Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-11-489/2023

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00207-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Jono Griciaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       S. V. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nubaustas 1100 Eur bauda už tai, jog, būdamas UAB „Z“ direktorius ir juridiniam asmeniui atstovaujantis subjektas, neužtikrino, kad minėtoje įmonėje darbuotojai – Ukrainos piliečiai – S. M. (S. M.), B. O., K. D. – dirbtų kartoninių gaminių gamybos mašinų operatoriais, būdami įdarbinti laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Įdarbindamas ir leisdamas darbuotojams dirbti, nors jie faktiškai neturėjo teisės dirbti, kol nėra gauti leidimai laikinai gyventi arba naudojantis beviziu režimu nėra gauti leidimai dirbti, S. V. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 11 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

2.       Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi pakeistas Institucijos 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimas – sumažinta S. V. paskirta 1100 Eur bauda iki 300 Eur.

3.       Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu panaikintas Institucijos 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimas bei Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis ir S. V. administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

4.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. liepos 5 d. nutartimi Institucijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. Griciaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai

5.       Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui arba palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1.                      Apeliacinės instancijos teismas formuoja ydingą praktiką, suteikiančią teisinę galimybę visiems darbdaviams ateityje supaprastinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, nes yra sutapatinama leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje ir sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (toliau – ir sprendimas) samprata. Dėl to paneigiamas galiojantis UTPĮ reguliavimas.

5.2.                      Nors tiek leidimas dirbti, tiek sprendimas yra dokumentai, suteikiantys teisę teisėtai dirbti, bet skiriasi šių dokumentų paskirtis ir išdavimo tvarka. Leidimas dirbti užtikrina darbuotojo, besinaudojančio beviziu režimu arba turinčio nacionalinę (D) vizą, teisėtą darbą, o sprendimas yra vienas iš privalomų dokumentų, kuriuos reikia pateikti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kai užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio sąlygas. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kokioms sąlygoms esant užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kai jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Sprendimas yra leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dalis, kuri įvertina užsieniečio darbo poreikį Lietuvoje ir kaip dokumentas, suteikiantis teisę dirbti, galioja tik tada, kai yra gautas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 44 straipsnis), o leidimas dirbti užtikrina asmenų teisėtą darbą naudojantis beviziu režimu arba turint nacionalinę (D) vizą. Minėti darbuotojai aktualiu darbo metu pas atsakomybėn traukiamą asmenį nacionalinių (D) vizų neturėjo, naudojosi beviziu režimu iki leidimų laikinai gyventi gavimo. Darbui naudojantis beviziu režimu yra taikomas siauresnis išimčių dėl atleidimo nuo leidimų dirbti įsigijimo sąrašas (pažeidimo padarymo metu – tik pagal UTPĮ 58 straipsnio 7–13 ar 15 punktus).

5.3.                      Dėl darbo bevizio režimo laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. UTPĮ 62 straipsnis papildytas 11 dalimi. Šio UTPĮ pakeitimo aiškinamajame rašte nurodoma, kad pakeitimu siūloma UTPĮ reglamentuoti, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas (ar jis turi Šengeno vizą, kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę, kitos Šengeno valstybės narės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą), teisėto trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali ne tik būti, bet ir dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka UTPĮ nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Tokiu reglamentavimu buvo siekiama, kad užsienietis, turintis leidimą dirbti, teisėto trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu galėtų pradėti dirbti ir toliau jam būtų sudaryta paprastesnė galimybė Lietuvos Respublikoje kreiptis dėl tolesnio darbo Lietuvos Respublikoje įteisinimo, siekiant užtikrinti darbo santykių tęstinumą. Pažeidimo padarymo metu galiojusioje UTPĮ 62 straipsnio 11 dalies redakcijoje nurodyta, kad šio UTPĮ 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio įstatymo 58 straipsnio 7–13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas.

5.4.                      Sprendimo ir leidimo dirbti išdavimo tvarką reguliuoja skirtingi subjektai: UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta, jog Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Pagal UTPĮ 57 straipsnio 4 dalį leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

5.5.                      Priešingai nei nurodoma apeliacinio teismo nutarime, yra nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai: neteisėti veiksmai – darbuotojai faktiškai dirbo be leidimų dirbti minėtos įmonės naudai; kaltės forma – netiesioginė tyčia, atsakomybėn traukiamas asmuo pakankamai nepasidomėjo apie darbuotojų galimybę teisėtai dirbti beviziu režimu ir kokie dokumentai tam yra būtini; padariniai – neteisėtai įdarbinti trys Ukrainos piliečiai; priežastinis ryšys – tiesioginis. Asmuo pakankamai nepasidomėjo, kaip teisingai ir teisėtai reikia įdarbinti darbuotoją, kuris naudojasi beviziu režimu, iki kol užsieniečiui bus išduotas priimtas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio sąlygas, suteikiantis teisę užsieniečiui dirbti Lietuvos Respublikoje, ir įsigalios sprendimas. Patikrinimo metu atsakomybėn traukiamas asmuo parodė ir pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu atsakomybėn traukiamo asmens atstovas patvirtino, jog atsakomybėn traukiamas asmuo buvo įsitikinęs, kad pirmiau nurodyti darbuotojai gali dirbti beviziu režimu turėdami sprendimus ir kad nereikia papildomai turėti leidimų dirbti. Nei patikrinimo, nei bylos teisme nagrinėjimo metu jokių patvirtinančių duomenų iš Užimtumo tarnybos ar Institucijos, kurie asmeniui leistų teisėtai manyti, kad minėti užsieniečiai gali dirbti neturėdami leidimų dirbti naudodamiesi beviziu režimu, atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. Griciaus prašymas tenkintinas.

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymo

7.       Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį baudžiama už nelegalų darbą.

8.       Nelegalaus darbo turinys ANK straipsniuose esančiose teisės normose nenustatytas, ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipiančioji, joje numatyta nelegalaus darbo samprata ir jo pavojingi požymiai atskleidžiami kituose teisės aktuose.

9.       Be kita ko, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Tokią tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai. Taigi šiuo atveju nelegalaus darbo faktą atskleidžia tokie požymiai: užsienietis pradėjo realiai dirbti; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo darbo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas), dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; užsienietis dirba, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai; nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

10.       Byloje nustatyta, kad S. M. pradėjo dirbti 2021 m. rugsėjo 21 d., įdarbintas kartoninių gaminių gamybos mašinų operatoriumi, leidimą gyventi turi nuo 2021 m. spalio 25 d., nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. spalio 24 d. darbuotojas dirbo naudodamasis beviziu režimu neturėdamas leidimo dirbti; B. O. pradėjo dirbti 2021 m. rugsėjo 21 d., įdarbinta kartoninių gaminių gamybos mašinų operatore, leidimą gyventi turi nuo 2021 m. spalio 18 d., nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. spalio 17 d. darbuotoja dirbo naudodamasi beviziu režimu neturėdama leidimo dirbti; K. D. pradėjo dirbti 2021 m. rugsėjo 16 d., įdarbintas kartoninių gaminių gamybos mašinų operatoriumi, nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. spalio 17 d. darbuotojas dirbo naudodamasis beviziu režimu neturėdamas leidimo dirbti. Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus įsakymais K. D. (2021 m. rugsėjo 6 d. Nr. V3(19.3)-1216), B. O. ir S. M. (atitinkamai 2021 m. rugsėjo 9 d. Nr. V3(19.3)-1272 ir Nr. V3(19.3)-1273) darbai pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Šiais laikotarpiais minėti užsieniečiai neturėjo leidimo laikinai gyventi.

11.       Pažymėtina, kad nelegalus darbas šioje administracinio nusižengimo byloje yra susijęs su darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymu, t. y. UAB „Z“ direktoriui S. V. įdarbinant asmenis, kurie nebuvo įgiję leidimo dirbti, kai tokią prievolę nustatė UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Kartu byloje aktualus ir leidimo dirbti bei sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams atribojimo klausimas.

12.       Pagal UTPĮ 2 straipsnio 13 dalį leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje išdavimo tvarką, įgyvendinant UTPĮ 57 straipsnio 4 dalį, nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu patvirtintas Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas.

13.       Atitinkamai UTPĮ 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams įvertinusi, ar užsieniečio, kuris ketina kreiptis arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Savo ruožtu sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, įgyvendinant UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 611 straipsnio 1 dalį, išdavimo tvarką nustato Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-298 patvirtintas Dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, išdavimo, pratęsimo ir panaikinimo, prašymų išduoti tokius dokumentus netenkinimo tvarkos aprašas bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu patvirtintas Sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarkos aprašas.

14.       UTPĮ 62 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio įstatymo 58 straipsnio 7–13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. UTPĮ 62 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.

15.       Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, kad leidimas dirbti užsieniečiui ir sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams yra skirtingi dokumentai, kurių išdavimo tvarkai nustatyti yra numatytas skirtingas teisinis reglamentavimas. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad užsienio piliečiai turėjo leidimus dirbti ar patektų į atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti išimtis, – šie naudojosi užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams tvarka, kuriai būtina gauti leidimą laikinai gyventi.

16.       Atitinkamai UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

17.       Įvertinus išdėstytą UTPĮ reguliavimą, matyti, kad viena iš būtinųjų leidimo laikinai gyventi sąlygų yra Užimtumo tarnybos priimtas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktis). Savo ruožtu sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priimamas užsieniečiui, kuris ketina kreiptis ar kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi, siekdamas dirbti Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 611 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams tėra prielaida gauti laikinąjį leidimą gyventi ir pats savaime nesuteikia teisės dirbti UTPĮ 62 straipsnio 22 dalies pagrindu. Dėl šios priežasties tiek Institucija, tiek Klaipėdos apylinkės teismas pagrįstai konstatavo norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos pažeidimą bei pagrįstai K. D., B. O. ir S. M. darbo funkcijų atlikimą byloje apibrėžtu laikotarpiu pripažino nelegaliu darbu (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18.       Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai akcentuoja UTPĮ 58 straipsnio 4 punkto išlygą, atleidžiančią nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kadangi nagrinėjamoje byloje užsienio darbuotojams buvo taikomas UTPĮ 11 straipsnio 2 dalyje apibūdintas bevizis režimas. Tokiu atveju UTPĮ 58 straipsnio 4 punkto išimtimis užsienio asmuo naudotis negali (UPTĮ 62 straipsnio 11 dalis).

19.       Be to, prašomame panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarime nepagrįstai ir deklaratyviai nurodyta, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetas nepatvirtina subjektyviosios pusės, t. y. kaltės, požymio S. V. inkriminuotoje administracinio nusižengimo sudėtyje, nustatytoje ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Teismo akcentuotos aplinkybės (t. y. apie užsieniečių įdarbinimą buvo pranešta atsakingoms institucijoms, mokamas darbo užmokestis, mokesčiai, asmenys Lietuvoje buvo teisėtai, darbo santykiai nenuslėpti, jais nesiekta turtinės materialinės naudos nusižengimą padariusiam asmeniui) savaime neeliminuoja kaltės, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Detalesnių teisinių argumentų, kaip šios aplinkybės pašalina asmens kaltę, teismas nepateikė. Juolab byloje nustatyta, kad bendrovė UAB „Z“ kreipėsi 2021 m. rugsėjo 7 d. su tarpininkavimo raštu dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Taigi S. V., kaip darbdavys, žinojo apie poreikį darbuotojams gauti leidimą laikinai gyventi ir turėjo įsitikinti, kad šie asmenys turi visus reikiamus dokumentus. Kita vertus, Klaipėdos apygardos teismo išvardytos aplinkybės gali turėti reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui, tai iš esmės ir įvertino Klaipėdos apylinkės teismas, pritaikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą ir paskirdamas S. V. švelnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytą minimalią nuobaudą.

20.       Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes Klaipėdos apylinkės teismas pagrįstai S. V. nubaudė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o Klaipėdos apygardos teismas, padarydamas priešingas išvadas, netinkamai taikė šią įstatymo normą. Esant nustatytoms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarimas naikinamas dėl esminio materialiosios teisės pažeidimo, o Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :        

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį be pakeitimų.

Teisėjai                                                                Artūras Ridikas

                                                                Algimantas Valantinas

                                                                Tomas Šeškauskas