Civilinė byla Nr. e2YT-1056-514/2019
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00594-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.6.1; 3.4.5.2
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 30 d.
Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,
sekretoriaujant Vilmai Grosienei,
dalyvaujant pareiškėjui V. V., jo atstovui adv. pad. Vladimirui Tiurinui,
suinteresuotam asmeniui V. J., jos atstovui adv. Romanui Lupeikai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. J., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoto asmens V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo S. V., mirties priėmė palikimą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. J. tėvas S. V.. Po S. V. mirties liko nekilnojamasis turtas: 11,9 ha ir 1,97 ha ploto žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., 0,48 ha ir 0,50 ha ploto žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r., bei 0,17 ha ploto žemės sklypas su jame esančiais gyvenamuoju namu ir ūkinės paskirties statiniais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r., 17/50 garažo ir pagalbinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r., taip pat registruojamas kilnojamas turtas – traktorius ir priekabos. Mirus tėvui, pareiškėjas priėmė palikimą, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti. Pareiškėjas tėvų sodyboje gyveno nuo gimimo, mirus tėvui ir toliau sodyba rūpinosi, ją remontavo, pareiškėjui atiteko visi tėvo asmeniniai daiktai. Pareiškėjas prižiūri žemės sklypus, pasirūpindamas jų nušienavimu ir kitais priežiūros darbais, prižiūri likusią techniką, moka visus reikiamus mokesčius (komunalinius, žemės), kasmet apdraudžia turtą. Dėl to, kad nelikus tėvo jo turtas atiteks pareiškėjui, šeimoje buvo aptarta dar iki tėvo mirties. Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, būdamas įsitikinęs, kad tai padaryti turi per 6 mėnesius po tėvo mirties. Norėdamas įteisinti nuosavybės teises į palikimą, kreipėsi į notarą, tik tada sužinojo, kad terminas yra praliestas. Pareiškėjas priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti tėvui priklausiusį turtą, todėl prašė palikimo priėmimo faktą nustatyti teismine tvarka.
Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu prašė pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Atsiliepime sutiko ir neneigė, kad pareiškėjas remontavo tėvų sodybą, į kurią suinteresuotas asmuo nepretenduoja. Nurodė, kad pareiškėjo nurodomi žemės sklypai buvo išnuomoti ūkininkams V. G. ir V. K., kurie prižiūrėjo nuomojamus žemės sklypus -šienavo, ganė gyvulius, tręšė, todėl jokios žemės sklypų priežiūros pareiškėjas nevykdė. Suinteresuoto asmens V. J. vertinimu tiek pareiškėjas, tiek ji praleido terminą palikimui priimti.
Suinteresuotas asmuo V. J. patikslintu pareiškimu prašė nustatyti, kad juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo S. V., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, pradinį pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo palikti nenagrinėtą. Patikslintame pareiškime sutiko su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas po tėvo mirties mokėjo mokesčius už gyvenamąjį namą, jos nuomone kitaip ir negalėjo būti, nes šiame name gyveno ir gyvena iki šiol. Tačiau pareiškėjas 2018 m. spalio 2 d. išvyko dirbti į užsienį, kur išbuvo iki 2018 m. gruodžio 8 d., per šį laikotarpį sodybą prižiūrėjo, sodyba rūpinosi ji, mokėjo mokesčius, kuriuos jai pareiškėjas grąžino. Pažymėjo, kad už tėvams priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nuomą, iš nuomininko A. J. gavo nuomos mokestį už 2018 m. gruodžio mėnesį. Suinteresuoto asmens vertinimu A. J. suprato ir žinojo, kad V. J. yra mirusio S. V. įpėdinė, turinti teisę valdyti mirusio tėvo nekilnojamojo turto dalį. Nuomos mokestį už nuomojamą žemę už 2018 m. jai sumokėjo ir V. G.. Nors byloje pateiktoje 2018 m. rugsėjo 18 d. patalpų nuomos sutartyje, sudarytoje tarp A. J. paslaugų įmonės ir V. V., nurodyta, kad patalpos išnuomojamos be jokio nuomos mokesčio, nuomos mokestis buvo mokamas visą laiką. Be to, V. J. nuomone tiek ši nuomos sutartis, tiek žemės nuomos sutartis su V. G. tikėtina sudarytos atgaline data, siekiant pagrįsti pareiškėjo aiškinimą apie tai, kad jis vienas priėmė palikimą.
Pareiškėjas V. V. atsiliepimu į suinteresuoto asmens V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas su tėvu kartu ūkininkavo, iš gautų pajamų ir pareiškėjo uždarbio užsienyje plėtė ūkį, įsigijo papildomos žemės, sandėlį. Tiek gyvenamasis namas, tiek gamybinės patalpos jau nuo 2005 m. remontuojami asmeninėmis pareiškėjo lėšomis, todėl tėvai buvo nutarę, kad likęs turtas atiteks sūnui, t. y. pareiškėjui. Buvo savaime suprantama ir dėsninga, kad sesuo V. J. į notarą po tėvo mirties dėl turto paveldėjimo nesikreipė suprasdama, kad faktiškai pareiškėjas paveldi ne vien tėvų, bet ir savo sukurtą turtą. Nesutiko su V. J. teiginiais, kad ši rūpinosi sodyba kol pareiškėjas buvo užsienyje. Aplinkybės, kad ji neva gavo pinigus už turto nuomą nepatvirtinti apskaitos dokumentais. A. J. paslaugų įmonė privalėjo mokėti už sunaudotą elektros energiją UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne V. J. kaip įpėdinei. Argumentai, kad sudarytos turto nuomos pažeidžia jos teises yra niekiniai, nes jas pareiškėjas sudarė įgyvendindamas savo kaip įpėdinio teises. Sutartys dėl žemės nuomos su V. G. ir V. K. yra neatlygintinės, todėl V. J. teiginiai apie nuomininko neva sumokėtus mokesčius yra melagingi. V. J. nepateikė jokių duomenų ar rašytinių įrodymų, kokiu būdu prižiūrėjo po tėvo mirties likusį turtą, todėl pareiškimas negali būti tenkinamas. Pareiškėjas pinigus už jos sumokėtus mokesčius grąžino.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimais į pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad teismui įsitikinus, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais į pareiškimus jų pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. V., jo atstovas adv. pad. V. Tiurinas prašė pareiškimą tenkinti, suinteresuoto asmens V. J. pareiškimą atmesti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad namų valdą sesuo V. J. prižiūrėjo tik tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo išvykęs dirbti į užsienį, pareiškėjo prašymu sumokėdavo būtinus mokesčius, tačiau turėtas išlaidas pareiškėjas visada padengdavo. Po tėvo mirties pareiškėjas toliau tvarkė sodybą- remontavo terasą, tvarkė aplinką apie gyvenamąjį namą, remontavo vandens sistemos įrenginius (hidroforą). Perėmęs po tėvo mirties turtą mokėjo mokesčius, draudė turtą, rūpinosi technikos priežiūra, atliko jų techninę apžiūrą, sudarė sutartis dėl žemės panaudos ir ūkinės paskirties patalpos nuomos.
Suinteresuotas asmuo V. J., jos atstovas adv. R. Lupeika teismo posėdžio metu pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė tenkinti, neprieštaravo, kad būtų tenkinamas ir pareiškėjo pareiškimas. Suinteresuotas asmuo V. J. papildomai paaiškino, kad ji taip pat po tėvo mirties prižiūrėjo sodybą, tvarkė aplinką, sumokėjo žemės mokestį, priimdavo iš žemės sklypo nuomininkų nuomos mokestį. Pareiškėjas nuolat prižiūrėti sodybos negalėjo dėl darbo užsienyje. Be to, pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Klaipėdos m.
Pareiškėjo V. V. pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), suinteresuoto asmens V. J. pareiškimas atmetamas.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Byloje nustatyta, kad S. V. mirė 2018 m. rugsėjo 12 d. Po palikėjo mirties liko nekilnojamas turtas: žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r., 3/10 ūkinės paskirties pastato, es. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r., bei 5 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k. Plungės r.
Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, ginčija suinteresuoto asmens V. J. nurodomas aplinkybes, kad faktiniu valdymu palikimą priėmė ir jo sesuo- suinteresuotas asmuo V. J..
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą priėmė, nurodė, kad po tėvo mirties likusį turtą faktiškai pradėjo valdyti, toliau gyveno tėvui priklausiusioje namų valdoje, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r., tvarkė sodybos aplinką, remontavo prie gyvenamojo namo įruoštą terasą, namo vandens sistemos įrenginius, sodybą išlaikė, mokėdamas mokesčius, taip pat rūpinosi technikos priežiūra, atlikdamas jų remontą bei techninę apžiūrą, sudarė žemės sklypų ir ūkinių patalpų nuomos sutartis.
Ginčo dėl to, kad pareiškėjas išlaikė ir prižiūrėjo sodybą po tėvo mirties tarp šalių nėra, šias aplinkybes pripažįsta ir suinteresuotas asmuo V. J..
Pareiškėjo pateikti dokumentai apie mokesčių už suvartotą elektros energiją ir komunalinių atliekų tvarkymą sumokėjimą, pareiškėjo žodiniu paaiškinimu ir draudimo bendrovės Gjensidige pateikta informacija nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas rūpindamasis turto saugumu gyvenamąjį namą yra apdraudęs, toliau eksploatuoja įrengtas saugos sistemas, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šiuo turtu rūpinasi kaip savininkas.
Pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie jo gyvenimą tėvui priklausiusioje namų valdoje, sodybos priežiūrą patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. vasario 12 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas V. V. faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r., rūpinosi sodyba kaip sava iki tėvo mirties ir po tėvo mirties.
Pareiškėjo paaiškinimais, liudytojo V. G. parodymais nustatyta, kad pareiškėjas po tėvo mirties pradėjo valdyti ne tik sodybą, bet ir žemės sklypus bei pastatą, es. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) mstl. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateiktos žemės panaudos sutartys: 2018 m. rugsėjo 27 d. sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., sudaryta 2018 m. rugsėjo 27 d. su V. G. ir 2018 m. rugsėjo 21 d. sutartis dėl 2 ha žemės sklypo priežiūros su V. K., bei 2018 m. rugsėjo 18 d. patalpų, es. (duomenys neskelbtini) g. 4, (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r., nuomos sutartis su A. J. paslaugų įmone. Suinteresuotas asmuo V. J. išreiškė abejonę dėl šių sutarčių sudarymo datos, nurodydama, kad galimai šios sutartys sudarytos atgaline data, jai nežinant, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad sutartis sudaryta ir pasirašyta netrukus po S. V. mirties, liudytojui siekiant užsitikrinti žemės panaudos sutarties tęstinumą, dėl ko teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų sutarčių sudarymo laiku.
Pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo pateikė po tėvo mirties likusios technikos registracijos dokumentus, paaiškino, kad rūpinosi transporto priemonių technine apžiūra. Nors dokumentai dėl galiojančios techninės apžiūros teismui ir nepateikti, tačiau šių faktų suinteresuotas asmuo V. J. neginčijo, aplinkybės, kad pareiškėjas disponuoja transporto priemonių registracijos dokumentais, rūpinosi po tėvo mirties likusių transporto priemonių tinkamumu eksploatacijai, įrodo, kad pareiškėjas prižiūri ir techniką, t .y. valdo ne tik nekilnojamąjį, bet ir registruotiną kilnojamąjį turtą.
CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo žodinius paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po tėvo mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po tėvo mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojo parodymais, dėl ko teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Pareiškėjas tęsė tokį patį naudojimąsi namų valda ir žemės sklypu prie jo, jų priežiūrą, kokia buvo pradėta dar iki tėvo mirties mirties. Pareiškėjui po tėvo mirties atiteko ir asmeniniai tėvo daiktai, pareiškėjo pateiktos rašytinės sutartys, sudarytos nepraėjus trims mėnesiams po S. V. mirties, įrodo, kad, rūpindamasis dėl žemės sklypų priežiūros ir ūkinės paskirties pastato naudojimu, pareiškėjas aktyviai dalyvavo perimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldė ir valdo jį iki šiol. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas faktiniu valdymu palikimą priėmė, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas.
Suinteresuotas asmuo V. J. prašydama nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad palikimą priėmė, nurodė, kad pareiškėjo buvimo užsienyje laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d. prižiūrėjo sodybą, ja rūpinosi, mokėjo mokesčius, kuriuos vėliau jai pareiškėjas grąžino, priėmė nuomos mokestį iš V. G. už žemę bei nuomos mokestį už nuomojamas patalpas, es. (duomenys neskelbtini) g. 4, (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r., iš A. J.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Suinteresuoto asmens V. J. nurodomas aplinkybes, kad ji prižiūrėjo sodybą, tvarkydama aplinką patvirtino liudytojai E. J. ir V. P., pačios V. J. paaiškinimais nustatyta, kad namų valdą V. J. prižiūrėjo pareiškėjo darbo užsienyje laikotarpiu. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog sodyba buvo išlaikoma išimtinai pareiškėjo lėšomis (V. J. sumokėti mokesčiai jai buvo grąžinti), kad gyvenamojo namo ir aplinkos tvarkymui lėšas investavo tik pareiškėjas, leidžia daryti išvadą, kad sodybos priežiūra V. J. buvo pavesta laikinai pareiškėjo, pastarajam esant užsienyje, t. y. nesant faktinio valdytojo. Suinteresuotas asmuo V. J. jokių kitų aktyvių veiksmų, kuriais kitam įpėdiniui (broliui) būtų davusi suprasti, kad ji pageidauja perimti mirusiajam priklausiusį turtą ar jo dalį, ar kitaip įgyvendinti savo teises į jai tenkančią palikimo dalį, neatliko, dėl ko jos veiksmų, prižiūrint sodybą pareiškėjo buvimo užsienyje laikotarpiu teismas nevertina kaip palikimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo V. J., prašydama nustatyti palikimo priėmimo faktą, kitų įrodymų, patvirtinančių, kokių veiksmų, susijusių su turto priežiūra ir išlaikymu, ėmėsi per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, nepateikė. Jos nurodomas aplinkybes apie neva priimtą žemės nuomos mokestį, paneigė liudytojas V. G., parodęs, kad jokio mokesčio V. J. nėra mokėjęs. Aplinkybės apie gautą nuomos mokestį iš A. J. paneigia pareiškėjo pateikta 2018 m. rugsėjo 18 d. patalpų nuomos sutartis, pagal kurią patalpos suteiktos be jokio nuomos mokesčio.
Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Nustatant aplinkybę, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą suinteresuotas asmuo užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu įpėdinis naudojosi kaip savo nuosavybe.
Suinteresuotas asmuo V. J. taip ir nenurodė, kokį tėvo turtą ji valdo po tėvo mirties. Pateiktas kvitas, kuriuo sumokėtas žemės mokestis nepatvirtina, kad ji valdo žemės sklypą, už kurį sumokėtas žemės mokestis, kadangi pagal pareiškėjo paaiškinimą pinigai, sumokėti kaip mokestis už žemę, jai grąžinti. Be to, teismo posėdžio metu liudytojas V. G. patvirtino, kad derybas dėl žemės sklypo nuomos (panaudos) pačios V. J. nurodymu vedė su pareiškėju V. V.. Šių parodymų pagrindu teismas sprendžia, kad pati pareiškėja nelaikė save žemės savininke, nurodžiusi dėl žemės nuomos tartis su pareiškėju.
Į bylą pateiktos sąskaitos, išrašytos UAV „(duomenys neskelbtini)“ A. J. paslaugų įmonei už sunaudotą elektros energiją nepatvirtina suinteresuoto asmens teiginių apie palikimo priėmimą, kadangi sąskaitos pateiktos apmokėjimui pagal sutartį tarp dviejų juridinių asmenų (pagal liudytojo E. J. parodymus dėl suvartotos elektros energijos, naudojantis tame pačiame pastate esančia bendra elektros sistema), pagal kurią pinigai buvo mokami UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne V. J. kaip įpėdinei.
Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Suinteresuotas asmuo V. J. tokių įrodymų nepateikė. Nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. J. būtų mokėjusi mokesčius, dalyvavusi kartu su kitu įpėdiniu (pareiškėju) disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, t. y. V. J. kaip įpėdinė nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad palikimą priėmė faktiniu valdymu. Tokią išvadą leidžia daryti ir suinteresuoto asmens V. J. procesinis elgesys byloje. 2019 m. kovo 6 d. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nurodė, kad yra praleidusi terminą palikimui priimti. Aplinkybes, kad palikimo nepriėmė, nurodė 2019 m. gegužės 21 d. teismui pateiktame prašyme dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir tik 2019 m. liepos 2 d. patikslintame pareiškime tokią poziciją pakeitė, nurodžiusi, kad palikimą yra priėmusi. Aiškinantis tokio procesinio elgesio priežastis suinteresuotas asmuo V. J. nurodė, kad buvo suklaidinta ją konsultavusių teisininkų. Tokie argumentai nėra įtikinantys. Neturėdama teisinių žinių galėjo nesuprasti atliktų procesinių veiksmų reikšmės, tačiau faktinės aplinkybes, nurodytos jos procesiniuose dokumentuose, atitinka aplinkybes, nustatytas teismo posėdžio metu (kad V. J. kaip įpėdinė palikimo nepriėmė), kas formuoja teismo įsitikinimą, jog pirminiuose procesiniuose dokumentuose, pateiktuose teismui, nurodytos aplinkybės atitiko faktinę situaciją, susiklosčiusią po palikėjo mirties.
Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo V. J. neįrodė, kad per įstatyme nustatytą laikotarpį palikimui priimti naudojosi palikimą sudarančiu turtu kaip savu, todėl suinteresuoto asmens V. J. pareiškimas dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą netenkinamas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį bylose, teismo nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Byloje kilęs ginčas, dalyvaujančių asmenų interesai priešingi, pareiškėjui iš suinteresuoto asmens V. J. priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimo pareiškėjas nepageidavo ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų neteikė, dėl ko teismas šių išlaidų atlyginimo nesprendžia.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo V. V. pareiškimą tenkinti, suinteresuoto asmens V. J. pareiškimą atmesti.
Nustatyti, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. mirus S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Priteisti iš V. J. 75 Eur bylinėjimosi išlaidų V. V.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.
Teisėja Aušra Volskytė