Civilinė byla Nr. e2-393-372/2022
Teisminio proceso Nr.2-55-3-01355-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.6.2; 3.2.3.1; 3.2.3.9; 3.2.6.1.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,
sekretoriaujant D. K.,
dalyvaujant ieškovės atstovui I. O.,
atsakovės atstovei advokatei L. M.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Vilungės statyba“ ieškinį atsakovei AB Lietuvos paštas dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ir
n u s t a t ė :
1. Ieškovė prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (nuo įskaitymo atlikimo momento) 2021-10-25 raštu Nr. 3-2021-04751 „Pareiškimas dėl įskaitymo“ atsakovės AB Lietuvos paštas atliktą 94 644, 70 EUR įskaitymą ieškovės UAB „Vilungės statyba“ atžvilgiu.
2. 2021-10-25 raštu Nr. 3-2021-04751 „Pareiškimas dėl įskaitymo“ atsakovė AB Lietuvos paštas pranešė ieškovei UAB „Vilungės statyba“ apie atsakovės ieškovės atžvilgiu taikomą įskaitymą.
3. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovės atliktu įskaitymu, kadangi atsakovė įskaitymui neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo. Ieškovė tinkamai, laiku, visa apimtimi atliko visus numatytus ir atliktų darbų aktuose nurodytus darbus.
4. Atsakovė teigdama, esą ieškovės atžvilgiu neva turi apibrėžtus, neginčytinus ir vykdytinus reikalavimus, tokių aplinkybių pareiškime dėl įskaitymo nenurodė ir neįrodė. Pareiga įrodyti įskaitymo teisėtumą ir faktinį bei teisinį pagrįstumą tenka įskaitymą atlikusiai šaliai (atsakovei).
5. Pareiškime dėl įskaitymo atsakovė jokių priedų ar motyvuotų paaiškinimų dėl įskaitymo neva teisėtumo pagrindimo nepateikė, nors jai pareiškimo dėl įskaitymo surašymo metu buvo puikiai žinoma, kad ieškovė pagrįstai ir teisėtai reikalauja visų atsakovės pareiškime nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo, o jokių „priešpriešinių vienarūšių reikalavimų“ ieškovės atžvilgiu atsakovė neturi.
6. Atsakovė savo neva teisę į įskaitymą grindžia 2021-10-04 AB Lietuvos paštas pretenzija. Joje atsakovė nurodė: „<...> reikalaujame Rangovo per 10 dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos sumokėti į Užsakovo banko sąskaitą <....> permoką už Rangovo neatliktus darbus pagal Sutartis, iš viso – 91 644,70 Eur <...> ir pateikti Užsakovui kreditinę sąskaitą šiai sumai. Pažymime, kad Rangovui neįvykdžius šioje pretenzijoje nurodytų reikalavimų, Užsakovas imsis visų teisinių veiksmų savo teisėtų interesų gynimui“.
7. Ieškovė išsamius ir itin motyvuotus atsikirtimus dėl atsakovės 2021-10-04 pretenzijos nepagrįstumo pateikė 2021-10-14 raštu Nr. SD – 0725 „Dėl pretenzijos atmetimo ir rangovo reikalavimo apmokėti baldų PVM sąskaitą-faktūrą“.
8. Iš ieškovės atsikirtimų ir pretenzijos atmetimo motyvų atsakovė privalėjo suprasti ir žinojo, kad ieškovė pagrįstai, teisėtai ir motyvuotai ginčija nepagrįstą atsakovės reikalavimą dėl neva „permokos“ grąžinimo iš ieškovės.
9. Įskaitymo atlikimo metu atsakovė privalėjo žinoti ir žinojo, kad jokios reikalavimo teisės – bent jau neginčijamos ir vykdytinos reikalavimo teisės – atsakovė į ieškovę neturi; tai yra, atsakovė atliko neteisėtą įskaitymą nesant nė vieno LR CK 6.130 str. 1 d. ir kasacinio teismo praktikoje nurodyto pagrindo.
10. Ieškovė šioje procesinėje stadijoje plačiau nepasisako dėl ieškinio pateiktų ieškovės atsikirtimų į atsakovės pretenziją turinio, kadangi iš ginčijamo atsakovės itin lakoniško, neaiškaus ir nekonkretaus pranešimo apie įskaitymą turinio neįmanoma objektyviais suprasti, kaip pati atsakovė supranta ir motyvuoja įskaitymo pagrindą ir neva neteisėtumą ir kokiais paaiškinimais ir/ar rašytiniais įrodymais atsakovė procesiškai įrodinės įskaitymo neva pagrįstumą ir neva teisėtumą: jokių priedų prie pranešimo dėl įskaitymo ar paaiškinimų (atsikirtimų į ieškovės 2021-10-14 raštą dėl pretenzijos atmetimo) atsakovė nepateikė.
11. Atsakovei neįrodžius ginčijamo įskaitymo pagrįstumo ir teisėtumo, tai yra – neįrodžius, kad įskaitymo atlikimo metu egzistavo visos būtinosios įskaitymo atlikimui sąlygos, 2021-10-25 įskaitymas pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (nuo neteisėto įskaitymo atlikimo momento).
12. Ieškovė pažymi, jog jos 2021-10-14 rašte minimas reikalavimas (108 900 EUR su PVM) dėl Užsakovo (atsakovės) pareigos atsiskaityti su Rangovu (ieškove) už pastarosios pristatytus ir sumontuotus baldus, nesudaro šio ieškinio nei dalyko, nei pagrindo – dėl šios atsakovės prievolės ieškovė inicijuos atskirą procesą kitame teisme (pagal teismingumo taisykles).
13. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašo ieškinį atmesti. Ji nurodo, kad atskleidžia ir paaiškina teismui papildomas faktines aplinkybes, susijusias su šios bylos ginčo objektu – atsakovės atliktu įskaitymu, bei pateikia jas pagrindžiančius įrodymus.
14. Atsakovė ir ieškovė yra sudariusios šias sutartis: 2018-10-25 Nekilnojamojo turto remonto darbų pirkimo sutartį Nr. 2018-P00063, 2019-09-27 Rangos sutartį Nr. 2019-P00149, 2019-09-27 Rangos sutartį Nr. 2019-P00150. Šalys 2019-09-27 yra sudariusios ir dar dvi rangos sutartis, tačiau, kadangi jos nėra susijusios su šios bylos ginčo objektu, tai nėra teikiamos į bylą.
15. Šalys, vykdydamos sutartis, yra pasirašiusios atliktų darbų aktus. Atsakovė teikia į bylą tuos atliktų darbų aktus ir pagal juos išrašytas ieškovės PVM sąskaitas faktūras atsakovei, kurie yra susiję su bylos ginčo objektu.
16. Atsakovei atlikus pagal sutartis ir pagal kitas 2019-09-27 šalių sudarytas rangos sutartis atliktų darbų patikrinimą objektuose buvo nustatyti neatitikimai tarp faktiškai atliktų darbų ir darbų, kurie nurodyti atliktų darbų aktuose. Informavus apie tai ieškovę, ieškovė tai pripažino ir šalys 2021-01-25 sudarė susitarimą prie sutarčių.
17. Susitarimu ieškovė ir atsakovė patvirtino, kad atsakovei atlikus ieškovės atliktų darbų pagal sutartis ir kitas šalių 2019-09-27 sudarytas rangos sutartis patikrinimą nustatyti neatitikimai tarp faktiškai atliktų darbų ir darbų, nurodytų atliktų darbų aktuose.
18. Šiuo susitarimu šalys ne tik atliko atsakovės permokėtos sumos už darbus dalyje atsakovės objektų įskaitymą į ieškovei mokėtiną sumą, bet taip pat susitarė, kad šalys iki 2021-03-31 turi išspręsti ir susiderinti klausimą dėl darbų likusiuose atsakovės paštuose pagal tokį grafiką: (i) iki 2021-01-29 patikrinti ir susiderinti (duomenys neskelbtini).
19. Vykdant susitarimą, šalys atliko atsakovės paštuose atliktų darbų patikrinimus ir apžiūras. Šiose apžiūrose dalyvavo tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai, o kai kuriose dalyvavo ir ieškovės pasitelkti subrangovai. Po šių patikrinimų buvo nustatyti neatlikti darbai atsakovės pašto skyriuose ir pagal visas šalių pastabas 2021 m. vasario – gegužės mėn. pati ieškovė sudarė galutines patikslintas atliktų darbų sąmatas, kurias atsakovė akceptavo.
20. Po atlikto patikrinimo susitarimo 4.2 p. nurodytuose atsakovės pašto skyriuose – iš viso 11 paštų, buvo nustatyta, kad atsakovė yra apmokėjusi ieškovei darbų už 763 767,71 Eur sumą, o darbų yra atlikta už 672 123,01 Eur suma, tuo buvo nustatyta 91 644,70 Eur permoka. Apmokėtų darbų kaina ir faktiškai atliktų darbų kaina, kaip buvo įtvirtinta pačios ieškovės parengtose darbų sąmatose, atskiruose pašto skyriuose detalizuota lentelėje, kurios duomenis patvirtina atsakovės teikiami įrodymai.
21. Būtent šią susidariusią permoką – 91 644 Eur, kuri buvo abiejų šalių nustatyta vykdant Susitarimą, atsakovė ir įskaitė Pranešimu dėl įskaitymo į ieškovei mokėtiną sumą už atliktus kitus darbus pagal šalių 2019-09-27 sudarytas rangos sutartis.
22. Ieškovė įrodinėja, kad įskaitymo, kuris atliktas Pareiškimu dėl įskaitymo metu, atsakovė neturėjo neginčijamos ir vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovę ir neatitiko esmingiausio reikalavimo (būtinosios sąlygos) taikomos įskaitymui – neatitiko įsiskolinimo vykdytinumo kriterijaus.
23. Pirma, pažymėtina, kad šiuo atveju pačios ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai yra prieštaringi, kas tik patvirtina Pranešimu dėl įskaitymo atlikto įskaitymo teisėtumą.
24. Ieškovė nurodo, kad jai apskritai neaiškus įskaitymo atlikimo pagrindas, nes neva „iš ginčijamo atsakovo itin lakoniško, neaiškaus ir nekonkretaus pranešimo apie įskaitymą turinio neįmanoma objektyviais suprasti, kaip pats atsakovas supranta ir motyvuoja įskaitymo pagrindą ir neva neteisėtumą ir kokiais paaiškinimais ir/ar rašytiniais įrodymais atsakovas procesiškai įrodinės įskaitymo neva pagrįstumą ir neva teisėtumą: kaip jau minėta, jokių priedų prie pranešimo dėl įskaitymo ar paaiškinimų atsakovas nepateikė“, tačiau tuo pačiu ieškovė nurodo, kad atsakovės atliktas įskaitymas neatitinka tik vieno iš įskaitymui taikymo kriterijų – vykdytinumo reikalavimų. Tokiu būdu akivaizdu, kad pati ieškovė pripažįsta, kad atsakovė turėjo vienarūšį priešpriešinį, apibrėžtą ir galiojantį reikalavimą ieškovės atžvilgiu, tačiau mano, kad jis nebuvo vykdytinas, nors jokių argumentų dėl įskaitymo neatitikimo vykdytinumo kriterijui ieškovė nenurodė.
25. Ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl, jos nuomone, įskaitymas neatitiko vykdytinumo sąlygos. Tokių argumentų nėra ir net negali būti, kai ieškovė pripažįsta, kad atsakovė turėjo vienarūšį priešpriešinį, apibrėžtą ir galiojantį reikalavimą ieškovės atžvilgiu. Be to, kaip patvirtina atsakovės su šiuo atsiliepimu į ieškinį teikiami įrodymai, vykdant Susitarimą, šalys nustatė permokos pagal Sutartis dydį, ką patvirtina pačios ieškovės parengtos darbų sąmatos, tačiau ieškovė, pažeisdama Susitarimo sąlygas, šios sumos nepripažįsta. Toks ieškovės elgesys neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CK 1.5 str. 1 d.), bei yra vertintinas ir kaip Susitarimo pažeidimas.
26. Antra, šiuo atveju egzistavo visos sąlygos įskaitymui atlikti (CK 6.130 str. 1 d.) ir atsakovė pagrįstai atliko 91 664,70 Eur permokos sumos už darbus pagal sutartis įskaitymą į ieškovei mokėtiną sumą už darbus pagal šalių 2019-09-27 sudarytas rangos sutartis, kadangi: (i) ieškovė ir atsakovė turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. ieškovė turėjo teisę reikalauti atsiskaitymo už atliktus darbus pagal 2019-09-27 rangos sutartis, o atsakovė turėjo teisę reikalauti atsiskaitymo (permokos grąžinimo) pagal Susitarimą; (ii) ieškovės ir atsakovės reikalavimai buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas yra tam tikros pinigų sumos; (iii) ieškovės ir atsakovės priešpriešiniai reikalavimai buvo apibrėžti konkrečia suma – 91 664,70 Eur; (iv) ieškovės ir atsakovės reikalavimai galiojantys ir vykdytini. Šioje byloje nekyla ginčo dėl ieškovės reikalavimo galiojimo, o yra tik nurodoma, kad atsakovė neturėjo neginčijamo ir vykdytino reikalavimo.
27. Ieškovė šiuo atveju nepagrįstai nurodo, kad atsakovė neturėjo neginčijamo reikalavimo ieškovės atžvilgiu. Atsakovės reikalavimas dėl permokos už darbus nebuvo ginčijamas teisme, todėl negaliojo draudimas atlikti įskaitymą (CK 6.134 str. 1 p.).
28. Šiuo atveju ieškovė visiškai ignoruoja tai, kad atsakovės įskaitytas reikalavimas ieškovės atžvilgiu susidarė vykdant Susitarimą, kurio vykdyme dalyvavo ir pati ieškovė. Ieškovė net neatskleidė teismui Susitarimo sudarymo, todėl ieškinys net vertintinas kaip pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Būtent vykdant Susitarimą, kaip ir numatė Susitarimo sąlygos, šalys atsakovės paštuose atliko ieškovės atliktų darbų patikrinimus ir apžiūras. Šiose apžiūrose dalyvavo tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai, o kai kuriose dalyvavo ir ieškovės pasitelkti subrangovai. Po šių patikrinimų buvo nustatyti neatlikti darbai atsakovės pašto skyriuose ir dėl to pagal visas šalių pastabas 2021 m. vasario – gegužės mėn. pati ieškovė sudarė galutines patikslintas atliktų darbų sąmatas. Būtent šios pačios ieškovės parengtos sąmatos ir patvirtino, kad lyginant su pirminėmis sąmatomis, atsakovė yra permokėjusi ieškovei 91 664,70 Eur sumą už darbus. Po patikrinimo Susitarimo 4.2 p. nurodytuose atsakovės pašto skyriuose – viso 11 paštų buvo nustatyta, kad atsakovė yra apmokėjusi darbų už 763 767,71 Eur sumą, o darbų yra atlikta už 672 123,01 Eur sumą, dėl ko ir buvo nustatyta 91 644,70 Eur permoka. Atsakovė įskaitė 91 644,70 Eur permokos už darbus reikalavimą, dėl kurio vykdytinumo šalys buvo aiškiai susitarusios Susitarimu.
29. Ieškovė, ieškinyje nepripažindama, kad atsakovės reikalavimas ieškovės atžvilgiu buvo vykdytinas, remiasi teismų praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, todėl ieškovės nurodyta teismų praktika negalima remtis šioje byloje.
30. Dublike ieškovė nurodė, kad neginčytina, kad šalis (ieškovą ir atsakovą) sieja rangos teisiniais santykiai pagal 2018-10-25 Nekilnojamo turto remonto darbų pirkimo sutartį Nr. 2018-P00063 ir minėtos sutarties pagrindu sudarytas keturias rangos sutartis. Turinio prasme visos aukščiau išvardintos sutartys yra iš esmės vienodos. Sutiktina su atsakove, jog ieškovės inicijuoto ginčo ir atsakovės atsiliepimo rėmuose yra aktualios atsakovės atsiliepimo priede Nr. 1 pateikta 2018-10-25 Nekilnojamo turto remonto darbų pirkimo sutartis Nr. 2018-P00063 ir atsiliepimo atitinkamai prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 pateiktos 2019-09-27 rangos sutartis ir 2019-09-27 rangos sutartis Nr. 2019-P00150. Taip pat atsiliepimo į ieškinį kontekste yra aktualus ir 2021-01-25 tarp ieškovės ir atsakovės susitarimas prie sutarčių susitarimo Nr. 2019-P00149/00001. Atsakovė parengė ir pasiūlė ieškovei pasirašyti dar vieną susitarimą – 2021-05-11 bei susitarimo priedus.
31. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsiliepimo 12, 13 ir 14 punktuose nurodytomis „faktinėmis“ aplinkybėmis ir jų interpretavimu. Dėl ginčijamų 11 pašto skyrių – (duomenys neskelbtini) – ieškovė ir/ar ieškovės atstovai jokiuose papildomose patikrose ar apžiūrose nedalyvavo.
32. Yra absoliučiai nepagrįstas atsiliepimo 12-o punkto teiginys, esą „buvo nustatyti neatlikti darbai“. Visi ieškovės aktuoti darbai buvo tinkamai ir savalaikiai atlikti ir tai akivaizdžiai įrodo pačios atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai.
33. Visiškai nepagrįstas yra atsiliepimo 12-o punkto teiginys, esą „pagal visas šalių pastabas 2021 m. vasario – gegužės mėn. pati ieškovė sudarė galutines patikslintas atliktų darbų sąmatas, kurias atsakovė akceptavo“.
34. Atsakovė tiek žodžiu, tiek raštu (el. paštu) 2021 m. sausio – lapkričio mėnesiais teikė nepagrįstas ir neteisėtas pastabas dėl neva neatliktų darbų 11 pašto skyrių, tačiau ieškovė visuomet atmesdavo jas: ieškovė niekuomet nesutiko „peržiūrėti“ ieškovės ir atsakovės parašais patvirtintus 11 pašto skyrių darbų atlikimo aktus; ieškovė nesudarė jokių „galutinių patikslintų atliktų darbų sąmatų“, kurias esą „atsakovė akceptavo“.
35. Aplinkybę, esą „pati ieškovė sudarė galutines patikslintas atliktų darbų sąmatas, kurias atsakovė akceptavo“, atsakovė kildina iš to, kad ieškovė ir atsakovė susirašinėjo el. paštu.
36. Tačiau tai tebuvo pačios atsakovės inicijuotas susirašinėjimas, kurio pasekmėje jokių rašytinių (pasirašytų) susitarimų nebuvo sudaryta, nei ieškovė, nei atsakovė nepasirašė ir/ar kitaip nepatvirtino nei atsiliepimo prieduose Nr. 6.1 – 6.7 pateiktų juodraštinių sąmatų, o ieškovė niekuomet neatsisakė, neatsisako ir neketina atsisakyti 11 pašto skyrių atliktų darbų aktų, kuriuos pasirašė ir patvirtino atsakovė, ir šių aktų pagrindu išrašytų ir atsakovės apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų (11 pašto skyrių atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros yra pateikti atsiliepimo 4.1 – 4.11 prieduose, jie sutampa su ieškovės turimais aktais ir PVM sąskaitomis faktūromis, todėl papildomai į bylą ieškovės nepridedami).
37. Sąmatininkė J. G., su kuria susirašinėjo atsakovė, neturi ir neturėjo jokio įgaliojimo ar teisės veikti ieškovės vardu, neturi ir neturėjo teisės pasirašyti ar teikti tretiesiems asmenims (inter alia – atsakovei) pasiūlymus pasirašyti kažkokius dokumentus, todėl visiškai nesuprantama, ką atsakovė akceptavo.
38. Pagal J. G. pateiktus paaiškinimus, ji gaudavo iš atsakovės el. laiškus, kuriose buvo nurodoma, kaip neva turi atrodyti patikslintos sąmatos, o į klausimus, kam to reikia, atsakovė atsakydavo, kad vėliau tai gali prireikti susitarimui.
39. Sąmatininkė J. G. niekuomet nebuvo nė viename iš 11 pašto skyrių, neturi ir neturėjo jokių duomenų apie neva „tikslintinus“ atliktus darbus ir jų kiekius, o „patikslintas“ sąmatas rengė išimtinai pagal atsakovės nurodymus – kaip derybinius juodraščius pagal atsakovės teikiamus skaičiavimus, su kurias ieškovė niekuomet nesutiko ir nesutinka.
40. Nurodytas aplinkybes akivaizdžiausiai patvirtina rašytinis įrodymas – 2021-02-15 atsakovės el. laiškas „Pastabos 5 paštams po apžiūros 2021 vasario 11 – 12 d.“, skirtas ieškovės sąmatininkei: „Sveiki, Siunčiame pastabas 5 paštams po atliktos apžiūros. Visos pastabos surašytos sąmatose. Prašome pakoreguoti ir atsiųsti pataisytas derinimui“.
41. Nei sąmatininkė, nei ieškovė, nei pati atsakovė nesuteikdavo „pakoreguotoms“ sąmatoms jokios teisinės reikšmės, jokio neva privalomo ar vykdytino pobūdžio, nes tai buvo tik atsakovės neteisėtų įgeidžių tenkinimas: „pakoreguotų „sąmatų“ teisinis statusas tebuvo: „pakoreguoti ir atsiųsti pataisytas derinimui“.
42. Ieškovė niekuomet nesutiko su 11 pašto skyrių atliktų darbų aktų „korekcijomis“, ji nepasirašė atsakovės pasiūlyto 2021-05-11 susitarimo prie sutarčių ir nepasirašė šio susitarimo priedų.
43. Akivaizdu, kad atsakovė neturėjo ir neturi jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo atlikti ginčijamo įskaitymo, kadangi neturi ir neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovę.
44. Ieškovė ir atsakovė pagal 2018-10-25 d. sutartį Nr. 2018-P00063 ir jos pagrindu sudarytas 2021-09-27 rangos sutartis Nr. 2019-P00149 ir Nr. 2019-P00150 sutarė, jog: „Atliktų Darbų ar Etapo (jei tai numatyta Sutarties SD) perdavimas – priėmimas įforminamas Aktu, kuriuo Užsakovas patvirtina priėmęs, o Rangovas – perdavęs atliktus Darbus. <...> Aktas pasirašomas po kiekvieno tinkamai įvykdyto Užsakymo, tokiu atveju Aktas laikomas galutiniu aktu“ (2021-09-27 d. Rangos sutarčių Bendrosios dalies 10.4 punktas).
45. 2019-09-27 rangos sutarčių Bendrosios dalies 10.5 punktas nustato, jog: „Jeigu Rangovo atliktų Darbų ar Etapo rezultatas priėmimo metu neatitinka Sutartyje ir (ar) Projekte ir (ar) teisės aktuose nurodytų reikalavimų, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę priimti atliktus darbus, Akte nurodant trūkumus ir terminą trūkumams pašalinti (ne ilgesnis nei nurodyta Sutarties SD) arba atsisakyti priimti Darbus, pažymint tai atskirame dokumente ir nustatant terminą trūkumams pašalinti“.
46. Cituotų 2019-09-27 rangos sutarčių nuostatų kontekste išskirtinai pabrėžtina, jog Užsakovas (atsakovė) be jokių išlygų pasirašė visų 11 pašto skyrių Darbų perdavimo – priėmimo aktus. Tai reiškia, kad Užsakovas (atsakovė) neginčijamai ir neatšaukiamai patvirtino, jog priėmė iš Rangovo (ieškovės) visus Darbų perdavimo – priėmimo aktuose nurodytus darbus: tiek kokybės, tiek kiekio kontekste.
47. Rangovė atliko absoliučiai visus darbus, nurodytus užsakovo pasirašytuose aktuose, ir svarbiausias nenuginčijamas šio fakto įrodymas yra paties užsakovo parašai ant darbų atlikimo aktų.
48. Pagal CK nuostatas rangovo atliktų darbų kiekių ir kokybės patikrinimą, bandymą ir matavimą užsakovas privalėjo atlikti tik prieš priimant darbų rezultatą.
49. Po darbų rezultatų priėmimo (Aktų pasirašymo) jokie darbų kiekių matavimai nėra galimi, o vieninteliai ir neginčijami kiekiai yra tokie kiekiai, kurie yra užfiksuoti užsakovo pasirašytuose aktuose ir už aktuose užfiksuotus darbų kiekius užsakovas privalo visiškai atsiskaityti su rangovu.
50. Atsakovė, priėmusi atliktą darbą ir pasirašiusi atliktų darbų aktus, galėtų trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai būtų aptarti arba būtų numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Tačiau 2018-10-25 sutartis ir 2019-09-27 rangos sutartys tokios užsakovo (atsakovės) teisės nenumato.
51. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsiliepimo į ieškinį 20-o punkto teiginiu esą „pati ieškovė pripažįsta, kad atsakovė turėjo vienarūšį priešpriešinį, apibrėžtą ir galiojantį reikalavimą ieškovės atžvilgiu, tačiau mano, kad jis nebuvo vykdytinas, nors jokių argumentų dėl įskaitymo neatitikimo vykdytinumo kriterijui ieškovė nenurodė“ (tokia pati nepagrįsta ir tikrovei prieštaraujanti nuostata yra pakartota ir atsiliepimo 23-ame punkte).
52. Ieškovė niekuomet nepripažino ir nepripažįsta, esą „atsakovė turėjo vienarūšį priešpriešinį, apibrėžtą ir galiojantį reikalavimą“. Ieškinio 19-ame punkte ieškovė nurodė, jog: „<...> atsakovas atliko neteisėtą įskaitymą nesant nė vieno LR CK 6.130 str. 1 d. ir aukščiau pristatytoje kasacinio teismo praktikoje nurodyto pagrindo (įskaitymo teisėtumo būtinosios, privalomos sąlygos, ieškinio 5 punktas)“.
53. Pareiga įrodyti realiai egzistuojančią reikalavimo teisę, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas, taip pat buvus CK 6.130 straipsnio 1 dalies nustatytas įskaitymo sąlygas, tenka įskaitymą atlikusiai, o ne jį ginčijančiai šaliai. Būtent atsakovei tenka procesinė pareiga įrodyti, jog įskaitymo metu atsakovė neva turėjo „vienarūšį priešpriešinį, apibrėžtą ir galiojantį reikalavimą“.
54. Atsiliepimo 28-ame punkte atsakovė nurodo: „Ieškovė net neatskleidė teismui Susitarimo sudarymo, todėl ieškinys net vertintinas kaip pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.)“. 2021-10-25 pareiškime dėl įskaitymo pati atsakovė apie jokį Susitarimą net neužsiminė.
55. Dublike ieškovė prašo leisti ieškovei patikslinti ieškinio 34.1 punkto reikalavimą, išdėstant jį taip: pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (nuo įskaitymo atlikimo momento) 2021-10-25 raštu Nr. 3-2021-04751 „Pareiškimas dėl įskaitymo“ atsakovės AB Lietuvos paštas atliktą 91 644, 70 EUR įskaitymą ieškovės UAB „Vilungės statyba“ atžvilgiu.
56. Triplike atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu, kas jau buvo nurodyta ir atsakovės atsiliepime į ieškinį. Dublike ieškovė nenurodė jokių naujų aplinkybių bei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą, tik be jokio pagrindo neigia rašytiniais įrodymais byloje pagrįstas faktines aplinkybes, neteisingai vertina tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, todėl ieškinys turi būti atmestas visiškai ir tai patvirtina žemiau nurodyti atsakovės argumentai.
57. Dublike ieškovė nurodo, kad ji nesutinka su atsakovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis apie tai, kad vykdant Susitarimą, šalys atliko atsakovės paštuose atliktų darbų patikrinimus ir apžiūras, o šiose apžiūrose dalyvavo tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai, bei kad po šių patikrinimų buvo nustatyti neatlikti darbai atsakovės pašto skyriuose, kitos klaidos aktuose ir dėl to pagal visas šalių pastabas 2021 m. vasario – gegužės mėn. pati ieškovė sudarė galutines patikslintas atliktų darbų sąmatas, kurias atsakovė akceptavo. Tokia ieškovės pozicija yra visiškai nepagrįsta ir vertintina tik kaip gynybinė pozicija, neigiant Susitarimą, jo įvykdymą ir siekiant išvengti atsakomybės, nes byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad: (i) šalys sudarė Susitarimą, kuriuo susitarė iš naujo patikrinti ir susiderinti atliktus darbus AB Lietuvos paštas pašto skyriuose; (ii) šalys šį Susitarimą įvykdė, suderino atliktus darbus, jų kiekius, įkainius, po ko būtent ieškovė sudarė galutines patikslintas atliktų darbų sąmatas, kurias ieškovės darbuotoja – sąmatininkė J. G. pateikė atsakovės darbuotojui – nekilnojamojo turto valdymo grupės specialistui A. L. ir kurias atsakovė akceptavo.
58. Atsakovė nurodė, kad darbų sąmatos buvo koreguotos ne tik dėl to, kad buvo koreguoti darbų kiekiai, bet buvo koreguoti ir darbų įkainiai, kurie neteisingai buvo nurodyti pirminiuose darbų aktuose. Šalys dar iki Susitarimo sudarymo rašytiniuose susitarimuose – 2020-09-23 ir 2021-01-06 derybų protokoluose suderino kai kurių darbų įkainius, kurie pagal šalių susitarimą taikomi visam 2019-09-27 sutarties Nr. 2019-P00149 ir 2019-09-27 sutarties Nr. 2019-P00150 galiojimo laikotarpiui. Be to, 2021-01-06 protokole šalys taip pat užfiksavo, kad jos vykdo atliktų darbų aktų patikrinimą, bei netgi pripažino, kad ne visus atitinkamų darbų/įrengimų įkainius šalys buvo suderinusios ir patvirtinusios. Taigi kai kurių darbų įkainių suderinimas jau po darbų atlikimo taip pat buvo pagrindu koreguoti atliktų darbų aktus, atliekant perskaičiavimus ne tik darbų kiekių ar neatliktų darbų, bet ir darbų įkainių pagal šalių suderintus įkainius, dėl ko šalys ir susitarė.
59. Ieškovė, neigdama Susitarimo vykdymą, netgi nepripažįsta, kad būtent pati ieškovė sudarė galutines patikslintas atliktų darbų sąmatas, bei netgi nurodo, kad J. G. neturėjo teisės veikti ieškovės vardu ir, kad neva J. G. patikslintas sąmatas rengė kaip derybinius juodraščius išimtinai pagal atsakovės nurodymus. Tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti. Pirma, šalys sudarė Susitarimą, po atliko patikrinimo Susitarimo 4.2 p. nurodytuose atsakovės pašto skyriuose – iš viso 11 paštų buvo nustatyta, kad atsakovė yra apmokėjusi ieškovei darbų už 763 767,71 Eur sumą, o darbų yra atlikta už 672 123,01 Eur sumą, dėl to buvo nustatyta 91 644,70 Eur permoka. Antra, galutinės patikslintos darbų sąmatos buvo parengtos pačios ieškovės, o iki tol šalys jas derino, nes atliko atliktų darbų patikras, po kurių teikė pastabas, dėl to vyko šalių susirašinėjimas, ką patvirtina ir pačios ieškovės pateiktas 2021-02-15 el. laiškas, kurį atsakovės darbuotojas A. L. siuntė ieškovės darbuotojams P. M. ir J. G., bei su tripliku teikiamas šalių susirašinėjimas. Atsakovė teikė pastabas/siūlymus, o ne vienašalius nurodymus, kad būtent taip reikia koreguoti sąmatas, kaip neteisingai dublike akcentuoja ieškovė. Trečia, atsakovė neteikė jokių nurodymų ieškovės darbuotojams, o tai buvo Susitarimo vykdymo metu abiejų šalių laisva valia atlikti veiksmai, šalys suderino galutines atliktų darbų sąmatas. Visiškai nesuprantama, kokius „derybinius juodraščius“ nurodo ieškovė, nes tai buvo galutinės po šalių suderinimų parengtos atliktų darbų sąmatos. Ieškovės darbuotoja J. G., siųsdama 5 paštų sąmatas nurodė, kad tai „5 pastai po suderinimo pataisyti“, kas taip pat reiškia, jog šalys buvo suderinusios atliktas sąmatų korekcijas. Galiausiai vien pats faktas, kad nebuvo gauta daugiau jokių kitų sąmatų ar ieškovės pastabų dėl šių pačios ieškovės parengtų sąmatų po jų pateikimo atsakovei, taip pat patvirtina, kad jos buvo šalių suderintos. Ketvirta, ieškovė neteisingai nurodo, kad J. G. neturėjo teisės veikti ieškovės vardu. Pagal Lietuvos Respublikos CK 2.132 str. 1 d. asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Atsižvelgiant į visumą nurodytų faktinių aplinkybių, šiuo atveju atsakovė turėjo pakankamą pagrindą sąžiningai ir protingai manyti, kad J. G., kaip ieškovės darbuotoja, turi visus įgaliojimus veikti ieškovės vardu. Pažymėtina ir tai, kad su ja buvo derinamos sąmatos ir atsakovė niekada nebuvo gavusi jokio ieškovės pranešimo, kad J. G. yra netinkamas asmuo, kad reikia bendrauti su kitu asmeniu ir pan. Tai, kad J. G. nedalyvavo paštų patikrinimuose taip pat nieko nekeičia, nes tai yra ieškovės atlikti darbai, ieškovės darbuotojams žinoma, kokie darbai atlikti, kokie turi būti taikomi įkainiai, juo labiau, kad patikrinimuose dalyvavo kiti ieškovės atstovai, taigi jie neabejotinai komunikavo tarpusavyje.
60. Dublike visiškai nepagrįstai akcentuojamas 2021-05-11 susitarimo nepasirašymas, kuris neturi jokios reikšmės šalių sutartinių teisinių santykių vertinimui šio ginčo kontekste. Šiuo atveju šalys, vykdydamos rašytinį Susitarimą, atliko AB Lietuvos pašto paštuose ieškovės atliktų darbų patikrinimus ir apžiūras, o po šių patikrinimų buvo nustatyti neatlikti darbai, neteisingi darbų įkainiai ir pan. pašto skyriuose ir dėl to pagal visas šalių suderintas pastabas 2021 m. vasario – gegužės mėn. pati ieškovė sudarė galutines patikslintas atliktų darbų sąmatas, kurias atsakovė ir akceptavo. Tai patvirtina, kad šalys Susitarimu pripažino būtinumą koreguoti pirminius atliktų darbų aktus, o konkliudentiniais veiksmais suderino galutinius įkainius, atliktų darbų kiekius ir galutines darbų sąmatas, kurios su atliktomis korekcijomis laikytinos galutiniais atliktų darbų aktais. Būtent galutinės pačios ieškovės parengtos sąmatos ir patvirtino, kad lyginant su pirminėmis darbų sąmatomis, atsakovė yra permokėjusi ieškovei 91 664,70 Eur sumą už darbus. Taigi, šalys sudarė rašytinį Susitarimą, kurį konkliudentiniais veiksmais įvykdė ir galiausiai įvykdymą net patvirtino galutinėms raštu įformintomis atliktų darbų sąmatomis, parengtomis suderinta abiejų šalių valia, kas reiškia, kad toks susitarimas jau negali būti ieškovės kvestionuojamas, atitinkamai negali būti keliamas įskaitymo teisėtumo klausimas, nes įskaityta buvo būtent ta suma, kuri šalių buvo suderinta ir pripažinta – 91 664,70 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė nekelia klausimo dėl šios permokos dydžio, kas papildomai patvirtina, kad ši suma nustatyta abiejų šalių valia ir veiksmais.
61. Ieškovės dublike akcentuojamas nepasirašytas 2021-05-11 susitarimas buvo derinamas tik dėl sąskaitų išrašymo, t. y. tik dėl šalių tarpusavio atsiskaitymų įforminimo. 2021-05-11 susitarimo 1 p. buvo numatyta: „Rangovas per 5 (penkias) darbo dienas nuo šio Susitarimo sudarymo dienos išrašys ir el.paštu (duomenys neskelbtini) pateiks užsakovui kreditines sąskaitas už užsakovo permokėtas sumas kiekvienam paštui, nurodytam šio 2 Susitarimo c) punkte, atskirai (Užsakovo permokėtos sumos kiekvienam Paštui pateikiamos Susitarimo 1 priede)“. Taigi, turi būti vertinamos nepasirašyto 2021-05-11 susitarimo sąlygos būtent šio ginčo kontekste. Kadangi minėtame 2021-05-11 susitarimo projekte dėl atsiradusios darbų permokos buvo derinamas tik sąskaitų išrašymo klausimas, taigi šis susitarimas ir jo nepasirašymas neturi jokios įtakos šalių sutartiniams santykiams, susiklosčiusiems iki šio projekto parengimo.
62. Ieškovė, neigdama permoką už darbus, akcentuoja, kad šalys buvo pasirašiusios atliktų darbų aktus, bei, kad ieškovė niekuomet neatsisakė, neatsisako ir neketina atsisakyti 11 pašto skyrių atliktų darbų aktų ir jų pagrindu išrašytų ir atsakovės apmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų. Tačiau taip teigdama ieškovė visiškai nepaaiškina, kokiu tikslu buvo pasirašytas Susitarimas, kaip paaiškinti šalių sudarytus 2020-09-23 ir 2021-01-06 derybų protokolus, kuriuose šalys užfiksavo, kad jos vykdo atliktų darbų aktų patikrinimą ir netgi pripažino, kad ne visus atitinkamų darbų/įrengimų įkainius šalys buvo suderinusios ir patvirtinusios.
63. Yra visiškai akivaizdu, kad šalys, pasirašydamos Susitarimą, pripažino, kad šie pirminiai darbų aktai iš esmės yra neteisingi ir, kad šalys iš naujo atliks patikrinimus ir susiderins dėl atliktų paštų atnaujinimo darbų kiekio ir kainos. Būtent Susitarimu ieškovė ir atsakovė patvirtino, kad atsakovei atlikus ieškovės atliktų darbų pagal Sutartis ir kitas šalių 2019-09-27 sudarytas rangos sutartis patikrinimą, nustatyti neatitikimai tarp faktiškai atliktų darbų ir darbų, nurodytų atliktų darbų aktuose (žr. Susitarimo preambulės a) punktą). Taigi šalys Susitarimu pripažino aktuose nurodytus neatitikimus ir dėl to nusprendė ir susitarė nesivadovauti pirminiais darbų aktais. Tuo tarpu ieškovė visiškai be jokio pagrindo tiesiog ignoruoja sudarytą susitarimą ir nurodo, kad ji pripažįsta tik pirminius darbų aktus ir, kad visi darbai pagal sutartis buvo atlikti tinkamai.
64. Dublike akcentuojama, kad nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei sutarčių nuostatos nenustato atsakovei teisės kvestionuoti pačios atsakovės pasirašytų darbų perdavimo – priėmimo aktų, juo labiau tai darant vienašališkai. Tačiau šiuo atveju turi būti vertinama tai, kad abi sutarčių šalys, įvertinusios tai, kad aktai yra neteisingi, kad kai kurie darbų įkainiai net nesuderinti sutartimis, nusprendė iš naujo atlikti darbų patikrinimą ir dėl to atliko darbų aktų korekcijas. Taigi tai nebuvo vienašališkas atsakovės veiksmas, o abiejų šalių valia suderinti veiksmai, sudarant Susitarimą ir jį įvykdant, bei konkliudentiniais veiksmais abiejų šalių valia suderinant naujas rašytines atliktų darbų sąmatas, kurios su atliktomis korekcijomis laikytinos galutiniais darbų aktais. Atitinkamai visos ieškovės dublike nurodomos CK nuostatos dėl darbų perdavimo-priėmimo tvarkos yra neaktualios. Juo labiau, kad jokios CK nuostatos nedraudžia šalims kartu susitarti dėl priimtų darbų pakartotinės patikros ir aktų koregavimo, kai abi šalys nustato, kad pasirašyti aktai yra neteisingi (CK 6.694 str. 1 d.ir kt.).
65. Ieškovė, nepripažindama sudaryto rašytinio susitarimo, jo pagrindu atliktų darbų ir jų įkainių korekcijų, raštu parengtų darbų sąmatų (aktų) pažeidžia sutarčių vykdytinumo ir privalomumo šalims principus.
66. Būtent vykdant Susitarimą, šalys atsakovės paštuose atliko ieškovės atliktų darbų patikrinimus ir apžiūras. Šiose apžiūrose dalyvavo tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai. Po šių patikrinimų buvo nustatyti neatlikti darbai (įskaitant ir neteisingus darbų įkainius) atsakovės pašto skyriuose ir dėl to pagal visas šalių pastabas 2021 m. vasario – gegužės mėn. pati ieškovė sudarė galutines patikslintas atliktų darbų sąmatas. Būtent šios pačios ieškovės parengtos sąmatos ir patvirtino, kad lyginant su pirminėmis sąmatomis, atsakovė yra permokėjusi ieškovei 91 664,70 Eur sumą už darbus. Po patikrinimo Susitarimo 4.2 p. nurodytuose atsakovės pašto skyriuose – iš viso 11 paštų buvo nustatyta, kad atsakovė yra apmokėjusi darbų už 763 767,71 Eur sumą, o darbų yra atlikta už 672 123,01 Eur sumą, dėl ko ir buvo nustatyta 91 644,70 Eur permoka.
67. Ieškovė neturi teisės nevykdyti šalių sudarytų susitarimų, kurie šalims turi įstatymo galią. Juo labiau pažymėtina tai, kad ieškovė nekvestionuoja pakoreguotų darbų sąmatų, jose atliktų korekcijų, tik formaliai be jokio pagrindo neigia jų teisinę galią, ignoruodama šalių rašytinius susitarimus ir remdamasi CK nuostatomis dėl darbų perdavimo-priėmimo tvarkos, kurios kaip jau buvo minėta, šiuo atveju net netaikytinos.
68. Tai, kad ieškovė nesutinka su įskaitymu, jo nepripažįsta nėra pagrindas vertinti įskaitymo kaip neteisėto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai.“ Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios išreiškimo – pareiškimo apie įskaitymą. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai, t. y. pareiškimą apie įskaitymą turi gauti kita šalis. Šiuo atveju Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė gavo Pranešimą dėl įskaitymo, taigi ieškovės valia dėl įskaitymo šiuo atveju yra teisiškai nereikšminga ir nevertintina.
69. Atsakovės įskaitymo teisė buvo numatyta ir pačiose Sutartyse, iš kurių kylantys turtiniai (piniginiai) reikalavimai ir yra įskaityti Pranešimu dėl įskaitymo (žr. 2018-10-25 sutarties 2.11 p., 2019-09-27 sutarties Nr. 2019-P00149 specialiosios dalies 6.9 p. ir 2019-09-27 sutarties Nr. 2019-P00150 specialiosios dalies 6.9 p.).
70. Atsakovės nurodyti argumentai ir į bylą pateikti juos pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė turėjo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą ieškovei – 91 644,70 Eur sumai ir toks reikalavimas atitiko visas CK 6.130 str. nustatytas sąlygas įskaitymui atlikti.
71. Ieškovės dubliko argumentai apie tai, jog Pranešime dėl įskaitymo nebuvo paminėtas Susitarimas, todėl neva ieškovė nesuprato įskaitymo pagrindo, ieškovei beliko tik spėlioti, kokiu pagrindu atliktas įskaitymas ir pan., yra visiškai nepagrįsti ir vertintini kritiškai. Pirma, svarbu pažymėti, kad pati ieškovė yra susitarimo šalis, todėl jai neabejotinai buvo žinomos susitarimo sąlygos ir atsakovė neprivalėjo jų kartoti Pranešime dėl įskaitymo. Antra, Pranešime dėl įskaitymo buvo detaliai paaiškintinas įskaitymo pagrindas bei net nurodyta 2021-10-04 atsakovės pretenzija, kurioje minimas Susitarimas.
72. Teismo posėdžiuose šalių atstovai patvirtino savo pozicijas, išdėstytas ieškinyje ir rašytiniuose procesiniuose dokumentuose.
Ieškinys atmestinas.
73. Teismas nustatė, kad šalys sudarė 2018-10-25 Nekilnojamojo turto remonto darbų pirkimo sutartį Nr. 2018-P00063, 2019-09-27 Rangos sutartį Nr. 2019-P00149, 2019-09-27 Rangos sutartį Nr. 2019-P00150. Šalys 2021 m. sausio 25 d. Susitarimu prie sutarčių Nr. 2019-P00149/00001 galiausiai įformino baigiamąsias sąlygas, viena iš kurių konstatavo, jog ieškovė gavo 94737,36 Eur permoką, t.y. ieškovė atliko mažiau rangos darbų, nei turėjo tai padaryti pagal sutartis. Teismas konstatuoja, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja pripažinti negaliojančiu įskaitymą, kurį atsakovė atliko.
74. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, nors įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018).
75. Šalių susitarimas atlikti įskaitymą nesukuria šalims naujų teisių ir pareigų, o pabaigia jau egzistuojančias prievoles, todėl, ginčijant įskaitymą, visų pirma turi būti ginčijamas sandoris, kurio pagrindu viena šalis sakosi įgijusi reikalavimo teisę kitos šalies atžvilgiu.
76. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).
77. Šalių sudarytoje rangos sutartyje numatyta, kad „atliktų Darbų ar Etapo (jei tai numatyta Sutarties SD) perdavimas – priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. <...> Aktas pasirašomas po kiekvieno tinkamai įvykdyto užsakymo, tokiu atveju aktas laikomas galutiniu aktu“ (Rangos sutarties Bendrosios dalies 10.4 punktas).
78. Tai reiškia, kad atliktų darbų priėmimas buvo įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Atliktų darbų aktai buvo pasirašyti abiejų šalių įgaliotų asmenų (el. bylos 2 failas, 305-405 lapas). Tačiau teismas pažymi, kad šalys 2021 m. sausio 25 Susitarimu prie sutarčių Nr. 2019-P00149/00001 yra konstatavę, kad atsakovė (užsakovas) yra permokėjusi ieškovei (rangovui) 94737,36 Eur už atliktus darbus 9 pašto skyriuose (el. bylos 2 failas, 406-408 lapai). Būtent šio šalių pasirašyto ir vadovų patvirtinto susitarimo pagrindu atsakovė pagrįstai nurodė, kad ieškovės skola kilo iš jos permokos, kurią atsakovė vėliau įformino kaip įskaitymą. Teismas pripažįsta, kad atsakovės atliktas įskaitymas visiškai atitinka CK 6.130 straipsnyje numatytas sąlygas.
79. Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. V., E. P., V. Š., A. L. patvirtino, kad ieškovės remontuojamuose objektuose 2020 metų pabaigoje buvo atlikti patikrinimai ir nustatyti faktiniai neatitikimai su atliktais darbais. To nepaneigė ir liudytojai J. G., P. M., A. Š., K. A.. Būtent šių patikrinimų pagrindu buvo pasirašytas 2021 m. sausio 25 d. Susitarimas prie sutarčių 2019-P00149/00001, iš kurio kilo įskaitymas. Teismas negali įteisinti nesąžiningo ieškovės reikalavimo, todėl įskaitymas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Atsakovė yra apmokėjusi darbų už 763 767,71 Eur sumą, tačiau darbų yra atlikta už 672 123,01 Eur suma, būtent ir buvo nustatyta 91 644,70 Eur permoka. Ją patvirtina lentelė (el. bylos 4 failas, 33-34 lapas).
80. Teismas pripažįsta, kad ieškovė ir atsakovė turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. ieškovė turėjo teisę reikalauti atsiskaitymo už atliktus darbus pagal 2019-09-27 rangos sutartis, o atsakovė turėjo teisę reikalauti atsiskaitymo – šalių nustatytos permokos grąžinimo. Ieškovės ir atsakovės reikalavimai buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas yra tam tikros pinigų sumos. Ieškovės ir atsakovės priešpriešiniai reikalavimai buvo apibrėžti konkrečia suma – 91 664,70 Eur. Ieškovės ir atsakovės reikalavimai buvo galiojantys ir vykdytini, nors ieškovė su tuo ir nesutinka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
81. Priimdamas teismo sprendimą, teismas turi paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šiuo atveju atmetamas ieškinys, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos jai.
82. Atsakovė turėjo 14783,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patvirtina įrodymai (el. bylos 4 failas 26-30, 59-61, 79-81). Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
83. Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte esančius kriterijus.
84. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 49–50 punktai ir juose nurodyta praktika).
85. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.
86. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad atsakovės turėtos advokato išlaidos aiškiai perteklinės, todėl jos mažintinos iki 8000 Eur. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo suma iš esmės nėra itin didelė, advokatei neteko vykti į kitą vietovę, byla nebuvo sudėtinga, specialių žinių nereikėjo.
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės UAB „Vilungės statyba“ (juridinio asmens kodas 304584210, buveinė (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Vilungės statyba“ (juridinio asmens kodas 304584210, buveinė (duomenys neskelbtini) atsakovei AB „Lietuvos paštas“ (juridinio asmens kodas 121215587, buveinė (duomenys neskelbtini) 8000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėja Birutė Simonaitienė