Administracinė byla Nr. eA-3268-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01130-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) vado 2018 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 47TE-422 (toliau – ir Įsakymas).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnybos vado 2018 m. kovo 13 d. rezoliucija buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jo veiksmų, kurį atlikus, buvo konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, ir jam Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. T. B. su Įsakymu ir paskirta nuobauda nesutiko.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad yra statutinis tarnautojas, vidaus tarnybos leitenantas, dirba pamaininį darbą, pamainos trukmė – 24 val., pamaina prasideda nuo 9.00 val. ir tęsiasi iki kitos dienos
10.00 val. Darbas per pamainą organizuojamas pagal postų žiniaraštį. 

4.       Pareiškėjas pažymėjo, kad 2018 m. vasario 6 d.: 9.00 val. pradėjo darbą; apsiginklavimas vyko apie 10–15 min.; po to pagal postų žiniaraštį tarnybą vykdė prie stebėjimo pulto sargybinėje iki 10.00 val.; nuo 10.00 val. iki 11.20 val. jis tarnybą vykdė sargybos reagavimo grupėje; nuo 11.20 val. iki 12.00 val. – pertrauka (neįskaitoma į darbo laiką); nuo 13.00 val. iki 14.20 val. tarnybą vykdė sargybos reagavimo grupėje; nuo 14.20 val. iki 15.00 val. – pertrauka (neįskaitoma į darbo laiką); nuo 15.00 val. laivu „VYGA“ vyko į pirmą postą (tai užtruko maždaug nuo 20 min. iki 30 min.); pagal postų žiniaraštį, nuo 15.00 val. iki 16.00 val. vyko posto keitimas ir vaizdo stebėjimas; nuo 16.00 val. iki 17.00 val. turėjo patruliuoti kateriu, tačiau kateris dėl susidariusių ledų buvo iškeltas, pagal žodinį susitarimą toliau vykdė patruliavimą krantine (vietoj patruliavimo kateriu); nuo 17.00 val. iki 18.00 val. budėjo poste; nuo 18.00 val. iki 19.00 val. budėjo pirmame poste prie vaizdo stebėjimo pulto; nuo 19.00 val. iki 20.00 val. patruliavo; nuo 21.00 val. iki 22.00 val. vyko pamainos perdavimas ir plaukimas į sargybinę; nuo 22.00 val. iki 24.00 val. – pertrauka pavalgyti ir pailsėti; nuo 0.00 val. iki 1.00 val. budėjo prie stebėjimo pulto sargybinėje; nuo 1.00 val. iki 3.00 val. budėjo sargybos reagavimo grupėje; nuo 3.00 val. iki 4.00 val. laivu „VYGA“ vyko į pirmą postą; nuo
4.00 val. iki 5.00 val. turėjo patruliuoti kateriu, tačiau kateris buvo iškeltas dėl oro sąlygų, todėl nuo 4.00 val. iki 5.00 val. vykdė vaizdo stebėjimą; nuo 5.00 val. iki 6.00 val. budėjo; nuo 6.00 val. iki 7.00 val. budėjo pirmame poste prie vaizdo stebėjimo kartu su vyriausiuoju puskarininkiu R. R.; nuo 7.00 val. iki 8.00 val. patruliavo; nuo 8.00 val. iki 9.00 val. budėjo; nuo 9.00 val. iki 10.00 val. atliko vaizdo stebėjimą ir vyko naujos pamainos perdavimas.

5.       Pareiškėjas nesutiko, kad nuo 6.00 val. iki 7.00 val. buvo užmerkęs akis ir miegojo. Nurodė, kad darbas su videoterminalu (vaizdo stebėjimo aparatūra) daro poveikį pareigūnų sveikatai, ypač regėjimui, su minėta aparatūra dirbti pakankamai sudėtinga, posto zonoje šviesos srautas turėjo neigiamos įtakos pareigūnų regėjimui, tačiau darbdavys rizikos vertinimo neatliko. Siekdamas sumažinti akių įtampą, pareiškėjas darė specialius pratimus ir dėl šios priežasties atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas buvo užmerkęs akis ir miegojo.

6.       Pareiškėjas pažymėjo, kad padarytas tarnybinis nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio, galiojančių tarnybinių nuobaudų jis neturi, tarnybinis nusižengimas sunkių neigiamų pasekmių nesukėlė. Pareiškėjas teigė, jog Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui ir galėtų būti pakeista į švelnesnę Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

7.       Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas, vadovaujantis Tarnybos Klaipėdos dalinio vado 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 47/3TO-22 „Dėl tarnybos organizavimo“, 2018 m. vasario 5–6 d. buvo paskirtas į sargybą ir vykdė Suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – Terminalas) apsaugą, tačiau 2018 m. vasario 6 d. nuo 4.00 val. iki 5.00 val. ir nuo 6.00 val. iki 7.00 val. netinkamai vykdė savo pareigas.

9.       Tarnyboje 2018 m. vasario 6 d. iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos nafta“ Apsaugos skyriaus vadovo buvo gauta informacija, kad vykdydami AB „Klaipėdos nafta“ Terminalo apsaugą, Tarnybos pareigūnai 2018 m. vasario 6 d. darė pažeidimus. Dėl nurodytos informacijos Tarnybos vado 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 47V-177 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų. Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas tarnybinio patikrinimo metu 2018 m. kovo 27 d. pateikė tarnybinį pranešimą „Dėl vaizdo įrašo peržiūros“. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 1 d. pranešimu buvo pasirašytinai informuotas, kad jis galbūt padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 1 d. peržiūrėjo 2018 m. vasario 6 d. laikotarpio nuo 4.00 val. iki 5.00 val. ir nuo 6.00 val. iki 7.00 val. vaizdo įrašą. Peržiūros ir supažindinimo faktą pareiškėjas patvirtino jį pasirašydamas. Pareiškėjo paaiškinimas buvo gautas 2018 m. gegužės 4 d.

10.       Tarnyba pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų nustatyti, jog vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotoje medžiagoje matyti, kaip T. B. 2018 m. vasario 6 d. nuo 4.00 val. iki 5.00 val. vykdė tarnybą ne pagal grafiką, nustatytą postų žiniaraštyje. Jis nesilaikė Tarnybos Klaipėdos dalinio vado 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 47/3V-4 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio vado 2017 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 47/3V-2 „Dėl AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo apsaugos „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo apsaugos plano patvirtinimo“ patvirtinto Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo apsaugos plano (toliau – ir Terminalo apsaugos planas) 3 priede nustatyto postų žiniaraštyje nustatyto sargybų grafiko. Nuo 6.00 val. iki 7.00 val. budėjimo pirmame poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1) metu pareiškėjas netinkamai ir aplaidžiai stebėjo saugomą teritoriją, t. y. nestebėjo saugomo objekto vaizdo monitoriuose, nes dalį stebėjimo laiko sėdėjo užmerkęs akis, miegojo ir taip pažeidė Terminalo apsaugos plano 17.5 ir 18.1 punktų nuostatas. T. B., netinkamai ir aplaidžiai vykdydamas T1 posto sargybinio pareigas ir nestebėdamas saugomo objekto, sudarė prielaidas įvykti objekto neužkardintiems apsaugos pažeidimams, nes nuo tiesioginių T1 posto sargybinio veiksmų priklauso kitų saugomo objekto apsaugos sargybos narių rezultatyvūs prevenciniai apsaugos pažeidimų veiksmai.

11.       Atsakovas pažymėjo, kad AB „Klaipėdos nafta“ Terminalas yra svarbus strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis objektas, todėl jo apsauga negali būti vykdoma aplaidžiai. Atsižvelgiant į tai, nurodytas pareigūno netinkamas pareigų vykdymas turi būti vertinamas kaip šiurkštus nusižengimas valstybės tarnautojo pareigoms. Netinkamas apsaugos vykdymas formavo neigiamą visuomenės ir AB „Klaipėdos nafta“ požiūrį į Tarnybą. T. B. savo veiksmais sugriovė pasitikėjimą Tarnyba, nes vaizdą AB „Klaipėdos nafta“ Terminalo apsaugos sargybos iš pirmame poste esančių vaizdo stebėjimo kamerų matė ne tik Tarnybos darbuotojai, bet ir AB „Klaipėdos nafta“ atsakingi darbuotojai, kurie galėjo susidaryti neigiamą nuomonę apie Tarnybos organizuojamas ir vykdomas objekto apsaugos priemones bei apsaugos funkcijos patikimumą.

12.       Tarnyba akcentavo, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, einantis Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos būrininko pareigas. Jis privalėjo žinoti, žinojo ir suvokė savo vykdomų veiksmų neteisėtą pobūdį bei priešingumą teisei, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti žalingi padariniai, tačiau savo laisva valia neteisėtų veiksmų nenutraukė. Atsakovas pažymėjo, kad T. B. tarnybinis nusižengimas turi tęstinumo požymių, kadangi tarnybinio nusižengimo įvykis buvo kartojamas keliuose epizoduose. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas neneigė tarnybinio nusižengimo fakto, o skunde nurodė, jog tarnybinio nusižengimo įvykio epizode neva užsimerkęs darė specialius akių pratimus. Atsakovas šiuos skundo teiginius vertino kritiškai. T. B. skunde nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti Įsakymą. Tarnyba pažymėjo, kad su 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 47SD-995 kreipėsi į Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą dėl profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skiriant nuobaudą pareiškėjui, tačiau jokio atsakymo ir pastabų dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros nesulaukė.

II.

13.       Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pakeitė Tarnybos vado 2018 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 47TE-422 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. B.“, panaikino pareiškėjui paskirtą nuobaudą – griežtą papeikimą, ir T. B. skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

14.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 31 d. nutartimi atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkino iš dalies – Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, o pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą.

III.

15.       Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo T. B. skundą patenkino iš dalies – Įsakymo dalį dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšies pakeitė, panaikino pareiškėjui T. B. paskirtą nuobaudą – griežtą papeikimą, ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kitą pareiškėjo T. B. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

16.       Teismas nustatė, kad patikrinimui aktualiu laikotarpiu ir priimant Įsakymą, pareiškėjas ėjo Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 2-ojo būrio būrininko vidaus tarnybos leitenanto (statutinis valstybės tarnautojas) pareigas.

17.       Teismas, įvertinęs Tarnybos 2018 m. gegužės 11 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 47D-631 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 2-ojo būrio būrininko vidaus tarnybos leitenanto T. B. veiksmų“ (toliau – ir Patikrinimo išvada) turinį, nustatė, kad tarnybinį nusižengimą, už kurį pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda sudaro du epizodai: 1) T. B. 2018 m. vasario 6 d. nuo 4.00 iki 5.00 val. vykdė tarnybą ne pagal grafiką, nustatytą postų žiniaraštyje (toliau – ir Pirmasis nusižengimas); 2) pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. nuo 6.00 iki 7.00 val. netinkamai stebėjo saugomą teritoriją (aplaidžiai stebėjo vaizdą monitoriuose, nes dalį stebėjimo laiko sėdėjo užsimerkęs, miegojo) (Antrasis nusižengimas).

18.       Teismas pažymėjo, kad T. B. Tarnybos Klaipėdos dalinio vado 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 47/3TO-22 „Dėl tarnybos organizavimo“ 2018 m. vasario 5–6 d. buvo paskirtas į sargybą ir vykdė Terminalo apsaugą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal grafiką, nustatytą postų žiniaraštyje, pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. nuo 4.00 val. iki 5.00 val. turėjo vykdyti patruliavimą kateriu (žiniaraštyje žymima PK). Taip pat nėra ginčo dėl to, jog T. B. 2018 m. vasario 6 d. nuo 4.00 val. iki 5.00 val. realiai vykdė budėjimą pirmame poste prie vaizdo stebėjimo pulto (žiniaraštyje žymima T1). Minėtą aplinkybę patvirtina Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. kovo 27 d. tarnybinis pranešimas „Dėl vaizdo įrašo peržiūros“, kuriame nurodyta, kad nuo 4.00 val. iki 5.00 val. budėjimą pirmame poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1) vykdė pareiškėjas, nors pagal postų žiniaraštį, budėjimą pirmame poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1) turėjo vykdyti V. D..

19.       Teismas nurodė, kad T. B. 2018 m. gegužės 4 d. paaiškinime bei skunde teigė, jog nuo 4.00 val. iki 5.00 val. vykdė vaizdo stebėjimą, nes dėl prastų oro sąlygų kateris buvo iškeltas į krantą ir neturėjo galimybės juo patruliuoti. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas E. J. (toliau – ir liudytojas), kuris 2018 m. vasario 5 d. postų žiniaraštyje nurodytas sargybos viršininko pareigas vykdžiusiu asmeniu, paaiškino, jog žiniaraštyje nustatyti sargybos budėjimo būdai ir grafikai būdavo šabloniški, jie nebūdavo keičiami atsižvelgiant į metų laiką. Kuopos vado įsakymu, žiemos laikotarpiu kateris būdavo laikomas iškeltas ant krantinės, kadangi dėl katerio techninių savybių (neturėjo ledo klasės ir nebuvo pritaikytas plaukti žiemos sezono metu) nebuvo įmanoma juo naudotis esant ledo ir tai buvo visiems pareigūnams žinoma. Kateris paprastai būdavo iškeliamas žiemos sezono metu, apie gruodžio mėnesį, jis panašiu laikotarpiu ant kranto buvo iškeltas ir 2018 m. Liudytojas akcentavo, kad 2018 m. vasario 6 d. pareiškėjas neturėjo techninių galimybių patruliuoti kateriu Terminalo saugomo perimetro teritorijoje. Pareigūnai turėjo galimybę išsikviesti AB „Klaipėdos nafta“ nuomojamą katerį, kuriuo galima saugiai plaukti šaltuoju metu laiku, tačiau tai būdavo atliekama tik esant tarnybiniam būtinumui. Liudytojas taip pat nurodė, kad techninėmis plaukiojančiomis priemonėmis tarnybą vykdančius pareigūnus turi aprūpinti AB „Klaipėdos nafta“, todėl patruliavimo negalint vykdyti su nepritaikytu kateriu, toks patruliavimo būdas buvo galimas tik esant tarnybiniam būtinumui (kilus pagrįstų abejonių dėl saugomo objekto saugumo) kviečiant AB „Klaipėdos nafta“ nuomojamą katerį. Ši situacija Tarnybos vadovybei buvo žinoma, būtent jų pavedimu kateris būdavo iškeliamas ant kranto, kad nebūtų apgadintas ledo lyčių.

20.       Įvertinęs Tarnybos Klaipėdos dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus viršininko 2018 m. balandžio 4 d. tarnybinį pranešimą „Dėl KLPD 1K Posto žiniaraščio išaiškinimo“, teismas nustatė, kad už pareigūnų paskirstymą į postus yra atsakingas kuopos vadas; jis atsiunčia SV (sargybos viršininko pareigų vykdymas) pavardes, kur, koks pareigūnas ir kokiam poste dirbs. Nurodyta, kad nėra numatytas savavališkas pareigūnų pasikeitimas, dėl nenumatytų pasikeitimų atsakingas sargybos viršininkas; jis gali pakeisti pareigūnus vietomis, apie tai pažymėdamas posto žiniaraštyje. Iš liudytojo paaiškinimo teismas nustatė, jog dėl oro sąlygų (susidariusio ledo) kateriu 2018 m. vasario 6 d. patruliuoti nebuvo įmanoma, kadangi kateris nebuvo pritaikytas plaukti esant ledo lyčių. Liudytojas pažymėjo, kad pareiškėjui nedavė tiesioginio įsakymo nuo 4.00 val. iki 5.00 val. vykdyti vaizdo stebėjimą, tačiau šaltuoju metu laiku tarp pareigūnų buvo žodinis susitarimas keisti patruliavimą kateriu kitais budėjimo būdais ir tai ir buvo vykdoma be atskiro suderinimo.

21.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog apie T. B. patruliavimo būdo pakeitimą nuo 4.00 val. iki 5.00 val., kuris buvo nurodytas 2018 m. vasario 5 d. žiniaraštyje, sargybos viršininko pareigas vykdantis E. J. privalėjo nurodyti žymose apie tarnybos eigą, tačiau tokių žymų nėra padaryta, todėl laikomasi pozicijos, kad patruliavimo būdas buvo pakeistas savavališkai. Teismas pažymėjo, kad liudytojas sargybos viršininko pareigas vykdęs E. J. nurodė, jog patruliavimas kateriu nebuvo įmanomas dėl objektyvių aplinkybių, kad Tarnyba nebuvo aprūpinta kateriu, kuris turėtų „ledo klasę“ ir galėtų plaukti žiemos sąlygomis, kai yra susiformavusios ledo lytys. Liudytojas taip pat patvirtino, kad jis, kaip sargybos viršininko pareigas ėjęs pareigūnas, to, kad pareiškėjas nuo 4.00 val. iki 5.00 val. budėjo prie vaizdo stebėjimo pulto, nelaikė budėjimo būdo pakeitimu, todėl žymų apie tarnybos eigos pakeitimus nefiksavo. Teismas nurodė, jog ginčo, kad T. B. nuo 4.00 val. iki 5.00 val. buvo poste prie vaizdo stebėjimo monitoriaus, nekyla, šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikta posto vaizdo stebėjimo medžiaga.

22.       Teismas pabrėžė, kad įrodymai patvirtina, jog sargybos viršininko pareigas ėjęs pareigūnas dėl aptartų meteorologinių sąlygų, techninių priemonių specifikacijos ir ypatumų, savo valiniais veiksmais sankcionavo pareiškėjo budėjimo būdą, todėl negali būti pripažįstama, kad T. B. 2018 m. vasario 6 d. nuo 4.00 val. iki 5.00 val. savavališkai vykdė tarnybą ne pagal grafiką, nustatytą postų žiniaraštyje ir nesilaikė Terminalo apsaugos plano 3 priede nurodyto postų žiniaraštyje nustatyto sargybų grafiko. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjas atliko kaltus veiksmus, kadangi realiai nuo 4.00 val. iki 5.00 val. jis neturėjo galimybės patruliuoti kateriu (kateris buvo iškeltas dėl oro sąlygų).

23.       Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad liudytojo paaiškinimais ir faktiniais bylos duomenimis buvo nustatyta, jog sargybos būrio viršininko pareigas ėjusiam asmeniui sankcionavus būtent tokį budėjimo būdą (budėjimą poste prie vaizdo stebėjimo kamerų), pareiškėjas negali būti laikomas savavališkai nesilaikęs budėjimo būdo, taigi ir negali būti laikomas tyčia tinkamai neatlikęs jam pavestų pareigų. Byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų išvadą, jog T. B. turėjo galimybę laikytis postų žiniaraštyje nustatyto sargybų grafiko, nėra. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir atsakovas. Teismas vertino, jog šiame epizode pareiškėjui suformuluotas kaltinimas, nenustačius jo kaltės, iš tarnybinio nusižengimo sudėties turi būti pašalintas.

24.       Tarnybos vado 2017 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 47V-36 patvirtintame Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos būrininko pareigybės aprašymo 6.1 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo Tarnybos saugomų objektų fizinę apsaugą. Terminalo apsaugos plano 17.5 punkte nustatyta, kad vaizdo stebėjimo posto sargybinis privalo vykdant tarnybą vaizdo stebėjimo posto pulto įrangos pagalba stebėti saugomą teritoriją. Posto sargybiniui poste ir vaizdo stebėjimo posto sargybiniui draudžiama poste rūkyti, miegoti, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas, žaisti azartinius žaidimus (18.1 punktas); pasišalinti iš posto ar patruliavimo maršruto be sargybos viršininko leidimo (18.5 punktas) ir kita. Terminalo apsaugos plano 7 priedo „Tvarkos sargybinėje ir postuose taisyklės“ 3.13 punkte nustatyta, kad vykdant tarnybą prie vaizdo stebėjimo pulto posto žiniaraštyje numatytu laiku, naudotis mobiliaisiais telefonais, kompiuterine ir vaizdine technika ir skaityti spaudinius draudžiama. Apibendrinęs nurodytus teisės aktus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos būrininku, vykdydamas Tarnybos saugomų objektų fizinę apsaugą, privalėjo tinkamai stebėti saugomą teritoriją.

25.       Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 47TP-734 „Dėl informacijos tikrinimo“ nurodyta, kad pareiškėjas nuo 6.00 val. iki 7.00 val., vykdydamas budėjimą, neatliko apsaugos funkcijos, sėdėjo nulenkęs galvą, nestebėjo vaizdo monitoriuje, galbūt miegojo. 2018 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime „Dėl vaizdo įrašo peržiūros“ nurodyta, kad T. B. nuo 6.00 val. iki 7.00 val. vykdė budėjimą pirmame poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1); pareiškėjas aplaidžiai stebėjo vaizdą monitoriuose, nes dalį stebėjimo laiko buvo užmerkęs akis (galbūt miegojo) bei vaizdo nestebėjo.

26.       T. B. 2018 m. gegužės 4 d. paaiškinime nurodė, jog nuo 6.00 val. iki
7.00 val. vykusio stebėjimo metu buvo pavargęs, patyrė stresą šeimoje, todėl galbūt galva trumpam buvo nusvirusi. Paaiškinime taip pat pažymėta, kad dėl nurodyto pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina neigiamai ir nurodo, kad ateityje daugiau tai nepasikartos. Skunde T. B. nurodė, kad nesutinka, jog minėtu laikotarpiu buvo užmigęs ir akcentavo, kad darbas su vaizdo stebėjimo aparatūra daro poveikį pareigūnų sveikatai, ypač regėjimui, su minėta aparatūra dirbti pakankami sudėtinga, posto zonoje šviesos srautas turi neigiamos įtakos regėjimui, darbdavys neatliko rizikos vertinimo. Pareiškėjas teigė, jog tam, kad sumažintų akių įtampą, atliko specialią mankštą ir dėl to atsakovas padarė klaidingą išvadą, kad jis buvo užmerkęs akis.

27.       Teismas nurodė, kad Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210, nurodyta, kad regos analizatoriaus įtampa – regos analizatoriaus krūvis atliekant darbus, reikalaujančius vizualinio tikslumo ir greitos orientacijos priklausomai nuo stebimo objekto dydžio, jo santykio su fonu ir spalvinio sprendimo (4.12 punktas). Pagal aptariamų nurodymų 1 priedą, regos įtampos ribinė vertė – 0,5 mm ir daugiau.

28.       Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu
Nr. V-65 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ 18 punkte nustatyta, kad dirbantiesiems su videoterminalais privalomi išankstiniai (prieš priimant į darbą su videoterminalu) ir periodiški (per atitinkamai reguliarius laiko intervalus) sveikatos, ypač akių ir regėjimo, tikrinimai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką. Jei atsiranda regėjimo sutrikimų, kurie gali būti susiję su darbu prie videoterminalo, darbdavys privalo darbuotojui suteikti galimybę atlikti atitinkamą akių ir regėjimo ištyrimą (oftalmologiniai tyrimai) (20 punktas). Pagal aptariamų higienos normų 14 punktą, nepertraukiamai dirbti prie videoterminalo galima ne daugiau kaip 1 valandą, o 26 punkte yra įtvirtinti reikalavimai apšvietai: patalpoje turi būti higienos normos reikalavimus atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas (26.1 punktas); patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus (26.2 punktas). Darbo stalo paviršiaus bendro apšvietimo apšvieta turi būti: darbo stalo paviršių – ne mažesnė kaip 300 lx ir ne didesnė kaip 500 lx (26.3.1 punktas); vaizduoklio – ne mažesnė kaip 100 lx ir ne didesnė kaip 250 lx (26.3.2 punktas). Natūralios ir dirbtinės apšvietos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančio blyksnių ir atspindžio vaizduoklyje poveikio (26.4 punktas).

30.       Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Terminalo pirmame poste esančiose darbo vietose ergonominiai, fiziniai ir fizikiniai veiksniai iš esmės atitiko nustatytus reikalavimus, buvo nustatytas tik labai mažas profesinės rizikos dydis. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad T. B. ar kiti Terminalo pirmame poste esančiose darbo vietose dirbę asmenys būtų teikę skundus dėl darbo sąlygų (vaizdo stebėjimo aparatūros neigiamo poveikio regėjimui ir panašiai).

31.       Teismas pažymėjo, kad iš 2018 m. vasario 6 d. Terminalo sargybos pirmo posto vaizdo stebėjimo medžiagos matyti, jog pareiškėjas nuo 6.00 val. iki 7.00 val., vykdydamas budėjimą pagal žiniaraštį pirmame poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1), netinkamai vykdė jam pavestas pareigas –vykdydamas saugomos teritorijos stebėjimą vaizdo stebėjimo įranga, akivaizdžiai snūduriavo (vaizdo įrašo duomenys nuo 6.04 val. iki 6.06 val., nuo 6.11 val. iki 6.21 val.). Minėtais laikotarpiais T. B. galva būdavo pasvirusi, akys užmerktos, buvo atliekami nevalingi galvos judesiai, o tai akivaizdžiai įrodo, kad vaizdo stebėjimas šiomis laiko atkarpomis nebuvo tinkamai užtikrinamas. Teismas pažymėjo, kad įvertinus vaizdo įrašo duomenis, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas visu laikotarpiu nuo 6.00 iki 7.00 val. netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, t. y. snūduriavo, sėdėjo užsimerkęs prie vaizdo stebėjimo aparatūros, tačiau akivaizdu, jog jis tam tikrais momentais tinkamai nevykdė Terminalo teritorijos stebėjimo vaizdo stebėjimo įranga. Teismas nustatė, kad pareiškėjas argumentais dėl akių mankštos iš esmės bando pateisinti savo veiksmus, tačiau neneigia to, kad nustatytas funkcijas atliko aplaidžiai (buvo užsimerkęs ir dėl to tam tikrą laiką nestebėjo saugomos teritorijos). Tai patvirtina ir T. B. 2018 m. gegužės 4 d. paaiškinimas, kuriame jis gailisi dėl padaryto nusižengimo ir savo veiksmus vertina neigiamai.

32.       Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir Patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti nurodytų teisės aktų pažeidimą dėl aptarto epizodo. Tai, kad, pasak pareiškėjo, dėl to jokių pasekmių nekilo, nepaneigia fakto, kad jis nesilaikė aptartų teisės aktų reikalavimų, nes tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Kita vertus, pažeidimo pasekmių įvertinimas turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės laipsnio ir nuobaudos proporcingumo.

33.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas per visą savo darbo valstybės tarnyboje laikotarpį nebuvo nė karto patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos vadas T. B. charakteristikoje nurodė, kad jis pavyzdingai vykdo tarnybą, tinkamai atlieka jam pavestas užduotis, siekia užsibrėžto tikslo, yra korektiškas, taktiškas, gerbiamas kolegų, mandagus, komunikabilus, praktinius įgūdžius sėkmingai taiko tarnyboje. Teismo posėdyje analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas E. J., pabrėžęs, kad pareiškėjas savarankiškai tobulindavo žinias, neturėdavo jam priekaištų dėl atliekamų pareigų, T. B. siekė tęsti tarnybą ir nuosekliai siekė karjeros.

34.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog pareiškėjo veiksmai sumenkino viešojo administravimo subjekto autoritetą (atsirado neigiamas požiūris), iš esmės nepateikė minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų bei nenurodė, kaip buvo diskredituotas institucijos autoritetas (pvz., incidentas iškilo į viešumą, buvo aptarinėjamas ir panašiai). Teismas sprendė, kad T. B. tarnybinis nusižengimas buvo formalaus pobūdžio ir atsakovui nesukėlė realių neigiamų pasekmių, todėl Tarnybos teiginiai apie neigiamą poveikį institucijai (didelę žalą) buvo vertinti kritiškai.

35.       Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą pavojingumo visuomenei aspektais, tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis ir aplinkybes, tai, kad pažeidimu nebuvo padaryta reali žala, T. B., kaip statutinio valstybės tarnautojo, statusą ir jo ankstesnę tarnybinę veiklą, jį charakterizuojančią medžiagą, bei tai, kad iš tarnybinio nusižengimo sudėties turi būti pašalintas vienas iš epizodų, kuriuo buvo grindžiamas tarnybinės atsakomybės pagrindų taikymas, teismas konstatavo, jog už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui atsakovo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (Statuto
33 straipsnio 2 dalies 3 punktas) yra neproporcinga ir per griežta, todėl turi būti pakeista švelnesne tarnybine nuobauda – pastaba (Statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kuri, teismo nuomone, yra proporcinga jo padarytam pažeidimui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

IV.

36.       Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kurioje buvo pakeista Tarnybos vado 2018 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 47TE-422 dalis dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšies ir panaikinta T. B. paskirta nuobauda – griežtas papeikimas, bei skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, ir nurodytą pareiškėjo skundo dalį atmesti, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

37.       Atsakovas teigia, jog teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo kriterijus, teisinio aiškumo principą, nes neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, neaptarė klausimų, reikšmingų svarbioms bylai aplinkybėms nustatyti. Teismas, darydamas nepagrįstas išvadas dėl bylos faktų, klaidingai nustatė bylos faktinę situaciją.

38.       Tarnyba pažymi, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su pareiškėjo tarnybinio nusižengimo pirmu epizodu dėl savavališko patruliavimo būdo pakeitimo ir tarnybos vykdymu ne pagal grafiką, nustatytą postų žiniaraštyje. Darydamas išvadą, kad T. B. neturėjo realios galimybės patruliuoti postų žiniaraštyje žymimame grafike nurodytu būdu, teismas suteikė didesnę įrodomąją galią liudytojo E. J. parodymams nei kitiems atsakovo pateiktiems rašytiniams įrodymams (pavyzdžiui, pareiškėjo 2018 m. gegužės 2 d. paaiškinimui, kuriame jis nenurodė jokios aplinkybės apie katerio iškėlimą dėl oro sąlygų). Atsakovas atkreipia dėmesį, jog teismas visiškai nevertino Tarnybos teiginių, kad T. B. versija apie katerio iškėlimą dėl oro sąlygų yra tik jo asmeninė gynybinė pozicija, kadangi tokių aplinkybių jis tarnybinio patikrinimo atlikimo metu nenurodė. Teismas iš esmės rėmėsi iš vidaus tarnybos atleisto liudytojo E. J. parodymais, kurie turėtų būti laikomi nepatikimais, kadangi liudytojas yra suinteresuotas proceso baigtimi.

39.       Atsakovas nurodo, kad pateikdamas argumentus dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo, ir darydamas išvadą, jog T. B. tarnybinis nusižengimas (miegojimas, vykdant Tarnybos saugomų objektų fizinę apsaugą, o būtent vykdant saugomos teritorijos stebėjimą vaizdo stebėjimo įranga) nesukėlė realių neigiamų pasekmių atsakovui, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir visiškai neatsižvelgė į reikšmingą faktinę aplinkybę, kad ginčo santykius reguliuoja specialioji teisės norma – Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai nesukėlė sunkių padarinių atsakovui ir tretiesiems asmenims, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad T. B. buvo paskirta neproporcinga tarnybinė nuobauda.

40.       Tarnyba pažymi, kad saugoti AB „Klaipėdos nafta“ valdomą suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje jai buvo pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigų saugomų pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto bei kitų svarbių valstybės objektų“. Atsakovas pažymi, kad vykdant objekto, kuriame tarnybos metu, netinkamai atlikdamas objekto apsaugos funkciją, pareiškėjas miegojo, apsaugą vadovaujamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, kurio tikslas yra užtikrinti, jog valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis bei sąlygas. To paties įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbus ūkio sektorius yra Lietuvos Respublikos valstybei ir visuomenei ypač svarbios veiklos, kurias nutraukus, sutrikdžius, apribojus ar nustojus vystyti, gali būti pažeisti nacionalinio saugumo interesai, sritis, o to paties straipsnio 7 dalis nacionalinio saugumo interesus apibrėžia kaip saugomus gyvybinius ir pirmaeilius valstybės saugumo interesus, kaip jie suprantami Nacionalinio saugumo strategijoje, transeuropinės infrastruktūros plėtra bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintus esminius visuomenės interesus, taip pat ir svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimą bei kita. Tarnyba akcentuoja, kad vykdant nacionaliniam saugumui svarbių įmonių apsaugą ir tai darant aplaidžiai, konkrečių ir realių pasekmių reikalavimas tarnybinio nusižengimo, aptariamo šios bylos kontekste, konstatavimui, vertinant pareiškėjo veiksmų pobūdį bei sprendžiant klausimą dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo padarytam pažeidimui, turi būti laikomas pertekliniu ir nepateisinamu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo prasme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V.

41.       Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 47TE-422, kuriuo pareiškėjui T. B. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

42.       Nustatyta, kad atlikus pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta 2018 m. gegužės 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-631 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 2-ojo būrio būrininko vidaus tarnybos leitenanto T. B. veiksmų“, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas padarė šiuos tarnybinius nusižengimus: 1) 2018 m. vasario 6 d. nuo 4.00 val. iki 5.00 val. vykdė tarnybą ne pagal grafiką, nustatytą postų žiniaraštyje, t. y. nuo 4.00 val. iki 5.00 val. vykdė budėjimą pirmame poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1) ir taip nesilaikė Terminalo apsaugos plano 3 priede numatyto postų žiniaraštyje nustatyto sargybų grafiko; 2) 2018 m. vasario 6 d. nuo 6.00 val. iki 7.00 val. T. B. netinkamai stebėjo saugomą teritoriją (aplaidžiai stebėjo vaizdą monitoriuose, nes dalį stebėjimo sėdėjo užsimerkęs, miegojo) ir taip pažeidė Terminalo apsaugos plano 17.5 ir 18.1 punktų nuostatas. Už nurodytų Terminalo apsaugos plano 17,5, 18.1 ir 3 priedo reikalavimų pažeidimą T. B. Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

43.       Pirmosios instancijos teismas Įsakymo dalį dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšies pakeitė – panaikino pareiškėjui T. B. paskirtą nuobaudą – griežtą papeikimą, ir skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Įvertinęs Pirmąjį nusižengimą, teismas padarė išvadą, kad sargybos būrio viršininko pareigas ėjusiam asmeniui sankcionavus būtent tokį budėjimo būdą (budėjimą poste prie vaizdo stebėjimo kamerų), pareiškėjas negali būti laikomas savavališkai nesilaikęs budėjimo būdo, taigi ir negali būti laikomas tyčia tinkamai neatlikęs jam, kaip pareigūnui, pavestas pareigas. Teismas pažymėjo, kad byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų išvadą, jog T. B. turėjo galimybę laikytis postų žiniaraštyje nustatyto sargybų grafiko, nėra, tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir atsakovas. Šiame epizode pareiškėjui suformuluotas kaltinimas, nenustačius jo kaltės, iš tarnybinio nusižengimo sudėties buvo pašalintas. Įvertinęs Antrąjį nusižengimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti teisės aktų pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog, pasak pareiškėjo, dėl to jokių pasekmių nekilo, nepaneigia fakto, kad jis nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nes tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Įvertinęs T. B. padaryto pažeidimo sunkumą pavojingumo visuomenei požiūriu, tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis ir aplinkybes, tai, kad pažeidimu nebuvo padaryta reali žala, pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, statusą ir jo ankstesnę tarnybinę veiklą, jį charakterizuojančią medžiagą, bei tai, kad iš tarnybinio nusižengimo sudėties buvo pašalintas vienas iš epizodų, kuriuo buvo grindžiamas tarnybinės atsakomybės pagrindų taikymas, teismas konstatavo, jog už padarytą tarnybinį nusižengimą T. B. atsakovo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas yra neproporcinga ir per griežta, todėl turi būti pakeista švelnesne tarnybine nuobauda – pastaba, kuri, teismo nuomone, yra proporcinga jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

44.       Tarnyba su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo pakeista pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, nesutinka. Nors Tarnyba prašo panaikinti tik teismo sprendimo dalį, kurioje buvo pakeista T. B. paskirta tarnybinė nuobauda, ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio yra akivaizdu, kad Tarnyba nesutinka ir su teismo atliktu pareiškėjo padaryto Pirmojo nusižengimo vertinimu.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

46.       Pažymėtina, kad nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi Tarnyba pirmiausia grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertinimo įrodymus, susijusius su pareiškėjo Pirmuoju tarnybiniu nusižengimu dėl savavališko patruliavimo būdo pakeitimo ir tarnybos vykdymu ne pagal grafiką, nustatytą postų žiniaraštyje. Teigia, kad teismas, darydamas išvadą, jog pareiškėjas neturėjo realios galimybės patruliuoti postų žiniaraštyje žymimame grafike nurodytu būdu, suteikė didesnę įrodomąją galią liudytojo E. J., kuris yra suinteresuotas proceso baigtimi, parodymams nei kitiems atsakovo pateiktiems rašytiniam įrodymams. Tarnybos nuomone, teismas visiškai nevertino jo teiginių, kad pareiškėjo versija apie katerio iškėlimą dėl oro sąlygų yra tik jo gynybinė pozicija, kadangi atliekant tarnybinį patikrinimą, T. B. tokių aplinkybių nenurodė.

47.       Įvertinus pirmosios instancijos teismo atlikto Pirmojo nusižengimo analizę, matyti, kad teismas išsamiai įvertino visą byloje esančią su šiuo nusižengimu susijusią medžiagą: Tarnybos Klaipėdos dalinio vado 2018 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 47/3TO-22, kuriuo buvo patvirtintas, be kita ko, ir pareiškėjo budėjimo grafikas (I t., b. l. 39–40), Tarnybos Vidaus tyrimų skyriaus ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. kovo 27 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kur pareiškėjas realiai budėjo (I t., b. l. 35), T. B.
2018 m. gegužės 2 d. paaiškinimą, kad 2018 m. vasario 6 d. nuo 4.00 val. iki 5.00 val. jis vykdė vaizdo stebėjimą, kadangi kateris nebuvo paruoštas (I t., b. l. 45). Teismas taip pat vertino E. J. teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, kad T. B. 2018 m. vasario 6 d. neturėjo techninių galimybių patruliuoti kateriu, o žiniaraštyje nustatyti sargybos budėjimo būdai ir grafikai nebuvo keičiami atsižvelgiant į metų laiką; jis taip pat nurodė, kad nedavė tiesioginio įsakymo nuo 4.00 val. iki 5.00 val. vykdyti vaizdo stebėjimą, tačiau šaltuoju metų laiku tarp pareigūnų buvo žodinis susitarimas keisti patruliavimą kateriu kitais būdais, o tai ir buvo vykdoma be atskiro suderinimo. Teismas taip pat vertino Tarnybos Klaipėdos dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus viršininko 2018 m. balandžio 4 d. tarnybinio pranešimo „Dėl KLPD 1K posto žiniaraščio išaiškinimo“, kuriame nurodyta, kad už pareigūnų paskirstymą į postus yra atsakingas kuopos vadas, Terminalo apsaugos plane nėra numatytas savavališkas pareigūnų pasikeitimas, dėl nenumatytų pasikeitimų yra atsakingas sargybos viršininkas, tokiu atveju jis gali pareigūnus sukeisti vietomis ir apie tai turi pažymėti posto žiniaraštyje (I t., b. l. 36), turinį. Teismas vertino ir atsakovo teiginius, kad T. B. patruliavimo būdas buvo pakeistas savavališkai.

48.       Įvertinęs nurodytą informaciją, teismas padarė išvadą, kad sargybos viršininko pareigas ėjęs pareigūnas dėl meteorologinių sąlygų, techninių priemonių specifikacijos ir ypatumų, savo valiniais veiksmais sankcionavo pareiškėjo budėjimo būdą, todėl negali būti pripažįstama, kad T. B. 2018 m. vasario 6 d. nuo 4.00 val. iki 5.00 val. savavališkai vykdė tarnybą ne pagal grafiką, nustatytą postų žiniaraštyje, ir nesilaikė Terminalo apsaugos plano 3 priede nustatyto postų žiniaraštyje nustatyto sargybų grafiko. Teismas sprendė, kad atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjas atliko kaltus veiksmus, kadangi nuo 4.00 val. iki 5.00 val. jis neturėjo galimybės patruliuoti kateriu (kateris buvo iškeltas dėl oro sąlygų).

49.       Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu nurodytų aplinkybių vertinimu sutinka, o Tarnybos teiginius, kad nepagrįstai liudytojo E. J. parodymams buvo suteikta didesnė galia, nei kitiems įrodymams, laiko nepagrįstais. Nesant kitų įrodymų apie Tarnyboje susiklosčiusią faktinę pareigūnų budėjimo vietų keitimo praktiką, pagrįstai buvo remiamasi asmens, atsakingo už pareigūnų pakeitimą dėl nenumatytų pasikeitimų, paaiškinimais. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad pasirašytinai susipažinęs su atsakomybės už melagingų parodymų teismo posėdyje davimą taikymu (II t., b. l. 178), asmuo būtų rizikavęs ir teikęs neteisingą informaciją. Jokio minėto asmens suinteresuotumo bylos baigtimi taip pat nebuvo nustatyta. Nėra pagrįstas ir atsakovo teiginys, kad pareiškėjas, atliekant tarnybinį patikrinimą, aplinkybių apie katerio iškėlimą dėl oro sąlygų nenurodė, kadangi 2018 m. gegužės 2 d. paaiškinime jis pažymėjo, kad kateris nebuvo paruoštas naudoti. Ši informacija yra užfiksuota ir Patikrinimo išvadoje. Vien tai, kad T. B. paaiškinime nebuvo nurodyta, kaip ir kodėl konkrečiai kateris nebuvo paruoštas naudoti, negali būti vertinama, kad jo teiginiai apie katerio iškėlimą yra tik gynybinė pozicija.

50.       Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei nurodo Tarnyba, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, susijusius su tarnybinio nusižengimo dėl savavališko patruliavimo būdo pakeitimo ir tarnybos vykdymo ne pagal grafiką, nustatytą postų žiniaraštyje.

51.       Dėl Antrojo nusižengimo, pasireiškusio tuo, kad 2018 m. vasario 6 d. nuo
6.00 val. iki 7.00 val. T. B. netinkamai stebėjo saugomą teritoriją (aplaidžiai stebėjo vaizdą monitoriuose, nes dalį stebėjimo sėdėjo užsimerkęs, miegojo) ir taip pažeidė Terminalo apsaugos plano 17.5 ir 18.1 punktų nuostatas plačiau nepasisakytina, nes šalių nėra kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akivaizdžiai neteisingo tam tikrų apelianto neginčijamų aplinkybių įvertinimo nenustatė.

52.       Atsakovas taip pat nesutiko su T. B. paskirtos tarnybinės nuobaudos švelninimu, motyvuodamas savo nesutikimą nepagrįstu neatsižvelgimu į tai, jog nusižengimai buvo padaryti vykdant nacionaliniam saugumui svarbių įmonių apsaugą. Nurodė, kad konkrečių realių pasekmių reikalavimas tarnybinio nusižengimo, aptariamo šios bylos kontekste, konstatavimui, vertinant T. B. veiksmų pobūdį bei sprendžiant klausimą dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo padarytam pažeidimui, turi būti laikomas pertekliniu ir nepateisinamu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo prasme.

53.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą švelnesnės nuobaudos paskyrimo aspektu, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr., pvz., 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

54.       Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 33 straipsnio 2 dalis). Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

55.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertinęs tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, atsižvelgė į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, priėjo prie pagrįstos išvados, kad už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui atsakovo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (Statuto 33 str. 2 d. 3 p.) yra neproporcinga ir per griežta bei pakeitė ją švelnesne – pastaba (Statuto 33 str. 2 d. 1 p.), kuri laikytina adekvačia padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinkančia teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

56.        Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnyba nepagrįstai pareiškėjui inkriminavo Pirmąjį pažeidimą, o parinkdama nuobaudos rūšį, ją skyrė per griežtą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas T. B. skundą, tinkamai įvertino visas ginčo santykiams kvalifikuoti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris turi būti paliekamas nepakeistas, o atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.