Civilinė byla Nr. e2-1502-178/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00348-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų OOO „Stivit“ ir OOO „Grand“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoverslo logistika“ ieškinį atsakovėms OOO „Stivit“ ir OOO „Grand“ dėl žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

2.       Ieškovė ieškiniu prašo solidariai priteisti iš atsakovių 52 067,88 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai atsakovių turto areštą. Nurodė, kad teismų praktikoje preziumuojama, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, kai yra kilęs ginčas dėl didelės sumos, kadangi tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovei pareikšto reikalavimo suma yra labai didelė, todėl atsakovių turtui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų ir kito atsakovėms priklausančio turto areštas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi prašymą tenkino – ieškovės trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti areštavo solidarioms atsakovėms priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 52 067,88 Eur sumai. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui solidarių atsakovių kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštavo atsakovių turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovėms ir esančias pas jas ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 52 067,88  Eur sumos, leidžiant atsakovėms iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.

5.       Teismas sprendė, kad ieškovė pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ši aplinkybė yra preziumuojama tuomet, kai ieškinio suma yra didelė. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 52 067,88 Eur sumos, kuri laikytina didele, dėl ko gali padidėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Ieškovės reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, todėl, teismo vertinimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės priimto palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą bei į atsakovių teisėtus interesus, nurodė, kad pirmiausiai turėtų būti areštuojamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, priklausantis atsakovėms, o jo nesant ar neužtekus – piniginės lėšos ar turtinės teisės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

6.       Atsakovės (toliau ir - apeliantės) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes neegzistuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo srityje suformuotos aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tada, kai yra pateikti duomenys apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).

6.2.       Ieškovė jokių duomenų, patvirtinančių apeliančių tikėtiną nesąžiningumą teismui nenurodė. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tik aplinkybe dėl didelės ieškinio sumos. Skundžiama nutartis taip pat  motyvuota tik didele reikalaujama priteisti suma, tačiau duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovių nesąžiningumą, teismas netyrė ir nenustatė, apeliančių elgesio nesąžiningumo aspektu nevertino.

6.3.       Teismas nepagrįstai konstatavo, jog didelė ieškinio suma yra pakankama teigti esant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesant vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo vykdymui.

7.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Apeliantės yra trečiosiose šalyse registruoti juridiniai asmenys, kur įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymui taikomos specialios Tarptautinių dvišalių sutarčių nustatytos sąlygos. Todėl apeliantės turtą gali paslėpti, realizuoti ir/ar kitaip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

7.2.       Pskovo apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. 5-1134/17 2017 m. lapkričio 13 d. sprendime konstatavo, kad prekės buvo prarastos (prejudicinis faktas). Apeliantės atsiliepime teigia, kad saugo krovinį ir yra pasiruošusios jį perduoti ieškovei. Tokiais teiginiais apeliantės klaidina teismą ir kitus proceso dalyvius, elgiasi nesąžiningai bei ignoruoja įsigaliojusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

8.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Atskirasis skundas netenkintinas.

11.       Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė solidarų turtinį reikalavimą apeliantėms 52 067,88 Eur sumai, kurio užtikrinimui ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti apeliantėms nuosavybės teise priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs abi būtinąsias sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, prašymą tenkino. Apeliantės nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės grindė tuo, kad nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes neegzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.

Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo

13.       Minėta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad jame nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareikšti ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Taigi, byloje nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Be to, apeliantai nekvestionuoja šios pirmosios instancijos teismo išvados, todėl yra aktuali kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų įvertinimas.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

14.       CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Apeliantams pareikštas 52 067,88 Eur dydžio reikalavimas dėl nuostolių iš krovinio pervežimo teisinių santykių atlyginimo. Tiek ieškovė, tiek ir pirmosios instancijos teismas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą siejo su didele ieškinio suma.

15.       Ieškinio suma gali būti vienas iš kriterijų, kuris reikšmingas vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones.  Be ieškinio sumos taip pat yra reikšminga ir apeliančių turtinė padėtis, jos pokyčio perspektyvos, taip pat ir apeliančių elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantys įvertinti apeliančių (ne)sąžiningumą, taip pat ir kitos nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama konkrečios bylos faktinių aplinkybių visuma.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014 ir kt.). Kita vertus, ši prezumpcija nėra absoliuti, nes, kaip minėta, kiekvienu atveju atsižvelgtina į tos bylos aplinkybes, be kita ko, į apeliančių finansines galimybes, t. y. ar joms ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė. Apeliantės skundžiamą nutartį kvestionuoja iš esmės tuo, kad ieškovė nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių apeliančių tikėtiną nesąžiningumą, o ieškinio suma yra nepakankama grėsmės teismo sprendimo įvykdymui konstatavimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.

17.       Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų apie apeliančių turtinę padėtį. Apeliantės, kvestionuodamos skundžiamą nutartį, nepateikė jokių įrodymų savo turtinei padėčiai pagrįsti, t. y. nepateikė duomenų apie joms priklausantį turtą, turimus įsipareigojimus bei vykdomos ūkinės veiklos rezultatus. Apeliantės atskirajame skunde net nenurodo, kad ieškinio suma joms nėra didelė, t. y. nenurodo jokių argumentų, susijusių su jų turtine padėtimi. Neturint šių duomenų ir paminėtų faktinių aplinkybių kontekste negalima spręsti, kad apeliančių turtinė padėtis yra stabili ir gera, o pareikšto ieškinio suma joms nėra didelė. Juolab, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.), taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, kuriai iš bylos šalių minimaliomis sąnaudomis paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes (CPK 3 str. 1 d.). Todėl apeliančių turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovei, nes būtent apeliantės, siekdamos įrodyti savo mokumą ir išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. 

18.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar net pasidaryti neįmanomu ir dėl to, kad apeliantės yra užsienio valstybės (ne Europos Sąjungos) juridiniai asmenys. Taigi, net ir neabejojant jų sąžiningumu šiuo metu, priverstinio teismo sprendimo vykdymo atveju sprendimas būtų vykdomas kitoje valstybėje, tačiau tik po tam tikrų sprendimo pripažinimo toje valstybėje procedūrų. Tai suponuoja išvadą, kad teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas tik po pakankamai ilgo laiko tarpo, o ieškovės galimybės domėtis ir kontroliuoti apeliančių veiksmus jų turimo turto atžvilgiu, operatyviai į juos reaguoti  yra itin ribotos.

19.       Sutiktina su apeliantėmis, kad didelė reikalavimo suma savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau, kita vertus, ji gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikštas toks reikalavimas, nesąžiningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas finansiškai nėra labai reikšmingas. Nors byloje ir nėra tiesioginių duomenų, kad apeliantės savo veiksmais mažintų joms priklausančio turto masę, ketintų jį realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, tačiau, kaip ir nurodo ieškovė, apeliančių teiginiai apie saugomą krovinį, kai Pskovo apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 5-1134/17 konstatuotas krovinio praradimas, gali būti vertinami kaip iš tikrųjų teikiantys pagrindą manymui apie galimą nesąžiningą elgesį ieškovės atžvilgiu, o tokiu atveju neatmestinas nesąžiningas elgesys  ir ieškovei palankaus sprendimo vykdymo atžvilgiu. Be to, ieškovei neturint duomenų apie užsienio valstybėse esančių apeliančių turtinę padėtį, be kita ko, turimą turtą, iracionalu būtų manyti, kad ji galėtų turėti kokius nors duomenis apie pirmiau nurodytus apeliančių veiksmus, kuriais galėtų būti mažinama joms priklausančio turto masė.

20.       Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje grėsmė teismo sprendimui įvykdyti atsiras neabejotinai, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Dėl pirmiau paminėtų motyvų spręstina, kad apeliančių atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.). Todėl skundžiama nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21.       Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė patikslino ieškinio reikalavimo sumą – 40 167,56 Eur, šis patikslinimas priimtas 2018 m. spalio 26 d. teisėjos rezoliucija. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi būti iš esmės didesnės už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.), todėl skundžiama nutartis tikslintina, sumažinant taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 40 167,56 Eur sumos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant ja taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 40 167,56 Eur sumos.

Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjas                                                                                Alvydas Poškus