Civilinė byla Nr. e2-4589-913/2020
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00649-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 15 d.
Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Gelvora“ ieškiniu atsakovui A. N. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir prašė iš atsakovo 8108,35 Eur už skolos, 4760,41 Eur palūkanų, 9,80 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 10,49 proc. dydžio sutartines palūkanas, nuo pagrindinės skolos sumos (8108,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Iš teismui grąžintos pažymos nustatyta, kad atsakovui A. N. skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti 2020-08-29 (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.)), tačiau per nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis).
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad pradinės kreditorės AB ,,Swedbank“ ir atsakovo A. N. prievoliniai santykiai atsirado 2013 m. gegužės 9 d. sudarytos asmeninės kredito linijos sutarties (toliau - sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 8398,98 Eur (29000 Lt) kreditą 36 mėnesių laikotarpiui (e. b. l.). Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinį įsipareigojimą, pradinė kreditorė 2014 m. vasario 18 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą, kuriame nurodė iki 2014 m. kovo 10 d. įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Nesumokėjus skolos 2014 m. kovo 11 d. kreditorė nutraukė sutartį (dokumentas zip. priedų sąraše). Byloje duomenų, kad ieškinyje prašomas priteisti sumas atsakovas yra sumokėjęs, nėra (CPK 179, 185 straipsniai).
2012 m. gruodžio 6 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2014 m. kovo 26 d. bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimus, kylančius iš prieš tai nurodytos kredito sutarties. Ieškovė 2014 m. balandžio 4 d. sutartyje nurodytu adresu išsiuntė pranešimą apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas. Tai pagrindžia, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti jos pagal sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 7 dalis).
Sutartis, įvertinus jos sąlygas, laikytina vartojimo kredito sutartimi, t. y. atsakovui paskolos forma buvo suteiktas kreditas vartojimo reikmėms ir paskolų dengimui (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 19 ir 22 dalys). Pagrindinė paskolos forma suteikto vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Analogiška atsakovo sutartinė prievolė buvo nustatyta sutarties 4.1 papunktyje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs kreditą ar su juo susijusias sumas (CPK 178 straipsnis). Kadangi nepateikti įrodymai, kad kreditą, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal sutartį atsakovas yra sumokėjęs, ieškovei iš atsakovo priteisiama 8108,35 Eur skola (negrąžintas kreditas).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4760,41 Eur palūkanų, taikant 10,49 proc. dydį, perleistas paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu 507,58 Eur bei 4252,83 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015-08-20 iki 2020-08-18, pagal Sutarties 5.1. ir 5.3. punktus, nenurodant prašomų priteisti palūkanų rūšies.
CK neįtvirtina palūkanų sąvokos, tačiau jos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).
Nagrinėjamu atveju iš asmeninės kredito linijos sutarties specialiųjų sąlygų nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo mokėti palūkanas, kurios atsižvelgiant į jų prigimtį ir tikslus nagrinėjamu atveju yra palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) (e. b. l. ), o pareikštas reikalavimas dėl tokių palūkanų savo esme yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, CK 6.213 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra. Šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
Iš palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad reikalavimo perleidimo sutartyje paskaičiuota 507,58 Eur palūkanų (e. b. l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis naujausia kasacinio teismo praktika, ieškovės reikalavimas dėl 4760,41 Eur paskaičiuotų palūkanų priteisimo, tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteisiant 507,58 Eur palūkanų, o reikalavimas dėl dalies palūkanų (4252,83 Eur), paskaičiuotų nuo 2015-08-20 iki 2020-08-18 atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi šios palūkanos (pelno) buvo apskaičiuotos jau po sutarties galiojimo termino suėjimo ir jos nutraukimo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 9,80 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų (dokumentas zip. priedų sąraše). Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad atsakovas su ieškove neatsiskaitė net po ieškovės raginimų išsiuntimo atsakovui, ieškovės reikalavimas tenkintinas priteisiant ieškovui 9,80 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas iš atsakovo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,49 procentų dydžio sutartinės palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (8108,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir tai, kad šalys sutartyje susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų, turi būti taikomos ne 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, bet sutartinės – 10,49 procentų dydžio kompensuojamosios palūkanos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 10,49 procentų dydžio sutartines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas, o reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo – atmestinas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 10,49 procentų dydžio metinės palūkanos už pagrindinę skolos sumą (8108,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 290,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 66,98 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 194,24 Eur žyminio mokesčio (290,00 Eur x 66,98 proc.)(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).
Nagrinėjamoje byloje susidarė 2,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, CPK 285-287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai 8108,35 Eur (aštuoni tūkstančiai vienas šimtas aštuoni eurai 35 centai) skolos, 507,58 Eur (penki šimtai septyni eurai 58 centai) palūkanų, 9,80 Eur (devyni eurai 80 centų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 10,49 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (8108,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020-08-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 194,24 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt keturi eurai 24 centai) žyminio mokesčio.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Išaiškinti, kad atsakovas A. N. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Išaiškinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Gelvora“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.
Teisėja Jolanta Gasparavičienė