Civilinė byla Nr. B2-1804-480/2018
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00346-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1; 3.4.4.2; 3.4.4.5.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. gegužės 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nadis“ direktoriaus E. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Nadis“,
Teismas
n u s t a t ė:
UAB „Nadis“ direktorius E. B. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo: 1) iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Nadis“; 2) UAB „Nadis“ restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Restruktūrizuoju.lt“; 3) nustatyti UAB „Nadis“ administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos: restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma 700,00 Eur plius PVM per mėnesį, pašto išlaidos 150,00 Eur plius PVM, restruktūrizavimo plano parengimas 1600,00 Eur plius PVM; 4) leisti atlikti iš UAB „Nadis“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, ūkinės-komercinės veiklos vykdymui reikalingus einamuosius mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomas įmokas, nustatant, kad UAB „Nadis“ didžiausia per vieną mėnesį einamiesiems mokėjimams ir įmokoms skirtina suma yra 26350,00 Eur. Nurodo, kad atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau atsakovė yra moki Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) prasme (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). 2018 m. kovo 31 d. įmonės akcininkas priėmė sprendimą patvirtinti restruktūrizavimo plano metmenis. Apie priimtą bendrovės akcininko sprendimą buvo informuoti bendrovės kreditoriai. Parengti restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ 5 str. nustatytus reikalavimus restruktūrizavimo plano metmenims. Įmonė veikia nuo 2011 m. birželio 22 d., pagrindinė įmonė veikla yra statybinės medienos gamyba Lietuvos ir užsienio užsakovams. Įmonė kiekvienais metais didina gamybos apimtis, plečia produkcijos asortimentą bei veiklos sritis ir yra viena iš Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų, taip pat eilę metų vysto kirto kuro – malkų gamybą bei prekybą jomis. Įmonės laikinus finansinius sunkumus lėmė sumažėję pardavimai, 2017 m. dėl sudėtingų oro sąlygų sumažėjęs medienos paruošimas, išaugusi gaminimo savikaina ir žaliavų trūkumas, urėdijų reforma, su įmone neatsiskaitė ar vėluoja atsiskaityti dalis jos klientų. Restruktūrizavimo atveju įmonė galėtų tęsti savo veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, pagal numatytą planą būtų vykdoma pagrindinė įmonės veikla ir plečiamos jau vykdomos veiklos apimtys. Įmonė vykdys ir vykdo šias priemones: įmonės skolininkų skolų išieškojimą, gaus pajamas iš einamosios ir plečiamos įmonės veiklos. Įmonė plečia siūlomų paslaugų, gaminamos produkcijos spektrą. Įmonėje dirba 16 darbuotojų, kurie pritaria restruktūrizavimui. Įmonė mažina savo išlaidas, siekia sumažinti veiklos sąnaudas, sprendžia atsargų realizavimo klausimą, derasi su naujais klientais dėl naujų užsakymų.
Restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Nadis“ atsisakytina iškelti
Restruktūrizavimo proceso tikslas yra išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ĮRĮ) 2 straipsnio 1 dalis).
ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.
ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.
Kaip minėta, vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų – jeigu įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip jos būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą šiuo pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio, ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Pagal bendrąją taisyklę, faktinė įmonės mokumo būsena vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015). Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visi įmonės finansiniai įsipareigojimai, o tik pradelsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis c. b. Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis c. b. Nr. 2-2599/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1511/2014).
Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad UAB „Nadis“ įregistruota 2011 m. birželio 22 d., įmonės vienintelis akcininkas ir vadovas nuo įmonės įregistravimo yra E. B.. Byloje pateikto 2018 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, UAB „Nadis“ turtas sudaro 139 905,00 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 60 501,00 Eur, trumpalaikis turtas – 79 404,00 Eur (atsargos – 49 335,00 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 25 701,00 Eur, trumpalaikės investicijos – 4 209,00 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 159,00 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 142 801,00 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 105 279,00 Eur. 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonės turtas 2017 metais sudarė 144 130,00 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 37 323,00 Eur, trumpalaikis turtas – 106 807,00 Eur (atsargos – 44 139,00 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 57 825,00 Eur, trumpalaikės investicijos – 4 209,00 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 634,00 Eur). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 155 633,00 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 116 844,00 Eur. 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonės turtas 2016 metais sudarė 136 493,00 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 56 182,00 Eur, trumpalaikis turtas – 80 311,00 Eur (atsargos – 31 767,00 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 43 211,00 Eur, trumpalaikės investicijos – 4 506,00 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 827,00 Eur). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 128 793,00 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 93 662,00 Eur. 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad įmonė nurodytu laikotarpiu patyrė 19 203,00 Eur nuostolį, 2016 metais – 176,00 Eur nuostolį. 2018 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovė dirba nuostolingai, grynasis ataskaitinio laikotarpio (2018 m.) nuostolis sudaro 17 728,00 Eur. Iš pateikto UAB „Nadis“ patikslinto kreditorių sąrašo matyti, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams 2018 m. kovo 31 d. sudarė viso 142 697,76 Eur, iš kurių pradelsti – 69 599,59 Eur. Tačiau iš kreditorių sąraše nurodytų terminų galima spręsti, jog šios nutarties priėmimo dieną (2018 m. gegužės 23 d.) pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro viso 75 235,64 Eur, neįskaitant įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viešai skelbiamais duomenimis UAB „Nadis“ deklaruotų mokesčių nepriemokos suma 2018 m. gegužės 23 d. sudaro 4 178,00, įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai viešai skelbiamais duomenimis 2018 gegužės 23 d. sudaro 17 008,95 Eur. Todėl spręstina, kad priskaičius UAB „Nadis“ įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viso sudaro 96 422,59 Eur ir ši suma viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (139 905,00 Eur). Be to, 2018 m. kovo 31 d. balanse nurodytas trumpalaikis turtas sudaro 79 404,00 Eur, iš kurių 25 701,00 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Pažymėtina, jog teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Iš pateikto įmonės debitorių sąrašo nustatyta, kad debitorių UAB „Pallet Logistic“ skolos (472,53 Eur) apmokėjimo terminas suėjo 2014 m. gruodžio 31 d., J. S. (631,62 Eur) – 2016 m. rugpjūčio 10 d., tačiau įmonės vadovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Nadis“ ėmėsi priemonių dėl skolų atgavimo (pradėtos derybos) ar išieškojimo (pradėti teisminiai procesai dėl skolų atgavimo), t. y. nėra įrodymų, kad iš minėtų ir kitų debitorių įsiskolinimai atsakovei bus padengti.
Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkto prasmę restruktūrizavimo galimybė suteikiama tik mokioms įmonėms, turinčioms laikinų mokumo problemų. Iš atsakovės 2018 m. kovo 31 d. balanso, kreditorių ir debitorių sąrašų nustačius, kad bendrovės turtas sudaro 139 905,00 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2018 m. gegužės 23 d. sudaro 96 422,59 Eur, t. y. viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, konstatuotina, kad UAB „Nadis“ yra faktiškai nemoki, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), kas sudaro pagrindą atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą.
Įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame numatomos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (ĮRĮ 1 str. 2 d.), bet ir įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti pateiktus įmonės restruktūrizavimo plano metmenis atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kriterijus ir konkrečios faktinės situacijos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Taigi, nors restruktūrizavimo plano metmenims negali būti keliami tokie patys kokybiniai reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi įsitikinti, ar įmonės numatytos priemonės gali atkurti jos normalią veiklą.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus UAB „Nadis“ restruktūrizavimo plano metmenis, neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovės restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai, susiję su bendrovės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti. Atsakovė neplanuoja nei įmonės veiklos įvairinimo ar naujų paslaugų teikimo, turto įsigijimo. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės iš esmės yra esamos bendrovės veiklos tęsimas, nepaisant jos veiklos nuostolingumo – per 2018 metus įmonė, vykdydama įprastą veiklą, patyrė 17 728,00 Eur nuostolį, todėl jos nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad įmonė toliau planuoja toliau vykdyti pagrindinę įmonės veiklą ir plėsti jau vykdomos veiklos apimtis, dirbti su esamais užsakovais, o taip pat ieškoti naujų. Pažymėtina, jog sudarytų ir šiuo metu vykdomų sutarčių vykdymas nepagrindžia aplinkybės, kad ši priemonė gali realiai padėti atkurti įmonės veiklą ir pagerinti įmonės veiklos rezultatus. Įmonė ketina toliau tęsti savo veiklą, kuri iki šiol buvo nuostolinga, todėl teismo vertinimu, ieškovės pateikti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė restruktūrizavimo proceso metu turi realią galimybę padengti įsiskolinimą kreditoriams (CPK 178 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir byloje nustačius, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, vykdoma veikla – nuostolinga, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti atsakovei UAB „Nadis“ restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p., 3 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi,
n u t a r i a:
Atsisakyti kelti UAB „Nadis“ (juridinio asmens kodas 302641157) restruktūrizavimo bylą.
Nutarčiai įsiteisėjus atnaujinti UAB „Nadis“ (juridinio asmens kodas 302641157) turto (lėšų) realizavimą ir (ar) išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus.
Nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie LR FM, Juridinių asmenų registro tvarkytojuii.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą specialioje interneto svetainėje.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Albina Rimdeikaitė