Pranešėja Erika Misiūnienė                                          Civilinė byla Nr. 2S-556-524/2014

Teisėjas Saulius Zajarskas                                          (Proceso Nr. 2-06-3-11501-2013-5)

                                          Procesinio sprendimo kategorija 110.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-18 nutarties civilinėje byloje Nr. N2-1163-639/2014 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

nustatė:

ieškovė ieškiniu teismo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-08-29 sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-7037-512/2005 iš atsakovo nepilnamečiam sūnui E. P. priteistą išlaikymą, t. y. padidinti jį iki 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme, iki įsiteisės teismo sprendimas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-18 nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – priteisė laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013-10-04, iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, todėl priteistinas tik 400 Lt laikinas išlaikymas, kad būtų užtikrintas bent minimalių vaiko poreikių patenkinimas.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad teikia išlaikymą  tiek pinigais, tiek natūra. Atsakovas ieškovei vaiko išlaikymui perveda didesnę sumą nei priteista (200 Lt), be to, visiškai išlaiko sūnų tuo metu, kai sūnus gyvena pas atsakovą. Pirmąjį 2013 metų pusmetį atsakovas su ieškove dar gyveno kartu, liepos mėnesį sūnus tik nakvodavo pas ieškovę, o dienomis būdavo su atsakovu. Atsakovas išvyko į komandiruotę 2013-08-09, grįžo rugsėjo pabaigoje, tada porą savaičių sūnus  gyveno pas atsakovą. Nuo gruodžio 5 dienos sūnus gyvena su atsakovu ir yra visiškai jo išlaikomas, nors atsakovas vis tiek ieškovei pervedinėjo pinigus sūnaus išlaikymui. Tokiomis aplinkybėmis sūnaus išlaikymas yra perteklinis, ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes sūnui nuo gruodžio 5 dienos gyvenant su atsakovu, ji, nutylėdama šį faktą, gruodžio 16 dieną kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikino išlaikymo priteisimo. Teismas ieškovės prašymą ir atsakovo atsiliepimą į ieškinį gavo tuo pačiu metu – 2013-11-16, todėl atsakovo išdėstyti faktai apie sūnaus gyvenimą pas atsakovą teismui buvo žinomi priimant skundžiamą nutartį dėl laikino išlaikymo. Neišsiaiškinęs šių aplinkybių, teismas klausimą išsprendė formaliai, todėl nutartis neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei teisingumo ar protingumo principų. Be to, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nuo prašymo padavimo dienos, o teismas taikė nuo ieškinio padavimo teismui dienos, taigi priimdamas nutartį teismas jau sprendžia ginčą iš esmės. Laikinas išlaikymas skirtas laikinai situacijai išspręsti, iki bus priimtas sprendimas byloje, todėl negali būti priteistas už praėjusį laikotarpį.

Atsiliepime ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo teiginiai, jog vaikas gyvena pas atsakovą tiek pat, kiek ir pas ieškovę, neatitinka tikrovės. Kadangi ieškovė nedraudžia vaikui bendrauti su tėvu, vaikas kartais, kai atsakovas grįžta iš komandiruočių, gyvena pas atsakovą, tačiau šie periodai nėra tokie ilgi, kaip teigia atsakovas. Išlaikymas skirtas  vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti ir reikalingas nuolat, todėl svarbus vaiko išlaikymo stabilumas. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl būtent ieškovei tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikui, suteikti gyvenamąjį būstą ir rūpintis kitais vaiko poreikiais nuolat, o ne periodiškai, kada patogu atsakovui.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Įstatymo įtvirtinti bendri vaiko teisių ir interesų apsaugos principai bei nuostatos – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, vaiko teisės ir interesai ginami prioritetiškai (CK 3.3 str. 1 d.). Laikino išlaikymo vaikui priteisimo pakankamas pagrindas – konstatuota faktinė aplinkybė, kad vaikui reikalingas išlaikymas, minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo galimybė nesiejama su būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybe (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Abi šalys nurodo nesuderinamas priešingas aplinkybes dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo – apeliantas nurodo, kad teikia pakankamą išlaikymą vaikui, kadangi vaikas gana ilgus laikotarpius gyvena su atsakovu, ieškovė tai neigia. Bet kokios abejonės būtino išlaikymo dydžio ar tėvų turtinės padėties klausimu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje 28 p., teismų praktikos apibendrinimo apžvalgos 14.4 p.). Jeigu apeliantas teigia teikiąs vaikui perteklinį išlaikymą natūra, nei jo, nei vaiko teisės nebus pažeistos, jei jis išlaikymui natūra skiriamas lėšas perves ieškovei panaudoti tuo pačiu vaiko išlaikymo tikslu. Atsakovui nedraudžiama teikti vaikui didesnį išlaikymą, negu iš jo priteista, tačiau jis negali remdamasis šia aplinkybe ieškovei (vaikui priteistų lėšų tvarkytojai) nemokėti priteisto išlaikymo, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kuri turi pareigą nuolat nepertraukiamai rūpintis kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, ne vien maitinimo ar rūbų, bet ir būstui, higienos ir sveikatos, ryšių, transporto poreikiams, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Be to, ieškovo vaikui išlaikyti faktiškai panaudotos lėšos galės būti įskaitytos į priteistiną išlaikymą, įvertinus šių lėšų panaudojimo tikslingumą, nagrinėjant bylą iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo tenkino tik iš dalies, t. y. vietoj reikalautų 800 Lt priteisė tik 400 Lt, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, jog teismas faktiškai išnagrinėjo bylą iš esmės. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsižvelgiant į laikino išlaikymo tikslą – užtikrinti vaiko minimalių poreikių tenkinimą bylinėjimosi laikotarpiu, teismui nebuvo pagrindo laikino išlaikymo priteisti nuo ieškinio padavimo dienos, juolab, kad ir ieškovė prašė laikiną išlaikymą priteisti tik nuo prašymo pateikimo dienos (b. l. 48).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina nustatant, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos, t. y. laikinas išlaikymas priteisiamas nuo ieškovės prašymo pateikimo dienos (CPK 337 str. 1 d. 4 p., 339 str.).

Kolegija, vadovaudamasi CPK 334–339 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-18 nutartį pakeisti nustatant, kad laikinas išlaikymas priteisiamas nuo ieškovės prašymo pateikimo dienos, t. y. 2013-12-16, iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                                            Erika Misiūnienė