Baudžiamoji byla Nr. 1A-299-654/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48295-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.2; 2.4.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą dėl 2019 m. vasario 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. spalio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir V. Č. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. Č. ir V. A. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent: jie 2018 m. spalio 6 d., apie 22 val., veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą atėjo prie A. A. priklausančio rūsio, adresu (duomenys neskelbtini), kur atsineštu metaliniu strypu nulaužė pakabinamą rūsio durų spyną ir tokiu būdu abu įsibrovė į patalpos vidų, iš kur bendromis pastangomis pagrobė A. A. priklausantį benzininį trimerį „Stihl FS90“, 250 eurų vertės.
Šiais savo veiksmais V. A. ir V. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti 2019 m. vasario 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdė nagrinėti bylą. Teismui neradus pagrindo perduoti bylą prokurorui – panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.
2.1. Skunde nurodė, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga ir prieštarauja teisingumo principui. Pripažindamas savo kaltę V. Č. padėjo greitai atskleisti jam inkriminuotą nusikaltimą.
2.2. Mano, kad teismas nesilaikė BK 1 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, pažeidė teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę. Spręsdamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą teismas turėjo įvertinti tiek su veikos padarymu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusias faktines aplinkybes kaip visumą ir tik tada daryti išvadą, ar reikia ir galima, atsižvelgiant į teisingumo principą ir bausmės tikslus, skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta, bausmę. Teismas neatsižvelgė, kad jo vaidmuo dėl inkriminuoto nusikaltimo nebuvo esminis ir jis visiškai prisipažino ir gailisi dėl savo veiksmų. Jo padarytu nusikaltimu nebuvo sukelta žymios turtinės žalos. Jis yra pakankamai jauno amžiaus, dirbantis pagal verslo liudijimą, todėl bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą. Jo atžvilgiu turėtų būti taikomas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas. Šiame teisės institute iš esmės įgyvendinami humaniškumo principo reikalavimai. Teismas, netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo, neatsižvelgė į šias aplinkybes.
2.3. Skunde nuteistasis pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje jam nebuvo išaiškinta teisė turėti gynėją ir ši teisė buvo pažeista. Kaltinamajame akte nurodyta, kad įtariamojo gynėjo nėra, o tai parodo BPK 219 straipsnio nuostatų pažeidimą. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nebuvo užtikrinta teisė turėti gynėją, o byla nagrinėta gynėjui nedalyvaujant. Tai kelia pagrįstas abejones teismo šališkumu, nes tokiu būdu buvo suvaržyta teisė turėti advokatą. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą. BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad gynėjo dalyvavimas būtinas kitais šio kodekso numatytais atvejais. BPK 273 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad su sutrumpintu įrodymų tyrimu turi sutikti prokuroras ir gynėjas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis gynėjo neturėjo.
2.4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė prašo nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį. Nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Iš byloje esančių 2018 m. gruodžio 4 ir 5 d. teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolų matyti, kad ikiteisminiame tyrime V. Č. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, o šiuose protokoluose jis pareiškė, jog gynėjas jam nėra reikalingas. V. Č. teisė turėti gynėją nebuvo pažeista, nes jis pats šios teisės atsisakė. Aplinkybė, jog kaltinamajame akte neminimas nuteistojo gynėjas, neparodo, kad buvo pažeistos BPK 219 straipsnio nuostatos. Kaltinamajame akte nurodomas gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis proceso metu turėjo gynėją. Nuteistajam pareiškus, jog gynėjas jam nereikalingas, prokuroras kaltinamajame akte pažymėjo, kad įtariamojo gynėjo nėra. V. Č. viso bylos proceso metu jokių priekaištų dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto neturėjo. Skundo argumentas, jog teismas neužtikrino gynėjo dalyvavimo ir buvo šališkas, neatitinka situacijos. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamajam buvo išaiškintos jo teisės, taip pat teisė turėti gynėją ir jis neišreiškė noro pasikviesti advokatą. Taigi nėra pagrindo abejoti teismo šališkumu. Gynėjo nedalyvavimas nebuvo kliūtis bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes vadovaujantis BPK 51 straipsniu, jo dalyvavimas nagrinėjant šios kategorijos bylas nėra būtinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
V. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
3. Apeliantas skunde prašo sušvelninti paskirtą bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti vadovaujantis BK 75 straipsniu. Taip pat skunde nurodė, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą ir todėl byla turėtų būti grąžinti pirmosios instancijos teismui arba prokuratūrai.
4. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. V. Č. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Šio straipsnio sankcija numato alternatyvias baudos, arešto, laisvės apribojimo ar laisvės atėmimo bausmes.
5. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. V. Č. nuteistas už nusikaltimą nuosavybei. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į veikų pobūdį ir pavojingumą, pasisavinto turto rūšį ir vertę, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančią aplinkybę –nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, nuteistojo asmenybę, tame tarpe ankstesnius teistumus – V. Č. teistas 3 kartus, daug kartų baustas administracine tvarka, nevedęs, dirba pagal verslo liudijimą. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
6. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas aplinkybes ir tai, kad nusikaltimas nesukėlė žymios turtinės žalos, kaltinamasis pripažino kaltę ir gailisi, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam nereiškė, skirtinos bausmės dydį nustatė mažesnį negu įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teismas, vadovaudamasis BK 641 straipsniu, paskirtos bausmės dydį sumažino vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų laisvės atėmimo ir šią bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu bei subendrinta bausme paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą. Apylinkės teismo paskirta bausmė nėra per griežta ar neteisinga, ji paskirta tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, o jos mažinti nėra pagrindo.
7. Skunde apeliantas prašė vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir paskirtą bausmę sušvelninti arba taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.
8. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos.
9. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą.
9.1. Nuteistojo V. Č. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – jis pakankamai jauno amžiaus, dirba pagal verslo liudijimą, didelės žalos nukentėjusiajam nepadarė, nukentėjusysis priekaištų jam neišreiškė, jis pripažino kaltę įvykdęs nusikaltimą ir gailisi, prisipažindamas padėjo greitai atskleisti inkriminuotą nusikaltimą – nėra išimtinės aplinkybės. Aplinkybės, kad V. Č. dirba pagal verslo liudijimą ir yra pakankamai jauno amžiaus yra įprastos, būdingos daugeliui asmenų aplinkybės, kurios nėra išimtinės, darančios įtaką V. Č. padarytos nusikalstamos veikos ar nuteistojo asmenybės pavojingumui. Skunde vardijamas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino skirdamas V. Č. bausmę ir nustatęs bausmės dydį gerokai mažesnį už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį (vidurkis yra 3 metai). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su V. Č. padaryta nusikalstama veika ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje už apysunkio nusikaltimo padarymą numatytos bausmės paskyrimas V. Č. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. V. Č. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, atitinka įstatymo nustatytas ribas ir jų švelninti nėra pagrindo.
10. Nėra pagrindo nuteistojo V. Č. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
10.1. V. Č. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės dydis – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir padarytos nusikalstamos veikos sunkumas – apysunkė nusikalstama veika – sudaro formalias sąlygas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Vertinant BK 75 straipsnio taikymą labai svarbu atsižvelgti ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir pabrėžė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik taikant realią laisvės atėmimo bausmę. V. Č. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bet jis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas sulaužė ir buvo pasiųstas atlikti paskirtos bausmės. Ankstesniu 2018 m. spalio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris subendrintas su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, V. Č. buvo atidėtas bausmės vykdymas 1 metams. Tiesa, nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė 2018 m. spalio 6 d., t y. iki 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžio priėmimo, tačiau tai nėra argumentas bausmės vykdymą atidėti. Teismui yra perduota baudžiamoji byla, kurioje V. Č. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl veikos, padarytos 2019 m. sausio 16 d. Tai rodo, kad nuteistasis nelinkęs taisyti netinkamo savo elgesio ir nevertino jam teismo parodyto pasitikėjimo. Teismo kelis kartus pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas neturėjo nuteistajam jokios įtakos. Skunde apelianto pakartotinai pabrėžiamos ir jau aptartos aplinkybės nėra pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
11. Skunde teigiama, kad buvo pažeistos nuteistojo teisės į gynybą. Ikiteisminio tyrimo stadijoje V. Č. nebuvo išaiškinta teisė turėti gynėją ir ši teisė buvo pažeista. Advokatas nedalyvavo ir bylą nagrinėjant teisme, o tai parodo teismo šališkumą. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesuteikia pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme ar bylą grąžinti prokurorui. Baudžiamojoje byloje yra 2018 m. gruodžio 4 ir 5 d. teisės turėti gynėją išaiškinimo V. Č. protokolai, kuriuose užfiksuota, kad V. Č. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, bet jis gynėjo atsisakė. Taigi V. Č. procesinės teisės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeistos. Tai, kad kaltinamajame akte nėra įrašytas gynėjas, nėra jo trūkumas. Paties V. Č. išreikšta valia ikiteisminio tyrimo metu joks advokatas jo negynė, todėl natūralu, kad duomenys apie advokato dalyvavimą kaltinamajame akte ir nebuvo įrašyti. V. Č. viso bylos nagrinėjimo metu (ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme) jokių pareiškimų dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto ar procesinių teisių pažeidimų neturėjo. Iš pirmosios instancijos teismo protokolų matyti, kad teismo posėdžio metu nuteistajam buvo išaiškintos jo teisės, tarp jų ir turėti gynėją, bet noro, kad jį gintų advokatas, nuteistasis neišreiškė. Taigi nėra jokio pagrindo abejoti teismo šališkumu.
12. Skunde apeliantas mano, kad jo teisės turėti gynėją buvo pažeistos ir dėl to, kad BPK 273 straipsnis numato, jog sutrumpintų įrodymų tyrimas galimas tada, kai sutinka prokuroras ir gynėjas. Kadangi nuteistojo gynėjas nedalyvavo, negalėjo būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Apeliantas klaidingai interpretuoja įstatymą teigdamas, jog gynėjo dalyvavimas atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą yra būtinas. BPK 273 straipsnyje nėra nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, o tik reglamentuota, kad reikalingas jo sutikimas. Jei advokatas nedalyvauja bylą nagrinėjant sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tai sutikimo jis ir negali duoti, tačiau reikalavimas duoti sutikimą nereiškia, kad advokato dalyvavimas yra būtinas. BPK 51 straipsnyje yra numatyti atvejai kai advokato dalyvavimas yra būtinas. BPK 51 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad advokato dalyvavimas būtinas ir kitais kodekse numatytais atvejais. BPK 51 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kiti atvejai, kai būtinas gynėjo dalyvavimas, t. y. kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Be to, V. Č. posėdžio metu sutiko, kad įrodymai nebūtų tiriami, o sutrumpintų įrodymų tyrimas suteikė teismui teisinį pagrindą taikyti BK 641 straipsnį ir trečdaliu švelninti nuteistajam skirtą bausmę.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija
n u t a r i a :
V. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjų kolegija: Virginija Liudvinavičienė
Alenas Piesliakas
Nijolė Žimkienė