Teikimas Nr. T-919-929/2019

 Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04217-2014-6

 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.6.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė susipažino su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus teikimu dėl D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo Švedijos Karalystei.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2392-935/2015 D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. K. paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 7 d..

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus (toliau – ir Institucijos) teikimas, kuriame nurodoma, kad Institucija vykdo pasislėpusio nuo bausmės atlikimo D. K. paiešką. Vykdant paiešką buvo gauta informacija, kad ieškomasis nuo 2016 m. nuolat gyvena Švedijos Karalystėje. 2019 m. liepos 16 d. Lietuvos kriminalinio policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba informavo, kad nuo 2018 m. liepos mėnesio D. K. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Švedijos Karalystė. Vilniaus apygardos teismas atsisakė išduoti D. K. Europos arešto orderį, todėl nuosprendžio vykdymo perspektyvos yra komplikuotos, nes duomenų apie tai, kad ieškomasis lankosi Lietuvoje, negauta. Prašo teismo apsvarstyti galimybę perduoti D. K. priimto nuosprendžio vykdymą Švedijos Karalystei.

Atsisakytina priimti teikimą ir jis grąžintinas Institucijai.

Institucijos teikimu prašoma D. K. atžvilgiu Lietuvos Respublikos teismo priimto nuosprendžio vykdymą perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Švedijos Karalystei. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342 straipsnio 6 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Pažymėtina, kad BPK nenustatyta kreipimosi su teikimu dėl nuosprendžio perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tvarka, tačiau pastaroji tvarka yra nustatyta būtent Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“. (toliau – ir Įstatymu).

Kadangi D. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi Įstatymo III skyriuje įtvirtintomis nuostatomis dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos teismų priimti nuosprendžiai, kuriais paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar kitam asmeniui, turinčiam gyvenamąją vietą ar kitų glaudžių sąsajų su šia valstybe, gali būti perduodamas šios valstybės kompetentingai institucijai, kai yra visos šios sąlygos:

1) teismas pagrįstai mano, kad bausmės vykdymo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai;

2) nuteistasis sutinka, kad kita Europos Sąjungos valstybė narė perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės;

3) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija sutinka perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kad turimais duomenimis D. K. nėra Švedijos Karalystės pilietis, tačiau nuolat šioje valstybėje gyvena ir joje deklaravo gyvenamąją vietą, darytina išvada, kad nuosprendis dėl laisvės atėmimo bausmės jam gali būti perduodamas Švedijos Karalystės kompetentingai institucijai vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, esant šios dalies punktuose nurodytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, atvejais, kai nuteistasis pabėgo ar sugrįžo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę dėl to, kad Lietuvos Respublikoje jam yra pradėtas baudžiamasis procesas ar buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas šiai Europos Sąjungos valstybei narei ir negavus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto nuteistojo sutikimo. Tokiu būdu darytina išvada, kad norint perduoti D. K. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymą Švedijos Karalystei, turi būti nustatytos Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytos sąlygos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės neperduodamas vykdyti, jeigu neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra trumpesnė negu šeši mėnesiai, išskyrus atvejus, kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija sutinka perimti trumpesnės negu šeši mėnesiai laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad D. K. prašomu perduoti nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė (keturi mėnesiai) yra trumpesnė, negu šeši mėnesiai, nagrinėjamu atveju Švedijos Karalystės kompetentingos institucijos sutikimas perimti pastarojo nuosprendžio vykdymą yra būtinas tiek pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punktą, tiek pagal 18 straipsnio 6 dalį.

Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu bausmės vykdymo metu paaiškėja šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, bausmę vykdanti institucija savo iniciatyva arba remdamasi nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu, pateikia šio įstatymo 19 straipsnio 1 punkte nurodytam teismui teikimą perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu teikimu teismui pateikiamas užpildytas liudijimo projektas, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės nuorašas, nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymas, duomenys, pagrindžiantys, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuteistojo socialinę reabilitaciją. Teismas, susipažinęs su Institucijos teikimu bei kartu su juo pateikta bylos medžiaga (pateiktas tik raštas dėl D. K. paieškos), daro išvadą, kad Institucija nesilaikė Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, kadangi kartu su teikimu teismui nepateikė reikalavimuose nurodytų dokumentų.

Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti konsultuojamasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytu atveju, kai sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik gavus jos kompetentingos institucijos sutikimą, bausmę vykdanti institucija, prieš šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikdama teismui teikimą, kreipiasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad Institucija neatliko jai Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos, kadangi teikimo medžiagoje nėra duomenų, kad Institucija būtų kreipusis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl konsultacijų su Švedijos Karalystės kompetentinga institucija vykdymo. Be to, Įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu negaunamas šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bausmę vykdanti institucija palieka šį klausimą nenagrinėtą ir apie tai informuoja nuteistąjį, jo šeimos narį ar jo gynėją. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Institucija apskritai neturėjo pateikti teismui teikimo dėl pastarojo nuosprendžio perdavimo vykdyti Švedijos Karalystei, prieš tai neįsitikinusi, kad Švedijos Karalystės kompetentinga institucija sutinka perimti vykdyti minėtą sprendimą, kadangi, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Švedijos Karalystės kompetentingos institucijos sutikimas yra būtinas pagal Įstatymo 18 straipsnio nuostatas.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į pateiktus teismui duomenis sprendžia, kad Institucijos teikimas teismui dėl D. K. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo Švedijos Karalystei yra paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nustatytų reikalavimų, teikimo bylos medžiaga yra nepilna, todėl teikimą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį pateikusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajam skyriui. Pažymėtina, kad atsisakymas priimti teikimą nekliudo jį pateikusiai institucijai, pašalinus nurodytus trūkumus, įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties klausimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ III skyriaus nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 6 dalimi, 364 straipsniu,

n u t a r i a :

            Atsisakyti priimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus teikimą dėl D. K. priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo Švedijos Karalystei ir teikimą, kartu su pateikta medžiaga, grąžinti jį pateikusiai institucijai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                   Rasa Paužaitė