Civilinė byla Nr. 2S-65-934/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03260-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.2.7.1

                                                                                                                                                               (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje 2YT-3931-892/2016, kuria buvo nuspręsta atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė pareiškėjų R. L. ir M. L. santuoką ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria pareiškėjai susitarė dėl turto pasidalinimo, kreditorinių reikalavimų vykdymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, vienas kito išlaikymo ir kitų klausimų (toliau – Sutartis). Pareiškėjai, be kita ko, Sutarties 1.6. punkto 2 dalyje numatė, jog po santuokos nutraukimo pareiškėjas M. L. įsipareigoja kompensuoti R. L. išlaidas, susijusias su žemės sklypo ir namo (nurodytų šios Sutarties 1.1 ir 1.2 punkte) įvykusios rekonstrukcijos ir pagerinimų įteisinimu (įskaitant, bet neapsiribojant matininkų paslaugų apmokėjimą, registravimo registruose išlaidas, išlaidas, susijusias su reikalingų leidimų gavimu ir kt.). Išlaidos kompensuojamos per 10 (dešimt) darbo dienų po jas patvirtinančių dokumentų pateikimo.

2.       Teisme 2020 m. lapkričio 13 d. gautas pareiškėjos R. L. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo pareiškėja prašo teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimo 1.6. punkto 2 dalies nevykdymo. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas neapmoka kompensacijos už pareiškėjos patirtas išlaidas, susijusias su žemės sklypo ir namo, adresu (duomenys neskelbtini), įvykusios rekonstrukcijos ir pagerinimų įteisinimu. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo informuotas apie pareiškėjos patirtas išlaidas – 1 219,05 Eur, jas pagrindžiant patvirtinančiais dokumentais, tačiau ignoruoja priminimus sumokėti kompensaciją. Pareiškėja prie prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo taip pat pateikė rašytinius įrodymus dėl patirtų 1 219,05 Eur išlaidų (mokėjimo nurodymai, PVM sąskaitos-faktūros) bei įrodymus apie atsakovo informavimą raštu. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino. 

4.       Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:

4.1.       2020 m. spalio 29 d. teismas nutartimi jau yra atmetęs pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 1 219,05 Eur kompensacijos išieškojimo iš atsakovo motyvuodamas tuo, kad sprendime dėl konkrečios kompensacijos sumos nebuvo sulygta. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 13 d. prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo pakartotinai prašo teismo išduoti vykdomąjį raštą konkrečiai dėl teismo patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 1.6 punkto antros dalies nevykdymo;

4.2.                      Nėra nustatyta, kokias kompensacijos sumas privalėtų mokėti atsakovas, toks santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 1.6 punkto antros dalies sąlygos perkėlimas į vykdomąjį raštą nesuponuotų galimybės reikalauti iš atsakovo sumokėti kokią nors apibrėžtą sumą;

4.3.                      Nėra teisinių prielaidų teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 1.6 punkto antros dalies pagrindu išduoti vykdomąjį raštą, nes minėta nuostatas negali būti priverstinai vykdoma ir nesukurs pareiškėjos siekiamų pasekmių – priverstinai išieškoti pusę patirtos išlaidų sumos.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskiruoju skundu pareiškėja R. L. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį ir atskirąjį skundą tenkinti, taip pat išduoti vykdomąjį raštą dėl skolininko M. L. taikos sutarties kompensuoti R. L. išlaidas, susijusias su žemės sklypo ir namo (nurodytų šios Sutarties l. l ir 1.2 punkte) įvykusios rekonstrukcijos ir pagerinimų įteisinimu (įskaitant, bet neapsiribojant matininkų paslaugų apmokėjimą, registravimo registruose išlaidas, išlaidas, susijusias su reikalingų leidimų gavimu ir kt.).

6.       Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi nagrinėjamiems klausimams:

6.1.       Teismo nutartis priimta pažeidžiant proceso teisės normas, neteisėta, todėl naikintina. Pareiškėja visą sutarties vykdymo laikotarpį savo pareigas vykdė sąžiningai ir rūpestingai, o dėl kitos šalies nesąžiningumo negali tinkamai ginti savo teisių kreipiantis dėl priverstinio taikos sutarties nuostatos vykdymo;

6.2.       Pareiškėja prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo suformulavo tiksliai pagal taikos sutarties punkto nuostatas. Pareiškėjos įsitikinimu, nėra kliūčių vykdomajam raštui išduoti, sutarties punktas gali būti priverstinai vykdomas, t.y. antstolis gali įpareigoti M. L. kompensuoti R. L. patirtas išlaidas, o šiam įpareigojimo neįvykdžius spręsti dėl tolesnio vykdymo proceso;

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

2.       Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjimo tvarkos

3.       Byloje nustatyta, kad Sutarties 1.6 punkto 2 papunkčiu šalys susitarė, jog „po santuokos nutraukimo pareiškėjas M. L. įsipareigoja kompensuoti R. L. išlaidas, susijusias su žemės sklypo ir namo (nurodytų šios Sutarties 1.1 ir 1.2 punkte) įvykusios rekonstrukcijos ir pagerinimų įteisinimu (įskaitant, bet neapsiribojant matininkų paslaugų apmokėjimą, registravimo registruose išlaidas, išlaidas, susijusias su reikalingų leidimų gavimu ir kt.). Išlaidos kompensuojamos per 10 (dešimt) darbo dienų po jas patvirtinančių dokumentų pateikimo“.

4.       CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, jog suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.

5.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog teisėjos 2020-11-18 rezoliucija nutarta prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo spręsti rašytinio proceso tvarka (b. l. 57). Tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas CPK nustatyta tvarka būtų informuotas apie pareiškėjos pateiktą prašymą bei vyksiantį rašytinį teismo posėdį (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis), taip pat nėra duomenų, jog atsakovui būtų suteikta galimybė pateikti savo nuomonę dėl pareikšto prašymo ir jame išdėstytų argumentų bei atsakovas būtų informuotas apie bylos persiuntimą apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog teismas nesilaikė CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytos prašymo nagrinėjimo ir šalių informavimo tvarkos, todėl nebuvo visapusiškai ištirtos bei nustatytos prašymo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės.

6.       Pažymėtina tai, kad CPK 646 straipsnio 3 dalis nustato, jog spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą pagal patvirtintą taikos sutartį, teismas privalo ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Taigi, vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį gali būti išduodamas tik tuo atveju, kai teismas ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Įgyvendinant aptariamo straipsnio nuostatas, teismas, nusprendęs tokio pobūdžio prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie paskirtą teismo posėdį dalyvaujančius byloje asmenis turi informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti įstatyme numatytą pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vykdomojo rašto išdavimas CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju pasižymi specifika, kadangi jis išduodamas pačių šalių sudarytos taikos sutarties, patvirtintos teismo, pagrindu. Todėl ypač svarbu suteikti šalims galimybę pasisakyti dėl taikos sutarties vykdymo aplinkybių, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, galėtų jas įvertinti ir dėl jų pasisakyti. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik, kad nebuvo sudaręs galimybę pasisakyti priešingai šaliai, bet ir netyrė, ir nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su taikos sutarties (ne)vykdymu bei dokumentų, susijusių su patirtomis išlaidomis, įteikimu (Sutarties 1.6 punktas).

7.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesuteikus priešingai šaliai pasisakyti dėl pareikšto prašymo bei neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su taikos sutarties vykdymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog taikos sutarties 1.6 punkto nuostata, kiek tai susijusi su atsakovo prisiimtu įsipareigojimu per 10 (dešimt) darbo dienų kompensuoti išlaidas po jas patvirtinančių dokumentų pateikimo, negali būti priverstinai vykdoma. Pažymėtina tai, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017ir kt.). Tačiau teismas padarė priešingą išvadą nei pasisakyta teismų praktikoje, jog vykdytini sprendimai dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Šiuo atveju atsakovas būtent ir prisiėmė pareigą per 10 (dešimt) darbo dienų po jas patvirtinančių dokumentų pateikimo kompensuoti išlaidas ir tokią taikos sutarties sąlygą teismas patvirtino. Todėl sutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir neįvertinęs pareiškėjos nurodytų argumentų, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos prašymas iš esmės negali būti tenkinimas.

Dėl procesinės bylos baigties

8.       Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties dalies, netinkamai aiškino ir taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, ir dėl šio pažeidimo nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis), nes liko neatskleista nagrinėto klausimo esmė. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

9.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos R. L. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                 Žilvinas Terebeiza