Nuorašas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-402-992/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10164-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.; 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. sausio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,

sekretoriaujant Ingai Krupauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. N.,

nukentėjusiajam S. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis VšĮ „Šokio harmonija“, vedęs, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė:

A. N. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis 2015 m. balandžio 29 d., apie 21.50 val., Ateities g. 10, Vilniuje, vairuodamas automobilį Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stovintį automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. N., apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad protokole nurodytą dieną, tai buvo trečiadienis, dirbo iki vėlumos, baigė darbą 21:30 val., nuėjo į aikštelę, sėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Yra turėjęs vieną eismo įvykį, todėl žino, koks būna susidūrimo garsas. Po to, kai buvo iškviestas į kelių policiją, net mašinos du mėnesius neplovė, netvarkė, netaisė. Atsakydamas į papildomus teismo klausimus, paaiškino, kad balandžio 29 d. jis tikrai buvo toje vietoje, dirba Ateities g. 10, nuolat stato toje aikštelėje. Ten telpa apie 20 automobilių, šalia yra talpi parduotuvės aikštelė. Automobilį Hyunday Santa Fe vairuoja apie 3 metus, parkavimosi sistemos automobilis neturi, automobilis draustas. Žino, kad sankcijos už pabėgimą iš įvykio vietos didelės ir griežtos, todėl jei būtų smūgį pajutęs, girdėjęs, būtų ėmęsis priemonių, praneštų policijai, jei nesulauktų žmogaus. Tame pastate Ateities g. 10 yra tik dvi institucijos, kurios dirba taip ilgai.

Nukentėjusysis S. M. teismui paaiškino, kad A. N. jam asmeniškai nepažįstamas. Tikslios datos neatsimena, gali būti balandžio 29 d., po sporto klubo, apie 10 val. vakaro, nuėjo į Norfos parduotuvę ir grįžęs rado nulaužtą veidrodėlį. Automobilį aikštelėje, adresu Ateities g. 10, buvo pastatęs prieš pusantros valandos. Paprastai sportuoja valandą, apsipirko ir atėjęs prie automobilio rado nulaužtą veidrodėlį, keli vyrukai pasakė, kad viską matė. Jei ne liudininkai, nebūtų nieko pradėjęs, kadangi vaikinai sutiko liudyti, iškvietė policiją. Jie pasakė, kad automobilis atbulas važiavo ir nulėkė. Atsakydamas į papildomus klausimus paaiškino, kad atvažiavo su sveiku veidrodėliu. Paprašytas detaliau apibūdinti aikštelę, nukentėjusysis paaiškino, kad ten yra toks pseudo šaligatviukas prie pat namo, įgilėjimas, tada jis baigiasi ir yra sulūžęs šaligatvis, kuriuo niekas nevaikšto, ant to šaligatvio jis ir paliko automobilį priekiu į pastatą. Neatkreipė dėmesio, kokie automobiliai šalia stovėjo. Liudininkai jam papasakojo, kaip veidrodėlis pokštelėjo, kad mašina nuvažiavo, įvardino markę ir spalvą. Automobiliai buvo sugretinti. Jo automobiliui tik nulaužtas veidrodėlis, daugiau nieko nebuvo apgadinta. Matuojant policijoje buvo žiūrima nuo žemės apačios, tik po to jam mintis kilo, kad ten, kur buvo palikęs automobilį, yra nelygu, automobilis galėjo būti pasviręs iki 15 cm. Į pastatą ateina šaligatvis toje vietoje, kur mašinos parkuojasi lygiagrečiai pastatui, yra 3-4 vietos mašinoms lygiagrečiai nuo pastato, yra bortas statmenai pastatui, kai baigiasi, šaligatvis eina lygiagrečiai namui. Ant buvusio šaligatvio vietos yra dviem automobiliams. Mašinos stovėjo viena paskui kitą, t.y., stovėjo už jo automobilio, šone jo automobilio negalėjo stovėti. Buvo nudaužtas dešinysis, keleivio pusės, veidrodėlis. Norėdamas privažiuoti prie jo automobilio, vairuotojas turėtų važiuoti važiuojamąja dalimi, ta dalis nėra plati, skubant taip galėjo įvykti. Mano, kad neišgirsti buvo neįmanoma, nes liudytojai sakė, kad garsas buvo stiprus, automobilyje nėra veidrodėlio lankstymosi mechanizmo, todėl veidrodėlis ir lūžo, kontaktas irgi galėjo būti juntamas. Į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens klausimus nukentėjusysis atsakė, jog iki to įvykio veidrodėlis nebuvo lūžęs, jei ir buvo įskilęs, tai ne tiek, kad negalėtum eksploatuoti. Teismui parodžius transporto priemonių sugretinimo protokolo nuotraukas, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai, nukentėjusysis paaiškino, kad automobilį į kelių policiją nuvarė be veidrodėlio. Sugretinant automobilius buvo pridėtas nulaužtas veidrodėlis. Tikėtina, kad įbrėžimas gali skirtis. Mano, kad kuo brangesnis automobilis, tuo jis tvirtesnis, gal ir galėjo toks menkas įbrėžimas likti nulaužus veidrodėlį.

Liudytoja S. P. teismui paaiškino, kad A. N. yra jos šokių mokytojas, balandžio 29 d. ji buvo šokių pamokoje. Išėjo iš šokių su savo dukra, dar dvi Renatos, stovėjo, rūkė, išėjo Adomas, atsisveikino, palinkėjo gero savaitgalio ir nuėjo į savo mašiną. Pamokos vyksta buvusioje gamykloje, nežino, kokia tiksliai gatvė, yra dar Norfos parduotuvė, lošimų automatai. Aikštelė didelė. Žino, kad A. N. sidabriniu džipu važinėja. Atsakydama į papildomus teismo klausimus paaiškino, kad šokių pamokos trunka nuo 20.30 val. iki 21.30 val. Išėjo į lauką ir prie pat durų stovėjo, nelabai matė stovėjimo aikštelę, galėjo būti į ją nusisukusi nugara, į šoną dar yra pastatas. Nematė, kaip A. N. įsėdo į automobilį. Negirdėjo jokio smūgio, trenksmo. A. N. charakterizuoja kaip pavyzdingą, pareigingą, turintį humoro jausmą, maloniai bendraujantį, nepraleidžiantį pamokų.

Liudytoja R. D. teismui paaiškino, kad balandžio 29 d. šoko, išėjo iš salės prieš dešimtą valandą vakaro, nes po 21.30 val. baigiasi treniruotė, užtrunka, kol persirengia, treneris laukia, kol visos išeis, užrakina duris ir eina namo. Pirmame aukšte liudytoja rūko, kaip visada, tą vakarą irgi rūkė, prie pat įėjimo prie durų visada stoviniuoja. Buvo keturiese, po poros minučių, kai jos nusileido, išėjo treneris, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Liudytoja matė, kaip jis įsėdo. Pamena, kad automobilis stovėjo iš dešinės, akimis jo nesekė. Treneris važiavo ir išvažiavo. Liudytoja negirdėjo jokio smūgio garso. Paprašyta detaliau apibūdinti aikštelę, paaiškino, kad ji yra matoma nuo pastato durų, priešais ją tada buvo važiuojamoji dalis ir aikštelė, kurias skiria žalia veja, ir didesnė Norfos aikštelė. Matomumo liudytojai niekas neribojo: priešais buvo važiuojamoji dalis ir automobiliai. Aikštelė buvo pilna. Atsakydama į nukentėjusiojo S. M. klausimus paaiškino, kad prie lošimų automatų buvo priparkuotas A. N. automobilis, kiek pamena, jis galu išvažiavo. Atsakydama į teismo klausimą, teigė, kad stabdžių ar akceleratoriaus garso taip pat negirdėjo. A. N. charakterizuoja kaip organizuotą, griežtą, atsakingą, nevėluojantį į pamokas ir neleidžiantį kitiems vėluoti, pareigingą asmenį.

Liudytoja R. R. teismui paaiškino, kad A. N. veda šokių treniruotes. Balandžio 29 dieną ji dalyvavo treniruotėje. Jei būtų kas įvykę, prisimintų. Treniruotė baigiasi 21.30 val., tada persirengia, leidžiasi į apačią, kolegė R. D. prie durų visada parūko, ji pati šalia stovi. Šokėjos išeina, treneris užrakina duris ir išeina. Kiekvieną kartą jos jį mato, jis visą laiką skuba, tą kartą tikriausiai skubėjo namo. Jokių įtartinų garsų liudytoja negirdėjo. Neatsimena, kuria kryptimi A. N. išvažiavo, nebuvo nieko tokio, ką vertėtų prisiminti. Moterys kokias 5 minutes pastovi, tol, kol išsiplepa. Pirmas išvažiuoja treneris, kiekvieną kartą treniruotė baigiasi 21.30 val., treniruotės vyksta pirmadieniais ir trečiadieniais. Paprašyta patikslinti, liudytoja paaiškino, kad ji nieko nematė, nebuvo jokio garso, kuris būtų atkreipęs dėmesį.

Liudytojas I. U. teismui paaiškino, kad pažįsta nukentėjusįjį, su juo susipažino įvykio vietoje, kai atvyko pareigūnai. Kada buvo eismo įvykis, nelabai prisimena, tai buvo prie prekybos centro Norfa, aikštelėje, adreso nepamena. Su draugais buvo atvykę prie to prekybos centro ir stovėjo toje aikštelėje, kur buvo nudaužtas veidrodėlis. Sėdėjo automobilyje ir laukė kito atvažiuojančio draugo, tiesiai prieš tą automobilį, kuriam buvo nudaužtas veidrodėlis. Buvo vakaras, tamsu, apie 21 valandą. Tiksliai neįsiminė, nes nežinojo, kad reikės liudyti teisme. Aikštelė buvo stačiakampė, apie 200 metrų. Joje buvo gal apie 50 automobilių. Danga nelygi. Nukentėjusiojo automobilis buvo priparkuotas kelkraštyje, tokioje kaip aikštelėje. Į stovintį automobilį įsirėmė džipas Hyundai. Stebėti jį pradėjo, kai išgirdo garsą. Kai pradėjo stebėti, džipas stovėjo visai šalia nukentėjusiojo automobilio. Matė džipo galą ir vairuotojo pusę. Nukentėjusiojo automobilis stovėjo lygiagrečiai šonu vienas prie kito, tada džipas greitai pajudėjo į priekį ir greitai išvažiavo galu. Išvažiavo greičiau, nei tai daroma įprastai, greičiau nei važinėja pats liudytojas. Po įvykio jie (liudytojas su draugais) kurį laiką pastovėjo, paskui nuėjo ir pamatė, kad nudaužtas veidrodėlis. Iškvietė policiją, pareigūnai paėmė visų parodymus. Įsidėmėjo džipo numerius, nes buvo keliese: buvo D. Š., dar vieno kartu buvusio asmens liudytojas nežino nei vardo, nei pavardės. Numerį įsidėmėjo ne tik jis pats, bet ir kiti draugai. Prieš įvykį aikštelėje buvo apie 10 minučių. Jis sėdėjo automobilyje, o Redas su Domantu buvo išlipę. Jų pačių automobilis stovėjo tiesiai prieš Norfos įėjimą. Automobilis buvo atidarytais langais, todėl girdėjo garsą, kai susidūrė automobiliai. Kitų žmonių neįsidėmėjo, gal praeivių ir buvo. Vairuotojo iš Hyundai automobilio nematė, įsėdimo į automobilį fakto nematė, kaip priparkuotas Hyundai buvo, taip pat nematė. Išvadą, kad jis kliudė kitą automobilį, padarė iš to, kad automobiliai stovėjo šalia, o paskui Hyundai greitai pajudėjo ir išvažiavo. Kai Hyundai išvažiavo, pastebėjo ir įsidėmėjo numerius, o paskui nuėjo į vietą ir pamatė nudaužtą veidrodėlį. Įsitikinęs, kad girdėjo dūžtančio veidrodėlio garsą. Automobilio kontakto nematė ir negalėjo matyti, nes buvo kitoje pusėje, bet iš girdėto garso padarė tokią išvadą. Atsakydamas į A. N. klausimus, liudytojas paaiškino, kad susidūrimas galėjo įvykti automobilio galu, prieš tai veidrodėlio nematė. Jie (liudytojas su draugais) buvo 3 žmonės vienoje mašinoje. Atsakydamas į nukentėjusiojo klausimus, liudytojas I. U. paaiškino, kad per įvykį jie buvo kitoje aikštelės dalyje, arčiau kebabinės, paskui privažiavo arčiau, kad sulauktų nukentėjusiojo. Į teismo klausimus liudytojas atsakė, jog vaizdo niekas neuždengė: automobilis matėsi galine dalimi tiek nukentėjusiojo, tiek džipo. Buvo kitų automobilių, bet kadangi buvo salelė, todėl buvo tarpas ir įvykio vieta gerai matėsi. Kiti automobiliai šiek tiek pridengė priekį, bet galas ir šonas gerai matėsi. Liudytojas, nukentėjusiojo paprašytas atsakyti, per kokį arčiausiai atstumą matė automobilį, teigė, jog atstumas buvo apie 10-15 metrų, matė galą ir automobilio šoną iš vairuotojo pusės. Teismui pagarsinus rašytinį liudytojo I. U. paaiškinimą (b.l.11), liudytojas patvirtino, kad paaiškinimas yra jo, bet jį surašė draugas, nes jis pats (I. U.) buvo sušalęs, tai jis tik pasirašė. Mano, kad rašė D. Š., neprisimena tiksliai, kuris rašė. Automobilių kontakto nematė, bet girdėjo garsą. Kai rašė paaiškinimus, pareigūnė liepė juos perrašyti, paaiškino, kaip reikia rašyti, ką rašyti, padiktavo. Susitarti neleido, Redas rašė automobilyje, o jis rašė lauke. Pareigūnė jam paaiškino, kad privalo duoti teisingus parodymus, abejonių dėl pakeistų parodymų jam nekilo. Pirminį paaiškinimą sulamdė ir išmetė.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais (ATPK 256 straipsnis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto atitinkamame ATPK straipsnyje, sudėtis. Tai yra vienintelis pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltės nustatymas yra viena esminių sąlygų sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo. Tai reiškia, kad konstatuojant administracinį teisės pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimą padariusio asmens kaltės. A. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis 2015 m. balandžio 29 d., apie 21.50 val., Ateities g. 10, Vilniuje, vairuodamas automobilį Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stovintį automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktus. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 222 straipsnyje nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal šio pažeidimo sudėtį pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y., asmuo, sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sužalojimą.

A. N., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad nepajuto kontakto, negirdėjo jokio smūgio, jei būtų smūgį pajutęs, girdėjęs, būtų ėmęsis priemonių, praneštų policijai, jei nesulauktų žmogaus, kadangi jam yra žinoma, kas gresia už pasišalinimą iš įvykio vietos ir žino, koks būna automobilių kontakto garsas, nes praeityje buvo patekęs į eismo įvykį. Liudytojos S. P., R. D., R. R. paaiškino, kad stovėjo ir rūkė prie durų, nusileidusios iš šokių studijos, kai išvažiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas A. N.. Visos šios liudytojos, teismui pasižadėjusios duoti teisingus parodymus ir patvirtinusios, kad suprato liudytojo pareigą, bei būdamos įspėtos dėl gresiančios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, vieningai tvirtino, kad negirdėjo jokio garso, smūgio. Pagal eismo įvykio vietos schemą (b.l.6), nukentėjusiojo automobilis stovėjo ne daugiau kaip per keturis automobilių korpusus nuo pastato, kuriame yra lošimų automatų salonas ir kuriame yra įsikūrusi šokių studija, apytiksliai toks atstumas sudaro apie 10 metrų, todėl, teismo įsitikimu, smūgis, jeigu toks buvo, dėl kurio nulūžo nukentėjusiojo automobilio veidrodėlis, turėjo būti girdimas prie pastato stovinčioms moterims. Liudytojas I. U. aiškino teismui, kad dūžtančio veidrodėlio garsą girdėjo sėdėdami automobilyje, stovinčiame prie kebabinės, priešais Norfos parduotuvės įėjimą, rašytiniame jo paaiškinime (b.l.11) nurodoma, kad eismo įvykį matė 20-30 metrų atstumu, vadinasi, keturios liudytojos, įskaitant ir S. P., parašiusią rašytinį paaiškinimą byloje (b.l.29), kurios neatvykimą į teismo posėdžius teismas pripažįsta pateisinamu (b.l. 40, 58), nuo galimo kontakto vietos stovėjusios du - tris kartus arčiau, nei liudytojai R. D. ir I. U., kategoriškai neigia girdėjusios bet kokį automobilių kontakto garsą, mačiusios bet kokį galimą kontaktą. Vadovaujantis eismo įvykio vietos schema, įvykis liudytojui vyko iš dešinės pusės, tokiu atveju, atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomą pažeidimo mechanizmą, tiesioginio Hyundai ir Toyota automobilių kontakto matymo lauką liudytojui I. U. kliudė Toyota automobilio korpusas ir tai paneigia liudytojo I. U. teismo posėdyje išsakytą teiginį, jog jie stovėjo tiesiai prieš tą automobilį, kuriam buvo nudaužtas veidrodėlis. Teismo posėdyje apklausiamas I. U. aiškino, kad Hyundai automobilio vairuotojo nematė, nematė jo įsėdimo į automobilį fakto, taip pat nematė, kaip prieš įvykį buvo priparkuotas Hyundai automobilis. Išvadą, kad Hyundai kliudė kitą automobilį, liudytojas padarė iš to, kad automobiliai stovėjo šalia, o kad Hyundai vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, nusprendė todėl, kad paskui Hyundai greitai pajudėjo ir išvažiavo, išvažiavo greičiau, nei išvažiuotų pats liudytojas. Teismas kritiškai vertina I. U. teismo posėdyje duotus parodymus, kadangi subjektyvaus liudytojo įvykio suvokimo, jog automobilių kontaktas buvo, nes liudytojas girdėjo, nepakanka kategoriškai išvadai apie neginčytiną pažeidimą padaryti ir patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, o liudytojo I. U. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Posėdžio metu paklausus liudytojo I. U., kodėl byloje esančiame rašytiniame paaiškinime (b.l.11), nuo grafos „Papildomas paaiškinimas“ skiriasi braižas ir rašiklio spalva, liudytojas paaiškino, kad paaiškinimą iš tikrųjų surašė ne jis, o jo draugas D. Š., liudytojas pats tik pasirašė. Pagarsinus minėto rašytinio paaiškinimo turinį ir uždavus klausimą, kodėl skiriasi parodymai, išdėstyti raštu ir duodami teismo posėdžio metu, liudytojas I. U. teismui atsakė, kad pareigūnė liepė perrašyti paaiškinimus, aiškino, kaip reikia rašyti, ką rašyti, padiktavo tekstą, o pirminį paaiškinimą liudytojas suglamžė ir išmetė. Byloje yra R. D. rašytinis paaiškinimas, kuris 2015-05-26, t.y., praėjus beveik mėnesiui laiko, papildytas smulkiomis detalėmis, pavyzdžiui, tokiomis kaip Hyundai automobilio pusė, kuria jis atsitrenkė, faktas, kad automobilį vairavo vyras, kuris akimirką apsižvalgė per langą, tačiau neišlipo pasižiūrėti, kurios nebuvo minimos rašant paaiškinimą iš karto po įvykio ir kurių detalus momentinis fiksavimas ir įsiminimas tikėtinas iš karto po įvykio, o ne praėjus tam tikram laiko tarpui. Analogiškai, 2015-05-26 dieną detalėmis, kurios nebuvo minimos 2015-04-29 dienos paaiškinime, papildytas ir I. U. paaiškinimas (b.l.11. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį, kad minėtuose paaiškinimuose nesutampa galimo įvykio laikas: R. D. paaiškinime įvykio laikas nurodomas 21.30 val. (b.l.20), o I. U. – 21.50 val.

Be kita ko, logiška, kad tiesioginis automobilių kontaktas turi palikti analogiškus apgadinimus, o šiuo atveju transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole (b.l.16-23) nurodoma, jog Honda Civic automobiliui nulaužtas galinio vaizdo veidrodėlis iš dešinės pusės 90 cm – 100 cm aukštyje, Hyundai Santa Fe matomi nežymūs įbrėžimai ant galinio žibinto, nežymiai nubrozdintas galinis sparnas (109 cm), nežymiai nubrozdintos galinės durelės (90 cm aukštyje) iš kairės pusės, kas savaime neginčytinai nepatvirtina, kad nežymūs įbrėžimai liko po smūgio nulaužus kito automobilio veidrodėlį, o ne yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė, automobilių apžiūros ir sugretinimo protokole nieko nėra minima apie tai, ar analogiškų nežymių apibrėžimų nėra kitose Hyundai automobilio vietose. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole pateikiama tikėtina išvada, jog automobilio Honda Civic, valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini) apgadinimai galimai galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu Hyundai Santa Fe, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) Tikėtinos išvados aplinkybių nepakanka, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti asmenį, dėl kurio kaltų veiksmų buvo padaryti transporto priemonių apgadinimai. Nustačius visas išdėstytas ir aptartas aplinkybes išlieka abejonė dėl to, ar tikrai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. N. veiksmų kilo eismo įvykis ir buvo apgadinti automobiliai.

Atsižvelgiant į teismo posėdyje paaiškėjusias liudytojo I. U. rašytinio paaiškinimo surašymo aplinkybes, teismas atmeta liudytojo I. U. parodymus kaip nepatikimus. Teismas nepatikimais duomenimis pripažįsta ir I. U. draugo, R. D. rašytinio paaiškinimo turinį (b.l.20), kadangi lieka nepašalinta pagrįsta abejonė, kad šis paaiškinimas buvo surašytas analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir I. U.: t.y., pareigūnui diktuojant tekstą. Įvykį mačiusių, girdėjusių ar kitaip įvykyje dalyvavusių asmenų liudijimai yra tik pirminė informacija, pranešimas apie galimai padarytą pažeidimą, šie liudijimai savaime nėra neginčijami duomenys, kurių pakanka konkretaus asmens atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylos teisenai pradėti. Priešingai, jie turi būti sistemiškai vertinami visų kitų duomenų kontekste ir atitinkamai kvalifikuojama veika jau pradinėje stadijoje - pateikiant kaltinimą ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi, kaip jau buvo paminėta, ATPK nuostatos numato, jog administracinė teisena negali būti pradėta nenustačius visų būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Kaip teismo posėdyje minėjo nukentėjusysis S. M., jis pats įvykio nematė, savo automobilį pastatė neapgadintą, apie veidrodėlio nulaužimo aplinkybes sužinojo iš jaunuolių, kurie, kaip jam pasirodė, jį informavo iš geranoriškų ir pilietiškų paskatų. Savaime suprantama, sveikintina ir skatintina yra pilietinė iniciatyva, geranoriškos paskatos ir pastangos padėti išaiškinti pažeidimus, informuoti apie galimus kaltininkus, tačiau, teismo įsitikinimu, pilietinę iniciatyvą turi sekti ir tinkamas liudytojų pareigų atlikimas. Šiuo konkrečiu atveju, administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. N., teisminis nagrinėjimas užsitęsė itin ilgą laiką būtent dėl liudytojų R. D. ir I. U. pareigos atvykti į teismą sistemingo nevykdymo. Abu minėti liudytojai buvo tinkamai informuoti apie 2015-09-24 teismo posėdį, R. D. šaukimas įteiktas asmeniškai, I. U. šaukimas įteiktas pilnamečiam šeimos nariui (močiutei), tačiau į posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Teismas priėmė nutartis abu šiuos liudytojus atvesdinti, tačiau jie nebuvo atvesdinti ne tik į 2015-10-16 posėdį, bet ir į 2015-12-03 dienos posėdį. Teismui buvo pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos J. D. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog R. D. yra išvykęs į Angliją dirbti (b.l.73). Po liudytojo I. U. apklausos paaiškėjus dar vienam galimam liudytojui D. Š., jis buvo tinkamai informuotas apie 2016-01-15 teismo posėdį, tačiau neatvyko, nes pramiegojo (b.l.82), kas, akivaizdu, demonstruoja atsainų liudytojo pareigų vykdymą.

Kaip buvo paminėta, asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta, lieka nepašalinta abejonė, kad automobilio Honda Civic, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai atsirado ne dėl A. N. veiksmų, todėl visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, A. N. iškelta pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutrauktina nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r ė:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                       (parašas)                                                Viktorija Šelmienė

Nuorašas tikras