Civilinė byla Nr. 2A-574-407/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00061-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.1.2.; 3.2.4.8.2.; 3.5.23.

  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 20 d.     

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo, priimto atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Timera“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. M. 2012-01-25 kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB ,,Timera“ (šiuo metu – BUAB ,,Timera“) 250 000 Lt skolą, 16 250 Lt delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimai kildinami iš 2008-02-22 tarp ieškovo (pardavėjo) ir atsakovės (pirkėjos) sudarytos žemės sklypo ir pastato–siuvyklos su priklausiniu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties. Sutartyje šalys susitarė, kad parduodamų objektų kaina – 300 000 Lt (86 886,01 Eur): 50 000 Lt (14 481 Eur) pardavėjas gavo prieš pasirašydamas sutartį, o likusius 250 000 Lt (72 405 Eur) pirkėja įsipareigojo pervesti į pardavėjo sąskaitą iki 2011-03-01. Ieškovo teigimu, atsakovė pagal šią sutartį jam liko nesumokėjusi 250 000 Lt turto kainos.

2.       Kauno apygardos teismas 2012-02-07 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012 ieškovo ieškinį patenkino; šis preliminarus sprendimas įsiteisėjo. Antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal 2012-02-07 preliminarų sprendimą, areštavo ir iš UAB „Timera“ išieškojo 11 131 Lt (3 223,76 Eur).

3.       Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2016-05-19 pateikė Kauno apygardos teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012 ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2012-02-07 preliminarų sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priimti naują sprendimą – ieškovo A. M. ieškinį atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad kitoje Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1787-601/2016 yra pareikštas reikalavimas pripažinti ieškovo ir atsakovės 2008-02-22 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį niekine CK 1.81 straipsnio pagrindu.

4.       Kauno apygardos teismas 2016-06-29 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei UAB „Timera“ dėl skolos priteisimo.

5.       Kauno apygardos teismas 2016-11-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1787-601/2016 pripažino niekine 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė restituciją – priteisė BUAB ,,Timera“ iš A. M. 14 481 Eur sumą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-09-28 nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2016-11-03 sprendimo dalį dėl restitucijos dydžio – BUAB ,,Timera“ priteistiną sumą padidino nuo 14 481 Eur iki 17 704,76 Eur (14 481 Eur + 3 223,76 Eur).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2012-02-07 preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012 netenka teisinės galios ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimą priteisti skolą ir delspinigius kildina iš 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutarties. Ši sutartis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais kitoje byloje Nr. e2-1787-601/2016 pripažinta niekine (Kauno apygardos teismo 2016-11-03 sprendimas; Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-28 nutartis). Teismas nurodė, kad minėtoje byloje (Nr. e2-1787-601/2016) nustatyta, jog 2006-12-11 pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas A. M. įsigijo nekilnojamąjį turtą (kurį vėliau perleido atsakovei UAB ,,Timera“) iš pardavėjų R. B. ir J. B.. Išnagrinėtoje civilinėje byloje teismai, be kita ko, remdamiesi Šiaulių apygardos teismo 2011-10-24 nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-16 nuosprendžiais, konstatavo, kad A. M. nebuvo sąžininga 2006-12-11 sutarties šalis, o turtas realiai buvo įgytas kitų asmenų ir skirtas jų nusikalstamai veikai vykdyti; A. M. nebuvo tikrasis turto pirkėjas, o tikslas, kuriam buvo įgytas ir lėšos šiam turtui įgyti akivaizdžiai patvirtina 2006-12-11 sandorio prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei. Minėtoje byloje buvo konstatuota, kad 2006-12-11 sutartis yra niekinė (CK 1.81 str.) ir negalioja nuo jos sudarymo momento, o iš anksčiau sudaryti niekinio sandorio negalėjo atsirasti teisėtos pasekmės, t. y. A. M. nuosavybės teisė į turtą, kurį jis perleido 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutartimi. Minėtoje byloje teismai pripažino niekine 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento.

8.       Teismas nurodė, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nustatytų kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Išnagrinėtoje ir nagrinėjamoje byloje iš esmės dalyvauja tie patys asmenys, nors ir skirtinga procesine padėtimi, išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl 2008-02-22 sudaryto sandorio teisėtumo, kurio pagrindu nagrinėjamoje byloje reikalaujama skolos ir delspinigių priteisimo, o civilinę atsakomybę užtraukia tik teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytų prejudicinių faktų pakanka konstatuoti, kad 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, ieškovas nuosavybės teisės į turtą de facto nebuvo įgijęs, sutartis savo tikslu ir objektu prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), o byloje priimtas sprendimas, kuriuo teismas minėtą sutartį pripažino niekine, turi res judicata galią. Kadangi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta niekine, teismas sprendė, jog reikalavimas priteisti skolą ir delspinigius šios sutarties pagrindu yra teisiškai nepagrįstas, nes iš ne teisės negali atsirasti teisė. Dėl nurodytų argumentų teismas ieškovo ieškinį atmetė, o 2012-02-07 preliminarų sprendimą pripažino netekusiu galios.

9.       Panaikinus sprendimą turi būti sprendžiamas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas (CPK 373 str.). Teismas nurodė, kad šis klausimas yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2018-09-28 nutartimi, kuria buvo nuspręsta taikant restituciją priteisti iš A. M. viską, ką jis yra gavęs pagal 2008-02-22 sutartį, įskaitant ir iš UAB ,,Timera“ pagal 2012-02-07 preliminarų sprendimą išieškotus 3 223,76 Eur.  

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniame skunde ieškovas A. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2012-02-07 preliminaraus sprendimo panaikinimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Šioje civilinėje byloje atsakovė yra bankrutavusi įmonė, o pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, todėl teismas turėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, nes to reikalauja viešasis interesas. Priimdamas sprendimą teismas pažeidė įrodymų vertinimo objektyvumo, įrodymų pakankamumo bei įrodymų visumos vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nebuvo pakankamai aktyvus. Nesant pakankamai įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti teismas savo iniciatyva nesurinko papildomų įrodymų. Dėl šių procesinių pažeidimų teismas neteisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, turėjusias įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.

10.2.                      Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus priteisti skolą ir delspinigius, nepagrįstai rėmėsi išimtinai Kauno apygardos teismo 2016-11-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1787-259/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-508-516/2017, nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų bei prejudicinių faktų, paneigiančių minėtų teismų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Minėti teismų sprendimai buvo priimti pažeidžiant pamatinius teisės principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Skundžiamame sprendime teismas neįvertino, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2017-09-28 nutartį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

10.3.                      Teismas ginčo santykiams nepagrįstai taikė CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatą, pagal kurią, be kita ko, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Šioje byloje prejudiciniais faktais galėjo būti laikomi tik Šiaulių apygardos teismo 2011-10-24 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-332/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-16 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-183/2012 konstatuojamose dalyse išvardinti faktai. Sutartys minėtų nuosprendžių konstatuojamose dalyse nebuvo panaikintos. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios šioje byloje galėtų būti laikomos kaip prejudiciniai faktai.

10.4.                      Teismas ginčo santykiams netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatą ir paneigė įsiteisėjusių teismo sprendimų res judicata ir prejudicinę galią. 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumas buvo patvirtintas įsiteisėjusiomis 2014-04-30, 2014-07-24 ir 2016-03-25 teismų nutartimis atsakovės bankroto byloje. Panaikindamas priimtų galutinių teismų sprendimų res judicata galią ir pripažinęs 2008-02-22 sutartį niekine, teismas pažeidė teisinio tikrumo principą.

10.5.                      Teismas, nustatydamas faktines aplinkybes ir darydamas išvadas, pažeidė įrodymų vertinimo objektyvumo, įrodymų pakankamumo ir įrodymų visumos vertinimo taisykles. Teismas neįvertino byloje ir baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, susijusių su 2006-12-11 sutarties ir 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybėmis bei ieškovo sąžiningumu. Netinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad iš anksčiau sudaryto niekinio sandorio, t. y. 2006-12-11 sutarties, negalėjo atsirasti teisinės pasekmės – ieškovo nuosavybės teisė į turtą, kurį jis vėliau perleido 2008-02-22 sutartimi. 

10.6.                      Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino, jog teismai procesiniuose sprendimuose (Kauno apygardos teismo 2016-11-03 sprendimas; Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-28 nutartis) netinkamai pritaikė vienašalę restituciją. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai priteisė BUAB „Timera“ iš A. M. ir 3 223,76 Eur, kurie buvo išieškoti iš BUAB „Timera“ vykdant Kauno apygardos teismo 2012-02-07 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012. Pritaikius vienašalę restituciją, ieškovo padėtis nepagrįstai pablogėjo, o BUAB „Timera“ – pagerėjo, be to, iš A. M. priteisus 3 223,76 Eur, įsiteisėjo du vienas kitam prieštaraujantys teismų procesiniai sprendimai, t. y. 2012-02-07 preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteista skola ir kuris yra iš dalies įvykdytas (išieškota 3 223,76 Eur) skola bei teismų sprendimai išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1787-259/2016, kuriais paneigiamas preliminarus sprendimas ir ieškovo atžvilgiu pritaikyta vienašalė restitucija – jis yra įpareigojamas grąžinti viską, ką yra gavęs pagal 2008-02-22 sutartį, iš viso 17 704,76 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-09-28 nutartyje pripažinęs, kad abi 2008-02-22 sutarties šalys yra nesąžiningos, turėjo vadovaudamasis CK 1.81 straipsnio 2 dalimi, netaikyti restitucijos.

10.7.                      Teismas netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, t. y. CK 1.81 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai pripažino 2008-02-22 sutartį niekine. Sprendime nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas 2008-02-22 sutarties šalių nesąžiningumas neatspindi objektyvios tikrovės ir tikrųjų šalių ketinimų sudarant šią sutartį.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai susiję su civiline byla, kurioje buvo nagrinėjamas 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumas. Pasak pareiškėjo, ieškovas šioje byloje mėgina dar kartą revizuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą, nesilaikydamas civilinio proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Akivaizdu, kad šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo dar kartą įrodinėti aplinkybių dėl pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo, nes jos nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė.  

13.       Kaip minėta, ieškovas šioje byloje ieškinio reikalavimus kildino iš tarp ieškovo (pardavėjo) ir atsakovės (pirkėjos) 2008-02-22 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, nurodydamas, kad atsakovė pagal minėtą sutartį pilnai su ieškovu neatsiskaitė (nesumokėjo 250 000 Lt (72 405 Eur) kainos). Ši sutartis įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016-11-03 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1787-259/2016, pripažinta niekine. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį, konstatavęs, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė, t. y. 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, nesukuria teisinių padarinių. Tokia teismo išvada yra teisinga ir jos nepaneigia ieškovo apeliacinio skundo argumentai.

14.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų padarinių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010). Sandorio pripažinimas negaliojančiu panaikina teisinę jo galią. Šiuo atveju tai reiškia, kad atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti su ieškovu pagal pripažinta negaliojančia (niekine) 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios ir buvo kildinami ieškinio reikalavimai. Tokios sandorio negaliojimo pasekmės atitinka bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (lot. iš ne teisės negali atsirasti teisė).

15.       Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Kaip minėta, 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta niekine įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016-11-03 sprendimu (ši Kauno apygardos teismo 2016-11-03 sprendimo dalis, palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-28 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartimi) (CPK 179 str. 3 d.). Taigi 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo klausimas yra išspręstas galutiniu teismo sprendimu (CPK 279 str. 4 d.; CPK 18 str.), todėl šioje byloje teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo vertinimu, kadangi tokiais argumentais ieškovas esmės siekia revizuoti kitoje byloje priimtų įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

16.       Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas ginčo teisiniams santykiams netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 3 dalies nuostatą, be kita ko, numatančią, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamos veikos padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Ieškovo teigimu, Šiaulių apygardos teismo 2011-10-24 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-16 nuosprendžių konstatuojamose dalyse sutartys nebuvo pripažintos niekinėmis. Priešingai nei nurodo ieškovas apeliaciniame skunde, skundžiamame sprendime teismas vadovavosi ne minėtuose nuosprendžiuose nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejuducinėmis, o kitoje civilinėje byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, pripažinta niekine ir todėl nesukuria teisinių pasekmių.

17.       Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais atsakovės bankroto byloje, t. y. Kauno apygardos teismo 2014-04-30 nutartimi dėl UAB „Timera“ bankroto bylos iškėlimo, 2014-07-24 nutartimi dėl kreditorių sąrašo patvirtinimo ir 2016-03-25 nutartimi dėl atsisakymo nušalinti atsakovės bankroto administratorės įgaliotą asmenį. Šios nutartys atsakovės bankroto byloje buvo priimtos Kauno apygardos teismo 2012-02-07 preliminaraus sprendimo pagrindu, kuriuo ieškovas įrodinėjo savo finansinį reikalavimą atsakovei BUAB „Timera“. Pirmiau šioje nutartyje konstatuota, kad kitoje civilinėje byloje pripažinus 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutartį niekine nuo jos sudarymo momento, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai ir teisėtai panaikino 2012-02-07 preliminarų sprendimą. Konstatavus, kad 2012-02-07 preliminarus sprendimas yra neteisėtas, preliminaraus sprendimo pagrindu priimtos nutartys dėl bankroto bylos iškėlimo ir kitų veiksmų bankroto byloje atlikimo, priešingai nei įrodinėja ieškovas, nepatvirtina 2008-02-22 pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo. 

18.       Byloje nėra ginčo, jog vykdant 2012-02-07 preliminarų sprendimą iš atsakovės ieškovui buvo išieškota 3 223,76 Eur suma. Jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas) (CPK 373, 760-762 str.). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendimo vykdymo atgręžimo nesprendė, konstatuodamas, kad šis klausimas yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-28 nutartimi, kuria apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas restitucijos klausimą, priteisė iš A. M. BUAB ,,Timera“ naudai ir 3 223,76 Eur, išieškotus iš UAB ,,Timera“ pagal įsiteisėjusį 2012-02-07 preliminarų teismo sprendimą. Jau po skundžiamo sprendimo priėmimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-06-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-28 nutarties dalį, kuria apeliacinės instancijos teismas taikė restituciją dėl išieškotų 3 223,76 Eur. Kasacinis teismas minėtoje 2018-06-13 nutartyje nurodė, kad šis sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas nagrinėtinas toje civilinėje byloje, kurioje spręstas įvykdyto teismo sprendimo (2012-02-07 preliminaraus teismo sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Taigi šioje byloje panaikinus 2012-02-07 preliminarų sprendimą ir nustačius, kad pagal neteisėtą preliminarų sprendimą yra išieškota 3 223,76 Eur suma, taikytinas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas – ieškovas A. M. įpareigojamas grąžinti BUAB ,,Timera“ 3 223,76 Eur (CPK 373, 760-762 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atgręžti panaikinto Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. preliminaraus sprendimo vykdymą. Priteisti iš ieškovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Timera“ (juridinio asmens kodas 301170624) 3 223,76 Eur (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt tris eurus 76 ct).