Civilinė byla Nr. e2-853-854/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00752-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. C. (S. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo S. C. (S. C.) finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ bankroto byloje. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PAYRNET“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Vaidas Verenius. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d. Teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „PAYRNET“ (toliau – ir bendrovė) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, bendra suma – 278 650,42 Eur. Teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas patikslintas, bendra suma – 1 073 808,51 Eur (civilinė byla Nr. eB2-893-864/2024).

2.       Pareiškėjas S. C. (S. C.) prašė patvirtinti iš darbo teisinių santykių kildinamą jo 24 333 Eur finansinį reikalavimą BUAB „PAYRNET“ bankroto byloje.

3.       Nurodė, kad 24 333 Eur dydžio finansinį reikalavimą sudaro: i) 6 083 Eur neišmokėtas darbo užmokestis už 2023 m. lapkričio mėn., kuris apskaičiuotas, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas dirbo 20 iš 30 šio mėnesio dienų; ii) 18 250 Eur išeitinė išmoka, apskaičiuota, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 62 straipsniu, įvertinus tai, kad pareiškėjo darbo santykiai su bendrove tęsėsi ilgiau nei vienerius metus.

4.       Pareiškėjo teigimu, aplinkybę, kad jis buvo UAB „PAYRNET“ darbuotojas (direktorius) patvirtina: i) Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, kuriame nurodyta, jog bendrovės vadovu jis buvo registruotas nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d.; ii) tarp jo (darbuotojo) ir UAB „PAYRNET“ (darbadavės) 2020 m. rugsėjo 22 d. sudaryta darbo sutartis, pagal kurią bendrovė įsipareigojo mokėti pareiškėjui kas mėnesį 9 125 Eur (bruto) darbo užmokestį; iii) nemokumo administratorius, 2023 m. gruodžio 20 d. kreipdamasis į teismą dėl baudos pareiškėjui, kaip buvusiam BUAB „PAYRNET“ vadovui, skyrimo, pats iš esmės pripažino šią aplinkybę.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad jam nėra žinoma, kodėl, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, jis nebuvo bendrovės darbuotojas. Paaiškino, kad nuo darbo sutarties sudarymo jis nuolat gaudavo darbo užmokestį, savo gyvenamosios vietos valstybėje (Jungtinėje Karalystėje) sumokėjo visus būtinus mokėti mokesčius (TAXFILE („GUY BRIDGER LIMITED“ pažyma patvirtina, jog Jungtinės Karalystės mokesčių deklaracijose 2020–2023 metais pareiškėjas deklaravo pajamas iš darbo užsienyje – UAB „PAYRNET“); su jo įdarbinimu susiję teisės aktai nebuvo pažeisti. Jei apie pareiškėjo įdarbinimą ar mokamą darbo užmokestį turėjo būti informuota VSDFV ar kitos atsakingos institucijos, tai, pareiškėjo teigimu, būtent nemokumo administratorius turėtų atlikti šį veiksmą, o ne ginčyti teisėtą ir pagrįstą buvusio bendrovės darbuotojo finansinį reikalavimą.

6.       Nemokumo administratoriaus pozicija nesutikti su prašomu patvirtinti finansiniu reikalavimu dėl to, kad buhalterinėje apskaitoje skolos nėra, yra nepagrįsta. Buhalterinės apskaitos duomenys nėra pagrindas civilinėms teisėms atsirasti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnis).

7.       Kadangi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2023 m. lapkričio 13 d., tikėtina, dėl to buhalterinėje apskaitoje nebuvo tinkamai apskaityta bendrovės skola už 20 dienų, kurias pareiškėjas dirbo einamąjį (nepasibaigusį) 2023 m. lapkričio mėn. Bendrovės pareiga išmokėti išeitinę išmoką atsirado jau po 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties įsiteisėjimo, todėl už šios sumos apskaičiavimą ir įtraukimą į apskaitą atsakingas nemokumo administratorius. Nemokumo administratorius nesąžiningai teigia, kad bendrovė neturi pareigos išmokėti pareiškėjui išeitinės išmokos, nors jis pats šios sumos (jos nepripažindamas) neįtraukė į apskaitą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjo S. C. finansinį reikalavimą BUAB „PAYRNET“ bankroto byloje.

9.       Teismas, remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas S. C. iki bankroto bylos UAB „PAYRNET“ iškėlimo buvo jos vadovas (direktorius); su juo 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo sudaryta darbo sutartis (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 4 dalis). Pažymėjo, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABĮ 37 straipsnio 7 dalis); organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, skatina ir skiria nuobaudas (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis); atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas).

10.       Teismas, siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, iš VSDFV ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) išreikalavo papildomus duomenis: 1) VSDFV Panevėžio skyrius pateikė informaciją, kad UAB ,,PAYRNET“ duomenų apie priskaičiuotą darbo užmokestį, nuo kurio būtų priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos už S. C. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. neteikė, be to, nėra duomenų apie šio asmens socialinį draudimą; 2) VMI pateikė informaciją apie UAB „PAYRNET“ nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. metinių gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijų (forma GPM312) GPM312U prieduose (nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos) deklaruotas išmokas S. C., neatėmus neapmokestinamojo pajamų dydžio, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų: nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 27 375 Eur; nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 116 952,66 Eur; nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 107 483,28 Eur; nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 105 146,36 Eur.

11.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi, kuria iškėlė UAB „PAYRNET“ bankroto bylą, bendrovės valdymo organams nustatė 15 kalendorinių dienų terminą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai pareigai – perduoti nemokumo administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą – įvykdyti. Teismas nenustatė, kad buvęs UAB „PAYRNET“ vadovas S. C. būtų įvykdęs šiuos įpareigojimus, įskaitant ir bendrovės buhalterinių bei su personalo valdymu susijusių dokumentų perdavimą. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad BUAB „PAYRNET“ bankroto byloje 2024 m. rugsėjo 27 d. 10.00 val. rašytinio proceso tvarka numatyta spręsti baudos buvusiam bendrovės vadovui skyrimo už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą klausimą. Pastebėjo, kad šis klausimas bendrovės bankroto byloje sprendžiamas jau antrą kartą, įvertinus nemokumo administratoriaus pakartotines pastabas, jog jam nėra perduoti visi bankrutuojančios bendrovės dokumentai.

12.       Teismas sutiko su nemokumo administratoriaus pozicija, kad, remiantis VSDFV duomenimis, pareiškėjas nebuvo UAB „PAYRNET“ darbuotojas, jis nebuvo įformintas kaip dirbantis užsienietis. Tą, teismo vertinimu, pagrindė teismo išreikalauti VSDFV duomenys, kuriuose nėra informacijos apie pareiškėjo socialinį draudimą bendrovėje.

13.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad jam nėra žinoma, kodėl VSDFV duomenimis jis nebuvo bendrovės darbuotojas, pažymėjo, jog būtent bendrovės vadovas atsako už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 13 straipsnis); užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto bei įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas, be to, bendrovės vadovas yra atsakingas už nemokumo proceso inicijavimą laiku (JANĮ 5 straipsnis) ir pan. Taigi nuo bendrovės vadovo tinkamų pareigų vykdymo iš esmės priklauso tai, kokią informaciją gaus viešieji registrai ir kokie duomenys bus užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje.

14.       Teismas pažymėjo, kad nors bylos duomenys patvirtina, jog tam tikrų sutartinių santykių pagrindu tarp BUAB „PAYRNET“ ir S. C. pastarajam buvo atliekami piniginiai mokėjimai, tačiau vertino, kad byloje nepakanka duomenų išvadai, jog tokie mokėjimai buvo atliekami būtent darbo teisinių santykių pagrindu. Nurodė, kad į bylą nepateikti atitinkamas aplinkybes galintys patvirtinti buhalterinės apskaitos dokumentai, o VSDFV pateikta informacija sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog piniginiai mokėjimai buvo atliekami kitų sutartinių, tačiau ne darbo teisinių santykių, pagrindu. Be to, nors buvęs bendrovės vadovas teigė, kad buhalterinės apskaitos duomenys nėra pagrindas civilinėms teisėms atsirasti, visgi šiuo konkrečiu atveju prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą būtent tiesiogiai ir priklauso nuo to, kaip buvęs bendrovės vadovas organizavo darbą ir kokią informaciją teikė tretiesiems asmenims bei bendrovės buhalteriui.

15.       Atsižvelgdamas į įrodinėjimo naštos paskirstymą tokios kategorijos bylose, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė jam tenkančios procesinės pareigos įrodyti 24 333 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą, todėl pareiškėjo prašymą patvirtinti šį finansinį reikalavimą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Pareiškėjas S. C. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjo 24 333 Eur finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai analizavo istorinius duomenis, t. y. kada ir kokias išmokas gavo pareiškėjas, nors šios aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla. Šioje byloje buvo svarbu nustatyti tik tris juridinius faktus: 1) darbo teisinių santykių faktą; 2) už 2023 m. lapkričio mėn. pareiškėjui mokėtino darbo užmokesčio dydį (pagal jį nustatytina skola už lapkričio mėn.); 3) darbo santykių pasibaigimo faktą (pagal tai nustatoma kompensacija pagal DK 62 straipsnį).

16.2.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė tarp jo ir BUAB „PAYRNET“ susiklosčiusių darbo teisinių santykių fakto. Juridinių asmenų registro duomenys, kuriais remiantis pareiškėjas bendrovės vadovu buvo registruotas nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d., bei 2020 m. rugsėjo 22 d. darbo sutartis, kurioje buvo susitarta dėl visų būtinųjų darbo sąlygų (darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės), yra pakankami pripažinti egzistavus darbo teisinius santykius ir jų pagrindu apskaičiuoti bei priteisti pareiškėjui priklausančią skolą.

16.3.                      Darbo teisinių santykių egzistavimą ir darbo užmokesčio mokėjimą patvirtina ir VMI 2024 m. liepos 9 d. raštas Nr. (7.1 Mr) K-8331, kuriame pateikta informacija apie UAB „PAYRNET“ nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. metinių gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijų (forma GPM312) GPM312U prieduose (nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos) deklaruotas išmokas S. C. Šiame rašte nurodyta tai, kokiai išmokos klasei ir išmokos rūšiai deklaruotas šių išmokų priskyrimas: visais atvejais buvo deklaruota, kad išmokos priklauso A / 01 klasei ir rūšiai („A“ klasei, „01“ rūšiai); rašto išnašoje yra nurodyta, ką reiškia „A / 01“: „Su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos“. Svarbu pažymėti, kad metinę GPM312 formos deklaraciją už 2023 metus 2024 metais (iki vasario 15 d.) pateikė nemokumo administratorius, nurodydamas jog 2023 metais bendrovė pareiškėjui išmokėjo 105 146,36 Eur „su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokų“ (A/01). Taigi nemokumo administratorius pripažino, kad pareiškėją ir bendrovę siejo darbo teisiniai santykiai, pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis. Teismas rašto išnašos, tikėtina, dėl to, kad ji persidengia su šio rašto rekvizitais, nepastebėjo.

16.4.                      Pareiškėjas bendrovės vadovu (darbuotoju) yra pripažįstamas visuose proceso dalyvių ir teismo procesiniuose dokumentuose, išskyrus skundžiamą nutartį. Tokiu būdu sukuriama teisei priešinga situacija, kai pareiškėjui pripažįstamos juridinio asmens vadovo pareigos (vesti apskaitą, vykdyti JANĮ reikalavimus, kt.), tačiau paneigiamos jo teisės (teisė gauti darbo užmokestį ir išmoką dėl bankroto pasibaigus darbo santykiams).

16.5.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi prielaida apie kitų (teismo neįvardintų) hipotetinių sutartinių teisinių santykių egzistavimą, kurių pagrindu buvo atliekami piniginiai mokėjimai. Nors šie anksčiau atlikti mokėjimai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, nepaisant to, ši prielaida taip pat paneigtina.

16.6.                      Teismo išvada, kad pagal VSDFV duomenis pareiškėjas nebuvo UAB „PAYRNET“ darbuotojas, neatitinka nei VSDFV 2024 m. liepos 9 d. rašto turinio (tokios informacijos VSDFV 2024 m. liepos 9 d. rašte nenurodė), nei taikytinų teisės normų.

16.7.                      Kadangi pareiškėjas yra užsienietis, kuris dirbo ne Lietuvoje (jo pagrindinė darbo funkcijų atlikimo vieta yra per nuotolį iš darbdavio biurų, esančių Jungtinėje Karalystėje (darbo sutarties 3.3 punktas)) ir nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas, vadovaujantis dvigubo apmokestinimo išvengimo taisyklėmis, nuo jo darbo užmokesčio nebuvo skaičiuojamas nei gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM), nei valstybinio socialinio draudimo įmokos, o visi mokesčiai buvo mokami Jungtinėje Karalystėje. Be to, pareigą teikti pranešimus VSDFV, apskaičiuoti ir deklaruoti GPM bei valstybinio socialinio draudimo mokestį teisės aktai numato bendrovei, o ne darbuotojui. Todėl bendrovė (už jos apskaitą atsakingas asmuo – vyr. buhalterė I. J.) turėjo pareigą laiku pateikti pranešimus VSDFV, apskaičiuoti ir deklaruoti GPM ir socialinio draudimo įmokas, o šios pareigos galimas netinkamas vykdymas negali sukelti neigiamų pasekmių neteisėtų veiksmų neatlikusiam pareiškėjui.

16.8.                      Faktas, kad už bendrovės apskaitą atsakingi asmenys teikė VMI deklaracijas apie pareiškėjui išmokėtą darbo užmokestį, o VSDF duomenų apie priskaičiuotą darbo užmokestį, nuo kurio būtų priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos, neteikė, rodo, jog, už bendrovės apskaitą atsakingų asmenų vertinimu, nuo pareiškėjo darbo užmokesčio nereikėjo priskaičiuoti valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tą patvirtina atlyginimų žiniaraščiai, kuriuose nurodyta: S. C.: 1) etatinis atlyginimas: 9 125 Eur; 2) GPM: 0,00 Eur; 3) Sodra: 0,00 Eur; 4) išmokėti: 9 540,71 Eur. Be to, nėra duomenų, kad VSDFV tai laikytu pažeidimu.

16.9.                      Bendrovės apskaitą nuo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2023 m. lapkričio 22 d.) veda nemokumo administratorius, todėl tai, kad jis neįtraukė į apskaitą (ar ją panaikino iš apskaitos – ši aplinkybė byloje neatskleista) bendrovės pareiškėjui turimo įsiskolinimo už 20 dienų, kurias pareiškėjas dirbo einamąjį (nepasibaigusį) 2023 m. lapkričio mėn., nereiškia, jog jo nėra. O pareiga pareiškėjui išmokėti 18 250 Eur išeitinę išmoką (DK 62 straipsnis) atsirado jau po 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties įsiteisėjimo, todėl už šios sumos apskaičiavimą ir įtraukimą į apskaitą atsakingas išimtinai tik nemokumo administratorius.

16.10.                      Nepagrįstas teismo išvadas nulėmė tai, kad nemokumo administratorius nuslėpė esmines bylai aplinkybes, o būtent tai, jog jam 2023 m. gruodžio 5 d. buvo perduoti bendrovės atlyginimų žiniaraščiai nuo 2021 iki 2023 metų, kuriuose kiekvieną mėnesį nurodytas pareiškėjui mokamas darbo užmokestis. Be to, darbo užmokesčio mokėjimai pareiškėjui yra užfiksuoti nemokumo administratoriui perduotuose Didžiosios knygos dokumentuose. 

16.11.                      JANĮ 57 straipsnyje numatytų vadovo pareigų vykdymas ir buvusio darbuotojo reikalavimas dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo (finansinio reikalavimo tvirtinimo) yra nesusiję. Todėl teismas, susiedamas finansinio reikalavimo tvirtinimą su būsima nutartimi dėl baudos vadovui skyrimo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį bei pažeidė draudimą taikyti teisės aktuose nenumatytą sankciją bei draudimą bausti du kartus už tą pačią veiką.

17.       Kreditorė Prancūzijos įmonė M.F.TEL atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo.

17.2.                      Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio ir DK 42 straipsnio nuostatas bei teismų praktiką darbo teisiniams santykiams konstatuoti nepakanka susitarimo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, sudaryti rašytinę darbo sutartį ir pradėti darbą, o būtina ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešti apie asmens įdarbinimą VSDFV, kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą pagal darbo sutartis dirbantys asmenys yra draudžiami pensijų, ligos, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei privalo mokėti socialinio draudimo įmokas. Šiuo atveju tas padaryta nebuvo, tą patvirtina teismui pateikti VSDFV ir VMI duomenys (GPM ? 00,00 Eur; Sodra ? 00,00 Eur).   

17.3.                      Pareiškėjo ir bendrovės 2020 m. rugsėjo 22 d. sudarytai darbo sutarčiai pagal sutarties turinį taikytina Lietuvos teisė. Darbo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad „Darbo sutarties 1.3 punkte numatytas atlyginimas, prieš tai atskaičius gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas ir kitas sumas pagal tuo metu taikomus teisės aktus, bus pervedamas į darbuotojo nurodytą sąskaitą banke <...>“. Todėl pareiškėjo teiginiai apie galimai už bendrovės apskaitą atsakingo asmens padarytą klaidą (nepranešimą VSDFV apie pareiškėjo įdarbinimą) nėra pagrįsti. Pareiškėjas, kiekvieną mėnesį į savo banko sąskaitą gaudamas sutartą atlyginimą be jokių atskaitymų, galėjo ir turėjo būti atidus ir rūpestingas bei pasiteirauti už bendrovės apskaitą atsakingo asmens, dėl kokių priežasčių iš jo sutarto atlyginimo nėra daromi darbo sutartyje numatytų mokesčių atskaitymai. Kadangi socialinio draudimo įmokos nebuvo mokamos visą laiką, tikėtina, tai buvo daroma sąmoningai.

17.4.                      Pagal ABĮ 29 straipsnio 4 dalį su vadovu gali būti sudaryta ne tik darbo, bet ir vadovavimo paslaugų sutartis. Kadangi šiuo atveju teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie pareiškėjo įdarbinimą ir nebuvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, t. y. pareiškėjas nebuvo apdraustas socialiniu draudimu, 2020 m. rugsėjo 22 d. sudaryta sutartis laikytina ne darbo, o paslaugų sutartimi, kuriai taikytinos ne DK, o CK VI knygos „Prievolių teisė“ nuostatos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

19.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo S. C. 24 333 Eur finansinį reikalavimą BUAB „PAYRNET“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20.       Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: atlyginimų žiniaraščius nuo 2021 iki 2023 metų, ir prašo juos priimti į bylą. Nurodo, kad šie įrodymai yra svarbūs, kadangi jie patvirtina, jog periodiniai mokėjimai, atitinkantys 2020 m. rugsėjo 22 d. darbo sutartį, yra darbo užmokesčio mokėjimai, bet ne mokėjimai, atlikti kitų sutartinių teisinių santykių pagrindu, ką nepagrįstai konstatavo teismas. Pažymi, kad būtinybę pateikti šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismui nulėmė pirmosios instancijos teismo ex officio (savo iniciatyva) padaryta prielaida apie mokėjimų pobūdį (nemokumo administratorius tokio atsikirtimo pagrindo nebuvo nurodęs).

21.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).

22.       Teisėjų kolegija, nenustačiusi apelianto piktnaudžiavimo teise fakto bei įvertinusi bylos pobūdį, prašomų prijungti duomenų sąsajumą su ginčo dalyku, tai, kad prie atskirojo skundo pridėti įrodymai gali būti reikšmingi ginčo išsprendimui, taip pat tai, kad nemokumo administratorius (kreditoriai) turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais ir dėl jų pateikti poziciją atsiliepdami į atskirąjį skundą (CPK 12, 17, 42 straipsniai), siekdama teisingai išnagrinėti bylą, nutaria apelianto pateiktus įrodymus priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

23.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi UAB „PAYRNET“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Vaidas Verenius. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d. Teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtino BUAB „PAYRNET“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, bendra suma – 278 650,42 Eur. Teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi patikslintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendra suma – 1 073 808,51 Eur. 

24.       Pareiškėjas, pateikdamas nemokumo administratoriui 2023 m. gruodžio 13 d. prašymą įtraukti jį į bendrovės kreditorių sąrašą su 24 333 Eur finansiniu reikalavimu, pridėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. neterminuotą darbo sutartį, pasirašytą tarp jo (darbuotojas) ir UAB „PAYRNET“, atstovaujamos direktoriaus C. W. M. Darbo sutarties 1 punkte nurodyta, kad darbuotojas priimamas dirbti šiomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis: 1) į UAB „PAYRNET“; 2) vykdančiojo direktoriaus (angliškas atitikmuo sutartyje – CEO) pareigoms; 3) darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 9 125 Eur (bruto) mėnesinę algą. Darbuotojas bendrovėje pradeda dirbti 2020 m. spalio 1 d. (sutarties 3.1 punktas); nustatoma įprasta darbo laiko norma: 25 darbo valandų per savaitę; nustatomas ne visas darbo laikas (sutarties 6.1, 6.2 punktai). Pagal sutarties 2.1 punktą darbo sutarties 1.3 punkte numatytas atlyginimas, prieš tai atskaičius gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas ir kitas sumas pagal tuo metu taikomus teisės aktus, bus pervedamas į darbuotojo nurodytą sąskaitą banke vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos. <...>. Remiantis sutarties 3.3 punktu, darbuotojo pagrindinė darbo funkcijų atlikimo vieta yra per nuotolį iš darbdavio biurų, esančių Jungtinėje Karalystėje – Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijoje, tačiau konkreti darbuotojo darbo vieta, kurioje darbuotojas tam tikru laikotarpiu privalo atlikti darbo funkcijas, gali būti nustatoma ir (ar) keičiama darbdavio nurodymu.

25.       Nemokumo administratoriui nesutinkant su pareiškėjo finansiniu reikalavimu ir teismui klausimą dėl šio ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo išskyrus nagrinėti į atskirą civilinę bylą, pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus: i) išrašą iš Juridinių asmenų registro, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas ėjo UAB „PAYRNET“ vadovo pareigas (vadovavimo faktas registruotas nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d.); ii) TAXFILE („GUY BRIDGER LIMITED“) 2024 m. gegužės 31 d. raštą, kuriame patvirtinama, kad S. C. Jungtinės Karalystės mokesčių deklaracijose deklaravo savo pajamas iš darbo užsienyje (UAB „PAYRNET“) už šiuos metus: 2020–2021 metai (31 588 GBP); 2021–2022 metai (89 325,03 GBP); 2022–2023 metai (87 858,68 GBP); iii) S. C. banko sąskaitos išrašus už 2020–2023 metus.

26.       Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 5 d. nutartimi išreikalavo iš VSDFV ir VMI rašytinius įrodymus: 1) VSDFV Panevėžio skyrius pateikė informaciją, kad UAB ,,PAYRNET“ duomenų apie priskaičiuotą darbo užmokestį, nuo kurio būtų apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos už S. C. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., neteikė; nurodė, kad nėra duomenų apie šio asmens socialinį draudimą; 2) VMI pateikė informaciją apie UAB „PAYRNET“ laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. metinių gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijų (forma GPM312) GPM312U prieduose (nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos) deklaruotas išmokas S. C., neatėmus neapmokestinamo pajamų dydžio, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų: nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 27 375 Eur; nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 116 952,66 Eur; nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 107 483,28 Eur; nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 105 146,36 Eur.

Dėl S. C. finansinio reikalavimo pagrįstumo

27.       Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas (JANĮ 41, 42 straipsniai). Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

28.       Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). 

29.       Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis bei jų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

30.       Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo S. C. iš darbo teisinių santykių kildinamo 24 333 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „PAYRNET“ bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad VSDFV nėra duomenų apie pareiškėjo socialinį draudimą bendrovėje, tai, kad į bylą nepateikti atitinkamas aplinkybes galintys patvirtinti buhalterinės apskaitos dokumentai, o VSDFV pateikta informacija, teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog piniginiai mokėjimai pareiškėjui buvo atliekami kitų sutartinių, tačiau ne darbo teisinių santykių su bendrove, pagrindu, nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė jo finansinio reikalavimo pagrįstumo, todėl jį atsisakė tvirtinti. Apeliantas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, be kita ko, teigdamas, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog tarp jo ir BUAB „PAYRNET“ susiklostė darbo teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija šiai apelianto pozicijai iš esmės pritaria.

31.       Individualius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį, reglamentuoja DK 1 straipsnio 1 dalis. DK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Tokios sąlygos yra darbo funkcija, darbo apmokėjimas ir darbovietė (DK 33 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 1 dalis). Remiantis DK 42 straipsnio 3 dalimi, darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. 

32.       Nurodytos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad darbo santykiams atsirasti iš esmės yra svarbūs du juridiniai faktai – darbo sutarties sudarymas ir jos įsigaliojimas (darbuotojo pradėjimas faktiškai dirbti) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021). Šių juridinių faktų visuma reiškia darbo santykių pradžią, tai, kad darbo sutarties šalims atsiranda pagrindas pradėti vykdyti joje numatytas pareigas – darbuotojui atlikti  darbo funkciją, o darbdaviui mokėti už tai darbuotojui sutartimi sulygtą darbo užmokestį. Tokios pareigos darbo sutarties šalims išlieka iki darbo santykių pasibaigimo įstatyme numatytais pagrindais.  

33.       Nagrinėjamu atveju aptartas teisinis reglamentavimas, byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, pagrindžia tarp pareiškėjo ir BUAB „PAYRNET“ buvus darbo teisinius santykius. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti savo finansinio reikalavimo bendrovei pagrįstumą, pateikė į bylą tarp jo ir BUAB „PAYRNET“ 2020 m. rugsėjo 22 d. sudarytą darbo sutartį, kurioje šalys susitarė dėl visų darbo sutarties sudarymo faktui konstatuoti būtinųjų sąlygų: dėl pareiškėjo darbo funkcijos – vykdantysis direktorius, darbo užmokesčio – 9 125 Eur (bruto) per mėnesį, ir darbovietės – UAB „PAYRNET“ (sutarties 1 punktas). Darbo sutartyje šalys numatė, kad pareiškėjas bendrovėje pradeda dirbti 2020 m. spalio 1 d. (sutarties 3.1 punktas).

34.       Toks šalių elgesys – darbo sutarties sudarymas, siekiant sukurti šalių darbo teisinius santykius, atitinka tiek DK 33 straipsnio 5 dalies nuostatą, pagal kurią šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl šiame kodekse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo; tokiems susitarimams taikomos darbo teisės normos, tiek ABĮ 37 straipsnio 4 dalį, pagal kurią su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Nors kreditorė Prancūzijos įmonė M.F.TEL atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad šiuo atveju su bendrovės vadovu galėjo būti sudaryta ir vadovavimo paslaugų sutartis (taigi nebūtinai darbo sutartis), visgi tokios jo pozicijos nepagrindžia nei jo akcentuojama ABĮ 29 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti visiškai kitus aspektus (visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavavusių asmenų teisę susipažinti su protokolu ir teisę pateikti dėl jo pastabas), nei kitos ABĮ nuostatos. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Tačiau, įvertinus tai, kad ginčo darbo sutartį su pareiškėju sudarė juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė, šis įstatymas nagrinėjamu atveju nėra taikomas, o yra aktualios būtent ABĮ nuostatos (ABĮ 1 straipsnio 1 dalis). 

35.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad aptariama 2020 m. rugsėjo 22 d. darbo sutartis įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažinta negaliojančia, panaikinta, tokių duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybę, ar darbo teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir BUAB „PAYRNET“ susiklostė, į šalių sudarytą darbo sutartį visiškai neatsižvelgė ir nepagrįstai nevertino jos teisinės reikšmės ginčo klausimui tinkamai išspręsti.

36.       Remiantis ginčui aktualiomis ABĮ nuostatomis, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už kitų įstatyme numatytų pareigų vykdymą (pavyzdžiui, metinių finansinių ataskaitų rinkinio parengimą, kt.) (ABĮ 37 straipsnio 8, 10, 12 dalys); priklausomai nuo bendrovės veiklos sričių, teisinių santykių, kuriuose ji dalyvauja, bendrovės vadovo funkcijų turinys ir apimtys yra detalizuojamos ir kituose teisės aktuose.

37.       S. C.

38.       Teisėjų kolegija pastebi, kad nors, viena vertus, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog tarp pareiškėjo ir BUAB „PAYRNET“ darbo teisiniai santykiai nesusiklostė, kita vertus, remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, skundžiamoje nutartyje nustatė aplinkybę, kad S. C. iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB „PAYRNET“ įsiteisėjimo ėjo šios bendrovės vadovo pareigas, jam, be kita ko, kaip buvusiam bendrovės vadovui, teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje skyrė 5 000 Eur baudą už Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartyje numatytų įpareigojimų nevykdymą (civilinė byla Nr. eB2-893-864/2024; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas iš esmės pripažino, jog pareiškėjas vykdė darbo funkciją (vadovavo bendrovei), kuri ir buvo numatyta šalių 2020 m. rugsėjo 22 d. sudarytoje darbo sutartyje (DK 34 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad konstatuojant darbo teisinių santykių buvimo faktą, aplinkybė, ar pareiškėjas tinkamai vykdė (o ne ar apskritai vykdė) jam, kaip bendrovės vadovui, įstatymų numatytas pareigas, nėra teisiškai reikšminga, o gali būti aktuali tik sprendžiant bendrovės vadovo teisinės atsakomybės klausimus (pavyzdžiui, dėl baudos jam skyrimo pagal JANĮ 57 straipsnio nuostatas, pareiškiant jam reikalavimą dėl žalos bendrovei atlyginimo, kt.). 

39.       Tai, kad tarp pareiškėjo ir BUAB „PAYRNET“ buvo sudaryta darbo sutartis su visomis iš to išplaukiančiomis šalių teisėmis ir pareigomis, ji įsigaliojo ir šalių faktiškai buvo vykdoma, patvirtina ir aplinkybė, jog pareiškėjui už atliekamą darbą reguliariai buvo mokamas sutartyje sulygtas darbo užmokestis. Remiantis byloje esančiais pareiškėjo 2020–2023 metų banko sąskaitų išrašais ir kartu su atskiruoju skundu pateiktais 2021–2023 metų atlyginimų žiniaraščiais, nustatyta, kad pirmasis pavedimas (suma – 9 125 Eur, kuri lygi šalių sutartam darbo užmokesčio dydžiui) pareiškėjui buvo padarytas jau 2020 m. lapkričio 16 d., o tai, įvertinus aplinkybę, kad darbo sutartyje šalys susitarė, jog pareiškėjas bendrovėje pradeda dirbti 2020 m. spalio 1 d. (sutarties 3.1 punktas), iš esmės patvirtina darbo teisinių santykių tarp pareiškėjo ir bendrovės buvimą (jų pradžią). Be to, darbo užmokestis (tam tikrais atvejais kartu su priedu) pareiškėjui buvo pervedamas ir paskesniais mėnesiais; paskutinis pavedimas (suma – 9 540,71 Eur: 9 125 Eur pagrindinis darbo užmokestis ir 415,71 Eur priedas) atliktas 2023 m. lapkričio 9 d., atsiskaitant už pareiškėjo darbą 2023 m. spalio mėn. (banko sąskaitos ataskaita nuo 2023 m. spalio 26 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. ir atlyginimo žiniaraštis už 2023 m. spalio mėn.). Darbo užmokesčio pareiškėjui mokėjimo faktą, greta to, kas jau išdėstyta, papildomai patvirtina ir VMI į bylą pateikti duomenys, kuriuose atsispindi BUAB „PAYRNET“ informacija apie deklaruotas išmokas S. C., įvardintas kaip su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos (A/01).

40.       Nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo abejoti darbo teisinių santykių tarp pareiškėjo ir BUAB „PAYRNET“ faktu, t. y. nei jų pradžia, nei tęstinumu iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 56 straipsnio 1 dalis; CPK 185 straipsnis). Priešingos išvados neleidžia daryti ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad apie pareiškėjo įdarbinimą bendrovėje nebuvo pranešta VSDFV.

41.       CK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

42.       Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytą nuostatą, sutinka su tuo, kad įprastai apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui. Visgi pažymi, kad šios pareigos nevykdymas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, savaime nelemia darbo teisinių santykių nebuvimo fakto (kaip ir darbuotojo teisės gauti sulygtą darbo užmokestį už faktiškai atliktą darbą), juolab byloje esant duomenimis apie šalių sudarytą ir įsigaliojusią bei vykdytą darbo sutartį. Aptariama aplinkybė (nepranešimas VSDFV apie darbuotojo įdarbinimą) galėtų būti reikšminga tik sprendžiant dėl nelegalaus darbo buvimo ir darbdavio atsakomybės už jį (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnis), tačiau tai nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko ir nepatenka į ginčo ribas), o nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės, konstatuojant tarp pareiškėjo ir BUAB „PAYRNET“ buvus darbo teisinius santykius, neturi.

43.       Kita vertus, šiame kontekste svarbu pažymėti, kad minėta DK 42 straipsnio 2 dalis įtvirtina atvejus, kuomet aptariamas reikalavimas (pranešimas VSDFV apie darbuotojo įdarbinimą) nėra taikomas. Tokia situacija gali susiklostyti esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: 1) jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir 2) kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

44.       Šiuo gi atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad VSDFV nėra duomenų apie pareiškėjo socialinį draudimą bendrovėje, ir tuo remdamasis padaręs kategorišką išvadą, jog tarp pareiškėjo ir bendrovės nesusiklostė darbo teisiniai santykiai, nesiaiškino to, ar šiuo konkrečiu atveju apskritai egzistavo pareiga pranešti VSDFV apie darbo sutarties sudarymą. Teismas nevertino nei darbo sutarties 3.3 punkto nuostatos, pagal kurią šalys numatė, kad pareiškėjo pagrindinė darbo funkcijų atlikimo vieta yra per nuotolį iš darbdavio biurų, esančių Jungtinėje Karalystėje – Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijoje (taigi ne Lietuvos Respublikoje), nei antrajai sąlygai nustatyti aktualių tarptautinių susitarimų nuostatų socialinio draudimo srityje (šiuo aspektu atsižvelgiant ir į aplinkybę, kad Jungtinei Karalystei 2020 m. sausio 31 d. išstojus iš Europos Sąjungos, jos santykiams su Europos Sąjunga reglamentuoti socialinio draudimo srityje taikomi atitinkami susitarimai: Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, Protokolas dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo).

45.       Civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas (CPK 176, 185 straipsniai), reiškiantis, kad teisėjas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024). O nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nenustačius nurodytų aplinkybių, darytina išvada, kad jam tokioje situacijoje objektyviai negalėjo susiformuoti pagrįstas įsitikinimas dėl byloje įrodinėjamų reikšmingų faktų buvimo (CPK 176, 185 straipsniai).

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nurodytos aplinkybės, susijusios su pareigos pranešti VSDFV (ne)buvimu, jau anksčiau šioje nutartyje konstatavus, jog tarp pareiškėjo ir BUAB „PAYRNET“ susiklostė darbo teisiniai santykiai, nagrinėjamu atveju nedaro įtakos teisiniam situacijos vertinimui ir jo nekeičia, visgi nepaneigia fakto, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl pranešimo VSDFV teisinės reikšmės padaryta teismui neįsigilinus į faktinę situaciją ir neįvertinus visų klausimui išspręsti reikšmingų aspektų. O būtent tai nulėmė nepagrįstą teismo konstatavimą, kad tarp šalių darbo teisiniai santykiai nesusiklostė, ir dėl to teismas toliau iš esmės nesprendė ginčo dėl pareiškėjo prašomo patvirtinti 24 333 Eur finansinio reikalavimo, kurį sudaro 6 083 Eur (bruto) neišmokėtas darbo užmokestis už 2023 m. lapkričio mėn. 20 dienų ir 18 250 Eur išeitinė išmoka, apskaičiuota pagal DK 62 straipsnį, pagrįstumo.

47.       Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismo aktyvų vaidmenį, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023).

48.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui tvirtinant finansinį reikalavimą, kildinamą iš su darbo santykiais susijusių reikalavimų, teismo nutartyje įrašomo reikalavimo dydis turi būti nurodomas atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (t. y. atskaičius mokesčius) ir kurios turi būti nurodomos atskirai pagal JANĮ nustatytus reikalavimų tenkinimo etapus (JANĮ 42 straipsnio 6 dalis; Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 punktas, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1049-450/2023; 2024 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-467/2024). 

49.       Nagrinėjamu atveju prašomą patvirtinti iš darbo santykių kildinamą finansinį reikalavimą pateikė buvęs Lietuvos Respublikoje įregistruoto juridinio asmens – UAB „PAYRNET“, darbuotojas, kuris nuolat gyveno ir pagal ginčo darbo sutartį dirbo Jungtinėje Karalystėje (sutarties 3.3 punktas), be to, yra šios valstybės pilietis. Todėl, atsižvelgiant į tai, siekiant įvertinti prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą, šioje byloje, visų pirma, buvo būtina nustatyti, kokios valstybės teisės aktai ginčo atveju yra aktualūs, kaip juose yra reglamentuojami pajamų iš darbo teisinių santykių apmokestinimo klausimai (socialinio draudimo, gyventojų pajamų mokesčio srityse; kam kyla prievolė mokėti mokesčius – pačiam darbuotojui ar darbdaviui, koks mokėtinų mokesčių dydis, kt.). Šiame konstekste buvo svarbu įvertinti tiek ginčo atveju aktualius tarptautinius susitarimus (Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, Protokolą dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės 2001 m. kovo 19 d. sutartį dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos), tiek šalių sudarytos darbo sutarties nuostatas dėl pareiškėjui mokėtino darbo užmokesčio (pavyzdžiui, 2.1 punktą, numatantį, kad pareiškėjui turėjo būti pervedamas darbo užmokestis, prieš tai atskaičius gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas ir kitas sumas pagal tuo metu taikomus teisės aktus). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatytos ir kompleksiškai įvertintos, nors jos buvo svarbios, kadangi tiesiogiai lemia šioje byloje prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo, kurio dalį sudaro 6 083 Eur (bruto) neišmokėtas darbo užmokestis, dydį.

50.       Be to, kadangi prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą sudaro ir 18 250 Eur dydžio išeitinė išmoka, pareiškėjo apskaičiuota, remiantis DK 62 straipsniu, šiuo atveju būtina įvertinti ir tokio reikalavimo pagrįstumą, jo faktinį pagrindą, DK 62 straipsnio taikymo galimybės šiuo konkrečiu atveju (ne)buvimą, kartu atsižvelgiant ir į teisės normas, reglamentuojančias darbo teisinių santykių pasibaigimo su juridinio asmens vadovu aspektus (įskaitant ir bendrovės bankroto atveju), įstatyme numatytus atvejus ir sąlygas dėl pagrindo mokėti vadovui išeitinę išmoką (ne)buvimo (JANĮ 56 straipsnio 1 dalis; DK 104 straipsnis). Kadangi šiuo atveju tas padaryta nebuvo, ginčui tinkamai ir visapusiškai išspręsti reikšmingos aplinkybės byloje liko nenustatytos ir neįvertintos.

Dėl procesinės bylos baigties

51.       Apibendrindama nutartyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas, dėl to skundžiama nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, o tai sudaro pagrindą ją panaikinti.

52.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

53.       Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019).

54.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad tarp pareiškėjo ir BUAB „PAYRNET“ nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio iš esmės nepasisakė, netyrė su tuo susijusių reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, neatliko jų teisinio vertinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą iš esmės tirdamas ir vertindamas ginčui reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, susijusius su pareiškėjo finansiniu reikalavimu (jo dydžiu), pakeistų pirmosios instancijos teismą. Taip būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti S. C. 24 333 Eur finansinį reikalavimą BUAB „PAYRNET“ bankroto byloje, šio ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

55.       Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, turi įvertinti šios nutarties 48–50 punktuose nurodytas aplinkybes. Teismas, siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į viešojo intereso tokio pobūdžio bylose egzistavimą ir teismo aktyvų vaidmenį, įgyvendindamas teisėjo vadovavimo procesui principą (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas), turi imtis priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir (ar) esamiems prieštaravimams, neaiškumams pašalinti, įpareigodamas proceso dalyvius pateikti papildomus paaiškinimus ir (ar) įrodymus (pavyzdžiui, duomenis iš oficialių valstybės institucijų apie mokėtinų mokesčių tarifus, dydį, kt.), rinkdamas įrodymus pats, tačiau kartu nepaneigiant ir bendrosios įrodinėjimo pareigos, kuri tenka ginčui reikšmingų aplinkybių įrodymu suinteresuotai šaliai (CPK 178 straipsnis).  

56.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisinei išvadai dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl S. C. (S. C.) 24 333 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                            Giedrė Čėsnienė  

                                                                                                                                        Irmantas Šulcas 

                                                                                                            Aldona Tilindienė