Administracinė byla Nr. eI2-2987-983/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01136-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 34.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovams Karoliui Gogaičiui ir advokatui Dainiui Burduliui,
atsakovo atstovui Arnoldui Dilbai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,TETE-A-TETE“ KAZINO skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,TETE-A-TETE“ KAZINO (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti 2021 m. kovo 10 d. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, LPT) direktoriaus įsakymą „Dėl atlikto UAB „Tete-A-Tete“ kazino neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-27“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Įsakymu buvo konstatuota, kad Bendrovė 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmusi sprendimą apriboti D. P. maksimalias statymų sumas remdamasi prielaidomis, netinkamai pritaikė bendrovės Bendrovės nuotolinio lošimo reglameno (toliau – ir Reglamentas) 15.3 punktą ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 18 straipsnio 1 dalies nuostatą „Lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą“; nutarta pritarti Tarnybos Patariamosios komisijos (toliau – ir Komisija) Išvadai ir už šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą; Bendrovė įspėta apie galimą licencijos organizuoti lošimus B kategorijos automatais Nr. 0080, išduotos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. N-49 (licencija patikslinta Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2007 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. N-144), galiojimo sustabdymą už šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą; Bendrovei nurodyta ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 19 d. pašalinti šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą.
Pareiškėjos vertinimu, LPT netinkamai vertino savo pačios patvirtinto Reglamento15.3 punktą ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad jis nesuteikia Bendrovei teisės taikyti statymų ribojimus, nenustačius Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimo, kas sąlygojo nepagrįstos išvados apie ALĮ 18 straipsnio pažeidimą padarymą ir nepagrįsto Įsakymo priėmimą. Nurodo, kad Reglamento 15.2. punktas suteikia Bendrovei teisę be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą lošėjams, kurie pažeidinėja Reglamento taisykles, o Reglamento 15.3. punktas suteikia Bendrovei papildomas teises, nepateikiant papildomo paaiškinimo Lošėjui: 32.1. atsisakyti sudaryti nuotolinio lošimo sutartį ir registruoti naują Lošėjo lošimų sąskaitą; 32.2. bet kuriuo metu nutraukti nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti Lošėjo lošimų sąskaitą; 32.3. apriboti statymų sumas. Taigi, mano, kad Reglamento 15.3 punktas nenumato, kad jame nurodyti veiksmai gali būti atliekami tik tuo atveju, kai lošėjas pažeidžia Reglamento ar teisės aktų nuostatas, jame nėra duota nuoroda į Reglamento 15.2 punktą, kas leistų manyti, kad norint pasinaudoti šiame punkte numatyta teise turi būti papildomos sąlygos. Taip pat pažymi, kad tais atvejais, kai Reglamentas nukreipia į kitą jo punktą, tai aiškiai ir yra nurodyta. Nurodo, kad Reglamento 15.3 punkte nėra reglamentuota pranešimo apie limitų apribojimus, nei apie atsisakymo sudaryti sutartį ar ją nutraukti tvarką. Taigi, net ir vertinant sistemiškai, nėra pagrindo sutikti su LPT padaryta išvada, kad Reglamento 15.2 punktas reglamentuoja galimo ribojimo pagrindą, o 15.3 punktas – pranešimo apie tokio ribojimo tvarką. Pažymi, pati LPT patvirtino Reglamentą, kuriame aiškiai numatyta Bendrovės teisė atsisakyti sudaryti nuotolinio lošimo sutartį ir registruoti naują Lošėjo lošimų sąskaitą arba bet kuriuo metu nutraukti nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti Lošėjo lošimų sąskaitą, ir / arba apriboti statymų sumas, nepateikiant papildomo paaiškinimo Lošėjui (Reglamento 15.3 punktas), teisė nepriimti įmokos/statymo, nepateikiant jokių priežasčių (Reglamento 59.1 punktas). Jokių pastabų dėl šių Reglamento nuostatų LPT neturėjo nei tvirtinant Reglamentą pirmą kartą, nei tvirtinant Reglamento pakeitimus. Teigia, kad LPT, patvirtindama bendrovės Reglamentą ir vėliau tvirtindama kitų lošimų organizatorių reglamentus su analogiškomis nuostatomis, pvz. UAB “Lošimų strateginė grupė” nuotolinių lošimų reglamentas, suteikė pagrindą Bendrovei manyti, kad ji turi teisę naudotis Reglamento 15.3 punkte numatytomis teisėmis ir Reglamento 15.3 punktas turėtų būti taikomas taip, kaip jame nurodyta, be papildomų interpretacijų.
Taip pat nurodo, kad LPT nepagrįstai teigia, kad Bendrovė negali riboti teisės dalyvauti lošimuose, nesant objektyvių, Reglamente ar kituose teisės aktuose apibrėžtų tokio ribojimo pagrindų. Pažymi, kad Reglamento aiškinimas, kad Bendrovei suteikiama teisė apriboti statymų sumas tik tuo atveju, kai yra nustatytas Reglamento ar teisės aktų pažeidimas, užkirstų kelią Bendrovei greitai reaguoti, įtariant galimus pažeidimus. Nesuteikiant Bendrovei teisės apriboti statymo sumas iš karto kai įtariamas pažeidimas, galimos situacijos, kai bus padarytas pažeidimas, kurio būtų buvę galima išvengti. Atsižvelgiant į azartinių lošimų reguliavimo specifiškumą, darytina išvada, kad azartinių lošimų paslaugų teikėjui teisė apriboti šios paslaugos teikimą, kilus menkiausiai abejonei, ar toks paslaugų teikimas nesukels neigiamų pasekmių jų vartotojui, turėtų būti suteiktas prioritetas azartinių lošimų paslaugų vartotojo teisės lošti atžvilgiu, o bet kokie teisinio reguliavimo neaiškumai tokiose situacijose turėtų būti aiškinami šios paslaugos teikėjo naudai, ypač, turint omenyje, kad Reglamentą patvirtino LPT.
Pažymi, kad Reglamentas taip pat nustato aiškią ginčų su lošėju sprendimo tvarką, tačiau D. P. šia tvarka nepasinaudojo, todėl ir nagrinėjamu atveju paaiškinimas lošėjui nebuvo pateiktas.
Pareiškėja vertinusi įstatyminį reglamentavimą pažymi, kad lošėjas, sudarydamas nuotolinio lošimo sutartį ipso facto, sutinka su tuo, kad Bendrovė gali tiek nutraukti su juo sudarytą sutartį, tiek apriboti statymų sumas. Reglamentas užtikrina lošėjo apsaugą, suteikdamas jam teisę gauti informaciją pateikus pretenziją. Taigi Reglamento nuostatos, leidžiančios apriboti statymų sumas, nepažeidžia lošėjų teisių ir kartu užtikrina Bendrovės teisę imtis veiksmų, įtariant galimus pažeidimus ir taip užkertant kelią galimiems Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimams.
Nurodo, kad iš skundžiamo Įsakymo galima suprasti, kad LPT nevertino savo pačios ankstesnių Bendrovės atžvilgiu priimtų sprendimų, nes, jos nuomone, jie nėra susiję su statymų ribojimo klausimais, o buvo susiję su Bendrovės nuolaidų taikymo sąlygomis. Tokia pozicija visiškai nepagrįsta, kadangi nepaisant to, kad ankstesnės situacijos nėra identiškos, tačiau jų išsprendimui įtakos turėjo ir Reglamento 15.3 punkto taikymas, taigi LPT, priimdama sprendimus, vertino šią Reglamento nuostatą ir Bendrovė turėjo pagrindo manyti, kad LPT Reglamento 15.3 punktą vertina taip kaip jame ir parašyta, t. y. kaip suteikiantį Bendrovei teisę apriboti statymų sumas ir nesant Reglamento ar teisės aktų pažeidimo.
Pareškėjos nuomone, skaičiuojant Bendrovei skirtiną baudą, trečiuoju baudos skaičiavimo etapu, kuomet vertinamos ALĮ 292 straipsnio 5 dalies 1-4 ir 6 punktuose nurodytos subjekto padėtį gerinančios arba subjekto padėtį bloginančios aplinkybės, nepagrįstai buvo nuspręsta, kad pažeidimas padarytas tyčia. Pažymi, kad Bendrovė savo veikloje vadovavosi LPT patvirtintu Reglamentu, jį taikė ir aiškino tiesiogiai ir atsižvelgdama į ankstesnę LPT praktiką, nurodytą aukščiau, t. y. naudojosi Reglamento 15.3 punktu Bendrovei suteikta teise apriboti statymus, nepateikiant papildomo paaiškinimo. Nei Bendrovė, nei jos atsakingas darbuotojas nesiekė tyčia atlikti neteisėtus veiksmus, bet buvo suklaidinti teisinio fakto, kad pati LPT patvirtino Reglamentą kaip aiškų ir atitinkantį visus jam keliamus reikalavimus, anksčiau matydama, kad Bendrovė taiko Reglamento 15.3 punktą, t. y. apriboja statymų sumas, nesant Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimų ir nenurodžius tokio apribojimo priežasčių lošėjui, nenurodė, kad tokie Bendrovės veiksmai laikytini ALĮ pažeidimu. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo pripažinti, kad Reglamento 15.3 punktas netinkamai buvo taikytas tyčia.
Teigia, kad Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi yra nemotyvuotas ir teisiškai ydingas, kadangi jame išvada, jog Reglamento 15.3 punktas yra ne savarankiškas Bendrovės teises nustatantis punktas, o tik nustato pranešimo apie Reglamento 15.2 punkte įtvirtintos teisės įgyvendinimo tvarką, apsiribojo tik nurodymu, kad tokia išvada daroma sistemiškai vertinant Reglamento nuostatas.
Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu palaikė skundą remdamiesi jame išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad Reglamento 15.3 punktas Bendrovei suteikia teisę veikti prevenciškai, jei kyla pagrįstų abejonių dėl lošėjų veiksmų. Todėl šioje byloje turėtų būti nustatinėjama ne tai, ar buvo padarytas Reglamento pažeidimas, bet ar esant susisklosčiusiai situacijai Bendrovė galėjo taikyti prevencines priemones. Taip pat pažymėjo, kad Bendrovėje yra susiformavusios vidinės praktikos dėl taikomų rizikos prevencijos metodų ir priemonių.
Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti skundžiamą Įsakymą..
Paaiškina, Įsakyme aiškiai išdėstyta, kad ALĮ 18 straipsnio 1 dalis numato, jog lošimai yra organizuojami pagal lošimo reglamentą. Bendrovės Reglamento 12 punkte nustatyta, kad: „Lošėjas gali dalyvauti nuotoliniuose lošimuose atlikdamas neribotą statymų skaičių, jei nėra taikomi įstatymų numatyti ar paties lošėjo nusistatyti ribojimai. Vertinant ar Bendrovė turėjo pagrindą, vadovaudamasi Bendrovės Reglamentu apriboti lošėjo statomas sumas, bet kuriuo atveju nepateikdama papildomo paaiškinimo Lošėjui, svarbu Bendrovės Reglamento nuostatas vertinti sistemiškai. Bendrovės Reglamento 15.2 punktas nustato, kad –,,Lošėjams, kurie pažeidinėja šio Reglamento taisykles, Bendrovė turi teisę be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą“. Taigi ši Reglamento nuostata aiškiai nurodo tokio galimo ribojimo pagrindą – Reglamento taisyklių pažeidimą. Bendrovės Reglamento 15.3 punktas nustato, kad ,,Bendrovė pasilieka teisę atsisakyti sudaryti nuotolinio lošimo sutartį ir registruoti naują Lošėjo lošimų sąskaitą arba bet kuriuo metu nutraukti nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti Lošėjo lošimų sąskaitą, grąžindama įmokėtų pinigų likutį į Lošėjo mokėjimo sąskaitą ir/arba apriboti statymų sumas nepateikdama papildomo paaiškinimo Lošėjui“. Šios Reglamento nuostatos aiškiai nurodo, kad 15.2 punktas reglamentuoja galimo ribojimo pagrindą, o 15.3 punktas – pranešimo apie tokio ribojimo tvarką.
Skundžiamu Įsakymu buvo nustatyta, kad išanalizavus lošėjo ir kitų Bendrovės nurodytų lošėjų atliktus statymus, 2020 m. gruodžio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVL- 2193 „Dėl informacijos užfiksavimo“ užfiksuota, kad ne dėl visų lažybų įvykių baigčių, kurias spėjo lošėjas, kiti Bendrovės minimi klientai atlikdavo analogiškus statymus (iš devynių pareiškėjo atliktų statymų net trys atlikti statymai už lažybų įvykio baigtis buvo spėti tik lošėjo), taip pat su kai kuriais Bendrovės minimais klientų atliktais statymais lošėjo atlikti statymai nebuvo susiję (iš septynių Bendrovės paminėtų klientų, trijų klientų (ID 224240, 604524, 594169) spėtos lažybų įvykio baigtys nesutapo su lošėjo spėtomis konkrečiomis lažybų įvykių baigtimis), taip pat įvertinus lošėjo ir kitų Bendrovės minimų klientų statymų sumas (kurios buvo labai skirtingos ir svyravo nuo kelių iki keliasdešimt ar kelių šimtų eurų), lažybų įvykių, už kuriuos spėjo lošėjas ir klientai koeficientus (kurie svyravo nuo 1.80 iki 3.45 priklausomai nuo lažybų įvykio baigties pasirinkimo), lažybų įvykių baigtis (visi lošėjo statymai pralaimėjo), taip pat ir lošėjo bei Bendrovės minimų klientų statymų istoriją, nustatyta, kad lošėjo ir Bendrovės minimų tam tikrų klientų statymų sutapimai buvo atsitiktiniai. Skundžiamame Įsakyme nurodyta, kad apklausus Bendrovės direktorių O. S., ar Bendrovėje atliekamas rizikos vertinimas, pagal kurį vykdoma kliento stebėsena ir 7 vertinama, ar klientas atitinka rizikingumo požymius, yra reglamentuotas vidiniuose Bendrovės teisės aktuose, Bendrovės direktorius atsakė, kad Bendrovės teisės aktai nereglamentuoja atliekamos kliento rizikos vertinimo, konkretaus kriterijų sąrašo nėra, vadovaujamasi bendrais rizikos vertinimo kriterijais. Atsakingas Bendrovės darbuotojas, vadovaujantis nuotolinių lošimų organizavimo skyriui, atlieka kliento stebėseną ir priima sprendimus atlikti veiksmus klientų atžvilgiu (šiuo atveju apriboti statymų sumas). Taigi, iš Bendrovės direktoriaus paaiškinimo matyti, kad lošėjo statymų apribojimo metu Bendrovėje buvo vadovautasi ne konkrečiais Reglamento punktais, kuriuos lošėjas galimai pažeidė, tačiau neapibrėžtais, Bendrovėje nereglamentuotais kriterijais.
Nurodo, kad Komisija nenustatė objektyvių priežasčių (kokias Reglamento nuostatas pažeidė lošėjas), patvirtinančių Bendrovės priimtą sprendimą lošėjo atžvilgiu apriboti jo statymus. Tokių įrodymų Bendrovė nepateikė tiek patikrinimo metu, tiek Komisijos posėdžio metu. Skundžiamame Įsakyme taip pat pažymėta, kad konsultavimasis su kitais lošėjais prieš atliekant statymą, panašių statymų atlikimas, taip pat kontaktinių duomenų pakeitimas paskyroje savaime, nenustačius kitų galimų pažeidimo požymių (sutartų rungtynių arba trečiųjų asmenų naudojimosi lošėjo paskyra), nėra laikytini draudžiama veikla nei pagal ALĮ, nei pagal bendrovės Reglamentą. Taigi, nors Bendrovė nurodė, kad Reglamentas Bendrovei suteikia teisę apriboti kliento statomas sumas lažybose, nepateikiant papildomo paaiškinimo, vertinant Bendrovės Reglamento 15.2 ir 15.3 punktų nuostatas, skundžiamame Įsakyme padaryta išvada, kad šios Reglamento nuostatos nesuteikia Bendrovei teisės taikyti statymų ribojimus, nenustačius Reglamento pažeidimo.
Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad skundžiamame Įsakyme nurodyta pozicija prieštarauja Tarnybos praktikai. Atkreipia dėmesį, kad Bendrovės nurodyti Tarnybos priimti sprendimai nėra susiję su statymų ribojimo klausimais, o susiję su Bendrovės nuolaidų taikymo sąlygomis. Be to, atkreipia dėmesį, kad lošėjo skundas Tarnyboje yra gautas 2020 m. rugsėjo 11 d., o išaiškinimas lošimus organizuojančioms bendrovėms dėl statomų sumų ribojimo ir lošimo organizavimo reglamentų taikymo buvo išsiųstas 2020 m. rugsėjo 30 d. (Tarnybos 2020 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. 2E-1202).
Nurodo, kad vadovaujantis ALĮ nustatytų baudų apskaičiavimo aprašo, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257 (toliau – ir Aprašas) 5 punktu, buvo apskaičiuotas baudos dydis nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka ir, atsižvelgus į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertinus subjekto padėtį gerinančias arba subjekto padėtį bloginančias aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad Bendrovei apskaičiuotas baudos dydis (39 060 Eur) viršija ALĮ nustatytą maksimalų baudos dydį, bendrovei buvo paskirta – 15 000 Eur bauda, neviršijanti maksimalaus ALĮ 292 straipsnio 3 dalyje nustatyto baudos dydžio.
Pažymi, kad Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodomus administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimams, t. y. Įsakyme nurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Tarnyba rėmėsi, priimdama tokį įsakymą, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, Įsakymą palikti nepakeistą atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad Bendrovė neturi vidiniais teisės aktais nusistačiusi rizikos kriterijų. Tokių kriterijų nėra įtvirtinta ir Reglamente. Todėl taikydama rizikos kriterijus, kurie nėra apibrėžti, ir taikydama apribojimus lošėjams, nesant konstatuoto Reglamento pažeidimo, Bendrovė pažeidžia lošėjų teises. Taip pat pažymėjo, kad Bendrovė galėjo kreiptis į Tarnybą dėl Reglamento nuostatų pakeitimo ar papildymo, tačiau tokių veiksmų neatliko.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl 2021 m. kovo 10 d. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl atlikto UAB „Tete-A-Tete“ kazino neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-27“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamame Įsakyme konstatuota, kad Bendrovė 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmusi sprendimą apriboti D. P. maksimalias statymų sumas remdamasi prielaidomis, netinkamai pritaikė Bendrovės Reglamento 15.3 punktą ir tokiu būdu pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą „Lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą“; nutarta pritarti Komisijos Išvadai ir už šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą; Bendrovė įspėta apie galimą licencijos organizuoti lošimus B kategorijos automatais Nr. 0080, išduotos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. N-49 (licencija patikslinta Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2007 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. N-144), galiojimo sustabdymą už šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą; Bendrovei nurodyta ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 19 d. pašalinti šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą.
Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. Tarnyboje buvo gautas D. P. (toliau – ir lošėjas) pranešimas, kuriame lošėjas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. pradėjo naudotis Bendrovės paslaugomis. Nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 26 d. jis atliko 9 statymus už 2 000 eurų sumą, visus statymus pralaimėjo, tačiau buvo Bendrovės apribotas iki maksimalios 10-30 eurų statymų sumos. Lošėjo atliktų statymų sumos būdavo nuo 100 iki 400 eurų. Pasak lošėjo, kai jis „Cbet pagalbos“ paklausė, kodėl sumažinti statymų limitai, jam buvo paaiškinta, kad Bendrovė gali apriboti statymų sumas ir nepateikti paaiškinimo, vadovaudamasi Bendrovės nuotolinio lošimo reglamento 15.3 punktu. Pranešime lošėjas Tarnybos prašė nustačius, kad Bendrovė pasielgė neteisingai, įpareigoti Bendrovę anuliuoti visus apribojimus jo atžvilgiu.
Tarnyba patikrinusi Bendrovės veiklą nustatė, kad lošėjas su Bendrove nuotolinio lošimo sutartį sudarė 2020 m. birželio 28 d. Po to, kai lošėjas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 16 iki 26 d. atliko devynis statymus, Bendrovė apribojo pareiškėjo statymų sumas lažybose, paliekant galimybę pastarajam atlikti statymus, kurių laimėjimo dydis negali viršyti 20% didžiausio galimo laimėjimo, taikomo atskirai lažybų įvykio baigčiai, nepriklausomai nuo sporto rūšies ar tam tikro įvykio. Priimdama sprendimą apriboti lošėjo statymų sumas, Bendrovė vadovavosi Reglamento 15.3 punktu ir tokį sprendimą grindė tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. Bendrovei kilo įtarimų, kad lošėjas dalyvauja organizuotame lažybų statymų pirkime už pinigines lėšas. Įtarimų Bendrovei kėlė ir lošėjo kontaktinės informacijos pasikeitimai bei lėšų įmokėjimo būdas (tai patvirtina Bendrovės 2020 m. rugsėjo 21 d. raštas, Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. raštas, 2020 m. lapkričio 20 d. Karolio Gogaičio paaiškinimas). Tuo tarpu lošėjas nurodė, kad Bendrovės priimtas sprendimas jo atžvilgiu nepagrįstas.
Tarnyba, įvertinus galiojančius teisės aktus ir neplaninio specialaus patikrinimo metu surinktus faktinius duomenis, 2021 m. sausio 28 d. priėmė įsakymą Nr. DIE-24 “Dėl atlikto UAB “Tete-a-tete” kazino neplaninio speciliaus patikrinimo pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. pavedimą patikrinit Nr. PT-27”, kuriame konstatavo, kad Bendrovė riboti maksimalias statomas sumas, nenutraukiant dalykinių santykių su lošėju, gali tik dėl pastebėtų įstatymų pažeidimų, esant aiškiam pagrindui, nustatytam Bendrovės nuotolinio lošimo Reglamente, todėl yra pagrindas manyti, jog Bendrovės nuotolinių lošimų organizavimo skyriaus vadovo Karolio Gogaičio veiksmai sąlygojo tai, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. buvo priimtas sprendimas apriboti lošėjo (D. P.) maksimalias statymų sumas, remiantis prielaidomis, tokiu būdu galimai pažeidžiant ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą „Lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą“ ir netinkamai pritaikant Bendrovės nuotolinio lošimo reglamento nuostatą. Įsakymu Nr. DIE-24 nutarta Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą dėl galimo ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimo perduoti Komisijai sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti.
Komisija, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą ir įvertinusi visas aplinkybes, priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriame nustatė, kad įvertinus Reglamento nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad Reglamento 15.2 punkto ir 15.3 punkto nuostatos nesuteikia Bendrovei teisės taikyti statymų ribojimus nenustačius Reglamento pažeidimo. Šios nuostatos numato Bendrovės teisę nustačius konkretų Reglamento pažeidimą, nepateikti priimto sprendimo apriboti statymų sumas motyvo lošėjui. Kadangi Komisija išanalizavusi medžiagą nensutatė ojektyvių priežasčių (kokias Reglamento nuostatas pažeidė pareiškėjas), patvirtinančių Bendrovės priimtą sprendimą lošėjo atžvilgiu apriboti jo statymus, todėl konstatavo, kad Bendrovė, 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmusi sprendimą apriboti lošėjo (D. P.) maksimalias statymų sumas, remdamasi prielaidomis, netinkamai pritaikė Reglamento 15.3 punktą ir tokiu būdu pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą „Lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą“. Komisija, vadovaudamasi Aprašo 5 punktu, apskaičiavo baudos dydį nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka ir skyrė Bendrovei 15 000 Eur baudą.
Byloje ginčas iš esmės kilęs dėl Reglamento 15.2 punkto ir 15.3 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai jas aiškina ir taiko. Tarnyba skundžiamame Įsakyme padarė išvadą, kad Reglamento 15.2 punktas reglamentuoja galimo ribojimo pagrindą, o 15.3 punktas – pranešimo apie tokio ribojimo tvarką, kas, jos vertinimu, reiškia, kad apriboti statymų sumas galima tik lošėjui pažeidus Reglamento, ALĮ ar kitų teisės aktų nuostatas. Pareiškėja su tokiu Tarnybos Reglamento 15.3 punkto aiškinimu nesutinka, nurodo, kad Reglamento 15.2 punktas suteikia Bendrovei teises be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą lošėjams, kurie pažeidinėja Reglamento taisykles, o Reglamento 15.3 punktas suteikia Bendrovei papildomas teises riboti statymo sumas lošėjams nepateikiant papildomo paaiškinimo. Pareiškėjos vertinimu, Reglamento 15.3 punktas nenumato, kad jame nurodyti veiksmai gali būti atliekami tik tuo atveju, kai lošėjas pažeidžia Reglamento ar teisės aktų nuostatas, jame nėra duota nuoroda į Reglamento 15.2 punktą, kas leistų manyti, kad norint pasinaudoti šiame punkte numatyta teise, turi būti papildomos sąlygos. Taigi, pareiškėja nesutinka su Tarnybos išvada, kad Reglamento 15.2 punktas reglamentuoja galimo ribojimo pagrindą, o 15.3 punktas – pranešimo apie tokio ribojimo tvarką.
ALĮ 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, kai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra gauta Priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą.
Reglamento II skyriaus 15 punkte numatytos papildomos Bendrovės teisės:
15.1 punktas - sustabdyti Paskyros savininko naudojimąsi Lošėjo lošimų sąskaita, jeigu Bendrovei kyla įtarimas, kad Paskyros savininkas turėjo tikslą pasipelnyti pažeisdamas šį Reglamentą, taisykles ir (arba) naudojo tam tikras papildomas sistemas (skaičiavimo mašinas, robotus, kompiuterius, programinę įrangą ar bet kokias kitas automatizuotas sistemas), kurios sukurtos specialiai apgauti ar suklaidinti Bendrovės naudojamas programas ir (arba) programinę įrangą. Lošėjo lošimų sąskaitos sustabdymo terminai ir kitų atliekamų procedūrų tvarka yra nurodyta šio Reglamento XI skyriuje;
15.2 punktas - lošėjams, kurie pažeidinėja šio Reglamento taisykles, Bendrovė turi teisę be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą;
15.3 punktas - Bendrovė pasilieka teisę atsisakyti sudaryti nuotolinio lošimo sutartį ir registruoti naują Lošėjo lošimų sąskaitą arba bet kuriuo metu nutraukti nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti Lošėjo lošimų sąskaitą, grąžindama įmokėtų pinigų likutį į Lošėjo mokėjimo sąskaitą ir / arba apriboti statymų sumas, nepateikdama papildomo paaiškinimo Lošėjui;
15.4 punktas - Bendrovė turi teisę atsisakyti patvirtinti Paskyros savininko įkeltus arba atsiųstus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, jei jie yra prastos kokybės, sunkiai įskaitomi, prastai matomi, retušuoti ar kitaip pakeisti su kompiuterinėmis programomis ar techniniais prietaisais.
Teismas, vertindamas paminėtas Reglamento normas, pažymi, kad Reglamento 15.2 punkto nuostatoje – lošėjams, kurie pažeidinėja šio Reglamento taisykles, Bendrovė turi teisę be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą – yra įtvirtintas tiek galimo ribojimo pagrindas (lošėjams, kurie pažeidinėja šio Reglamento taisykles), tiek ir pranešimo apie taikomą ribojimą tvarka (Bendrovė turi teisę be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumas). Tuo tarpu Reglamento 15.3 punktas nenumato, jog jame nurodyti veiksmai gali būti atliekami tik tuo atveju, kai lošėjas pažeidžia Reglamento ar kito teisės akto nuostatas. Priešingai, jame yra užfiksuota Bendrovės teisė savo diskrecijos ribose atlikti ar atsisakyti atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus ir pranešimo apie tokius atliekamus veiksmus tvarka (nepateikiant papildomo paaiškinimo lošėjui).
Taigi, teismas įvertinęs minėtas Reglamento normas, dėl kurių aiškinimo byloje kilo ginčas, lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais, ir atsižvelgęs į tai, kad kiekvienas Reglamento 15 punkto papunktis numato atskiras, savarankiškas papildomas Bendrovės teises bei tai, kad Reglamento 15.3 punkte nenumatyta, kad jame nurodyti veiksmai gali būti atliekami tik tuo atveju, kai lošėjas pažedžia Reglamento ar kitų teisės aktų nuostatas, nesutinka su Tarnybos Įsakyme padaryta išvada, kad Reglamento 15.2 punktas reglamentuoja galimo ribojimo pagrindą, o 15.3 punktas – pranešimo apie tokio ribojimo tvarką, kas reiškia, kad apriboti statymų sumas galima tik lošėjui pažeidus Reglamento, ALĮ ar kitų teisės aktų nuostatas.
Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ne tik išanalizuotas, bet ir kitas Reglamento nuostatas, kurios leidžia Bendrovei atlikti apribojimus, nesiejant jų su Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimų konstatimu, kaip pavyzdžiui Reglamento 59.1 punkte, kuriame numatyta Bendrovės teisė nepriimti įmokos/statymo, nepateikiant jokių priežasčių. Tuo tarpu Reglamento 78 punkte numatyta, kad Reglamento ar kito teisės akto pažeidimas lemia nebe ribojimų taikymą, o apskritai lošėjo lošimų sąskaitos sustabdymą ir statymų atšaukimą ir atitinkamai Bendrovės pareigą apie tokių veiksmų atlikimą pranešti kompetentingoms institucijoms (Reglamento 79 punktas).
Taigi, teismas įvertinęs Reglamento nuostatas ligvistiškai ir sistemiškai ir atsižvelgdamas į ALĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatytą azartinio lošimo apibrėžimą (azartinis lošimas – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas), kuriuo lošimai siejami su rizika ir atsitiktinumu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, iš esmės sutinka su pareiškėjos pozicija, kad Bendrovės teisė riboti Reglamento 15.3 punkte nurodytus veiksmus, tame tarpe ir apriboti statymo sumas, neturėtų būti siejama išimtinai su lošėjo padarytu Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimu.
Pažymėtina, kad toks aiškinimas dėl lošimų organizatoriaus diskrecijos teisės yra suformuluotas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019.
Teismas taip pat pažymi, kad azartinių lošimų veikloje vienas svarbiausių veiksnių, kuriuos privalo įvertinti lažybų organizatorius – teikiamų lažybų pasiūlos rizika. Kiekvieno statymo rizika priklauso nuo daugelio faktorių, tarp jų – konkretaus lošėjo rizika, kuri gali būti susijusi su lažybų organizatoriaus klaidų ieškojimu, naudojimusi duomenimis, gautais iš lažybų įvykio dalyvių, statymais už įvykius, kuriuose didesnė nesąžiningumo tikimybė, įtarimai dėl numanomų neteisėtų lošimų, pasinaudojant svetimomis sąskaitomis, ir kt. Todėl remiantis tiek Reglamento, tiek tarp kliento ir Bendrovės sudarytos nuotolinio lošimo sutarties nuostatomis, lošimų organizatoriui yra suteikta teisė vykdyti kliento stebėseną, pvz. Bendrovė turi teisę atlikti lošėjų patikrą telefonu (Reglamento 25 punktas), Bendrovė turi teisę reikalauti pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, net ir po lošėjo lošimų sąskaitos registracijos (Reglamento 37 punktas). Šios Reglamento nuostatos taip pat patvirtina, kad kilus net menkiausioms abejonėms dėl kliento sąžiningumo, lošimų organizatoriui suteikiama platesnė diskrecijos teisė taikyti apribojimus ar net atsisakyti teikti šias paslaugas, siekiant apsaugoti tiek savo interesus, tiek vartotoją nuo galimų neigiamų socialinių ir finansinių pasekmių.
Nors Tarnyba atsiliepime pažymi, kad Bendrovė taikydama lošėjui statymų apribojimus nepagrįstai vadovavosi ne konkrečiais Reglamento punktais, kuriuos lošėjais galimai pažeidė, o vadovavosi neapibrėžtais ir Bendrovėje nereglamentuotais rizikos kriterijais, tačiau teismas įvertinęs Bendrovės veiklos specifiškumą – organizuoti azartinius lošimus – sutinka su pareiškėjos pozicija, kad rizikos faktoriai ir jų nustatymo mechanizmas yra lošimus organizuojančios bendrovės komercinė paslaptis (know-how) ir negali būti įtvirtinti Bendrovės Reglamente ar vidiniuose teisės aktuose. Be to, tokio įpareigojimo, t. y. lošimus organizuojančioms bendrovėms turėti patvirtintas rizikos nustatymų metodikas, nėra numatyta nei ALĮ, nei kituose teisės aktuose.
Teismas taip pat pažymi, kad remiantis Reglamento 9 punktu, preziumuojama, kad kiekvienas klientas, prieš sudarydamas nuotolinio lošimo sutartį su Bendrove, yra susipažinęs su Reglamentu ir sutartį su Bendrove sudaro tik tuo atveju, jei sutinka su Reglamento nuostatomis, kartu ir su tomis nuostatomis, kurios suteikia teisę Bendrovei taikyti lošėjo atžvilgiu apribojimus. Tokiu būdu klientas prisiima riziką, jog jo atžvilgiu bet kada gali būti taikomi tam tikri apribojimai bei su jais sutinka.
Taigi Reglamento nuostatos, leidžiančios apriboti statymų sumas, nepažeidžia lošėjų teisių ir kartu užtikrina Bendrovės teisę imtis veiksmų, įtariant galimus pažeidimus ir taip užkertant kelią galimiems Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimams.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos (Bendrovės 2020 m. rugsėjo 21 d. rašto, Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. rašto, 2020 m. lapkričio 20 d. Karolio Gogaičio paaiškinimo) matyti, kad Bendrovė savo sprendimą apriboti lošėjo statymų sumas grindė tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. Bendrovei kilo įtarimų, kad lošėjas dalyvauja organizuotame lažybų statymų pirkime už pinigines lėšas, taip pat įtarimų kėlė lošėjo D. P. kontaktinės informacijos pasiketimai bei lėšų įmokėjimo būdas. Ir nors Tarnyba atlikusi patikrinimą D. P. ir Bendrovės nurodytų tam tikrų klientų statymų sutapimus vertino kaip atsitiktinius ir nenustatė objektyvių priežasčių – Reglamento nuostatų pažeidimo – patvirtinančių Bendrovės priimtą sprendimą apriboti D. P. statymus, tačiau atsižvelgus į aukščiau pateiktus teismo išaiškinimus, teismo vertinimu priėjo prie neteisingos išvados, kad Reglamento nuostatos nesuteikia Bendrovei teisės taikyti statymų ribojimus nenustačius Reglamento ar kitų teisės aktų nuostatų pažeidimo, todėl nepagrįstai konstatvo, kad Bendrovė netinkamai pritaikė Reglamento 15.3 punktą ir tokiu būdu pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą „Lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą“.
Nors proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad ginčijamame Įsakyme padaryta išvada, kad Bendrovė, 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmusi sprendimą apriboti lošėjo (D. P.) maksimalias statymų sumas, remdamasi prielaidomis, netinkamai pritaikė Reglamento 15.3 punktą ir tokiu būdu pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą „Lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą“, nėra pagrįsta nei Reglamento, nei teisės aktų nuostatomis, todėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymas „Dėl atlikto UAB „Tete-A-Tete“ kazino neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-27“ naikintinas, kaip tinkamai nepagrįstas teisės aktų normomis, netinkamai kvalifikavus faktines aplinkybes teisės aktų kontekste (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėja teismo prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš pareiškėjos pateikto prašymo matyti, kad už skundo parengimą, tame tarpe žyminį mokestį – 22,50 Eur, pareiškėja atstovui advokatui sumokėjo 5 921,25 Eur, bylinėjimosi išlaidų.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už advokato suteiktą paslaugą – už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį surašymą – rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas teismui pateiktas 2021 m. balandžio 9 d., t. y. 2021 m. II ketvirtį, turi būti remiamasi 2020 m. IV ketvirčio rodikliais. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2020 m. IV ketvirtį buvo 1524,2 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 3810,50 Eur (1524,2 Eur x 2,5).
Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, bei į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintinas, tačiau, kad prašoma suma už skundo parengimą viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius ir kad pagal pateiktą teisinių paslaugų aprašymą detalizuota tik 3 225 Eur be PVM suma, mažina pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki Rekomendacijose numatytos maksimalios priteistinos sumos už skundo surašymą – 3810,50 Eur, todėl iš atsakovės Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisia pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,TETE-A-TETE“ KAZINO naudai 3833 Eur (3810,50 + 22,50 už žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,TETE-A-TETE“ KAZINO skundą tenkinti.
Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymą „Dėl atlikto UAB „Tete-A-Tete“ kazino neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-27“ panaikinti.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „TETE-A-TETE“ KAZINO iš atsakovės Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 3833 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Saulius Jakaitis
Fausta Vitkienė