Civilinė byla Nr. 2-449-781/2021
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00117-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-195-280/2021, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-301-544/2020.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-301-544/2020, priimti pateiktą priešieškinį, sustabdyti išduoto vykdomojo dokumento eigą, atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
2. Pareiškėja nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-403-278/2019 tenkino ieškovės bankrutavusios M. M. individualios įmonės (toliau – ieškovės) ieškinį ir pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2014 m. birželio 20 d. ieškovės ir pareiškėjos (atsakovės) sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovė pardavė pareiškėjai (atsakovei) medvežę „Timberjack 1010D“ už 350,44 Eur, bei ieškovės su atsakove 2014 m. birželio 21 d. sudarytą medvežės „Timberjack 1010D“ panaudos sutartį. Teismas taip pat taikė restituciją ir įpareigojo pareiškėją (atsakovę) gražinti ieškovei medvežę „Timberjack 1010D“, o ieškovę įpareigojo grąžinti pareiškėjai sumokėtus 350,44 Eur; pareiškėjai (atsakovei) neišsaugojus transporto priemonės, teismas nusprendė priteisti iš pareiškėjos (atsakovės) ieškovei 64 349,56 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos (atsakovės) apeliacinį skundą, 2020 m. vasario 25 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-301-544/2020 ieškinio reikalavimus dėl restitucijos taikymo tenkino iš dalies – pritaikęs restituciją, teismas priteisė iš pareiškėjos (atsakovės) ieškovei 38 000 Eur. Pareiškėja išnagrinėtoje byloje 2020 m. birželio 25 d. buvo pateikusi priešieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį, tenkinti jos priešieškinį, atleisti nuo žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos teigimu, procesas turėtų būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 117, 123 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjai (atsakovei) – byloje nėra duomenų, kad teismas tinkamai informavo pareiškėją (atsakovę) apie bylos nagrinėjimą, nes nei šaukimų, nei nutarčių atsakovė negavo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-301-544/2020.
4. Teismas pažymėjo, kad klausimas dėl ginčijamo pareiškėjos sandorio buvo išnagrinėtas ne civilinėje byloje Nr. 2-301-544/2020, kurios proceso atnaujinimo siekia pareiškėja, o civilinėje byloje 2-403-278/2019. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėja turi teisę ginčyti jos ir ieškovės sudarytą sandorį, nes yra duomenų, kad šis sandoris galėjo būti apsimestinis, ir pareiškėjai nėra užkirstas kelias ieškinį dėl sandorio su ieškove nuginčijimo pareikšti atskiroje byloje.
5. Pasisakydamas dėl pagrindų atnaujinti procesą egzistavimo, teismas pripažino, kad nagrinėjant bylą pareiškėjai (atsakovei) dokumentai nebuvo siunčiami registruotais laiškais su įteikimu, tačiau tai nėra esminis proceso pažeidimas, nes CPK 133 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais.
6. Apskųstoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėja, kaltindama teismą netinkamu procesinių įstatymų jos atžvilgiu taikymu, teismo neinformavo apie savo adreso pasikeitimą. Jeigu šios pareigos nesilaikoma, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas – aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą – nepagrįstas.
7. Teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai buvo išsiųsta Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartis dėl atsisakymo priimti priešieškinį. Tačiau laiku neišsiųsta nutartis, vadovaujantis CPK 143 straipsnio 3 dalimi, atskiruoju skundu neskundžiama, todėl vien dėl to negalima daryti išvados, kad padarytas esminis civilinio proceso pažeidimas, kas lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nepraleido trijų mėnesių termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nes nepaneigta aplinkybė, kad ji apie teismo ginčijamą sprendimą sužinojo tik 2020 m. rugpjūčio 26 d.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-301-544/2020, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Lietuvos apeliaciniam teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėja iš teismo negavo jokių procesinių dokumentų, informacijos apie proceso eigą.
9.2. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje pripažino, kad pareiškėjai nebuvo siunčiamos nutartys, tačiau šios aplinkybės nebuvo paisoma.
9.3. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų tinkamai informavęs pareiškėją apie bylos eigą. Pareiškėja neturėjo galimybės pasisakyti dėl byloje esančių dokumentų, ginti savo poziciją.
9.4. Teismas turėjo priimti jos teikiamą priešieškinį. Atsisakęs priimti priešieškinį, pirmosios instancijos teismas apie tai nebuvo pranešęs pareiškėjai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
11. Bylos duomenimis, pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-301-544/2020 pagal ieškovės ieškinį atsakovei (pareiškėjai), trečiajam asmeniui M. M. dėl restitucijos taikymo sandorius pripažinus negaliojančiais. Pareiškėja prašymą motyvavo jos netinkamu informavimu apie procesą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo
12. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tai yra jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
13. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas.
14. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. birželio 20 d. ieškovės ir pareiškėjos (atsakovės) sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ir taikė restituciją, įpareigojo pareiškėją (atsakovę) grąžinti ieškovei medvežę, o ieškovę – grąžinti pareiškėjai (atsakovei) 350,44 Eur, pareiškėjai (atsakovei) neišsaugojus transporto priemonės, nusprendė priteisti iš pareiškėjos (atsakovės) 64 349,56 Eur; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. birželio 21 d. ieškovės ir pareiškėjos (atsakovės) sudarytą transporto priemonės panaudos sutartį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-301-544/2020, ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo tenkino iš dalies – taikė restituciją po 2014 m. birželio 20 d. ieškovės ir pareiškėjos (atsakovės) sudarytos medvežės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento; pritaikius restituciją iš pareiškėjos (atsakovės) buvo priteista ieškovei 38 000 Eur; paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
16. Susipažinęs su civilinės bylos Nr. 2-301-544/2020 procesu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui dalį bylos grąžinus Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjai adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 3 d. buvo išsiųstas šaukimas į Panevėžio apygardos teisme 2020 m. balandžio 2 d. paskirtą teismo posėdį. Pažymoje apie įteikimą (2020 m. kovo 6 d.) už pareiškėją pasirašė kitas asmuo (pareiškėjos mama). Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi teismo posėdžio laiką ir datą perkėlus į 2020 m. balandžio 6 d., pareiškėjai tuo pačiu adresu buvo siųstas pranešimas apie kitą bylos nagrinėjimo laiką. Pirmosios instancijos teismui 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi atšaukus 2020 m. balandžio 6 d. teismo posėdį, pareiškėjai 2020 m. balandžio 3 d. taip pat buvo siųstas pranešimas su šia informacija. 2020 m. gegužės 19 d. teismas pranešė pareiškėjai apie naują bylos nagrinėjimo laiką – 2020 m. birželio 26 d.; pranešimas išsiųstas tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teisme 2020 m. birželio 25 d. gautas pareiškėjos (atsakovės) priešieškinis. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą (atsakovė į šį posėdį neatvyko), atsisakė priimti atsakovės priešieškinį. 2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio metu teismas paskelbė bylos nagrinėjimą iš esmės baigtu, procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2020 m. liepos 3 d. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo nuorašas 2020 m. liepos 7 d. buvo išsiųstas pareiškėjai adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2020 m. liepos 14 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pateikti informaciją apie bylos eigą. Šiame prašyme pareiškėja nurodė kitą adresą – (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo adresu pareiškėjai 2020 m. liepos 14 d. pakartotinai buvo išsiųstas teismo sprendimo nuorašas. 2020 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėja dar kartą prašė teismo informuoti ją apie bylos nagrinėjimą ir pateikė pirmosios instancijos teismui 2020 m. liepos 25 d. priešieškinį. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2020 m. rugpjūčio 5 d., 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštais nurodė pareiškėjai, kada ir kokiu adresu jai buvo siųstas 2020 m. liepos 3 d. teismo sprendimas ir kad jos pateiktas priešieškinis negali būti priimtas, kadangi civilinė byla jau yra išnagrinėta. Pranešimai išsiųsti (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėja prašyme dėl dokumentų ir informacijos pateikimo, pateiktame teismo elektroniniu paštu, prašė atsiųsti priimtą sprendimą bei įrodymus, kada ir kokie dokumentai jai buvo įteikti. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjai adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) siųstu raštu paaiškino, kokiu adresu ir kada pareiškėjai buvo išsiųstas teismo procesinis dokumentas. 2020 m. rugpjūčio 24 d. teisme gautas pakartotinis analogiškas pareiškėjos prašymas, į kurį reaguodamas teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. išsiuntė pareiškėjai 2020 m. liepos 3 d. teismo sprendimo ir siųstų dokumentų apie posėdžio laiką ir vietą kopijas.
17. Vertinant anksčiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas civilinio proceso normų, reglamentuojančių byloje dalyvaujančių asmenų informavimą apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nepažeidė. CPK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai CPK numato kitaip. Dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas šio Kodekso 117 – 132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Tokį pranešimo būdą lemia tai, kad, nagrinėjant bylą visi dalyvaujantys byloje asmenys apie pirmą teismo posėdį būna informuoti tinkamai įteiktu šaukimu, todėl atsiranda šių asmenų pareiga rūpintis greitu ir koncentruotu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taigi – domėtis proceso eiga. Informuojant apie teismo posėdį pranešimais, skirtingai nei siunčiant šaukimus, nereikalaujama nustatytos formos pažymos su asmens parašu apie įteikimą ir nurodyta įteikimo data grąžinimo teismui. Pranešimo išsiuntimas šiuo atveju yra prilyginamas teismo šaukimo įteikimui ir laikoma, kad asmeniui pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.
18. Kaip buvo aptarta anksčiau, pareiškėja apie pirmąjį teismo posėdį po bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo buvo informuota 2020 m. kovo 3 d. teismo šaukimu, kurį priėmė pareiškėjos mama; apie kitus posėdžius – teismo pranešimu, kaip tai numato CPK 133 straipsnio 1 dalis. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, teismo šaukimas buvo įteiktas tinkamai, kadangi kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; <...>. Pareiškėja neginčija, kad šaukimas jai buvo išsiųstas tinkamu adresu, tačiau teigia, kad tokio šaukimo ji negavo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visi byloje esantys procesiniai dokumentai, teismo šaukimas ir pranešimai pareiškėjai buvo siunčiami jos pačios nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo adresu teismo korespondencija pareiškėjai buvo siunčiama bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą. Pareiškėja teigdama, kad ji nėra gavusi jokių procesinių dokumentų nepaaiškino, kodėl šiuo adresu ji nebuvo pasiekiama. Be to, CPK 121 straipsnio 1 dalis įpareigoja pareiškėją nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Vadinasi, būtent pareiškėja turėjo užtikrinti, kad teismas jai adresuotus dokumentus siųstų teisingu adresu, o pasikeitus koordinatėms, kuo skubiau apie tai informuoti teismą. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neinformavo pareiškėjos apie teismo posėdžių laiką ir vietą ir apie 2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio laiką pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti. Net ir pripažinus, kad siunčiami teismo pranešimai pareiškėjos nepasiekė, pareiškėja turėjo pareigą (galimybę) pasidomėti civilinės bylos eiga (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Visa tai leidžia tvirtinti, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių sutikti su pareiškėja, jog jai nebuvo suteikta galimybė reikšti prieštaravimus ir gintis nuo ieškovės reikalavimų.
19. Anksčiau išdėstytoms išvadoms neturi įtakos aplinkybė, kad pareiškėjai nebuvo išsiųsta Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartis dėl atsisakymo priimti priešieškinį. Pagal CPK 143 straipsnio 3 dalį teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Todėl šis pažeidimas traktuotinas kaip formalus, nepaneigiantis pareiškėjos galimybių naudotis procesinėmis teisėmis ir ginti dėstomą poziciją teisme.
20. Nurodytina ir tai, kad pareiškėja, priėmus 2020 m. liepos 3 d. sprendimą, kiekvieną kartą prašydama informuoti ją apie civilinės bylos eigą, prašymuose nenurodydavo tikslaus adreso, kuriuo ji pageidauja gauti korespondenciją, ar dokumentų įteikimo būdo, leidžiančio jai operatyviai susipažinti su teismo siunčiama informacija. Šios aplinkybės sąlygoja išvadą, kad pareiškėja ir po 2020 m. liepos 3 d. sprendimo priėmimo nevykdė CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu atnaujinti procesą galima tik tuomet, kai teismas priimdamas sprendimą netinkamai pritaikė teisės normą ir dėl to, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, tačiau šiuo pagrindu procesas negali būti atnaujinamas tik todėl, jog proceso dalyviai, šiuo atveju pareiškėja, nevykdė pareigos tinkamai domėtis proceso eiga, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti su teismu. Pastebėtina, kad kiekvienas protingas asmuo turi elgtis apdairiai ir suvokti neigiamas pasekmes, kurios gali atsirasti.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Visos nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-301-544/2020 dėl esminės teisės taikymo klaidos pagrįstumą, tinkamai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindė proceso atnaujinimo pagrindą visų bylos aplinkybių kontekste ir pagrįstai atsisakė jį tenkinti, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jūratė Varanauskaitė