Pranešėja D. Šiugždinytė                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-871-238/2013;

Teisėja L. D.                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00189-2013-3;

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2013 m. spalio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui J. A., nuteistojo R. T. gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. T. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 2 dalį (atvira E. J. turto vagystė) laivės atėmimu 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (atvira „Rimi Lietuva“ turto vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams; pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (atvira S. M. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį (Z. K. plėšimas) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams; pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį (D. M. plėšimas) laisvės atėmimu 2 (dvejiems)  metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį (Z. D. plėšimas) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams  ir 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

              R. T. pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2013-03-05 apie 12.00 val., ant pėsčiųjų tako, prie Lietavos g. 11 namo, Jonavoje, atvirai iš E. J. ausų pagrobė nukentėjusiosios E. J. auksinius auskarus, bendros 300 Lt vertės, taip padarė nukentėjusiajai E. J. 300 Lt turtinę žalą.

              R. T. pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2013-03-09 apie 11 val. 20 min. Jonavoje, Vasario 16-osios g. 4, UAB „Rimi Lietuva“ priklausančiame prekybos centre Nr. 55, kasoje Nr. 3 pardavėjai padavus jo paprašytas cigaretes, atvirai pagrobė 612 Lt vertės svetimą, UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį turtą: vieną bloką cigarečių „Camel Filters“, 87 Lt vertės, du blokus cigarečių „Marlboro flavr“ bendros 184 Lt vertės, vieną bloką cigarečių „Marlboro silver“ - 92 Lt vertės, tris blokus cigarečių „Winston classic“ - bendros 249 Lt vertės, taip padarė UAB „Rimi Lietuva“ bendrą 612 Lt turtinę žalą.

              R. T. pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2013-03-10 apie 12 val. 00 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, prie  J. R. g. 12 namo, Jonavoje, atvirai iš S. M. ausų pagrobė vieną auskarą 500 Lt vertės, o antrojo auskaro nepavyko pagrobti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajai S. M. sudavus jam per rankas auskaras iškrito iš rankų, taip padarė nukentėjusiajai S. M. 500 Lt turtinę žalą.                                                                                             

              R. T. pagal LR BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2013-03-14 apie 11 val. 00 min. Jonavoje, prie Vasario 16- osios g. 14 namo, prie kavinės baro „Svaja“, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Z. K., pasireiškusį tuo, kad iš už jos nugaros sugriebė abejomis rankomis nukentėjusiajai už abiejų ausų - jėga išplėšė iš jų auskarus, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiosios Z. K. vieną auksinį auskarą, bendros 1500 Lt vertės, o antrojo auskaro nepavyko pagrobti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes auskaras užkrito už nukentėjusiosios apykaklės.

              R. T. pagal LR BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2013-03-15 apie 10 val. 15 min. prie Kosmonautų g. 5 namo Jonavoje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. M., pasireiškusį tuo, kad iš už jos nugaros sugriebė abejomis rankomis nukentėjusiajai už abiejų ausų - jėga išplėšė iš jų auskarus, taip padarė nukentėjusiajai abiejų ausų žaizdeles ir sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiosios D. M. auksinius auskarus, bendros 400 Lt vertės.

              R. T. pagal LR BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2013-03-18 apie 09 val. 00 min. prie Chemikų g. 29 namo Jonavoje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Z. D., pasireiškusį tuo, kad iš už jos nugaros sugriebė abejomis rankomis  nukentėjusiajai  už abiejų ausų jėga išplėšė iš jų auskarus, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, ir pagrobė svetimus nukentėjusiosios Z. D. auksinius auskarus, bendros 1000 Lt vertės.

              Apeliaciniame skunde R. T. prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-08-12 nuosprendžio rezoliucinę dalį, švelninti galutinę subendrintą bausmę, nes buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Bendrindamas bausmes teismas taikė BK 63 str. 1 d. ir 4 d. taisykles, o turėjo taikyti BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p. taisykles. Nurodo, jog teismas turėjo taikyti LR BK 63 str. 5 d. 1 p. numatytą bendrinimo būdą, nes jo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų klausimas buvo sprendžiamas vienu metu, taip pat buvo atliekamas vienas ikiteisminis tyrimas dėl visų jo padarytų nusikalstamų veikų. Mano, kad paskirtos bausmės atskirai už kiekvieną veiką turėjo būti apimtos, nes visos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, todėl buvo ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Teigia, kad bausmės turėjo būti apimtos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metai ir 2 mėnesiai. Pažymi, kad jam negalėjo būti paskirta didesnė laisvės atėmimo bausmė už bausmės vidurkį, nes dėl visų veikų vyko vienas tyrimas ir nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. 

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

              Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

              Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas atmestinas.

              Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 178 str. 2 d. (atvira E. J. turto vagystė), LR BK 178 str. 2 d. (atvira „Rimi Lietuva“ turto vagystė), LR BK 178 str. 2 d. (atvira S. M. turto vagystė), LR BK 180 str. 1 d. (Z. K. plėšimas), LR BK 180 str. 1 d. (D. M. plėšimas), LR BK 180 str. 1 d. (Z. D. plėšimas), todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

              Apeliantas prašo švelninti bausmę ir skiriant galutinę subendrintą bausmę taikyti bausmių apėmimą, nes yra ideali jo padarytų nusikalstamų veikų sutaptis. Nuteistojo prašymas nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes teismas, subendrindamas bausmes LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu, įstatymą taikė tinkamai. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas privalėjo bausmes bendrinti Bk 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Konstatuojama, kad idealiosios padarytų nusikalstamų veikų sutapties nėra.

              Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

              BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis  nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

              Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai vertino tą aplinkybę, kad R. T. teistas 5 kartus, nusikalto teistumui neišnykus (2 t., 79 b. l.), yra recidyvistas. Teismas pažymėjo, kad nuteistasis nedirba, baustas administracine tvarka (2 t. 72-73 b. l.), Jonavos PSPC PSC lankėsi 2010-02-17, diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opiatus, abstinencijos būklė, tačiau daugiau nesilankė, nesigydė, priežiūra jam neskirta, Kybartų pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai (2 t., 69 b. l.).              Kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. T. nusikaltimus padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, taigi jis yra recidyvistas. Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Todėl įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. sulaikyti R. T. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. T., atsižvelgė ir į kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tinkamai įvertino jų reikšmę nustatydamas bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis nusikalstamas veikas daro sistemingai, padarytos veikos tyčinės, o tai rodo didesnį jo pavojingumą. Aplinkybės, jog nuteistasis anksčiau teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs, rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos apelianto elgesiui nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį. Už LR BK 178 str. 2 d. ir BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta laisvės bausmė yra iki 6 metų, todėl bausmės vidurkis yra daugiau nei 3 metai.

Taigi, priešingai negu teigia apeliantas, už padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės, negu minėtų baudžiamajame įstatyme numatytų veikų sankcijose nustatyti bausmių vidurkiai. Kolegija konstatuoja, kad paskirtų bausmių dydžiai yra adekvatūs padarytiems nusikaltimams ir nėra jokio pagrindo bausmių dydžius mažinti.

Taikyti R. T. atžvilgiu LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui.

Bendrindamas bausmes, teismas vadovavosi LR BK 63 straipsnio 4 dalimi ir skirtas bausmes subendrino iš dalies sudėdamas, tai yra prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų, iš dalies pridėjo švelnesnes bausmes. Šis bausmių bendrinimo pagrindas yra teisingas, įstatymas pritaikytas tinkamai.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, bendrindamas bausmes, privalėjo jas bendrinti BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Kolegija pažymi, kad LR BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Bausmes apimti galima tik tuo atveju kai yra sąlygos, nurodytos LR BK 63 straipsnio 5 dalyje. LR BK 63 straipsnio 5 dalis nustato, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai: yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nusikaltimų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, savo požymiais atitinkančių veikas, numatytas keliuose BK specialiosios dalies straipsniuose. Nusikaltimų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Pagal baudžiamojo įstatymo prasmę realiosios sutapties atveju keliais savarankiškais veiksmais padaromi du ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose BK (specialiosios dalies) straipsniuose. Idealioji sutaptis yra tada, kai esant vieningam tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis. Atribojant realiąją ir idealiąją nusikaltimų sutaptis, turi būti remiamasi šiomis bendrosiomis nuostatomis, kurių turinį atskleidžia konkrečios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad nuteistojo R. T. nusikalstami veiksmai ne tik sudaro atitinkamų savarankiškų kelių nusikaltimų sudėtis, bet ir yra padaryti skirtingu laiku bei aplinkybėmis, skiriasi jų pobūdis, apimtis, todėl negali būti laikomi sudarančiais idealią nusikaltimų sutaptį. Taigi bendrinti bausmes apėmimo būdu teismui nebuvo įstatyminio pagrindo.

Konstatuojama, kad teismas nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų LR BK 63 straipsnyje, paskirtoji subendrinta bausmė yra teisinga.

Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, nuosprendis nekeičiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu,

n u t a r ė :

              Nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti.             

Kolegijos pirmininkė                                                                                                    Danguolė Šiugždinytė

Kolegijos teisėjai                                                                                                           Algirdas Jaliniauskas

                                                                                                                                                  Arūnas Paštuolis