m. kovo 18 d. interaktyviai: https://www.aliuminium.lt/Leistini-defektai-garantijos-ir-terminai.html; https://www.aulaukis.lt/
stiklo-paketu-vizualiniai-defektai-ir-ju-nustatymai/), o kai kurios bendrovės kelia reikalavimus, jog hermetiko zona būtų ne didesnė kaip 15 mm (https://www.doleta.lt/
files/Main/files//taisykles1.pdf, 8 puslapis). Nors šie duomenys gauti bylos nagrinėjimo metu ir neįmanoma nustatyti, kada tiksliai šie duomenys yra išviešinti (ar buvo ginčo darbų atlikimo metu), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai tik papildomai pagrindžia aplinkybę, jog vidinio sandariklio netolygus ištryškimas visu perimetru daugiau nei 2 mm nėra įprasta langų savybė, o priešingų įrodymų nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra.

49.                      Nors atsakovė ir trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad defektai išryškėjo langų eksploatacijos metu dėl to, jog ieškovė netinkamai eksploatavo langus, tačiau, viena vertus, šie argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Kaip jau buvo ne kartą minėta, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Atsakovė, atsisakiusi teismo paskirtos ekspertizės, neteko galimybės ekspertui pateikti klausimus, ar langų defektai atsirado dėl netinkamos eksploatacijos, šių aplinkybių atsakovė neįrodinėjo ir jokiais kitais leistinais įrodymais, tik teikė paaiškinimus. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad atsakovė – verslininkė, kuriai taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, supažindino ieškovę su specifiniais langų eksploatavimo reikalavimais ir pasekmėmis, jeigu langai nebus eksploatuojami atsakovės nurodyta tvarka. Atsakovė turėjo ir galėjo įvertinti, kad langai yra montuojami pastate, kuriame vis dar atliekami statybos darbai, todėl, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo apie galimus langų defektus ieškovę įspėti ir šias aplinkybes numatyti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, jeigu būtų žinojusi apie galimai atsirasiančius langų defektus, vis tiek su atsakove būtų sudariusi Sutartį.

50.                      Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad hermetiko ištryškimas gali atsirasti ir kisti dėl eksploatacinių sąlygų – šilumos, tiesioginių saulės spindulių ir kt., ir tai yra natūralus procesas. Šiuos argumentus trečiasis asmuo įrodinėja 2018 m. rugsėjo 21 d. surašyta išvada dėl UAB „SAVOJA“ ir Ko pretenzijos ir Standarto 5.2.3 papunkčiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai vertintini kritiškai dėl to, kad jie sudaryti ir pasirašyti paties trečiojo asmens, kuriam tai gali sukelti tiesioginių pasekmių. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo kritikuoja ieškovės pateiktą Ekspertinio tyrimo aktą dėl to, kad jame nebuvo įvertintos langų eksploatacijos sąlygos, tačiau analogiškų dokumentų, pagrindžiančių priešingas, atsakovei palankias aplinkybes, į bylą nepateikė. Kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą, trečiasis asmuo taip pat nepasinaudojo teise ir galimybe padengti už atsakovę dalį teismo paskirtos ekspertizės išvadų.

51.                      Be to, trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu nuosekliai įrodinėjo, kad sandariklio (butilo) tryškimą į stiklo paketo vidų eksploatacijos laikotarpiu sukelia šios priežastys: 1) stiklo paketų montažas į langų rėmus; 2) langų rėmų konstrukcija; 3) per didelė mechaninė stiklajuosčių, jų sandariklių įvarža, nuolat spaudžianti stiklo paketą; 4) aplinkos temperatūros poveikis (kuo tamsesnis išorinis stiklas, tuo daugiau absorbuojama šilumos). Teisėjų kolegija pažymi, kad nei vienas iš šių punktų negali būti siejamas su ieškovės netinkama langų eksploatacija. Trečiasis asmuo, aptardamas sandariklio ištryškimo priežastis, aiškiai nurodo, kad tai galėjo būti stiklo paketų montavimo į langų rėmus pasekmė.

52.                      Atmestinas trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės pateiktas Ekspertinio tyrimo aktas yra netinkamas įrodymas civilinėje byloje. Priešingai nei nurodo trečiasis asmuo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nelaikė ekspertizės išvada, kaip ji suprantama pagal CPK 212 straipsnį, todėl visi su šia aplinkybe susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš Ekspertinio tyrimo akto matyti, kad buvo apžiūrėti ir įvertinti visi ginčo langai, rezultatai (defektai) užfiksuoti nuotraukose, aprašyti lentelėje, aptarti taikytini kokybės reikalavimai langams ir durims su stiklo paketais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės pateiktą Ekspertinio tyrimo aktą vertino kaip rašytinį įrodymą, kuris nagrinėjamu atveju yra pakankamas ieškovės argumentams pagrįsti. Tuo tarpu byloje dalyvaujantys asmenys, nesutinkantys su Ekspertinio tyrimo akto išvadomis, galėjo ir turėjo teisę pateikti analogiškus dokumentus, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, to nepadarė.

53.                      Priešingai nei nurodo trečiasis asmuo apeliaciniame skunde, CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti byloje ekspertizę, t. y. teismas neturi pareigos visais atvejais skirti ekspertizę, net ir esant nevisiškai aiškioms bylos aplinkybėms. Tokiu atveju, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vadovaujamasi byloje esančiais duomenimis. Pareiga įrodyti, kad langai pagaminti kokybiškai, tenka atsakovui ir trečiajam asmeniui. Jie galėjo tai padaryti teikdami visus leistinus įrodymus, taip pat ir prašyti teismo skirti ekspertizę bei pilnai sumokėti tokios ekspertizės išlaidas.

54.                      Nors, kaip jau buvo minėta anksčiau, STR „Langai ir išorinės įėjimo durys“ buvo įtvirtinti esminiai reikalavimai langams ir išorės durims, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad langų, kaip vienos iš pastato konstrukcijų, paskirtis neapsiriboja vien patalpų izoliavimu nuo aplinkos, šviesos pralaidumo užtikrinimu ir šilumos izoliavimu name. Ieškovės užsakyti ir atsakovės pagaminti bei sumontuoti name gaminiai turi užtikrinti ne tik namo sandarumą, bet atlikti ir būtiną funkcinę estetinę paskirtį, nuo kurios priklauso namo bendras vaizdas. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktas langų nuotraukas, sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad langų stiklai atrodo kaip ištepti, todėl negali sudaryti tinkamo estetinio vaizdo.

55.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija yra parengusi Langų ir durų ir jų komponentų kokybinio ir vizualaus vertinimo metodinius nurodymus ir rekomendacijas, kuriose aptarti leistini defektai stiklo paketuose, inter alia vidinio sandariklio ištryškimas. Šios rekomendacijos laikytinos normatyviniu statybos techniniu dokumentu (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktas), jos nėra viešai prieinamos, tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo, būdami savo srities profesionalais, neįrodinėjo, kad sumontuoti langai šias rekomendacijas atitiko.

56.                      Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors šalys Sutartyje nesusitarė dėl konkrečių rangos darbų rezultatų, tačiau iš byloje esančio Sutarties priedo matyti (1 t., b. l. 37–50), kad šalys susitarė dėl „WICONA WICLINE 75 evo“ ir „WICONA WICTEC 50“ langų profilių, kuriuose turėjo būti montuojama trijų stiklų langų sistema (6 + 16 + 4 + 16 + 6). Nors šalys sutartyje tiesiogiai neaptarė konkrečių šių gaminių savybių ir parametrų, tačiau iš viešai prieinamos medžiagos matyti, kad šie langų profiliai pristatomi kaip pasižymintys aukščiausiomis šilumos izoliacijos savybėmis ir konstrukcinėmis charakteristikomis, puikiais techniniais rodikliais, nurodoma, kad šis aliuminio langas atitinka visus ateities architektūrinius reikalavimus (žr. 2021 m. kovo 18 d. interaktyviai: https://www.wicona.com/en/int/products/windows/65-75-modules/wicline75evo-superior-performances). Be to, atsakovė yra išdavusi Eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 16/08, kurioje nurodyta, jog pagaminti ir sumontuoti langai turi nustatytas deklaruojamas eksploatacines savybes pagal šias esmines charakteristikas: atsparumą vėjo, sniego apkrovai, smūgiui, oro skverbtį, nepralaidumą vandeniui ir kt. (2 t., b. l. 71–72). Taigi, nors šalys Sutartyje neaptarė konkrečių reikalavimų langams, stiklų paketams, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė, kuri yra vartotoja, susitarusi dėl aukštos kokybės langų profilio gamybos ir montavimo, sprendžia, kad ieškovė tikėjosi gauti itin aukštos kokybės prekę ir paslaugas.

57.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sandariklio (butilo) tryškimas į duryse ir kitose konstrukcijose sumontuotų stiklo paketų vidų, jo banguotumas yra defektas, neatitinkantis įprastai tokiems gaminiams reikalaujamų savybių, ir dėl to langai negali būti tinkamai naudojami pagal paskirtį. Nors šalys savo procesiniuose dokumentuose kėlė abejones dėl netinkamo langų eksploatavimo, tačiau jokių duomenų, įrodymų, kad langai buvo netinkamai eksploatuojami ir dėl to galėjo prarasti įprastas savybes, netekti estetinės išvaizdos, nepateikė. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo įrodinėjo, kad sandariklio ištryškimas yra normali, įprasta langų savybė, atsirandanti eksploatacijos metu, tačiau jokių įrodymų, išskyrus savo pačios paaiškinimus, nepateikė. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių duomenų (įrodymų), kad ieškovės įrodyti defektai – netolygus sandariklio ištryškimas per visą perimetrą, vietomis viršijantis 2 mm, kondensato kaupimasis langų rėmuose, pralaidumas vandeniui – atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).

Dėl ieškovės teisių gynimo, defektų šalinimo būdo ir priteistinų nuostolių dydžio

58.                      Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą, ir darbas dar nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato ir šalims neatsirado su atlikto darbo priėmimu susijusių teisių ir pareigų. Užsakovo teises, kai darbo rezultato trūkumai išaiškėja rangovui darbą atlikus, jo rezultato perdavimo užsakovui momentu arba vėliau reglamentuoja CK 6.678 straipsnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II, Teismų praktika 33).

59.                      CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Palyginus su bendruoju rangos santykių reglamentavimu, vartojimo rangos atveju užsakovui suteikiamas platesnis gynybos būdų pasirinkimas – užsakovo teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nesaistoma sąlygos, kad ji būtų numatyta rangos sutartyje; teisė vienašališkai spręsti, ar atlikti darbą iš naujo, vartojimo rangos atveju priklauso ne rangovui, o užsakovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II, Teismų praktika 33). Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

60.                      Kasacinio teismo išaiškinta, kad, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui ne tik CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet ir 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytus reikalavimus. Užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu reikšti šiose teisės normose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir (arba) taiko užsakovo (vartotojo) pasirinktą, pirmiau nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

61.                      Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė praleido tarp šalių sulygtą sutarties įvykdymo terminą, todėl ieškovė 2015 m. rugsėjo 28 d. pretenzija kreipėsi dėl darbų užbaigimo ir avanso grąžinimo (1 t., b. l. 53). 2017 m. birželio 6 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktą (2 t., b. l. 61), kuriame taip pat aptarė ir darbų trūkumus – defektus lenktame stiklo pakete ir tai, kad trečiojo aukšto langų gumos nuolat mirksta vandenyje, šiuos defektus atsakovė įsipareigojo pašalinti iki 2017 m. birželio 30 d. Ieškovė po darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo 2018 m. gegužės 18 d. (1 t., b. l. 132), 2018 m. rugpjūčio 30 d. (1 t., b. l. 136) ir 2018 m. rugsėjo 25 d. (1 t., b. l. 141) pretenzijomis kreipėsi į atsakovę, prašydama pašalinti įvairius darbų trūkumus – pastebėti šalčio tiltai, dėl kurių lango konstrukcijose atsirado drėgmė, vidinių stiklo paketų netinkamas užsandarinimas (pačių stiklo paketų netinkama kokybė), savaime trūkęs stiklo paketas. Galiausiai, ieškovė 2019 m. gegužės 7 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę (1 t., b. l. 143), nurodydama darbų trukumus pagal Ekspertinio tyrimo aktą ir prašė per 30 dienų šiuos langų defektus ištaisyti. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė ir trečiasis asmuo, tiekęs atsakovei stiklo paketus, su pretenzija nesutiko ir defektų neištaisė, dėl to ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynybos.

62.                      Ieškovė, patikslinusi ieškinio dalyką, ieškinyje nurodė, kad ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę UAB „SAVOJA“ ir Ko per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti nurodomus langų trūkumus, o jeigu atsakovė per nustatytą terminą trūkumų nepašalins, prašė priteisti 66 528,76 Eur sumą rangos darbų įvykdymui. Kadangi atsakovei buvo iškelta bankroto byla, ieškovė nepalaikė reikalavimo įpareigoti atsakovę neatlygintinai pašalinti langų trūkumus, tačiau palaikė reikalavimą priteisti trūkumų šalinimo išlaidas, kurias sudaro naujų langų pagaminimas, senų langų demontavimas ir utilizavimas, naujų langų sumontavimas. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė nepareiškė dviejų alternatyvių reikalavimų, ieškovė pareiškė tik vieną reikalavimą – priteisti trūkumų šalinimo išlaidas.

63.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tam, jog būtų pašalinti nustatyti paketų sandariklio trūkumai, būtina išmontuoti stiklo paketus su defektais iš aliuminio konstrukcijų, pašalinti netinkamai uždėtą sandariklio sluoksnį, sumontuoti paketus atgal į langų ir durų konstrukcijas. Teismas sprendė, kad šiems darbams pagal ieškovės pateiktą UAB „Doleta“ pasiūlymą, reikalinga 9 000 Eur suma (90 kv. m stiklo paketų demontavimas kainuotų 1 800 Eur – po 20 Eur/kv. m , 90 kv. m. stiklo paketų sumontavimas – 7 200 Eur sumą, po 80 Eur/kv. m). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, priteisęs ieškovei 9 000 Eur, nevisapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes ir ieškiniu keliamus reikalavimus, todėl nepagrįstai nepriteisė reikšmingos trūkumų šalinimo išlaidų dalies.

64.                      Teisėjų kolegija pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose nekėlė klausimo dėl trūkumų šalinimo būdo, o būtent, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neįrodinėjo, jog patys stiklo paketai yra remontuotini. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, taip pat pateiktame Ekspertinio tyrimo akte nurodyta, kad, siekiant pašalinti langų trūkumus, reikalinga išmontuoti visus stiklo paketus ir juos pakeisti naujais. Byloje dalyvaujančios šalys neįrodinėjo pačių stiklo paketų remonto galimybės ir kaštų. Priešingai, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su naujų stiklo paketų gamybos kaina, o ne su faktu, kad reikia gaminti naujus stiklo paketus. Tuo tarpu trečiasis asmuo net neįrodinėjo ir nepasisakė dėl trūkumų šalinimo būdo, o apskritai neigė ieškovės nurodytus defektus. Taigi sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl stiklo paketų remonto, nors to šalys neįrodinėjo ir neprašė, be to, netgi nėra aišku, ar praktikoje tokia paslauga apskritai yra teikiama ir ar ieškovė galėtų ją įsigyti. Galiausiai, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas priteisė išlaidas už stiklo paketų išmontavimą ir sumontavimą, tačiau neaptarė, kiek kainuotų stiklo paketų remontas.

65.                      Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nepagrįstai nurodo, kad ieškovė siekia prisiteisti 66 528,76 Eur sumą už naujų langų, ne stiklo paketų, pagaminimą, demontavimą ir utilizavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesiniams dokumentams visų pirma taikomas vientisumo reikalavimas, todėl pareikšti reikalavimai yra neatsiejami nuo procesinio dokumento turinio. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovė nei pareikštu ieškiniu, nei apeliaciniu skundu nereikalavo keisti visų langų, o tik stiklo paketus (žr. apeliacinio skundo 11, 17–19 punktus ir kt.).

66.                      Pareiga įrodyti defektų šalinimo išlaidas tenka ieškovei. Ieškovė defektų šalinimo išlaidų sumą įrodinėjo remdamasi UAB „Doleta“ komerciniu pasiūlymu (1 t., b. l. 86) ir UAB „Alseka Kaunas“ stiklo paketų pasiūlymu (2 t., b. l. 36). Teisėjų kolegija pritaria trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad ieškovės reikalavimas priteisti defektų šalinimo išlaidas pagal UAB „Doleta“ komercinį pasiūlymą yra nepagrįstas, kadangi jis nėra tinkamas įrodymas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės procesinių dokumentų turinį, nustatė, kad ieškovė reiškia reikalavimą priteisti tik trūkumų šalinimo išlaidas, susijusias su naujų stiklo paketų gamyba ir montavimu, senų stiklo paketų demontavimu ir utilizavimu. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė nereikalavo keisti langų profilių. Iš UAB „Doleta“ komercinio pasiūlymo matyti, kad jame pateiktas ne tik naujų stiklo paketų, bet ir langų profilių sistemų pirkimo pasiūlymas (be transportavimo ir montavimo darbų), šiame pasiūlyme nėra išskirta, kiek stiklo paketai ir langų profilių sistemos kainuoja atskirai, todėl, vadovaujantis šiuo pasiūlymu, neįmanoma pagal jį priteisti išlaidų tik už stiklo paketų gamybą ir montavimą.

67.                      Teisėjų kolegija, tenkindama apeliacinio skundo reikalavimą priteisti defektų šalinimo išlaidas už 43 vienetų stiklo paketų gamybą ir pakeitimą, remiasi ieškovės pateiktu UAB „Alseka Kaunas“ stiklo paketų gamybos pasiūlymu, iš kurio matyti, kad pasiūlymas pateiktas konkrečiai pagal patikslinto ieškinio dalyko detalizaciją, iš viso defektams pašalinti reikalinga pagaminti 162,34 kv. m. stiklo paketų, į pasiūlymą įeina naujų stiklo paketų gamyba, jų montavimas ir transportavimas ir tai kainuos bendrą 49 852 Eur sumą. Nors ieškovė nurodo, kad UAB „Alseka Kaunas“ stiklo paketų pasiūlyme nėra įvertinta saulės kontrolės sistema dėl to pasiūlymo kaina yra mažesnė, tačiau, atmetus UAB „Doleta“ komercinį pasiūlymą kaip visiškai netinkamą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė tik 49 852 Eur defektų šalinimo išlaidų sumą už stiklo paketų gamybą, montavimą ir transportavimą.

68.                      Ieškovė ieškinyje nurodė, kad už senų langų demontavimą ir utilizavimą bei naujų langų sumontavimą priteistina 10 800 Eur suma. Ieškovė pateikė duomenis, kad langų demontavimas kainuoja nuo 20 Eur/kv. m., o utilizavimas – nuo 20 Eur/kv. m. (1 t., b. l. 87). Kadangi reikalinga demontuoti ir utilizuoti 162,34 kv. m. stiklo paketų, laikytina, kad ieškovė įrodė papildomas 6 493,60 Eur (162,34 kv. m. × 20 Eur/kv. m. (demontavimas) + 162,34 kv. m. × 20 Eur/kv. m. (utilizavimas)) defektų šalinimo išlaidas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, į UAB „Alseka Kaunas“ komercinį pasiūlymą, kuriuo teisėjų kolegija remiasi, jau yra įtrauktos stiklo paketų montavimo išlaidos.

69.                      Atsakovė, nesutikdama su ieškovės prašoma priteisti suma už stiklo paketų gamybą, pateikė UAB „SKP STIKLAS“ komercinį pasiūlymą, pagal kurį 134 vnt. stiklo paketų kainuotų tik 12 465,84 Eur (1 t., b. l. 146). Atsakovės teigimu, kadangi ieškovė reiškia reikalavimus dėl 43 vnt. stiklo paketų, pateikto pasiūlymo kaina turėtų būti sumažinta pusiau. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis atsakovės pateiktas pasiūlymas neatitinka ieškinio dalyko, neįmanoma nustatyti, ar pagal pateiktą pasiūlymą būtų įmanoma pašalinti ieškovės įrodytus langų defektus. Priešingai, matyti, kad pasiūlymas pateiktas 134 vnt. stiklo paketams pagaminti, tačiau bendras jų plotas siekia tik 147,74 kv. m., nors pagal ieškinio dalyką reikalinga pakeisti 43 vnt. stiklo paketų, kurių bendras plotas yra 162,34 kv. m. Atsakovės pateiktame pasiūlyme nurodyta, kad kainos galioja tik paklausime nurodytiems matmenims bei kiekiams, vadinasi, esant akivaizdiems ieškinio dalyko ir UAB „SKP STIKLAS“ komercinio pasiūlymo neatitikimams, nėra pagrindo šiuo komerciniu pasiūlymu remtis.

70.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo remtis ir atsakovės pateiktu UAB „PROFESIONALUS MONTAVIMAS“ komerciniu pasiūlymu dėl stiklo paketų keitimo (1 t., b. l. 147). Iš minėto pasiūlymo neįmanoma nustatyti, kokiai darbų apimčiai yra teikiamas stiklo paketų keitimo pasiūlymas. Be to, pasiūlyme nurodyta, kad siunčiami tik montavimo darbų įkainiai, taigi šis pasiūlymas nėra tinkamas pagrįsti stiklo paketų demontavimo ir utilizavimo paslaugų įkainius.

71.                      Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovė realiai nuostolių nėra patyrusi, tačiau, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, sprendžiama ir dėl būsimo išlaidų (nuostolių) priteisimo (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė bendrą 56 345,60 Eur (6 493,60 Eur + 49 852 Eur) būsimų defektų atlyginimo išlaidų sumą, kurios pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė.

72.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šalys sutartimi susitarė dėl 59 vnt. langų pagaminimo ir sumontavimo, iš kurių šiai dienai reikalinga pakeisti 43 vnt. langų stiklų paketų, kad šalių sudarytoje sutartyje numatyta langų kaina sudarė 580 000 Lt (167 979,60 Eur), sprendžia, kad ieškovės įrodyta bendra 56 345,60 Eur (6 493,60 Eur + 49 852 Eur) būsimų defektų atlyginimo išlaidų suma yra proporcinga prievolių pažeidimo mastui ir nesukels neadekvačių teisinių pasekmių.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

73.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, iš esmės tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimą rangą, teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių, tačiau, nuspręsdamas priteisti tik dalį ieškovės prašomų defektų šalinimo išlaidų, priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovei ne 9 000 Eur, o 56 345,60 Eur sumą gaminių kokybės trūkumams pašalinti.

74.                      Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį buvo pareikštas tik baigiamųjų kalbų metu, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose neteikė prašymo taikyti ieškinio senatį. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada darytina įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Taigi, viena vertus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl ieškinio senaties taikymo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad CK 6.666 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi pirmoji pretenzija dėl stiklo paketų sandariklio ištryškimo buvo pateikta 2018 m. rugpjūčio 30 d., o ieškinys pareikštas 2019 m. liepos mėnesį.

75.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

76.                      Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

77.                      Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama iš atsakovės priteisti 66 528 Eur. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nusprendus priteisti ieškovei 56 345,60 Eur sumą, laikytina, kad ieškinys buvo tenkintas 85 proc. Pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino pagrįstas ieškovės 7 250,32 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 162,77 Eur (7 250,32 Eur × 0,85) dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

78.                      Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi 15 proc. ieškinio reikalavimų buvo atmesta, atsakovei priteistina 90 Eur (600 Eur × 0,15) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

79.                      Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra paskirstytos 2 411,57 Eur dydžio trečiojo asmens, civilinėje byloje veikiančio atsakovės pusėje, bylinėjimosi išlaidos. Kadangi 15 proc. ieškinio reikalavimų buvo atmesta, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 361,73 Eur (2 411,57 Eur × 0,15) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dalis trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų (1 927,45 Eur) buvo paskirstytos Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. papildomu sprendimu. Kadangi apeliacinis skundas dėl šio papildomo sprendimo nebuvo pateiktas, teisėjų kolegija šiuo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų neperskirsto.

80.                      Ieškovė D. R. apeliaciniame skunde pareiškė 57 528,76 Eur dydžio turtinį reikalavimą dėl sprendimo dalies, kuria šis reikalavimas buvo atmestas. Teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir nusprendė papildomai priteisti 47 345,60 Eur sumą, taigi buvo patenkinta 82 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Ieškovė už apeliacinio skundo parengimą ir rašytinių įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 110,24 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų (1 785,96 Eur už apeliacinį skundą (ataskaita pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą faktūrą) ir 324,28 Eur už rašytinių įrodymų pateikimą (ataskaita pagal 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą)), todėl 1 730,39 Eur (2 110,24 Eur × 0,82) dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

81.                      Trečiasis asmuo už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir rašytinius paaiškinimus patyrė 1 801,72 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi 18 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų buvo atmesta, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 324,30 Eur (1 801,72 Eur × 0,18) bylinėjimosi išlaidų. 

82.                      Trečiasis asmuo pateikė apeliacinį skundą, kurį teisėjų kolegija atmetė, todėl trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą nepriteisiamos. Ieškovė už atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą patyrė 1 243,88 Eur (ataskaitos pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitas faktūras) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, jos priteistinos iš trečiojo asmens ieškovės naudai.

83.                      Summa summarum (iš viso) apeliacinės instancijos teisme ieškovei iš trečiojo asmens turi būti atlygintos 1 243,88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, o trečiajam asmeniui iš ieškovės – 324,30 Eur. Atlikus vienarūšių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš trečiojo asmens ieškovei priteisiama 919,58 Eur (1 243,88 Eur - 324,30 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

84.                      Atsakovė nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

85.                      Kadangi atsakovė bylos nagrinėjimo metu įgijo bankrutuojančios įmonės teisinį statusą, dėl kurio pagal įstatymą kiti dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už byloje paduotus apeliacinius skundus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), trečiasis asmuo neturėjo mokėti žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą, todėl jo sumokėtas 203 Eur dydžio žyminis mokestis pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymą (mokėjimo unikalus numeris banko archyve Nr. 4652020286) grąžinamas trečiajam asmeniui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovei D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Savoja“ ir Ko (juridinio asmens kodas 135794137) 56 345,60 Eur (penkiasdešimt šešių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 60 euro centų) sumą gaminių kokybės trūkumams pašalinti.

Priteisti D. R. iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Savoja“ ir Ko 6 162,77 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 77 euro centus) turėtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šias išlaidas išieškant iš bendrovės bankroto procedūroms apmokėti skirtų lėšų.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Savoja“ ir Ko iš D. R. 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Bodesa“ (juridinio asmens kodas 145241220) iš D. R. 361,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kitą Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą

Priteisti D. R. iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Savoja“ ir Ko 1 730,39 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų 39 euro centus) turėtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šias išlaidas išieškant iš bendrovės bankroto procedūroms apmokėti skirtų lėšų.

Priteisti D. R. iš uždarosios akcinės bendrovės „Bodesa“ 919,58 Eur (devynis šimtus devyniolika eurų 58 euro centus) turėtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Bodesa“ 203 Eur (du šimtus tris eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymą (mokėjimo unikalus numeris banko archyve Nr. 4652020286).

Teisėjai                                                                        Danutė Gasiūnienė

Gintaras Pečiulis

                                                                                Vigintas Višinskis