Civilinė byla Nr. e2-6664-848/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02464-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.10.;

3.1.1.;3.1.7.; 3.2.6.;3.2.6.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 7 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė,

sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, 

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ atstovui S. V.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

        Teismas

n u s t a t ė :        

        ieškovas A. K. ieškiniu prašo priteisti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, įmonės kodas 302308932, 542,08 Eur ir bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.

        Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovas A. K. (toliau – ir ieškovas)  nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-54-230/2020 buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovo A. K. mopedo (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė), priverstinio nuvežimo ir saugojimo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ (toliau – ir atsakovės) aikštelėje teisėtumo bei transporto priemonės saugojimo išlaidų dydžio (tame tarpe dėl taikomo vienos paros transporto priemonės saugojimo įkainio). Kauno apygardos teismo sprendimu buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas - ieškovo A. K. ieškinys atmestas, o atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“  priešieškinis tenkintas iš dalies. Teismo sprendimu iš ieškovo atsakovei priteista 584,64 Eur išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir jos saugojimą (už 121 parą po 4,84 Eur už vieną parą). Likusioje dalyje priešieškinis buvo atmestas. Teismas 2020 m. sausio 9 d. sprendimo 27 punkte nustatė, kad atsakovė turi teisę gauti transporto priemonės saugojimo išlaidas iš viso už 121 kalendorinę dieną, nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d.. Sprendimo 28 punkte teismas nustatė, kad pagal atsakovės ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. gruodžio 2 d. sudarytą Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartį vienos paros saugojimo įkainis buvo nustatytas 4,84 Eur su PVM, todėl už 121 saugojimo parą turėjo būti priteista 585,64 (4,84 x 121), todėl apylinkės teismo sprendimo dalį pakeitė padidinant atsakovei priteistą sumą iki 585,64 Eur. Sprendimo 29 punkte nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti įsiskolinimą remiantis didesniu, t. y. 24,20 Eur, už vieną saugojimo parą saugojimo įkainiu. Teismas nurodė, kad atsakovė tai grindžia uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ direktorės (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytu po leidimo atsiimti transporto priemonę vienos paros saugojimo įkainiu - 24,20 Eur, tačiau toks įkainis atsakovės yra nustatytas vienašališkai, tokia jos teisė nurodytoje saugojimo paslaugų sutartyje nebuvo numatyta, todėl nėra susitarimo, sudaryto su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatu, dalis ir negali turėti įtakos trečiojo asmens, kurio naudai sudarytas susitarimas dėl saugojimo, t. y. ieškovo, pareigos mokėti didesnio nei tarp šalių buvo susitarta dydžio įkainį už transporto priemonės saugojimą. Ieškovas 2020 m. sausio 20 d., gavęs Kauno apygardos teismo sprendimą ir su juo susipažinęs, 2020 m. vasario 5 d. nuvyko į atsakovės aikštelę atsiimti saugomos transporto priemonės. Ieškovas pateikė atsakovės darbuotojui mokėjimo čekį, įrodantį, kad ieškovas pagal teismo sprendimą sumokėjo 584,64 Eur išlaidas už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir jos saugojimą (121 parą) bei sprendime nurodytas atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas (521,23 Eur ir 112,71 Eur), iš viso 1 219,58 Eur. Atsakovė 2020 m. vasario 5 d. atsisakė transporto priemonę grąžinti, motyvuodama tuo, kad ieškovas turi papildomai sumokėti už transporto priemonės saugojimą, skaičiuojant laiką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 10 d. iki transporto priemonės atsiėmimo dienos 2020 m. vasario 5 d. Ieškovas sutiko papildomai sumokėti atsakovei už transporto priemonės saugojimą po 4,84 Eur už vieną parą (už 28 paras), tačiau nesutiko su atsakovės reikalavimu už vieną parą saugojimo mokėti jai vienašališkai nustatytą 24,20 Eur įkainį. Nepripažindamas atsakovės reikalavimo mokėti po 24,20 Eur už parą, ieškovas mano, kad atsakovė, reikalaudama papildomo mokėjimo už transporto priemonės saugojimą nepagrįstai netaikė įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo 27-29 punktuose nurodyto 4,84 Eur įkainio, kuris buvo nustatytas pagal atsakovės 2016 m. gruodžio 2 d. sudarytą sutartį su Panevėžio apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu. Siekdamas nedidinti šalių patiriamų transporto priemonės saugojimo išlaidų, ieškovas pagal išankstinę atsakovės pateiktą sąskaitą 2020 m. vasario 6 d. sumokėjo atsakovei 677,60 Eur už transporto priemonės saugojimą nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. vasario 6 d. (28 paros), atsakovės vienašališkai nustatytą kainą po 24,20 Eur už vieną saugojimo parą ir atsiėmė transporto priemonę. Ieškovo paskaičiavimu, atsakovė galėjo iš jo pareikalauti ne didesnės nei 135,52 Eur sumos (28 x 4,84), todėl jis įsitikinęs, kad atsakovė 542,08 Eur (677,60 - 135,52) iš ieškovo įgijo be pagrindo, todėl privalo šią sumą grąžinti. 

        Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teismui paaiškino, kad šio ginčo esmė yra ta, jog po Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimo atsakovė pareikalavo ieškovo, atvykusio atsiimti transporto priemonę, sumokėti papildomą 677,60 Eur sumą už transporto priemonės priverstinį saugojimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 10 d. (t. y., po sprendimo įsiteisėjimo dienos) iki 2020 m. vasario 6 d. (t. y., faktinio transporto priemonės atsiėmimo už papildomas 28 paras), skaičiuojant po 24,20 Eur už kiekvieną saugojimo parą pagal (duomenys neskelbtini) atsakovės direktorės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą įkainį, taikomą po Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo dienos (t. y., kuomet pasibaigia atsakovės ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato sutartiniai santykiai ta apimtimi, kiek tai tiesiogiai susiję su priverstinai nuvežtos konkrečios transporto priemonės, kurios grąžinimui savininkui yra išduotas leidimas šią transporto priemonę atsiimti, priverstiniu saugojimu, kas reiškia, jog transporto priemonės savininkas, gavęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato išduotą leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, privalo ją iš atsakovės aikštelės atsiimti nedelsiant). Ieškovas iš esmės sutinka su savo prievole sumokėti atsakovei atlyginimą už mopedo saugojimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 10 d. (t. y., po sprendimo įsiteisėjimo dienos) iki 2020 m. vasario 6 d. (transporto priemonės faktinio atsiėmimo, t. y., už papildomas 28 paras), tačiau nesutinka su (duomenys neskelbtini) atsakovės direktorės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu 24,20 Eur įkainiu už kiekvieną saugojimo parą, taikomu po Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo dienos. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog sprendimu atsakovės naudai iš ieškovo priteistas ir ieškovo sumokėtas įsiskolinimas apima konkretų laikotarpį, t. y., nuo mopedo priverstinio nuvežimo dienos – 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. gruodžio 27 d. Atsakovė nagrinėjamo ginčo atveju reikalavo atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas už visiškai kitą laikotarpį - nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. vasario 6 d. Akivaizdu, jog sprendimas su jame išdėstyta teismo motyvacine dalimi apima visiškai kitą mopedo priverstinio saugojimo laikotarpį, už kurį atsakovė reikalavo atlyginimo iš ieškovo ir ginčo bylos atveju nėra taikytini. Taip pat atsakovė nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės analogišku atveju (t. y., kuomet atsakovas po Vyriausiojo policijos komisariato priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkui išduoto leidimo atsiimti transporto priemonę taikė tą patį 24,20 Eur vienos paros saugojimo įkainį) 2020 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020 aiškiai konstatavo, jog „<...gavus Leidimą atsiimti automobilį iš UAB „Tomadas“ aikštelės, tačiau nesumokėjus už nuvežimo ir saugojimo paslaugas, ir dėl to transporto priemonės savininkui negrąžinus, UAB „Tomadas“ tolimesniam ieškovo transporto priemonės saugojimui taikė savo įmonės patvirtintus įkainius – 24,20 Eur už transporto priemonės saugojimo parą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje konstatuotas aplinkybes, pritaria atsakovės argumentams, kad Sutarties sąlygose nurodytas transporto priemonės saugojimo tarifas yra taikomas iki Leidimo išdavimo automobilį atsiimti ir tolimesnis automobilio laikymas UAB „Tomadas“ priklausančioje aikštelėje vykdomas dėl paties ieškovo priešingų teisei veiksmų, kurių pasekmių Sutartis nereguliuoja. Todėl UAB „Tomadas“, kaip verslo subjektas, turi teisę nustatyti savo paslaugų kainą ir ją taikyti asmenims, kurie savo transporto priemones laiko jų saugomoje aikštelėje...>“. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020 akivaizdu ne tik tai, jog atsakovė jau nuo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato leidimo ieškovui atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo dienos (2018-09-11) realiai turėjo teisę reikalauti atlyginimo už transporto priemonės saugojimą pagal (duomenys neskelbtini) atsakovės direktorės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą 24,20 Eur įkainį už kiekvieną saugojimo parą, tačiau ir tai, jog už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. vasario 6 d., esant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) išduotam leidimui atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, visiškai pagrįstai reikalavo ieškovo atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas pagal (duomenys neskelbtini) atsakovės direktorės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą 24,20 Eur įkainį už kiekvieną saugojimo parą. Taip pat Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendime teismas pagrįstai konstatavo, jog „Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad būtent paties ieškovo elgesys, jam nevykdant atsakovės reikalavimo sumokėti dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo turėtas išlaidas, kurių atsakovė pareikalavo sumokėti 2018 m. rugsėjo 25 d. pranešimu (t. 1, b. l. 17-18), taip pat šios prievolės įvykdymo užtikrinimo nepateikimas turėjo įtakos išlaidų padidėjimui“. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas apskritai nuo pat leidimo atsiimti mopedą išdavimo dienos keistai elgėsi bei tokiu būdu pats prisidėjo prie saugojimo išlaidų didėjimo (t. y., transporto priemonės neatsiėmimas esant išduotam leidimui, nepagrįsto ieškinio pateikimas atsakovės atžvilgiu dėl transporto priemonės išreikalavimo ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas taip pat yra visiškai atsakingas ir dėl 677,60 Eur saugojimo išlaidų sumos susidarymo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. vasario 6 d.. Transporto priemonės saugojimo išlaidos už laikotarpį po sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2020 m. vasario 6 d. apskritai susidarė išskirtinai tik dėl paties ieškovo neveikimo. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020, atsakovė visiškai pagrįstai reikalavo ieškovo atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas už ginčo laikotarpį 24,20 Eur įkainiu už kiekvieną saugojimo parą.

        Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį informuotas tinkamai. 

        Teismas

k o n s t a t u o j a:

        Ieškinys tenkintinas visiškai.

        Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu tenkintas ieškovo ieškinys dėl transporto priemonės išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir iš dalies tenkintas atsakovės priešieškinis dėl skolos priteisimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. 2020 m. sausio 9 d. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies priteisiant atsakovei 585,64 Eur išlaidas už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Išsprendęs tarp šalių kilusį ginčą Kauno apygardos teismas sprendime konstatavo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalyje numatytas transporto priemonės negrąžinimas (sulaikymas) galimas tol, kol nėra atlygintos išlaidos, susijusios su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, arba tol, kol nėra pateiktas adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka. Pažymėjo, kad ir pačioje SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Vadovaujantis tuo buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo sprendimas ir ieškovo ieškinys atmestas. Pasisakydamas dėl priešieškinio pagrįstumo Kauno apygardos teismas konstatavo, kad „Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) kuomet buvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę, iki 2018 m. gruodžio 27 d., remiantis didesniu, t. y. 24,20 Eur, už vieną saugojimo parą saugojimo įkainiu. Atsakovė tai grindžia UAB „Tomadas“ direktorės (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytu po leidimo atsiimti transporto priemonę vienos paros saugojimo įkainiu – 24,20 Eur. Tačiau toks įkainis atsakovės yra nustatytas vienašališkai, tokia jos teisė nurodytoje saugojimo paslaugų sutartyje nebuvo numatyta, todėl nėra susitarimo, sudaryto su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatu, dalis ir negali turėti įtakos trečiojo asmens, kurio naudai sudarytas susitarimas dėl saugojimo, t. y. ieškovo, pareigos mokėti didesnio nei tarp šalių buvo susitarta dydžio įkainį už transporto priemonės saugojimą.“ 

        Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo sprendimui ir ieškovui 2020 m. vasario 6 d. atvykus į atsakovės aikštelę atsiimti jam priklausančios transporto priemonės, atsakovė pareikalavo už laikotarpį po Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimo iki transporto priemonės atsiėmimo dienos (t. y., už 2020 m. sausio 10 d. ir 2020 m. vasario 6 d. laikotarpį, kas sudaro 28 paras iki faktinio transporto priemonės atsiėmimo) sumokėti atsakovei atsakovės direktorės (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu 24,20 Eur įkainiu už kiekvieną transporto priemonės saugojimo parą. Ieškovas su tokiu reikalavimu nesutinka, kadangi, ieškovo nuomone, Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais bei yra reikšmingi ir taikytini nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu atsakovės manymu, šioje byloje prejudiciniai faktai nėra taikytini, kadangi iš esmės analogišku atveju Apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020 priimtoje nutartyje suformulavo aiškią taisyklę ir praktiką, precedentą, kur atsakovės naudai už transporto priemonės saugojimą po išduoto leidimo ją atsiimti gali būti taikomas atsakovės įsakymu patvirtintas 24,20 Eur įkainis už transporto priemonės saugojimo parą. Atsakovė nurodė, kad Apeliacinis teismas pagal bylas nagrinėjančių teisėjų kvalifikaciją yra aukštesnės kompetencijos teismas nei apygardos. Atsižvelgiant į atsakovės nurodytas aplinkybes nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas atsakovės direktorės įsakymu nustatytas 24,20 Eur už parą transporto priemonės saugojimo tarifas, kurį taikyti atsakovė jau turėjo teisę ir po (duomenys neskelbtini) išduoto leidimo transporto priemonę atsiimti. Taip pat svarbi ir ta aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas visai dėl kito laikotarpio, negu buvo nagrinėtoje byloje Kauno apygardos teisme. 

        Dėl prejudicinio fakto. Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas):  prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-134/2011).

        Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje, kaip jau minėta, teismo sprendimu buvo konstatuota, kad po (duomenys neskelbtini) išduoto leidimo atsiimti transporto priemonę atsakovės direktorės 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas padidintas 24,20 Eur tarifas už vieną saugojimo parą netaikytinas, kadangi toks įkainis nustatytas atsakovės vienašališkai, tokia jos teisė saugojimo paslaugų sutartyje nebuvo numatyta, todėl nėra susitarimo, sudaryto su Panevėžio apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu dalis ir negali turėti įtakos trečiojo asmens, kurio naudai sudarytas susitarimas dėl saugojimo, t. y. ieškovo pareigos mokėti didesnio nei tarp šalių buvo susitarta dydžio įkainį už transporto priemonės saugojimą. Kauno apygardos teismas iš ieškovo atsakovei priteisė už vieną transporto saugojimo parą 4,84 Eur įkainiu. Kauno apygardos teismas pasisakė dėl skirtingo transporto priemonės saugojimo laikotarpio, tačiau iš esmės Kauno apygardos teismas nagrinėtoje byloje analizavo analogiškas aplinkybes, dėl apmokėjimo dydžio po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo. Tiek Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje, tiek šioje byloje dalyvavo tos pačios šalys, šiuo atveju procesinis statusas reikšmės neturi. Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais, kadangi nagrinėtoje byloje jie buvo įrodinėjimo dalykas, bei yra reikšmingi abiejose bylose, nagrinėjamoje byloje ieškovas nustatytais pirmesnėje byloje faktais remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Taip pat šiuo atveju teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Esant iš esmės tapačioms aplinkybėms, tarifo taikymui laikotarpiu po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo, teismo nuomone, taikyti skirtingus tarifus būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga ieškovo atžvilgiu.

        Atmestini atsakovės argumentai dėl aukštesnio teismo suformuoto precedento taikymo.

        Pažymėtina, kad CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat.

        Atkreiptinas dėmesys, kad Apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje šios bylos šalys nedalyvavo, tuo tarpu Kauno apygardos teismo byloje dalyvavo būtent tos pačios šalys ir teismas vertino tas pačias aplinkybes, tik šiek tiek ankstesniu laikotarpiu, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas prejudicinis faktas, o ne precedentas.

        Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovui priteistina 542,08 Eur (28 paros x 4,84 Eur = 135,52 Eur; 677,60 Eur – 135,52 Eur) (CK 1.5 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis, CPK 182 straipsnio 2 punktas).

        Dėl kitų šalių pateiktų argumentų teismas nepasisako, kadangi jie sprendimo priėmimui nėra teisiškai reikšmingi.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl sumokėto žyminio mokesčio, 200 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės ieškovui priteistinos 215 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

        Ieškinį tenkinti.

        Priteisti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Varpo al. 8, Kaubariškio k., LT-38467 Panevėžio r. sav., iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, įmonės kodas 302308932, buveinė – V. Krėvės per. 64-84, LT-50399 Kaunas, 542,08 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 8 ct) bei 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

        Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                            Eglė Kriaučiūnienė