(S)                                           Civilinė byla Nr. 3K-3-92/2009

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                        44.5.2.15; 44.2.4.2

 

 

                                                                     

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. kovo 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui VšĮ Panevėžio apskrities ligoninei dėl žalos, padarytos pacientui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :                                             I. Ginčo esmė

 

 

Ieškovės sutuoktinis V. D. nuo 2004 m. liepos 11 d. iki 2004 m. liepos 20 d. d. ir nuo 2004 m. lapkričio 17 d. iki 2004 m. lapkričio 25 d. gydėsi atsakovo ligoninėje dėl varginančio skausmo krūtinėje. Jam buvo diagnozuota širdies liga ir kiti negalavimai. 2005 m. sausio 25 d. dėl stiprių skausmų krūtinėje jis atvyko į atsakovo Priėmimo skyrių. Gydytojai jam diagnozavo stuburo slankstelio lūžimą, tarpšonkaulinę neuralgiją, lėtinę išeminę galvos smegenų ligą. Į ligoninę jis nebuvo paguldytas, gydytojas neurologas rekomendavo jam atlikti visišką ambulatorinį ištyrimą jo pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje, tarp jų – atlikti plaučių rentgenogramą. Nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2005 m. vasario 17 d. jis vėl gydėsi atsakovo ligoninėje. Atlikus vidaus organų echoskopinį ir plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimus jam 2005 m. vasario 10 d. buvo diagnozuota sunki onkologinė liga – IV stadijos plaučių karcinoma su daugybinėmis metastazėmis kepenyse. 2005 m. vasario 22 d. jis mirė namuose.

 Ieškovė teigia, kad jau nuo 2004 m. liepos mėnesio jos sutuoktiniui galėjo būti diagnozuota onkologinė liga, suteiktas atitinkamas gydymas, ir jis galėjo pasveikti arba pagyventi ilgiau. Tačiau dėl atsakovo gydytojų nerūpestingumo ir aplaidumo jam laiku nebuvo atlikti visi būtini tyrimai ir nenustatyta onkologinė liga. Dėl sutuoktinio mirties jai padaryta neturtinės ir turtinės žalos, nes ji patyrė daug išgyvenimų, susirgo cukriniu diabetu, prarado pasitikėjimą medikais, pablogėjo jos finansinė padėtis. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės 50 000 Lt neturtinės ir 200 000 Lt turtinės žalos atlyginimą.

                             

                          

                           II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis byloje atliktos deontologinės ekspertizės aktu ir kitais įrodymais, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinės atsakomybės. Teismas nurodė, kad Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto 2007 m. spalio 30 d. ekspertizės akto Nr. EDM 37 (1410 /07 (01) išvados 6 punkte teigiama, jog nuo 2004 m. liepos mėnesio, atlikus pacientui krūtinės ląstos radiologinį tyrimą, buvo galima nustatyti plaučių vėžį, tačiau dėl jo gretutinių susirgimų, naviko lokalizacijos, specifinio priešnavikinio gydymo skyrimas būtų buvęs abejotinas ir prognozuojama ligos išeitis letalinė (pasibaigianti mirtimi). Bylos medžiaga nustatyta, kad paciento kairiojo plaučio išplitusio vėžio ne laiku atliktos diagnostikos priežastis – slapta ligos eiga, o pirmieji simptomai atsirado jau esant metastazėms kepenyse. Pacientas ilgą laiką neišsakė nusiskundimų, kurie leistų įtarti onkologinį susirgimą plaučiuose. Pacientą gydęs šeimos gydytojas A. M., dirbantis VšĮ Aukštaičių klinikoje, teisme patvirtino, kad pacientui nebuvo pastebėta indikacijų, pats jis neišsakė nusiskundimų, kurie leistų įtarti plaučiuose prasidėjusią ligą. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad paciento pasirinktas gyvenimo būdas neatitiko sveikos gyvensenos standartų, nes jis nuo 1968 m. intensyviai rūkė, o rūkymas gali sukelti onkologinių susirgimų. Ištirtų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad pagal paciento išsakytus žodinius, jo sveikatos istorijoje užfiksuotus nusiskundimus, diagnozes, taikytus gydymo metodus, atsakovas parinko tinkamus gydymo metodus, panaudojo reikiamus diagnostinius veiksmus ir tyrimus, bei, atsižvelgiant į paciento skundus ir objektyvią būklę, jam nustatė teisingas diagnozes. Medicininėje praktikoje žinoma, kad peribronchinė vėžio forma rentgenologiškai diagnozuojama tik pažengus procesui. Šiuo metu gydymo įstaigose taikomi ligų diagnostikos metodai nėra pakankamai efektyvūs iš karto diagnozuoti ligas, kurių eigos slaptos ir besimptomės. Dėl to nenustatyta tiesioginio ryšio tarp aplinkybės, kad atsakovas 2004 m. liepos mėn. neatliko pacientui krūtinės ląstos radiologinio tyrimo, ir aplinkybių, kad jam 2005 m. vasario 7 d. buvo diagnozuotos daugybinės metastazės kepenyse, bei jo mirties 2005 m. vasario 22 d. Pagal deontologinės ekspertizės akto išvadą – net ir nustačius 2004 m. liepos mėnesį pacientui onkologinę ligą, jos gydymas abejotinas ir prognozuojama ligos išeitis letalinė (pasibaigianti mirtimi). Teismas konstatavo, kad atsakovo gydytojų veiksmai, nustatant pacientui klinikinę diagnozę ir taikant gydymą, nesusiję priežastiniu ryšiu su jo mirtimi, todėl, nenustačius atsakovo kaltės, ieškinys atmestinas.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2008 m. spalio 6 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovei 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo, paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra itin reikšmingas įrodymas specialiųjų žinių reikalaujančiais klausimais. Deontologinės ekspertizės akto išvados 3 punkte nurodyta, kad 2005 m. sausio 27 d. atsakovo Priėmimo skyriuje pacientui diagnozė buvo nustatyta teisingai, ta ne iki galo: neįvertinti visi vyraujantys klinikiniai simptomai bei Priėmimo skyriaus gydytojos neurologės rekomendacija atlikti visišką ligonio ištyrimą, tarp jų ir krūtinės ląstos rentgeno tyrimą. Teismo posėdyje apklausti ekspertai paaiškino, kad pacientas skundėsi apetito stoka, sumažėjusiu svoriu, skausmais krūtinėje. Aiškindamasis šias indikacijas, gydytojas turėjo atlikti išsamesnius tyrimus, tarp jų ištirti plaučius. Plaučių rentgenologinis tyrimas pacientui buvo atliktas tik 2005 m. vasario 7 d., vidaus organų echoskopinis tyrimas – vasario 9 d. Šių tyrimų metu nustatyta daugybinių metastazių kepenyse. 2005 m. vasario 15 d. jam nustatytas išplitęs plaučių vėžys su metastazėmis kepenyse, 2005 m. vasario 22 d. jis mirė. Šie įrodymai patvirtina, kad paskutiniaisiais gyvenimo metais pacientas sirgo keliomis labai sunkiomis ligomis (persirgo miokardo infarktu, buvo stuburo slankstelio kompresinis lūžimas). Jų diagnozavimas ir gydymas buvo sudėtingas. Pagal ekspertų išvadas paciento onkologinės ligos eiga buvo besimptomė ir iki 2005 m. sausio 27 d. jam suteiktos medicininės gydymo paslaugos atitiko tokioms paslaugoms keliamus reikalavimus. Tačiau 2005 m. sausio 27 d. pacientas buvo apžiūrėtas ir ištirtas nevisiškai, diagnostikos ir gydymo metodai taikyti nepakankamai rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai. Dėl to nebuvo diagnozuota ir pradėta gydyti sunki onkologinė liga. Ekspertizės išvada ir ekspertų paaiškinimai patvirtina, kad buvo pagrindas atlikti išsamesnį paciento sveikatos patikrinimą ir buvo galima diagnozuoti onkologinę ligą. Neturtinės žalos atsiradimą ieškovė sieja su tuo, kad gydytojai nevisiškai atliko savo pareigas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius ir apeliacinės instancijos teisme pateiktus papildomai įrodymus, sprendė, kad 2005 m. sausio 27 d. atsakovo Priėmimo skyriuje dėl gydytojų kaltės buvo neatliktas paciento sveikatos būklę atitinkantis sveikatos patikrinimas, nediagnozuota sunki onkologinė liga, dėl to buvo padaryta žala. Anksčiau diagnozavus ligą, tikėtina, kad paciento gyvenimo trukmė būtų buvusi ilgesnė. Be to, paskutiniaisiais gyvenimo mėnesiais jis kentė didžiulius skausmus. Dėl neteisingos ligos diagnozės jam nebuvo taikytos reikalingos nuskausminamosios priemonės. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad dėl kitų ligų ir faktinių gydymo aplinkybių, onkologinės ligos pobūdžio ir eigos realiai ją diagnozuoti buvo galima tik ligai įsisenėjus. Teisėjų kolegija sprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistinas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 200 000  Lt turtinės žalos atlyginimą teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovės nurodytos išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovo netinkamu gydymo paslaugų suteikimu, todėl šis reikalavimas atmestinas.

 

                               

                                  III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (CK 6.247, 6.249, 6.250 straipsnius), pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.      Dėl neturtinės žalos fakto

Teisėjų kolegija priteisė iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, nenurodydama teisinio pagrindo bei faktinių aplinkybių dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos. Kasatoriaus nuomone, ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto. Deontologinės ekspertizės akte nurodyta, kad pacientui gydantis pas kasatorių nuo 2004 m. liepos 11 d. iki liepos 20 d. bei nuo lapkričio 17 d. iki lapkričio 25 d. jam buvo nustatyta teisinga diagnozė, t. y. šiuo laikotarpiu nebuvo galimybės jam diagnozuoti onkologinės ligos, nes jos eiga buvo besimptomė. Teisėjų kolegija konstatavusi, kad kasatorius onkologinę ligą privalėjo įtarti 2005 m. sausio 27 d. ( t. y. dviem savaitėmis anksčiau, nei ji buvo diagnozuota), padarė visiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, jog paciento gyvenimo trukmė būtų buvusi ilgesnė. Akivaizdu, kad diagnozavus pacientui onkologinę ligą 2005 m. sausio 27 d. (liga diagnozuota 2005 m. vasario 10 d., jis mirė 2005 m. vasario 22 d.), jo gyvenimo trukmės nebūtų galima pratęsti, nes IV stadijos plaučių karcinomos su daugybinėmis metastazėmis šiuolaikinė medicina išgydyti negali. Teisėjų kolegija taip pat nepagrįstai konstatavo, kad dėl neteisingos ligos diagnozės pacientui nebuvo taikomos reikalingos nuskausminamosios priemonės ir kad už jo paskutiniaisiais gyvenimo mėnesiais patirtus skausmus yra atsakingas kasatorius. Šių teiginių teisėjų kolegija nepagrindė įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pacientas nuo 2004 m. lapkričio 17 d. iki lapkričio 25 d. gydydamasis pas atsakovą, didelių skausmų nejautė, ligoninėje jam buvo taikytas adekvatus gydymas. Nuo 2005 m. vasario 1 d. iki vasario 17 d. jam ligoninėje buvo taikomas adekvatus nuskausminamasis gydymas. Už jo skausmus, kuriuos jis jautė 2005 m. sausio mėnesį būdamas namuose, kasatorius neatsakingas. Dėl didelių skausmų pacientas arba jo artimieji giminaičiai privalėjo kreiptis į šeimos gydytoją arba kviesti greitąją medicinos pagalbą. Iš paciento ambulatorinės kortelės matyti, kad jis 2005 m. sausio mėnesį keturis kartus kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris kortelėje nurodė, jog pacientas jaučia torakalinius skausmus, susijusius su pakitimais stubure po traumos. Su šiais skausmais ir jų gydymu kasatorius niekaip nesusijęs. Be to, onkologinės ligos nediagnozavimas neturi jokio ryšio su skausmo malšinančių vaistų skyrimu. Šie vaistai skiriami pacientui skundžiantis skausmais, nepriklausomai nuo ligos diagnozės. Onkologinėms ligoms nėra specialiųjų skausmą malšinančių vaistų. Taigi atsakovo veiksmai neturėjo jokios įtakos paciento paskutiniaisiais gyvenimo mėnesiais patirtiems skausmams bei jo gyvenimo trukmei. Be to, teisėjų kolegija, pripažinusi, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra susiję tik su 2005 m. sausio 27 d. teiktomis paslaugomis, t. y. veiksmais, atliktais nelikus nė mėnesiui iki paciento mirties, kartu visiškai nepagrįstai pripažino, kad kasatorius privalo atlyginti žalą už paciento skausmus, patirtus per paskutinius kelis mėnesius.

2.      Dėl kasatoriaus veiksmų

Kasatoriaus neteisėtus veiksmus teisėjų kolegija siejo su 2005 m. sausio 27 d. paciento apžiūra Priėmimo skyriuje ir, remdamasi ekspertizės akto išvados 3 punktu, konstatavo, kad pacientas buvo apžiūrėtas ir ištirtas nevisiškai, diagnostikos ir gydymo metodai jam taikyti nepakankamai rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, ir dėl to jam nediagnozuota ir nepradėta gydyti sunki onkologinė liga. Teisėjų kolegija nepagrįstai vadovavosi išskirtinai tik ekspertizės akto 3 punktu, be to, šį interpretavo plečiamai ir neteisingai. Ekspertai, vertindami 2005 m. sausio 27 d. pacientui teiktas paslaugas, nurodė, kad tą dieną jam diagnozė nustatyta teisingai, tačiau ne iki galo, nes neįvertinti visi vyraujantys klinikiniai simptomai bei gydytojos neurologės rekomendacija atlikti visišką ligonio ištyrimą, tarp jų ir krūtinės ląstos rentgeno tyrimą. Ši ekspertų išvada padaryta atlikus retrospektyvinį (jau žinant tikrąją diagnozę) vertinimą, be to, yra nemotyvuota. Teisėjų kolegija neatsižvelgė į medicinos dokumentuose užfiksuotas aplinkybes bei į teisės aktą, reglamentuojantį indikacijas skubiai pagalbai Priėmimo skyriuje teikti (Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtinti Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka bei mastas). Pacientui 2005 m. sausio 27 d. vėlai vakare atvykus į kasatoriaus ligoninės Priėmimo skyrių nebuvo pagrindo jo skubiai hospitalizuoti, nes jo būklė neatitiko indikacijų skubiai pagalbai teikti. Pacientui buvo suteikta ambulatorinė gydytojo neurologo konsultacija ir rekomenduota atlikti planine tvarka visišką ištyrimą jo pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Stacionarinės sveikatos priežiūros įstaigos neatlieka ir neturi teisės atlikti planinių konsultacijų nakties metu. Kasatorius negali atsakyti už tai, kad pacientas kitą dieną nesikreipė į šeimos gydytoją dėl planinių tyrimų. Pažymėtina, kad apie gydytojo rekomendacijas dėl visiško ištyrimo kasatorius informavo paciento šeimos gydytoją, t. y. užtikrino teiktų paslaugų tęstinumą. Vien iš klinikinių simptomų, neatlikus planinių tyrimų, kasatoriaus Priėmimo skyriaus gydytojai negalėjo nustatyti onkologinės ligos diagnozės, o paciento onkologinė ligos eiga buvo besimptomė. Ekspertizės akte nurodyta, kad Priėmimo skyriuje neįvertinti visi vyraujantys klinikiniai simptomai, tačiau nedetalizuojama, kokius konkrečiai simptomus gydytojai turėjo įvertinti, iš kurių galima buvo įtarti onkologinę ligą. Paciento krūtinės ląstos rentgeno tyrimo atlikimas 2005 m. sausio 27 d. nebūtų leidęs diagnozuoti jam onkologinės ligos, nes atlikus šį tyrimą 2005 m. vasario 7 d. buvo nustatyta tik bronchopneumonija, auglio rentgeno nuotraukoje nebuvo matyti, nes jį užstojo širdies šešėlis. Onkologinė liga diagnozuota tik 2005 m. vasario 8 d. atlikus vidaus organų echoskopinį tyrimą ir 2005 m. vasario 9 d. – plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimą. Šie tyrimai atliekami tik esant indikacijoms, o ekspertai šioje byloje tokių nenustatė. Pažymėtina ir tai, kad Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2005 m. spalio 11 d. atlikusi pas kasatorių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę nenustatė jokių trūkumų ir nukrypimų.

Dėl nurodytų argumentų darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovei atlyginimą už neturtinę žalą, kuri nesusijusi priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais; neturtinės žalos atlyginimas be jokio pagrindo ieškovei priteistas už kito asmens (jos sutuoktinio) patirtą skausmą, konkrečiai nenurodant pačios ieškovės patirtos neturtinės žalos; neatsižvelgta į tai, kad neturtinę žalą pagrindžiančios aplinkybės yra visiškai nepagrįstos byloje esančiais įrodymais.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnį pacientas turi teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą. Tai, kad gydytojų darbe stigo kokybės, patvirtina deontologinės ekspertizės akto išvada bei 2005 m. lapkričio 11 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaita Nr. 4R-79-256K. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo gydytojų neteisėtus veiksmus ir kaltę. Pagal Įstatymo 13 straipsnį žala atlyginama pacientui, o jam mirus – mirusiojo išlaikomiems arba jo mirties dieną turėjusiems gauti jo išlaikymą mirusiojo nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniui. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Dėl gydytojų nedėmesingumo ir sutuoktinio mirties ieškovė patyrė didelių išgyvenimų, pablogėjo jos sveikata. Taigi skunde nepagrįstai teigiama, kad neturtinės žalos atlyginimas ieškovei priteistas be teisėto pagrindo.  

  

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

                                      

                                      IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl paciento sutuoktiniui padarytos neturtinės žalos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo

 

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Jeigu neturtinė žala atsirado dėl pacientui netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, tai yra neturtinės žalos padarymas paciento sveikatai. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnį pacientas turi teisę į žalos atlyginimą, o pacientui mirus – mirusiojo sutuoktinis.  Jis turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne pats nukentėjusysis, o kitas asmuo, kuris su juo artimai susijęs, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi išimtiniais atvejais. Ta aplinkybė, kad pacientui tinkamai nebuvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, ne visada reiškia, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą įgijo ir paciento artimieji. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais, tokią išvadą patvirtina 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7. Joje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelių išgyvenimų, susijusių su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė; bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. ir kt. v. VšĮ Kauno 2-ji klinikinė ligoninė bylos; Nr. 3K-3-222/2005). Pagal šias nuostatas paciento sutuoktinis turi įrodyti jam asmeniškai padarytą neturtinę žalą dėl pareigos teikti pacientui kvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimo ir priežastinį ryšį tarp sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų nerūpestingumo ir padarytos žalos (CPK 178 straipsnis). Jeigu neturtinė žala atsirado dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kuris nesukėlė paciento mirties, tai mirusiojo paciento sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamo gydymo tik įrodęs, kad jis asmeniškai patyrė nepaprastai didelių išgyvenimų, susijusių su netinkamu gydymo paslaugų teikimu jo sutuoktiniui – pacientui. Ar padaryta tokio pobūdžio žala, gali būti sprendžiama pagal tai, kokio pobūdžio sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos, kokios yra netinkamo paslaugų teikimo pasekmės pacientui ir jo sutuoktiniui, kokios trukmės, intensyvumo ir su kokiais padariniais sutuoktiniui ir pacientui buvo netinkamas gydymo paslaugų teikimas, ar buvo tinkamas paciento elgesys ir su juo susijusios aplinkybės, kiek įtakos neigiamoms pasekmėms turėjo objektyvios aplinkybės (ligos ar negalavimo priežastis, trukmė, eiga, galimybė diagnozuoti laiku ir kt.). Iš šių aplinkybių visumos sprendžiama, ar paciento sutuoktinio išgyvenimai ir nepatogumai nulemti netinkamo gydymo paslaugų teikimo, ar tam lemiamos, lygiavertės ar didelės įtakos turėjo kiti teisiškai reikšmingi nurodyti veiksniai. Jeigu neturtinę žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientui, bet ne dėl paciento mirties, prašo atlyginti paciento sutuoktinis, tai ji priteisiama, jeigu paciento sutuoktinio išgyvenimai ar netekimai, susiję su  netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu pacientui, yra ypač dideli (CK 6.250 straipsnis, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paciento onkologinio susirgimo eiga buvo slapta, jis tuo pat metu buvo gydomas nuo kitų susirgimų, kurie buvo panašių simptomų ir sudarė objektyvių kliūčių tinkamai diagnozuoti ir gydyti. Jie taip pat kėlė jam skausmų ir nepatogumų, todėl ne vien netinkamas gydymo paslaugų teikimas dėl onkologinio susirgimo buvo paciento sutuoktinio nepatogumų ir išgyvenimų šaltinis. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes netinkamo paslaugų teikimo laikas atsakovo gydymo įstaigoje nebuvo ilgas. Nors apeliacinės instancijos teismo nurodyta, kad dėl netinkamo gydymo paslaugų teikimo prarasta galimybė į ilgesnę gyvenimo trukmę, kad buvo galima sumažinti paciento kentėjimus nuo skausmų tinkamai gydant, bet dar turėjo būti įvertinta, kad pirmasis motyvas yra spėjamojo pobūdžio ir pernelyg abstraktus, o dėl kentėjimų sumažinimo turi būti atsižvelgta į tai, kad paciento išgyvenamo skausmo šaltinis buvo ne vien onkologinė liga. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal bylos duomenis ir nustatytas aplinkybes apie ieškovės išgyvenimų šaltinį, trukmę ir padarinius, kai nenustatyta ryšio tarp netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir paciento mirties, nėra teisinio pagrindo konstatuoti paciento sutuoktinio išimtinio pobūdžio išgyvenimų kaip pagrindo nustatyti priteistiną pinigais neturtinę žalą. Jeigu žalos fakto nenustatoma, tai civilinė atsakomybė netaikoma (CK 6.245, 6.250 straipsniai). Dėl nurodytų motyvų atsakovo kasacinis skundas tenkintinas, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie yra faktinio pobūdžio, todėl nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 347 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

           

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą kasacinės instancijos teisme sumokėjo 2360 Lt atstovavimo išlaidų. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šių rekomendacijų 2 punkte išvardytus kriterijus, t. y. į tai, kad bylos nagrinėjimas kasaciniame teisme nebuvo ypač sudėtingas, kad kasaciniame skunde nebuvo nagrinėjami nauji teismų praktikos klausimai, sprendžia, kad už advokato teisinę pagalbą kasaciniame teisme atsakovui iš ieškovės priteistina suma mažintina iki 1500 Lt. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu iš ieškovės atsakovui priteistinos jo kasacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (600 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt atstovavimo išlaidų). 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės A. D. atsakovui VšĮ Panevėžio ligoninei (kodas 191340120) 600 (šeši šimtai) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą, ir 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) Lt išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti.

 Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                        Janina Januškienė

 

 

 

                                                                                                                                   Algis Norkūnas

 

 

 

                                                                                                                                  Antanas Simniškis