Civilinė byla Nr. e2A-3292-863/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) A. R., L. U. ir L. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ciongo“ patikslintą ieškinį atsakovams A. R., L. R., L. U. dėl žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Apeliacinės instancijos teismas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ciongo“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. R., L. U. bei L. R. ieškovės naudai 356,20 Eur nuostolį, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp mažosios bendrijos „Statio“ (dabar – UAB „Ciongo“) ir atsakovo A. R. 2023 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudaryta keturračio motociklo CF MOTO 450L nuomos sutartis (toliau – sutartis), pagal kurią nuomotoja įsipareigojo perduoti atsakovui sutarties 2.1. papunktyje nustatytam laikotarpiui valdyti ir naudoti keturratį motociklą CF MOTO 450L (toliau – keturratis), o atsakovas įsipareigojo naudotis keturračiu pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir sąlygas bei sumokėti nuomos mokestį. Ieškovė pažymėjo, kad sutarties 8.2. papunktyje nustatyta, jog atsakovas įsipareigoja atlyginti ieškovei žalą, jeigu keturratis, apranga, inventorius ar kiti daiktai, perduoti atsakovui, taip pat įranga trasoje būtų prarasti ar sugadinti dėl atsakovo atsakomybėje esančių aplinkybių. Be to, sutarties 8.2.2. papunktyje numatyta, kad dėl atsakovo kaltės padaryta žala turi būti atlyginta, atsižvelgiant į remonto darbų ir keičiamų dalių kainą. Ieškovė nurodė, kad prieš pradedant važinėtis keturračiu atsakovas buvo supažindintas su važiavimo keturračiu saugumo technikos instrukcija, pasirašyta keturračio nuomos sutartis ir jos priedas – Saugumo technikos instrukcija vairuojant keturračius bei Važinėjimo keturračiais taisyklės; taip pat buvo išklausytas vairavimo keturračiais instruktažas. Anot ieškovės, pasivažinėjimui buvo perduotas techniškai tvarkingas keturratis. Ieškovės teigimu, atsakovo išsinuomotas keturratis buvo apgadintas, dėl ko ieškovei padaryta žala. Ieškovė akcentavo, kad keturračio važiuoklės dalys nelinksta ir nelūžta, jei transporto priemonė nepatiria smūgių. Anot ieškovės, važiuojant bekele įvyko incidentas, kurio metu buvo sulenkta keturračio kairės pusės šakė ir trūko pusašio guma. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. įvykio registracijos ir turto defektacijos akte nurodyta, jog keturračio nuomininkas yra atsakovas. Šis aktas buvo sudarytas po pirminės keturračio apžiūros ir jame užfiksuoti matomi defektai bei pažeidimai: linkusi kairės pusės šakė ir trūkusi pusašio guma. Akte nurodyta, kad pilna turto apžiūra ir remonto sąmatos sudarymas patikėtas UAB „Motorider“, kurios įvertinimu, padaryta žala sudaro 431,00 Eur su PVM. Šią sumą ieškovė sumokėjo už transporto priemonės remontą ir prašė priteisti jai padarytą žalą – 356,20 Eur (431,00 Eur minus 74,80 Eur PVM suma). Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovas nurodė, jog keturratį vairavo ir L. U. bei L. R., todėl jos traukiamos bendraatsakovėmis šioje civilinėje byloje. Pažymėjo, kad pagal sutarties 4.1 papunktį, atsakovas turėjo teisę naudotis keturračiu tik asmeninės rekreacijos tikslais ir tik laikantis sutarties sąlygų. Be to, sutarties 5.2.5. papunktyje atsakovas įsipareigojo neperduoti keturračio vairuoti tretiesiems asmenims. Ieškovė pabrėžė, kad bylos duomenys patvirtina, jog tiek L. U., tiek L. R. turėjo asmenines keturračių nuomos sutartis.

3.       Atsakovas A. R. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo ir ieškovės jokie nuomos civiliniai teisiniai santykiai ar santykiai dėl paslaugos – keturračio perleidimo nesusiklostė, kadangi atsakovas pasivažinėjimą keturračiu kartu su dar 7 asmenimis įsigijo kaip pramogos (laisvalaikio praleidimo) paslaugą. Šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, kurioje ieškovė yra profesionalus verslininkas, o atsakovas vartotojas. Atsakovas dalyvavo savo dukters L. R. gimimo dienos pažymėjimo šventėje, o kartu su juo dalyvavo dar 7 asmenys – daugiausiai šeimos nariai ir jų draugai. Visi pramogoje dalyvavę asmenys sutartis pasirašė ieškovės pateiktoje planšetėje ir neturėjo nei kelių minučių perskaityti sutarčių tekstų. Ieškovė, kaip pramogos organizatorius, ragino kuo skubiau apsirengti specialiais kostiumais, pošalmiais ir šalmais bei eiti prie jau paruoštų keturračių, todėl nesudarė jokios galimybės susipažinti su sutarčių sąlygomis ar dėl jų pasiderėti. Instruktorius pramogos dalyviams nesudarė jokios galimybės patikrinti keturračio techninę būklę prieš pramogos pradžią, nepaaiškino, kokia yra keturračio techninė sandara ir t.t. Visi dalyviai važiavo tokiais keliais ir tokiu būdu, kaip jiems liepė instruktorius. Paaiškino, kad konkretų keturratį, dėl kurio yra kilęs ginčas, vairavo ne pats atsakovas, o pirmiausia – jo dukters L. R. draugo sesuo L. U., o vėliau, pastarajai besiskundžiant keturračio vairo „traukimu“ į kairę, ir pati atsakovo dukra L. R.. Šios abi vairuotojos skundėsi, kad keturratis nekorektiškai važiuoja ir visą laiką krypsta į kairę pusę. Tačiau, kai ieškovo darbuotojas, po pramogos pabaigos, pradėjo reikšti pretenzijas dėl keturračio techninės būklės ir sudarinėti „Įvykio registracijos/Turto defektacijos aktą“, atsakovas, nenorėdamas gadinti savo dukros gimtadienio šventės, apsaugoti ją nuo nervų ir jaudulio, taip pat, suprasdamas, kad turi daugiau žinių technikoje ir šiaip, gyvenimiškos patirties, nutarė į minėtą aktą įrašyti pastabas, kad ieškovo teikta pramoga pasirodė esanti pavojinga sveikatai ar net gyvybei. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jokio įvykio (atsitrenkimo į kliūtį, įvažiavimo į duobę ar užvažiavimo ant akmens) nebuvo, kas reiškia, kad pramogai jau buvo suteiktas techniškai netvarkingas keturratis. Akcentavo, kad ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad keturratį vairavo būtent atsakovas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė savo „Įvykio registracijos/Turto defektacijos akte“ nenurodė jokio įvykio, dėl kurio galėjo atsirasti turto defektai. Atsakovas nurodė, jog prašys teismo ex officio nesąžiningomis pripažinti tas sutarties sąlygas, kurios galimai numato atsakovo, kaip vartotojo atsakomybę, už keturračio techninės būklės atkūrimą, atsakovui nepadarius jokio įvykio. Be kita ko atkreipė dėmesį, jog ieškovė savo patikslintame ieškinyje ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. „Įvykio registracijos/Turto defektacijos akte“ mini vienintelį defektą – keturračio priekinės kairės pusės šakės sulinkimą. Tuo tarpu 2023 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Motorider“ defektacijos akte šio defekto pašalinimas įvertintas tik 77 Eur (šakės kaina 57 Eur, o jos pakeitimas 20 Eur). Visi kiti darbai nėra susiję su ieškovės nurodytu defektu ir reiškia keturračio einamąjį remontą ir/ar pagerinimą. Akcentavo, kad ieškovė nepateikė jokių svarių įrodymų ir argumentų bei neįrodė, kad egzistuoja visos atsakovo civilinei atsakomybėi atsirasti būtinosios sąlygos, todėl ieškinys atmestinas.

4.       Atsakovė L. R. atsiliepime taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d., švęsdama savo (duomenys neskelbtini) gimtadienį, nusprendė dalyvauti ieškovės organizuotoje ekstremalioje pramogoje – pasivažinėjime keturračiais bekele. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pramoga buvo organizuota kaip pramoginis užsiėmimas, o ne kaip realūs nuomos teisiniai santykiai. Ji pabrėžė, kad visi pramogos dalyviai pasirašė sutartis jų net neperskaitę, nes tam nebuvo skirta laiko. Renginys vyko skubotai – reikėjo persirengti tinkamais drabužiais, užsidėti pošalmius ir šalmus, o instruktorius ragino pradėti pramogą laiku. Be to pažymėjo, kad sutartys buvo pasirašytos elektroniniu būdu ieškovės pateiktose planšetėse, todėl dalyviai neturėjo galimybės koreguoti sutarties sąlygų ar išsamiai susipažinti su jomis. Atkreipė dėmesį, kad sutartyse nebuvo nurodyti keturračių identifikaciniai numeriai. Tik išėjus į lauką atsitiktiniu būdu buvo paskirstyti keturračiai, kuriuos dalyviai vairuos. Pasirašymo metu dalyviai nežinojo apie keturračių techninę būklę, todėl dokumentai, patvirtinantys keturračio gerą techninę būklę, neatspindi realios situacijos. Be to, instruktažas buvo trumpas ir apsiribojo keturračio valdymo demonstracija, nepaliekant laiko detaliai apžiūrėti transporto priemonę ar nustatyti jos kosmetinių ar techninių defektų. Atsakovė nurodė, kad keturračio, kurį vairavo L. U., techniniai defektai buvo sudėtingai pastebimi paprastam vartotojui. L. U. nuo pat pradžių sunkiai valdė keturratį, dėl ko visa kolona buvo sustojusi. Nors iš pradžių tai buvo laikoma normaliu dalyku, vėliau, sustojus poilsiui, L. U. pasidalijo savo abejonėmis su atsakove. Siekdamos įvertinti situaciją, jos pasikeitė keturračiais ir pastebėjo, kad vieno keturračio vairas traukė į kairę pusę, o jo vairavimas reikalavo daug pastangų. Atsakovės informavo instruktorių apie problemą. Instruktorius perėmė defektuotą keturratį ir grąžino jį į pramogos pradžios vietą. Atsakovės nuomone, tai patvirtina, jog pramogai buvo suteiktas techniškai netvarkingas keturratis.

5.       Atsakovė L. U. savo atsiliepime su ieškovės reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad visi pramogos dalyviai sutartis su ieškove pasirašė jų net neperskaitę, nes tam nebuvo laiko – reikėjo persirengti tinkamais drabužiais, užsidėti pošalmius ir šalmus, o instruktorius ragino kuo greičiau pradėti pramogą, nes jos laikas buvo ribotas. Pažymėjo, kad sutartys buvo pasirašytos elektroniniu būdu ieškovės pateiktose planšetėse, todėl dalyviai neturėjo galimybės kelti reikalavimų dėl jų teksto. Todėl bet kokios nesąžiningos sutarčių sąlygos neturėtų būti taikomos prieš juos. Nurodė, jog planšetėje pažymėjo, kad nori gauti sutarties kopiją elektroniniu paštu, todėl kopiją turi. Ji taip pat paminėjo, kad sutartyse nebuvo nurodyti keturračių identifikaciniai numeriai, o kokį keturratį vairuos, paaiškėjo tik išėjus į lauką. Keturratį dalyviai rinkosi atsitiktinai. Nurodė, kad jai tekęs keturratis iš pažiūros atrodė tvarkingas, tačiau jo techniniai defektai išryškėjo tik vėliau. Pradėjus važiuoti asfaltuotu keliu, atsakovė pastebėjo keistą keturračio valdymą, tačiau, neturėdama vairavimo keturračiu patirties, manė, kad taip ir turi būti. Tęsusi pramogą, ji sustojo pertraukai ir pasiteiravo kitų dalyvių, ar ir jie susiduria su sunkumais vairuojant. Kiti dalyviai, tarp jų ir L. R., patvirtino, kad tokių sunkumų neturi. Atsakovė paaiškino kitiems dalyviams, kad keturračio vairas traukia į kairę pusę, todėl jį sunku valdyti. Mano, kad šiuos nusiskundimus girdėjo ir ieškovės darbuotojas – instruktorius, nes jis su visais tuo metu bendravo. Tačiau instruktorius nutarė tęsti pramogos organizavimą. L. R. pasiūlė apsikeisti keturračiais, kad L. U. galėtų patogiau mėgautis pramoga. Pasikeitus keturračiais, atsakovė pastebėjo, jog vairavimas tapo lengvesnis, o L. R. taip pat pastebėjo, kad L. U. vairuotas keturratis buvo techniškai netvarkingas. L. R. ir jos tėvas A. R. apie tai informavo instruktorių. Instruktorius perėmė keturračio valdymą ir, pasibaigus pramogos laikui, jį parvairavo į pradžios vietą. Atsakovė pabrėžė, kad jokio eismo įvykio, smūgio ar atsitrenkimo su keturračiu nepadarė. Ji taip pat teigė, kad šio keturračio defektai egzistavo nuo perdavimo jai momento, o tai, jog jis buvo techniškai netvarkingas, patvirtino ir jos apsikeitimas keturračiais su L. R.. Atkreipė dėmesį, kad jai suteikto keturračio defektas – vairo traukimas į kairę – buvo nepastebimas vizualiai, o suprantamas tik eksploatacijos metu. Pabrėžė, kad apsikeitimas keturračiais su L. R. nepažeidė sutarčių, nes visi dalyviams suteikti keturračiai buvo vienodi.

6.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Atkreipė dėmesį, kad paslaugos ir nuomos sutarčių esminis atskyrimo elementas yra sutarties objektas, o nagrinėjamu atveju sutarties objektas yra keturračio perdavimas naudotis ir valdytis už sutartą kainą, kas pilnai atitinka nuomos teisinius santykius. Nurodė, jog atsakovo pozicija yra nenuosekli. Viena vertus, atsakovas teigia, jog instruktorius ragino kuo greičiau pasirašyti sutartis, kita vertus, atsiliepime į ieškinį jis teigė, kad asmenys, išsinuomoję keturračius, buvo susikoncentravę į instruktoriaus pasakojimą. Mano, jog ši aplinkybė paneigia atsakovo argumentą, jog instruktorius ragino kuo greičiau pasirašyti sutartis. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė L. U. pripažįsta gavusi sutartį el. paštu. Kitiems atsakovams sutarčių ieškovė nesiuntė, nes jie to nepageidavo. Ieškovės teigimu, byloje esantis 2023 m. rugpjūčio 3 d. įvykio registracijos ir defektacijos aktas, kurį pasirašė pats atsakovas, patvirtina, kad keturračio nuomininkas yra jis. Ieškovė akcentavo, jog atsakovas, pasirašydamas minėtą aktą, pripažino, kad vairavo keturratį, kuriam buvo sulenkta šakė ir sugadinti kiti pakabos elementai. Jei jis keturračio nevairavo, turėjo nurodyti, kas vairavo, tačiau to nepadarė. Ieškovės teigimu, nuomojami keturračiai visada perduodami techniškai tvarkingi, ką patvirtina galiojanti techninė apžiūra. Be to, visi dalyviai sėkmingai įveikė trasą, išskyrus vieną apgadintą keturratį. Ieškovė taip pat nurodė, kad jei prieš važiavimą keturračio šakė jau būtų buvusi sulinkusi, vairuotojas (ypač nepatyręs) tai būtų akivaizdžiai pajutęs. Važiuojant asfaltuotu keliu toks keturratis būtų nesuvaldomas. Tokiu atveju vairuotojas turėjo sustoti ir informuoti instruktorių, tačiau jokių nusiskundimų gauta nebuvo. Ieškovės teigimu, šakė buvo sulenkta važiuojant bekele po stipraus smūgio (pvz., atsitrenkus į akmenį ar įvažiavus į duobę). Ieškovė pateikė nuotrauką, kuri padaryta praėjus 5 minutėms po įvykio. Joje matyti, kad keturračio kairė šakė stipriai sulenkta. Tokio pažeidimo neįmanoma nepastebėti ruošiantis važiuoti. Atsižvelgiant į tai, atsakovų teiginiai, jog keturratis buvo techniškai netvarkingas ar kad priekinės šakės pažeidimai atsirado dėl ilgo eksploatavimo bekelėmis, atmestini kaip neįrodyti. Ieškovė akcentavo, kad atsakovas nepranešė apie jokį konkretų įvykį ir kad instruktorius, važiavęs priekyje, objektyviai negalėjo matyti, kas vyksta jam iš paskos. Ieškovės teigimu, techninę keturračio būklę patvirtina galiojanti techninė apžiūra bei faktas, jog iki įvykio instruktorius nesulaukė jokių nusiskundimų. Ieškovės teigimu, keturračio šakė buvo sulenkta važiuojant bekele ir atsakomybė už sugadintą transporto priemonę tenka atsakovams.

7.       Atsakovė L. U. pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad su dubliku nesutinka, kadangi jis nepagrįstas ir neteisėtas. Teigė, jog palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime.

8.       Atsakovas A. R. pateikė tripliką. Atkreipė dėmesį į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) išvadą, kurioje nurodyta, kad teisinių santykių turinį ir pobūdį lemia ne šalių vartojama teisinė terminologija, o faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja teisinių santykių atsiradimą bei jų pobūdį. Dėl sutarties sudarymo aplinkybių atsakovas paaiškino, kad pasiruošimas (persirengimas, šalmų užsidėjimas) vyko ieškovės paskirtoje patalpoje, tuo pačiu metu ieškovės darbuotojas pramogos dalyviams pateikė planšetę sutarčių pasirašymui. Tuo tarpu instruktavimas, kaip valdyti keturračius, vyko jau lauke, prie sustatytų keturračių. Visi pramogos dalyviai sėdėjo ant keturračių instruktažo metu. Sutarčių pasirašymas ir instruktažas buvo dvi atskiros procedūros, kurias ieškovė nepagrįstai bando dirbtinai susieti į vieną. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad instruktorius, kuris vadovavo pramogos eigai, ne tik važiavo priekyje, bet ir teikė nurodymus dėl važiavimo greičio bei padėjo nepatyrusiems dalyviams, tačiau jis nesuteikė jokios galimybės pramogos dalyviams patikrinti keturračių techninę būklę prieš važiuojant. Taip pat nebuvo paaiškinta keturračių techninė sandara ar ypatumai. Nei atsakovas, nei jo artimieji nėra technikos specialistai, todėl negalėjo savarankiškai įvertinti keturračio techninės būklės, tik vizualinę. Prašė teismo pripažinti nesąžiningomis tas sutarties sąlygas, kurios numato vartotojo atsakomybę už techninės būklės atkūrimą, kai vartotojas nepadarė jokio eismo įvykio ar kitos žalos. Be to, pažymėjo, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad konkretus ginčo keturratis buvo perduotas naudotis būtent atsakovui. Atsakovas šio konkretaus keturračio niekada nevairavo. Jo sutartyje su ieškove nėra nurodytas nei šis VIN numeris, nei kitas keturračio identifikatorius. Išėjus į lauką po sutarčių pasirašymo, pramogos dalyviai atsitiktinai pasirinko bet kurį iš 8 vienodų (tos pačios spalvos ir modelio) CF MOTO 450L keturračių. Todėl nėra pagrindo teigti, kad keturratis su konkrečiu VIN numeriu buvo perduotas ar neteisėtai perleistas kitiems asmenims. Dėl įrašų defektiniame akte atsakovas nuosekliai paaiškino, kad juos pasirašė ne todėl, kad pripažino kaltę, o norėdamas išsaugoti šventinę nuotaiką dukros gimtadienio proga ir apsaugoti ją nuo nereikalingų emocijų. Be to, turėdamas daugiau patirties ir techninių žinių, jis jautė pareigą reaguoti į situaciją. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad įvykio registracijos / turto defektacijos aktas, kurį pateikė ieškovė, net nenurodo jokio konkretaus įvykio, nors tai suponuoja pats dokumento pavadinimas ir struktūra. Nei patikslintame ieškinyje, nei kituose dokumentuose ieškovė nenurodė, kada, kur ir kaip galėjo atsirasti rėmo pažeidimas, kuris, kaip teigia, yra kilęs iš smūgio (pvz., atsitrenkus į akmenį ar važiuojant didesniu greičiu į duobę). Tokie įvykiai būtų buvę akivaizdūs, matomi visiems dalyviams ir instruktoriui, tačiau jokių požymių apie eismo įvykį nebuvo užfiksuota. Ieškovės pateikta keturračio nuotrauka taip pat neleidžia nustatyti nei kada ji buvo padaryta, nei ar joje užfiksuotas ginčo objektu laikomas keturratis. Atsakovas pastebėjo, kad ieškovė taip pat nenurodė jokių duomenų apie ginčo keturračio techninę būklę prieš paslaugos teikimą. Vienintelė nurodoma techninė apžiūra atlikta 2022 m. spalio 21 d., tai yra, praėjus 10 mėnesių iki ginčo paslaugos teikimo. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė naudojama ne profesionalų verslo tikslais ir intensyviai eksploatuojama, per tokį laikotarpį galėjo atsirasti bet kokie techniniai defektai. Atsakovas akcentavo, kad jokio eismo įvykio nebuvo, keturračio defektai galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių, o ieškovė neįrodė nei sutarties pažeidimo, nei kaltės, nei žalos atsiradimo aplinkybių. Todėl ieškovės argumentai vertintini kaip subjektyvus faktinių aplinkybių interpretavimas, nepagrįstas objektyviais įrodymais.

9.       Atsakovė L. R. pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad su ieškovės dubliku nesutinka, kadangi jis nepagrįstas ir neteisėtas. Teigė, jog palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime, ir prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti.

10.       Ieškovės atstovai teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Ieškovės vadovas M. J. paaiškino, kad klientai kreipėsi dėl pramogos organizavimo – keturračio nuomos, buvo pasirašytos sutartys, pravestas instruktažas, dalyvavo viešajame eisme, važiavo ir miško keliu. I. M. M. iš karto po įvykio atsiuntė keturračio nuotrauką, matosi kreivai stovintis ratas. Su tokiu ratu būtų jautęsi iš karto, kad sunku važiuoti, nebūtų išvažiavę iš bazės, nebūtų galėję pavažiuoti net asfaltu 55 km/val. greičiu. Po įvykio instruktorius rašė – „bandau grįžti“. Buvo užpildytas defektacijos aktas, atsakovas jį pasirašė. Šiuo metu šis instruktorius nebedirba pas juos. Instruktažas vedamas pagal nuomos sutartį ir pagal saugaus eismo taisykles. Grupę lydėjo vienas instruktorius. Rato šakė sulinkti tiesiog nuo važiavimo negali. Trasa eina miško keliu, juo važinėti gali ir kitokios transporto priemonės. Kiek jie teikia pramogas, jam nežinoma, kad kas nors būtų susižeidęs, atsakovai irgi nebuvo susižeidę, greitosios pagalbos nekvietė. Ši pramoga yra visiškai saugi, nes važiuojama viešojo naudojimo keliais, pagal saugaus eismo taisykles. Jeigu nesilaikoma instrukcijų, gali atsitikti įvykiai. Vasaros laikotarpiu suorganizuoja po 2-4 turus per dieną. Persirengimams skirta tiek laiko, kiek reikia klientams. Instruktažas pravedamas prieš išvažiuojant, prie keturračių. Pagal sutartį nėra priskiriamas konkretus keturratis. Po įvykio keturratis negalėjo važiuoti pilnai.

11.       Ieškovės atstovė advokatė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad paslaugų ir nuomos sutarčių esminis atskyrimo elementas yra sutarties objektas. Šiuo atveju sutarties objektu laikytinas keturračio perdavimas naudotis ir valdytis už sutartą kainą, kas visiškai atitinka nuomos teisinius santykius. Keturratis buvo perduotas valdyti ir naudoti tiesiogiai nuomininkui. Ieškovės atstovai pažymėjo, jog šiuo atveju keturratis buvo grąžintas pablogintos būklės, o tai, kad nuomininkas nepranešė nuomotojui apie įvykį, kurio metu keturratis buvo apgadintas, negali būti pagrindas atleisti jį nuo civilinės atsakomybės. Ieškovės atstovų vertinimu, atsakovas pasirašęs defektacijos aktą, pripažino, kad buvo keturračio, kurio šakė buvo sulenkta, nuomininkas. Jei jis nebuvo nuomininkas, turėjo nurodyti, kas juo buvo. Tik po ieškinio pareiškimo atsakovas nurodė, kad keturratį taip pat vairavo L. U. ir L. R.. Pažymėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ginčo keturračio perdavimu tretiesiems asmenims, kas sudaro sutartinės civilinės atsakomybės pagrindą. L. U. ir L. R. taip pat atsako už žalą deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, nes kiekvienas asmuo privalo laikytis elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems asmenims. Ieškovės atstovai pažymėjo, kad protingas asmuo turėtų elgtis apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, atsižvelgdamas į adekvačios situacijos standartus. Joks apdairus žmogus 50 minučių nevairuotų keturračio, jei jaustų diskomfortą, sunkumus valdant ar vairo traukimą į vieną pusę, ir, užuot informavęs instruktorių, perduotų keturratį kitam asmeniui. Taip pat nurodė, kad atsakovų teiginiai, jog keturračio priekinė šakė sulinko dėl ilgos eksploatacijos, yra atmestini, kaip neįrodyti. Be to, keturračio rėminė konstrukcija gali būti pažeista tik po stipraus smūgio, pvz., atsitrenkus į akmenį ar įvažiavus į gilesnę duobę. Nors atsakovas triplike nurodė, kad prašo teismo ex officio nesąžiningomis pripažinti tas sutarties ir jos priedų sąlygas, kurios galimai numato atsakovo, kaip vartotojo atsakomybę, už keturračio techninės būklės atkūrimą, atsakovui nepadarius jokio įvykio, tačiau tokių sąlygų sutartyje nėra. Nagrinėjamu atveju keturratis grąžintas pablogintas, o tai, kad nuomininkas nuslėpė (nepranešė) nuomotojui apie įvykusį įvykį, dėl ko keturratis buvo pablogintas, negali būti pagrindas netaikyti nuomininkui civilinės atsakomybės.

12.       Atsakovė L. U. teismo posėdyje paaiškino, kad atvykus į pramogos teikimo vietą dalyviams buvo nurodyta, jog pirmiausia reikia persirengti, o persirengimo metu visi turėjo pasirašyti sutartį. Pasirašė nesusipažinusi su sutarties sąlygomis. Po to sekė instruktažas, kuris buvo trumpas ir glaustas. Rinkosi keturračius, kas kokį norėjo, nebuvo nurodyta, kokį imti. Išvažiavus į kelią, asfaltuotu keliu važiuojant jautėsi neįprastas valdymas, keistas jausmas kažkoks, sunku išlaikyti vairą, nors ji ir nesitikėjo komforto, visgi tai keturratis. Traukimas į kairę pusę nebuvo ryškus, kuo toliau važiuojant tuo labiau jautėsi ryškesnis. Jie turėjo kelis sustojimus, per pirmą – ji su draugais kalbėjosi, ar jiems viskas gerai, ar nesunku valdyti. Niekas nesiskundė. Jai atrodo, instruktorius girdėjo šį pokalbį. Po to vėl važiavo, pravažiavus dar atstumą, antrą kartą sustojo, su L. R. pasidalino, kad jai labai nepatogu važiuoti, „neša“ į vieną pusę ir reikia daug jėgų išlaikyti vairą. L. R. pasiūlė apsikeisti keturračiais. Visa tai matė instruktorius. Apsikeitus, važiavo toliau, L. R. nuvažiavo tik apie 100 metrų ir sustojo, pasakiusi, jog tikrai kažkas negerai, vairą „neša“ į kairę pusę. Instruktoriaus buvo paprašyta parvairuoti keturratį. Važiavo apie 50-55 km/val. greičiu, buvo vietų, kur važiavo apie 60 km/val. greičiu. Po to grįžo, nes buvo mažai laiko. Sustojimas ir apsikeitimas vyko po 45-50 min. nuo važiavimo pradžios. Pramoga prasidėjo apie 18.20 val., viso dalyvavo 8-9 asmenys. Sustojimai buvo oficialios pertraukos – atsigerti vandens, nusifotografuoti. Ji eilėje važiavo ketvirta, instruktorius važiavo priekyje pats pirmas. Prieš ją važiavo L. R. ir jos brolis. Per pirmą sustojimą ji nepasakė konkrečiai instruktoriui, kad negerai kažkas, tačiau visi kalbėjosi bendrai. Ji negalvojo, kad yra taip blogai, todėl važiavo toliau, nepagalvojo, kad reikia eiti pas instruktorių. Norint greičiau pavažiuoti, pagazuoti, labai metė į kairę pusę. Jai atrodė nesaugu važiuoti. Įvažiavus į patį mišką pasijuto stipresnis traukimas į šoną. Prieš pasirenkant važiuoti keturračio neapžiūrėjo. Asfaltuotu keliu ji dar galėjo valdyti keturratį. Miške buvo vietų, kur važiavo apie 60 km/val. greičiu. Jokio specialaus trenkimosi į kažką nebuvo, bet buvo važiavimas per iškilusias šaknis, smėlį, žvyrą. A. R. jos keturračio nevairavo. Instruktoriaus niekas nebuvo aplenkęs, važiavimo greitį diktavo instruktorius. Nuo grupės atsilikęs gal kas ir buvo, bet grupė palaukdavo. Iš instruktoriaus jokių pastabų negavo. Jos manymu, ji nevažiavo ekstremaliai. Instruktorius parvairavo jos keturratį atgal, važiavo apie 50 km/val. greičiu. Vairavimo teises ji turi.

13.       Atsakovė L. R. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad į pramogos vietą atvyko prieš 18 val., viskas vyko greitai, chaotiškai, rengėsi, pasirašinėjo. Buvo pravestas trumpas instruktažas, pažymint, kad dalyviai viską supras patys, pradėję važiuoti. Keturračio neapžiūrinėjo. Dalyviai keturračius rinkosi savo nuožiūra. Išvažiavus, jai nebuvo sunku vairuoti, tik greitis gana didelis. Pirmame sustojime L. U. pasakė, kai jai nepatogu, kažkas yra ne taip. Tuo metu neatrodė kažkokia didelė problema, važiavo toliau. Instruktorius buvo kartu šalia, turėjo girdėti. Antro sustojimo metu L. U. jautėsi tikrai nepatogiai, todėl ji pasiūlė apsikeisti keturračiais. Užlipusi ant jos keturračio, po kelių minučių pajuto, kad skirtumas didelis, vairuoti negalima. Pakėlė ranką, atkreipė instruktoriaus dėmesį, kad nenori tęsti kelionės su juo. Ji neįvažiavo į jokį medį ar duobę. Jos tėvas A. R. nevairavo šio keturračio, jis važiavo iš galo su savo keturračiu. Besikeičiant keturračiais, nepastebėjo išlenkto rato. Vairavimo teises ji turi.

14.       Atsakovas A. R. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad atvykus į vietą, sutartis pasirašė vietoje planšetėje, besirengiant. Persirengė per 10 min. Sutarties nei skaitė, nei matė. Sėdosi ant kurio norėjo keturračio. Instruktažas buvo trumpas, parodyta, kaip užvesti, kaip stabdyti, pasakyta važiuoti paskui instruktorių. Kas stovėjo šalia, kas sėdėjo. Atsakovas važiavo paskutinis. Jis ant ginčo keturračio nesėdėjo, nevairavo ir jokios atsakomybės neneša. Važiavo tokiu greičiu, kokį diktavo instruktorius, nelabai spėjo paskui jį. Jokių įvykių nepatyrė. Pirmo sustojimo metu L. U. lyg pasiskundė kažkuo, bet niekas per daug nekreipė dėmesio. Pagalvojo, kad tiesiog sunku merginai. Antro sustojimo metu ji sakė, kad jai labai sunku važiuoti. L. R. pasiūlė pasikeisti keturračiais. Pradėjus jai važiuoti, sustojo, pasakiusi, kad traukia į kairę, ji neišlaiko. L. R. pavažiavo apie 15 min. Pakvietė instruktorių, jis paklausė, ar nori tęsti pramogą. Sutarė, kad instruktorius parvairuos keturratį. Jokios kalbos apie tai, kad nebegalima su juo važiuoti ar reikia kviesti tralą, nebuvo. Grįžus apžiūrint keturratį dalyvavo jis pats, nes merginos nenusimano, todėl jis ir pasirašė defektacijos aktą. Jie važinėjo duobėmis, šaknim, ten kur vedė. Kai parvažiavo, instruktorius sakė, kad įlinkęs ratas, bet jis ne mechanikas, nenusimano, vizualiai jis nesuprato. Jis parašė, nors nematė įplyšusios gumos. Važiuojant plentu greičio neviršijo. Niekas nebuvo atsilikęs paskui jį. Nuo instruktoriaus tik atsilikdavo, jis važiavo galingesniu keturračiu, todėl reikėjo jį kviesti grįžti. Instruktoriaus padiktuotas tempas buvo per greitas, įvažiavus į miško keliuką, jie nelabai spėjo. Pramoga vyko miške, bekele, su grioviais, su šaknim, duobėmis. Miško danga – samanos, žvyras, smėlis, medžių šaknys, nebuvo lygus paviršius. Keista, kad tik šakė sulinko, bet ratui nieko. Nei vienas dalyvis nesusižeidė. Miške instruktorius nieko nesakė apie apgadinimus. Tik grįžus ėmė sakyti, kad šakė įlinkusi. Grįžimas truko apie 10–15 min., iš kurių dalis buvo važiavimas mišku. Instruktorius važiavo priekyje ir važiuojant atgal, tokiu pat greičiu. Instruktorius kreipėsi tiesiai į jį, gal kaip į vyriausią, ne į L. U. Siūlė, kad reikia suforminti. Užpildė defektacijos aktą, todėl jo pavardė ir įrašyta kaip nuomininko.

15.       Atsakovo atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad laikosi savo anksčiau išdėstytos pozicijos, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo, o ne nuomos sutartis. Argumentavo, kad keturračiais paslaugos gavėjai negalėjo naudotis laisvai, kaip tai būtų įprasta nuomininkams – negalėjo patys spręsti maršruto, nustatyti greičio ar priimti kitų savarankiškų sprendimų. Ir pati ieškovė pripažino, kad ši sutartis priskiriama vartojimo sutarčių grupei. Prašė bet kokias sutarties nesąžiningas sąlygas pripažinti negaliojančiomis, netaikyti atsakovams jokios civilinės atsakomybės, kadangi tų sutarčių sąlygų atsakovai faktiškai negalėjo įgyvendinti. Klientai atvyko į pramogos vietą, persirenginėjo, tuo pat metu visi dalyviai prašomi pasirašyti vienoje planšetėje ginčo sutartis, jokių galimybių susipažinti, derėtis ar keisti sąlygas nebuvo. Kiekvienam paslaugos dalyviui sutarties pasirašymui teko vos 1–2 minutės, o tai akivaizdžiai yra nepakankamas laikas susipažinti su sutarties turiniu. Be to, klientams nebuvo priskirti keturračiai, nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti prieš juos naudojant, išbandyti. Išvažiavus į kelią, dalyviams buvo sunku palaikyti instruktoriaus greitį, instruktoriui teko jų palaukti. L. U. patvirtino, kad ne A. R. vairavo ginčo keturratį. L. U. nurodė, kad jai buvo sunku valdyti keturratį. Sustojimo metu ji pasiskundė, kad jai sunku važiuoti. Instruktorius neabejotinai girdėjo šias aplinkybes, tačiau jokių priemonių nesiėmė. Merginoms apsikeitus keturračiais, L. R. taip pat pripažino, kad jį vairuoti taip pat sunku. Pramogą užbaigus, instruktorius jį parvairavo atgal, jam nekilo problemų valdyti jį. Ieškovė, įrodinėdama aplinkybę, jog keturratis buvo tinkamos būklės, pateikė vienintelį įrodymą – techninės apžiūros taloną. Tačiau jis buvo išrašytas jam naujam, o keturratis buvo aktyviai naudojamas ekstremaliam važinėjimui, todėl neįrodyta, kad atsakovams buvo perduotas techniškai tvarkingas keturratis. Ieškovė taip pat neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovės pozicija grindžiama tik prielaidomis, o spėliojimais negalima grįsti teismo sprendimo. Atsakovai kategoriškai teigė, kad jokio eismo įvykio nebuvo, niekur atsitrenkta nebuvo. Atsakovai vykdė instruktoriaus nurodymus.

16.       Liudytojas K. L. teismo posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau yra dirbęs (duomenys neskelbtini). Tačiau jis pats instruktažo atsakovams nevedė ir nematė, kas jį vedė. Liudytojas nurodė, kad administravo žalos procesą, susijusį su nagrinėjamu ginču. Paaiškino, jog po incidento keturratis buvo nuvežtas apžiūrai, o po savaitės sudarytas defektacijos aktas. Liudytojas teigė, kad incidentas buvo susijęs su kreivu ratu, tačiau detalesnės informacijos negalėjo pateikti, nes aplinkybės jam buvo žinomos tik iš kolegų. Pagal kolegų pateiktą informaciją, galimai buvo pažeista važiuoklė ir ratas. Pasakojant apie bendrą procedūrą, liudytojas nurodė, jog prieš atvykstant klientams keturračiai yra paruošiami ir išvaromi iš garažo, kuriame jie laikomi. Jis pažymėjo, kad jei keturračio ratas būtų buvęs kreivas, tai būtų pastebėję tiek instruktorius, ruošęs keturračius, tiek klientas, juo važiuodamas. Nurodė, kad klientai paprastai būna informuojami, jog turi atvykti likus maždaug 20 minučių iki numatyto pramogos laiko. Atvykę klientai pirmiausia gali pasirinkti persirengti arba pildyti sutartį. Pildant sutartį, klientams būna paaiškinamos jos sąlygos. Sutartys pasirašomos planšetėse, todėl galimybės keisti jų nuostatas nėra. Nežinojo, ar pinigai būtų grąžinti, jei klientai atsisakytų pasirašyti sutartį, nesutikę su jos sąlygomis. Liudytojas paaiškino, kad persirengimas vidutiniškai trunka apie 15 minučių, o sutarties pasirašymas – apie 10 minučių. Po šių veiksmų vyksta instruktažas, kurio metu instruktorius vizualiai parodo, kaip valdosi keturratis ir kaip juo naudotis. Instruktažas įprastai trunka iki 10 minučių. Po instruktažo klientai gali pasirinkti bet kurį keturratį ir juo važinėti likusį pramogos laiką. Važiavimo metu greitį nustato instruktorius. Gamykliškai keturratis negali važiuoti greičiau nei 55 km/val., tačiau įprastai važiuojama 20-25 km/val. greičiu. Klientams draudžiama lenkti instruktorių.

17.       Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovai, būdami fiziniai asmenys, sudarė sutartį asmeniniam naudojimui, nesusijusiam su verslu, prekyba, amatu ar profesija, t. y. vartojimo tikslams. Ieškovė, kaip verslininkė (juridinis asmuo), vykdanti komercinę veiklą, privalo laikytis vartotojų apsaugos principų. Todėl sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Vertindama ieškovės reikalavimų pagrįstumą, išvadą teikianti institucija pažymėjo, kad ieškovės pateiktas techninės apžiūros talonas rodo, jog keturračio techninė apžiūra buvo atlikta 2022 m. spalio 21 d., o atsakovai paslauga naudojosi 2023 m. rugpjūčio 3 d., praėjus beveik 10 mėnesių. Todėl ši techninė apžiūra neįrodo, kad keturratis buvo perduotas be defektų, nes per tą laiką jį galėjo sugadinti kiti naudotojai. Ieškovė tvirtino, jog žala atsirado „įvykio“ metu, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tariamai nesuvaldytą keturratį, susidūrimą su kliūtimi ar kt. Atsakovas teigė, kad miško keliukų danga buvo smėlėta ir padengta miško paklote, todėl nebuvo sąlygų keturratį apgadinti taip, kaip teigia ieškovė. 2023 m. rugpjūčio 3 d. sudarytame įvykio registracijos ir turto defektacijos akte taip pat nurodyta, jog „jokio smūgio į kliūtį nebuvo“. Tarnyba pažymėjo, kad, jei būtų įvykęs susidūrimas, instruktorius, lydintis grupę, turėjo tai matyti ar girdėti, tačiau tokių duomenų nenustatyta. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad keturratis buvo sugadintas dėl sutarties sąlygų nesilaikymo, tačiau konkrečių pažeidimų neįvardijo. Argumentai, susiję su saugaus greičio reikalavimų nesilaikymu, taip pat liko neįrodyti. Ieškovė turėjo įrodyti atsakovų kaltę, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Išvadą teikianti institucija taip pat pažymėjo, kad sutartyse nenurodyti konkretūs keturratį identifikuojantys duomenys, tokie kaip valstybiniai numeriai ar VIN numeriai, todėl nėra galimybės nustatyti, kuris keturratis buvo skirtas kuriam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad L. U. neteisėtai naudojo A. R. keturratį ar jį perdavė L. R.. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, ieškovė neįrodė nei sutarties sąlygų pažeidimo, nei atsakovų kaltės, todėl vertintina, kad neįrodytos ir bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymėjo, kad pramogų verslą vykdantis asmuo, nesant tyčinių vartotojų veiksmų, turi prisiimti riziką dėl techninės priemonės gedimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 1 d. sprendimu nusprendė pripažinti nesąžiningais ir negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) 2023 m. rugpjūčio 3 d. keturračio motociklo CF MOTO 450L nuomos sutarčių, pasirašytų tarp ieškovės UAB „Ciongo“ ir atsakovų A. R., L. R. ir L. U., 8.2.1. papunkčius; ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei UAB „Ciongo“ solidariai iš atsakovų A. R., L. R., L. U. 356,20 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (356,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovų 5 766,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 1 922,00 Eur.

18.1.                      Teismas, kvalifikuodamas šalių teisinius santykius, nurodė, kad sutarties objektas yra keturračio perdavimas naudotis ir valdyti už sutartą kainą, kas atitinka iš esmės nuomos santykius. Tačiau, kaip matyti iš sutarčių turinio, sutartimis ne tik išnuomoti tam tikram terminui keturračiai, o kartu suteiktos naudojimosi keturračiu informavimo paslaugos, todėl galima įžvelgti ir paslaugų teikimo sutarties bruožų, todėl, anot teismo, nagrinėjamu atveju buvo sudarytos mišrios sutartys, kuriose vyraujantis elementas yra nuomos santykiai. Teismas taip pat vertino, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, sutartį dėl keturračių nuomos teikimo sudarę asmeniniam naudojimui, nesusijusiam su verslu, prekyba, amatu ar profesija, kaip nurodė atsakovai, atšvęsti gimtadienį. Atsakovai sutartį sudarė su ieškove, vykdančia verslo veiklą, susijusią su keturračių nuoma. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovai buvo vartotojai, o ieškovė – verslininkė, todėl sutiko su atsakovų nurodytais argumentais, jog šalis siejusi sutartis turi būti kvalifikuotina vartojimo sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnis), kuriai taikoma didesnė apsauga, įskaitant teismo teisę ex officio spręsti dėl sutarties sąlygų sąžiningumo pagal CK 6.2284 straipsnio nuostatas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, ginčui aktualias laiko nuomos sutarčių 8.2.1. papunkčių sąlygas, numatančias, kad klientas, apvertęs keturrati? be papildomos žalos, chuliganiška? vairavimą?, instruktoriaus pastabų ignoravimą? įsipareigoja sumokėti 100 Eur bauda?. Teismas vertino, kad sąlygos dėl tokios vartotojų atsakomybės yra standartinės, iš anksto ieškovės parengtos sutarties sąlygos, dėl kurių atsakovai (vartotojai) neturėjo galimybės derėtis, kaip nurodė atsakovai ir patvirtino byloje apklaustas liudytojas, duomenų apie tai, kad sutarties sąlygos iki šalių ginčo būtų skelbiamos viešai, taip pat nėra. Vienintelė atsakovė L. U. nurodė uždėjusi varnelę planšetėje ir gavusi sutartį el. paštu. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovų pusė patikslino, kad šiuo metu sutarties sąlygos jau skelbiamos jų internetiniame tinklalapyje viešai. Teismas pažymėjo, kad sutarties sąlygos pripažinimui individualiai aptarta nepakanka to, kad vartotojui būtų sudarytos sąlygos susipažinti su sutarties tekstu ir iš anksto iki sutarties pasirašymo sutarties tekstas būtų pateiktas vartotojui, tačiau svarbu nustatyti, kad vartotojas turėjo galimybę daryti realią įtaką sutarties turiniui, t. y. vartotojas turėjo realią galimybę derėtis ir galimybes keisti sutarties turinį. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos, to neginčijo ir ieškovės atstovai. Todėl, anot teismo, minimos nuomos sutarčių 8.2.1. papunkčių sąlygos laikytinos individualiai neaptartomis vartojimo sutarčių sąlygomis CK 6.2284 straipsnio 4 dalies prasme. Jose nustatyta vartotojų atsakomybė, taikoma neatsižvelgiant nei į ieškovės atsakomybę už nuomojamo daikto kokybę, nei į kitas objektyvias aplinkybes. Teismo vertinimu, savo esme tokios sąlygos iš esmės gali pažeisti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojų teises ir interesus vartotojų nenaudai, ieškovė neįrodinėjo, jog sutarčių 8.2.1. papunkčiai yra sąžiningi, todėl teismas sprendė, kad jie pripažintini nesąžiningais ir negaliojančiais ab initio. Teismas nurodė, kad daugiau nesąžiningų sutarčių sąlygų nenustatė.

18.2.                      Teismas vertino, jog sutinkamai su ginčo sutarčių 8.1, 8.2 papunkčiais ieškovė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovų. Teismas nurodė, kad esant prieštaravimams dėl paties ginčo įvykio (ne)buvimo, teismas, įvertinęs bylos šalių paaiškinimus, liudytojo paaiškinimus, visus byloje esančius rašytinius ir kt. įrodymus, nors ieškovė nepateikė konkretaus įvykio fotonuotraukų, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad: 1) byloje nėra duomenų, jog keturratis, prieš perduodant jį naudotis atsakovams, buvo techniškai netvarkingas ar akivaizdžiai būtų matomi jo pažeidimai, dėl kurių nebūtų galima juo tinkamai naudotis (priešingai ieškovė į bylą pateikė Traktoriaus savaeigės mašinos (priekabos) techninės apžiūros taloną (techninė apžiūra atlikta 2022 m. spalio 21 d., galioja iki 2025 m. spalio 21 d. ), UAB ,,Motorider“ 2022 m. gruodžio 14 d., 2023 m. vasario 3 d., 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. rugpjūčio 4 d., 2023 m. spalio 23 d. patikros/remonto sąmatas, L. U. parodė, kad „jai tekęs keturratis iš pažiūros atrodė tvarkingas, <...>“); 2) keturratis ieškovei grąžintas apgadintas, akivaizdžiai matoma sulinkusi kairės (vairuotojo) pusės šakė, kreivas kairės pusės ratas; 3) atsakovai nei prieš pradedant važiuoti, nei beveik visą pramogos laiką nereiškė instruktoriui jokių pretenzijų dėl keturračio netinkamumo, L. U. pradėjusi važiuoti neinformavo instruktoriaus, jog yra kokie nors trikdžiai, neleidžiantys tinkamai eksploatuoti keturratį, pretenzijas pareiškė tik vėliau, kai nebegalėjo suvaldyti keturračio miške ir pasikeitė su L. R. transporto priemonėmis; 4) dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai važiavo nelygia danga – bekele, miško keliuku, kur buvo griovių, duobių, smėlio, žvyro, iškilusių medžių šakų; 5) važiavo nemažu greičiu, kaip nurodė, greitis buvo apie 50–60 km/val. (kas netrukdė beveik visą pramogos laiką eksploatuoti ginčo keturračio); 6) instruktorius dar būnant miške apžiūrėjo, nufotografavo keturratį, užfiksavo jo pažeidimus, ieškovės teiravosi ką daryti, informavo žinute apie tai, kad pramogos dalyviai įvykį neigia; 7) atsakovas defektacijos akte patvirtino, kad važiuojant bekele keturratį ėmė smarkiai traukti į kairę, įrašė savo ranka „Gerai, kad tai įvyko miške,<...>“, jis įrašė save kaip keturračio nuomininką (defektacijos akte nenurodyta, kad kitas asmuo vairavo keturratį); sprendė, jog labiausiai tikėtina, kad kažkuriam iš atsakovų vairuojant keturratį miške įvyko įvykis, nulėmęs keturračio apgadinimą (sulinko kairės (vairuotojo) pusės šakė ir trūko pusašio guma), dėl ko keturratis buvo instruktoriaus parvairuotas atgal į bazę. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai įvykį kategoriškai neigė, tačiau jie neneigė, kad buvo nemažas greitis, nelygi trasa (važiavo keliuku, kur buvo griovių, duobių, smėlio, žvyro, iškilusių medžių šakų), kad atsakovės keturratį vairavo pirmą kartą, kas labiausiai tikėtina ir sąlygojo keturračio apgadinimus. Objektyvių ir patikimų įrodymų apie tai, kad ginčo keturračio detalė turi inžinerinį arba gamybinį pažeidimą, atsiradusį dėl ilgesnio susidėvėjimo, kas galėjo sukelti tokią stiprią detalės deformaciją, atsakovai į bylą nepateikė, teismas tokių duomenų taip pat nenustatė.

18.3.                      Teismas vertino, kad kaip patvirtino atsakovė L. U. teismo posėdžio metu, sustojimas ir apsikeitimas keturračiais, kuomet ji jau nebegalėjo jo tinkamai valdyti įvyko tik po 45–50 min. nuo važiavimo pradžios. Ji taip pat paaiškino, kad važiavo 50–55 km/val. greičiu, vietomis ir apie 60 km/val. greičiu. Šiuos jos paaiškinimus sugretinus su į bylą pateikta apgadinto keturračio nuotrauka, mažai tikėtina, kad su sulinkusia šake ir akivaizdžiai pakrypusiu ratu atsakovė būtų galėjusi važiuoti jos nurodytu greičiu ir jos nurodytą laiką. Atsakovė nenurodė ir tokių aplinkybių, kad prieš pradedant važiuoti, ji būtų pastebėjusi tokius keturračio apgadinimus. Teismas nurodė, kad nors atsakovai teigė, kad jie nenusimano apie keturračius, tačiau, teismo įsitikinimu, protingas, apdairus, rūpestingas asmuo analogiškoje situacijoje tikrai būtų pastebėjęs taip sulinkusią šakę ir tokį rato pakrypimą ir suprastų, jog vairavimas pavojingas, negalimas. Todėl teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog jeigu keturračio ratas būtų kreivas iš pat pradžių ir jo šakė būtų sulinkusi, kas po įvykio tapo akivaizdžiai matoma, tai atsakovė nebūtų suvaldžiusi keturračio asfaltuotu keliu, iš karto būtų pajutus, kad važiuoti nepavyksta, būtų neabejotinai informavus instruktorių, o ne perdavusi draugei, kuri taip pat neturi patirties su ginčo technika. Apie nurodytus pažeidimus užfiksuota ir defektacijos akte, kurį užpildė ir pasirašė atsakovas, kuris patvirtino, kad važiuojant keturračiu bekele, keturratį pradėjo traukti į kairę pusę. Atsakovas prieraše parašė „Gerai, kad tai įvyko miške, kadangi jeigu tai būtų įvykę asfaltuotam kelyje, kur greitis didesnis, galėjo įvykti nepataisoma nelaimė“, kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog atsakovams valdant ginčo keturratį įvyko kokio nors pobūdžio smūgis ar susidūrimas su kliūtimi (medžio šaknimis, duobe ar kt.), kas sąlygojo keturračio apgadinimus ir dėl to ieškovė patyrė žalą.

18.4.                      Teismas nurodė, jog 2025 m. sausio 24 d. specialisto A. C. išvadoje konstatuota, kad eksploatuojant keturratį miško keliuose, apatinės svirties sulinkimas yra mažai tikėtinas, jei nebuvo jokio staigaus smūgio ar kontakto su kliūtimi. Paprastai svirtis yra suprojektuota taip, kad atlaikytų įprastas apkrovas, kurias generuoja eksploatavimas nelygiu paviršiumi. Be išorinio poveikio natūralus sulinkimas yra negalimas. Specialistas A. C. turi inžinerijos išsilavinimą (pateiktas diplomas) ir 10 m. darbo stažą su lėktuvais, automobiliais ir sportiniais automobiliais kaip vyresnysis mechanikas, buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, jam suformuluoti klausimai aktualūs ginčo vertinimui. Teismas nurodė, jog vadovaujasi šio specialisto išvada, kurią vertina kaip patikimesnę nei pateiktą atsakovo 2025 m. balandžio 30 d. T. M. techninę išvadą, kurią teismas atmeta, kadangi, nors joje ir nurodyta, kad T. M. yra profesionalus sportininkas, mechanikas, turintis ilgametę patirtį su visureigiais, važiuoklių projektavimu ir testavimu, tačiau kartu su išvada nepateikti tokio specialisto išsilavinimą ar kvalifikaciją patvirtinantys duomenys, taip pat neįtikėtina, nesant kitų objektyvių įrodymų, kad keturračio kairės pusės apatinės svirties sulinkimas galėjo atsirasti savaime dėl detalės silpnumo, kaip nurodė šis asmuo.

18.5.                      Teismo vertinimu, atsakovų elgesys, valdant ir naudojant ieškovės keturratį, nebuvo rūpestingas, atidus ir atsargus, o būtent: atsakovė L. U., važiuodama ginčo keturračiu jį valdė nerūpestingai ir neapdairiai, nepasirinko optimalaus greičio, kad spėtų apvažiuoti bekelėje, miško keliuke pasitaikiusių kliūčių (medžių šaknų, duobių ar kt.), labiausiai tikėtina, kad jų neapvažiavusi sukėlė ginčo keturračio apgadinimą, o pajutusi, jog keturratis nebegali būti toliau tinkamai valdomas, nedelsiant nepranešė apie tai instruktoriui, važiavo juo toliau, perdavė jį toliau vairuoti kitai atsakovei L. R., kuri taip pat nepranešė apie transporto priemonės pažeidimus instruktoriui, o važiavo apgadintu keturračiu tam tikrą laiką ir atstumą (atsakovo parodymais – apie 15 min., atsakovės L. U. paaiškinimais – apie 100 metrų), taip galimai gilindama keturračio apgadinimus, instruktorius apie keturračio būklę buvo informuotas tik pramogos pabaigoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai savo paaiškinimuose nebuvo nuoseklūs, atsakovui nurodant važiavimo dangą. Taip pat dėl galimybės apžiūrėti keturračius prieš pramogą atsakovė L. U. nurodė, kad neturėjo galimybės jų apžiūrėti, nes nebuvo tam skirto laiko, jie buvo sustatyti tam tikra tvarka, tačiau atsiliepimo 9 punkte ji nurodė, kad jokių vizualių jai tekusio keturračio pakeitimų iš pirmo žvilgsnio nesimatė, 15 punkte nurodė, kad turimo defekto ji negalėjo nustatyti vien vizualine apžiūra, kas rodo, kad nebuvo jokių kliūčių atsakovams apžiūrėti pramogai imamus keturračius, duomenų, kad ieškovės instruktorius atsakovams tai daryti būtų draudęs ar trukdęs nepateikta. Teismas nurodė, kad atsakovų paaiškinimų nenuoseklumas teismui kelia pagrįstas abejones jų paaiškinimų patikimumu. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas užpildė ir pasirašė defektacijos aktą apie galimus keturračio pažeidimus, netiesiogiai nurodė apie įvykį, nurodė save keturračio nuomininku, dėl ko teismas sprendė, kad jis taip pat galėjo pramogos metu važiuoti ginčo keturračiu ir neapdairiai, neatsargiai jį valdydamas, sukelti jo defektus ir taip tapti atsakingas už padarytą žalą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pramogos dalyviai keitėsi keturračiais (L. U. nurodė, kad perdavė savo keturratį toliau važiuoti L. R.), dėl ko neatmestina, kad galėjo būti ir kitokių keturračio vairuotojo pasikeitimo variantų. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ir yra kalti dėl padarytos žalos. Pabrėžė, kad rūpestingas, apdairus ir sąžiningas asmuo analogiškoje situacijoje turėjo nedelsiant sustoti, pranešti pramogos organizatoriui ar lydinčiam instruktoriui apie atsiradusius keturračio defektus, nebetęsti važiavimo sunkiai eksploatuojamu (ar netinkamu eksploatuoti) keturračiu, o ne nerūpestingai važiuoti juo toliau, deklaratyviai teigiant, jog nesuprato, kas čia vyksta. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

18.6.                      Pasisakydamas dėl žalos dydžio teismas be kita ko nurodė, kad ginčo transporto priemonė ginčo įvykio metu nebuvo nė 1 metų senumo, todėl atmestini atsakovų argumentai dėl keičiamoms detalėms privalomo nusidėvėjimo skaičiavimo. Teismas taip pat nurodė, kad neturi pagrindo abejoti defektacijos akte nurodytais duomenimis, atsakovai bylos nagrinėjimo metu taip pat jų nenuginčijo, todėl teismas tenkino reikalavimą dėl 356,20 Eur dydžio nuostolių atlyginimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad nė viena šalis neprašė byloje apklausti instruktoriaus, lydėjusio pramogos metu atsakovus ir jų kompaniją, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad instruktorius važiavo pirmas ir objektyviai negalėjo matyti, kas jam vyksta iš paskos, atsakovai nurodė instruktoriui nepranešę apie keturračio defektus, instruktorius nebėra ieškovės darbuotojas, nuo ginčo įvykio praėjo jau beveik 2 metai, žalos administravimą vykdė kitas ieškovės instruktorius, teismo nuomone, instruktorius, lydėjęs pramogos metu atsakovus ir jų kompaniją, abejotinai galėtų nurodyti daugiau objektyvių reikšmingų aplinkybių byloje, todėl jo savo iniciatyva liudyti nešaukė.

18.7.                      Teismas vertino, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingo dydžio, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, todėl ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovų priteisė visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidos – 5 766,00 Eur, lygiomis dalimis po 1 922 Eur iš kiekvieno atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.       Apeliantai A. R., L. U. ir L. R. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

19.1.                      Mano, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nevisapusiškai ir netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo teismų suformuotos teisės taikymo praktikos šios kategorijos bylose. Teismas, nevisapusiškai ir netinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus vertino selektyviai ir neobjektyviai, nepagrįstai suteikdamas prioritetą ieškovės pozicijai bei visiškai neatsižvelgdamas į tarp ginčo šalių susiklosčiusius vartojimo teisinius santykius, kuriuose atsakovai pripažintini silpnosiomis šalimis, ignoruojant byloje pateiktą Tarnybos išvadą. 

19.2.                      Atkreipia dėmesį į byloje pateiktą Tarnybos išvadą, kurioje konstatuota, kad ieškovės keliamas reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 356,20 Eur dydžio nuostolių atlyginimą yra teisiškai nepagrįstas, ir dėl kurios sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas visiškai nepasisakė, ką atsakovai laiko net siurpriziniu elgesiu, kadangi Tarybos išvada teismui buvo pateikta daugiau nei 1 metai iki sprendimo priėmimo ir teismas nesiėmė jokių veiksmų šios išvados pagrįstumui ir teisėtumui patikrinti, pavyzdžiui, kviesdamas Tarnybos atstovą į posėdžius ir išklausydamas išvadą, papildomus paaiškinimus, ir kt.

19.3.                      Kritiškai vertina teismo poziciją nesivadovauti precedentiniuose teismų sprendimuose įtvirtintais išaiškinimais. Atkreipia dėmesį į civilinėse bylose Nr. e2-4541-534/2019 ir Nr. e2A-974-603/2020 pateiktus išaiškinimus, be kita ko, tai, kad priemonės sugedimo riziką privalo prisiimti, nesant tyčinių veiksmų iš vartotojų, atrakciono, pramogų organizatorius, tačiau teismas net nenustatinėjo atsakovų netesėtų veiksmų ir kaltės. Atkreipia dėmesį, kad precedentiniuose teismų sprendimuose pramogos organizatoriaus ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo atmestas vien tuo pagrindu, kad nėra įrodyta pramogos dalyvio – vartotojo kaltė, tai yra, nenustačius vartotojo tyčios („tyčinio sugadinimo fakto“), kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ne tik, kad nebuvo analizuojamas vartotojų kaltės klausimas, tačiau teismas net nenustatė vartotojų neteisėtų veiksmų, kurie turėjo pasireikšti sutarties pažeidimu. Atkreipdami dėmesį į sutarties 8.2.1., 8.2.2. papunkčius, pažymi, kad instruktorius atsakovams jokių pastabų nenurodė, o ir važiuodamas pirmasis, nepranešė ir neįspėjo apie kokią nors ieškovo teoriškai minimą kelio kliūtį, į kurią, neva tai atsitrenkė kažkuris iš atsakovų. Net jeigu kuris nors iš atsakovų ir būtų atsitrenkęs į kelio kliūtį, ko realybėje nebuvo, tai negalėtų būti traktuojama kaip atsakovų kaltė, kadangi visos pramogos organizavimu rūpinosi ieškovė – ji parinko keturračius, suplanavo trasą ir nurodė, kokiais keliais važiuoti, jos instruktorius važiavo priekyje ir privalėjo pirmas pamatyti kliūtis, jeigu tokių būtų, ir apie jas įspėti klientus. Todėl būtent ieškovė, kaip verslininkė, yra atsakinga už pramogos inventoriaus išsaugojimą, jeigu nurodo pramogos dalyviams – vartotojams šį inventorių naudoti jos pasiūlytomis sąlygomis.

19.4.                      Atkreipdami dėmesį į netinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą, pažymi, kad ieškovė į bylą nepateikė nei vieno tiesioginio įrodymo, kad kuris nors iš atsakovų padarė įvykį, kurio metu būtų buvęs apgadintas keturratis, nors galėjo prašyti liudytoju apklausti savo buvusį darbuotoją – instruktorių M. M., tačiau to nedarė dėl atsakovams nesuprantamų priežasčių. Nurodo, kad patys šio liudytojo apklausti byloje neprašė, kadangi gavus atsakovams palankią Tarnybos išvadą, o ir esant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklei, kad būtent ieškovė privalo įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, manė, kad tokia liudytojo apklausa turėtų būti suinteresuota ieškovė, o liudytojo parodymų nebuvimas vertinamas ieškovės nenaudai. Be to, ieškovė nepateikė jokio tiesioginio įrodymo, kad keturratis prieš pramogos pradžią ieškovės nurodomų apgadinimų neturėjo (fotonuotraukos ar video medžiaga) ir buvo techniškai tvarkingas, o netiesioginiai įrodymai – techninės apžiūros talonas, UAB „Motorider“ patikros/remonto sąmatos ir duomenys iš ieškovės rezervacijos sistemos, kad tą dieną keturratis nebuvo nuomojamas, ne tik, kad nėra pakankami keturračio tinkamai būklei įrodyti, tačiau ir patvirtina, kad šis keturratis jau buvo taisomas po didelio įvykio. Be kita ko atkreipdami dėmesį į pateiktą 2023 m. birželio 1 d. UAB „Motorider“ patikros/remonto sąmatą, mano, jog tai neabejotinai reiškia, kad šis konkretus keturratis prieš du mėnesius iki pramogos organizavimo buvo smarkiai daužtas į priekinę dalį, būtent dėl kurios pakabos elemento įlinkimo šioje byloje yra kaltinami atsakovai. Todėl yra labai tikėtina, kad ieškovė po didelio keturračio priekinės dalies sugadinimo, kurio metu net teko keisti jo kapotą, radiatorių ir vairo mechanizmą, suremontavo tik šias vizualiai matomas dalis, o keturračio pakabos remonto neatliko. Galimai būtent dėl šio prieš 2 mėnesius įvykusio įvykio toliau intensyviai dėvimas keturratis ir sugedo, kadangi jokio įvykio atsakovai nepadarė. Taip pat iškelia abejones ir dėl duomenų iš keturračių rezervacijos sistemos, laikydami juos neobjektyviais, nes ieškovė juos lengvai gali pakeisti ar ištrinti, tuo tarpu atsakovai jų autentiškumo patikrinti civiliniame procese naudojamomis priemonėmis neturi jokių objektyvių galimybių. Taip pat mano, jog keista, kad iki 2023 m. rugpjūčio 3 d. (sekmadienį) paskutinėje vakarinėje sesijoje vykusios atsakovų pramogos, joks ankstesnis vartotojas nesinaudojo šiuo keturračiu, kai ieškovės vadovas nurodė, kad per metus suorganizuojama apie 3000 pasivažinėjimų, o vasaros laikotarpiu po 2–4 turus per dieną. Atsakovų vertinimu, teismas nevykdė savo pareigos būti aktyviam ir ex officio rinkti įrodymus, taip pat, neįgyvendino savo pareigos įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, taip pat, rėmėsi tais ieškovės pateiktais įrodymais, kurie neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, ir nesivadovavo atsakovo pateiktais įrodymais ir atsakovių paaiškinimais, kurie buvo palankūs atsakovui.

19.5.                      Kritiškai vertina teismo poziciją nesivadovauti atsakovo pateikta specialisto išvada. Mano, kad tokiais savo argumentais teismas parodė akivaizdų šališkumą ir palankumą ieškovei, kadangi be jokio papildomo tyrimo, siurpriziškai atmetė atsakovo pasitelkto specialisto T. M. išvadą, nors proceso metu žodine nutartimi buvo nutaręs šią išvadą prie bylos prijungti. T. M. savo parašu patvirtino ne tik savo išvadų teisingumą, tačiau ir savo sutikimą byloje pateikti išvadą, todėl teismas turėjo vertinti, kad jis turi tam reikiamas žinias ir kompetencijas. Pažymi, jog teismui manant, kad T. M. išvada neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų ar turi tam tikrų trūkumų, teismas turėjo motyvuotai ją atsisakyti priimti, dėl ko atsakovas būtų galėjęs šiuos trūkumus ištaisyti. Atkreipia dėmesį, kad teismas vadovavosi specialiųjų žinių ratinių (ginčo dalykas būtent važiuoklės sistema) transporto priemonių srityje neturinčio asmens išvadomis.

19.6.                      Mano, jog yra nesąžininga prieš vartotojus atsiųsti sutartį tik po jos pasirašymo, o sutarčių tekstus ieškovė galėjo išsiųsti vartotojams elektroniniu paštu daug anksčiau, dar iki pramogos dienos. Visos šios aplinkybės reiškė, kad apeliantai, kaip vartotojai, buvo priversti prisijungti prie tokios sutarties ir jos priedų, kurių sąlygos jiems buvo nenaudingos arba net įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymi, jog teismas pripažino nesąžiningais ir negaliojančiais ab initio tik nuomos sutarčių 8.2.1. papunkčius, tačiau, apeliantų įsitikinimu, tai nepakankamas jų, kaip vartotojų, teisių gynimo būdas, kadangi teismas privalėjo nesąžiningomis pripažinti visas sutarties ir jos priedų sąlygas, kurios numato vartotojų atsakomybę už keturračio techninės būklės atkūrimą, nepadarius jokio įvykio. Kadangi tik konkretaus įvykio fiksavimas teoriškai galėtų reikšti vartotojų neteisėtus veiksmus ir sukelti jiems pareigą atlyginti verslininko patirtus nuostolius.

19.7.                      Akcentuodami atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimą, nurodo, jog byloje buvo neginčijamai įrodyta, kad atsakovas ginčo keturračio iš viso nevairavo. Bylojo įtrauktos kitos atsakovės, suprasdamos joms tenkančią riziką, pripažino, kad tik jos ir ieškovės instruktorius vairavo ginčo keturratį. Tuo tarpu, jeigu teismui ar ieškovei kilo įtarimas, kad atsakovių pripažinimas neatitinka bylos aplinkybių, teismas privalėjo liudytoju byloje kviesti minėtą buvusį ieškovės darbuotoją, kuris vadovavo pramogos eigai, prižiūrėjo jos dalyvius ir tikrai žinojo, kas vairavo ginčo keturratį. Ieškovė jokiais įrodymais ar argumentais nepaneigė atsakovo paaiškinimų, kad jis niekada nevairavo šio konkretaus keturračio ir kad jam buvo priskirtas visai kitas keturratis. Ieškovui neįrodžius, kad šis konkretus keturratis buvo priskirtas ir jį kuriuo tai metu vairavo būtent atsakovas, nėra galimybės nustatyti jokių neteisėtų jo veiksmų, įskaitant ir tai, kad jis neteisėtai perdavė keturratį naudotis kitiems asmenims. Be to, ieškovė savo Įvykio registracijos/turto defektacijos akte nenurodė jokio įvykio, dėl kurio galėjo atsirasti turto defektai.

19.8.                      Nesutikdami su teismo vertinimu dėl nustatytos atsakovų atsakomybės, pažymi, kad teismas tokias savo klaidingas išvadas padarė visiškai neįsigilinęs į ieškovės teikiamos pramogos esmę, jos vykdymo būdą ir tai, kad ji skirta ir visiškai neįgudusiems, t. y. niekada keturračio nevaldžiusiems vartotojams, kurie yra visiškai priklausomi nuo ieškovės ir jos darbuotojo – instruktoriaus parinktos trasos, važiavimo trajektorijos ir greičio. Atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės instruktorius atsakovams teiktos pramogos nesustabdė, o tai reiškia, kad atsakovai laikėsi visų instruktoriaus reikalavimų ir sutarčių nepažeidė. Atsakovai visus ieškovės darbuotojo-instruktoriaus reikalavimus vykdė ir nepadarė jokio eismo įvykio, t. y. į nieką neatsitrenkė, jiems priskirto keturračio neįvairavo į duobę ar pan. Todėl atsakovams visiškai nesuprantamas vien tik prielaidomis ir spėlionėmis pagrįstas teismo teiginys, kad atsakovų elgesys, valdant ir naudojant ieškovo keturratį, nebuvo rūpestingas, atidus ir atsargus. Be to, jokiame byloje esančiame įrodyme nėra užfiksuota, kad atsakovė L. U. keturratį valdė nerūpestingai, o kad ši atsakovė neturėjo patirties keturračių valdyme niekaip negali reikšti, kad tai ir buvo priežastis, kodėl keturračiui buvo nustatyti apgadinimai. Priešingai, pati ieškovė kviečia dalyvauti jos organizuojamoje pramogoje net ir visiškai nepatyrusius asmenis, niekada gyvenime nevaldžiusius keturračių. Byloje nebuvo pateikta absoliučiai jokių įrodymų, kad trasoje, kurią parinko pati ieškovė, buvo kokių nors kliūčių, kurios galėjo lemti tokius keturračio sugadinimus. Teismo išvardintos hipotetinės kliūtys (medžių šaknys, duobės ar kt.) negali lemti tokių keturračio apgadinimų, kadangi keturračiai klasifikuojami kaip traktoriai, turi tvirtą važiuoklę ir dideles padangas, ir būtent tam ir yra sukurti, kad tokias minkštas kliūtis įveiktų be žalos jiems padarymo. Jeigu kalbėti apie ieškovės siūlomą variantą apie atsitrenkimą į akmenį, kitą kliūtį ar šokinėjimą per duobes/kliūtis, tai akivaizdu, kad po tokio atsitrenkimo žala būtų padaryta ne tik keturračiui, tačiau ir jį vairavusiam asmeniui, kuris neabejotinai nukristų nuo keturračio ir susižalotų, kadangi keturratis neturi saugos diržų. Be to, tokį atsitikimą neabejotinai pamatytų ieškovės instruktorius ir nutrauktų pramogos eigą. Be kita ko pažymi, kad instruktažo metu keturračiai nebuvo apžiūrinėjami, kadangi ieškovės instruktorius rodė kaip keturratis valdosi, todėl nebuvo laiko apžiūrėti net keturračio defektų. Byloje pateiktos keturračio fotonuotraukos padarytos tokioje keturračio pozicijoje, kai jo vairas susuktas į dešinę pusę, kai tuo tarpu instruktavimo metu keturračio vairas buvo ištiesintas. Akivaizdu, kad minėtas nuotraukas ieškovės instruktorius padarė norėdamas kaip įmanoma labiau identifikuoti gedimą, todėl teismui ir susidarė klaidingas įsitikimas, kad tokių defektų neįmanoma nepastebėti. Be to, priešingai nei nurodė teismas, neįžvelgia atsakovų paaiškinimuose prieštaravimų. Mano, kad pati ieškovė buvo nesąžininga nuo pat proceso pradžios, kvalifikuojant šalių ginčo santykius, nurodant atsakovo neteisėtus veiksmus. Atsakovų vertinimu, neegzistuoja esminė atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti būtina sąlyga – neteisėti veiksmai, kadangi joks įvykis nebuvo padarytas ir nebuvo atlikti jokie sutartimi uždrausti veiksmai. Visa pramoga buvo organizuojama taip, kaip nurodė ieškovės darbuotojas – instruktorius.

19.9.                      Dėl priežastinio ryšio, pažymi, kad negalima taikyti ieškovės nurodyto alternatyviųjų priežasčių atvejo, kadangi sutartinė atsakomybė gali kilti tik vienam iš atsakovų, pagal jo sudarytą individualią keturračio nuomos sutartį. Deliktinė atsakomybė šiuo atveju yra negalima. Be to, ieškovė, kaip verslininkė, negali būti atleidžiama nuo pareigos nustatyti ir įrodyti konkretų veiksmą ir įvykį, kurie sukėlė jos nurodomą žalą. Taip pat kritiškai vertina ir teismo poziciją dėl žalos dydžio. Pažymi, kad ieškovės nurodytų detalių keitimą ji galėjo atlikti vos už 137 Eur, nors vėliau nusprendė naujomis detalėmis pasikeisti praktiškai visus pakabos elementus. Akivaizdu, kad ieškovė siekia pasinaudoti susidariusia situacija ir naujomis pasikeisti kaip įmanoma daugiau keturračio detalių, kurioms net nėra padaryta žalos. Be to, nors ieškovė teigia, kad neprivalo skaičiuoti detalių nusidėvėjimo, nes keturračiui nėra 1 metų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė keturratį naudoja verslui, todėl jis ir jo detalės naudojamos ir dėvisi daug intensyviau, nei privataus keturračio. Todėl darytina išvada, jog ginčo keturračio detalės buvo susidėvėjusios ir jas pakeičiant naujomis, ieškovė nepagrįstai įgyja nepagrįstą naudą. Mano, kad ieškovė nepateikė jokių svarių įrodymų ir argumentų bei neįrodė, kad egzistuoja visos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos.

19.10.                      Be kita ko, mano, kad šiuo atveju nebuvo ir sąlygų taikyti solidariąją atsakomybę. Pažymi, kad ieškovė remiasi šalių sutarčių nuostatomis, todėl akivaizdu, kad jos reikalavimas kildinamas iš sutartinės civilinės atsakomybės, o tai reiškia, kad solidarioji atsakovų pareiga neatsiranda. Kai bylos šalis siejo individualios sutartys, teismas galėjo spręsti tik dėl sutartinės atsakomybės taikymo, ir privalėjo nustatyti konkretų atsakovą, kuris padarė konkretų įvykį, lėmusį keturračio apgadinimą, kurį ieškovė įrodinėjo.

20.       Ieškovė UAB „Ciongo“ atsiliepime su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais argumentais.

20.1.                      Ieškovės vertinimu, Tarnybos išvada buvo vertinta kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Pabrėžia, kad išvados teisinė galia nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės. Mano, kad išvadą teismui įvertinus kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovams neprašius pripažinti Tarnybos dalyvavimo būtinu, ir šį klausimą iškėlus tik apeliaciniame skunde gavus nepalankų teismo sprendimą, visi nurodyti apeliantų teiginiai laikytini neteisėtais ir nepagrįstais. Nesutinka ir su apeliantų teiginiais, susijusiais su teismo precedento netaikymu, įrodinėjimo pareigos paskirstymu, pritardama pirmosios instancijos teismo vertinimui. Be kita ko atkreipia dėmesį, kad keturratis motociklas skirtas važiuoti miško keliu, tad jo visos techninės dalys yra atsparios ir vien nuo važiavimo miško keliu priekinė šakė negali sulinkti. Šią aplinkybę patvirtina abiejų specialistų išvados. Akivaizdu, kad važiuojant miško keliu įvyko įvykis (atsitrenkta į akmenį ar kitą kliūtį), ko pasėkoje ir buvo sulenkta keturračio priekinė kairės pusės šakė bei sugadinti kiti pakabos elementai, esantys šalia.

20.2.                      Pažymi, kad atsakovų deklaratyvius teiginius, kad keturratis neva buvo techniškai netvarkingas, paneigia pateikti į bylą duomenys, jog įvykio metu galiojo keturračio techninė apžiūra. Duomenų apie ginčo technikos būklę ar jos trūkumus technikos perdavimo atsakovui metu, apie atsakovo pretenzijas ieškovei dėl ginčo technikos netinkamos kokybės, teismui nepateikta. Priešingai, teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo keturračio pirmosios registracijos Lietuvoje data 2022 m. spalio 21 d., ieškovė jį įgijo iš oficialaus atstovo UAB ,,Motorider“ 2022 m. lapkričio 3 d., tad nuomos sutarties sudarymo dieną keturračiui nebuvo net metų laiko, jis buvo iš esmės naujas. Teismui taip pat pateiktos UAB ,,Motorider“ ginčo keturračio patikros sąmatos, iš kurių matyti, kad keturratis buvo reguliariai tikrinamas. Dėl apeliantų argumentų dėl 2023 m. birželio 1 d. UAB ,,Motorider” patikros/remonto sąmatos nurodo, jog tokie atsakovų teiginiai pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl to atsakovai naujomis aplinkybėmis negali remtis ir apeliaciniame procese, tai laikytina piktnaudžiavimu procesu. Be to, šioms naujai nurodomoms aplinkybėms pagrįsti apeliantai nepateikia jokių įrodymų. Net ir vertinant naujai nurodomas aplinkybes, pabrėžtina, kad UAB „Motorider“ yra autorizuotas servisas, atlikdamas remonto darbus, privalo ir faktiškai atlieka nuodugnią transporto priemonės patikrą, keičia visas pažeistas ar susidėvėjusias detales bei užtikrina, kad transporto priemonė po atlikto remonto būtų tinkama eksploatacijai. Todėl atsakovų teiginiai, kad esą buvo „sutvarkytos tik vizualiai matomos dalys“, yra nepagrįsti ir neatitinka nei faktinių remonto aplinkybių, nei autorizuotų servisų veiklos praktikos bei nepagrįstas jokiais įrodymais. Kaip nepagrįstus nurodo ir argumentus dėl savaitgalio dienos populiarumo, nes 2023 m. rugpjūčio 3 d. buvo ketvirtadienis. Be to, anot ieškovės, tvarkingą keturračio techninę būklę patvirtina ir ta aplinkybė, kad jokių nusiskundimų iki įvykio miške (nes prieš tai visi važiavo asfaltuotu keliu) instruktorius nesulaukė. Dar daugiau, atsakovas iš karto būtų pamatęs „tokį“ defektą – iš pridėtos keturračio foto nuotraukos iš karto po įvykio matyti, kad kairys ratas akivaizdžiai kreivas. Atsakovams kritikuojant ieškovės pateiktus išsamius rašytinius įrodymus, kad ginčo keturratis prieš turo pradžią buvo techniškai tvarkingas, taip pat abejojant rašytiniais duomenimis iš ieškovės rezervacijos sistemos, kad keturratis tą dieną buvo nuomojamas tik vieną kartą, atsakovai nepateikė CPK reikalavimus atitinkančių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus. Aplinkybę, kad prieš turo pradžią keturračio ratas nebuvo kreivas bei pusašio guma nebuvo trūkusi (kaip kad nuotraukoje po įvykio) be aukščiau nurodytų įrodymų patvirtina ir UAB ,,Ciongo“ vadovo paaiškinimai, liudytojo parodymai bei specialisto A. C. išvada, kurie patvirtina, kad jeigu keturračio ratas būtų kreivas iš pat pradžių ir jo šakė būtų sulinkusi, kas po įvykio tapo akivaizdžiai matoma, tai atsakovai nebūtų suvaldę keturračio asfaltuotu keliu (kuriuo važiavo pradžioje iki miško), iš karto būtų pajutę, kad važiuoti nepavyksta, apie ką būtų neabejotinai informavę instruktorių. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovams valdant ginčo keturratį įvyko kokio nors pobūdžio smūgis ar susidūrimas su kliūtimi (medžio šaknimis, duobe ar kt.), kas sąlygojo keturračio apgadinimus ir dėl to ieškovė patyrė žalą.

20.3.                      Ieškovės vertinimu, teismas pagrįstai atmetė atsakovo pateiktą specialisto išvadą kaip neatitinkančią išvadai keliamų reikalavimų, apie kuriuos neabejotinai žinojo atsakovo atstovai. Kritiškai vertindama apeliantų argumentus dėl vadovavimosi transporto priemonių srityje neturinčio asmens išvadomis, kaip pažeidžiančius CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą, tuo pačiu pažymi, kad A. C., nors ir yra įgijęs (duomenys neskelbtini) bakalauro laipsnį, pagal savo išsilavinimą turi plačią mechanikos inžinerijos kompetenciją, apimančią transporto priemonių konstrukcijų, variklių bei kitų techninių mazgų veikimo principus; be to turi daugiau nei dešimties metų praktinę patirtį dirbant su transporto priemonėmis – tiek aviacijos technika, tiek automobiliais bei sportiniais automobiliais. Toks teorinių ir praktinių žinių derinys leidžia pagrįstai teigti, kad jis turi pakankamą kvalifikaciją vertinti ginčo objektą – keturračio motociklo techninę būklę. Nesutikdama su atsakovų pozicija dėl nesąžiningų sutarties sąlygų neįvertinimo, pažymi, kad tokių sąlygų sudarytose su atsakovais nuomos sutartyse nėra ir patys apeliantai nenurodo konkrečių sutarties sąlygų, kurias prašo pripažinti negaliojančiomis.

20.4.                      Laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, kad atsakovas ginčo keturračio nevairavo. Pažymi, kad atsakovas pasirašydamas minėtą defektacijos aktą pripažino, kad jis buvo keturračio, kuriam buvo sulenkta šakė bei sugadinti kiti pakabos elementai, esantys šalia, nuomininkas. Nes jeigu jis nebuvo keturračio nuomininkas, tai turėjo nurodyti kas juo buvo. Tik pareiškus ieškinį atsakovui, šis atsiliepime jau nurodė, jog jo išsinuomotą keturratį vairavo ir L. U. bei L. R., todėl jos įtrauktos bendraatsakovėmis į šią civilinę bylą, o atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ir šio keturračio perdavimu, t. y. jam kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Vertina kritiškai ir atsakovo teiginius, kad jis aktą pasirašė nenorėdamas gadinti savo dukros gimtadienio šventės, apsaugoti ją nuo nervų ir jaudulio, nes jei tai būtų tiesa, atsakovas nebūtų apie ją nurodęs ir šioje byloje. Todėl toks atsakovo elgesys vertintinas kaip siekis išsisukti nuo atsakomybės. Anot ieškovės, L. R. yra atsakovo dukra, o L. U. yra jos draugė, todėl jų paaiškinimai vertintini kritiškai kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų ir negali būti vertinami aukščiau už defektacijos aktą, rašytinį įrodymą, kuris patvirtina, kad ginčo keturračio nuomininkas buvo atsakovas, ką jis įrašė savo ranka.

20.5.                      Mano, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus nustatydamas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Atkreipia dėmesį, kad kaip patvirtino ir atsakovė L. U. teismo posėdžio metu, sustojimas ir apsikeitimas keturračiais, kuomet ji jau nebegalėjo jo tinkamai valdyti įvyko tik po 45–50 min. nuo važiavimo pradžios. Ji taip pat paaiškino, kad važiavo 50–55 km/val. greičiu, vietomis ir apie 60 km/val. greičiu. Šiuos jos paaiškinimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai sugretino su į bylą pateikta apgadinto keturračio nuotrauka, ir sprendė, jog mažai tikėtina, kad su sulinkusia šake ir akivaizdžiai pakrypusiu ratu atsakovė būtų galėjusi važiuoti jos nurodytu greičiu ir jos nurodytą laiką. Teismas pagrįstai padarė išvadą, ką patvirtino ir ieškovės vadovas, liudytojas K. L. bei specialisto A. C. išvada, jog jeigu keturračio ratas būtų kreivas iš pat pradžių ir jo šakė būtų sulinkusi, kas po įvykio tapo akivaizdžiai matoma, tai atsakovė nebūtų suvaldžiusi keturračio asfaltuotu keliu, iš karto būtų pajutus, kad važiuoti nepavyksta, būtų neabejotinai informavus instruktorių, o ne perdavusi draugei, kuri taip pat neturi patirties su ginčo technika. Atkreipdama dėmesį į L. U. duotus parodymus, akcentuoja, kad joks apdairus, rūpestingas bei atidus asmuo nevažiuotų su keturračiu 50 min., jeigu visą tą laiką jaustų diskomfortą, sunkumą jį valdant, vairo traukimą į kairę ir apie tai nepraneštų instruktoriui, netgi grėsmę gyvybei ir vėliau perduotų jį draugei vietoj instruktoriaus informavimo, todėl L. U. parodymai vertintini kritiškai. Be to, anot ieškovės, buvo ir visos galimybės vizualiai apžiūrėti keturratį prieš pradedant juo važiuoti, keturračiai buvo išvaryti ir sustatyti taip, kad būtų galima juos apeiti. Atsakovų teiginiai, jog didelė tikimybė, kad keturračio priekinės kairės pusės šakė sulinko per ilgą keturračio eksploatacijos bekelėmis laiką ir kad ieškovė pateikė techniškai netvarkingą transporto priemonę, atmestini kaip neįrodyti, be to, atsakovas, gavęs keturratį, nereiškė jokių nusiskundimų dėl jo techninės būklės, jo priekinė šakė negali sulinkti dėl eksploatavimo, nes rėminė konstrukcija gali būti pažeista po pakankamai stipraus smūgio (atsitrenkus į akmenį ar didesniu greičiu įvažiavus į gilesnę duobę ir pan.). Šio įvykio instruktorius, važiavęs priekyje, objektyviai negalėjo matyti, o atsakovas apie konkretų įvykį nepranešė. Tai, kad instruktorius pramogos nesustabdė, dar nereiškia, jog visi dalyviai važiavo atsakingai. Tai tik rodo, kad instruktorius galėjo nepastebėti konkretaus manevro.

20.6.                      Ieškovės vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo atsakovų paaiškinimų nenuoseklumą, kuris teismui sukėlė pagrįstas abejones jų paaiškinimų patikimumu. Taip pat pažymi, kad priešingai nei nurodo apeliantai, ieškovės vadovas bei liudytojas bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu teikdami atitinkamai paaiškinimus bei parodymus nurodė, kad žala keturračiui gali atsirasti net ir be vairuotojo kritimo ar rimtų sužalojimų. Pakanka, kad smūgį į kliūtį gautų konkrečiai važiuoklės ar pakabos dalis – keturratis gali būti pažeistas, o vairuotojas likti sėdėti ant transporto priemonės. Mano, kad teismo pagrįstu vertinimu byloje buvo nustatytos visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Patirtai žalos sumai pagrįsti byloje pateikti rašytiniai įrodymai – UAB „Motorider“ defektacijos aktas, mokėjimo dokumentai. Atkreipia dėmesį, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas atsakovai dėl žalos dydžio pretenzijų nereiškė, savo skaičiavimų neteikė. Taip pat nesutinka su apeliantų argumentais dėl solidarios atsakomybės taikymo. Pažymi, kad ginčo keturračio nuomininkas buvo atsakovas, kitos dvi atsakovės sutarties dėl ginčo keturračio nuomos neturėjo, taigi priešingai nei nurodo apeliantai, atsakovių bei ieškovės nesiejo sutartiniai santykiai dėl ginčo keturračio nuomos (jos turėjo asmenines keturračių nuomos sutartis). Tad jų atsakomybė kyla deliktinės atsakomybės pagrindu. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad galimos situacijos, kai tam tikrą teisės pažeidimą padaro keli asmenys, o nukentėjusįjį sutartiniai santykiai sieja tik su vienu (ar keliais) iš jų. Tokiu atveju žalą padariusiems asmenims pareiga ją atlyginti kyla skirtingais pagrindais.

Apeliacinės instancijos teismas 

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22.       Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Ciongo“ (prieš tai buvusi MB ,,Statio“) ir kiekvieno iš atsakovų A. R., L. R. ir L. U. atskirai 2023 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudarytos Keturračio nuomos sutartys (toliau – sutartis, sutartys), pagal kurias ieškovė įsipareigojo perduoti klientui (taigi, kiekvienam iš atsakovų) sutartyje nustatytam laikotarpiui (sutarties 2 punkte nurodyta, kad pasirinktas maršrutas Midi, iki 2 valandų, 30 km) valdyti ir naudoti keturratį motociklą CF MOTO 450 L, o klientai įsipareigojo keturratį valdyti ir juo naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir sąlygas bei sumokėti nuomos mokestį. Keturračiai 2023 m. rugpjūčio 3 d. buvo rezervuoti 8 asmenims, atsakovų teigimu, tokia laisvalaikio praleidimo pramoga švenčiant vienos iš atsakovių (L. R.) gimtadienį. Ieškovės teigimu, važiuojant bekele įvyko incidentas, kurio metu buvo apgadintas vienas iš keturračių. Byloje pateiktame 2023 m. rugpjūčio 3 d. Įvykio registracijos/turto defektacijos akte (toliau – Aktas) nurodyta, jog keturračio CF MOTO 450 L, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (toliau – keturratis, ginčo keturratis), yra linkusi kairės (vairuotojo) pusės šakė ir trūkusi pusašio guma; keturračio nuomininku nurodytas ir Aktą pasirašė atsakovas. UAB „Motorider“ įvertinimu, padaryta žala sudaro 431 Eur su PVM. Atsakovui, kaip, ieškovės vertinimu, atsakingam už padarytą žalą, buvo pateikta 2023 m. rugpjūčio 30 d. sąskaita dėl žalos atlyginimo, nurodytas apmokėjimo terminas 2023 m. rugsėjo 29 d., tačiau atsakovas nurodytos žalos neatlygino.

24.       Ieškovei kreipusis į teismą dėl žalos iš atsakovo priteisimo, vėliau, atsakovui nurodžius, jog keturratį vairavo L. U. bei L. R., ir dėl to jas ieškovei taip pat įtraukus į bylą bendraatsakovėmis, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, nustatęs visas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Apeliantai gi mano, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigą, nesutikdami, kad yra atsakingi už aptariamo turto apgadinimus. Įvertinus bylos duomenis ir apeliantų argumentus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą vertina kritiškai.

25.       Šioje byloje ginčas kilo dėl ieškovei padarytos turtinės žalos atlyginimo ir atsakovų civilinės atsakomybės šiame kontekste, ieškovei įrodinėjant, jog dėl ginčo keturračio apgadinimų yra kalti būtent atsakovai, kurie nesilaikė sutarties reikalavimų, valdydami keturratį nebuvo rūpestingi, atidūs ir atsargūs, ir kt., dėl ko neva, turtui ir buvo padaryta aptariama žala.

26.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis); sutartinę atsakomybę reglamentuojančios normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis); asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties šalys gera valia neišsprendžia iš sutarties vykdymo kilusio ginčo, šalis, kurios sutartiniai interesai pažeisti, turi teisę teismine tvarka reikalauti iš kitos šalies nuostolių atlyginimo. Ši šalis teisme privalo įrodyti bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus kitos šalies veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis); patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę, kuri, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Neginčytina, kad sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda), o vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė.

27.       Šiuo atveju šalis siejo sutartiniai santykiai, taigi, svarbus yra ir teisingas sutarties turinio aiškinimas. Pažymėtina, kad sutarties turinys nustatomas remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020). Be to, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, ir kt.).

28.       Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimu, įvertinant ginčui aktualias tiek atlygintinų paslaugų sutarties, tiek nuomos sutarties sampratas (CK 6.716, 6.477 straipsniai). Įvertinus sutarties objektą (keturračio perdavimas klientui naudotis juo ir valdyti už sutartą kainą) bendrame ieškovės teikiamų paslaugų kontekste, atsižvelgiant į tai, kad viena iš ieškovės siūlomų pramogų – ginčo sutartyje sutartas keturračių turas vadinamu Midi maršrutu, lydint instruktoriui, kartu teikiant ir naudojimosi keturračiu informavimo paslaugą, ir pan., sutiktina, kad tarp šalių sudarytos sutartys yra mišrios, nes turi tiek nuomos, tiek atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių bruožų; kartu pažymint, jog tokių sutarčių vertinti įprastomis nuomos sutartimis nesudaro pagrindo ir sutartinės sąlygos, apribojančios klientų, kaip nuomininkų, teisę laisvai (pagal paskirtį, tačiau savo nuožiūra) naudotis daiktu ir jį valdyti, pvz., pasirinkti važiavimo maršrutą ir pan. Be to, ginčijamame sprendime sutartis (sutartys) visiškai pagrįstai buvo įvertinta vartojimo sutartimi, sudaryta iš vienos pusės tarp atsakovo kaip vartotojo, fizinio asmens, tokią sutartį sudariusio savo asmeniniams poreikiams tenkinti, ir iš kitos pusės verslo veiklą, susijusią su keturračių nuoma, vykdančio juridinio asmens (ieškovės) (CK 6.2281 straipsnis). Paminėto vertinimo kontekste, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, teismas atliko sutarties nesąžiningų sąlygų kontrolę, pripažindamas nesąžiningu ir negaliojančiu ab initio su atsakovais sudarytų nuomos sutarčių 8.2.1. papunktį, taip pat konstatavęs, kad daugiau sutarties nesąžiningų sąlygų nenustatė. Pažymėtina, kad paminėtas sprendimas (dėl nurodytos sutarties nuostatos pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia) apeliacine tvarka iš esmės nebuvo skundžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas to nevertina ir išsamiau nepasisako, kartu kritiškai, labiau kaip deklaratyvius vertindamas ir apeliantų argumentus dėl vertinimo aptariamu aspektu nepakankamumo, apeliantams konkrečiai taip pat nenurodžius, kuri (kurios) sutarties nuostatos sprendime nebuvo įvertintos.

29.       Byloje nustačius, kad šalis siejo minėti sutartiniai teisiniai santykiai, neginčytina, kad formaliai ieškovė esant pagrindui turi teisę sutartinės civilinės atsakomybės pagrindais reikalauti ir žalos atlyginimo. Šiuo atveju tokia atsakomybė buvo numatyta būtent sutarties 8 punkte, 8.1. papunktyje nustačius, kad šalis, pažeidusi sutartį, įsipareigoja atlyginti žalą, kurią patiria kita šalis dėl sutarties pažeidimo; sutarties 8.2.2. papunktyje numačius, kad dėl kliento kaltės padaryta žala atitinka remonto darbų ir keičiamų dalių kainą. Be to, sutarties 8.2. papunktyje nustatyta, kad klientas įsipareigoja atlyginti ieškovei žalą, jeigu keturratis, apranga, inventorius bei kiti daiktai, kuriuos ieškovė buvo perdavusi klientui, taip pat įranga, esanti trasoje, buvo prarasti ar sugadinti dėl aplinkybių, už kurias atsako klientas. Taigi, be paminėto, sistemiškai vertinant sutarties nuostatas, būtina išsiaiškinti sutarties pažeidimo sampratą sudarytame šalių susitarime ir šalių sutartinių įsipareigojimų kontekste. Sutarties 4.1. papunktyje numatyta, kad klientas turi teisę naudotis keturračiu tik asmeninės rekreacijos tikslais ir tik laikantis šios sutarties sąlygų, o teisė naudotis keturračiu klientui (šiuo atveju, atsakovams) suteikiama tik kuomet klientas yra lydimas ieškovės instruktorių. Sutarties 5.2.2. ir 5.2.3. papunkčiais atsakovas įsipareigojo išklausyti ieškovės instrukcijas dėl keturračio eksploatavimo, techninių savybių, susipažinti su keturračio saugaus eksploatavimo taisyklėmis ir prieš pradėdamas naudotis keturračiu, pirmiausia ji? išbandyti ir tokiu būdu patikrinti savo sugebėjimus saugiai valdyti ir naudotis keturračiu. Sutartimi klientas taip pat įsipareigojo neperduoti keturračio naudotis tretiesiems asmenims (sutarties 5.2.5. papunktis); nedelsiant informuoti instruktorių apie veiksmus ir/ar įvykius, kurių pasekmėje gali būti/ar buvo padaryta žala kliento ar kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui, o taip pat apie aplinkybes, dėl kurių klientas negali naudotis keturračiu sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 5.2.6. papunktis). Tuo tarpu ieškovė sutartimi be kita įsipareigojo, pateikti klientui informacija?, susijusia? su keturračio eksploatavimu, techninėmis savybėmis, saugos reikalavimais, o taip pat informacija? apie maršruta? (sutarties 6.1.1. papunktis); perduoti klientui tinkama? naudoti pagal paskirti? ir techniškai tvarkinga? keturrati? ir užtikrinti tinkama? keturračio techninę būklę per visa? nuomos termina? (sutarties 6.1.3. papunktis); lydėti klientą trasoje ir teikti pagalba? bei informacija? dėl klientui iškilusių klausimų (sutarties 6.1.4. papunktis); taip pat numatyta ir ieškovės teisė duoti klientui privalomus nurodymus dėl naudojimosi keturračiu būdo bei saugumo (sutarties 6.2.3. papunktis).

30.       Be kita ko, nagrinėjamame ginče, dar būtina atkreipti dėmesį apskritai į įrodinėjimo civiliniame procese ypatumus. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Be to, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

31.       Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad būtent visi trys atsakovai yra atsakingi už ginčo keturračio, kuris, anot jos, pasivažinėjimui buvo perduotas techniškai tvarkingas, apgadinimus, tuo tarpu atsakovai bylos nagrinėjimo metu kategoriškai neigė atlikę kažkokius veiksmus, lėmusius aptariamų apgadinimų atsiradimą, akcentuojant, kad atsakovas ginčo keturračio išvis nevairavo, atsakovė L. U. pramogos metu nurodė apie sunkumus valdant keturratį, ką patvirtino ir juo važiavusi kita atsakovė, po to grąžinusi keturratį instruktoriui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad labiausiai tikėtina, jog kažkuriam iš atsakovų vairuojant keturratį miške įvyko įvykis, nulėmęs keturračio apgadinimą, o tokią išvadą, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, teismas padarė atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovams buvo perduotas techniškai netvarkingas keturratis ar akivaizdžiai būtų matomi jo pažeidimai, o grąžintas ieškovei buvo kaip tik apgadintas su akivaizdžiai matoma sulinkusia kairės pusės šake, kreivu kairės pusės ratu, ką instruktorius apžiūrėjo, nufotografavo dar būnant miške; be kita ko, į aplinkybę, kad atsakovai nei prieš pradedant važiuoti, nei beveik visą pramogos laiką nereiškė instruktoriui jokių pretenzijų dėl keturračio netinkamumo, L. U., pradėjusi važiuoti, neinformavo instruktoriaus, jog yra kokie nors trikdžiai ir pretenzijas pareiškė tik vėliau, kai nebegalėjo suvaldyti keturračio miške ir pasikeitė su L. R. transporto priemonėmis; taip pat atsižvelgdamas į tai, kad buvo važiuojama nelygia danga, nemažu greičiu; į tai, kad atsakovas defektacijos akte pats patvirtino, kad važiuojant bekele keturratį ėmė smarkiai traukti į kairę, įrašė save kaip keturračio nuomininką. Visgi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, su tokiu teismo vertinimu nesutiktina. Atkreipiant dėmesį į minėtą įrodinėjimo civiliniame procese teisinį reglamentavimą, tai, kad būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pažymėtina, kad pateikti įrodymai nesudaro pagrindo paminėtą teismo išvadą laikyti pagrįsta. Pavyzdžiui, dėl ginčo keturračio techninės būklės jo perdavimo klientui metu, viena vertus, sutiktina, jog byloje nėra duomenų, kad tas keturratis buvo techniškai netvarkingas, tačiau, kita vertus, nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad jis buvo ir techniškai tvarkingas. Tai, kad aptariama transporto priemonė turėjo galiojančią techninę apžiūrą (atlikta 2022 m. spalio 21 d.), niekaip neįrodo, kad važinėjant ja daugiau nei 9 mėnesius, ypač atsižvelgiant į daikto naudojimo specifiką, ieškovės vykdomą veiklą, ji (transporto priemonė) buvo nepriekaištingos būklės, negalėjo turėjo kažkokių defektų, gedimų ir pan. Kaip atitinkamai to objektyviai nepatvirtina ir teismo vertintos byloje pateiktos UAB ,,Motorider“ 2022 m. gruodžio 14 d., 2023 m. vasario 3 d., 2023 m. birželio 1 d. patikros/remonto sąmatos, kurios patvirtina aplinkybes apie keturračio techninį aptarnavimą ir atliktus tam tikrus remonto darbus, tačiau neįrodo ieškovės deklaruotos jo būklės byloje aptariamą dieną, juo labiau, kai po paskutinių serviso darbų iki atsakovų važiavimo keturračiais dienos praėjo dar daugiau nei du mėnesiai, kas vėlgi, įvertinus intensyvų keturračių ieškovės veikloje naudojimą, ką teismo posėdyje patvirtino ir ieškovės vadovas, laikytina pakankamai ilgu terminu, kad konstatuoti, jog tokios technikos būklė neabejotinai išliko ta pati kaip ir patikrinimo/ taisymo metu; tuo pačiu pažymint, kad kitos teismo paminėtos 2023 m. rugpjūčio 4 d. 2023 m. spalio 23 d. patikros/ remonto sąmatos, dėl darbų, atliktų jau po ginčo laikotarpio, aptariamam aspektui (dėl keturračio techninės būklės jo išdavimo klientui metu) išvis neturi jokios reikšmės. Taigi, jokių objektyvių duomenų, kad ginčo keturratis prieš pasivažinėjimo keturračiais pramogos pradžią neturėjo aptariamų defektų, byloje nėra. Ir to niekaip nepatvirtina ir aplinkybės apie keturračio faktinį aptariamų apgadinimų užfiksavimą atsakovų pasivažinėjimo ieškovės keturračiais metu, ko pasėkoje buvo surašytas ir Aktas. 

32.       Atitinkamai atmestini ir ieškovės argumentai ir juos atliepiantys pirmosios instancijos teismo pastebėjimai dėl atsakovų prieš pradedant važiuoti nereikštų pretenzijų dėl keturračio netinkamumo. Kaip matyti iš bylos duomenų visumos, atsakovų, ieškovės, jos atstovo parodymų, 8 asmenų sutarčių kartu su instrukcijomis dėl keturračio eksploatavimo, techninių savybių pasirašymas, kaip nurodė atsakovai, jų dėl laiko stokos net neskaičius (sutartys anksčiau jiems ir nebuvo atsiųstos), ir pasiruošimas važiavimui, instruktavimas vyko itin operatyviai. Bylos duomenimis, ginčo keturratį pasirinkusi atsakovė L. U. patvirtino, kad pasirinkdama, jo neapžiūrėjo (kas, manytina, savo esme niekaip neprieštarauja ir pasakymui, jog iš pažiūros keturratis atrodė tvarkingas). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog būtent ieškovė pagal sutartį turėjo pareigą klientui perduoti techniškai tvarkingą keturratį, todėl šiuo aspektu taikyti atsakomybę dėl perduoto daikto techninio neįvertinimo prieš paslaugos teikimo pradžią klientui (vartotojui) nėra sąžininga ir teisinga, kaip ir reikalauti ar tikėtis, kad bet kuris, net ir techninių žinių neturintis asmuo gebėtų ir privalėtų pastebėti panašius aptariamam daikto trūkumus tiek vizualiai, tiek važiuojant (juo labiau, kai pati ieškovė savo reklamoje deklaruoja, kad tokia pramoga tinka net ir tiems, kurie niekada nevairavo keturračių), kaip šiuo atveju tokios patirties visiškai neturinti deklaravo ir minėta atsakovė, kartu pripažinusi, kad jau išvažiavusi į kelią jautė neįprastą keturračio valdymą, kuris vėliau sustiprėjo važiuojant mišku, tačiau neturėdama vairavimo keturračiu patirties teigė nesupratusi, kad tai nėra įprasta. Šiame kontekste kritiškai vertintini ir teismo argumentai dėl instruktoriaus neiformavimo, kadangi bylos duomenys, nuoseklūs ir vienas kitam neprieštaraujantys atsakovų parodymai, patvirtina, kad atsakovei L. U. važiuojant keturračiu, jaučiant tam tikrą diskomfortą, nesuvokiant, kad tai gali būti techninė problema, ir sustojus pertraukai, jos teigimu, ji teiravosi ir kitų dalyvių, ar ir jie susiduria su sunkumais vairuojant, kai, atsakovės manymu, tuos nusiskundimus girdėjo ir instruktorius, tuo metu su visais bendravęs, tačiau nutaręs tęsti pramogos organizavimą; po ko L. R., pasiūliusi apsikeisti keturračiais, pavažiavusi aptariamu keturračiu taip pat pastebėjo, kad L. U. vairuotas keturratis buvo techniškai netvarkingas, apie ką buvo informuotas instruktorius. Taigi, galiausiai, supratus, jog keturračiui yra kažkas negerai, instruktorius buvo apie tai informuotas ir pats juo parvažiavo. Pastebėtina, kad teismas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nematė būtinybės byloje liudytoju apklausti būtent aptariamą pasivažinėjimo keturračiais turą vedusį instruktorių. Be paminėto, kritiškai vertintini ir ieškovės pastebėjimai dėl sutarties 5.2.5. papunktyje įtvirtinto įpareigojimo neperduoti keturračio tretiesiems asmenims. Kaip matyti iš byloje pateiktų ieškovės su atsakovais sudarytų sutarčių, jose nenurodyti konkrečių keturračių identifikaciniai numeriai, taigi, konkretus keturratis pagal sutartį klientui netgi nebuvo priskirtas, ir pasivažinėjimo dalyviai po sutarčių pasirašymo juos pasirinko atsitiktiniu būdu. Be to, vėlgi atkreiptinas dėmesys, kad, kaip ir numatyta sutartyje, klientai (atsakovai) buvo lydimi instruktoriaus, ir mažai tikėtina, kad byloje aptarto atsakovų apsikeitimo keturračiais jis būtų nepastebėjęs. Tokiu būdu, įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad iš atsakovų pusės buvo pažeistos sutarties nuostatos. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje yra aiškiai įtvirtinta ieškovės teisė netgi nutraukti sutartį klientui iš esmės pažeidus savo įsipareigojimus, o esminiu sutarties pažeidimu bus laikoma, įskaitant, bet neapsiribojant, jeigu klientas naudojasi keturračiu už trasos ribų arba visiškai ar iš dalies nesilaiko instrukcijų ar įspėjimų; visiškai ar iš dalies nesilaiko saugaus eksploatavimo taisyklių; visiškai ar iš dalies nevykdo instruktorių nurodymų pagal šios sutarties 5.2.4. papunktį; kitais atvejais, kai keturračiu naudojasi keldamas grėsmę asmenų ar turto saugumui arba kitaip iš esmės pažeidžia šia? sutarti? (sutarties 7.1., 7.2. papunkčiai). Be to, ieškovė turi teisę vienašališkai be atskiro įspėjimo nutraukti sutarti?, jei klientas, ieškovės nuomone, akivaizdžiai nesugeba saugiai naudotis keturračiu ir ji? valdyti (sutarties 7.3. papunktis). Taip pat sutartyje numatyta ir teisė ieškovei apriboti naudojimosi keturračiu teritoriją ir neleisti klientui išvykti iš trasos, jeigu klientui nepakanka įgūdžių savarankiškai naudotis keturračiu ir ji? valdyti arba klientas naudodamasis keturračiu kelia grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui (sutarties 6.2.2. papunktis). Šiuo gi atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų netinkamai naudojęsi keturračiu, nesilaikę instrukcijų ar įspėjimų, ar instruktorius, lydėjęs trasoje klientą (atsakovus), būtų pateikęs atsakovams pastabų dėl jų važiavimo keturračiu. Bylos duomenys (šalių parodymai, sutarčių nuostatos, turimi duomenys apie ieškovės vykdomą veiklą) patvirtina, kad pasivažinėjimo keturračiais organizavimu ir visa eiga nuo pat sutarčių pasirašymo iki keturračių grąžinimo rūpinosi paslaugą teikianti ieškovė, parinkdama keturračius, suplanuodama trasą ir važiavimo maršrutą, ir visi dalyviai buvo lydimi ieškovės instruktoriaus.

33.       Kaip jau minėta, sutarties nuostatos įtvirtina, kad turi būti atlyginta žala, padaryta dėl kliento kaltės (sutarties 8.2.2. papunktis). Visgi, aptartų aplinkybių kontekste nėra pagrindo nesutikti su apeliantų pozicija, kad jų kaltė, neteisėti veiksmai šiuo atveju byloje nebuvo įrodyti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo visų atsakovų nerūpestingą, neatidų ir neatsargų elgesį. Teismas sprendė, kad atsakovė L. U., važiuodama ginčo keturračiu, jį valdė nerūpestingai ir neapdairiai, nepasirinko optimalaus greičio, kad spėtų apvažiuoti bekelėje, miško keliuke pasitaikiusias kliūtis (medžių šaknis, duobes ar kt.), ir labiausiai tikėtina, kad jų neapvažiavusi sukėlė ginčo keturračio apgadinimą, tačiau tokia išvada, kaip jau aptarta, byloje nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, juo labiau atkreipiant dėmesį į pačią ieškovės teikiamos paslaugos esmę – važiavimą keturračiais ir bekele, taigi ir įvairia danga, pačiai ieškovei savo reklamoje žadant ekstremalias situacijas, ir pan. Todėl esminės reikšmės šiuo atveju neturinčiomis laikytinos ir aplinkybės apie kelio, bekelės dangą, važiavo greitį, byloje nesant jokių konkrečių objektyvių duomenų dėl dangos pavojingumo (deklaratyvus pastebėjimas dėl galimai neapvažiuotų medžių šaknų, atsižvelgiant į pačią pramogos esmę, niekaip nekoreliuoja su aptariamos žalos padarymo faktu, ir pan.), ar kad ginčo keturračiu buvo važiuojama per dideliu ar nesaugiu greičiu, vėlgi atkreipiant dėmesį, kad visas važiavimas buvo vykdomas pagal instruktoriaus nurodymus, jam diktuojant (rodant) ir važiavimo tempą, ir maršrutą. Kaip ir neįrodyta, kad buvo kažkoks smūgis ar kontaktas su konkrečia kliūtimi, ką atsakovai kategoriškai neigė, o ieškovė objektyviais duomenimis to taip pat nepagrindė. Tokiais duomenimis nėra pagrindo laikyti ir teismo vertintą byloje pateiktą specialisto A. C. išvadą, kurioje iš esmės pateiktas tik teorinis vertinimas dėl aptariamų apgadinimų galimų priežasčių, kuris niekaip nepatvirtina fakto apie konkretų su ginčo keturračiu įvykusį įvykį. Byloje objektyviais duomenimis nepagrįsti ir atsakovės L. R. neteisėti veiksmai ir kaltė dėl ieškovei kilusios žalos. Bylos duomenimis, ji ginčo keturračiu pavažiavo neilgą laiko tarpą ir atstumą, po ko supratusi, kad keturračio techninė būklė nėra tinkama, jį perdavė instruktoriui, ir jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šios atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę, lėmusius aptariamą žalą, byloje nėra. Be to, kritiškai vertintina ir pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės remiantis Akto duomenimis, dėl atsakovo veiksmų, iš esmės deklaratyviai konstatuojant, kad jis taip pat galėjo pramogos metu važiuoti ginčo keturračiu ir neapdairiai, neatsargiai jį valdydamas, sukelti jo defektus ir taip tapti atsakingu už padarytą žalą. Kaip jau minėta, Aktą kaip nuomininkas pasirašė atsakovas, tačiau, jo teigimu, jį pasirašė tiesiog nenorėdamas gadinti savo dukros gimtadienio šventės, o bylos nagrinėjimo metu jis laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ginčo keturračio nevairavo, ką patvirtino ir kitos dvi atsakovės. Tokiu būdu, manytina, kad vien paminėti Akto duomenys (kad jį pasirašė atsakovas), atsižvelgiant ir į bendrą pramogos, su ja susijusių dokumentų suformavimo, pasirašymo, eigą, kitų nustatytų (nenustatytų) aplinkybių kontekste, iš bylos duomenų kaip tik nesant pagrindo spręsti, kad atsakovas ginčo keturratį vairavo ar kad šis buvo jam perduotas laikinai juo naudotis, nesudaro ir pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusios aptariamos ieškovės žalos atsiradimą. Byloje nebuvo nustatytas nei konkretus įvykis, lėmęs galimą keturračio apgadinimą, nei konkretus atsakovas, kuris tą įvykį padarė.

34.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, nenustačius nei vieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės, spręstina, kad ieškovė neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jos ieškinys dėl žalos atlyginimo negalėjo būti tenkinamas. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti dėl priežastinio ryšio ir žalos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tokiu būdu atsakovų apeliacinį skundą tenkinant.

36.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų argumentų (pvz. dėl nesivadovavimo specialisto ar Tarnybos išvada, solidarios atsakomybės taikymo, ir kt.) apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

37.       Atmetus ieškovės ieškinį, ieškovės bylinėjimosi išlaidos pirmojoje instancijoje nepriteistinos.

38.       Atsakovas byloje pirmojoje instancijoje patyrė 3 049,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, nurodytos išlaidos iš esmės neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių, minėtos išlaidos iš ieškovės priteistinos atsakovui.

39.       Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 22 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdamas žyminį mokestį už apeliacinį skundą, taip pat 1 161,60 Eur už teisines paslaugas už apeliacinio skundo parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo patenkintas, nurodytos patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.9 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už apeliacinio skundo parengimą, atsakovui iš ieškovės priteistina bendra 1 183,60 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

40.       Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus, ieškovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovų A. R., L. U. ir L. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ciongo“ ieškinys buvo patenkintas visiškai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ciongo“ ieškinį atmesti, priteisti atsakovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ciongo“, juridinio asmens kodas 305569720, 3 049,20 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt devynis eurus ir 20 euro centų) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. R. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ciongo“ 1 183,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus ir 60 euro centų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja                                                Kristina Lysionok