Administracinė byla Nr. eAS-251-520/2021

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00197-2021-5

        Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. ir atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Valstybės tarnybos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės tarnybos departamentas) per 5 dienas išnagrinėti jo 2021 m. sausio 11 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Pareiškėjas nurodė, kad dalyvavo konkurse į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45585) (toliau – ir Konkursas), kuris įvyko pretendentų vertinimo komisijos posėdyje 2021 m. sausio 6 d., o apie rezultatus pareiškėjas buvo informuotas tą pačią dieną elektroniniu laišku. Pareiškėjas 2021 m. sausio 11 d. kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą su prašymu, prašydamas pateikti Konkurso pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. sausio 6 d. posėdžio protokolą ir šio posėdžio visą skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą elektroniniu paštu, o po to ir registruotu paštu. Pareiškėjas nurodė, kad nuo prašymo pateikimo praėjo 7 darbo dienos, o atsakovas jokio atsakymo nepateikė. Pareiškėjo nuomone, atsakymas į 2021 m. sausio 11 d. prašymą jam turėjo būti pateiktas per 5 darbo dienas, t. y. iki 2021 m. sausio 18 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 48 punktu.

Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Valstybės tarnybos departamentas nurodė, kad į pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. prašymą atsakė 2021 m. sausio 27 d. raštu Nr. 27D-203 (toliau – ir 2021 m. sausio 27 d. raštas). Kadangi buvo techninės galimybės pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, tačiau pats pareiškėjas informaciją apie surinktą balą pageidavo gauti per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – ir VATIS), Aprašo 48 punkte nustatytas 5 darbo dienų terminas atsakymui pateikti netaikytinas, o pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. vasario 15 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas, kad jis atsisako skundo ir prašo bylą nutraukti, kadangi atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. prašymą, tačiau tai padarė tik gavęs teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį, kuria priimtas pareiškėjo skundas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias jis patyrė advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo skundas nebuvo pagrįstas. Pareiškėjo procesinis elgesys netinkamas, pareiškėjas buvęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys, todėl žino administracinių bylų nagrinėjimo ypatumus, pagal pareiškėjo skundus dėl Valstybės tarnybos departamento organizuotų konkursų, kuriuose pareiškėjas dalyvavo, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama 11 bylų. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateiktame skunde nekeliama sudėtingų teisės klausimų, reikalaujančių specialiųjų teisės žinių, kurių pareiškėjas neturėtų, be to, paduotas skundas yra pasikartojantis, kadangi identiškus skundus jis pateikęs 4 bylose. Pareiškėjas yra vykdęs ir advokato veiklą, kuri viešai prieinamais duomenimis sustabdyta. Pareiškėjas skundžia bet kokius Valstybės tarnybos departamento veiksmus, siekdamas pasipelnyti. Atsakovo nuomone, skundą pareiškėjas surašo pats, o advokatas jį tik pasirašo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo J. K. 2021 m. vasario 15 d. skundo atsisakymą ir nutraukė administracinę bylą Nr. eI3-1937-595/2021, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsisako skundo dėl to, jog atsakovas po pareiškėjo skundo pateikimo teismui 2021 m. sausio 27 d. raštu atsakė pareiškėjui į jo 2021 m. sausio 11 d. prašymą, t. y. įvykdė pareiškėjo reikalavimą ir byloje neliko ginčo dalyko.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjo atsisakymas nuo skundo neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, teismas priėmė atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą, teismas nurodė, kad pagal ABTĮ nuostatas pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui. Teismas pažymėjo, kad atsakovui 2021 m. sausio 27 d. raštu pateikus atsakymą į pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. prašymą, atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, pareikštą šioje byloje, tačiau, kaip nustatyta, po pareiškėjo skundo pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 20 d.), todėl konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį.

Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas nurodė, kad pareiškėjui didžiausia priteistina suma už skundo parengimą būtų apskaičiuojama 2020 metų III ketvirčio vidutiniam mėnesiniam bruto darbo užmokesčiui šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (1 454,80 Eur) taikant 2,5 koeficientą.

Teismo vertinimu, į bylą pateikta 2021 m. sausio 19 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp advokato T. U. ir pareiškėjo, advokato T. U. išrašyta 2021 m. sausio 20 d. sąskaita Nr. 21-004 ir 2021 m. sausio 20 d. pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 1093216) patvirtino, kad už skundo šioje byloje surašymą pareiškėjas sumokėjo advokatui 450 Eur sumą.

Teismas atsižvelgė į atsakovo nurodytus argumentus, kad iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, jog pareiškėjas yra teisininkas, vykdė advokato veiklą, kuri šiuo metu sustabdyta, be to, pareiškėjas ėjo Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario pareigas, todėl pažymėjo, kad atsakovo teiginiai, susiję su pareiškėjo žiniomis administracinio proceso srityje, pagrįsti. Teismas iš Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko duomenų taip pat nustatė, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą su analogiško ar panašaus turinio skundais yra kreipęsis daug kartų. Teismo vertinimu, šioje administracinėje byloje ginčo dalykas nebuvo sudėtingas teisės prasme, nereikalavo specialiųjų teisinių žinių ar didelių laiko sąnaudų, nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai nebuvo keliami.

             Atsižvelgęs į tai, kad nors pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau ir į tai, kad pareiškėjas pats yra teisininkas, be to, turintis didelę teisinio darbo patirtį, be kita ko, ir administraciniame procese, kas savaime nepaneigia jo teisės turėti atstovą teisme, įvertinęs visus nurodytus argumentus ir remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas pareiškėjo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo 100 Eur atstovavimo išlaidų.

III.

Pareiškėjas J. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties dalį dėl priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo už atskirojo skundo surašymą.

Pažymėdamas, kad ginčija tik tą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, pareiškėjas nurodo, jog prašė priteisti tik 450 Eur už skundo surašymą, kas sudaro 12,37 proc. priteistinos maksimalios sumos (3 637 Eur). Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad kai pagal Rekomendacijų 8.2 punktą realios išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro apie pusę priteistinos maksimalios sumos už skundą, nėra pagrindo mažinti prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos. Pareiškėjo teigimu, nėra pagrindo mažinti šios sumos ir tuomet, kai prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ženkliai mažesnės už pagal Rekomendacijas apskaičiuotą didžiausią priteistiną sumą.

Pareiškėjas pakartoja skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies motyvus, kuriais remiantis buvo sumažinta prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, ir nurodo, kad teismas, sumažindamas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, vertino išimtinai tik pareiškėjo asmenį, jo išsilavinimą (profesiją), turimą patirtį ir buvusias pareiškėjo pareigas bei tai, kiek kartų jis gynė savo teises teisme. Tačiau toks vertinimas yra diskriminuojantis, pažeidžiantis ABTĮ 5–6 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį.

Pareiškėjo teigimu, jo faktiškai patirtos 450 Eur bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus (t. y. dėl viešojo administravimo subjekto kaltės), tačiau šių priežasčių teismas visiškai nevertino (ši nutarties dalis yra be motyvų). Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir pareiškėjo paaiškinimuose nurodytų motyvų – jeigu atsakovas nevilkindamas būtų laiku išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateikęs jam iki 2021 m. sausio 18 d. bet kokį atsakymą, tai ir jokios administracinės bylos teisme, ir jokio atstovo (advokato), ir jokių bylinėjimosi išlaidų nebūtų buvę, nepriklausomai nuo pareiškėjo išsilavinimo, profesijos ir patirties, užimtų pareigų ar kreipimųsi į teismą skaičiaus. Šiuo atveju pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, užimtos pareigos nesusiję su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis ir nesudarė pagrindo jas mažinti.

Pareiškėjas pažymi, kad jam priteista suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti neatitinka net žemiausių rinkos kainų, kurios būtų taikomos surašant tokio turinio (sudėtingumo) skundą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bendruosius teisės principus ir nukrypo nuo teismų praktikos, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keistina ir pareiškėjui priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – šio prašymo netenkinti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų ir aplinkybių, kuriomis atsakovas pagrindė, jog neprivalėjo pareiškėjui jo prašomos informacijos pateikti per 5 darbo dienas. Į pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. prašymą buvo atsakyta 2021 m. sausio 27 d. raštu (per 12 darbo dienų), kas nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto 20 darbo dienų termino sprendimui priimti. Vadovaudamasis Aprašo 48 punktu, atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo pretendentų vertinimo komisijos pokalbio pabaigoje buvo paklausta, ar jis prisijungs, kai bus atliekamas balų skaičiavimas ir rezultatų paskelbimas, pareiškėjas pageidavo informaciją apie savo surinktą balą gauti per VATIS. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti, t. y. nuotoliniu būdu išklausyti komisijos skelbiamus rezultatas, tačiau pareiškėjas atsisakė prisijungti. Atsižvelgiant į tai, kad buvo techninės galimybės pareiškėjui stebėti balų skaičiavimą ir paskelbimą, bet pareiškėjas pats to atsisakė, laikytina, kad pareiškėjo skundas nebuvo pagrįstas, todėl ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negalėjo būti tenkinamas.

Pareiškėjas J. K. atsiliepime į Valstybės tarnybos departamento atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti su atsakovo atskirojo skundo nagrinėjimu susijusias bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjas nurodo, kad jo prašymas atsakovui turėjo būti ir buvo nagrinėjamas vadovaujantis Aprašu, todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto 20 darbo dienų termino taikymo atmestini, nes šiuo atveju taikytinas Aprašo 48 punkte nustatytas 5 darbo dienų terminas. Nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus, atsakovas bando suklaidinti teismą, kadangi pareiškėjas ne atsisakė dalyvauti Konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje, o paprašė informuoti per VATIS dėl to, kad tuo metu jau neturėjo kompiuterio su tinkama vaizdo ir garso įranga (neturėjo tam techninių galimybių), ką patvirtina ir į bylą pateiktas komisijos 2021 m. sausio 6 d. posėdžio garso ir vaizdo įrašas. Todėl ir nurodytais pagrindais atsakovas pareiškėjui pateikti atsakymą privalėjo būtent ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pareiškėjo prašymo gavimo. Atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjui atsakė 2021 m. sausio 27 d. raštu (per 12 darbo dienų), todėl pareiškėjo skundas teismui buvo pagrįstas, ką tinkamai nustatė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties dalies, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo J. K. prašymas priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento, pagrįstumas ir teisėtumas. 

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad administracinė byla pagal pareiškėjo skundą buvo nutraukta, nes pareiškėjas atsisakė skundo, atsakovui geruoju patenkinus jo skundo reikalavimą jau po to, kai pareiškėjas padavė skundą teismui, t. y. po skundo teisme priėmimo ir jo nuorašo išsiuntimo atsakovui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, bet sprendė, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 450 Eur už skundo teismui parengimą yra per didelė, todėl ją sumažino iki 100 Eur. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdamas, kad turi būti priteista visa jo prašoma bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėjo skundas buvo nepagrįstas, todėl jam jokios bylinėjimosi išlaidos bylą nutraukus negalėjo būti priteistos.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymi, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui.

Pastebėtina, kad ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017; kt.). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Valstybės tarnybos departamentui pateikė 2021 m. sausio 11 d. prašymą, prašydamas pateikti Konkurso pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. sausio 6 d. posėdžio protokolą ir šio posėdžio visą skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą elektroniniu paštu, o po to ir registruotu paštu. Valstybės tarnybos departamento 2021 m. sausio 27 d. rašto turinys patvirtina, kad būtent šiuo raštu pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. prašymą. Bylos duomenimis atsakovas 2021 m. sausio 27 d. raštą parengė ir išsiuntė pareiškėjui po to, kai pirmosios instancijos teisme buvo priimtas pareiškėjo skundas.

Vertindama atsakovo atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjo skundas nebuvo pagrįstas, t. y. atsakovas privalėjo pareiškėjui atsakyti ne per 5 darbo dienas, o per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.3 punktu patvirtino Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą, o 3.2 punktu įgaliojo Valstybės tarnybos departamentą atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnyje, 17 straipsnio 7 dalyje ir 27 straipsnio 14 dalyje nustatytas funkcijas ir veiksmus.  

Aprašas nustato asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju (toliau – pretendentas), priimamo konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, centralizuoto konkurso organizavimo tvarką (Aprašo 1.1 p.). Aprašo 41 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimo komisijoje eiga ir rezultatai įforminami protokolu. Aprašo 47 punktas, be kita ko, nustato, jog pretendentų vertinimo komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvumui užtikrinti daromas skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas. Skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas daromas viso pretendentų vertinimo komisijoje metu, išskyrus pertraukas. Laikmena su skaitmeniniu garso ir (ar) vaizdo įrašu pridedama prie protokolo. Raštu atliktos užduotys pridedamos prie protokolo. Aprašo 48 punkte nustatyta, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Valstybės tarnybos departamentas per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kaip pretendentas, 2021 m. sausio 11 d. prašymu prašė atsakovo pateikti Konkurso pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. sausio 6 d. posėdžio protokolą ir šio posėdžio garso ir vaizdo įrašą. Byloje ginčo nėra, kad pretendentų vertinimas komisijoje vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, gavus pretendento prašymą dėl protokolo pateikimo, šios informacijos pateikimo klausimas turi būti išspręstas (pretendentui atsakyta) per 5 darbo dienas, o ne per 20 darbo dienų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybės tarnybos departamento nurodomi argumentai, kad pareiškėjas pats nusprendė nestebėti nuotoliniu būdu vykusio Konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo, teisiškai nereikšmingi, kadangi Aprašo 48 punkte iš esmės nėra detalizuota, dėl kokių priežasčių pretendentas neturėjo (neteko) techninių galimybių stebėti aptariamą Konkurso etapą. Kitoks šių nuostatų aiškinimas, atsižvelgiant į ABTĮ nustatytus skundo administraciniam teismui padavimo terminus, nepagrįstai apsunkintų pretendento teisės į galbūt pažeistų teisių teisminę gynybą greitą ir efektyvų įgyvendinimą.

Nustačius (dėl šios aplinkybės ginčo nėra), kad Valstybės tarnybos departamentas pareiškėjui atsakė 2021 m. sausio 27 d. raštu, t. y. praleidęs Aprašo 48 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į administracinį teismą su skundu dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas buvo geruoju patenkintas jau po skundo padavimo dienos ir pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad jam turėjo būti priteistos visos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už skundo parengimą, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; kt.).

Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; kt.). 

Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktais, didžiausia pareiškėjui priteistina suma už skundo parengimą yra 3 637 Eur (1 454,80 Eur (2020 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)) x 2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti suma (450 Eur) už skundo parengimą neviršija didžiausios pagal Rekomendacijas apskaičiuotos galimos priteisti sumos už tokio pobūdžio procesinį dokumentą.

Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (nurodo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1864-502/2018, 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3194-629/2020), tvirtina, jog kai pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai mažesnės nei pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimali priteistina suma arba sudaro apie pusę šios sumos, tuomet nėra pagrindo jų mažinti.

Vertindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų turinį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo jais vadovautis sprendžiant, ar pareiškėjui priteistinos visos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Priešingai nei teigia pareiškėjas, šiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nesuformuluota taisyklė, kad kai pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai mažesnės nei pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimali priteistina suma arba sudaro apie pusę šios sumos, tuomet nėra pagrindo jų mažinti. Nurodytose bylose, be aplinkybės, kad buvo prašoma priteisti ženkliai mažesnes bylinėjimosi išlaidas nei pagal Rekomendacijas maksimalias priteistinas sumas, buvo atsižvelgiama ir į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, parengtų procesinių dokumentų turinį, kt.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad rengdamas pareiškėjo skundą advokatas galėjo patirti dideles darbo ir laiko sąnaudas. Teisingai pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo atstovas rengė panašaus turinio pareiškėjo skundus dėl to paties viešojo administravimo subjekto veiksmų praeityje, suponuoja išvadą, kad jam buvo žinomas teisinis reguliavimas, susijęs su Konkurso organizavimo tvarka, todėl teismui paduoto skundo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialiųjų žinių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo nedidelę apimtį (skundas – trys lapai) bei turinį, kilusio ginčo pobūdį, tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu požiūriu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, atsižvelgusi į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nurodytų aplinkybių visumą ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė Rekomendacijų nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (šiuo aspektu žr., pvz., 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-780-415/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-735-520/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-237-556/2020; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-733-602/2019; kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra proporcinga, protinga ir sąžininga.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Tenkinti pareiškėjo ir atsakovo atskiruosius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo ir atsakovo atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas atskirajame skunde, atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, kad advokatui už atskirojo skundo parengimą sumokėjo 180 Eur. Kadangi pareiškėjo atskirasis skundas atmestas, todėl konstatuotina, jog pareiškėjas neįgijo teisės gauti iš kitos proceso šalies išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154
straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. ir atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

        Teisėjai         Laimutis Alechnavičius

                Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė