ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą ir apelianto (atsakovo) L. V. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginant viešąjį interesą ieškinį atsakovui L. V. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Druskininkų savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra, ginanti viešą interesą, (toliau ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo L. V. (toliau ir atsakovas) Druskininkų savivaldybės administracijos naudai 13 786,21 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje viešojo intereso gynimo aspektu atliekamas tyrimas dėl išmokų Druskininkų savivaldybės tarybos 2019 – 2023 m. kadencijos nariams pagrįstumo ir teisėtumo. Teigė, kad atsakovas L. V., ėjęs (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 19 d., pateikė Druskininkų savivaldybės administracijai apmokėti dokumentus, kad su jo, kaip (duomenys neskelbtini), susijusia veikla jis patyrė 13964,01 Eur išlaidų. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją už patirtas išlaidas vykdant (duomenys neskelbtini) funkcijas, tačiau atsakovui už degalus skirtos išmokos ne visais atvejais buvo susijusios su (duomenys neskelbtini) veikla. Ieškovės teigimu, atsakovas siekia pateisinti ypač didelį kiekį degalų, piltų per itin trumpą laiką – įsipilta 9309 litrų degalų ir nuvažiuota per kadenciją 93 090 km (kai atokiausios Druskininkų savivaldybės gyvenvietės (pvz. Voverys, Drapaliai ir kt.), nuo savivaldybės yra nutolę 15-23,5 km atstumu), yra neįmanoma, todėl nepagrįsto praturtėjimo sumą sudarė 13786,21 Eur dydžio nepatirtos transporto išlaidos degalams.

3.       Atsakovas L. V. prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad atsakovas, kadencijos metu vykdydamas (duomenys neskelbtini) pareigas, turėjo ir kitų išlaidų, kurios galėjo būti kompensuojamos Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies bei Reglamento 32 punkto nustatyta tvarka, tačiau dėl jų apmokėjimo ataskaitų neteikė ir šių išlaidų neprašė grąžinti, nors tokią teisę turėjo. Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamente (toliau ir Reglamentas), patvirtintame Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1 -115 “Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos reglamento tvirtinimo“ nebuvo numatyti reikalavimai pagrįsti kelionių būtinumo ir pateikti kelionės dokumentų, kad tarybos narys įrodytų tarybos nario veiklos pagrįstumą; detaliai nurodyti, kokiai savivaldybės tarybos nario veiklai buvo patirtos prašomos kompensuoti išlaidos; kad tarybos nariai deklaruotų, kokią konkrečią transporto priemonę naudoja tarybos nario veiklai; nurodyti, kokios tarybos nario funkcijos vykdytos už savivaldybės ribų. Reglamento reikalavimus kompensuoti konkrečias patirtas išlaidas vykdė savivaldybės Finansų ir apskaitos skyrius (toliau - Skyrius). Skyrius kiekvieną kartą individualiai įvertindavo atsakovo pateiktas išlaidų, susijusių su (duomenys neskelbtini) veikla, ataskaitas ir, įsitikinęs, kad pateikti dokumentai atitinka Reglamento nuostatas, jų pagrindu atsakovui išmokėdavo išmoką atsakovo patirtoms išlaidoms kompensuoti. Teikiant Skyriui ataskaitas, buvo tikrinamas šių išlaidų teisėtumas, pagrįstumas ir atitikimas teisės aktų reikalavimams. Todėl 13912,22 Eur suma transporto (kuro) išlaidoms apmokėti atsakovui buvo išmokėta teisėtai ir pagrįstai. Pažymėjo, kad atsakovas visos kadencijos metu, taip pat ir karantino laikotarpiu buvo labai aktyvus Druskininkų savivaldybės (duomenys neskelbtini) ne tik dalyvaujant tarybos, komisijų ir komitetų posėdžiuose, tačiau ir nuolat bendraujant su rinkėjais, savivaldybės institucijomis, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų bei valstybės institucijų atstovais, kas sąlygojo didesnių ir dažnesnių išlaidų transportui (kurui) patyrimo būtinybę. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikti dokumentai ir patvirtina faktą, kad atsakovas tinkamai ir aktyviai Lietuvos Respublikos teritorijos ribose vykdė jam, kaip (duomenys neskelbtini), deleguotas funkcijas ir priskirtus uždavinius. Tvirtino, kad visos išlaidos buvo panaudotos savivaldybės (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti, todėl 13912,22 Eur suma transporto (kuro) išlaidoms apmokėti atsakovui buvo išmokėta teisėtai ir pagrįstai.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Druskininkų savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti. Pabrėžė, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino laikotarpiu vykdė jam teisės aktuose nustatytas (duomenys neskelbtini) pareigas ir dėl to patyrė išlaidų, kurios pagrįstai buvo kompensuotos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo L. V. Druskininkų savivaldybės administracijos naudai 13130,90 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsakovui L. V. 293,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat priteisė iš atsakovo L. V. valstybei 295 Eur žyminio mokesčio.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovas 13786,21 Eur pinigines lėšas iš trečiojo asmens Druskininkų savivaldybės administracijos gavo, pinigų gavimo fakto neginčijo.

7.       Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, Reglamente buvo įtvirtinta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija (trečiasis asmuo), kas mėnesį skiriama ne didesnė kaip 290 Eur išmoka.

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau Įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas) nenustatė, kokių rūšių transporto išlaidos gali ar negali būti apmokamos, todėl visos transporto išlaidos (tame tarpe ir kuro) galėjo būti apmokamos, nustačius, kad jos atitiko Įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

9.       Teismas pažymėjo, kad Reglamento nuostatos nustatė, kad savivaldybės administracijos Finansų ir apskaitos skyrius pateiktas ataskaitas vertino ir išvadas privalėjo teikti tik tuo aspektu, ar išlaidos, susijusios su tarybos nario veikla, nebuvo apmokėtos savivaldybės administracijos. (duomenys neskelbtini) sprendė ir buvo atsakingas už pateiktus dokumentus ir išlaidas, kurios buvo patirtos su jo, kaip tarybos nario veikla. Teismo nuomone, atsakovo kadencijos metu buvęs teisinis reglamentavimas, susijęs su išmokų, susijusių su (duomenys neskelbtini) veikla, Druskininkų savivaldybės tarybos nariui išmokėjimu, nepanaikina atsakovo pareigos pagrįsti, kad jam Druskininkų savivaldybės tarybos nario kadencijos laikotarpiu išmokėtos išmokos panaudotos pagal tikslinę paskirtį – išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti. Tiek Įstatymo, tiek ir Reglamento nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nuostatos įpareigojo savivaldybės tarybos narius jiems nustatyta tvarka mokamas išmokas su jo, kaip tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, naudoti išimtinai pagal tikslinę paskirtį. Tai, kad šių išmokų mokėjimo tarybos nariams reglamentavimas ir kontrolė buvo nepakankami, nesudarė pagrindo tarybos nariams naudotis šia situacija, pažeidžiant valstybės tarnautojų veiklos principus ir politikų elgesio kodekso reikalavimus bei be teisinio pagrindo gaunant tai, ko jie negalėjo ir neturėjo gauti.

10.       Teismas sprendė, kad atsakovo kelionės išlaidų, patirtų į Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžius vykstant ne iš deklaruotos gyvenamosios vietos, o iš kitos savivaldybės, kurioje jis pasirinko gyventi su šeima, savivaldybė neturi pagrindo.

11.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytą aplinkybę, kad atsakovas buvo aktyvus Druskininkų savivaldybės (duomenys neskelbtini), darė tikėtiną išvadą, kad atsakovas jo nurodytuose renginiuose dalyvavo. Duomenų apie kitas su (duomenys neskelbtini) veikla susijusias atsakovo keliones automobiliu į kitas savivaldybes atsakovas nepateikė.

12.       Teismas sprendė, kad atsakovo L. V. dalyvavimas labdaringoje veikloje, vykimas karantino laikotarpiu į oro uostą pervežti užsiregistravusius piliečius, nėra susiję su (duomenys neskelbtini) veikla, todėl išlaidos šiai veiklai vykdyti negali būti kompensuojamos išlaidų, susijusių su (duomenys neskelbtini) veikla, nustatyta kompensavimo tvarka.

13.       Teismas konstatavo, kad pagrįstomis išlaidomis už kurą atsakovo L. V. kadencijos Druskininkų savivaldybės taryboje metu laikytinos atsakovo kelionių į posėdžius savivaldybėje bei į salę susitikti su rinkėjais, vykimo į renginius, kitas institucijas kuro išlaidos, kas iš viso sudaro atitinkamai 5209 km (979 km + 48 km + 184 km + 318 km + 1080 km + 1100 km + 1500 km), 520,9 ltr. degalų (5209 : 100 x 10), 781,35 Eur (520,9 x 1,50) sumai.

14.       Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad jam išmokėta 13130,90 Eur suma buvo panaudota pagal tikslinę paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje ir Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamentuose.

15.       Teismas vertino, kad atsakovo patirta 6171 Eur išlaidų suma advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų dydžių, atitinka proceso sudėtingumą, trukmę, todėl jas laikė pagrįstomis ir įrodytomis, todėl atsakovui iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priteisė 293,12 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

16.       Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsakovui L. V. buvo priteistas 293,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir atsakovo L. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Apeliaciniame skunde teigė, kad ieškovė pateikė ieškinį gindama viešąjį interesą. Teismas priteisė dalį ieškinio sumos ir konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtiną sąlygų visetą. Apeliantė pažymėjo, kad ieškinio suma buvo nustatyta vadovaujantis tais duomenimis, kuriuos prokuroras gavo ir objektyviai galėjo gauti patikrinimo metu. Informacija ir medžiaga, kurią atsakovas teismui pateikė bylos nagrinėjimo teisme metu, teikiant ieškinį teismui ieškovui nebuvo žinoma ir negalėjo būti įvertinta formuluojant ieškinio reikalavimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinys didesnei (13786,21 Eur) sumai, nei priteisė teismas, buvo pareikštas nepagrįstai ir kad ieškovas elgėsi nerūpestingai ar nesąžiningai. Akcentavo, kad atsakovas pateikė duomenis, kad dėl bylinėjimosi bendrai patyrė 6171 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau nepateikė jokių duomenų ir teismo nebuvo nustatyta, kad atsakovas patyrė papildomų atstovavimo išlaidų dėl to, kad buvo pareikštas didesnis reikalavimas, nei buvo patenkintas.

17.       Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) L. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo teismų praktikos. Tvirtino, kad ieškovė nepagrindė teisės reikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė nepagrįsto praturtėjimo sąlygas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių.  

18.       Atsiliepdamas į apeliacinį skundą atsakovas L. V. prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovė klaidingai aiškina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso normas. 

19.       Atsiliepdama į apeliacinį skundą ieškovė Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymėjo, kad yra teisinis pagrindas prokurorei ginti viešąjį interesą. Teismas tinkamai aiškino ir taikė nepagrįsto praturtėjimo sąlygas. Teismas, įpareigodamas atsakovą įrodyti, kad jam kompensuotas išlaidas jis patyrė vykdydamas (duomenys neskelbtini) veiklą, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, bei pagrįstai vadovavosi teismų praktika šios kategorijos bylose.

20.       Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija prašė atsakovo L. V. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino nepagrįsto praturtėjimo institutą, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija     

k o n s t a t u o j a :

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas.

Atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.

21.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

23.       Apeliaciniame skunde apeliantas L. V. iš esmės kelia ieškovės teisės reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų buvimo ir įrodymų vertinimo taisyklės taikymo klausimus.

24.       Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl to, kad atsakovas 13786,21 Eur pinigines lėšas iš trečiojo asmens Druskininkų savivaldybės administracijos gavo, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

25.       Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas L. V. 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose išrinktas į Druskininkų savivaldybės tarybą. 2019 m. balandžio 17 d. įvyko pirmasis Druskininkų savivaldybės tarybos posėdis, kuriame atsakovas prisiekė ir nuo šios dienos jis įgijo visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises. 2023 m. kovo 5 d. įvyko nauji savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, kuriuose atsakovas į Druskininkų savivaldybės tarybą išrinktas nebuvo. Naujos sudėties Druskininkų savivaldybės taryba į pirmąjį posėdį susirinko 2023 m. balandžio 21 d. Atsakovo, kaip (duomenys neskelbtini), įgaliojimai pasibaigė 2023 m. balandžio 21 d. Atsakovas (duomenys neskelbtini) buvo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. balandžio 21 d.

26.       Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2023 m. balandžio 1 d., nes atsakovas (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo 2019 m. – 2023 m.) (duomenys neskelbtini) su jo, kaip (duomenys neskelbtini), veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente.

27.       Druskininkų savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-115 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. balandžio 22 d.) 32 punkte buvo nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama 290 eurų išmoka atsiskaitytinai: 1) išmoka mokama kas mėnesį pateikus patvirtintą išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitą, neviršijant Reglamento 32 punkte nurodyto dydžio, pervedant ją kas mėnesį į tarybos narių nurodytas bankų sąskaitas iki kito mėnesio 10 d.; 2) išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitos formą tvirtina taryba sprendimu; 3) tarybos nariai užpildytas išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitas pateikia savivaldybės administracijai už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 5 dienos; 4) savivaldybės administracijos Finansų ir apskaitos skyrius įvertina pateiktas ataskaitas ir pateikia išvadą ar išlaidos, susijusios su tarybos nario veikla, nebuvo apmokėtos savivaldybės administracijos; 5) tarybos nariui per tris mėnesius be pateisinamos priežasties nepateikus išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitų išmoka už šį laikotarpį nemokama.

28.       Taigi, prieš tai minėtas teisinis reglamentavimas nustatė, kad išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė, t. y. ji skirta kompensuoti tarybos nariui išlaidas, kurias jis patyrė vykdydamas savo tiesiogines (duomenys neskelbtini) veiklos funkcijas.

29.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovui nepagrįstai išmokėta 13130,90 Eur išmokų kurui, kurios nebuvo susijusios su (duomenys neskelbtini) veikla. Atsakovas neįrodė, kad ginčo išlaidos buvo patirtos Druskininkų savivaldybės (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti.

30.       Pažymėtina, kad nors apeliantas savo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nepateikia jokių šias teismo išvadas paneigiančių duomenų, teigia, kad prokurorė neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą, ginčo išlaidos buvo patirtos Druskininkų savivaldybės (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti ir šiuo atveju nėra nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų viseto.

Dėl viešojo intereso gynimo

31.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto L. V. skundo teiginiais, kad ieškovė nepagrindė teisės reikšti ieškinį viešajam interesui ginti.

32.       Teisės doktrinoje taip pat nėra suformuluotos viešojo intereso sąvokos, tai – neapibrėžtas teisės institutas, kurio turinį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui ar valstybės, savivaldybės institucijoms kreiptis į teismą, lyg iš anksto numato, kad konkretūs santykiai, iš jų kylantys ginčai gali būti susiję su viešuoju interesu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

33.       Viešajam interesui civilinio proceso tvarka ginti yra būtinos dvi pirminės sąlygos: 1) ieškinys viešajam interesui ginti yra pareikštas subjekto, kuriam įstatymų lygmeniu pripažįstama teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą; 2) subjektas, reiškiantis ieškinį viešajam interesui ginti, veikia pagal įstatyme apibrėžtą savo kompetenciją, t. y. įstatyme yra įtvirtinta tokio subjekto teisė (tiksliau – netgi pareiga, jeigu, žinoma, egzistuoja pagrindas imtis viešojo intereso gynimo) teismine tvarka ginti viešąjį interesą reikalaujant taikyti konkretų civilinių teisių gynimo būdą. Kompetencijos ginti viešąjį interesą neturėjimas neužkerta kelio kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. viešasis interesas, neegzistuojant pirmiau įvardytoms sąlygoms, gali būti ginamas per prokurorą (CPK 49 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-611/2018).

34.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje, kuriame nustatyti prokuratūros struktūros ir veiklos pagrindai, įtvirtinta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus (2 d.).

35.       Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Taigi, prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato viešojo intereso pažeidimą ir prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus, be kita ko, kreiptis į teismą su ieškiniu.

36.       Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ieškinys buvo pareikštas subjekto, turinčio teisę teismine tvarka ginti viešąjį interesą ir pareikšdama tokį ieškinį prokurorė veikė vadovaujantis Prokuratūros įstatymo nuostatomis.

37.       Be to, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

38.       Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

39.       Kolegijos vertinimu, savivaldybės finansinio turto tikslingo ir racionalaus naudojimo klausimas yra susijęs su viešuoju interesu ir šiuo atveju ieškovė ieškiniu siekė apginti viešąjį interesą.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo

40.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų nebuvimo.

41.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016).

42.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas iš trečiojo asmens gavo kompensaciją už patirtas išlaidas vykdant (duomenys neskelbtini) funkcijas ir dėl to byloje ginčo nėra; trečiojo asmens finansinis turtas po minėtos kompensacijos atsakovui išmokėjimo sumažėjo išmokėta suma, o atsakovo – atitinkamai padidėjo; trečiojo asmens turto sumažėjimą ir atsakovo turto padidėjimą siejo tiesioginis ryšis – lėšos buvo skirtos kompensuoti atsakovo patirtas išlaidas vykdant (duomenys neskelbtini) funkcijas ir išmokėjimą lėmė nepagrįsti atsakovo veiksmai; atsakovas nepagrindė, kad kompensuotos išlaidos atitiko kompensavimo tikslingumo kriterijus ar jog egzistavo koks nors kitas pagrindas ginčo lėšoms gauti; pareiškiant ieškinį atsakovas negrąžino be pagrindo gautas lėšas trečiajam asmeniui; trečiojo asmens išmokėtos lėšos buvo skirtos (duomenys neskelbtini) funkcijoms vykdyti ir ieškovės ieškinys pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą.

43.       Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių, t. y. jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui ir jis buvo tinkamai panaudotas, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą.

44.       Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, kolegija sprendžia, kad būtent atsakovui –teko pareiga įrodyti nurodytas aplinkybes, t. y. įrodyti lėšų panaudojimo tikslingumą ir racionalumą, o teismas, be kita ko, turi šias aplinkybes visapusiškai įvertinti.

45.       Ieškovė savo ieškinio reikalavimą dėl 13786,21 Eur priteisimo grindė CK 6.237 straipsnio pagrindu, įrodinėdama, kad ne visos atsakovo gautos lėšos buvo (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimais ir pirmosios instancijos teismo išvadomis įrodymais jų nepaneigė.

46.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, įskaitant ir atsakovo pateiktus duomenis apie jo dalyvavimą labdaringoje veikloje, vykimą karantino laikotarpiu į oro uostą pervežti užsiregistravusius piliečius, kurie teismo vertinimu nėra susiję su (duomenys neskelbtini) veikla, todėl išlaidos šiai veiklai vykdyti negali būti kompensuojamos išlaidų, susijusių su (duomenys neskelbtini) veikla, nustatyta kompensavimo tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia atsakovo veikla vertintina kaip visuomeninė ar kita veikla, kuriai naudoto kuro (transporto) išlaidos negali būti kompensuotos Reglamento nustatyta tvarka.

47.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinas sąlygas, o atsakovas neįrodė, jog Druskininkų savivaldybės administracijos jam išmokėta 13130,90 Eur suma buvo panaudota pagal tikslinę paskirtį.

48.       Kaip minėta, atsakovas neįrodė, kad 13130,90 Eur išlaidos buvo patirtos (duomenys neskelbtini)  veiklai vykdyti. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos darytina priešinga išvada, t. y., kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo 13130,90 Eur suma, o pinigų gavimas nėra pateisinamas nei įstatymu, nei konkrečiu aktu, nei sandoriu (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovas pasinaudojo nepakankamu teisiniu reglamentavimu įgyjant (duomenys neskelbtini) veiklai skirtas lėšas, kurios panaudotos ne pagal paskirtį. Net jei ir nustatytas teisinio reglamentavimo nepakankamumas, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas neturėtų jam skirtų lėšų naudoti išimtinai (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti, ir tokias išlaidas pagrįsti atitinkamais įrodymais. Pareigos naudoti skirtas lėšas išimtinai (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti nepaneigia argumentas, jog nei viename teisės akte nenustatyta tvarka, kaip konkrečiai pagrįsti panaudotas išlaidas (duomenys neskelbtini) veikloje.

49.       Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       Apeliaciniame skunde ieškovė Kauno apygardos prokuratūros prokurorė nurodė, kad ieškinį pateikė gindama viešąjį interesą, ir teismas priteisė dalį ieškinio sumos bei konstatavo, kad ieškovė įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtiną sąlygų visetą. Apeliantė pažymėjo, kad ieškinio suma buvo nustatyta vadovaujantis tais duomenimis, kuriuos prokuroras gavo ir objektyviai galėjo gauti patikrinimo metu. Informacija ir medžiaga, kurią atsakovas teismui pateikė bylos nagrinėjimo teisme metu, teikiant ieškinį teismui ieškovei nebuvo žinoma ir negalėjo būti įvertinta formuluojant ieškinio reikalavimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinys didesnei (13786,21 Eur) sumai, nei priteisė teismas, buvo pareikštas nepagrįstai ir kad ieškovė elgėsi nerūpestingai ar nesąžiningai. Akcentavo, kad atsakovas pateikė duomenis, kad dėl bylinėjimosi bendrai patyrė 6171 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau nepateikė jokių duomenų ir teismo nebuvo nustatyta, kad atsakovas patyrė papildomų atstovavimo išlaidų dėl to, kad buvo pareikštas didesnis reikalavimas, nei buvo teismo patenkintas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

51.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 961 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, valstybės ar savivaldybės institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai ar ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirtų biudžeto lėšų.

52.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami Generalinei prokuratūrai, taigi jų valdytojas yra generalinis prokuroras, todėl, taikant CPK 961 straipsnio 1 dalį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-403/2023). Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

53.       Teisėjų kolegija pripažinusi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo 13130,90 Eur suma, atitinkamai turėjo išspręsti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad dėl bylinėjimosi jis patyrė 6171 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų dydžių, atitinka proceso sudėtingumą, trukmę, todėl laikė jas pagrįstomis ir įrodytomis, todėl priteisė atsakovui iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 4,75 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra, 293,12 Eur.

54.       Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybes, jog ieškovės kreipimąsi į teismą ir atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė paties atsakovo veiksmai (priežastinio ryšio teorija), į šios nutarties 32-36, 52 punktus, į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 95,25 procentų (ieškinio suma buvo nustatyta tais duomenimis, kuriuos prokuroras gavo ir objektyviai galėjo gauti patikrinimo metu), ieškovė ieškinį pareiškė gindama viešąjį interesą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), sprendžia, kad tikslintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios atsakovui iš ieškovės nepriteisiamos.

55.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

56.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika, tačiau nepagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, tačiau sprendimas tikslintinas, nurodant, kad atsakovui iš ieškovės nepriteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57.       Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apelianto L. V. bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Ieškovės Kauno apygardos prokuratūros, ginančios viešą interesą, apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovo L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir atsakovo L. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Kauno apygardos prokuratūros atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

    Teisėjai                                                                              Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė                                 

      Aleksandras Rusakas     

      Irena Stasiūnienė