UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 12 d.Nr.2-240-356/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.1; 35.3.6; 36.1; 42.10; 42.11.1; 44.2.1; 44.2.2; 44.2.3; 44.2.4; 44.5.1; 63.2; 63.3; 113.1; 116.1
Utena (S)
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovo AB banko „Hansabankas“ atstovui advokatui Ryčiui Paškauskui, atsakovei K. S. ir jos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB banko „Hansabankas“ ieškinį atsakovei K. S. dėl skolos ir netesybų priteisimo
n u s t a t o :
Ieškovas AB bankas „Hansabankas“ prašė priteisti iš atsakovės 26.593,79 Lt skolą, 7 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 14.615,46 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, 9,50 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 8.000,00 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bei 13,30 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 2.000,00 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė procesiniuose dokumentuose, o atstovas, prašydamas ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad atsakovė solidariai atsakinga ieškovui pagal visas tris sutartis, lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, atsakovė faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po A. S. mirties.
Atsakovė K.S. ieškinį pripažino iš dalies, nurodė procesiniuose dokumentuose, o ji ir jos atstovė, prašydamos ieškinį dalyje atmesti, paaiškino, kad tik pagal vieną sutartį jį yra solidariai atsakinga, nes kitos 2 sutartys sudarytos be jos sutikimo, jai nežinant, pinigai šeimos poreikiams panaudoti nebuvo. Ji palikimo, atsiradusio po A. S. mirties, nepriėmė. Nurodė, kad jos turtinė padėtis yra tokia, kad ji galėtų skolą bankui grąžinti tik mokėdama po 50,00 Lt kas mėnesį, todėl prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje rašytiniais įrodymais laikytina neginčijamai nustatyta, kad A. S. , gimęs (duomenys neskelbtini), 2004-04-17 buvo sudaręs santuoką su atsakove K. S. (16 b.l.), kad 2007-01-13 A. S. mirus (40 b.l.), jų santuoka pasibaigė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - LR CK) 3.49 str. 1d.).
Ieškovas 2008-01-07 raštu Nr.SR-283 (15 b.l.) pranešė atsakovei, kad ieškovui žinoma, kad ji palikimo nepriėmė, todėl ragino vykdyti prievolę kaip A. S. pergyvenusią sutuoktinę.
Ieškovas dar 2007-04-04 raštu Nr. 119-03/4287 dėl pretenzijų paveldimam turtui kreipėsi į notarę D. M. , kad sužinoti duomenis apie po A. S. mirties atsiradusį palikimą priėmusius asmenis, siekdamas realizuoti savo, kaip kreditoriaus, teises pagal LR CK 5.63 str. (109 b.l.). Ieškovas taip pat pateikė notarės atsakymą, datuotą 2009-01-08, Nr.S-9, kad po A. S. mirties palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas ( 110 b.l.).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Asmens valia sukuria civiliniuose santykiuose teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyvią išraišką, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai asmens valios išraiška laikomas ir tylėjimas (LR CK 1.64 straipsnis). LR CK 5.50 -5.51 straipsniuose nenurodyta, kad palikimas gali būti priimtas tylėjimu ar neveikimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).
Taigi šalis, kuri grindžia savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti (LR CPK 178 str.), kad konkretus asmuo, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Nors, ieškovo nuomone, atsakovė iki A. S. mirties gyvendama kartu, o po jo mirties toliau besinaudodama jų bendrais daiktais ir asmeniniais A. S. daiktais, faktiškai priėmė palikimą, tačiau tokio ieškinio reikalavimo ieškovas pareiškęs nebuvo, procesiniuose dokumentuose tokio ieškinio pagrindo neįvardijo, tokie faktai, kad atsakovė būtų priėmusi palikimą po savo sutuoktinio A. S. mirties, nenustatyti.
Šioje byloje rašytiniais įrodymais laikytina nustatyta, kad ieškovas 2006-06-05 su A. S. ir atsakove K. S. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-039731-VA, pagal kurią sutuoktiniams buvo suteikta 16.000,00 Lt paskola vartotojų poreikiams tenkinti, grąžintina dalimis iki 2011-05-17, šia sutartimi šalys buvo susitarę dėl delspinigių (0,10 proc.) ir palūkanų (7 proc.) dydžio (7-9 b.l.).
Skolininkų solidarioji pareiga nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais. Sutarties 2.2p. šalys ir A. S. susitarė, kad kredito gavėjų prievolė bankui grąžinti paimtą kreditą, mokėti palūkanas bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus yra solidari ir bankas turi teisę reikalauti, kad prievolę ar jos dalį įvykdytų tiek kredito gavėjai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Taigi atsakovės prievolė ieškovui yra solidari, kilusi sutarties pagrindu, t.y. kaip solidariojo skolininko pagal sutartį (LR CK 6.6 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (LR CK 6.38 str., 6.59 str.), skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę (šiuo atveju prievolę, kilusią iš sutarties), kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.63 str. 1d. 2p., 2d., 6.205 str.), o nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo, o kreditorius turi teisę sutartį nutraukti (LR CK 6.217 str., 6.218 str., 6.221 str., 6.222 str.) ir reikalauti grąžinti viską, kas buvo perduota skolininkui vykdant sutartį.
A. S. mirus, ieškovas 2008-01-07 raštu Nr.SR-283 (15 b.l.) pranešė atsakovei, kad vykdytų prievolę, iki 2008-01-07 pagal šią paskolos sutartį buvo uždelsta sumokėti 4.677,14 Lt, tuo pačiu raštu ieškovas atsakovę įspėjo, kad privalėtų sumokėti nurodytą sumą iki 2008-01-25, nes priešingu atveju bankas vienašališkai ir be atskiro įspėjimo nutrauks sutartį ir kreipsis į teismą prašydamas iš jos išieškoti skolą bei delspinigius, kad atsakovės pasiūlymai nepanaikintų ieškovo pareiškimo apie sutarties nutraukimą ir jis liktų galioti iki raštiško paneigimo.
Atsakovė teigė sužinojusi apie sutarties nutraukimą tik gavusi ieškinį. Šalys sutartimi (sutarties 16.1p.) buvo susitarę, kad susirašinėjimo dokumentai gali būti siunčiami ir paštu bei laikomi įteiktais 5 kalendorinę dieną nuo jų išsiuntimo dienos (8 b.l.).
LR CK 6.889 str., reglamentuojantis vartojimo kredito sutarties nutraukimą kredito davėjo reikalavimu, nustato, kad kredito davėjas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu yra abi šios sąlygos: 1) mokėjimas yra uždelstas daugiau kaip 1 mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 proc. bendros kredito sumos, 2) nebuvo sumokėta per 2 savaites nuo papildomo pranešimo įteikimo kredito gavėjui.
LR CK 6.217 str. 5d. nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais, o pagal LR CK 6.218 str. 1d. nuostatas, apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą.
Šalys sutartimi buvo susitarę (sutarties 11.2 p), kad bankas turi teisę, prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėjus, vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjai grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu kredito gavėjai kartu arba bet kuris iš jų atskirai padaro bent vieną iš esminių sutarties pažeidimų: ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais numatytos kredito dalies ar nesumoka bankui priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų ir tinkamai neįvykdo šių įsipareigojimų per 15 kalendorinių dienų nuo banko rašytinio pareikalavimo dienos (sutarties 11.2.1p.).
Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, ji po sutuoktinio mirties buvo nuvykusi į banką pranešti apie A. S. mirtį. Įrodymų, kad ji pati būtų mokėjusi nustatytas įmokas po sutuoktinio mirties, nepateikė (LR CPK 178 str.). Taigi jos, kaip solidariosios skolininkės, pasyvus elgesys po A. S. , kaip kito solidariojo skolininko, mirties nerodo jos ketinimo toliau vykdyti sutartį. Dėl to, kaip nurodė ieškovas savo rašte, 2008-01-07 pagal sutartį buvo uždelsta sumokėti net 4.677,14 Lt. Taigi iki ieškovui siunčiant atsakovei raštą dėl sutarties nutraukimo bei per papildomai nustatytą terminą jai nesumokėjus įmokų, susidarė LR CK 6.889 str. reglamentuojama ir šalių numatyta sutartyje (sutarties 11.2.1p. ) situacija ir sąlygos sutarčiai kredito davėjo iniciatyva vienašališkai nutraukti.
Taigi pripažintina, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina (LR CPK 178 str.), jog sutartis ieškovo vienašališkai buvo nutraukta esant tam pagrindui ir laikantis sprendime aptartų sutarties sąlygų bei įstatymo reikalavimų.
Ieškovui su atsakove sutartį nutraukus, iš atsakovės ieškovui priteistina 14.615,46 Lt negrąžintos paskolos, 1.131,32 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų.
Šalys rašytine sutartimi (7 b.l.) buvo sulygę dėl 0,10 proc. dydžio delspinigių mokėjimo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną nuo sumos, kurios mokėjimas praleistas (LR CK 6.71 str., 6.72 str.) tuo atveju (sutarties 7.3p.), jei kredito gavėjas praleistų kredito ar jo dalies grąžinimo, palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus.
LR CK 1.125 str. 5d. 1p. numatyta, kad sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas yra taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškovas delspinigius paskaičiavo už laikotarpį nuo 2008-01-26 iki 2008-05-21, į teismą dėl jų priteisimo kreipėsi 2008-06-30, t.y. nepraleidęs ieškinio senaties termino.
Sutartis tinkamai gali būti laikoma įvykdyta ar vykdoma tik nesant jokių trūkumų. Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista (LR CK 6.59 str., 6.200 str.1d., 6.205 str.), dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą ( LR CK 6.256 str. 2 d.).
Kaip jau nustatyta, atsakovės neteisėti veiksmai, vykdant sutartį, pasireiškė sutarties netinkamu vykdymu (LR CK 6.205 str., 6.246 str. 1d.).
LR CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Atsakovė neįrodė (LR CPK 178 str.), kad vykdydama sutartį būtų buvusi tiek rūpestinga ir apdairi, kiek vykdant šią sutartį buvo būtina.
Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi preziumuojama, kad ieškovas patyrė viso 806,28 Lt nuostolių (597,68 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių už kreditą, 208,60 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių už palūkanas) (LR CK 6.249 str.).
LR CPK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. LR CK 6.247 str. nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad atsakovės elgesys (netinkamas prievolės vykdymas) yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Laikytina nustatyta, kad atsakovei netinkamai vykdžius sutartį, t.y. vienašališkai atsisakius ją vykdyti - nustatytais terminais negrąžinus kredito, nemokėjus palūkanų, tarp šių jos veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių, yra priežastinis ryšys.
Nustačius visas keturias sąlygas - neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.)- atsakovės atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.
Kadangi netesybos, kurios mokamos sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, atlieka kompensuojamąją funkciją, kuria siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, todėl sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Tokiu būdu kontroliuojamas netesybų dydis, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismui suteikta teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas nustačius, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (LR CK 6.73 str. 2d.). Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką, nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką 0,2 proc. dydžio delspinigiai, kurie sudaro 73 proc. metinių palūkanų, yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ prieš UAB „Lygiakraštis“, Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prieš UAB „Ferteksos transportas“, Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lemora“ prieš UAB „Pergamas“, Nr. 3K-3-394/2005; kt.).
Šios bylos šalys susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių, kas sudarytų 36 proc. metinių palūkanų.
Kaip matyti iš ieškovo pateiktos delspinigių paskaičiavimo lentelės (78 b.l.), delspinigių suma, jų sutartam dydžiui esant 0,1 proc., paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2008-01-26 iki 2008-05-21 ir yra 597,68 Lt delspinigių už kreditą, 208,60 Lt delspinigių už palūkanas.
Minėto įstatymo nuostata yra siekiama užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, lygiateisiškumo, teisingumo principus ir pašalinti galimą šalių interesų disbalansą. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovės skola ieškovui yra pakankamai didelė, atsakovė jokių mokėjimų nevykdo jau nuo 2007 metų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad sutartinė nuostata dėl delspinigių dydžio būtų aiškiai neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų, todėl šiuo konkrečiu atveju šalių sutartyje nustatyto 0,1 proc. dydžio delspinigiai nelaikytini aiškiai per didelėmis netesybomis ir nemažintini (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), pati atsakovė prašymo mažinti netesybas pareiškusi nebuvo.
Iš atsakovės ieškovui priteistina 597,68 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių už kreditą, 208,60 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių už palūkanas.
Vienas iš piniginių prievolių bruožų yra palūkanos, jų paskirtis yra dvejopa: tai yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, o taip pat jos kompensuoja kreditoriaus praradimus. Yra preziumuojama, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu.
LR CK 6.874 str. 1d. nuostatas, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Atsakovė už visą naudojimosi ieškovo pinigais laiką sutartimi buvo sulygusi mokėti 7 proc. dydžio metines palūkanas, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 7 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 14.615,46 Lt negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2008-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t.y. tik už ieškovo nurodytą laikotarpį).
LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o LR CK 6.210 str. 1 d. nustato mokėtinų palūkanų dydį - 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 16.553,06 Lt už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2008-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nustatant, kad ji ieškovui priteistą sumą grąžintų, kas mėnesį mokėdama po 50,00 Lt.
LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, LR CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių). Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. LR CK 1.2 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai, pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas yra įtvirtintas ir LR CK 1.2 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad civilinių santykių reguliavimo principas yra visokeriopa civilinių teisių teisminė gynyba. Taigi šis principas reiškia ir tai, kad teisė kreiptis į teismą užtikrina ne vien tik teismo sprendimo priėmimą – jis apima ir tinkamą teismo priimto sprendimo įvykdymą. Tik tada teisminė civilinių teisių gynyba yra visavertė.
Nustačius, kad atsakovė, su ja sutartį nutraukus, negrąžino ieškovui 14.615,46 Lt kredito, nesumokėjo 1.131,32 Lt palūkanų, 597,68 Lt delspinigių už kreditą, 208,60 Lt delspinigių už palūkanas (bendra suma - 16.553,06 Lt ), ieškovo teisėti lūkesčiai yra siejami su išieškojimu tokio dydžio piniginių lėšų, kurių ieškovas neteko, atsakovei netinkamai vykdžius sutartį.
LR CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas).
Ištyrus atsakovės pateiktus jos turtinę padėtį patvirtinančius rašytinius įrodymus, matyti, kad ji yra 2004 m. gimusį sūnų viena auginanti našlė (63, 69 b.l.), kad atsakovės sūnui mokama 435,64 Lt dydžio našlaičio pensija, o pati atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis – apie 1.000,00 Lt (53, 65, 66 b.l.), nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi (67-68 b.l.), kitokio turto ir pajamų, santaupų, jos teigimu, neturi.
Nors kita šalis yra pelno siekinti įmonė, tačiau vien tik nevienoda šalių turtinė padėtis negalėtų būti laikoma svarbia aplinkybe, lemiančia teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumą, ar išdėstymą išskirtinai skolininko nurodytomis sąlygomis.
Ieškovas nesutiko, kad teismo sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas atsakovės nurodytomis sąlygomis.
Pripažįstant, kad šiuo metu atsakovės turtinė padėtis yra tokia, kad jai būtų sunku įvykdyti teismo sprendimą visiškai tuoj pat, remiantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovui po ieškinio, kurį iš dalies pripažino, pareiškimo nėra sumokėjusi jokios dalies, kas nerodo jos ketinimų gera valia mokėti net ir po 50,00 Lt kas mėnesį, atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą taip, kad ji kas mėnesį ieškovui galėtų mokėti tik po 50,00 Lt (per metus mokėtų 600,00 Lt, o visą sumą sumokėtų per 27 metus ), netenkintinas (LR CPK 284 str.), nes manytina, kad atsakovės nurodytu būdu išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, būtų pažeisti ieškovo teisėtų lūkesčių principai bei jo interesai, nebūtų užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas.
Šioje byloje rašytiniais įrodymais laikytina nustatyta, kad, nesant raštu išreikšto atsakovės sutikimo, ieškovas su A. S. 2006-06-07 pasirašė Kreditinės kortelės sutartį Nr. 06-038840-RK, kuria remiantis jam buvo išduota kreditinė mokėjimo kortelė ir suteiktas 2.000,00 Lt kredito limitas iki 2009-06-30, o taip pat ieškovas 2007-01-10 su A. S. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-002288-GV, pagal kurią jam suteikė 8.000,00 Lt paskolą, A. S. garantuojant, kad šias sutartis sudaro sutuoktiniui sutinkant, kad kreditas bus naudojamas tik šeimos poreikiams tenkinti (sutarčių 17.1p.,13.1p.).
Šalių nebuvo ginčijama, todėl nustatytina, kad šių sutarčių tekstai yra parengti ieškovo, o viešosios sutartys buvo sudarytos, A. S. prisijungiant (LR CK 6.160 straipsnio 2 dalis) ir priimant standartines sutarties sąlygas, kurias vienašališkai nustatė ieškovas ( LR CK 6.185 straipsniai).
Atsakovė teigia, kad iš A. S. sudarytų minėtų paskolos sutarčių kylančios prievolės yra vien A. S. asmeninės ir pagal šias sutartis gautos paskolos negali būti grąžinamos iš asmeninio atsakovės turto.
Bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurias sutuoktiniai dažniausiai įgyja, veikdami šeimos interesais. Nors LR CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, o kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikoma bendra sutuoktinių prievole, tačiau LR CK 3.109 str. 3d. yra nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Byloje ieškovui pateikus jo su A. S. sudarytas ir pastarojo neįvykdytas paskolos sutartis (nesant rašytinio atsakovės sutikimo), aplinkybę, kad šios sutartys sudarytos šeimos interesais, t. y. kad paskolos gautos siekiant A. S. ir atsakovės šeimos poreikių tenkinimo, A. S. mirus, privalėjo įrodyti kita sutarties šalis - ieškovas (LR CPK 178 str.).
Atsakovė kategoriškai neigia anksčiau, nei 2007 m. sausį, sužinojusi apie šias A. S. sudarytas sutartis ir pagal jas gautas paskolas. Teigia, kad sužinojo tik nuvykusi į banką pranešti apie sutuoktinio mirtį.
2006-06-07 kreditinės mokėjimo kortelės sutartyje nenurodytas 2.000,00 Lt kredito suteikimo tikslas, 2007-01-10 sudarytos vartojimo kredito sutarties dėl 8.000,00 Lt tikslas- automobilio pirkimui. Atsakovė pateikė VĮ „Regitra“ Utenos filialo pažymą 2009-01-16, kad A. S. vardu nėra registruota transporto priemonių (118 b.l.). Atsakovė bei liudytojai L. S. , D. ir G. K. (125-127 b.l.) nepatvirtino fakto, kad A. S. laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 10 iki jo mirties sausio 13 dieną būtų įsigijęs kokią nors transporto priemonę, nes jis naudodavosi tėvo L. S. automobiliu, taip pat nepatvirtino fakto, kad A. S. būtų įgijęs šeimai kokių kitokių daiktų, kad būtų suteikęs teisę atsakovei ar savo tėvui naudotis jo turėta banko kortele, ar kad A. S. artimieji būtų pasinaudoję šia kortele. Atsakovė ir minėti liudytojai patvirtino faktą, kad A. S. turėjo polinkį lošti, lankydavosi lošimo namuose, turėjo skolų, kad ir 2006-06-05 gauta paskola buvo panaudota ne šeimos poreikiams tenkinti, o įvykdyti prievoles kitiems bankams pagal A. S. iki santuokos sudarymo sudarytus sandorius.
Kaip matyti iš ieškovo pateikto rašytinio įrodymo – A. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2006-06-05 iki 2009-01-08 (105-108 b.l.), po 2007-01-10 sutarties sudarymo, nuo sąskaitos kitą dieną buvo nuimta 500,00 Lt, sekančią dieną – 2 kartus po 500,00 Lt, o sausio 13 dieną – dar 2 kartus po 500,00 Lt ir 450,00 Lt, pastarieji, liudytojų teigimu, nuimti valanda prieš A. S. susižalojant, o taip pat matyti, kad sausio 14 dieną, t.y. jau A. S. mirus, buvo nuimti likę sąskaitoje pinigai – 1.000,00 Lt ir 540,00 Lt. Ieškovas pateikė rašytinį paaiškinimą, kad nustatyti asmenį, kuris po A. S. mirties nuo jo sąskaitos nuėmė 1540,00 Lt, neįmanoma (116 b.l.).
Šie aptarti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, buvus atsakovės nurodytus faktus, kad A. S. nei 2.000,00 Lt kredito, nei 8.000,00 Lt kredito šeimos poreikiams nepanaudojo, apie sutarčių sudarymą atsakovės informavęs nebuvo.
Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Banko, kaip specializuotos finansinės institucijos, pareiga profesinėje veikloje elgtis apdairiai ir rūpestingai apima bendrąją banko pareigą garantuoti šios veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą. Bankas, versdamasis paskolų teikimu, prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Rizikos ir atsakomybės prisiėmimas reiškia, jog bankui tenka galimų žalos (nuostolių), kylančių iš jo veiklos dėl nepakankamo šios veiklos patikimumo, efektyvumo ir saugumo našta. Ieškovo atstovo teigimu, pats ieškovas pagal nustatytą vidaus tvarką sprendžia, kada (priklausomai nuo paskolos sumos ir kt.) reikalauti rašytinio kliento sutuoktinio sutikimo, kada pasitikėti, nes klientas, pasirašydamas sutartį, pats patvirtina, kad veikia kito sutuoktinio sutikimu.
Ieškovas neįrodė (LR CPK 178 str.), kad pagal su A. S. 2006-06-07 pasirašytą kreditinės mokėjimo kortelės sutartį ir pagal 2007-01-10 su A. S. pasirašytą vartojimo kredito sutartį atsakovė buvo prisiėmusi įsipareigojimų ir žinojo apie šių sutarčių sudarymą, kad pagal šias paskolos sutartis gauti pinigai buvo panaudoti šeimos interesams, kad galima būtų preziumuoti atsakovę esant solidariai atsakinga ieškovui pagal LR CK 3.109 str. 2d. nuostatas. Kaip jau nustatyta, atsakovė nėra priėmusi palikimo po A. S. mirties. Ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.
Tenkinant ieškinį iš dalies, paskirtytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.).
Ieškovas prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė tokių išlaidų: ieškinį viso apmokėjo 798,00 Lt žyminiu mokesčiu (32 b.l.), kokių išlaidų turėjo už advokato teisinę pagalbą, įrodymų nepateikė (89 b.l.).
Atsakovė prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė tokių išlaidų: 800,00 Lt 2008-10-03 apmokėjo advokatei už dokumento surašymą ir patarimą (62 b.l.), 800,00 Lt 2008-12-19 apmokėjo advokatei už atstovavimą, dokumento surašymą ir patarimą (91 b.l.).
Atsakovės faktiškai turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti dydį -1.600,00 Lt palyginus su rekomendaciniais maksimaliais išlaidų dydžiais, numatytais LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose ,,Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,, 8.16 p. (už ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį maksimali suma – 2.400,00 Lt, už dubliką ir tripliką maksimali suma -1.400,00 Lt); 8.18p. (už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus dydis -120,00 Lt (bendra posėdžių trukmė šioje byloje – 5 val.), pripažintina, kad atsakovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (1.600,00 Lt) advokatės pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.
Ieškinį patenkinus 62,24 proc., o atmetus 37,76 proc., iš atsakovės ieškovui priteistina 62,24 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų: 496,67 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovo atsakovei priteistina 37,76 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų: 604,16 Lt advokatės pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str., 98 str.).
Byloje taip pat susidarė 26,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš šalių į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu: iš atsakovės – 16,18 Lt, o iš ieškovo – 6,04 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 3p., 93 str., 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės K. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui AB bankas „Hansabankas“, juridinio asmens kodas 112029651, 14.615,46 Lt skolos, 1.131,32 Lt palūkanų, 597,68 Lt delspinigių už kreditą, 208,60 Lt delspinigių už palūkanas, 7 proc. dydžio metines palūkanas nuo 14.615,46 Lt negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 16.553,06 Lt už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2008-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 496,67 Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo AB bankas „Hansabankas“, juridinio asmens kodas 112029651, atsakovei K. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 604,16 Lt advokatės pagalbai apmokėti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės K. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 16,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovo AB bankas „Hansabankas“, juridinio asmens kodas 112029651, į valstybės biudžeto pajamas 6,04 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vijolė Vitienė