Administracinė byla Nr. AS-885-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02804-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos 63.2; 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. T. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja M. T. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), įkainojimo aktą ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento 2016 m. kovo 17 d. sprendimo punktą dėl 86 582,19 Eur buto įvertinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėja nesutinka su Savivaldybės administracijos nustatyta pareiškėjos norimo privatizuoti buto verte ir prašo teismo panaikinti nustatytą buto vertę. Teismas atkreipė dėmesį, kad Specialioji teisėjų kolegija 2010 m. kovo 10 d. nutartyje (priimta byloje S. D. v. Klaipėdos miesto savivaldybes administracija), 2007 m. lapkričio 15 d. nutartyje (priimta byloje Handelshuset Sverige - Litauen AB v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba) yra pažymėjusi, kad privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris. Sudarydama privatizavimo sandorį, savivaldybė veikia kaip privatizuojamo turto savininkė. Ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami savivaldybės institucijų veiksmai, kada savivaldybė per savo institucijas veikia kaip potencialios pirkimo-pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją ir atsakovą Savivaldybę sieja nuomos teisiniai santykiai. Pareiškėja, kaip norimo privatizuoti buto nuomininkė, teisės aktų, įtvirtinančių nuomojamų butų privatizavimą, pagrindu siekia privatizuoti jos nuomojamą butą. Taigi, teismo vertinimu, ginčas keliamas ne iš administracinių, bet iš civilinių savivaldybės turto privatizavimo teisinių santykių, kuriuose savivaldybė įgyvendina savo, kaip turto savininkės, teisę disponuoti jai priklausančiu turtu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad keliamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

III.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundą priimti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į skundo turinį ir esmę, todėl priėmė neteisingą nutartį. Akcentuoja, kad 2016 m. liepos 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjos M. T. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas

Pareiškėja su skundu į pirmosios instancijos teismas kreipėsi, prašydama: išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), įkainojimo aktą ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento 2016 m. kovo 17 d. sprendimo punktą dėl 86 582,19 Eur buto įvertinimo.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą priimti atsisakė, nurodęs, kad ginčai dėl privatizavimo teisinių santykių teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, nagrinėjamoje byloje spręstinas bylos rūšinio teismingumo klausimas.

Šiuo aspektu svarbu nustatyti, iš kokių teisinių santykių – civilinių ar administracinių – suinteresuotas asmuo kelia savo reikalavimus.

Administracinių teismų kompetencijai priskirta spęsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 3 str. 1 d.), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja privatinius teisinius ginčus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 str., 22 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, sutikdama su pareiškėjos argumentais, kad Savivaldybė – viešojo administravimo subjektas, veikiantis viešojo administravimo srityje, kartu pažymi, kad, be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė, savivaldybė ir jų institucijos dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudama šiuose santykiuose, Savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas – administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jo priimti aktai, dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Taigi, bylos priskyrimo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimas sprendžiamas ne tik pagal ginčo šalis, bet ir pagal teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį. Konstatavus, kad ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių, byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėją ir Vilniaus miesto savivaldybę sieja nuomos teisiniai santykiai. Pareiškėja, būdama ginčo objekto – buto – nuomininke, teisės aktų, įtvirtinančių nuomojamų butų perleidimą fiziniams ir juridiniams asmenims, pagrindu siekia privatizuoti jos nuomojamą butą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skunde pati nurodo, jog kreipėsi į Savivaldybę, prašydama leisti privatizuoti nuomojamą butą – dėl šio pareiškėjos kreipimosi Savivaldybės administracijos Finansų departamentas priėmė siekiamą sprendimą, su kurio dalimi pareiškėja nesutinka – t. y. buto vertės nustatymu.

Pažymėtina, kad šiuo atveju nekilnojamojo turto objekto perleidimas iš savivaldybės (valstybės) nuosavybės asmeninėn nuosavybėn yra civilinis teisinis sandoris. Sudarydama tokio pobūdžio sandorį, savivaldybė veikia kaip privatizuojamo turto savininkė. Ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami savivaldybės institucijų veiksmai, kada savivaldybė per savo institucijas veikia kaip potencialios pirkimo-pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjos keliamas ginčas reguliuojamas ne viešosios, bet privatinės teisės normų, nes šiuo atveju pareiškėja ginčija atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus (sprendimą), atliktus ne vykdant viešojo administravimo funkcijas, bet Savivaldybei dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiam šių teisinių santykių subjektui, įgyvendinant atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su savivaldybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Tokia atsakovo savivaldybės veikla nelaikytina viešuoju administravimu (šiuo aspektu žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74 teismingumo byloje A. K. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84 teismingumo byloje A. Ž.-M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., 2014 m. liepos 8 d. nutartį Nr. T-87-2014 teismingumo byloje A. G., V. L., M. L., V. L. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., 2015 m. balandžio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-50/2015 M. L. v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., 2015 m. gegužės 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-62/2015 A. J. v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį Nr. T-88/2015 teismingumo byloje UAB „Sirupio vaistinė“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt.).

Konstatuotina, kad pareiškėjos reikalavimai yra susiję su tarp pareiškėjos ir Savivaldybės atsiradusiais nekilnojamojo daikto (buto) privatizavimo (t. y. perdavimo pirkėjo nuosavybėn už atitinkamą pinigų sumą) teisiniais santykiais, kurie yra reguliuojami privatinės (civilinės), bet ne viešosios teisės normų, nepaisant tuo, jog šiuo atveju buto savininko (Savivaldybės) valia dėl buto pardavimo už atitinkamą kainą yra išreikšta viešojo administravimo subjekto administraciniu aktu (Vilniaus miesto savivaldybės negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2016 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu 2016 m. kovo 17 d. posėdyje).

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos inicijuojamas ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad 2016 m. liepos 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei atskirajame skunde nurodo pareiškėja, ne priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti, bet nustatė skundo trūkumus. Akcentuotina ir tai, kad skundo atsisakymas nagrinėti administraciniame teisme pareiškėjai neužkerta kelio dėl galbūt pažeistų teisių gynimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.