Baudžiamoji byla Nr. 1-3598-1100/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46139-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.25.6; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Lietuvoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. G. 2019 m. spalio 28 d. apie 18.44 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Saab 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai policijos pareigūnai 2019 m. spalio 28 d. apie 20.23 val. tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,84 promilės etilo alkoholio koncentracija.
R. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 28 d. apie 18 val., įvažiavo į savo namų kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), jo draugui P. L. priklausančiu automobiliu Saab 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo pasiskolinęs tam tikram laikotarpiui. Tą dieną į kiemą atvažiavo būdamas blaivus. Įvažiuodamas į stovėjimo vietą, galimai kliudė stovinčius automobilius, bet, jo manymu, neatsitrenkė. Įvykio aplinkybių tiksliai nurodyti negali, nėra įsitikinęs dėl automobilių kliudymo fakto buvimo. Sustojęs užtruko automobilyje, kol susirinko daiktus. Išlipęs iš automobilio, pamatė link jo einantį kaimyną, kuris jį iš karto užsipuolė teigdamas, kad matė, kaip jis atsitrenkė ir apgadino jo automobilį Toyota ir kitą automobilį Renault. Kaltinamasis nesutiko su tokia kaimyno nuomone, todėl susiginčijo, pasiūlė iškviesti policijos pareigūnus. Jie neatvyko ilgą laiką, todėl kaimynų ginčas tęsėsi, kol galiausiai pavyko susitarti ir situaciją išspręsti geranoriškai be draudimų. Kaltinamasis grįžo namo, išsimaudė, pavalgė ir išgėrė apie 150 gramų degtinės. Po kurio laiko išėjo nusipirkti cigarečių. Eidamas lauke sutiko minėtą kaimyną, kuris pasakė, kad automobilio apgadinimai vis dėl to yra. Jiems stovint prie automobilio, atvyko policijos pareigūnai, kurie teigė, kad kaltinamasis atsitrenkė į stovinčius automobilius. Patikrinus kaltinamojo neblaivumą, pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, antrojo – 1,84 promilių neblaivumas. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 89).
Liudytojas P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 28 d. dirbant Vilniaus miesto penktojo–šeštojo policijos komisariato teritorijoje su vyriausiuoju patruliu P. O. (P. O.), apie 19.45 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme automobilis Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino du automobilius, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą pranešėjas S. Ž. paaiškino, kad pro buto langą matė, kaip besiparkuodamas automobilio Saab vairuotojas apgadino du automobilius, kurių vienas priklauso jam. Apie įvykį jis pranešė sūnui, kuris iš karto išbėgo į lauką. Tuo metu pranešėjas stebėjo Saab vairuotoją, kuris iš įvykio vietos niekur pasitraukęs nebuvo, jis sėdėjo automobilio viduje prie vairo. Išlipęs iš automobilio Saab vairuotojas pradėjo konfliktuoti su sūnumi. Policijos pareigūnams bendraujant su R. G., jis akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, koordinacija buvo sutrikusi. Taip pat jis buvo nemandagus, keikėsi ir įrodinėjo nieko nekliudęs, su savimi jokių dokumentų neturėjo, todėl pasas ir asmens tapatybės kortelė buvo paimti iš kaltinamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Išėjus į lauką, R. G. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, kur patikrinus neblaivumą pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, o po maždaug 20 minučių antru pūtimu – 1,84 promilių neblaivumas. Tolimesniam tyrimui R. G. buvo pristatytas į kelių policijos valdybą. Eismo įvykį įformino kelių policijos ekipažas (b. l. 33).
Liudytojas M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 28 d. apie 13 val., po paskaitų grįžęs namo prie laiptinės, pastatė jo motinai priklausantį automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 18.30 val. tėvas pro buto langą pastebėjo, kad minėtą automobilį užkabino į tarpą bandantis įvažiuoti automobilio Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, todėl pranešė sūnui, kuris iškart išbėgo į lauką, o jis toliau viską stebėjo pro langą. M. Ž., apžiūrėdamas savo vairuojamą automobilį, pastebėjo, kad tuo metu du automobiliai buvo susilietę, tačiau po kurio laiko kaltinamasis pajudėjo atgal apie 2 centimetrus ir tarp automobilių atsirado tarpas ir pasimatė nubrozdinimai. Liudytojas taip pat pamatė, kad automobilyje Saab vairas yra dešinėje pusėje, prie kurio sėdėjo vyras, gyvenantis jų namo 14 bute. Vairuotojas aiškino, kad nieko neįvyko ir neigė apgadinęs automobilį Toyota. Besikalbant R. G. darėsi vis agresyvesnis, akivaizdžiai buvo neblaivus, kalba buvo nerišli, sklido alkoholio kvapas. M. Ž. ginčijosi su kaimynu dar kurį laiką, tačiau po to iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus nurodė visas įvykio aplinkybes. Po kurio laiko į kiemą atėjo R. G. ir jo tėvas S. Ž.. Prieš atvykstant policijai, Saab vairuotojas jo akivaizdoje alkoholio nevartojo ir, jo manymu, pasitraukęs toli nebuvo. Pašalinių žmonių prie automobilio Saab nebuvo (b. l. 43).
Liudytojas S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. spalio 28 d. apie 18.30 val. pro buto langą pastebėjo kieme tarp dviejų automobilių mažame tarpe besiparkuojantį automobilį. Netrukus minėtas automobilis Saab atsitrenkė į jo žmonai priklausantį automobilį Toyota ir jį pastūmė, dėl to sujudėjo. Apie pastebėtą eismo įvykį ir apgadintą jų automobilį jis iškarto pasakė sūnui, kuris išbėgo į lauką, o pats toliau stebėjo viską pro langą. Jis atpažino iš automobilio Saab išlipusį vairuotoją, tai buvo jų kaimynas, kuris užsipuolė į lauką išėjusį sūnų necenzūriniais žodžiais aiškindamas, jog nieko neįvyko. S. Ž. išėjo į lauką, nes Saab vairuotojas elgėsi agresyviai, kėlė pavojų sūnui, pradėjo keiktis, pravardžiuotis, bandė gąsdinti draugais. Tuo metu sūnus jau buvo paskambinęs policijai, todėl susivaldė ir laukė. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, R. G. iš karto juos užsipuolė, bandė filmuoti, nemandagiai bendravo. Liudytojas matė, kad Saab vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli. Iki policijos atvykimo Saab vairuotojas jo akivaizdoje alkoholio nevartojo. Pareigūnai jo ir sūnaus akivaizdoje patikrino Saab vairuotojo neblaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 1,89 promilių neblaivumą. Tolimesniam tyrimui Saab vairuotojas buvo išvežtas į komisariatą, o kitas policijos ekipažas įformino eismo įvykį (b. l. 38).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Penktojo būrio vyriausiojo patrulio P. O. 2019 m. spalio 28 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir liudytojo P. K. apklausos metu (b. l. 5).
J. B. 2019 m. spalio 28 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobilį pasistatė prie namų kieme esančioje aikštelėje. Apie 19 val. kaimynas pranešė, kad buvo apgadintas jo automobilis Renault Laguna. Išėjęs į lauką apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė, kad deformuoti priekiniai valstybiniai numeriai. Kaltininkas nepripažino savo kaltės, kėlė balsą, naudojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai (b. l. 46).
2019 m. spalio 28 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad daugiabučio namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), stovintys automobiliai Saab 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Rav 4, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgadinti. Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad automobilio Saab apgadinti priekinis ir užpakalinis bamperiai, automobilio Renault Laguna apgadintas priekinis bamperis, o automobilio Toyota Rav 4 apgadintas užpakalinis bamperis (b. l. 6, 7).
Pagal BIRT ataskaitų žiūryklę, 2019 m. spalio 28 d. 18.44 val. gautas pranešimas, kad į pranešėjo automobilį Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 4).
Iš automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis Saab 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas Jungtinėje Karalystėje P. L. vardu (b. l. 9–14).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio Saab 9-3, 2006 m., kaina Lietuvoje be PVM yra 2389 Eur (b. l. 16).
2019 m. spalio 28 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad R. G. šią dieną, 20.06 val. nustatytas 1.89 promilių neblaivumas, o 20.23 val. – 1,84 promilių neblaivumas. R. G. sutiko su neblaivumo rezultatais (b. l. 50).
Tokie patys kaltinamojo neblaivumo duomenys užfiksuoti alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB- 0266 kvituose (b. l. 47,48).
Pagal alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0266 patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. vasario 28 d. (b. l. 31).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. spalio 31 d. nutarimu R. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą bei jam skirta 300 Eur bauda dėl nagrinėjamo eismo įvykio (b. l. 83).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. G., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Saab, sukėlė eismo įvykį ir po to vartojo alkoholį iki eismo aplinkybių nustatymo, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 1,84 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Jis nurodė, kad, bandydamas pasistatyti automobilį kieme esančioje aikštelėje sukėlė, eismo įvykį ir apgadino šalia buvusius automobilius, grįžo namo ir išgėrė degtinės, tuomet su policijos pareigūnais aiškinosi įvykio aplinkybes. Tai, kad R. G. vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, t. y. apgadino kitas transporto priemones, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina tiesioginių liudytojų M. Ž. ir S. Ž., kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, netiesiogiai – liudytojo P. K. parodymai, vyriausiojo patrulio P. O. 2019 m. spalio 28 d. tarnybinis pranešimas, J. Balkaus rašytinis paaiškinimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, 2019 m. spalio 28 d. eismo įvykio vietos schema. Aplinkybę, kad R. G. po eismo įvykio buvo neblaivus, įrodo ne tik jo parodymai, bet ir neblaivumo nustatymo aktas, matavimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. vasario 28 d.).
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. G. 2019 m. spalio 28 d. apie 18.44 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Saab 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,84 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda – ir jos dydžiu, tik prašo leisti išmokėti ją per 24 mėnesius. Be kita ko, neprieštarauja baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, tačiau taikant konfiskavimą prašo atsižvelgti į tai, kad automobilio Saab vertė Didžiojoje Britanijoje yra mažesnė (b. l. 84– 86).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė realią žalą kitų eismo dalyvių turtui sukeldamas eismo įvykį. Minėtą avariją jis padarė vakare, daugiabučio namo kieme, Vilniuje, kur daug stovinčių automobilių, tačiau būdamas neblaivus neišvažiavo į gatvę, kur eismas gana intensyvus.
R. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamais Lietuvoje anksčiau neteistas (b. l. 76–80), vieną kartą baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (b. l. 81), taip pat administracine tvarka nubaustas už nagrinėjamu atveju sukeltą eismo įvykį (b. l. 81), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 105 MGL (5250 Eur) dydžio bauda, nors ir artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra per didelė. Šiuo atveju kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atitiks 75 MGL dydžio bauda.
R. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba ir pateikė prašymą leisti baudą sumokėti dalimis per 24 mėnesius, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Nustatyti kaltinamojo prašomą terminą (24 mėnesiams) nėra pagrindo.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti R. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Saab 9-3 vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
R. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,84 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį vakaro metu, Vilniuje esančiame daugiabučio namo kieme, kur važiuojamoji dalis siaura, sustatyta daug automobilių. Negana to, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, dėl to buvo nubaustas administracine tvarka. Taigi nėra abejonių, kad jis sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kadangi vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas, o kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – netaikyta.
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nustatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo R. G., nustatyta, kad jis, bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Saab 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį ir vartojo alkoholį iki minėto įvykio aplinkybių nustatymo. Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas minėtą automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis Saab 9-3, yra registruotas Jungtinėje Karalystėje P. L. vardu (b. l. 9 – 14). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – P. L., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (2389 Eur) išieškojimas iš R. G. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju kaltinamojo argumentas, kad turėtų būti konfiskuojama mažesnė pinigų suma, nes automobilis Saab yra registruotas Didžiojoje Britanijoje, o ten jo vertė kur kas mažesnė, laikytinas subjektyviu. R. G. nepateikė jokių automobilio vertę Didžiosios Britanijos rinkoje pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas remiasi nagrinėjamoje byloje nustatyta automobilio Saab verte.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio Saab 9-3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš R. G. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio Saab 9-3 – vertę atitinkanti pinigų suma – 2389 Eur (b. l. 16).
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
R. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71, 74). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 28 d. 20.06 val. iki 2019 m. spalio 29 d. 13.11 val. (viena diena) (b. l. 54, 56). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio Saab 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. išlaidos, kurias sudaro 1,08 Eur (b. l. 26). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš R. G..
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktinių įrodymų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. skirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių ir penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 28 d. 20.06 val. iki 2019 m. spalio 29 d. 13.11 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t. y. 2400 Eur (dviejų tūkstančių ir keturių šimtų eurų) dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Saab 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos be PVM – 2389 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
R. G. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš R. G. 1,08 Eur (vieno euro ir aštuonių eurocentų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Išaiškinti R. G., kad:
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dvylika mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Darius Lukaitis