Administracinė byla Nr. eAS-483-520/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00448-2025-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. gruodžio 27 įsakymą Nr. A1-2060, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-86, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-87 bei įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 30 d. kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, tarybos, mero veiksmų / neveikimo.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. A1-2060 „Dėl komisijos, galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarymo“, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-86 „Dėl komisijos nario nenušalinimo“ ir 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-87 „Dėl komisijos nario nenušalinimo“ (toliau – ir Įsakymai).
Teismas aptarė Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Aprašas) 5 ir 9 punktų nuostatas ir nurodė, kad Aprašo 23 punktas detalizuoja, kokie sprendimai, priimti atliekant galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą, gali būti skundžiami teismui – sprendimai dėl pripažinimo, kad valstybės tarnautojas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, tarnybinės nuobaudos skyrimo ar asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo.
Teismas pažymėjo, kad atlikus tarnybinį tyrimą ir paskyrus valstybės tarnautojui nuobaudą, būtent sprendžiant ginčą teisme dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo turi būti patikrinama ir tai, ar atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl vientisos administracinės procedūros ir įvertinęs tai, kas nustatyta, sprendė, kad skundžiami Įsakymai yra tarpiniai procedūriniai aktai, tiesiogiai nesusiję su pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), o šios teisinės pasekmės atsiras tik pareiškėją į tarnybą priėmusiam asmeniui priėmus atitinkamą sprendimą po atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo, kurį, šiuo nagrinėjamu atveju, įpareigota atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija.
Teismas pažymėjo, kad tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys, todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai. Teismas nurodė, kad nors Įsakymuose yra nurodyta jų apskundimo tvarka, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, tokie, kaip dokumento pavadinimas ar nurodyta akto apskundimo tvarka, o tai lemia akto turinys.
Teismo vertinimu, Įsakymai nėra savarankiški administraciniai aktai, nulemiantys pareiškėjo teises ar pareigas, tai tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentai, jais pareiškėjui nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos; konstatavimas, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialiosios teisės nebuvo pažeistos.
Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 30 d. kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, tarybos, mero veiksmų / neveikimo laikytinas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo, todėl nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Teismas konstatavo, kad Įsakymai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Teismas atkreipė dėmesį, kad visiškai identiškus reikalavimus pareiškėjas reiškė ir skunduose, kuriuos teismas atsisakė priimti (administracinė byla Nr. eI3-8065-362/2025, Nr. eI3-8758-402/2025, Nr. eI3-9356-780/2025, Nr. eI3-9928-809/2025), ir minėtose bylose pareiškėjas pateikė atskiruosius skundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam, nutartys neįsiteisėjusios.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį ir grąžinti jo (pareiškėjo) skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės, o nepanaikinus šios nutarties, – paaiškinti / pasisakyti – kodėl būsima neskundžiama nutartimi, apeliacinės pakopos teismas, nors ir pripažįsta teisę kreiptis į teismą, teisminę gynybą, tačiau pateiks tik prielaidomis grįstą išvadą, kuria ne tik suvaržys pareiškėjo teisę į pažeistų teisių, interesų gynybą, bet ir ją galutinai atims (ABTĮ 2 str. 1, 3 d., 5 str. 1, 3 d.).
Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą (pareiškimą). Pareiškėjas pažymi, kad teismas skundo (pareiškimo) priėmimo stadijoje atliko veiksmus, kurie turėtų būti atlikti tik bylos nagrinėjimo stadijoje ir nutartyje pateikė tendencingą, šališką, išankstinę išvadą, tuo pasireiškė teisėjo suinteresuotumas bylos baigtimi. Pareiškėjas nurodo, kad teismas privalo vykdyti teisingumą ir klausyti tik įstatymų. Pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai vertino nustatytas aplinkybes ir pateikė neteisingas išvadas. Pareiškėjo vertinimu, teismas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesine padėtimi, nesiekė teisingai išnagrinėti bylą ir taikyti įstatymuose nustatytą asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šis prašymas netenkinamas.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartose ABTĮ nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos ar atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Šiuo atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, todėl atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti, nustatęs, kad Įsakymai yra tarpiniai procedūriniai aktai, priimti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros metu, neturi įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ar pareigomis. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus laikytinas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo, todėl taip pat nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėjas atskirajame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti jo (pareiškėjo) skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą (pareiškimą), nes skundo (pareiškimo) priėmimo stadijoje atliko veiksmus, kurie turėtų būti atlikti tik bylos nagrinėjimo stadijoje, ir nutartyje pateikė tendencingą, šališką, išankstinę išvadą, tuo pasireiškė teisėjo suinteresuotumas bylos baigtimi.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra nurodęs, kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).
Nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamais Įsakymais buvo sudaryta komisija pareiškėjo galbūt padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti, taip pat buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimus nušalinti šios komisijos narius.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Įsakymų turinį, padarė išvadą, kad šie Įsakymai yra procedūrinio pobūdžio aktai, kurie tiesioginių teisiškai reikšmingų materialiųjų pasekmių pareiškėjui nesukelia, o pareiškėjas, manydamas, jog tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra vykdoma neteisėtai, savo argumentus galės išdėstyti teisės aktų nustatyta tvarka skųsdamas sprendimą, kuriuo užbaigiama tokia procedūra, jei nesutiks su tokio sprendimo turiniu.
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjas jau keturis kartus yra kreipęsis į teismą dėl tų pačių Administracijos direktoriaus Įsakymų panaikinimo. Administracinėje byloje Nr. eI3-8065-362/2025 pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Įsakymus ir įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 30 d. kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, tarybos ir mero veiksmų / neveikimo. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, nes Įsakymai yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusia 2025 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-376-1188/2025 Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje nustatė, kad Įsakymai yra tarpiniai procedūrinio pobūdžio dokumentai, priimti atliekamo tarnybinio patikrinimo procedūroje, Įsakymais pareiškėjui nebuvo suformuluotos jokios materialiosios teisės ar pareigos, todėl Įsakymai negali būti vertinami kaip individualūs administraciniai aktai, o dėl reikalavimo įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 30 d. kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, tarybos ir mero veiksmų / neveikimo nurodė, kad nei iš skundo turinio, nei iš prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku, kaip šis reikalavimas yra susijęs su skundo reikalavimais dėl Įsakymų panaikinimo ir kodėl reikalavimas dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti nurodytus veiksmus yra reiškiamas byloje, kurioje jokie atsakovo veiksmai ar priimti sprendimai dėl minėto prašymo nagrinėjimo eigos nėra ginčijami. Dėl to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, jog pagrįstai buvo nepriimtas ir šis skundo reikalavimas.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra kreipęsis į teismą dėl tų pačių Įsakymų panaikinimo administracinėje byloje Nr. eI3-8758-402/2025. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nustatęs, kad Įsakymai yra tarpiniai procedūriniai aktai, priimti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusia 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-427-552/2025 Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra kreipęsis į teismą dėl tų pačių Įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 30 d. kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, tarybos ir mero veiksmų / neveikimo administracinėje byloje Nr. eI3-9356-780/2025. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes Įsakymai yra tarpiniai procedūrinio pobūdžio aktai, kurie materialiųjų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, pareiškėjas nepateikė 2024 m. spalio 30 d. kreipimosi bei Administracijos atsakymo, skunde nedetalizavo šio reikalavimo bei jo nepagrindė įrodymais, šį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismas laikė išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo, todėl nenagrinėtinu teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-459-968/2025 Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
Akcentuotina, kad tiek Regionų administracinio teismo, tiek minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra įsiteisėjusios, o teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai šioje byloje pareiškėjo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nėra suteikta teisė nagrinėti ir vertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nustatytas aplinkybes ir padarytą išvadą, jog Įsakymai yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentai ir nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiami Įsakymai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl skundo, kuriuo prašoma panaikinti Įsakymus ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 30 d. kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, tarybos, mero veiksmų / neveikimo, nepriimtinumo nagrinėti, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo (teisėjos) šališkumu, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šioje byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo (skundo (pareiškimą) priėmimo klausimą nagrinėjusios teisėjos) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ir / ar teisėja buvo šališki.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Pareiškėjas taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo: „ Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgy-vendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.); LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025) ir 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/ 2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą (pagaliau gi, laikas SUAUGTI), ab-surdiškai tuščią maratoną (05-07 yra paskirti septyni, 05-14 – aštuoni, 05-21 – devyni kolegijų posė-džiai ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui“.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį prašymą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. ; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to prašymas priimti atskirąją nutartį netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė